Civilinė byla Nr. e2A-111-464/2025 

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00376-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.2.6; 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 3.1.1.2.11; 3.1.1.2.16; 3.1.6.5; 3.1.7.6; 3.2.4.7

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekogranulė“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mediresta“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekogranulė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mediresta“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Ekogranulė plius“ (šiuo metu išregistruota iš Juridinių asmenų registro).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Ekogranulė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:

1.1.       pripažinti negaliojančiais su atsakove UAB ,,Mediresta“ 2016 m. birželio 24 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 016/05-005 ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. pakuros kapsulės perdavimo–priėmimo aktą, priteisti iš atsakovės 17 000 Eur, sumokėtus pagal sutartį;

1.2.       priteisti iš atsakovės 176 986,60 Eur nuostolių, patirtų dėl kilusio gaisro, atlyginimą ir 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.3.       priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2016 m. birželio 24 d. su atsakove UAB ,,Mediresta“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pagaminti ir pateikti sutarties priede Nr. 1 nurodytą šilumos generatoriaus degiklio modernizavimo mazgų komplektą, kuris naudojamas medienos granulių gaminimo linijoje. Šalys 2016 m. rugpjūčio 11 d. pasirašė pakuros kapsulės perdavimo–priėmimo aktą, pagal kurį atsakovė perdavė ieškovei pakuros kapsulę su kitais sutartyje numatytais įrenginiais. Atsakovė, perduodama gaminį, be kita ko, garantavo, kad medienos granulių gaminimo linijos šilumos generatoriaus degiklio modernizavimo komplektas visiškai atitiks šio turto specifikacijoje nurodytas sąlygas ir paprastai tokiems gaminiams keliamus reikalavimus. Tačiau pradėjus eksploatuoti granulių gamybos liniją, paaiškėjo jos defektai: maitinimo bunkerio valymo anga įrengta ne vietoje (priešingoje nei turėjo būti pusėje), todėl bunkerio aptarnavimo aikštelė tapo praktiškai nepanaudojama ir nefunkcionali; pjuvenų patekimo anga neatitiko ciklono matmenų; netinkamai parinkta reduktoriaus galia; oro kanalų sistema pagaminta ne pagal esamą padėtį; pakuros galia labai ribota; neteisingai parinktas pakuros dydis ir kt. Atsakovė ne kartą taisė įrenginį, tačiau tinkamas (reikiamas) rezultatas nebuvo pasiektas, o 2018 m. balandžio 27 d. ieškovei priklausančiame pastate, kuriame veikė atsakovės pagamintas įrenginys, kilo gaisras. Gaisro priežastis – džiovinimo agregato defektai.

3.       Po gaisro ieškovei tapo žinoma, kad iš atsakovės įsigytas gaminys neturi Europos Bendrijos atitikties deklaracijos – CE ženklinimo, privalomo pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 28 patvirtiną techninį reglamentą ,,Mašinų sauga“ (toliau – ir techninis reglamentas ,,Mašinų sauga“), kuris parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos teise ir atitinka Europos Parlamento ir Tarybos 1998 m. birželio 22 d. direktyvą Nr. 98/37/EC dėl mašinų saugos (toliau – ir Direktyva Nr. 98/37/EC). Atsakovės pagamintas įrenginys neturėjo ir negalėjo patekti į rinką, negalėjo būti parduotas ieškovei, nes jis neatitiko techninio reglamento „Mašinų sauga“ 5 dalyje numatytų saugumo reikalavimų, t. y. nebuvo užtikrinta gaisro ar perkaitimo rizika. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad įgyja saugų, visus saugos reikalavimus atitinkantį įrenginį, priešingu atveju ji sutarties nebūtų sudariusi. Ieškovė buvo suklaidinta dėl esminių sutarties nuostatų (įrenginio saugumo), todėl dėl suklydimo sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir perdavimo–priėmimo aktą prašo pripažinti negaliojančiais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnis). Sandorius pripažinus negaliojančiais, prašo priteisti iš atsakovės sumokėtą turto kainą – 17 000 Eur. Galimybės turtą grąžinti atsakovei nėra, nes jis gaisro metu sudegė.

4.       Ieškovės teigimu, atsakovė yra atsakinga už dėl nesaugaus ir į rinką negalėjusio patekti įrenginio 2018 m. balandžio 27 d. sukelto gaisro padarytą 176 986,60 Eur žalą, todėl jos atlyginimą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Atsakovė pažeidė sutarties 2.2 papunktį, t. y. suprojektavo, pagamino ir ieškovei perdavė nesaugų šilumos generatoriaus degiklio mechanizmų komplektą, kuris neužtikrino gaisro ar perkaitimo rizikos, taip pat pažeidė techninio reglamento „Mašinų sauga“ priedo Nr. 1 92 punktą. Gaisras kilo dėl džiovinimo agregate netinkamai parinktų bei įrengtų kieto kuro degiklio ir kibirkščių gaudyklės, kurie turėjo užtikrinti saugų pjuvenų džiovinimo procesą. Jeigu atsakovė nebūtų pažeidusi sutartyje ir techniniame reglamente „Mašinų sauga“ numatytų saugos reikalavimų, žala nebūtų atsiradusi. Prašoma priteisti 176 986,60 Eur kaip nuostolių atlyginimas suma susideda iš faktiškai patirtų 1 000 Eur gaisro tyrimo ir 1 400 Eur granulių gamybos įrengimų po įvykusio gaisro darbingumo ekspertizės išlaidų, 47 576,62 Eur granulių gamybos statinio ir įrengimų medžiagų įsigijimo bei remonto išlaidų, 53 665,14 Eur naujų įrenginių įsigijimo išlaidų bei būsimų 73 344,85 Eur išlaidų granulių gamybos statinio būklės iki gaisro atstatymui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Ekogranulė“ ieškinį patenkino iš dalies: (1) pripažino negaliojančia 2016 m. birželio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 016/05-005 ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. pakuros kapsulės perdavimo–priėmimo aktą; (2) priteisė ieškovei iš atsakovės UAB ,,Mediresta“ 105 493,30 Eur (17 000 Eur įrenginio kainą ir 88 493,30 Eur nuostolių atlyginimą), 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; (3) priteisė atsakovei iš ieškovės 1 708,78 Eur bylinėjimosi išlaidas; (3) priteisė valstybei iš ieškovės 1 074,35 Eur žyminį mokestį ir 30,05 Eur dokumentų įteikimo išlaidas, o iš atsakovės – 1 280,65 Eur žyminį mokestį ir 35,83 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2016 m. birželio 24 d. su atsakove sudarė sutartį Nr. 016/05-005, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pagaminti ir pateikti sutarties priede Nr. 1 nurodytus šilumos generatoriaus degiklio modernizavimo priedų komplektą. Atsakovė 2016 m. rugpjūčio 11 d. pakuros kapsulės perdavimo–priėmimo aktu ieškovei perdavė: pakuros prailginimo kapsulę d 2100 x 2000 (be šamoto); ventiliatorių 7.5 kW 3000 aps./min.; pakuros oro kanalus; pjuvenų išpurškimo antgalį; 2,5 kub. m plokščiadugnę talpą su atramomis; lėkštinį išėmimo mechanizmą su pavara; paskirstymo sklendę; žiedą pakuros sujungimui D-1700 x 400 x 6mm. Atsakovė ieškovei 2016 m. rugpjūčio 12 d. pateikė pakuros įrengimo schemą, nurodžiusi aukščius bei atstumus ją iškloti šamotinėmis plytomis ir įrengti vieną pertvarinę sienelę (kibirkščių gaudyklę) pakuroje.  

7.       Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad sandorio dalykas – šilumos generatoriaus degiklio modernizavimo komplektas – neprivalėjo atitikti techninio reglamento „Mašinų sauga“ reikalavimų, kurio tikslas siekti laisvo mašinų ir saugos įrangos judėjimo rinkoje ir užtikrinti žmonių ir, visų pirma, darbuotojų, kuriems naudojamos mašinos kelia daugiausia pavojų, saugą bei sveikatą, nemažinant jau taikomų patvirtintų saugos lygmenų, taip pat užtikrinti naminių gyvūnų bei turto apsaugą. Išvados, kad sandorio dalykui taikomas techninis reglamentas „Mašinų sauga“, teismas priėjo įvertinęs tiek jo nuostatas (3, 7 punktus), tiek ir 2022 m. vasario 21 d. šilumos generatoriaus modernizavimo komplekto teismo ekspertizės akte padarytą išvadą dėl sutartyje nurodytam komplektui taikytino techninio reglamento „Mašinų sauga“. Teismas vadovavosi  eksperto išvadomis, kad minėtas techninis reglamentas yra taikomas ir atskiroms komplekto dalims – ventiliatoriui 7,5 kW 3000 aps./min., lėkštiniam išėmimo mechanizmui su pavara bei sraigtiniam transporteriui su pavara. Kaip nurodė teismo ekspertas, kitos šilumos generatoriaus degiklio modernizavimo komplekto dalys gali būti laikomos detalėmis ar elementais, kurių tiekimui į rinką techninis reglamentas netaikomas, tačiau tai nereiškia, kad jos gali būti gaminamos neatsižvelgiant į galutinei mašinai taikomus reikalavimus, negali padidinti ar sukelti riziką saugai ir sveikatai.    

8.       Teismo vertinimu, į bylą nebuvo pateikta duomenų, kad atsakovės ieškovei perduotas šilumos generatoriaus modernizavimo komplektas atitiko techninį reglamentą „Mašinų sauga“. Tokios aplinkybės atsakovė ir neįrodinėjo, apsiribojusi vien teiginiais, kad jos pagamintam gaminiui šis reglamentas nėra taikomas. Todėl tokius ieškovės argumentus, kad atsakovė pateikė į rinką (pardavė ieškovei) civilinės apyvartos objektu negalėjusį būti įrengimą (mašiną) – medienos granulių gaminimo linijos šilumos generatoriui degiklio modernizavimo detalių komplektą, kuris neatitiko techninio reglamento „Mašinų sauga“ reikalavimų, teismas pripažino pagrįstais ir su jais sutiko.

9.       Teismas nurodė, kad šilumos generatoriaus degiklio modernizavimo komplektas negalėjo būti civilinės apyvartos objektu dar ir dėl tos priežasties, kad jis neatitiko Europos Bendrijos atitikties deklaracijos, parengtos pagal techninio reglamento „Mašinų sauga“ II priedo A ir C punktų reikalavimus, bei neturi CE ženklinimo. Aptariamo techninio reglamento V priede yra nustatyta, kad EB atitikties deklaravimas yra procedūra, kurią atlikdamas gamintojas arba jo įgaliotas atstovas deklaruoja, jog į rinką išleidžiamos mašinos atitinka visus esminius joms keliamus sveikatos ir saugos reikalavimus. Atitikties deklaracijos pasirašymas leidžia gamintojui prie mašinų pritvirtinti CE ženklą. Prieš sudarant atitikties deklaraciją gamintojas privalo būti užtikrintas ir turi garantuoti, kad V priedo 3 punkte išvardinti dokumentai yra ir liks, jei reikės, prieinami įvairiais tikrinimo ar tyrimo tikslais. Techninio reglamento „Mašinų sauga“ II skyriaus 7 punkte taip pat nurodyta, kad mašinos ir saugos įranga turi atitikti esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, išdėstytus šio reglamento 1 priede. Jos gali būti tiekiamos į rinką ir naudojamos tik tada, kai nekelia pavojaus žmonių saugai ir sveikatai, naminiams gyvuliams ir turtui bei yra saugios, kai jos tinkamai montuojamos, prižiūrimos ir naudojamos pagal paskirtį.

10.       Įvertinęs techninio reglamento „Mašinų sauga“ 1 punkte įvardytą šio akto tikslą ginti viešąjį interesą – siekti laisvo mašinų ir saugos įrangos judėjimo rinkoje ir užtikrinti žmonių ir, visų pirma, darbuotojų, kuriems naudojamos mašinos kelia daugiausia pavojų, saugą ir sveikatą, teismas konstatavo, kad mašinų atitikties vertinimą bei tai patvirtinančio CE ženklo buvimą nustatančios reglamento normos yra imperatyvios. Tokiu atveju sutarties objekto neatitikimas saugumo reikalavimams, t. y. atitikties deklaracijos ir CE ženklo nebuvimas, patvirtina, kad tokį įrenginį į rinką pateikusi atsakovė pažeidė imperatyvų Europos Parlamento ir Tarybos 1998 m. birželio 22 d. direktyvos 98/37/ EC dėl mašinų saugos bei techninio reglamento reikalavimą tiekti į rinką tik saugias mašinas.

11.       Teismo vertinimu, žinodamas, kad įsigyjamas daiktas neatitinka mašinų saugai keliamų reikalavimų, normaliai atidus juridinis asmuo, atsakingas už mašina dirbsiančių darbuotojų saugumą, tokio daikto įsigijimo sandorio nebūtų sudaręs. Ieškovės suklydimą dėl daikto saugumo trūkumų teismas pripažino esminiu (CK 1.90 straipsnio 4 dalis) ir ginčo sandorį pripažino negaliojančiu CK 1.80 bei 1.90 straipsnių pagrindu.

12.       Spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, teismas pažymėjo, kad ieškovė neturi galimybės grąžinti įrangą atsakovei tokios būklės, kokios ji buvo pirkimo–pardavimo sutarties ir perdavimo–priėmimo metu, nes ši įranga sudegė gaisro metu. Visgi, teismo nuomone, tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos grąžinti ieškovei 17 000 Eur sumą, sumokėtą už į rinką negalėjusio patekti medienos granulių gaminimo linijos šilumos generatoriaus degiklio modernizavimo komplektą.  

13.       Ieškinio reikalavimus dėl 176 986,60 Eur nuostolių atlyginimo, kuriuos ieškovė teigia patyrusi 2018 m. balandžio 27 d. kilusio gaisro metu, teismas patenkino iš dalies, pripažinęs, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau priteistinos žalos dydis mažintinas dėl ieškovės kaltės. Pažymėjo, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartį (atliko neteisėtus veiksmus) – pateikė į rinką daiktą, kuris neatitinka saugos reikalavimų, t. y. netinkamai parinko ir įrengė kieto kuro degiklį ir netinkamai įrengė kibirkščių gaudykles, užtikrinančias saugų pjuvenų džiovinimo procesą. Aptarti pažeidimai sukėlė gaisrą, o gaisro kilimo priežastis patvirtina byloje esančių įrodymų, t. y. Alytaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – ir Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba) 2018 m. balandžio 30 d. aktas dėl kilusio gaisro ir tarnybinis 2018 m. gegužės 2 d. pranešimas, UAB „Gaisriniai projektai“ 2018 m. gegužės 4 d. išvada, visuma.

14.       Pasisakydamas dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos, teismas nurodė, kad gaisro židinio zona yra pastato šiaurinėje dalyje, granulių gamybos cecho patalpoje, džiovinimo įrenginio „AVM“ pjuvenų džiovinimo kameroje. Gaisro pasekmės – sudegė arba gaisro metu buvo smarkiai apgadintas ieškovei priklausantis turtas. Tarp neteisėtų veiksmų ir padarytų nuostolių egzistuoja aiškus priežastinis ryšys, nes tuo atveju, jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi sutarties sąlygas bei užtikrinusi saugos imperatyvius reikalavimus (mašinos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, jog būtų išvengta gaisro arba perkaitimo rizikos, kurią gali kelti pačios mašinos arba jų gaminamos ar naudojamos dujos, skysčiai, dulkės, garai arba kitos medžiagos), tokių padarinių, kokie atsirado 2018 m. balandžio 27 d. gaisro metu, būtų buvę įmanoma išvengti.    

15.       Aptardamas žalos faktą bei jos dydį, teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčija ieškovės įrodinėjamos žalos, susijusios su 1 000 Eur išlaidomis, patirtomis už gaisravietės (įvykio vietos) apžiūros darbus ir gaisravietės (įvykio vietos) apžiūros akto surašymą, bei 1 400 Eur išlaidų, susijusių su gamybos įrengimų po įvykusio gaisro darbingumo ekspertizės įvertinimo atlikimu. Taip pat teismas įrodytomis pripažino 6 393,08 Eur gamybos linijos ir 41 183,53 Eur patalpų remonto išlaidas (iš viso – 47 576,62 Eur), o šių išlaidų dydį patvirtina ieškovės pateikti įrodymai: 2018 m. gegužės 10 d. rangos sutartis, 2019 m. vasario 20 d., 2019 m. kovo 20 d. ir 2019 m. kovo 29 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai Nr. 1–3, 2019 m. vasario 28 d., 2019 m. kovo 31 d. ir 2019 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 42, Nr. 43 ir Nr. 44, 2019 m. balandžio 1 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas, 2019 m. sausio 29 d. sunaudotų medžiagų nurašymo aktas Nr. L-2018/1 bei prie jo pridėti pirminės apskaitos dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, grynųjų pinigų apmokėjimo kvitai, banko sąskaitos išrašai), 2019 m. sausio 29 d. sunaudotų medžiagų nurašymo aktas Nr. P-2018/1 bei prie jo pridėti pirminės apskaitos dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, grynųjų pinigų apmokėjimo kvitai, banko sąskaitos išrašai), 2020 m. sausio 10 d. sunaudotų medžiagų nurašymo aktas Nr. L-2018/1 bei prie jo pridėti pirminės apskaitos dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, grynųjų pinigų apmokėjimo kvitai, banko sąskaitos išrašai), 2020 m. sausio 10 d. sunaudotų medžiagų nurašymo aktas Nr. P-2018/1 bei prie jo pridėti pirminės apskaitos dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, grynųjų pinigų apmokėjimo kvitai, banko sąskaitos išrašai). Be to, ieškovės įrodinėjamų 41 183,53 Eur remonto išlaidų dydžio pagrįstumą patvirtina ir 2023 m. gruodžio 4 d. teismo ekspertizės akte padaryta išvada, kad faktiškai atliktų darbų vertė yra 43 144,97 Eur, t. y. net didesnė, nei reikalauja priteisti ieškovė. Atsakovė įrodymų, kad ieškovės patirtos išlaidos nebuvo būtinos ar yra nepagrįstos, neteikė.

16.       Pagrįstomis bei įrodytomis teismas taip pat pripažino ir 53 665,14 Eur išlaidas už nepataisomai gaisro metu sugadintus įrenginius: granulių šaldytuvą su padavimo transporteriu – norija ir motoreduktoriumi, granulių pakavimo liniją, granulių degiklį 80 kW. Šių išlaidų dydį, o kartu ir žalą, patvirtina ieškovės į bylą pateikta 2020 m. sausio 7 d. pažyma apie ilgalaikio turto vertę bei jų įsigijimą patvirtinantys dokumentai: 2009 m. kovo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 09‑03/1, priedas Nr. 09-03/1, 2009 m. kovo 2 d. kasos išlaidų orderis, 2011 m. rugsėjo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. EK-2, priedas Nr. EK-2, 2011 m. rugsėjo 5 d., 2011 m. lapkričio 28 d. prekių priėmimo–perdavimo aktas Nr. 1148/01, 2011 m. rugpjūčio 24 d. komercinis pasiūlymas, 2011 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 134, banko sąskaitos išrašas, 2011 m. lapkričio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. EK-3, priedas Nr. 1 ir 2, 2012 m. sausio 16 d. prekių perdavimo–priėmimo aktas, 2012 m. sausio 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 20745, 2012 m. sausio 21 d. atitikimo deklaracija, banko sąskaitos išrašas.  Įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus bei tai, kad atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teisminio nagrinėjimo metu neteikė argumentų dėl šių išlaidų nepagrįstumo, teismas priėjo prie išvados, kad 53 665,14 Eur žala yra įrodyta.  

17.       Aptardamas 73 344,85 Eur žalos, susijusios su granulių gamybos statinio būklės, buvusios iki gaisro, atstatymu, faktą bei jos dydį, teismas nurodė, kad tokias išlaidas patvirtina ieškovės pateikta 2019 m. lapkričio 21 d. granulių gamybos įrenginių darbingumo ekspertizė bei 2023 m. gruodžio 4 d. teismo ekspertizės akto išvados, iš kurių matyti, jog granulių gamybos statinio būklei iki gaisro atstatyti yra reikalinga 81 949,67 Eur, t. y. net didesnė suma, nei reikalauja priteisti ieškovė. Kadangi ieškovė nereikalauja daugiau, nei reikalingų išlaidų granulių gamybos statinio būklės iki gaisro atstatymui yra apskaičiavęs teismo ekspertas T. Mičiūda, o atsakovė nesutikimo su eksperto išvada nereiškė, teismas, neįžvelgęs pagrindo abejoti teismo paskirtos ekspertizės akto išvadomis, pagrįstu pripažino ir 73 344,85 Eur žalos dydį.   

18.       Kita vertus, net ir pripažinęs įrodyta iš viso 176 986,60 Eur žalą, teismas priėjo prie išvados, kad pati ieškovė taip pat yra atsakinga už dalies šios žalos atsiradimą. Pažymėjo, kad ieškovė turi patirties granulių gamybos srityje ir  jai yra žinomas šilumos generatoriaus degiklio principas, juolab kad poreikis sudaryti sutartį su atsakove kilo dėl našesnio šilumos įrenginio įsigijimo. Degiklio modernizavimo komplektą sumontavo pati ieškovė, kuri nenurodė, kodėl atsisakė pakuros degiklio mazgo – rafinatoriaus, ir kodėl pasirinko montuoti ginčo objektą pati, ji neteikė įrodymų apie asmenų, sumontavusių ginčo objektą, kompetenciją, netinkamai paruošė kurą degiklio darbui. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė, prieš montuodama degiklio modernizavimo komplektą, reikalavo iš atsakovės montavimo instrukcijos, po sumontavimo kreipėsi į gamintoją dėl garantinės priežiūros.

19.       Todėl, teismo vertinimu, ir pati ieškovė iš dalies yra kalta bei atsakinga už atsiradusią žalą, o teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei atsakomybės padalijimo proporcingumo reikalavimą atitiktų atsakovės atsakomybės sumažinimas, priteisiant ieškovei 50 proc. jos visų patirtų 176 986,60 Eur nuostolių, t. y. 88 493,30 Eur (176 986,30 Eur x 50 proc.).

20.       Iš viso ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 105 493,30 Eur (17 000 Eur taikant vienašalę restituciją dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir 88 493,30 Eur kaip žalos atlyginimą) ir 6 proc. dydžio metines palūkanas, nes ieškovės ieškinyje nurodytos 8 proc. dydžio metinės palūkanos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAKSVPĮ) netaikomos mokėjimams, susijusiems su nuostolių atlyginimu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

21.       Ieškovė UAB ,,Ekogranulė“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria nuostoliai sumažinti 50 proc., pakeisti ir ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1.       Teismas nepagrįstai ieškovės patirtį medžio granulių gamybos srityje bei poreikį šilumos generatoriaus degiklį (granulių gamybos veikimo principą) pakeisti į galingesnį, prilygino tokių įrengimų projektavimo ir gamybos patirčiai. Ieškovės veikla apsiribojo medžio granulių gamyba, kurios gaminamos iš medienos pjuvenų ar jų drožlių, jas išdžiovinus, sumalus ir suspaudus į 6–8 mm granules. Paprastai joms yra naudojamos specialiai pritaikytos kuro granulių krosnelės, kurių pati ieškovė negamina. Atsakovės veikla yra susijusi su mechaninių įrenginių (mašinų) gamyba. Ieškovė informacijos ir žinių mechaninių įrenginių gamybos klausimais neturėjo. Tai, kad įranga su viena ugniasiene negalėjo būti nei suprojektuota, nei pagaminta, ieškovei tapo žinoma tik po to, kai ekspertai pateikė išvadas dėl kilusio gaisro. Todėl teismo išvados, kad ieškovė yra iš dalies atsakinga už žalą, yra nepagrįstos.

21.2.       Nei 2018 m. balandžio 30 d. tyrimo akte dėl kilusio gaisro, nei 2018 m. gegužės 2 d. tarnybiniame pranešime nenurodyta, kad gaisro kilimo priežastimi buvo pakuros degiklio mazgo – rafinatoriaus atsisakymas ar parduotos įrangos (mašinos) neteisingas sumontavimas. Priešingai, labiausiai tikėtina gaisro priežastimi nurodytas gamybinių įrenginių gedimas technologijos proceso metu. Konstatuodamas, kad yra reikšmingos ir aplinkybės, susijusios su pakuros degiklio mazgo – rafinatoriaus atsisakymu bei įrangos montavimu, teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, padaręs išvadas, prieštaraujančias oficialiuose rašytiniuose įrodymuose (2018 m. balandžio 30 d. tyrimo akte ir 2018 m. gegužės 2 d. tarnybiniame pranešime) nustatytoms aplinkybėms.

21.3.       Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių galimas kitas gaisro kilimo priežastis, nei gamybinių įrenginių gedimas technologijos proceso metu. Be to, byloje nėra įrodymų, kad tik tam tikros frakcijos medžio pjuvenos dega be kibirkščių, kaip ir skystas kuras. Visi šie argumentai turėjo būti vertinami tik kaip prielaida, kuri nepatvirtinta kitais įrodymais.     

21.4.       Kitų byloje esančių rašytinių įrodymų turinys patvirtina oficialiuose įrodymuose esančias faktines aplinkybes, o kartu ir tai, kad ieškovė neatliko tyčinių veiksmų ir (ar) neveikė aplaidžiai. UAB ,,Gaisriniai projektai“ 2018 m. gegužės 4 d. apžiūros akte ir 2018 m. birželio 6 d. ekspertizės akte nustatyta, kad įrenginyje turėjo būti, bet nebuvo, trijų pakopų kibirkščių gesinimo mazgo, pakankamo kiekio pertvarinių sienelių, tinkamo kieto kuro degiklio, todėl ir kilo gaisras.

21.5.       Įrodymų, kad ieškovės darbuotojai, sujungdami atsakovės pagamintą ir perduotą įrangos (mašinos) komplektą su objekte esančia kita ieškovės granulių gamybos linijos įranga, būtų padarę kokių nors pažeidimų, netinkamai sumontavę, byloje nėra. Duomenų, kad ieškovei turėjo ir galėjo būti žinoma, jog papildomai reikia pastatyti rafinatorių, taip pat nėra. Nei sutartyje, nei įrengimo schemoje rafinatorius nebuvo nurodytas. Taip pat nėra ir duomenų bei įrodymų, kad ieškovė naudojo netinkamą kurą, pažeidė saugumo ir (ar) naudojimosi įranga reikalavimus. Todėl ieškovė negali būti laikoma atsakinga už dalį žalos.   

21.6.       Teismo išvados, kad ieškovė nereikalavo iš atsakovės sumontavimo instrukcijos, po sumontavimo nesikreipė į gamintoją dėl garantinės priežiūros, yra nepagrįstos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė pateikė ieškovei montavimo schemą, o ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl paaiškėjusių defektų. Tokias aplinkybes patvirtino ir apklausti kaip liudytojai D. S. ir S. B.. Be to, teismo nustatytos  aplinkybės yra nesusijusios su gaisro kilimo priežastimi, t. y. gaisrą sukėlė ne tai, kad ieškovė tariamai nereikalavo iš atsakovės sumontavimo instrukcijos ar po sumontavimo nesikreipė į gamintoją dėl garantinės priežiūros.

21.7.       Teismo sprendimo dalis, kuria dėl kilusio gaisro ir dėl to kilusios žalos prašomi priteisti nuostoliai buvo sumažinti 50 proc., yra be motyvų. Iš teismo sprendimo turinio nėra aišku, kodėl net 50 proc. neteisėtų veiksmų priskiriama (tenka) ieškovei. 

22.       Atsakovė UAB ,,Mediresta“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

22.1.       Sprendimą priėmė šališkas teismas, kurio šališkumą patvirtina tai, kad teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymus skirti gaisro priežasties nustatymo ekspertizę, atsisakė paskirti atsakovės nurodytą teismo ekspertą įrangos ekspertizei atlikti, neuždavė nė vieno iš atsakovės suformuotų klausimų, atsisakė priimti atsakovės į bylą teiktus įrodymus, patvirtinančius, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o ieškovės pateiktus prašymus patenkino, jos teiktus įrodymus priėmė. Teismas pažeidė rungimosi, šalių lygiateisiškumo principus, neužtikrino šalių vienodo procesinių teisių įgyvendinimo, todėl ieškovė atsidūrė privilegijuotos ginčo šalies padėtyje. Teismas, priimdamas tik ieškovei palankius įrodymus, o atsakovės poziciją patvirtinančių nepriimdamas, ne tik buvo šališkas, bet ir nepašalino byloje esančių prieštaravimų, neatskleidė bylos esmės. Atsakovės prašymai nušalinti teisėją buvo nepagrįstai atmesti.

22.2.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti 2024 m. birželio 11 d. šilumos generatoriaus analizės aktą, kurio turinys patvirtina, kad ieškovei buvo perduotas tinkamos kokybės ir analogiškas kitų klientų sėkmingai naudojamiems įrenginys. Teismas šį įrodymą atsakė priimti 2024 m. liepos 3 d. žodine nutartimi, išklausęs teismo ekspertą T. Mičiūdą, ir tik todėl, kad atsakovės įrodymas paneigė eksperto paaiškinimus ir buvo nepalankus ieškovei. Nepagrįstai teismas atsisakė priimti 2024 m. vasario 21 d. rašytinius įrodymus – kitų atsakovės klientų atsiliepimus apie jiems perduotus atsakovės gaminius. Be to, teismas nepagrįstai atsisakė priimti 2023 m. kovo 28 d. pateiktus UAB ,,Ekogranulė plius“ buvusio vadovo S. B. ir darbuotojo S. G. rašytinius liudijimus, duotus notaro kontoroje. Šie liudytojai nurodė, kad ieškovė neužtikrino saugaus įrenginio naudojimo, į jį patekdavo per sausos pjuvenos, džiovinimo būgne įvyko sprogimas, o tai lėmė gaisrą. Todėl šiuos įrodymus atsakovė prašo priimti ir ištirti juos apeliacinės instancijos teisme.

22.3.       Atsakovė pagal sutartį įsipareigojo pagaminti ir ieškovei perduoti medienos granulių gaminimo linijos šilumos generatoriaus degiklio modernizavimo mazgus, o ne šilumos generatorių. Šilumos generatoriaus mazgai galėjo būti parduodami kaip atskiros dalys. Teismas ne tik neteisingai nustatė sutarties objektą, bet ir padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad atsakovės ieškovei perduotiems komponentams taikomas techninis reglamentas „Mašinų sauga“, nors atskiros dalys nepriskiriamos įrenginiui.

22.4.       Pagal techninio reglamento „Mašinų sauga“ I skyriaus 1 punktą komplektas, sudarytas iš tarpusavyje nesujungtų dalių ar sudedamųjų dalių, nėra nurodytas kaip mašina ar iš dalies sukomplektuota mašina. Techninio reglamento „Mašinų sauga“ I skyriaus 3 punkte nepateikta komplekto sąvoka, taip pat komplektas nepriskiriamas šio techninio reglamento I skyriaus 3.8.1 papunktyje nurodytam agregatui, kadangi šilumos generatoriaus degiklio modernizavimo mazgai buvo parduodami kaip atskiros dalys. Šilumos generatoriaus degiklio modernizavimo mazgų komplektas taip pat nepriskiriamas techninio reglamento „Mašinų sauga“ I skyriaus 3.5 papunktyje nurodytai iš dalies sukomplektuotos mašinos sąvokai, kadangi komplektą sudarė atskiri degiklio modernizavimo mazgai. Be to, tiek teismas, tiek ir ekspertas vadovavosi negaliojančia techninio reglamento „Mašinų sauga“ redakcija.

22.5.       2022 m. vasario 21 d. teismo ekspertizės akte nurodyta, kad šilumos generatoriaus komponentas nėra mašina. Net ir vertinant priešingai, aplinkybė, kad pati ieškovė sumontavo degiklio modernizavimo mazgus, patvirtina, kad būtent ji laikytina galutine viso įrenginio gamintoja, todėl jai pačiai teko pareiga gauti visus sertifikatus. Remiantis techninio reglamento „Mašinų sauga“ nuostatomis bei 2022 m. vasario 21 d. teismo ekspertizės akto Nr. EA-22-01 3.1.2 papunkčiu, šilumos generatoriaus modernizavimą atlikęs asmuo, t. y. ieškovė, privalėjo sudaryti EB atitikties deklaraciją, modernizuotą šilumos generatorių paženklinti CE žymėjimu, kaip nustatyta techninio reglamento 11.5 ir 11.6 papunkčiuose.

22.6.       Nepagrįsta yra teismo išvada, kad atsakovė netinkamai parinko ir įrengė kieto kuro degiklį ir kibirkščių gaudykles, užtikrinančius saugų pjuvenų džiovinimo procesą, todėl ji yra atsakinga dėl kilusio gaisro. UAB ,,Gaisriniai projektai“ 2018 m. birželio 6 d. išvada, kad buvo parinktas netinkamas kuro degiklis, yra nepagrįsta ir nemotyvuota – nenurodyta, kad degiklis įrengtas netinkamų matmenų, netinkamoje vietoje. Sprendimą vietoje skysto kuro degiklio įrengti kieto kuro degiklį priėmė pati ieškovė, kurį ji 2011 m. lapkričio 11 d. ir įsigijo. Be to, iš 2018 m. birželio 6 d. išvados turinio nėra aišku, ar netinkamai buvo parinkta ir įrengta kibirkščių gaudyklė, ar pertvarinė sienelė. Juo labiau kad atsakovė pagal sutartį šių elementų neįsipareigojo nei suprojektuoti, nei pagaminti.   

22.7.       Teismas ieškinį turėjo atmesti CK 6.372 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu, nes ieškovė nepranešė atsakovei apie nė vieną iš iki gaisro įvykusių sprogimų medžio pjuvenų džiovinimo būgne, todėl negalėjo ir nebuvo išaiškintos tokių sprogimų priežastys. Ieškovė ir toliau naudojosi įrenginiu, neužtikrindama savo darbuotojų saugumo. Ieškovė jokios informacijos iš atsakovės nereikalavo, be to, jai nebuvo pranešta ir apie 2018 m. balandžio 27 d. gaisrą.     

22.8.       Nepagrįsta nei teismo išvada, kad atsakovė perdavė nesaugų įrenginį, kuris neatitinka jam keliamų imperatyvių saugumo reikalavimų, nei kad ieškovė buvo dėl to suklaidinta. Teismas, be kita ko, nepagrįstai neįvertino tokių aplinkybių, kad ieškovė yra verslininkė, pagal kurios užsakymą ir buvo gaminami komponentai. Ieškovė pati atliko atsakovės tinkamai pagamintos dalies montavimo ir pajungimo darbus, ji pati pasirinko degiklio rūšį, įrengė elektros instaliaciją ir kt. Ieškovė privalėjo užtikrinti, kad įrangą pajungs ir ją eksploatuos tik tinkamą kvalifikaciją turintys ir apmokyti ja naudotis darbuotojai, tačiau šios pareigos nevykdė. Nurodytas aplinkybes patvirtina teismo nepagrįstai nepriimti liudytojų S. B. ir S. G. rašytiniai paaiškinimai.    

22.9.       Teismui priteisus ieškovei iš atsakovės 17 000 Eur, o atsakovei ne tik nieko negrąžinus, bet iš jos už tuos pačius įrenginius priteisus dar ir žalos atlyginimą, yra susiklosčiusi ydinga situacija, kai ieškovė be jokio pagrindo praturtėjo.  

22.10.       Nepagrįsta ir tokia teismo išvada, kad yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai kaip viena iš būtinųjų sąlygų jos civilinei atsakomybei kilti. Šalys nebuvo sudariusios projektavimo sutarties. Teismas atsakovės pateikto eskizo nepagrįstai netyrė ir nevertino. Įrodymai, koks iš tikrųjų buvo sumontuotas įrenginys, kokie jo parametrai, ilgiai, aukščiai ir pan., į bylą nebuvo pateikti. Be to, ir naujo ieškovės naudoto įrenginio veikimo principas bei atraminių sienelių skaičius yra toks pats, kaip buvo sudegusiame įrenginyje. Atsakovė savo įsipareigojimus tinkamai įvykdė, o žala atsirado dėl to, kad ieškovė netinkamai naudojo įrenginius, jų neprižiūrėjo.

22.11.       Nepagrįsta bei šališka teismo išvada, kad byloje yra įrodytas priežastinis ryšys tarp žalos ir tariamų atsakovės neteisėtų veiksmų.

22.12.       Žala turėtų būti apskaičiuojama žalos padarymo dieną buvusiomis kainomis, taikant nusidėvėjimą. Ieškovė apie gaisrą atsakovei nepranešė, toliau vystė gamybą, su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2020 m. liepos mėn., pasikeitus jos akcijų savininkui, siekiant nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

22.13.       Teismas turėjo visiškai atleisti atsakovę nuo atsakomybės, nes pačios ieškovės veiksmai nebuvo neatsargūs, kaip nurodė teismas, priešingai, jie buvo piktybiški, siekiant kuo pigiau, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, įsigyti ir sumontuoti įrenginį. Ieškovė prisiėmė visą atsakomybę už tai, kas įvyko.

23.       Ieškovė UAB ,,Ekogranulė“ atsiliepime į atsakovės UAB ,,Mediresta“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo tokius argumentus: 

23.1.       Vien tai, kad bylą nagrinėjantis teismas kitaip, nei atsakovė, vertina ir interpretuoja tam tikras aplinkybes ar jų pagrindu padaro kitokias, nei atsakovė, išvadas, netenkina tam tikrų jos pareikštų prašymų ir pan., nesudarė pagrindo nušalinti teisėją. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismo atlikti procesiniai veiksmai ir priimti procesiniai sprendimai negali būti vertinami kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jų nušalinimo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-27-790/2021; 2021 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-53-790/2021). Teismas dalį atsakovės prašymų priimti įrodymus patenkino, o dalį ieškovės prašymų atmetė, todėl ir pagrindo spręsti, kad buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, taip pat nėra.

23.2.       Teismas pagrįstai nepriėmė atsakovės teikiamų įrodymų, kurie nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Pagrindo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taip pat nėra.

23.3.       Nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad jos pagal sutartį įsipareigotam pagaminti įrenginiui (pakurai) netaikomas techninis reglamentas „Mašinų sauga“. Teismo ekspertas 2022 m. vasario 21 d. ekspertizės akte nurodė, kad modernizavimo komplektas gali būti parduodamas ir atskirais elementais, tačiau tai nereiškia, kad jos gali būti gaminamos neatsižvelgiant į galutinei mašinai taikomus reikalavimus ir padidinti ar sukelti riziką saugai bei sveikatai. Ekspertizės akte taip pat kategoriškai nurodyta, kad tiekėja, t. y. atsakovė, nepateikė jokių įmontavimo nurodymų, dokumentų apie kitas detales ir elementus.  

23.4.       Atsakovė įsipareigojo suprojektuoti ir įrengti kibirkščių slopinimo sieneles, tai patvirtina liudytojo S. B. paaiškinimai, kad atsakovė matavo ir derino sienelę, jos aukštį. Be to, atsakovės argumentai yra nenuoseklūs – vienu atveju ji teigia, kad vienos sienelės užtenka ir yra veikiančių tokių pakurų, vėliau nurodo, kad nors ji suprojektavo vieną sienelę, tačiau kibirkščių gaudyklių nebuvo, jų ieškovė neužsakė, o atsakovė neprojektavo ir jų nepardavė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė laikėsi pozicijos, kad gaisro priežastimi buvo tariamas ieškovės rafinatoriaus atsisakymas. Tačiau ši versija apeliaciniame skunde jau nebenurodoma, iškeliant naują versiją, kad ieškovė neužsakė kibirkščių gaudyklių.   

23.5.       Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nagrinėjamu atveju, net ir sutinkant su atsakovės pozicija, kad teismas nurodė neteisingus teisės aktų punktus, ginčą teismas išsprendė iš esmės teisingai ir pagrįstai taikė atsakovei, kaip gamintojai į rinką pateikusiai sveikatai ir saugai neatitinkančią mašiną, atsakomybę, todėl pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą nėra.

23.6.       Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, atlikdama gaisro kilimo priežasčių tyrimą, vertino ir atsakovės nurodytų asmenų – S. B. ir S. G. – paaiškinimus, susijusius su galimu sprogimu, kuris galėjo sukelti gaisrą. Įvertinus jų paaiškinimus, buvo nustatyta, kad degė tik pjuvenų džiovyklos vidus, kad degimas yra gamybos įrenginių darbo sąlyga ir tai lėmė pjuvenų džiovykloje užsidegimą (o ne atsakovės nurodytas sprogimas ar elektros gedimas), statinio stogo konstrukcijos užsiliepsnojo dėl liepsnos išplitimo granulių gamybos linijos įrenginiais. Atsakovė, vadovaujantis techninio reglamento „Mašinų sauga“ priedo Nr. 1 5.7 papunkčiu, įsipareigojo pagaminti įrenginį taip, kad būtų išvengta bet kokios sprogimo rizikos.

23.7.       Tai, kad ieškovė, vadovaudamasi atsakovės pateiktomis instrukcijomis, sumontavo atsakovės pagamintą įrenginio dalį prie granulių gamybos linijos, nepadaro ieškovės nei visos medžio granulių gamybos linijos, nei atskiro tokio įrengimo gamintoja. Priešingas aiškinimas ne tik neatitinka techniniame reglamente „Mašinų sauga“ nurodytos gamintojo sąvokos, bet ir prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams.    

23.8.       Pripažinęs sutartį negaliojančia, teismas teisingai išsprendė restitucijos taikymo klausimą. Ieškovei nėra galimybės grąžinti įrangos atsakovei, nes ji sudegė. Dėl gaisro kilimo bei jo metu neišlikusios parduotos pakuros yra išimtinai tik atsakovės kaltė. Todėl, esant pačios atsakovės kaltei dėl nesaugaus daikto patekimo į rinką, piniginių lėšų palikimas atsakovei už parduotą nesaugų daiktą reikštų nepagrįstą ir neteisėtą atsakovės praturtėjimą.   

23.9.       Priešingai nei nurodė atsakovė apeliaciniame skunde, žalos dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į jos padarymo metu buvusias kainas bei įvertinus turto likutinę vertę.

24.       Atsakovė UAB ,,Mediresta“ atsiliepime į ieškovės UAB ,,Ekogranulė“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:    

24.1.       Teismas netinkamai išsprendė ieškovės apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Ieškovės vardu apeliacinį skundą pateikė advokatas, su kuriuo 2013 metais atstovavimo sutartį pasirašė buvusi, o ne dabartinė ieškovės vadovė. Teismas privalėjo įsitikinti, ar atstovavimo sutartis vis dar yra galiojanti. Be to, ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo tik 110 Eur žyminį mokestį kaip už neturtinį reikalavimą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neturi lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti.

24.2.       Pagrįsta teismo išvada, kad ieškovė turėjo patirties ir žinių, susijusių su medžio granulių gamyba ir jos technologijomis. Ieškovė nurodė, kokios įrangos jai reikia, jos specifikacijas. Pati ieškovė projektavo, montavo įrangą, todėl ji pati ir yra atsakinga už žalą.

24.3.       Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su gaisro kilimo priežasties nustatymu, patvirtina, kad byloje buvo būtina skirti teismo ekspertizę gaisro priežasčiai nustatyti. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio atsakovės prašymo nepagrįstai nepatenkino.   

24.4.       Šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta, kad ieškovė iš atsakovės perka ir projektavimo paslaugas. Ieškovė tokių paslaugų nepirko, o atsakovė atlyginimo už jas negavo.

24.5.       Ieškovės tyčinis ir neatsargus elgesys lėmė žalos atsiradimą, todėl ji viena yra atsakinga už žalą, atsakovės atsakomybė dėl to nėra galima.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a : 

Dėl argumentų, susijusių su proceso teisės normų pažeidimu

25.       Ieškovės UAB ,,Ekogranulė“ ir atsakovės UAB ,,Mediresta“ ginčas kilo dėl jų 2016 m. birželio 24 d. sudarytos sutarties teisėtumo ir galiojimo, dėl tinkamo šios sutarties vykdymo ir sutartinės atsakomybės taikymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, tačiau priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą kvestionuoja abi bylos šalys. Atsakovės apeliacinis skundas, kaip nurodyta pirmiau, grindžiamas ir proceso teisės normų pažeidimu, nagrinėjant kilusį ginčą pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija pirmiausia pasisako šiuo aspektu.

26.       Teismo procesui, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja teismas, kuris kontroliuoja šalių veiksmus procese bei siekia, kad byla būtų tinkamai ir teisingai išnagrinėta kiek įmanoma operatyviau. Atitinkamai, civilinio proceso įstatymas nustato teismui tam tikras teises ir pareigas. Be kita ko, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas sprendžia šalių pateiktų įrodymų priėmimo klausimus, vertindamas jų ryšį su byla, pateikimo aplinkybės ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179–181 straipsniai). Bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai priklauso ir teismo ekspertizės paskyrimo, teismo eksperto parinkimo, klausimų jam suformulavimas ir nustatymas (CPK 212–213 straipsniai).

27.       Taigi teismas, vadovaudamas procesui, privalo užtikrinti ne tik rungimosi, šalių lygiateisiškumo, teisėjų ir teismų nepriklausomumo (CPK 12, 17, 21 straipsniai), bet ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo, kooperacijos (CPK 7, 8 straipsniai) principų tinkamą įgyvendinimą. Priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina atsakovė, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas visų atsakovės į bylą teikiamų rašytinių įrodymų, netenkindamas jos prašymų paskirti dar vieną teismo ekspertizę ar užduodamas ne visus jos siūlytus klausimus teismo ekspertams, neužtikrino aptariamų principų įgyvendinimo ar, juo labiau, buvo šališkas.

28.       Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo ekspertizės gaisro priežasčiai nustatyti nepaskyrimo, netinkamo teismo ekspertų parinkimo ir neteisingų klausimų jiems suformulavimo, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, šioje byloje skyrė net tris teismo ekspertizes. Pirmoji – šilumos generatoriaus modernizavimo komplekto teismo ekspertizė – buvo paskirta teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi (2 t., b. l. 87–90). Kaip matyti iš bylos duomenų, teismo ekspertizę prašė paskirti ir ieškovė, ir atsakovė. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartyje nurodė motyvus tiek dėl skiriamos teismo eksperto kandidatūros, tiek dėl to, kodėl neskiriamas atsakovės pasiūlytas teismo ekspertas R. Burba, tiek ir dėl to, kodėl ne visi šalių prašomi klausimai teismo ekspertui gali būti užduoti. 

29.       Kaip minėta, teismas nėra įpareigotas ekspertui pavesti atsakyti į visus šalių prašomus užduoti klausimus. CPK 213 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą. Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, galutinai nustato teismas nutartimi. Klausimų, kuriuos pasiūlė dalyvaujantis byloje asmuo, atmetimą teismas privalo motyvuoti. Nagrinėjamu atveju teismas nurodė, kad teismo ekspertas nėra kompetentingas atsakyti į klausimus, susijusius su įrenginio naudojimu ir eksploatavimu. Teismo ekspertui buvo pavesta atsakyti į klausimus, susijusius su techninio reglamento „Mašinų sauga“ taikymu įrenginiui, kurį pagal sutartį su ieškove buvo įsipareigojusi pagaminti atsakovė. Teismas apibendrino ekspertui užduodamus klausimus būtent atsižvelgęs į abiejų šalių suformuluotus klausimus.

30.       Be to, teismas, vadovaudamasis CPK 212 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, išklausė abiejų šalių nuomonę dėl teismo eksperto kandidatūros. Kaip pagrįstai pažymėjo  pirmosios instancijos teismas, atsakovės siūlomas teismo ekspertas R. Burba pagal jos (atsakovės) užsakymą jau buvo atlikęs sutartyje nurodyto įrenginio vertinimą pagal techninį reglamentą „Mašinų sauga“ ir pateikęs dėl to savo išvadas 2021 m. balandžio 6 d. vertinimo akte (DOK-9059). Taigi, siekiant užtikrinti objektyvios ir nešališkos ekspertizės atlikimą, teismo ekspertu ir buvo paskirtas kitas, ieškovės pasiūlytas asmuo, kuris ginčo klausimu savo pozicijos dar nebuvo išdėstęs.        

31.       Antroji – statybos teismo ekspertizė – buvo paskirta 2022 m. rugsėjo 29 d. teismo nutartimi (3 t., b. l. 30–31) būtent atsakovės prašymu, pavedant ją atlikti jos prašyme nurodytam teismo ekspertui S. Mitkui. Atsižvelgiant į šio eksperto pateiktą informaciją, teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartyje (3 t., b. l. 161–162) buvo suformuluoti teismo ekspertui užduotini klausimai. Galiausiai teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi (5 t., b. l. 54–56) buvo paskirta dar viena, pakartotinė statybos teismo ekspertizė, kurios prašė ieškovė, o atsakovė šį prašymą palaikė bei pateikė savo klausimą, kurį teismas kartu su kitais klausimais uždavė paskirtai teismo ekspertei R. Usonienei. Teismo ekspertei R. Usonienei atsisakius atlikti teismo ekspertizę, teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi (5 t., b. l. 66–67) šalims buvo pasiūlyta pateikti naują teismo eksperto kandidatūrą, o 2023 m. birželio 14 d. nutartimi (5 t., b. l. 78–80) teismo ekspertizę pavesta atlikti ieškovės pasiūlytam teismo ekspertui T. Mičiudai.

32.       Nurodytos aplinkybės ir nagrinėjamos bylos procesinė eiga leidžia teisėjų kolegijai įsitikinti, kad pirmosios instancijos teismas tenkino tiek ieškovės, tiek atsakovės prašymus, susijusius su specialių žinių reikalaujančių faktinių aplinkybių nustatymu, paskirdamas ir vienos, ir kitos šalies pasiūlytus teismo ekspertus, užduodamas abiejų bylos šalių pateiktus klausimus, juos apibendrinęs. Todėl nėra ir pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo, rungimosi ir kitus atsakovės nurodytus civilinio proceso principus.

33.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su tokia atsakovės pozicija, kad pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 15 d. ir 2022 m. rugsėjo 12 d. žodinės nutartys (2 t., b. l. 173; 3 t., b. l. 16), kuriomis teismas atmetė jos prašymus paskirti dar vieną teismo ekspertizę gaisro priežasčiai nustatyti, patvirtina proceso teisės normų pažeidimą ir (ar) bylą nagrinėjusio teismo šališkumą. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu jam iškyla neaiškūs, specialiųjų žinių reikalaujantys klausimai. Tačiau, priešingai nei yra įsitikinusi atsakovė, tokio pobūdžio prašymas teismui nėra privalomas. Ekspertizės paskyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas ir net būtinas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, kartu išlaikant pirmiau nurodytų koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų bendrųjų proceso principų pusiausvyrą. 

34.       Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į byloje jau esančių įrodymų visumą, joje atliktus procesinius veiksmus, proceso trukmę, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad byloje esančių duomenų – Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pranešimo ir akto, UAB ,,Gaisriniai projektai“ išvados ir kt. – pakako bylai reikšmingoms faktinėms aplinkybėms nustatyti. Kitaip tariant, byloje esama duomenų keliamoms versijoms dėl gaisro priežasties patvirtinti arba paneigti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad prašymas paskirti teismo ekspertizę gaisro, kilusio 2018 m. balandžio 27 d., priežasčiai nustatyti buvo pateiktas praėjus net 4 metams nuo gaisro, jau po gaisro padarinių likvidavimo. Vadinasi, gaisro vietos apžiūra objektyviai nebuvo galima, o visos aplinkybės, susijusios su gaisru, jau yra užfiksuotos Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos raštuose ir kituose dokumentuose, pavyzdžiui, asmenų paaiškinimuose, jokių naujų duomenų gavimas dėl objektyvių priežasčių net ir nebūtų galimas. Tokioje situacijoje teismo ekspertizės gaisro priežasčiai nustatyti paskyrimas nebūtų tikslingas ir rezultatyvus, dėl to tik nepagrįstai būtų užsitęsęs jau kelerius metus trunkantis šios bylos nagrinėjimas, didinami šalių bylinėjimosi kaštai.

35.       Teisėjų kolegija nesutinka ir su tokiais atsakovės apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, nepatenkindamas jos: (1) 2023 m. kovo 28 d. prašymo priimti rašytinius liudytojų S. G. ir S. B. parodymus, patvirtintus notarės R. Vidžienės (5 t., b. l. 11–19); (2) 2024 m. vasario 21 d. prašymo priimti jos klientų UAB ,,Ramundas GM“, UAB ,,Bio wood“, UAB ,,Kietasis biokuras“, UAB ,,Jurlota“ (7 t., b. l. 80–89) rašytinius atsiliepimus apie atsakovės pagamintus įrenginius ir jų kokybę; (3) 2024 m. birželio 11 d. prašymo priimti 2024 m. birželio 11 d. šilumos generatoriaus analizės aktą, surašytą N. M. (7 t., b. l. 136–152), nepagrįstai apribojo atsakovės teisę teikti rašytinius įrodymus ir, išspręsdamas šiuos prašymus, buvo šališkas.

36.       Teismo vadovavimas procesui reiškia ir tai, kad teismas privalo užtikrinti, kad bylos medžiagą sudarytų tik su nagrinėjimo dalyku susiję įrodymai, be to, teismas turi pareigą kontroliuoti, kad įrodymai į bylą būtų pateikti laiku. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad su 2024 m. vasario 21 d. atsakovės prašymu teikiami įrodymai nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl, vadovaujantis CPK 180 straipsnio nuostatomis, tokie įrodymai negali būti bylos dalimi. Ginčo dalykas yra šalių pasirašytos 2016 m. birželio 24 d. sutarties specifikacijoje (sutarties priedas Nr. 1) nurodyto objekto – šilumos generatoriaus degiklio modernizavimui skirtų mazgų komplekto – atitikimas teisės akto reikalavimams ir jo tinkamumas naudoti. Vien tai, kad kiti atsakovės klientai naudojasi jos pagal kitas sutartis pagamintais įrenginiais ir pretenzijų dėl jų neturi, neturi jokios tiesioginės ar netiesioginės įtakos vertinamos sutarties dalykui. Kitaip tariant, jie nei paneigtų, nei patvirtintų ginčo objektu esančio degiklio modernizavimo mazgų komplekto tinkamumą naudoti pagal paskirtį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos įrodymus atsisakė priimti kaip neturinčius ryšio su bylos dalyku.     

37.       Pagrįstai teismas netenkino ir atsakovės 2024 m. birželio 11 d. prašymo. Ieškovė nuo pat proceso pradžios, kai kreipėsi į teismą su 2020 m. liepos 9 d. ieškiniu, savo reikalavimą grindė sutarties netinkamu vykdymu, atsakovei pagaminus daiktą, kuris negalėjo patekti į rinką. Todėl atsakovės procesinis elgesys, praėjus 4 metams nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. birželio 11 d., pateikiant tą pačią dieną surašytą šilumos generatoriaus analizės aktą, nebuvo suderinamas su proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais. Duomenų, kodėl atsakovė anksčiau nesikreipė į specialistus dėl atitinkamo akto surašymo ar kad jis negalėjo būti surašytas ir pateiktas anksčiau, byloje nėra. Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti šį įrodymą, veikė pagal proceso įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą. 

38.       Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su 2023 m. kovo 28 d. pateiktais ir teismo nepriimtais rašytiniais liudytojų paaiškinimais, neatitinka faktinės bylos situacijos. Atsakovė teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 12 d. žodine nutartimi (5 t., b. l. 45) nepriėmė rašytinių įrodymų, tačiau nepagrįstai nutyli, kad teismas suteikė atsakovei galimybę apklausti liudytojus betarpiškai kito teismo posėdžio metu. Į 2023 m. balandžio 17 d. teismo posėdį atvyko tik liudytojas S. B., kuris ir buvo apklaustas teismo posėdyje. Kadangi atsakovė kito liudytojo atvykimo į teismo posėdį neužtikrino, jis liko neapklaustas. Šiame kontekste pažymėtina, kad visus įrodymus teismas turi ištirti tiesiogiai, tą lemia betarpiškumo principas, įtvirtintas CPK 14 straipsnyje. Asmenų liudytojais apklausa reglamentuota CPK 189–196 straipsniuose. Kiekvienas liudytojas šaukiamas į teismo posėdžio salę bei apklausiamas atskirai, atlikus CPK 192 straipsnyje nurodytas procedūras. Ir tik dėl svarbių priežasčių negalinčio atvykti asmens, kurio atvykimo negali užtikrinti dalyvaujantis byloje asmuo, kurio iniciatyva šis liudytojas yra kviečiamas, apklausa gali būt organizuojama kitoje vietoje (CPK 192 straipsnio 2 dalyje). Proceso teisės normų pažeidimo, kuriuo grindžiamas apeliacinis skundas, teisėjų kolegija ir šiuo atveju nenustatė. 

39.       Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas rašytinius įrodymus atsisakė priimti tam nesant teisinio pagrindo, nėra pagrindo patenkinti atsakovės prašymo naujus įrodymus priimti ir vertinti apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

40.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su tokiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad jos procesinių prašymų netenkinimas ir (ar) patenkinimas iš dalies įrodo, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo šališkas teismas. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė atsakovės procesinius prašymus, vien dėl šios priežasties jokio pagrindo abejoti teismo nešališkumu nėra. Kita vertus, atsakovė net du kartus tais pačiais, kaip ir apeliaciniame skunde, argumentais reiškė nušalinimus bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismo teisėjui. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų, laikinai ėjusių Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi (2 t., b. l. 144–146) ir 2022 m. birželio 16 d. nutartimi (2 t., b. l. 176–178) prašymai buvo atmesti. Taigi, atsakovei ne kartą buvo išaiškinta, kad jos procesinių prašymų nepatenkinimas negali būti vertinamas kaip pagrindas konstatuoti bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumą ar pagrindas jį nušalinti.  

41.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės (jos atstovės) procesinis elgesys, reiškiant pavėluotus procesinius prašymus ar pakartotinius nepagrįstus prašymus nušalinti teisėją, nėra suderinamas ir su proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principais. Tokį vertinimą, be kita ko, suponuoja ir tik atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodyti atsakovės argumentai, kad ieškovės vardu byloje veikė advokatas, neturintis tam įgaliojimų dėl pasibaigusios atstovavimo sutarties.

42.       Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad pagal teismų praktiką advokatas klientui teisme atstovauja teisinių paslaugų sutarties, o ne įgaliojimo, išreiškiančio vienašalę atstovaujamo asmens valią (CK 1.63 straipsnio 3 dalis), pagrindu. Todėl sutartyje nenustačius jos galiojimo termino apie advokato įgaliojimų terminą spręstina pagal sutarčių galiojimą ir pasibaigimą reglamentuojančias teisės normas. Pasibaigus sutarčiai dėl teisinių paslaugų teikimo (užbaigus teikti teisines paslaugas, klientui nusprendus sutartį nutraukti ar pan.), pasibaigia ir sutartyje nustatytos advokato teisės atlikti konkrečius veiksmus bylos procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1321-117/2015). Ieškovės į bylą pateiktame išraše iš teisinių paslaugų sutarties su advokatu nėra nurodytas įgaliojimų terminas, todėl darytina išvada, kad ji galioja neterminuotai. Byloje nesant įrodymų apie sutarties nutraukimą, nėra ir pagrindo daryti išvadą, kad ieškovei atstovavo ir apeliaciniame procese atstovauja tam įgaliojimų neturintis advokatas.

Dėl sutarties dalyko ir jam taikytino teisinio reguliavimo 

43.       Ieškovė, kaip minėta, yra pasirinkusi kelis jos galbūt pažeistų teisių gynimo būdus, įrodinėdama sutarties negaliojimą dėl suklydimo bei atsakovės civilinę atsakomybę dėl nuostolių, patirtų gaisro metu. Abu teisių gynimo būdai buvo grindžiami iš esmės ta pačia faktine aplinkybe, t. y. kad atsakovė pagamino ir perdavė ieškovei nesaugią prekę – šilumos generatoriaus degiklio modernizavimui skirtus priedus (degiklio modernizavimo mazgų komplektą), kuri neužtikrino gaisro ar šilumos generatoriaus perkaitimo rizikos. Ieškovė įrodinėja ne tik sutarties, bet ir techninio reglamento „Mašinų sauga“ pažeidimą. Kadangi šalys skirtingai aiškina sutarties dalyką ir jam taikytiną teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija dėl to visų pirma ir pasisako, įvertindama šalių elgesį iki sutarties sudarymo, ją sudarius ir sutartį vykdant.

44.       Šalys neginčija tokių faktinių aplinkybių (kurias patvirtina ir jų į bylą pateiktų įrodymų visuma), kad ieškovė įsteigta 2007 metais, pagrindinė jos veiklos sritis buvo malkų, briketų ir kuro granulių iš presuotos medienos ar pakaitalų gamyba. Ieškovė 2011 m. kovo 14 d. su J. M. individualia paslaugų ir gamybos įmone sudarė rangos sutartį (4 t., b. l. 66–70), pagal kurią bulvių saugykla turėjo būti rekonstruota į medžio granulių gaminimo cechą. Rangos sutartis įvykdyta, 2013 m. gegužės 28 d. pasirašytas statybos užbaigimo aktas (2 t., b. l. 51–53). Veiklai vykdyti reikalingą įrangą ieškovė įsigijo keliais etapais iš skirtingų asmenų, t. y. 2009 m. kovo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (ieškinio priedas Nr. 9) iš D. S. įsigijo granuliavimo įrengimus (pjuvenų padavimo transporterį su hidrauliniu įrenginiu, pjuvenų džiovinimo agregatą, pjuvenų nusodinimo cikloną su dozatoriumi, sausų pjuvenų ištraukimo ir padavimo ventiliatorių, sausų pjuvenų bunkerį su ciklonais, granulių šaldytuvą su padavimo transporteriu); 2011 m. rugsėjo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė iš UAB ,,Agregatas“ įsigijo pakavimo liniją (ieškinio priedas Nr. 9); 2011 m. lapkričio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš UAB ,,Paliūtis“ įsigijo du šilumos generatorius (degiklius) (ieškinio priedas Nr. 10).

45.       Akivaizdu, kad iki ginčijamos sutarties sudarymo ieškovė vykdė veiklą su iš kitų asmenų įsigyta įranga. Ieškinyje yra pripažįstama, kad į atsakovę ieškovė kreipėsi norėdama modernizuoti jos jau turimą ir eksploatuojamą medienos granulių gamybos liniją. Kitaip tariant, kilo poreikis atnaujinti ir (ar) pakeisti dalį esamos įrangos. Tokias aplinkybes patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas D. S., kuris duodamas paaiškinimus teismui nurodė, kad yra ieškovės akcininkas, kad turimos įrangos galia buvo per maža, todėl iškilo poreikis ją padidinti, t. y. modernizuoti įrenginį tam, kad būtų išdžiovintas didesnis pjuvenų kiekis (2022 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 min. 42 sek. – 03 min. 06 sek.).

46.       Siekdama nurodyto tikslo, ieškovė 2016 m. birželio 24 d. sudarė ginčo sutartį su atsakove (ieškinio priedas Nr. 1), kurios 1.1 papunktyje yra teigiama, kad atsakovė įsipareigoja pagaminti ir pateikti pagal šios sutarties priedą Nr. 1 šilumos generatoriui jo degiklio modernizavimo priedus, 1 komplektą. Sutarties priede Nr. 1 „Specifikacija“ yra išvardinti tokie šilumos generatoriaus degiklio modernizavimo mazgai (įrengimai): (1) pakuros prailginimo kapsulė d 2100x2000 (be šamoto); (2) ventiliatorius 7,5 kW 3000 aps./min.; (3) pakuros oro kanalai; (4) pjuvenų išpurškimo antgalis; (5) plokščiadugnė talpa su atramomis; (6) lėkštinis išėmimo mechanizmas su pavara; (7) sraigtinis transporteris su pavara; (8) paskirstymo kapsulė (iš viso – 1 kompl.); (9) žiedas pakuros sujungimui D-1700x400x6 mm (1 vnt.). Bendra mazgų kaina – 17 000 Eur; mazgų pagaminimo terminas – 60 d. d. (iki 2016-08-29).       

47.       Sutarties 2.2 papunktyje nurodyta, kad už sutartą daiktų kainą (17 000 Eur) atsakovė įsipareigoja atlikti darbus, numatytus šios sutarties 1.1 papunktyje. Šios sutarties tikslas – užsakovei (ieškovei) gauti 1.1 papunktyje numatytą darbų rezultatą (sutarties 1.2 papunktis). Į darbų kainą įeina darbo jėgos, darbo įrankių kaina, mokesčiai, draudimo, transportavimo ir visos kitos, atsakovei priklausančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus bei šią sutartį, išlaidos. Atsakovė pareiškia, kad darbų kaina apskaičiuota remiantis tokių darbų atlikimui taikoma technologija, medžiagų, įrangos instrukcijomis, rekomendacijomis ir pan. Be to, pagal sutarties 6.2.1 ir 6.2.2 papunkčius atsakovė įsipareigojo po sutarties pasirašymo datos pagaminti metalo gaminius, išvardintus 1.1 papunktyje, pagal sutarties priedą Nr. 1, o po prekės galutinio apmokėjimo ir perdavimo–priėmimo akto pasirašymo per 3 darbo dienas pateikti prekės naudotų medžiagų sertifikatus.  

48.       Sutarties priede Nr. 1 „Specifikacija“ nurodyti įrenginiai ieškovei buvo perduoti šalims pasirašant 2016 m. rugpjūčio 11 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad perduodama dalis pakuros įrengimų – pakuros kapsulė 1 vnt., pateikti įrengimai yra kokybiški.  Ginčo dėl to, kad atsakovė per sutartyje nurodytus terminus pagamino ir perdavė sutarties dalyką, o ieškovė sumokėjo 17 000 Eur kainą, nagrinėjamoje byloje nekilo. Šalių ginčas kilo dėl to, ar sutarties priede Nr. 1 nurodytiems įrenginiams, kurie šioje specifikacijoje įvardyti kaip šilumos generatoriaus degiklio modernizavimo mazgai, taikomas techninis reglamentas „Mašinų sauga“ ir jame įtvirtintas teisinis reguliavimas.

49.       Atsakovė pagrįstai apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė ieškinyje, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vadovavosi neaktualia techninio reglamento „Mašinų sauga“  redakcija, galiojusia nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2024 m. sausio 17 d. Nagrinėjamu atveju aktualus yra teisinis reguliavimas, galiojęs sutarties sudarymo bei pakuros kapsulės perdavimo–priėmimo akto pasirašymo metu, t. y. techninio reglamento „Mašinų sauga“ redakcija, galiojusi nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d. Visgi, nurodyta klaida nėra savaime pakankama pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms paneigti, nes tiek teismo cituotoje, tiek ir ginčui aktualioje techninio reglamento „Mašinų sauga“ redakcijoje įtvirtintas iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas.

50.       Sutarties sudarymo ir įvykdymo metu galiojusio techninio reglamento „Mašinų sauga“ 4.7 papunktyje nurodyta, kad šis reglamentas taikomas iš dalies užbaigtoms mašinoms. Pagal techninio reglamento 6.7 papunktį  iš dalies užbaigta mašina – tai surinktas gaminys, kuris bemaž yra mašina, tačiau kuris pats savarankiškai neturi konkretaus panaudojimo. Pavaros sistema yra iš dalies užbaigta mašina. Iš dalies užbaigta mašina skirta tik įmontuoti į kitą mašiną arba sujungti ją su kita mašina arba su kita iš dalies užbaigta mašina ar įranga, tokiu būdu sudarant mašiną, kuriai taikomos 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/42/EB dėl mašinų, ir iš dalies keičiančios direktyvos 95/16/EB, ir 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/127/EB, iš dalies keičiančios Direktyvos 2006/42/EB nuostatas dėl pesticidų skleidimo mašinų (toliau – Mašinų direktyva 2006/42/EB), nuostatos.

51.       Nagrinėjamu atveju atsakovė įsipareigojo pagaminti ir parduoti prekę, susidedančią iš 1 (vieno) komplekto, kurį sudarė 8 (aštuonios) atskiros dalys, ir 1 (vieno) atskiro vieneto (žiedo pakuros sujungimui). Didžiąją dalį šios prekės sudarė metalo gaminiai, o 3 (tris) komplekto komponentus – variklius turintys elementai (ventiliatorius, lėkštinis išėmimo mechanizmas, sraigtinis transporteris su pavara). Iš su dubliku pateiktų nuotraukų matyti, kad atsakovė įsipareigojo ir pagamino 2 m ilgio metalinę pakuros prailginimo kapsulę, pjuvenų išpurškimo antgalį, kuris buvo sumontuotas kapsulės viduje, pakuros oro kanalą, kurio gale buvo sumontuotas ventiliatorius, o pats pakuros oro kanalas buvo sumontuotas kapsulės priekyje. Virš metalinės pakuros prailginimo kapsulės sumontuota atsakovės pagaminta plokščiadugnė talpa su atramomis, ant kurios apačios pritvirtintas lėkštinis išėmimo mechanizmas su pavara ir sraigtinis transporteris su pavara. Paskirstymo sklendė buvo sumontuota atskirai nuo pakuros prailginimo kapsulės ir plokščiadugnės talpos.

52.       Taigi, nors atsakovės pagaminti elementai, kiekvienas jų kaip atskiras objektas, neturėtų konkretaus panaudojimo būtent kaip mašina, tačiau juos visus kartus sujungus ir prijungus prie ieškovės jau turėtos mašinos (šilumos generatoriaus), jie sudaro medinių granulių gamybos įrenginį, kuris atlieka jam skirtą funkciją. Aplinkybę, kad atsakovė įsipareigojo pagaminti ne atskiras ir tarpusavyje nesusijusias detales, o jų komplektą, patvirtina ir šalių sudarytoje sutartyje naudojamos sąvokos „komplektas“. Tai, kad atsakovės pagaminti ir sumontuoti komponentai veikė, patvirtina ir toks faktas, kad ieškovė daugiau nei dvejus metus juos eksploatavo, t. y. gamino medžio pjuvenų granules.

53.       Išvadą, kad sutarties dalykui taikomas techninis reglamentas „Mašinų sauga“, pateikė ekspertas A. Skripka 2022 m. vasario 21 d. teismo ekspertizės akte (2 t., b. l. 124–131). Teismo ekspertas, atsakydamas į pirmą jam užduotą klausimą, nurodė, kad ginčo sutarties dalyką sudarantiems elementams taikytinas techninis reglamentas „Mašinų sauga“, nors dalis jų, t. y. metalinės detalės, nepatenka į šio reglamento taikymo sritį; visgi jų visų visuma sudaro iš dalies užbaigtą mašiną.

54.       Atsakovė, nesutikdama su tokia teismo eksperto išvada, apeliaciniame skunde įvardija techninio reglamento „Mašinų sauga“ normas, kuriose yra apibrėžta „mašinos“ sąvoka. Tačiau jos šiuo konkrečiu atveju nėra aktualios, nes sutarties dalykas buvo ne visa mašina, o jos dalys, be kita ko, kai kurios turinčios ir variklius. Todėl pirmosios instancijos teismo pozicija, grindžiama asmens, turinčio specialių žinių, pateikta išvada, kad techninio reglamento „Mašinų sauga“ nuostatos nagrinėjamoje byloje turi būti taikomos, apeliacinio skundo argumentais nėra paneigta.  

Dėl sutartinės civilinės atsakomybės atsakovei taikymo

55.       Ieškovė atsakovės veiksmų neteisėtumą, kaip CK 6.246 straipsnyje numatytą civilinės atsakomybės sąlygą, grindė sutarties 2.2 papunkčio dalies, kuria atsakovė pareiškė, kad darbų kaina apskaičiuota remiantis tokių darbų atlikimui taikoma technologija, medžiagų, įrangos instrukcijomis, rekomendacijomis ir pan., pažeidimu. Ieškovės nuomone, atsakovė pažeidė ir techninio reglamento „Mašinų sauga“ 1 priedo 1.5.6 papunktį (ieškinyje remiamasi šiuo metu galiojančio techninio reglamento 1 priedo atitinkamu 92 punktu), kuriame nurodyta, kad mašina turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad būtų išvengta bet kokios užsidegimo arba perkaitimo rizikos, kurią gali sukelti pati mašina arba jos gaminamos ar naudojamos dujos, skysčiai, dulkės, garai arba kitos medžiagos. Nurodyti sutarties ir techninio reglamento „Mašinų sauga“ pažeidimai, kaip teigia ieškovė, pasireiškė tuo, kad įrenginys neatitiko specifikacijoje nurodytų sąlygų ir paprastai tokiems gaminiams keliamų reikalavimų, nes atsakovė suprojektavo, pagamino bei sumontavo nesaugų įrenginį, kuris neužtikrino gaisro ar perkaitimo rizikos; nesaugus įrenginys iš viso negalėjo būti civilinės apyvartos objektu (žr. ieškinio 3.5 papunktį). 

56.       Atsakovės įsipareigojimai, susiję su įrenginiu, yra nurodyti sutarties 6.2.1 ir 6.2.2 papunkčiuose, kuriais ji įsipareigojo pagaminti metalo gaminius, išvardytus sutarties 1.1 papunktyje, pagal sutarties priedą Nr. 1 bei per 3 darbo dienas po prekės galutinio apmokėjimo ir perdavimo–priėmimo akto pasirašymo pateikti prekės naudotų medžiagų sertifikatus.     

57.       Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad atsakovė į rinką patiekė nesaugią ir techninio reglamento „Mašinų sauga“ reikalavimų neatitinkančią prekę, o kartu atliko ir neteisėtus veiksmus, padarė įvertinęs UAB ,,Gaisriniai projektai“ 2018 m. birželio 6 d. ekspertizės aktą (žr. ieškinio priedą Nr. 3), kuriame 2018 m. balandžio 27 d. gaisro priežastimi yra nurodomas džiovinimo agregato avarinis darbo režimas dėl galbūt netinkamai parinkto kieto kuro degiklio ir (ar) dėl galimai netinkamai įrengtų kibirkščių gaudyklių, užtikrinančių saugų džiovinimo procesą. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.  

58.       Sutarties priede Nr. 1 „Specifikacija“ yra detalizuotos mazgų komplekto, skirto modernizuoti šilumos generatoriaus degiklio veikimą, visos sudėtinės dalys, kurias buvo įsipareigojusi pagaminti ir perduoti ieškovei atsakovė. Nei degiklis, nei kibirkščių gaudyklė, su kurių neteisingu parinkimu ir (ar) galimu netinkamu įrengimu ir yra siejamas gaisro kilimas, nei šioje specifikacijoje (sutarties priede Nr. 1), nei ginčo sutartyje nėra įvardyti. Kitaip tariant, tokių šilumos generatoriaus sudėtinių dalių atsakovė nebuvo įsipareigojusi pagaminti ar įrengti ir jų negamino bei neįrengė. Kitokį teisėjų kolegijos vertinimą galinčių lemti duomenų nagrinėjamoje byloje nėra. Atsakovė yra visiškai teisi, apeliaciniame skunde tvirtindama, kad kieto kuro degiklį ieškovė turėjo dar iki ginčo sutarties su ja sudarymo. Iš ieškovės su ieškiniu pateiktos (žr. ieškinio priedą Nr. 10) 2011 m. lapkričio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad ieškovė iš UAB ,,Paliūtis“ už 71 796,80 Eur (247 900 Lt) kainą įsigijo du kieto kuro šilumos generatorius (degiklius). Pasisakant dėl kibirkščių gaudyklės ir kibirkščių slopinimo sienelių, pažymėtina, kad techninėje specifikacijoje jų įrengimas pakuros prailginimo kapsulėje taip pat nebuvo numatytas. Priešingai, specifikacijoje įrašyta ir tokia pastaba – ,,be šamoto“. Pažymėtina, kad atsakovės argumentų, jog ieškovė neketino pirkti iš jos įrengimo (montavimo) paslaugų, tokius darbus siekė atlikti savo pačios jėgomis, teisingumą patvirtina ir liudytojo S. B. paaiškinimai. Šis liudytojas teisme nurodė, kad kibirkščių slopinimo sienelę sumontavo pati ieškovė iš ugniai atsparių šamoto plytų (2023 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 08 min. 30 sek. – 08 min. 58 sek.). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal sutartį atsakovė įsipareigojo pagaminti ir pagamino bei perdavė ieškovei kuro degiklį ir kibirkščių slopinimo sienelę, aiškiai stokoja pagrįstumo.

59.       Nėra pagrindo padaryti ir tokią išvadą, kad atsakovė atliko projektavimo darbus (pagal sutartį buvo įsipareigojusi juos atlikti) ar kad jai buvo pavesta parinkti šilumos generatoriaus degiklio veikimą modernizuojančius elementus. Priešingai, iš byloje esančio elektroninio ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo (1 t., b. l. 50–52) matyti, kad būtent ieškovės atstovas nurodė, kokios komplektacijos įrenginys turi būti pagamintas. Viename iš elektroninių laiškų ieškovės atstovas taip pat nurodė, kad pjuvenų rafinatorius nėra reikalingas. Akivaizdu, kad atsakovė, kaip skundžiamame sprendime nusprendė ir pirmosios instancijos teismas, mažindamas atlygintinės žalos dydį, turėjo pakankamai žinių bei patirties, žinojo, kokios prekės jai reikia, pati parinko degiklio veikimą modernizuojančius elementus. Tokį vertinimą, be kita ko, patvirtina ir tame pačiame elektroniniame susirašinėjime ieškovės nurodytas įrenginio montavimo paslaugų atsisakymas.  

60.       Faktą, kad atsakovės pagamintus įrengimus surinko bei sumontavo ieškovės darbuotojai, patvirtino ir liudytojais apklausti asmenys. Liudytojas D. S. 2022 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje nurodė, kad jis derino ginčijamos sutarties sudarymo aplinkybes, bendravo su atsakovės atstovais, įrangą montavo pats su darbuotojais (2022 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 10 sek. – 09 min. 45 sek.; 04 min. 48 sek. – 05 min. 19 sek.; 14 min. 50 sek. – 16 min. 02 sek.). Liudytojas S. B. nurodė, kad jis pats atsivežė įrangą iš atsakovės, ją montavo patys, jokių brėžinių ir schemų neturėjo ir nenaudojo, montavo pasikliaudami savo žiniomis ir turima praktika (2023 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 04 min. 50 sek. – 05 min. 21 sek.). Taigi, nei sutarties turinys, nei kiti byloje esantys įrodymai neteikia pagrindo vertinti, kad atsakovė buvo įsipareigojusi ne tik pagaminti, bet ir suprojektuoti bei sumontuoti jos pagamintus įrengimus, tokius veiksmus (projektavimo ir montavimo darbus) atliko pati ieškovė.

61.       Objektyvių duomenų, kad šalys kitais būdais, t. y. papildomais susitarimais, raštu, žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais būtų susitarusios dėl papildomų paslaugų ar darbų atlikimo, byloje nėra. Pažymėtina, kad būtent ieškovei teko procesinė pareiga pateikti jos nurodytas aplinkybes, sudarančias ieškinio reikalavimų faktinį pagrindą, pagrindžiančius įrodymus (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl teisėjų kolegijai pripažinus, kad atsakovė pagal sutartį neįsipareigojo suprojektuoti ir pagaminti kieto kuro degiklio ir kibirkščių gaudyklių, taip pat byloje nesant jokių duomenų, kad gaisras galėjo kilti dėl atsakovės pagal sutartį ir jos priedą Nr. 1 „Specifikacija“ nurodytų įrenginių – degiklio modernizavimui skirtų mazgų (žr. šios nutarties 46 punktą), nėra ir pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pažeidė techninio reglamento „Mašinų sauga“ 1 priedo 1.5.6 papunktį ar sutarties 2.2 papunktį, pagamindama ir perduodama ieškovei nesaugų įrenginį. 

62.       Kadangi nėra įrodytas atsakovės veiksmų neteisėtumas, negali būti nustatytas ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų, pagaminus ir perdavus prekę, bei dėl 2018 m. balandžio 27 d. kilusio gaisro ieškovei padarytos žalos buvimas (CK 6.247 straipsnis). Ieškovė, įrodinėdama atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, savo reikalavimo tiesiogiai nesiejo su techniniame reglamente „Mašinų sauga“ nurodytų ženklinimo procedūrų atsakovės pagamintiems įrengimams pažeidimu, tačiau net ir nustačius tokio pobūdžio pažeidimą (atitinkamo ženklinimo nebuvimą) jo savaime nepakaktų ieškiniui dėl žalos atlyginimo patenkinti. Šiuo konkrečiu atveju žalingi padariniai – gaisras, kurio metu sudegė ar buvo apgadintas ieškovės turtas –  kilo ne dėl to, kad atsakovės pagaminti ir perduoti įrenginiai nebuvo pažymėti specialiaisiais ženklais. Gaisro kilimo priežastimi yra netinkamai parinktas kuro degiklis ir (ar) kibirkščių gaudyklė, kurių, kaip minėta, atsakovė neprojektavo, negamino ir neįrengė, todėl ir pareiga atlikti galutinio įrenginio (modernizuoto, naudojant atsakovės pagamintą prekę, šilumos generatoriaus degiklio) ženklinimo procedūras jai nekilo.   

63.       Taigi, nenustačius, kad atsakovė būtų prisidėjusi prie medienos granulių įrenginio dalių, kurių netinkamas įrengimas ir (ar) parinkimas pripažintas gaisro priežastimi, gamybos, nėra pagrindo ir jos kaltei konstatuoti (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į liudytojo S. B. paaiškinimus, kuris pripažino, kad gaisras, sukėlęs ieškovei žalą, buvo jau ne pirmas, tik ankstesnius gaisrus pavykdavo užgesinti patiems darbuotojams. Be to, šio liudytojo teigimu, pjuvenų užsidegimo rizika galėtų būti sumažinta tik prailginus degimo kelią, t. y. sumontavus ilgesnį pakuros kanalą, tačiau tam nebuvo vietos (2023 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 09 min. 30 sek. – 11 min. 54 sek.).

64.       Nesant visų sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, žalos atlyginimo prievolė atsakovei neatsiranda, todėl žalos dydžio nustatymo klausimas praranda aktualumą. Atitinkamai, neturi teisinės reikšmės ir ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl CK 6.248 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo ar šios teismo sprendimo dalies nemotyvavimo, juo labiau kad tokio pobūdžio argumentai stokoja  pagrįstumo. Skirtingai negu teigia ieškovė, jos skundžiama teismo sprendimo dalis yra motyvuota. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagrindą sumažinti priteistiną žalą sudaro tai, jog ieškovė turi patirties granulių gamybos srityje, jai žinomas šilumos generatoriaus veikimo principas, atsakovės pagamintą įrenginį sumontavo pati ieškovė, ji nesikreipė į atsakovę nei dėl montavimo instrukcijos, nei dėl garantinės priežiūros. Ieškovė savo teiginius, kad jai nebuvo žinomi ir suprantami medienos granulių gamybos linijos veikimo principai ir kad ne ji, o atsakovė atliko projektavimo darbus, grindė liudytojų paaiškinimais. Liudytojų paaiškinimai pagal CPK yra viena iš įrodinėjimo priemonių, tačiau jų nepakanka paneigti rašytiniuose įrodymuose (sutartyje, šalių susirašinėjime) užfiksuotas aplinkybės dėl to, kokio pobūdžio susitarimą siekė sudaryti ir galiausiai sudarė šalys.

65.       Nepagrįsti ir tokie ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovės kaltę patvirtina ir, atitinkamai, visiškai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškovės kaltės, byloje esantys oficialūs rašytiniai įrodymai – Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2018 m. balandžio 30 d. aktas dėl kilusio gaisro ir 2018 m. gegužės 2 d. tarnybinis pranešimas dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo (ieškinio priedas Nr. 2). Ieškovės nurodyti aktas ir pranešimas iš tiesų surašyti valstybės įgaliotos institucijos – Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, neviršijant jai suteiktos kompetencijos, vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 1-285 Dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir atitinka jo reikalavimus. Tačiau šiuose dokumentuose pateikta informacija nėra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms, susijusios su atsakovės kalte, nustatyti.

66.       Kaip matyti iš 2018 m. balandžio 30 d. akto ir 2018 m. gegužės 2 d. tarnybinio pranešimo turinio, juose yra aprašytos pranešimo apie gaisrą, jo gesinimo aplinkybės ir gaisro padariniai bei nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – gamybos įrenginio gedimas technologinio proceso metu. Konkreti technologinio proceso klaida ar gedimas nei tyrimo akte, nei pranešime nebuvo identifikuota. Vienintelis rašytinis įrodymas, kuriame pateikta konkretesnė išvada dėl gaisro kilimo priežasties, yra pačios ieškovės užsakymu UAB ,,Gaisriniai projektai“ surašytas ekspertizės aktas. Tačiau šis dokumentas nepriskiriamas prie oficialių rašytinių įrodymų (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

67.       Taigi, teisėjų kolegijai pripažinus, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, teisinio pagrindo patenkinti jos ieškinio reikalavimų dalį dėl žalos atlyginimo nebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, pakeičiama, ieškinį atmetant visiškai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).   

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais          

68.       Ieškinio dalį, kuria ieškovė prašė 2016 m. birželio 24 d. sutartį ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. perdavimo–priėmimo aktą pripažinti negaliojančiais, pirmosios instancijos teismas patenkino CK 1.90 straipsnio 1 dalyje ir CK 1.80 straipsnyje numatytais teisiniais pagrindais. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad ir ši ginčo dalis buvo išspręsta neteisingai.

69.       Šį savo reikalavimą ieškovė grindė suklydimu dėl esminių sutarties aplinkybių ir teigia maniusi, kad įgyja saugią prekę, atitinkančią jai keliamus saugumo reikalavimus bei turinčią Europos Bendrijos atitikties deklaracijos CE ženklinimą, kuris numatytas techniniame reglamente „Mašinų sauga“. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.

70.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas asmuo sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018).

71.       Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir jos šalių  lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).  

72.       Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl sutarties sudarymo, turėdama ketinimą modernizuoti jos veikloje naudojamą medienos granulių gamybos liniją, o konkrečiai – šilumos generatoriaus degiklį. Vadinasi, iki sutarties sudarymo ieškovė neabejotinai jau turėjo tokios įrangos įsigijimo ir jo naudojimo patirties, juo labiau kad iš byloje esančių įrodymų (pavyzdžiui, banko sąskaitų išrašų) matyti, kad ieškovės akcijų savininkas ir jos atstovas D. S., kuris nurodė derinęs sutarties sąlygas, yra antstolis, t. y. asmuo, turintis teisinį išsilavinimą ir sandorių sudarymo patirties. Tokią išvadą suponuoja ir aplinkybė, kad ir ieškovės veiklai vykdyti reikalingą įrangą ji yra įsigijusi iš D. S. (žr. šios nutarties 44 punktą).

73.       Be to, iš šalių susirašinėjimo matyti, kad sutarties tekstas buvo rengiamas abiejų šalių bendru susitarimu, ieškovė teikė pastabas ir siūlymus dėl sutarties turinio, kuriuos atsakovė priėmė. Šalių elektroninio susirašinėjimo turinys (1 t., b. l. 50–52) patvirtina, kad ieškovė pasiūlė į sutartį įtraukti punktą dėl garantijos ir jos galiojimo, toks susitarimas apie 12 mėn. nuo atliktų darbų perdavimo akto (t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d.) prekės garantinį laikotarpį į sutartį Nr. 016/05-005 yra įtrauktas (sutarties 7.1–7.6 papunkčiai). Įrodymų, kad ieškovė neturėjo pakankamai laiko susipažinti su sutarties tekstu ar dėl tam tikrų priežasčių skubėjo ir (ar) buvo raginama kuo greičiau sudaryti sutartį ir dėl šios priežasties galėjo suklysti, byloje nėra.

74.       Duomenų, kad ikisutartinių derybų metu, pasirašant sutartį ar ją vykdant ieškovė būtų kėlusi klausimus, susijusius su sutarties dalyką sudarančių įrenginių žymėjimu pagal Europos Bendrijos atitikties deklaracijos CE ženklinimą ar kad šis faktas ir ženklinimas jai buvo itin svarbus, byloje taip pat nėra. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad ieškovė 2016 m. rugpjūčio 11 d. sutarties dalyką priėmė be jokių pastabų, vadovės parašu patvirtinusi, kad pateikti įrengimai yra kokybiški, pati prekę (degiklio modernizavimo mazgų komplektą) susimontavo ir naudojo iki kol 2018 m. balandžio 27 d. kilo gaisras. Tai, kad ieškovė beveik dvejus metus naudojosi įranga ir pretenzijų dėl jos žymėjimo ar saugumo reikalavimų neturėjo, nors, kaip minėta, gaisrai kildavo ir anksčiau (žr. šios nutarties 63 punktą), teisėjų kolegijai teikia pagrindą padaryti vienareikšmišką išvadą, kad aplinkybių, susijusių su ženklinimu, buvimo ar nebuvimo ieškovė nelaikė esminėmis ginčo sutarčiai sudaryti. Kitaip tariant, ieškovės elgesys prieš sudarant sutartį, ją vykdant ir faktiškai naudojantis jos dalyku patvirtina, kad jos valios formavimuisi atitinkami žymėjimai reikšmės neturėjo. Pretenzijas dėl to ieškovė ėmė kelti tik po sutarties sudarymo ir įvykdymo – tik kilus gaisrui.

75.       Atsižvelgiant į tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs CK 1.90 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo sandoriui pripažinti negaliojančiu buvimą, suklydo. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl skundžiamame sprendime nurodyto kito teisinio pagrindo pripažinti 2016 m. birželio 24 d. sutartį ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. perdavimo–priėmimo aktą negaliojančiais buvimo, t. y. dėl CK 1.80 straipsnio 1 dalies.     

76.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019, 17 punktas). Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-432/2008; 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015). 

77.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad ieškovė įrodė įsigytos prekės (mašinos) neatitikimą saugumo reikalavimams, atitikties deklaracijos ir CE ženklinimo nebuvimą, priėjo prie išvados, kad buvo pažeistas imperatyvus Mašinų direktyvos 2006/42/EB bei techninio reglamento „Mašinų sauga“ reikalavimas tiekti į rinką tik saugias mašinas. Tačiau teisėjų kolegijai padarius kitokią išvadą, t. y., kad ieškovė neįrodė atsakovės pagamintos prekės (jos dalių, kurios pagal teismo eksperto išvadą atitinka „mašinos“ sąvoką) neatitikimo saugos reikalavimams bei savo teiginių, kad gaisras kilo būtent dėl šios priežasties, vien atitinkamo ženklinimo nebuvimas nėra savaime pakankamas pagrindas sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į sutarties įvykdymo faktą bei spėjamas gaisro kilimo priežastis, sutarties pripažinimas negaliojančia nesiderintų su favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principu, pagal kurį šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) priemonę.   

78.       Be to, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, ir restitucijos taikymas, sandorį pripažinus negaliojančiu, šioje konkrečioje situacijoje nėra įmanomas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, kai ji taikoma kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) teisinė pasekmė, esmė – šalys, gavusios tam tikrą turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (buvusioji padėtis). Taikant restituciją, siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, vadinasi, sureguliuoti situaciją taip, lyg sandoris apskritai nebūtų buvęs sudarytas. Restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra, grąžinant negaliojančio sandorio pagrindu perduotą turtą natūra ar piniginiu ekvivalentu. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-706/2015; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-363-421/2018, 29 punktas).

79.       Nagrinėjamu atveju šalių grąžinimas į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo, neįmanomas, nes atsakovės pagaminta ir ieškovei pagal sutartį perduota įranga yra sudegusi dėl priežasčių, kurias teisėjų kolegija pripažino nesusijusiomis su sutarties dalyku. Kadangi atsakovei sutarties dalykas negali būti grąžintas, nėra pagrindo ir vienašalei restitucijai taikyti, grąžinant ieškovei už prekę sumokėtas lėšas. Priešingu atveju ieškovė ir atsakovė atsidurtų nelygiavertėje situacijoje, nes ieškovė, kuri daugiau nei dvejus metus naudojosi sutarties dalyku, atgautų visą už jį sumokėtą kainą, o atsakovė perduoto ieškovei turto neatgautų. Todėl iš esmės sutiktina su atsakovės argumentais, kad toks šios šalių ginčo dalies išsprendimas pirmosios instancijos teisme būtų leidęs susiklostyti situacijai, kai ieškovė praturtėja atsakovės sąskaita. Kita vertus, restitucijos taikymo klausimas jau neaktualus, teisėjų kolegijai konstatavus, kad pagrindo sutarties pripažinimui negaliojančia nėra. 

80.       Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria 2016 m. birželio 24 d. sutartis ir 2016 m. birželio 11 d. perdavimo–priėmimo aktas pripažinti negaliojančiais ir pritaikyta vienašalė restitucija, ieškovei iš atsakovės priteisiant 17 000 Eur, taip pat pakeičiama, šią ieškinio dalį atmetant kaip nepagrįstą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).   

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme     

81.       Apeliacinės instancijos teismui pakeičiant skundžiamą teismo sprendimą, turi būti keičiamas ir bylinėjimosi išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

82.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, taip pat kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktai).

83.       Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis principu „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra pirmosios instancijos teisme ieškinyje pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).

84.       Apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį pripažinus nepagrįstu, jai, kaip bylą pralaimėjusiai šaliai, patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartimi (1 t., b. l. 13–14) buvo atidėtas 2 355 Eur žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, todėl atidėta žyminio mokesčio dalis priteisiama valstybei iš ieškovės (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnis). Iš ieškovės, kaip bylą pralaimėjusios šalies, valstybei priteisiamos ir 65,88 Eur dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 92 straipsnis).

85.       Ieškovei, kaip bylą pralaimėjusiai šaliai, kyla pareiga atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė 5 500 Eur teisinės pagalbos išlaidas bei pateikė jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (1 t., b. l. 61–62; 5 t., b. l. 33–36; 7 t., b. l. 129-134). Atsakovės nurodytos atsiliepimo į ieškinį, pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdyje, prašymo skirti ekspertizę ir klausimų ekspertui parengimo išlaidos yra būtinos, pagrįstos, atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.16, 8.19 papunkčiuose nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei neviršija maksimalių dydžių. Pagal Rekomendacijas maksimali priteistina už atsiliepimo į ieškinį, pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose bei prašymo parengimą išlaidų suma, atsižvelgiant į Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju aktualūs 2022 m. I, III ketvirčiai) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, atitinkamai, yra 4 324,75 Eur (1 729,90 Eur x 2,5), 2 698,50 Eur (1 799 Eur x 0,1 x 15 val.) ir 719,60 Eur (1 799 Eur x 0,4). Taigi, kaip matyti, atsakovės prašomos priteisti iš viso 5 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų, todėl jai atlygintinos visiškai.

86.       Kitos atsakovės 7 305,50 Eur išlaidos (8 t., b. l. 42–49) tik iš dalies laikytinos pagrįstomis ir susijusiomis su nagrinėjama byla. Pagrįstomis pripažintinos atsakovės patirtos 4 840 Eur teismo ekspertizės atlikimo ir 621 Eur teismo ekspertų atvykimo į teismo posėdį išlaidos bei 544,50 Eur išlaidos, kurias atsakovė sumokėjo UAB ,,Tuvlita“ už vertinimo ataskaitą. Visos šios išlaidos, kurių bendra suma 6 005,50 Eur, yra susijusios su nagrinėjama byla. Atsakovės 1 200 Eur išlaidos, patirtos už eksperto N. M. parengtą šilumos generatoriaus analizės aktą, nelaikytinos susijusiomis su nagrinėjama byla, nes pirmosios instancijos teismas šį įrodymą atsisakė priimti, todėl jai neatlyginamos. Atsakovės už teismo eksperto iškvietimą 2024 m. gegužės 15 d. sumokėti 100 Eur jai buvo grąžinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartimi (8 t., b. l. 94–95), todėl taip pat nepriteisiami. 

87.       Taigi, iš viso atsakovei iš ieškovės priteisiamas 11 505,50 Eur (5 500 Eur + 6 005,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

88.       Ieškovės apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą, o atsakovės apeliacinį skundą patenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tik atsakovei, kaip bylą apeliacinės instancijos teisme laimėjusiai šaliai, o ieškovės išlaidos jai neatlyginamos.

89.       Atsakovės prašomos priteisti 2 000 Eur apeliacinio skundo ir 1 000 Eur atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimo išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.10 ir 8.11 papunkčiuose nurodytų jų apskaičiavimo kriterijų bei maksimalių dydžių. Pagal Rekomendacijas maksimali priteistina už apeliacinio skundo ar atsiliepimo į apeliacinį skundą išlaidų suma, atsižvelgiant į Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju aktualus 2024 m. II ketvirtis) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, atitinkamai, yra 3 733,88 Eur (2 196,40 Eur x 1,7) ir 2 855,32 Eur (2 196,40 Eur x 1,3). 

90.       Tokiu atveju atsakovei iš ieškovės priteisiamos 3 000 Eur atstovavimo ir 1 766 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 4 ir 7 dalys), iš viso – 4 766 Eur (3 000 Eur + 1 766 Eur).

91.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartimi (8 t., b. l. 148–150) buvo atidėtas 1 443 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą  sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl atidėta žyminio mokesčio dalis iš ieškovės priteisiama valstybei (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:  

,,Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekogranulė“ ieškinį atmesti.   

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mediresta“, juridinio asmens kodas 174333383, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekogranulė“, juridinio asmens kodas 301132591, 11 505,50 Eur (vienuolika tūkstančių penkis šimtus penkis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekogranulė“, juridinio asmens kodas 301132591, 2 355 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas už ieškinį jai buvo atidėtas, ir 65,88 Eur (šešiasdešimt penkis eurus ir 88 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.“        

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mediresta“, juridinio asmens kodas 174333383, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekogranulė“, juridinio asmens kodas 301132591, 4 766 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekogranulė“, juridinio asmens kodas 301132591, 1 443 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas už apeliacinį skundą jai buvo atidėtas.

Teisėjos                                                                        Giedrė Čėsnienė                

Dalia Kačinskienė

Asta Radzevičienė