Civilinė byla Nr. e2-1239-876/2021
Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00074-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.2.7; 2.6.8.11.2; 3.2.6.1
(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 20 d.
Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Judita Sungailaitė,
sekretoriaujant Eglei Kukienei,
dalyvaujant ieškovams A. M., R. M., jų atstovui advokato padėjėjui Justui Kacvinskiui,
atsakovui G. B. įmonei, jo atstovui G. B., advokatei Sonatai Žukauskienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. M. ir R. M. ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu/sąlygų modifikavimo, pareikštą atsakovui G. B. įmonei.
Teismas
n u s t a t ė :
2021 m. sausio 28 d. teisme gautas ieškovų A. M. ir R. M. ieškinys, pareikštas atsakovui G. B. įmonei, kuriuo prašoma: 1) Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. gruodžio 18 d. Privačios žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą tarp S. K. ir G. B. įmonės; 2) Prašymo netenkinus, pakeisti 2014 m. gruodžio 18 d. Privačios žemės sklypo nuomos sutarties 3 straipsnį ir išdėstyti jį nauja redakcija – „3. Sutartis sudaryta iki 2021 m. gruodžio 18 d.“; 3) Priteisti iš G. B. įmonės ieškovų R. M. ir A. M. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodyta, jog 1999 m. rugsėjo 29 d. Žemės nuomos sutartimi (kurios galiojimą buvo bandoma neteisėtai niekiniu susitarimu pratęsti neterminuotai) iki 2006 m. rugsėjo 30 d. (t. y., 7 metams) atsakovui G. B. įmonei S. K. išnuomojo jam priklausantį 8,1300 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas). Praėjus beveik 10 metų nuo 1999 m. rugsėjo 29 d. Žemės nuomos sutarties pabaigos, S. K. 2014 m. gruodžio 18 d. Privačios žemės nuomos sutarties pagrindu net iki 2039 m. gruodžio 31 d. išnuomojo atsakovui Sklypą. Mirus S. K., Sklypą paveldėjo jo sutuoktinė A. K.. 2017 m. balandžio 21 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovai R. M. ir A. M. įsigijo Sklypą iš A. K. Atsižvelgiant į tai, ieškovai perėmė iš A. K. nuomos sutartyje numatytas nuomotojo teises ir pareigas atsakovo atžvilgiu.
Nuomos sutarties pirmame lape S. K. parašo nėra. Antrame lape esantis S. K. parašas yra neaiškus, neįskaitomas. Nuomos sutarties 3 straipsnyje yra nurodyta, kad Nuomos sutartis yra sudaryta iki „du tūkstančiai 2039 m. gruodžio mėnesio 31 dienos“, kas formaliai skaičiais būtų užrašoma 2002039-12-31. Nuomos sutarties 8 punkte nebuvo numatyta Sklypo nuomos kaina ir jos mokėjimo tvarka. Be to, 9 punkte nebuvo nustatyta, kuri sutarties šalis moka visus mokesčius. Taigi, nuomos sutartyje yra nurodyti tik S. K. anketiniai duomenys (pirmame lape) ir S. K. vardu yra padėtas parašas (antrame lape), t. y., nuomos sutartis iš esmės yra neužpildyta.
Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-7217-829/2020, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir yra nagrinėjamas klausimas dėl nuomos sutarties kainos ir jos mokėjimo tvarkos nustatymo, paaiškėjo tam tikrų aplinkybių, iš kurių galima daryti išvadą, kad atsakovas pagal nuomos sutartį su S. K. atsiskaitydavo natūra – pirko pjūklą, nuveždavo pas gydytojus, atveždavo maisto, vandens.
Be to, tuometiniame Šakių rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-834-443/2017, buvo pateikta aplinkybių, leidusių suabejoti atsakovo sąžiningumu ir veiksmų teisėtumu, kuomet buvo iškeltas (tačiau byloje netirtas) klausimas dėl fizinių asmenų O. S. ir A. B. parašų autentiškumo, kuomet pas atsakovą buvusiame originaliame dokumente, kuris niekam kitam nebuvo perduotas, atsirado ne fizinių asmenų O. S. ir A. B. parašai.
Ieškovams pagrįstų abejonių kelia ir nuomos sutarties terminas – nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2039 m. gruodžio 31 d. Pavyzdžiui, ginčo nuomos sutarties sudarymo laikotarpiui aktualaus Žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalies redakcija numatė, kad valstybinei priklausanti žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai – taigi, nei valstybinė žemė nėra išnuomojama tokiam terminui, dėl kokio tariamai buvo susitarta ginčo nuomos sutartimi, o ieškovai apie tokius terminus privačiame sektoriuje apskritai nėra girdėję, dėl to itin kritiškai vertina tokio susitarimo realumą.
Išvardintos aplinkybės reikalauja tokios sutarties turinio ir atskirų nuostatų teisėtumo vertinimo teisės aktų nustatyta tvarka (e. b. l. 1–8).
Atsakovas G. B. įmonė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka bei prašo: 1) Civilinę bylą Nr. e2-1239-876/2021 pagal ieškovų R. M. ir A. M. ieškinio reikalavimus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu/sąlygų modifikavimo nutraukti; 2) Bylos nenutraukus, sujungti šią bylą su civiline byla Nr. e2-264-839/2021, ir ieškinį atmesti; 3) Ieškovams R. M. ir A. M. skirti po 5000 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo procesu.; 4) Priteisti atsakovui iš ieškovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodė, jog ieškovams gerai žinoma, kad šiuo metu Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose yra nagrinėjama analogiška byla Nr. e2-264-829/2021, dėl tos pačios nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau nepaisant to ieškovai reiškia ieškinį dėl tos pačios sutarties pakeitimo jau kitoje byloje, sąmoningai siekdami vilkinti procesus ir piktnaudžiaudami procesu. Taip pat ieškovams gerai žinoma, kad 2020 m. spalio 15 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. M. ir A. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. įmonės ieškinį atsakovams R. M. ir A. M. dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo vykdyti sutartį ir nuomos sutarties pakeitimo nustatant nuomos kainą. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 20 d. nutarties dalis, kuriomis ieškinio dalis dėl 2014 m. gruodžio 18 d. privačios žemės nuomos sutarties pakeitimo palikta nenagrinėta, taip pat dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinta ir grąžinta bylos dalis dėl šio reikalavimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo Marijampolės apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.
Priešingai nei nurodo ieškovai byloje, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nuomos sutarties galiojimo tuo atveju, kai nuomotojas siekė nustatyti didesnį nuomos mokestį, tačiau šalims nepavyko dėl tokio susitarti, nurodė, kad nepavykęs šalių susitarimas dėl didesnio nei nustatyta sutartyje mokesčio dydžio nelaikytinas sutarties nutraukimu ar naujo nuomos sutarties termino nustatymu – tokiu būdu nuomotojas tik išreiškia valią pakeisti nuomos sutarties sąlygą, konkrečiu atveju – nustatyti didesnį žemės nuomos mokestį, taip pat pažymėjo, kad žemės nuomos mokestis nėra esminė žemės nuomos sutarties sąlyga, žemės nuomos sutartis galioja ir nesusitarus dėl mokesčio. Tai, kad rašytinėje privačios žemės nuomos sutartyje nenurodyta nuomos kaina, savaime nėra pagrindas spręsti, kad sutartis netinkamai sudaryta ir dėl tokios kainos nesusitarta. Dėl tokios sutarties sąlygos šalys gali susitarti žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais, tačiau kilus ginčui joms kyla pareiga tai įrodyti. Tuo atveju, kai nuomos sutartyje šalys nėra įvardijusios konkretaus nuomos mokesčio dydžio, o naujasis nuomotojas siekia tokį nustatyti ir šalys nesusitaria dėl sąlygų pakeitimo, nuomotojas neturi pagrindo rinktis kraštutinę priemonę ir vienašališkai nutraukti sutartį. Atsakovams buvo žinomos tiek nuomos sutarties sąlygos, tiek ankstesnio žemės nuomotojo ir nuomininkės atsiskaitymo praktika. Taigi vien tai, kad nuomos mokesčio dydis sutartyje konkrečiai neįvardytas, šiuo atveju neleido teismams daryti išvados, jog šalys nebuvo susitarusios dėl nuomos mokesčio dydžio. Byloje nustatytų aplinkybių visuma sudarė pagrindą teismams spręsti, kad, ieškovei nepritarus atsakovų siūlomam sutarties sąlygų pakeitimui, atsakovai turėjo kreiptis į teismą dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, o ne nutraukti sutartį kaip netinkamai sudarytą. Atsakovų nurodyta aplinkybė, kad jiems buvo nepriimtinas atsiskaitymo grūdais būdas, nėra priežastis vienašališkai nutraukti sutartį. Teisėjų kolegija nurodė, kad aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad sutarties šalys jau yra pasinaudojusios teise dar iki kreipimosi į teismą bendru susitarimu spręsti klausimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir joms nepavyko rasti bendro sutarimo: ieškovė nepritarė atsakovų siūlymams keisti sutartį jiems priimtinomis sąlygomis dėl nuomos kainos, mokėjimo tvarkos, taip pat kitų sąlygų; atsakovai sutarties sąlygų pakeitimo klausimą nepagrįstai sprendė pasirinkdami kraštutinę priemonę sutartį nutraukti, o ne kreiptis į teismą dėl sąlygų pakeitimo. Dėl to nagrinėjamu atveju, teismo sprendimas palikti reikalavimą nenagrinėtą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ne tik pažeidžia CPK 7 straipsnyje nustatytus bylos proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, užvilkina šalių ginčo dėl nuomos kainos pakeitimo išsprendimą, bet ir neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.223 straipsnio 3 dalies normos esmės bei CK 6.487 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.
Taip pat atsakovas nurodė, kad ieškovų ieškinyje cituojama eilė bendro pobūdžio teisės normų, iš kurių visiškai neaišku kaip jos susiję su pareikštais reikalavimais. Todėl konstatuotina, kad ieškinys yra neaiškus, pažeidžiantis atsakovo teisę atsikirsti į ieškinį. Iš ieškinio tik galima suprasti tai, kad ieškovas abejoja ar nuomos sutartį pasirašė S. K., kad atsakovas pasinaudojo S. K. teisiniu neišprusimu ir sudarė nenaudingą sandorį ir, kad sandoris prieštarauja gerai moralei. Tačiau tokie ieškinio argumentai yra ne tik, kad nepagrįsti, neįrodyti, grindžiami tik atsakovo samprotavimais, bet peržengia bet kokias sąžiningo ir protingo bylinėjimosi ribas. Ieškovai neturi teisės reikšti šiais pagrindais ieškinio. Sudarant nuomos sutartis, S. K. pateikė visus žemės nuosavybės dokumentus, sprendimą atkurti nuosavybės teises ir šis turtas buvo jo asmeninė nuosavybė. S. K. nuomos sutartis sudarė sava valia ir savo noru. Ieškovo teiginiai bandant šį asmenį apibūdinti kaip neveiksnų ar nesugebantį kontroliuoti savo veiksmų yra įžeidžiantys ir neatitinkantys tikrovės.
Pažymėtina, kad ieškovai piktnaudžiauja procesu siekdami bylinėtis iš esmės dėl tų pačių reikalavimų. Ieškovai siekia išplėsti kitos šiame teisme nagrinėjamos bylos ribas, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartyje aiškiai pasisakė dėl tų reikalavimų, dėl kurių ieškovai pateikė iš esmės analogišką ieškinį šioje byloje. Ieškovai, dalyvavę kitos civilinės bylos pagal ieškovės G. B. įmonės ieškinį atsakovams R. M. ir A. M. dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo vykdyti sutartį ir nuomos sutarties pakeitimo nustatant nuomos kainą nagrinėjime ir žinodami apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį, pareiškė ieškinį, piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis (e. b. l. 15–19).
Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Justas Kacvinskis teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1999 m. rugsėjo 29 d. S. K. sudarė žemės nuomos sutartį su G. B. įmone, kurios pagrindu iki 2006 m. rugsėjo 30 d. buvo išnuomotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). G. B. įmonė už minėtą žemės sklypo nuomos sutartį įsipareigojo atsiskaitinėti natūra. Praėjus apie 10 metų, t. y., dar 3 metams po sutarties termino pabaigos, S. K. susitarė dėl žemės sklypo nuomos neterminuotam laikotarpiui, o praėjus beveik 15 metų, buvo sudaryta dar viena sutartis, t. y., 2014 m. gruodžio 18 d. privačios žemės nuomos sutartis, kuri, ieškovo vertinimu, pakeičia ankstesnį susitarimą ir ta sutartimi, kuria susitarimas buvo pakeistas, žemės sklypas jau buvo išnuomotas iki 2039 m. gruodžio 31 d., t. y., ilgesniam nei 25 metų laikotarpiui, be jokios nuomos mokesčio kainos, ten paliekant tuščią eilutę. Pradinė 1999 m. rugsėjo 29 d. sutartis buvo sudaryta notarine forma, tiek pačią sutartį, tiek jos dalyvių asmenybes patvirtino notaras, įgyvendindamas jam suteiktą funkciją. Kažkuriuo metu, tarp 1999 m. rugsėjo 29 d. sutarties sudarymo ir 2014 m. gruodžio 18 d. sudarymo momento, pradinė 1999 m. sutartis tapo neterminuota, o dar vėliau sudaryta 2014 m. gruodžio 18 d. sutartis jau 25 metams, ne notarine forma, o paprasta rašytine forma, galimai dalyvaujant sutarties šalims be jokių trečiųjų asmenų. Mirus S. K., žemės sklypą 2017 m. balandžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, įsigijo ieškovai A. M. ir R. M. Ieškovams kilo pagrįstų abejonių dėl tiek minėtos sutarties sudarymo aplinkybių, tiek dėl jos nuostatų. Nuomos sutarties pirmame lape, S. K. parašo nebuvo, antrame lape esantis parašas yra neaiškus, sunkiai įskaitomas, o trečiame nuomos sutarties straipsnyje buvo nurodyta, kad nuomos sutartis sudaryta iki „du tūkstančiai 2039 m. gruodžio mėnesio 31 dienos“, kitaip tariant „iki 2002039-12-31“. Nuomos sutarties aštuntame punkte nebuvo numatyta nuomos kaina ir jos mokėjimo tvarka. Sutarties devintame punkte nebuvo nustatyta kuri sutarties šalis moka visus mokesčius, susijusius su sutartimi. Esant tokioms aplinkybėms, lieka neaišku kas pildė tą sutartį, nes S. K. parašo nėra pirmame lape, jis yra tik antrame lape. Ieškovai kitoje civilinėje byloje Nr. 2-834-443/2017, dalyvavo kaip tretieji asmenys ir iš minėtos bylos duomenų ieškovams kilo pagrįstų abejonių atsakovo sąžiningumu. Minėtoje byloje vėlgi iškilo atsakovo galimos apgaulės, nesąžiningumo ir galimo parašų klastojimo abejonės. Esant minėtoms abejonėms, ieškovai iš pradžių bandė geranoriškai su atsakovu išspręsti klausimą dėl sutarties pakeitimo. Kadangi geranoriškai klausimai neišsisprendė, o sutartyje esantis 25 metų nuomos terminas ieškovams pasirodė neadekvatus, nes S. K. būdamas 72 metų amžiaus išnuomavo atsakovui žemės sklypą net 25 metų laikotarpiui, todėl ieškovai kreipėsi į teismą, manydami, kad atsakovas yra nesąžiningas, o sutartyje esančios nuostatos buvo panaudotos atsakovui pasinaudojant nepagrįstu savo pranašumu prieš tuometinį žemės sklypo savininką S. K. Ieškovai savo motyvus grindžia Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. gegužės 6 d. teismo posėdyje atsakovo atstovo G. B. išsakytais teiginiais: „savininkas S. K. kadangi gyveno vienišas, jis laikė gyvulių, arklį, vienkiemy gyveno, jis tada prašė, kad natūra būtų, kaip sakant, grūdais, tada sutarėm už 100 kg, bet čia žinoma ta kaina, kaip sakyt, perviršyta, kadangi jam reikėjo ne tik tais, kad parašyta grūdais, reikėjo, kaip minėjau, ir paršų, ir nuveždavau malkų, ir sumaltų miltų, aprūpindavau malkomis, ir šiaip viską padėdavau“. G. B. tame teismo posėdyje taip pat teigė, kad jis mokėjo visaip, mišriai, ir grūdais, ir pinigais, ir malkų aprūpindavo, ir pas gydytojus nuveždavo, kadangi „jis buvo pensininkas, jam reikia dantis tvarkytis“. Manytina, kad atsakovas, naudodamas tokį netiesioginį pranašumą prieš S. K., įtvirtino 25 metų sutarties terminą, už kurį nemokėjo jokių nuomos mokesčių pinigais, o tik nuvežant tariamus grūdus, apie kuriuos nėra jokių įrodymų. Atsakovo nesąžiningas interesas, šiuo atveju, yra daugiau nei akivaizdus, manytina, kad neteisėtas pagal ieškinyje įvardintą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Atsižvelgiant į vidutinę žemės nuomos trukmę, esančią visoje Marijampolės apskrityje, kuriose vidutinis žemės nuomos terminas metais, kuomet žemės sklypas yra nuomojamas fizinių asmenų, yra 5,8 metai, o konkrečiai Šakių rajono savivaldybėje šis terminas yra 5,83 metai, ieškovai palaiko ieškinyje nurodytą terminą ir prašo būtent taip modifikuoti sutartį, kadangi sutarties terminas nėra esminė sutarties sąlyga ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ši sąlyga gali būti tarp šalių esant ginčui, keičiama teismo procesiniu sprendimu (2021 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:24:23 val. iki 00:43:14 val.).
Ieškovas A. M. posėdžio metu paaiškino, jog užsiima žemdirbyste, dažnai perka žemės sklypus, todėl sužinojęs, kad yra parduodamas šis žemės sklypas, taipogi sugalvojo jį įsigyti. Pažinojo A. K. giminaitį, kuris pasakė, kad ji turi problemų su žemės pardavimu, kadangi G. B. trukdė jį parduoti. A. K. buvo pasikreipus į Teisingumo ministeriją, žemės ūkio ministeriją, tačiau parduoti žemės sklypo jai vis vien nepavyko, kadangi atsakovas buvo pateikęs reikalavimus sumokėti kažkokias pinigų sumas, o tik sumokėjus tas sumas, galės parduoti žemės sklypą. A. K. buvo silpnos sveikatos, todėl žemės sklypo sutartis parodė jam, t. y., ieškovui, o šis jas nunešė parodyti teisininkams, kurie pasakė, kad sutartis yra neaiški, bloga, kadangi nėra nustatyta nei atsiskaitymo tvarkos, nei terminai ir pan. Praėjus procedūras, ieškovas pats įsigijo tą žemės sklypą. Žino, kad G. B. nieko nemokėjo S. K., kadangi jis buvo mėgstantis išgerti žmogus, gyveno gana sunkiai, todėl atsakovas tuo puikiausiai naudojosi. Kuomet žemės sklypą paveldėjo A. K., atsakovas vis tiek nemokėjo jai už jį. Atsakovas sakydavo, kad už sklypą sumokės į priekį, tačiau jokių įrodymų apie tai nepateikė. Kuomet ieškovai patys įsigijo žemės sklypą, atsakovas vis tiek neatsiskaitinėjo net ir su jais. Esant tokiai situacijai, ieškovai pradėjo su atsakovu nutraukinėti sutartį. Kad sutartį nutraukė neteisėtai, negalėjo žinoti dėl teisinių žinių stokos. Kai pirko žemės sklypą, buvo perspėtas dėl ilgo nuomos termino, tačiau jam teisininkai buvo pasakę, kad ši sutartis yra vienašalė, nes joje nėra nurodyta jokių atsiskaitymų, terminų ir pan. Žemės sklypą pirko vien dėl to, nes norėjo padėti A. K. Buvo bandyta su atsakovu geranoriškai tartis dėl atsiskaitymų, tačiau jis atsiskaitinėjo maišais grūdų, kuriuos atveždavo ieškovui į laukus. Ieškovas 2017 metais kreipėsi į atsakovą dėl nuomos sutarties pakeitimo (2021 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:43:39 val. iki 00:55:05 val.).
Ieškovė R. M. posėdžio metu paaiškino, jog vyras jai pranešė, kad ruošiasi įsigyti sklypą, ji su tuo sutiko, nes tuo metu kaip tik jiems trūko žemės. Gavus teismo sprendimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, buvo antstolės užfiksuoti faktai, G. B. įmonė buvo perspėta iš anksto, kad laikinai susilaikytų nuo žemės dirbimo veiksmų, kol bus išspręstas klausimas iki galo. Ieškovas užsėjo tą lauką, ėmėsi atsakomųjų veiksmų dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, nes tuo momentu sutartis jau buvo nutraukta. Antstolio buvo nurodyta, kad ieškovai jau gali naudotis tuo žemės sklypu, jį dirbti, tačiau ne nuomoti. Jos vardu yra registruotas ūkis, visą turtą su A. M. įsigijo bendrosios nuosavybės teise. Pagrinde viskuo rūpinasi vyras, ji pati sklypų neieško, pati tvarko tik dokumentus. Apie nuomos sutarties sudarymo aplinkybes nelabai ką žino. Nematė kaip 2014 metais buvo sudaryta sutartis. Sutartį nori panaikinti, nes per atsakovą negauna iš jos jokios naudos bei mano, kad G. B. įmonė užsiima neteisėtais veiksmais dėl to, kad sutartyje nėra nurodyta atsiskaitymo tvarka ir t. t. Žemės sklypą su tokiu ilgu nuomos terminu pirko kartu su vyru tikėdamiesi, kad ją pavyks nutraukti dėl per ilgo termino ir dėl nuomos kainos nebuvimo. Dažniausiai visas sutartis dėl žemės sklypų nuomos termino sudarinėja 5 metų laikotarpiui (2021 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:55:46 val. iki 01:07:24 val.).
Atsakovo atstovė advokatė Sonata Žukauskienė posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, kadangi jis yra visiškai nepagrįstas, o pareikštas tik piktnaudžiaujant savo teisėmis, todėl ieškovams skirti baudą. Palaiko atsiliepime išdėstytus motyvus. Yra įsitikinusi, jog ieškovai reikšti reikalavimą dėl pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. gruodžio 18 d. žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą tarp S. K. ir G. B. įmonės neturi galimybių, nes tokį reikalavimą gali reikšti tik asmuo pasirašęs sutartį arba asmuo, kurio atžvilgiu yra panaudota apgaulė. Ieškinys iš esmės yra reiškiamas vienu pagrindu, t. y., tuo, kad nuomos sutartį pasirašė ne nuomotojas, t. y., S. K. Nebuvo nurodyta jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad tai buvo ne jo parašas. Byloje yra pridėti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų ir Kauno apygardos teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis, kurioje yra nustatyti reikšmingi prejudiciniai faktai, pvz., 34 punktas. Ankstesniame teismo posėdyje ieškovas prašė išreikalauti nuomos sutarties originalą, todėl teismo nutartis buvo įvykdyta ir originalas pateiktas. Buvo pasakyta, kad ieškovai, susipažinę su sutartimi, reikš prašymą paskirti ekspertizę, tačiau praėjus ganėtinai daug laiko nuo originalo pateikimo, prašymas dėl ekspertizės nebuvo išreikštas. Ieškovo atstovas iš esmės rėmėsi CK 1.91 straipsnyje nurodytais „apgaulės“ ir „susidėjusių sunkių aplinkybių“ motyvais. Atsakovo atstovė nurodo, kad tai yra visiškai du skirtingi pagrindai. Byloje visiškai nebuvo pateikta jokių įrodymų ar faktų apie susidėjusias sunkias aplinkybes, nebent tik tam tikri advokato samprotavimai, o ieškovai išvis nieko apie tai nenurodė. CK 1.91 straipsnis nurodo, kad sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį, kuris šiuo atveju turėtų būti tik S. K., bet ne ieškovai, kurie nupirko žemės sklypą su tokia galiojančia žemės sklypo sutartimi. Ši nuomos sutartis buvo įregistruota viešame registre ir jos sąlygos ieškovams 2017 metais perkant žemės sklypą buvo puikiai žinomos, ieškovai labai gerai žinojo su kokiomis sąlygomis ir kokiu nuomos terminu perka žemės sklypą. Dėl kainos nebuvimo sutartyje yra pasisakęs LAT 2020 m. spalio 15 d. nutartyje, kad „Nors aptariamos 2014 m. gruodžio 18 d. Nuomos sutarties 8 punkte nenurodytas konkretus šalių sutartas nuomos mokesčio dydis, tačiau bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ankstesnės Nuomos sutarties šalys vykdė tokią sutartį, atsiskaitymas su buvusiu žemės sklypo savininku S. K. vyko pagal nusistovėjusią vykdant 1999 m. žemės nuomos sutartį praktiką, taip pat kitais būdais, t. y. atsiskaitymas vyko mišriu būdu: grūdais, malkomis, pinigais, daiktais (ieškovė nupirko nešiojamąją žoliapjovę, benzinpjūklį), suteikiamomis paslaugomis (vežė pas gydytojus, padėjo tvarkytis buityje). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė būtų praleidusi atsiskaitymo terminą ar būtų neatsiskaičiusi su buvusiu žemės savininku, kad šis būtų reiškęs ieškovei pretenzijas dėl nuomos kainos ar atsiskaitymo tvarkos. Pažymėtina ir teismų nustatyta aplinkybė, kad atsakovams buvo žinomos tiek Nuomos sutarties sąlygos, tiek ankstesnio žemės nuomotojo ir nuomininkės atsiskaitymo praktika. Taigi vien tai, kad nuomos mokesčio dydis sutartyje konkrečiai neįvardytas, šiuo atveju neleido teismams daryti išvados, jog šalys nebuvo susitarusios dėl nuomos mokesčio dydžio“. Taigi, ieškovai, įsigydami žemės sklypą, negalėjo tikėtis nutraukti šios sutarties tuo pagrindu, kad nėra numatyta nuomos kaina. Šioje byloje ieškovai taip pat prašo sutrumpinti 2014 m. gruodžio 18 d. žemės sklypo nuomos sutarties terminą iki 2021 m. gruodžio 18 d. CK 6.549 straipsnis reglamentuoja žemės sutarties nuomos terminą, kuriame nurodyta, kad „privačios žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Šalys gali sudaryti ir neterminuotą žemės nuomos sutartį“. Todėl sutarties terminas iki 2039 metų yra visiškai protingas, atitinkantis teisminę praktiką ir vien tai, kad ieškovai vadovaujasi sava praktika ir sandorius sudaro 5 ar 6 metams, nesudaro pagrindo šią sutartį nutraukti ar pakeisti. Šalių susitarimus ir įsipareigojimus reikia gerbti. Ieškovų teiginiai, jog jie įsigydami žemės sklypą jau žinojo, kad ją nutrauks, yra absurdiški ir tokie teiginiai neįrodo ieškinio pagrįstumo. Žemės ūkio paskirties žemės sklypai yra nuomojami ne trumpalaikei, o ilgalaikei nuomai, todėl tai visiškai atitinka teisminę praktiką. Atsakovo įsitikinimu, ieškovai elgiasi nesąžiningai ir sako netiesą, nurodydami, kad jie pirko žemę net nesitikėdami ja naudotis, nes norėjo padėti A. K. Ieškovai nuo pat įgijimo momento norėjo nutraukti nuomos sutartį ir jie patys prisiėmė riziką dėl galimų tokių žemės sklypo sutarties nutraukimo pasekmių, vien tai, kad jie tikėjosi nutraukti nuomos sutartį ir tikėjosi naudotis ta žeme, tai nėra ieškinio pagrindimas, priešingai, jie atliko neteisėtus veiksmus, 2018 metais žemę išarė, 2 metus atsakovas negalėjo ja naudotis. Sutrumpinti nuomos terminą nėra jokių aplinkybių. Apibendrinus, ieškovai sandorio nuginčijimo pagrindų neįrodė, nenurodė jokių aplinkybių dėl kurių sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu (2021 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 01:07:31 val. iki 01:20:30 val.).
Atsakovo atstovas G. B. posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, paaiškino, kad sutartis sudaryta teisėtai, oficialiai ir viešai. Pasirašant sutartį Registrų centre, dalyvavo ir pats S. K., sutartį pasirašė taip, kaip jis norėjo. Niekada nuo 1999 metų nėra buvę jokių nesusipratimų dėl atsiskaitymo tvarkos ar nesumokėjimo, kaip ieškovai įvardijo. S. K. buvo vienišas žmogus, jis buvo aprūpintas, kadangi atsakovas mokėdavo ir pinigais, ir natūra, būdavo, kad aprūpindavo jį buityje, nuveždavo pas gydytojus. Atsakovas žemės nėra apleidęs, nėra suniokojęs, ją ruošiasi dirbti iki 2039 metų. Kas liečia atsiskaitymą su ieškovu, buvo atlikti teisėti veiksmai iš atsakovo, priešingai nei teigia ieškovai, jokio pasityčiojimo atsakovo elgesyje nebuvo. Anot atsakovo, patys ieškovai, pasirašydami sutartį, atliko pasityčiojimo veiksmus iš valstybės, nes sutartis pasirašyta 2017 m. balandžio 21 d. pažeidžiant privačios žemės pirkimo įstatymą, kaip bebūtų keista, ieškovai nupirko žemę mažesne kaina nei, kad siūlė atsakovas už 47 tūkst. Eur. Ieškovai sumokėjo tik 40 tūkst. Eur. Jie vėliau tik pravedė 30 tūkst. Eur sumą. Byloje yra dokumentai, iš kurių matyti, kad 2017 m. balandžio 24 d. ieškovai pravedė į visiškai naują A. K. sąskaitą likusius 40 tūkst. Eur. O kaip buvo numatyta pardavimo sąlygose dėl 30 tūkst. Eur sumokėjimo iki 2017 m. kovo 31 d. imtinai, ieškovai dokumentų dėl šio sumokėjimo nepateikė, todėl tai yra prieš valstybę atlikta apgaulė, buvo užvaldytas svetimas didelės vertės turtas, klastojant dokumentus. Sudarant sandorį, 2017 m. balandžio 21 d. A. K., kaip neišlaikiusi daikto 10 metų, pagal galiojančius įstatymus, privalėjo nedelsiant sumokėti iš viso 8295 Eur į valstybės biudžetą. Apibendrinant, remiantis LAT nutartimi, atsakovas ruošiasi žemę dirbti iki 2039 m. gruodžio 31 d. Niekas nekėlė pretenzijų dėl atsiskaitymo pasirašant sutartį. A. K. į atsakovą nesikreipė dėl skolos sumokėjimo. S. K. buvo vienintelis tos žemės savininkas, todėl jam pasiūlius, 1999 m. sudarytą sutartį su atsakovu vėliau prasitęsė iki 2039 metų. Negali pasakyti ar turi sudaręs kitų žemės sklypų nuomos sutarčių, kurių terminas būtų ilgesnis nei 25 metai. Sutartis buvo sudaryta 3 egzemplioriais, vienas atiteko S. K., kitas – atsakovui, o trečias registrų centrui, kuriame minėtas egzempliorius buvo registruotas ir po registracijos gražintas atsakovui nebuvo. Sutarties terminą su S. K. sutarė iki atvažiavimo į registrų centrą. Kadangi S. K. buvo savininkas, todėl atsakovas viską darė, ką jis siūlė. Dėl kitų sutarties sąlygų klausimų nekilo. Jokių mokesčių nuo savo atsiskaitymo atsakovas nei mokėdavo, nei deklaruodavo (2021 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 01:21:20 val. iki 01:56:38 val.).
Ieškinys atmestinas.
Iš ieškinyje, atsiliepime išdėstytų aplinkybių, šalių ir jų atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu, liudytojų parodymų, byloje esančių rašytinių įrodymų ir pridėtų kitų teismų sprendimų, nustatyta, kad atsakovė G. B. įmonė su S. K. 1999 m. rugsėjo 29 d. buvo sudariusi Privačios žemės nuomos sutartį dėl 8,13 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos iki 2006 m. rugsėjo 29 d., pagal kurią atsakovė už nuomą buvo įsipareigojusi mokėti po 100 kg javų už kiekvieną hektarą. Sutartyje padarytas prierašas, kad ji pratęsiama neterminuotam laikotarpiui (Ieškinio registracijos Nr. CBP-408 priedas).
Atsakovė su S. K. 2014 m. gruodžio 18 d. sudarė Privačios žemės nuomos sutartį dėl to paties žemės sklypo nuomos iki 2039 m. gruodžio 31 d., kurią įregistravo nekilnojamojo turto registre (el. bylos apyrašas 1 t., b. l. 59–60, ieškinio registracijos Nr. CBP-408 priedas). Nuomos sutartyje nebuvo nurodytas nuomos mokestis ir jo mokėjimo tvarka.
S. K. mirus, nuosavybės teisė į žemės sklypą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu perėjo A. K., kuri 2017 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, nuosavybės teisę į žemės sklypą perleido ieškovams R. M. ir A. M. (el. bylos apyrašas 1 t., b. l. 89–95).
2017 m. rugsėjo 13 d. raštu ieškovai informavo atsakovę, kad Nuomos sutartis bus laikoma nutraukta praėjus 3 mėnesiams nuo pranešimo įteikimo ieškovei dienos (2017 m. rugsėjo 23 d.).
Ieškovai 2017 m. spalio 31 d. išnuomojo žemės sklypą ūkininkui V. U. už 380 Eur už 1 ha per metus, 2018 m. sausio 15 d. Nekilnojamojo turto registre išregistruotas juridinis faktas apie nuomos sutartį.
Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio, pripažino ieškovų vienašalį 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, įpareigojo ieškovus vykdyti šią sutartį dėl žemės sklypo nuomos. Ieškinio dalį dėl Nuomos sutarties pakeitimo paliko nenagrinėtą.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal A. M. ir R. M. apeliacinį skundą, 2020 m. sausio 20 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 20 d. nutarties dalis, kuriomis ieškinio dalis dėl 2014 m. gruodžio 18 d. privačios žemės nuomos sutarties pakeitimo palikta nenagrinėta, taip pat dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo buvo panaikinta ir grąžinta bylos dalis dėl šio reikalavimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo Marijampolės apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.
Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. liepos 28 d. sprendimu pakeitė 2014 m. gruodžio 18 d. privačios žemės nuomos sutarties, sudarytos dėl 8,2043 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos G. B. įmonei, 8 punktą, nustatė 219 Eur nuomos mokestį už vieną hektarą žemės ūkio naudmenų per metus, nuomos mokestį už kiekvienus einamuosius kalendorinius metus. Sprendimas neįsiteisėjęs, vyksta apeliacinis procesas.
Dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia
Ieškinyje ieškovai nurodo, kad abejonės dėl nuomos sutarties galiojimo kyla dėl to, kad sutartis galimai pasirašyta ne paties S. K.
Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios paneigtų sutartį sudariusios S. K. parašo autentiškumą nuomos sutartyje. Prie byloje pateikto ieškinio ieškovai pridėjo ginčijamos sutarties kopiją, kuri atitinka atsakovės pateiktą nuomos sutarties originalą. Šioje sutartyje buvusio nuomotojo S. K. parašo autentiškumas nėra paneigtas, todėl teismas neturi pagrindo pritarti ieškinyje nurodytoms abejonėms dėl parašo tikrumo. Be to, dėl šios nuomos sutarties teismuose vyko ir vyksta visų instancijų teisminiai procesai, nei viename iš šių procesų nekilo abejonių dėl šios sutarties negaliojimo. Šio proceso metu nebuvo pateiktos naujos aplinkybės, kurios leistų abejoti sutarties teisėtumo, todėl atmestini argumentai dėl sutartyje esančio nuomotojo parašo suklastojimo.
Ieškinyje nurodoma, kad ginčo nuomos sutartis pripažintina negaliojančia kaip sudaryta dėl susidėjusių sunkių aplinkybių. Teigiama, kad 2014 m. nuomos sutartis tarp S. K. ir atsakovės buvo sudaryta susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir aiškiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sąlygomis. Nurodytos aplinkybės yra grindžiamos tuo, kad 2014 m. S. K. sudarydamas 2014 metų nuomos sutartį 25 metams tuo metu jau buvo 72 metų amžiaus, nebuvo geros sveikatos.
CK 1.91 straipsnis nustato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Kaip matyti pagal teisinį reglamentavimą yra nustatyta, kad dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu gali kreiptis pats nukentėjusysis. Toks ieškinį pateikiančių subjektų apibrėžimas įstatyme sietinas su tuo, kad sandorio ginčijimo atvejais yra ypač svarbūs asmens, sudariusio sutartį valia, ketinimai, ir akivaizdu, kad tik pats asmuo, kuris dalyvavo sudarydamas sandorius gali betarpiškai paaiškinti savo veiksmų motyvus. Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Sandorio šalių valia turi būti išreiškiama įstatyme nustatyta forma. Šiuo atveju išorinės valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sudaryti sandorį arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).
Šioje ginčo byloje reikalavimas dėl sandorio pripažinimo pateiktas subjektų, kurie neturėjo jokio ryšio su sudaryta nuomos sutartimi, nedalyvavo jos sudarymo procese, nėra artimi giminaičiai ar šeimos nariai su sudariusiu sutartį asmeniu. Manytina, kad net sandorio sudarymo metu nepalaikė jokių artimų ryšių su S. K. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovai negali žinoti tikrosios sandorio šalies valios, o jų nurodyti nuginčijimo argumentai yra tik prielaidos, paremtos interpretuojamomis įvykių aplinkybėmis ar girdėtomis kalbomis. Ieškovai įsigijo žemės sklypą, kuris buvo apsunkintas ilgalaike nuomos sutartimi, tad suprantama, kad jie turi interesą dėl šios sutarties sąlygų, todėl jiems negali būti apribota teisė kreiptis į teismą.
Nagrinėjamu atveju ieškovai kaip žemės sklypo, dėl kurio sudarytos nuomos sutarties vyksta teisminiai ginčai, savininkai, siekia, kad nuomotojo S. K. ir atsakovės G. B. įmonės sudaryta nuomos sutartis būtų pripažinta negaliojanti, remiantis CK 1.91 straipsnyje nustatytais pagrindais. Teismų praktikoje pažymima, kad tokiu atveju yra būtina analizuoti nukentėjusios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-1125/2003). Kaip jau buvo nurodyta, ieškovai sandorio negaliojimo pagrindą grindžia susiklosčiusiomis sunkiomis aplinkybėmis, kuriomis savanaudiškai pasinaudojo atsakovė. Taip pat ieškovai nurodo, kad tokias išvadas daro istoriškai įvertinę S. K. veiksmus, jo amžių ir sveikatos būklę. Teismas laiko, kad ieškovai neįrodė aplinkybių, kurias nurodė ieškinyje. Kaip jau buvo nurodoma, siekiant sandorį pripažinti negaliojančiu prašomais pagrindais, būtina analizuoti sandorį sudariusio asmens valios formavimąsi. Tuo tarpu ieškovai nepateikė jokių duomenų apie S. K. valią. Teismas laiko, kad tarp šalių susiklosčiusių santykių eiga patvirtina, jog buvo susiklostę ilgalaikiai nuomos santykiai, kurie tęsėsi nuo 1999 m., tai yra daugiau kaip 15 metų. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie leistų suabejoti šių ilgalaikių santykių tvarumu. Nėra duomenų, kad per visą šį laikotarpį S. K. būtų išsakęs nepasitenkinimą sudarytu sandoriu, būtų kreipęsis į artimus asmenis, institucijas ir pan. su prašymais peržiūrėti ar pakeisti sutartį. Tai, kad po ilgą laiką trukusių nuomos santykių (nuo 1999 m. iki 2014 m.) S. K. pasirašė naują nuomos sutartį leidžia daryti išvadą, kad turima sutartis ir jo sąlygos jam yra tinkamos. Nors ieškinyje pateikiamos abejonės dėl S. K. sveikatos būklės, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų buvusią jo sunkią sveikatos būklę, nėra duomenų jog asmuo nesuprato savo veiksmų, ar buvo sprendžiamas klausimas dėl jo neveiksnumo, kaip ir per visus teisminius procesus nebuvo ginčijamas jo veiksnumas sandorio sudarymo metu. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad S. K. buvo nenaudinga nuomos sutartis dėl jos ilgo termino, nes negalint nustatyti pačio S. K. valios, galima daryti ir priešingas ieškinyje nurodytoms prielaidoms, kad galbūt tokiu būdu nuomotojas norėjo užsitikrinti šių santykių stabilumą ilgam laikui. Taigi, teismas laiko, kad vien ieškinyje pateiktos prielaidos, kuriuos nėra paremtos jokiais objektyviais duomenimis, negali būti pagrindas panaikinti prašomą sandorį.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009). Šio proceso metu ieškovai nepateikė jokių objektyvių ir pagrįstų įrodymų, kurie sukeltų abejonių dėl sandorio teisėtumo, todėl prašymas panaikinti sandorį remiantis tik prielaidomis, laikytina realia grėsme nurodytam civilinių santykių stabilumui.
Teismo posėdžio metu buvo pateikti A. K. rašytiniai paaiškinimai, apklausta liudytoja O. S., tačiau šie duomenys nelaikytini turinčiais reikšmės nagrinėjama ginčui. Posėdžio metu apklausta liudytoja negalėjo nurodyti jokių aplinkybių, kurios būtų svarbios bylos nagrinėjimui. Tuo tarpu A. K. rašytiniai paaiškinimai nelaikytinai gauti įstatymo nustatyta tvarka.
Dėl nuomos sutarties modifikavimo
Ieškiniu prašoma pakeisti 2014 m. gruodžio 18 d. žemės nuomos sutarties 3 straipsnio nuostatą, numatančią sutarties galiojimo terminą iki 2039 m. gruodžio 31 d., kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei neatitinkančią sąžiningumo ir protingumo reikalavimų.
CK 6.228 straipsnyje įtvirtinta sutarties šalies galimybė atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, nustatančios esminę sutarties šalių nelygybę. Įstatymų leidėjas esminę sutarties šalių nelygybę apibrėžia kaip situaciją, kai sutarties sudarymo metu sutartis ar jos sąlyga nepagrįstai suteikia kitai šaliai perdėtą pranašumą. Tam, kad būtų išsiaiškintas ir nustatytas pastarosios aplinkybės egzistavimas, įstatymas orientuoja, į ką turi būti atsižvelgiama, t. y. įtvirtina sąrašą įstatyme įvardytų aplinkybių, iš kurių nagrinėjamos bylos kontekste aktuali – būtinumas atsižvelgti į šalių sudarytos sutarties prigimtį ir tikslą. Be to, teismas, spręsdamas sutarties ar atitinkamos jos sąlygos pakeitimo klausimą, privalo įvertinti, kad pakeista sutartis ar atitinkama jos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Bendrasis sąžiningumo principas, įtvirtintas CK 1.5 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog civilinių teisinių santykių subjektai, šalių susitarimu įstatymo numatytais atvejais nustatydami tarpusavio teises ir pareigas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Sąžiningumo principas yra fundamentalus privatinės teisės principas, kurio turinys teismų praktikoje atskleidžiamas nagrinėjant kiekvieną konkretų atvejį, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, ginčo šalių elgesį. Minėta, kad tarp šalių buvo sudaryta žemės nuomos sutartis, iš kurios sąlygų matyti, kad ši sutartis priskirtina prie žemės nuomos sutarčių. Žemės nuomos sutarties tikslas – naudojimasis žemės sklypu, protingi sąžiningos praktikos reikalavimai suponuoja išvadą, kad šiuo atveju sudaryta žemės nuomos sutartis turi atitikti abiejų sutarties šalių interesus, tiek nuomininko G. B. įmonės, dalyvavusios sudarant sutartį, tiek nuomotojo teises perėmusių ieškovų, siekiančių ekonomiškai naudingų jiems priklausančio žemės sklypo nuomos sąlygų, tenkinančių savininkų interesus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad žemės sklypo nuomos sutartis sudaryta 25 metų terminui, tai yra iki 2039 m. gruodžio 31 d. Žemės sklypo metinė nuomos kaina teismo sprendimu nustatyta 219 Eur (nuomos mokestį už vieną hektarą žemės ūkio naudmenų per metus, kas priimtu teismo sprendimu laikytina atitinkančia rinkos nuomos kainą (sprendimas neįsiteisėjęs)). Nors ieškinyje nurodoma, kad sutarties terminas koreguotinas, nes neatitinka šalių lygybės principo, tačiau ieškovai nepateikė įtikinančių argumentų, kurie patvirtintų šalių nelygybę. Ieškovai teigia, kad nustatytas terminas yra per ilgas, tokio termino sutartys nėra sudaromos ir net prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Teismas konstatuoja, kad šios aplinkybės neįrodytos. CK 6.549 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad privačios žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Šalys gali sudaryti ir neterminuotą žemės nuomos sutartį. Šis teisinis išaiškinimas parodo, kad sutartiniuose santykiuose yra svarbi sutarties šalių valia, jų susitarimas. Ginčo atveju ieškovai įsigijo žemės sklypą, kuris jau buvo apsunkintas nuomos sutartimi, sutartis buvo registruota viešame registre. Ieškovai nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo sudarydami pirkimo – pardavimo sutartį, kas leidžia konstatuota, kad ieškovai turėjo teisę rinktis prisiimti arba neprisiimti nuomos sutartimi nustatytus apribojimus žemės sklypui. Ieškovai pasirašydami pirkimo – pardavimo sutartį dėl ginčo sklypo bei matydami viešai registruotus žemės sklypo apsunkinimus, tai yra sudarytą nuomos sutartį, kurios galiojimo terminas taip pat nurodytas iki 2039 m. gruodžio 31 d., išreiškė savo valią, kad prisiima visas numatytas sąlygas. Akivaizdu, kad ieškovai turėjo galimybę žinodami apie sudarytą nuomos sutartį, jos terminą, galėjo nesudaryti pirkimo – pardavimo sutarties. Ieškovų siekiamybė, perėmus žemės sklypą su nuomos sutartiniais įsipareigojimais, bandyti šiuo įsipareigojimus panaikinti, nelaikytini sąžiningų sutarties šalių elgesiu. Teismuose vyksta teisminiai procesai dėl šios sutarties sąlygų, teismų sprendimais nustatyta žemės nuomos kaina, kas laikytina nepažeidžiančiu sutarties šalių lygybės principo, tuo labiau, kad ir posėdžio metu ieškovai nurodė, kad nustačius nuomos kaina situacija atitinka jų interesus.
Ieškovai proceso metu buvo pateikę Registrų centro išrašą apie vidutinius žemės nuomos terminus įvairiose šalies teritorijose, bei jais remdamiesi teigė, kad ginčo nuomos sutartyje nurodytas nepagrįstai ilgas terminas. Teismas laiko, kad šie duomenys nėra pakankamas pagrindas pakeisti nuomos sutarties terminą, nes, kaip jau buvo nurodyta, terminas nustatytas sutarties šalių susitarimu. Tai, kad šis terminas yra ilgesnis negu išvestas nuomos sutarčių vidurkis, nelaikytinas pakankamu pagrindu konstatuoti nuomos sutarties sąlygų nesąžiningumo. Be to, šių duomenų analizė parodo, kad ginčo sutartimi nustatytas nuomos sutarties terminas nėra vienetinis. Nors tokių sutarčių procentas nėra ypač didelis, tačiau tokių sutarčių terminų yra, kas dar kartą patvirtina, jog terminas nėra neteisėtas (dokumento registracijos Nr. DOK-11458 priedas).
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas neturi pagrindo sutikti, jog nustatytas nuomos sutarties terminas pažeidžia ieškovų interesą, nes ieškovai pasirašydami pirkimo – pardavimo sutartį išreiškė savo valią dėl nustatytų sąlygų. Taip pat, esant nustatytai rinkos dydį atitinkančiai nuomos kainai, teismas negali nustatyti, kad sutarties sąlygos pažeidžia nuomos sutarties šalių lygybės principą.
Dėl piktnaudžiavimo
Atsakovė prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovams skirti baudą, pusę šios sumos priteisiant jų naudai kaip kompensaciją. Atsakovės nuomone, ieškovai siekia sukelti kuo daugiau nepatogumų jiems, sąmoningai reiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį.
CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis Nr. 3K-3-145/2014). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.
Pažymėtina tai, kad aiškiai nepagrįsto ieškinio, prašymo pareiškimas ar kitokio pobūdžio procesinio dokumento pateikimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas nesiekiant pažeistų teisių gynybos, bet turint kitokių, nedeklaruojamų tikslų ar ketinimų (sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių). Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovų pateiktas ieškinys negali būti laikomas aiškiai nepagrįstu, nes tai nėra nustatyta šioje byloje. Nustatyta tik tai, kad ieškovai ieškinį pateikė dėl nuomos sutarties, dėl kurios vyko ir vyksta kiti teisminiai procesai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai pateikė reikalavimus nors ir dėl tos pačios nuomos sutarties, tačiau reikalavimai dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ar sutarties termino modifikavimo pareikšti nebuvo. Sutiktina, kad šie reikalavimai galimai ir galėjo būti sprendžiami ankstesniuose procesuose, dėl to buvo prašoma bylas sujungti, tačiau procesai nebuvo sujungti ir šis sprendimas nepriklausė nuo byloje dalyvaujančių asmenų valios. Ieškovai siekia išnaudoti visas galimas teisines priemones dėl sutartinių santykių modifikavimo ir kreipimosi į teismą teisė negali būti apribota. Ieškovai turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimais, kurie, jų nuomone, pažeidžia jų interesus ir tai negali būti laikoma piktnaudžiavimu. Ieškovų pateikti reikalavimai nelaikytini nesąžiningais, nenagrinėtinais teisme ar kitaip pažeidžiančiais atsakovės teises, todėl nenustatytinas piktnaudžiavimas teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovų ieškinys atmestas, todėl ieškovai privalo atlyginti atsakovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Byloje pateikti atsakovo atstovės advokatės Sonatos Žukauskienės prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui atlyginimo ir išlaidas patvirtinantys įrodymai: pagal 2021 m. vasario 11 d. ir 2021 m. spalio 21 d. mokėjimo nurodymus atsakovas patyrė iš viso 2089 Eur bylinėjimosi išlaidų (už teisines konsultacijas, susipažinimą su bylos dokumentais, jų teisinę analizę, atsiliepimo į ieškinį parengimą ir pateikimą teismui, advokato atstovavimą teismo posėdžiuose) (el. bylos apyrašas 2 t., b. l. 27–30).
Teismas, įvertinęs patirtas atsakovo bylinėjimosi išlaidas, sprendžia, kad jos yra pagrįstos, atsižvelgiant į bylos apimtį, nagrinėjimo trukmę, posėdžių skaičių bei atsakovui teiktų procesinių dokumentų kiekį. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas ,,Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, teismas sprendžia, kad atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų teikiamų paslaugų maksimalių dydžių, ir nagrinėjamu atveju iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos visos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 2089 Eur.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 96, 98, 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Iš ieškovų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis priteisti atsakovo G. B. įmonei, juridinio asmens kodas 174375343, naudai 2089 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.
Teisėja Judita Sungailaitė