Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-8422-484-2014].docx
Bylos nr.: I-8422-484/2014
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 191630223 atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius 191683350 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl sveikatos ir socialinės apsaugos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Socialinė apsauga
Bylos dėl valstybinio socialinio draudimo pensijų
Valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Bylos nutraukimas
kai byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai
Teismo sprendimas

                            Administracinė byla Nr. I-8422-484/2014

                                                                                    Proceso Nr. 3-61-3-02869-2014-5

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1, 70.1; 74

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

  S P R E N D I M A S

   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Bajoro ir Jolitos Rasiukevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. P. skundus atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius).

 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė:

 

            Pareiškėja N. P. kreipėsi į teismą su skundu, kurį 2014-07-03 patikslino, ir prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - Fondo valdyba) 2014-05-05 sprendimą Nr. (6.5)1-4148; 2) panaikinti Fondo valdybos 2014-06-12 sprendimą Nr. (6.5)1-5309; 3) įpareigoti Fondo valdybą iš esmės išnagrinėti jos 2014-04-02 prašymą dėl senatvės pensijos dalies grąžinimo (13-17, 57-62 b. l.).

            Skunduose paaiškino, kad jai buvo paskirta senatvės pensija. Paskyrus pensiją, ji ir toliau dirbo. Nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 faktiškai gavo sumažintą senatvės pensiją, apie kurios sumažinimą nebuvo informuota jokiu atskiru Fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių sprendimu ar pranešimu. Taip pat minėtu laikotarpiu negavo jokių kitų su senatvės pensijos mokėjimu susijusių priimtų sprendimų. Siekdama išsiaiškinti dėl jai faktiškai sumokėtos senatvės pensijos dalies laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 ir pensijos sumažinimo teisinio pagrindo, 2014-01-22 kreipėsi į Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2-ajį pensijų skyrių (toliau – teritorinis skyrius, Skyrius). 2014-01-29 gavo Skyriaus raštą dėl pensijos mokėjimo. Iš rašto suprato, kad prašyme nurodytu laikotarpiu be jokio atskiro Skyriaus ir/ar  Valdybos sprendimo ar informuojančio pranešimo jai buvo neišmokėta 6650,96 litų senatvės pensijos dalis. Minėta senatvės pensijos dalis neišmokėta remiantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau - Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio pagrindu, kurio atitinkama dalis pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tai sužinojusi, dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo 2014-04-02 kreipėsi į Fondo valdybos teritorinį skyrių. 2014-05-06 gavo Fondo valdybos 2014-05-05 sprendimą Nr. (6.5)1-4148, kuriame nurodyta, kad jos 2014-04-02 kreipimasis buvo persiųstas Fondo valdybai. Sprendime taip pat nurodyta, kad ji praleido Fondo valdybos Skyriaus sprendimo nuo 2010 m. sausio mėnesio mokėti jai sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją (kaip valinio akto, veiksmo) apskundimo terminą, todėl šis Fondo valdybos Skyriaus sprendimas yra įvykdytas. Atsižvelgusi į minėtus argumentus, Fondo valdyba nurodė atsisakanti nagrinėti jos 2014-04-02 prašymą. Taigi, sprendimu jai buvo užkirstas kelias pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka procedūra ginčui dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies grąžinimo.

            Nurodė ir tai, kad 2014-05-29 pateikė Fondo valdybai papildomus argumentus dėl termino atnaujinti jos prašymo nagrinėjimą ir prašė Fondo valdybos išnagrinėti iš esmės jos prašymą. 2014-06-13 gavo Fondo valdybos 2014-06-12 sprendimą, kuriuo buvo papildomai informuota apie atsisakymą nagrinėti jos prašymą iš esmės.

          Mano, kad Fondo valdyba nepagrįstai atsisakė nagrinėti jos prašymą dėl pensijos nepriemokos grąžinimo, nusprendusi, kad ji praleido 3 metų skundo padavimo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka terminą. Teigia, kad Fondo valdybai sprendimo priėmimo metu buvo žinomos svarbios, objektyvios priežastys, dėl kurių ji praleido minėtą terminą, tačiau jos nebuvo tinkamai įvertintos. Nurodė, kad terminą apskųsti Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimą nuo 2010 m. sausio mėnesio mokėti sumažintą senatvės pensijos dalį praleido dėl to, kad apie savo teisių pažeidimą ir apie tai, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, sužinojo tik 2012-09-21, paskelbus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą. Be to, 2012-09-21 įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimui, įstatymų leidėjas nesiėmė veiksmų sureguliuoti ir nustatyti neteisėtai neišmokėtų senatvės pensijų kompensavimo mechanizmo. Taigi, pats įstatymų leidėjas savo neveikimu suponavo teisinių santykių neaiškumą, nors, įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, ji turėjau teisę pagrįstai tikėtis, kad jos pažeistos teisės bus atstatytos. Taigi, jos galimybė ginti pažeistas teises neišvengiamai buvo nulemta ir teisinio reguliavimo neaiškumo. Termino praleidimą, anot pareiškėjos, lėmė ir tai, kad ji negavo jokio sprendimo dėl jai perskaičiuotos senatvės pensijos, jai buvo neaiški skundų dėl neišmokėtos pensijos dalies padavimo terminų skaičiavimo tvarka. Tik 2013 metų pabaigoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo praktiką, kad vertinant termino pareikšti ikiteismine tvarka skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo, pradžią svarbia aplinkybe yra pirmosios sumažintos pensijos dalies mokėjimo data. Pareiškėjos manymu, nurodytos aplinkybes, leidžia daryti išvadą, kad Fondo valdyba nepagristai nenagrinėjo jos prašymo.

Pareiškėja nesutinka ir su Fondo valdybos 2014-05-05 sprendimo teiginiu, kad Fondo valdybos skyriaus veiksmas, kuriuo jai neteisėtai išmokėta senatvės pensijos dalis, laikytinas įvykdytu sprendimu. Akcentavo, kad sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenustato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Kaip pažymima teismų praktikoje, teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą nustatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (LVAT 2004-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A12-21912004).

Atsakovas Fondo valdyba pateiktuose atsiliepimuose su pareiškėjos skundų reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus (40-43, 74-77 b. l.). Paaiškino, kad Fondo valdybos teritorinis skyrius pirmąją sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją pareiškėjai išmokėjo 2010 metų sausio mėnesį, tad apie tai, kad jai mokama ne visa paskirta senatvės pensija, ji sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 metų sausio mėnesį, nustatė, kad, kreipdamasi į Skyrių su 2014-04-02 prašymu, kurį Skyrius persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Fondo valdybai, išmokėti jai nuo 2010-01-01 negautą senatvės pensijos dalį, pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) nustatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Fondo valdybai 3 metų terminą. Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau - Taisyklės), 20 punktu Fondo valdyba skundžiamu 2014-05-05 sprendimu Nr. (6.5)I-4148 pasiūlė pareiškėjai iki 2014-05-30 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą Skyriaus sprendimui nuo 2010-01-01 pradėti mokėti pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas sumažintą senatvės pensiją ji praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą. Pareiškėja pateikė 2014-05-29 prašymą atnaujinti skundo padavimo Fondo valdybai terminą.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atsakovas nurodė, kad senaties terminas skundui dėl negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo. Sprendimų pensijų klausimais apskundimui įstatymai nustato aiškią tvarką bei įtvirtina pakankamai ilgą terminą ginčui inicijuoti, taigi termino atnaujinimą turėtų lemti tikrai svarbios, ekstraodinarios priežastys, objektyviai užkirtusios kelią paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą (žr. LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al43-816/2014). Mano , kad Fondo valdyba 2014-06-12 sprendimu Nr. (6.5)I-5309 pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą terminą, kadangi pareiškėja nepateikė pakankamai argumentų, įrodančių, kad 3 metų apskundimo terminą ji praleido dėl nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiami Fondo valdybos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos panaikinti ir  įpareigoti Fondo valdybą iš esmės išnagrinėti pareiškėjos 2014-04-02 prašymą dėl senatvės pensijos dalies grąžinimo nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimo į pareiškėjos skundus nepateikė.

Byla dėl dalies skundų reikalavimų nutrauktina. Kita skundo dalis atmestina.

Nustatyta, kad pareiškėja siekia jai paskirtos ir, pritaikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, kurios 2012 m. rugsėjo 21 d. oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad N. P. senatvės pensijos, paskirtos Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2009-10-26 sprendimu Nr. 12-17-7987, dydis 2010-01-01 buvo 980,23 Lt (28 b. l.). Vadovaujantis pareiškėjos pateiktu prašymu ir Pensijų įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuo 2010-10-01 Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2010-12-23 sprendimu Nr. 12-17-7926 pareiškėjai buvo iš naujo paskirta 999,93 Lt dydžio senatvės pensija (29, 31 b. l.), o nuo 2011-10-01 Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2011-11-17 sprendimu Nr. 12-17-7585 pareiškėjai buvo iš naujo paskirta 1015,48 Lt dydžio senatvės pensija (32, 34 b. l.). Kadangi pareiškėjai paskirtos pensijos dydis viršijo Laikinajame įstatyme nustatytą 650 Lt ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, todėl jos senatvės pensija buvo perskaičiuota (laikinai sumažinta) vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir jos dydis buvo 2010-01-01 – 923,68 Lt, 2010-10-01 – 941,48 Lt, 2011-10-01 – 956,81 Lt. Pareiškėja laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jai laikotarpiu nuo 2010-02-16 iki 2011-12-31 buvo mokama ne visa pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuota senatvės pensija, o jos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į  praėjusio kalendorinio mėnesio turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo terminas valstybinėms socialinio draudimo pensijos baigėsi 2011-12-31. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

Pareiškėja Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2-ajam pensijų skyriui 2014-01-22 pateikė prašymą paskaičiuoti 2010-2011 metais jai neišmokėtos pensijos dalį (35 b. l.). Teritorinis skyrius 2014-01-29 pateikė pažymą dėl pensijos mokėjimo Nr. (10.1)3-12318 (36-37 b. l.).

Pareiškėja 2014-04-02 kreipėsi į Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2-ajam pensijų skyrių su prašymu dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtos senatvės pensijos grąžinimo (38 b. l.). Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2014-04-03 raštu Nr. (10.1)3-44003 pareiškėjos 2014-04-02 prašymą perdavė nagrinėti pagal kompetenciją Fondo valdybai (39 b. l.).

Fondo valdyba 2014-05-05 sprendime Nr. (6.5) 1-4148 nurodė, kad pareiškėja praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą apskųsti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą nuo 2010 m. sausio mėnesio mokėti jai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją. Taip pat nurodė, kad jei iki 2014-05-30 pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (49-50 b. l.).

Pareiškėja 2014-05-29 Fondo valdybai pateikė prašymą atnaujinti Skyriaus 2010 m. sausio mėnesio sprendimo (valinio akto. veiksmo) apskundimo terminą ir išmokėti senatvės pensijos dalį (6650,96 Lt), neišmokėtą dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo (85-86 b. l.).

Fondo valdyba, išnagrinėjusi 2014-05-29 prašymą, 2014-06-12 sprendimu Nr. (6.5) 1-5309, remdamasi Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Taisyklių 20 ir 31 punktais, atsisakė pareiškėjai atnaujinti terminą skundui paduoti bei nagrinėti 2014-04-02 ir 2014-05-29 prašymus, kaip paduotus praleidus apskundimo terminą (87-89 b. l.).

Pareiškėja nesutinka su Fondo valdybos 2014-05-05 ir 2014-06-12 sprendimais, kuriuose konstatuota, kad ji praleido kreipimosi į Fondo valdybą terminą ir nenurodė objektyvių, nuo jos valios priklausiusių priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas šį terminą atnaujinti.

Nuostatos dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų ir veiksmų apskundimo įtvirtintos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje, kurio 2 dalis (2012-12-20 įstatymo Nr. XII-88 redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01) nustato skundų Fondo valdybai dėl jos teritorinių skyrių ir kitų fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) padavimo terminus, inter alia, kad skundai dėl sprendimų pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas; taip pat nustatyta, kad skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 1 dalis nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Fondo valdybai; skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, o pagal šio straipsnio 2 dalį, Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui.

Šiam ginčui yra aktuali LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 suformuota praktika. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi Pensijų įstatymo 45 straipsnio ir Valstybinių socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas (galiojusias tiek iki 2013 m. sausio 1 d., tiek ir po 2013 m. sausio 1 d.), susijusias su ginčų dėl valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nagrinėjimo tvarka, konstatavo, kad šiems ginčams yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, t. y. skundai dėl Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo – valinio akto mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotą senatvės pensiją pirmiausiai turi būti paduodami Fondo valdybai, kaip privalomai ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Pagal laikotarpiu, kai buvo mokama mažesnė senatvės pensija dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, galiojusį teisinį reguliavimą, skundas Fondo valdybai galėjo būti paduodamas per 3 metus nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo dienos.

Bylos duomenys patvirtina, kad pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensija pareiškėjai išmokėta 2010 m. sausio mėnesį. Todėl nuo šios datos skaičiuotinas terminas, per kurį pareiškėja, siekdama tinkamai apginti savo teises, susijusias su senatvės pensijos mokėjimu, turėjo su skundu kreiptis į Fondo valdybą, kaip privalomą ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pareiškėja su prašymu dėl ginčo laikotarpiu susidariusios senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo 2014-04-02 pirmiausiai kreipėsi į Fondo valdybos teritorinį skyrių. Nors pareiškėja su tokiu prašymu kreipėsi į netinkamą subjektą, tačiau šis prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Paduodama paminėtą prašymą (skundą) dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta senatvės pensija. Įvertinus aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad ginčijamuose sprendimuose Fondo valdyba pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja praleido kreipimosi į Fondo valdybą terminą.

Dėl Fondo valdybos 2014-05-05 sprendimo Nr. (6.5)I-4148

Teisės į senatvės pensiją gynimo privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka šiuo atveju nustatyta Pensijų įstatyme ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklėse. Taisyklių 20 p. nustatyta, kad, paaiškėjus, jog pareiškėjas kreipėsi į Fondo valdybą praleidęs terminą skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą.            

Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėja į Fondo valdybą dėl pensijos nepriemokos už 2010-2011 metus grąžinimo kreipėsi praleidusi skundo padavimo Fondo valdybai terminą. Skundžiamu Fondo valdybos 2014-05-05 sprendimu pareiškėjai buvo pasiūlyta iki 2014-05-30 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimui nuo 2010-01-01 pradėti mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą. Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, kad pateikus įrodymus skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo. Per nustatytą laiką nepateikus įrodymų arba nusprendus, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą, pareiškėjos 2014-04-02 prašymas dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo būtų paliktas nenagrinėtas, kaip pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą (Taisyklių 31 punktas).

Remiantis LVAT praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. LAVT išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.).

Minėta, kad skundžiamu 2014-05-05 sprendimu pareiškėjai buvo pasiūlyta iki 2014-05-30 pateikti įrodymus dėl termino praleidimo priežasčių, t. y. buvo išspręstas procedūrinis klausimas, tiesiogiai nesusijęs su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta skundžiamame sprendime, matyti, kad skundžiamas sprendimas sudaro prielaidas priimti galutinį sprendimą, kadangi pareiškėjai nurodoma, kad per nustatytą laiką nepateikus įrodymų arba nusprendus, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą, pareiškėjos 2014-04-02 prašymas bus paliktas nenagrinėtas, kaip pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą. Bylos rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėja, atsižvelgdama į 2014-05-05 sprendime išdėstytą pasiūlymą, Fondo valdybai 2014-05-29 pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, jame nurodydama šio termino praleidimo priežastis. Fondo valdyba, išnagrinėjusi šį prašymą, 2014-06-12 sprendimu Nr. (6.5)I-5309 termino neatnaujino ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014-04-02 prašymą dėl pensijos nepriemokos grąžinimo. Taigi, pastaruoju sprendimu buvo baigta administracinė pagal pareiškėjos 2014-04-02 prašymą. Būtent šis 2014-06-12 sprendimas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, nes užkirto kelią pareiškėjai ginčą išspręsti ikiteismine nagrinėjimo tvarka.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Fondo valdybos 2014-05-05 sprendimas Nr. (6.5)I-4148 laikytinas tarpiniu sprendimu, pareiškėjai nesukeliančiu jokių teisinių pasekmių, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.  Dėl nurodytų aplinkybių administracinė byla dėl pareiškėjos 2014-06-12 ir  2014-07-03 skundų reikalavimo panaikinti atsakovės 2014-05-05 sprendimą Nr. (6.5)I-4148 nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 d.).

Dėl Fondo valdybos 2014-06-12 sprendimo Nr. (6.5)I-5309

Kaip matyti, pareiškėja 2014-05-29 prašymą atnaujinti skundo dėl Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo (veiksmo) nuo 2010-01-01 mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją padavimo Fondo valdybai terminą argumentavo tuo, kad apie savo teisių pažeidimą ir apie tai, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai sužinojo tik 2012-09-21, paskelbus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, kad įstatymų leidėjas nenustatė kompensavimo mechanizmo, kad negavo jokio sprendimo dėl jai perskaičiuotos senatvės pensijos, kad buvo neaiški skundų dėl neišmokėtos pensijos dalies padavimo terminų skaičiavimo tvarka.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad sprendimų pensijų klausimais apskundimui įstatymai nustato aiškią tvarką bei įtvirtina pakankamai ilgą terminą ginčui inicijuoti, taigi termino atnaujinimą turėtų lemti tikrai svarbios, ekstraodinarios priežastys, objektyviai užkirtusios kelią paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą (LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al43-816/2014).

Pareiškėjos argumentas, kad ji apie neteisėtą pensijos sumažinimą sužinojo tik paskelbus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą, nesudaro pagrindo atnaujinti skundo Fondo valdybai padavimo terminą, nes, kaip minėta, pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo diena ir laikoma ta objektyvi aplinkybė, nuo kurios skaičiuojamas šis terminas, nes būtent tada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.

Tai, kad įstatymų leidėjas nėra numatęs sumažintų pensijų dirbantiems pensininkams kompensavimo mechanizmo, taip pat nepaneigia pareiškėjos pareigos ginant savo pažeistas teises elgtis atidžiai ir rūpestingai, laikytis Pensijų įstatyme nustatytų terminų skundžiant Fondo valdybos teritorinio skyriaus veiksmus pensijos klausimais. Be to, skundžiamame sprendime Fondo valdyba atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2014-05-15 priėmė Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą Nr. XII-886. Šiame įstatyme nustatyta senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1-4, 6 ir 7 dalių ir 7 straipsnio 1, 2, 4. 5 ir 6 dalių nuostatų taikymo, kompensavimo tvarka, dydžiai ir terminai. Kadangi įstatyme nėra numatytas senatvės pensijų kompensavimas dirbusiems asmenims ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmas, Vyriausybei pasiūlyta kasmet, svarstant 2016 ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (atkreiptinas dėmesys, kad šie projektai bus svarstomi jau 2015 metais), įvertinti pensijų kompensavimo galimybę asmenims, kuriems valstybinės pensijos ir (ar) senatvės pensijos buvo sumažintos taikant Laikinojo įstatymo 5 ir (ar) 8 straipsnių nuostatas ir, esant tokiai galimybei, parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui dėl Laikinojo įstatymo 5 ir (ar) 8 straipsnių nuostatų taikymo negautos pensijos dalies kompensavimo įstatymo projektą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai paskirtos valstybinės pensijos mažinimas pradėtas nuo 2010-01-01, Fondo valdybos teritoriniam skyriui nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį. Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarimu yra išaiškinęs, kad sprendimu laikytinas vadovaujantis teisės aktu priimtas valinis aktas, kuriuo sukeliamos įvairios teisinės pasekmės, kaip antai: sukuriamos, pakeičiamos, nesuteikiamos (apribojamos) ar panaikinamos konkretaus asmens teisės, pareigos, teisinis statusas. Taigi, sprendimas gali būti ne vien rašytinės formos administracinis individualus teisės aktas, bet ir institucijos valinis aktas (veiksmas), priimtas vadovaujantis norminiu teisės aktu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentas, kad jos atžvilgiu nebuvo priimtas joks individualus teisės aktas ar įteiktas dėl to pranešimas, nesudaro pagrindo atnaujinti skundo Fondo valdybai padavimo terminą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjos pensija jos pačios prašymu buvo paskirta iš naujo du kartus, priimant individualius sprendimus, kuriuose be pensijos paskyrimą reglamentuojančių aktų ir jos apskaičiavimo, taip pat pažymėta, kad pensija perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, nurodytas sumažintos pensijos dydis (31, 34 b. l.).

Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja terminą kreiptis į Fondo valdybą dėl pensijos sumažinimo 2010-2011 metais praleido ne dėl ginčo teisinių santykių srityje vyravusio teisinio neaiškumo ir neapibrėžtumo, bet dėl subjektyvių, nuo pareiškėjos valios priklausiusių priežasčių. Pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų motyvų dėl termino atnaujinimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Fondo valdyba , išsamiai ir objektyviai įvertinusi pareiškėjos 2014-05-29 prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą argumentus, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti bei nagrinėti 2014-04-02 ir 2014-05-29 prašymus, kaip paduotus praleidus apskundimo terminą. Todėl

panaikinti Fondo valdybos 2014-06-12 sprendimą Nr. (6.5) I-5309 ir įpareigoti Fondo valdybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2014-04-02 prašymo reikalavimus išmokėti jai laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo susidariusią senatvės pensijos nepriemoką nėra teisinio pagrindo, todėl skundas šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu,127 straipsniu,

 

n u s p r e n d ė:

 

Administracinę bylą pagal pareiškėjos N. P. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-05-05 sprendimą Nr. (6.5)I-4148 nutraukti.

Pareiškėjos N. P. skundą dėl reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-06-12 sprendimą Nr. (6.5)I-5309 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2014-04-02 prašymą išmokėti senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                                                               Ina Kirkutienė

 

                                                                                                 Marius Bajoras

 

                                                                                                  Jolita Rasiukevičienė