Administracinė byla Nr. A-9-968/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02173-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ryčio Krasausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. Ū. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei miškų tarnybai ir uždarajai akcinei bendrovei „Žemės ir miško korporacija“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriame prašė: 1) pakeisti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriaus (toliau – ir NMA) 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. KV_04_01 „Dėl Š. Ū. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku” (toliau – ir Priemonė) susigrąžinimo“; 2) nustatyti, kad pareiškėjas sugrąžina dalį miško įveisimo ir priežiūros išmokų – 2 734,25 Eur; 3) priteisti iš atsakovo NMA ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. NMA priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė, kad pareiškėjas privalo sugrąžinti visą paramą, gautą už 11,34 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), įveistą mišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku”. NMA Sprendime nurodė, kad priimdama Sprendimą atsižvelgia į Tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažymą apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-7K-05-34 (toliau – ir 2016 m. lapkričio 9 d. pažyma), kurioje nurodyta, jog šeštaisiais metais po miško įveisimo želdinių tankis Sklype yra blogas. NMA, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku” įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) nusprendė susigrąžinti visą pareiškėjui išmokėtą paramos sumą: 51 881,46 Eur įveisimo išmoką ir 35 695,24 Eur penkerių metų miško priežiūros ir apsaugos išmokas, iš viso – 87 576,70 Eur.
2.2. Ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jį priimdama NMA nesilaikė Taisyklėse įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo nustatyti pareiškėjo atsakomybės apimtį (nustatyti plotą, kuriame želdiniai turi kokybės trūkumų) ir nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo atsakomybė apima ne tik Sklypo plotą, kuriame miškas įveistas, bet ir Sklypo dalis, kuriose miškas negali būti veisiamas. Pareiškėjui atsakomybė galėjo kilti tik nustačius, kurioje Sklypo vietoje (plote) įveisti želdiniai turi trūkumų.
2.3. Tai, kad Sprendime padaryta nepagrįsta išvada, jog plotas, kuriame želdiniai turi trūkumų, apima visą Sklypą, pagrindžia šie argumentai: 1) neželdomas plotas (1,72 ha), kuriame miškas negali būti įveistas, negali būti priskirtas plotui, kuriame želdiniai turi trūkumų; 2) pareiškėjas ne kartą kreipėsi ir į NMA, ir į Sklype želdinių kokybę vertinusią Tarnybą prašydamas, kad administracinės procedūros metu būtų laikomasi Taisyklėse numatyto reikalavimo identifikuoti plotą, kuriame želdiniai turi trūkumų, tačiau į šiuos prašymus neatsižvelgta; 3) pareiškėjas NMA pateikė UAB „Žemės ir miško korporacija“ (toliau – ir Korporacija) 2017 m. vasario 3 d. išvadą (toliau – 2017 m. vasario 3 d. išvada), kurioje yra duomenų, reikalingų nustatyti pareiškėjo atsakomybės apimtį; 4) NMA privalėjo vadovautis ne tik Tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažymos ir jos prieduose esančiais duomenimis, bet ir įvertinti Korporacijos 2017 m. vasario 3 d. išvadoje pateiktus duomenis, t. y. nustatyti tikslų Sklypo plotą, kuriame želdiniai turi trūkumų. Korporacijos 2017 m. vasario 3 d. išvadoje pateikti duomenys apie želdinių kokybę Sklype yra objektyvūs, nes Korporacija pateikė duomenis iš apskaitos aikštelių, apimančių visą Sklypo plotą, o Tarnyba želdinių kokybę vertino Sklype netinkamai išdėstydama apskaitos aikšteles (jos buvo sukoncentruotos centrinėje Sklypo dalyje, kurioje želdiniai buvo akivaizdžiai prastesnės kokybės), kas lėmė, kad pareiškėjui pritaikyta atsakomybė ne tik už Sklypo plotą, kuriame želdiniai turi trūkumų (1,80 ha), bet ir už plotą (7,60 ha), kuriame želdiniai trūkumų neturi.
2.4. Ginčijamu Sprendimu pareiškėjui pritaikyta poveikio priemonė – susigrąžinti visą paramą – yra neteisėta ir nepagrįsta, nes nėra identifikuotas teisės pažeidimo mastas (neidentifikuotas plotas, kuriame želdiniai turi trūkumų). Nustačius, kad plote yra želdinių, kurie turi trūkumų, programos dalyviams taikyta atsakomybė programos pradiniame etape (iki 2011 m. kovo mėn.) buvo švelnesnė, nes buvo galima taikyti ne visos paramos (miško įveisimo bei miško priežiūros ir apsaugos išmokos), o tik miško priežiūros ir apsaugos išmokos susigrąžinimą.
2.5. Ginčijamo Sprendimo dalis dėl miško įveisimo išmokos susigrąžinimo neteisėta ir nepagrįsta, nes pareiškėjas įvykdė numatytus tikslus ir apleistame Sklype įveisė mišką (ąžuolų ir eglių želdiniai). Byloje pateikti įrodymai (pvz., Korporacijos 2017 m. vasario 3 d. išvada, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų kadastras) duomenys, antstolio 2017 m. lapkričio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 53/17/27) patvirtina, kad Sklype auga miškas, dėl to Sprendimu pritaikyta poveikio priemonė – susigrąžinti visą miško įveisimo išmoką – yra akivaizdžiai neadekvati, atsižvelgiant į vertinamos situacijos aplinkybes bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Tokia poveikio priemonė galėjo būti taikoma tik jeigu Sklype neaugtų nė vienas medis, Sklype žemė būtų apleista, o miško įveisimo ir kokybės tikrinimą vykdančios institucijos nebūtų išdavusios dokumentų, patvirtinančių miško įveisimą, ir duomenys apie Sklype esantį mišką nebūtų įtraukti į Miškų kadastrą.
2.6. Ginčijamo Sprendimo dalis dėl miško priežiūros ir apsaugos išmokų susigrąžinimo taip pat yra neteisėta ir nepagrįsta, nes atsakovas neatsižvelgė į tai, kad Sklypo plotas, kuriame želdiniai turi trūkumų, neviršija 1,80 ha, o įveisto miško būklė 2010 m. ir 2012 m. atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjui atsakomybė galėjo kilti tik už ne didesnį plotą, kuriame želdiniai turi trūkumų, t. y. 1,80 ha. Tarnyba 2010 m. ir 2012 m. tikrino pareiškėjo Sklype auginamus želdinius, tačiau Tarnyba tik 2016 m. nustatė, kad gyvybingų medelių kiekis ir tankis neatitinka teisės aktų reikalavimų ir miško želdinius įvertino blogai. Pareiškėjas neprivalo sugrąžinti miško apsaugos ir priežiūros išmokų, gautų už želdinių auginimą už 2010 m., 2011 m. ir 2012 m., nes tais metais Sklype augančių želdinių būklė ir taikomos želdinių apsaugos priemonės atitiko teisės aktų reikalavimus, šią aplinkybę patvirtina miško įveisimo ir kokybės priežiūrą vykdančių institucijų išduotos pažymos. Taigi NMA neturi pagrindo reikšti pareiškėjui pretenzijų dėl įveistų Sklype želdinių kokybės reikalavimų ir taikyti atsakomybę iki 2012 m. pabaigos, todėl nėra jokio pagrindo pareiškėjo atsakomybei kilti už 2010–2012 m. laikotarpį.
2.7. Atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog pažeidimas galėjo būti padarytas ne didesniame nei 1,80 ha Sklypo plote, o atsakomybė pareiškėjui už plotą, kuriame želdiniai turi trūkumų, galėjo kilti tik nuo 2013 m., darytina išvada, kad pareiškėjui pritaikyta poveikio priemonė – susigrąžinti dalį miško įveisimo išmokų – galėtų būti pritaikyta tik už ne didesnį nei 1,80 ha plotą ir šiam plotui tenkančią už dvejus metus išmokėtą (apskaičiuotą) miško priežiūros ir apsaugos išmokų dalį.
2.8. NMA pritaikyta poveikio priemonė – susigrąžinti penkerių metų miško priežiūros ir apsaugos išmokas – yra neprotinga, nesąžininga ir neteisinga, nes tokia poveikio priemonė galėtų būti taikoma tik už akivaizdžiai tyčinius veiksmus. Pareiškėjas tyčinių veiksmų neatliko ir miškui žalos nepadarė, o kilusios neigiamos pasekmės (dalyje Sklypo atsirado želdinių, kurie turi trūkumų) nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Dalyje Sklypo želdinių kokybė pablogėjo dėl 2013–2016 m. buvusių meteorologinių sąlygų (sausi ir karšti pavasariai bei vasaros), nulėmusių, kad dalis pasodintų želdinių išdžiūvo, o atsodinti neprigijo, taip pat dėl elninių žvėrių, kurie nuskabė dalį viršūninių želdinių pumpurų, didelės populiacijos aplinkiniuose miškuose. Ąžuolų augimas nulemtas susiklosčiusių gamtinių sąlygų ir dėl jų medelių aukštis septintaisiais augimo metais gali neatitikti įvairiose želdinių vertinimo metodikose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjo siūloma nustatyti poveikio priemonė – sugrąžinti 2 734,25 Eur miško priežiūros ir apsaugos išmokų – atitinka jo padaryto pažeidimo pobūdį (padarytas dėl neatsargumo), yra teisinga ir pagrįsta.
2. Atsakovas NMA atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas NMA atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Pareiškėjo 2010 m. balandžio 16 d. paraiška Nr. 2NM-KV-10-1-001442-PR001 (toliau – ir Paraiška) buvo vertinama vadovaujantis Taisyklėmis. Atsižvelgiant į tai, kad šeštaisiais metais po miško įveisimo želdinių tankis, Tarnybos vertinimu, visame Sklype buvo blogas, nuspręsta susigrąžinti miško įveisimo išmoką (51 881,46 Eur) ir penkerių metų miško priežiūros bei apsaugos išmokas (iš viso – 35 695,24 Eur), mokėtas 2010–2014 m., t. y. buvo priimtas Sprendimas susigrąžinti visą išmokėtą 87 576,70 Eur paramos sumą.
3.2. Priimant Sprendimą vadovautasi Tarnybos pateikta informacija. Būtent Tarnyba yra atsakinga už miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą, miško želdinių, žėlinių apskaitą ir miško želdinių, žėlinių kokybės ir jaunuolynų ugdymo darbų kokybės įvertinimą pagal priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Šiuo atveju Tarnyba 2016 m. lapkričio 9 d. užfiksavo, kad miško želdinių ir žėlinių kokybė yra bloga visame Sklype, o ne tam tikroje Sklypo dalyje.
3.3. Pagal teisės aktų nuostatas įvertinti želdinių kokybę yra įgaliota būtent Tarnyba. Kol nėra nuginčyti Tarnybos pateikti patikimi duomenys, tol NMA neturi teisinio pagrindo keisti priimto Sprendimo. Pareiškėjo įveistą mišką Sklype Tarnyba vertino net du kartus (2016 m. lapkričio 9 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d.). Pirmojo vertinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo taikytos želdinių apsaugos ir priežiūros priemonės yra nekokybiškos, nes neužtikrina ąžuolo želdinių apsaugos nuo žvėrių. Išlikusių gyvybingų ąžuoliukų nepakanka, kad miško želdiniai būtų vertinami patenkinamai. Tarnyba pažymėjo, kad dauguma išlikusių ąžuoliukų stipriai pažeisti žvėrių, visi išlikę medeliai artėjant žiemai neapsaugoti nuo žvėrių pažeidimų. Nors pirmuoju vertinimu pareiškėjo želdinių kokybė buvo įvertinta blogai, po 2016 m. lapkričio 30 d. vertinimo Tarnybos pareigūnai kartu su NMA atstovu nustatė, kad pareiškėjas želdinius atsodino, tačiau netinkamu metu, be to, dalis medelių nekokybiški, jų sodinimo kokybė bloga. Dalis 2010 m. sodintų ir žvėrelių pažeistų medelių genėta, daugelis iš jų nekokybiškai. Taip pat antrojo Tarnybos patikrinimo metu (2016 m. lapkričio 30 d.) buvo nustatyta, kad dėl ne laiku ir netinkamai atliktų darbų šių želdinių būklė nepagerėjo, išlikę sodmenys neapsaugoti nuo galimo žvėrių pakenkimo. Taigi Tarnyba du kartus užfiksavo, kad pareiškėjo įveisto miško želdinių kokybė buvo bloga visame Sklype.
3.4. Pareiškėjo pasitelktų nepriklausomų vertintojų ir antstolio nustatyti faktai užfiksuoti 2017 m., praėjus netrumpam laikotarpiui po Tarnybos atliktų patikrinimų (2016 m.), todėl juos objektyviai ir tinkamai įvertinti yra tiesiog neįmanoma. NMA, priimdama Sprendimą, vadovavosi kompetentingos institucijos pateikta informacija ir abejoti ja neturi pagrindo.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad:
4.1. Tarnyba 2016 m. lapkričio 9 d. atliko miško želdinių, žėlinių kokybės septintaisiais jų augimo metais vertinimą Sklype. Želdinių vertinimas atliktas ir medelių gyvybingumas nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 patvirtintų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 7 priede nustatyta Miško želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika (toliau – ir Metodika), kuri naudojama vertinant miško atkūrimą, įveisimą, miško želdinimo darbų kokybę, atliekant miško želdinių ir (arba) žėlinių apskaitą ir vertinant jų kokybę. Atliekant miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą vertintas: 1) miško želdinių ir žėlinių tankis; 2) nepageidaujamų (stelbiančių) medžių ir krūmų rūšys; 3) rūšinės sudėties atitikimas projektuotai. Miško želdinių vertinimas buvo vykdomas 11-oje apskaitos aikštelių, o jų skaičius nustatytas vadovaujantis Metodikos 2 punkto nuostatomis, t. y. pagal želdomą 9,40 ha plotą apskaitos aikštelės turi sudaryti ne mažiau kaip 3 procentus Sklypo ploto (2 820 kv. m). Tam, kad būtų galima objektyviau įvertinti želdinius (atsižvelgiant į tai, kad eglės sodintos grupelėmis), apskaita buvo vykdoma 3 360 kv. m apskaitos aikštelių plote. Apskaitos aikštelės, vadovaujantis Metodikos 5 punktu, išdėstytos tolygiais atstumais Sklypo įstrižainių kryptimis. Maksimalus apskaitos aikštelių skaičius, kuris yra galimas (privalomas) 1 ha plote, nėra reglamentuotas, dėl to buvo spręsta, kiek apskaitos aikštelių parinkti. Todėl pareiškėjo teiginys, kad vertinimas buvo atliekamas neobjektyviai, t. y. apskaitos aikšteles išdėstant tose vietose, kur augalai rečiausi, nepagrįstas ir neįrodytas.
4.2. Pakartotinis želdinių apžiūrėjimas buvo vykdomas 2016 m. lapkričio 30 d. ir nustatyta, kad ąžuolų želdiniai po jų kokybės patikrinimo 2016 m. lapkričio 9 d. papildyti ąžuoliukais (atsodintų sodinukų kilmė ir įsigijimas nepatvirtinti dokumentais, nors Tarnyba 2017 m. sausio 23 d. raštu Nr. R2-125 „Dėl informacijos pateikimo“ prašė pareiškėjo pateikti šiuos dokumentus). Dalis sodmenų nestandartiniai, nekokybiškai pasodinti, blogai prispausti, žemės paviršiuje kyšo kai kurių šaknys, sodinti ne sezono metu. 2010 m. sodinti išlikę medeliai dalinai genėti, tačiau didelė dalis medelių genėti netinkamai. Padaryta išvada, kad dėl ne laiku ir netinkamai atliktų darbų šių želdinių būklė nepagerėjo, išlikę sodmenys neapsaugoti nuo galimo žvėrių pakenkimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija taip pat nenustatė, kad Tarnyba netinkamai vertino ąžuolų želdinių kokybę pareiškėjui priklausančiame Sklype (2017 m. sausio 12 d. sprendimas Nr. (12-1)-D8-271 „Dėl prašymo“).
4.3. Korporacijos atliktas miško želdinių kokybės vertinimas ir jos padarytos išvados vertintini kritiškai. Privačioje žemėje miškas veisiamas vadovaujantis Nuostatais, parengus miško želdinimo ir žėlimo projektą pagal Nuostatų 6 priede nurodytą formą (Nuostatų 23 p.). Toks projektas buvo parengtas ir pareiškėjo Sklypui (toliau – ir Projektas). Sklype suprojektuota želdinių ar žėlinių rūšinė sudėtis yra 8Ą2E, t. y. ąžuolai ir eglės. Pateikdamas miško želdinių kokybės vertinimą, nepriklausomas vertintojas konstatavo, kad ne visame 9,40 ha Sklypo plote yra vienoda augavietė, nes 1,80 ha plote augavietė yra prastesnė; pateikė išvadas, kad nurodytoje augavietėje gerai augtų eglės ir beržo želdiniai, o 1,80 ha plotą reikia papildyti eglės ir beržo stambesniais sodmenimis. Korporacija visiškai nevertino atsodintų želdinių kokybės. Abejonių kelia ir nepriklausomo vertintojo padaryta išvada, kad Sklypas (9,40 ha) prižiūrimas laikantis Projekte numatytų reikalavimų. Pagal Nuostatus želdiniai turi būti prižiūrimi ir saugomi, kol susiformuos jaunuolynas. Jei Projekte numatytų apsaugos ir priežiūros priemonių nepakanka, savininkas turėtų taikyti papildomas, o esant reikalui – ir daryti Projekto korekcijas. Nepriklausomas vertintojas nepaneigė Tarnybos atlikto miško želdinių vertinimo. Be to, byloje nėra pateikta dokumentų, kad Korporacija turi teisę vertinti ir teikti išvadas dėl miško želdinimo darbų kokybės, miško želdinių ir žėlinių kokybės.
4.4. Tarnybos ir Aplinkos ministerijos priimti sprendimai (2016 m. lapkričio 9 d. pažyma, Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio 2016 m. lapkričio 30 d. miško želdinių apžiūrėjimo aktas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 12 d. sprendimas Nr. (12-1)-D8-271 „Dėl prašymo“) nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi pagal teisės aktų nuostatas įvertinti želdinių kokybę yra įgaliota Tarnyba, o jos pateikti duomenys dėl želdinių kokybės vertinimo nėra nuginčyti, NMA neturi teisinio pagrindo keisti ginčijamą Sprendimą.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino NMA Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui yra pritaikyta poveikio priemonė – susigrąžinti miško įveisimo išmoką (51 881,46 Eur), ir dalį, kuria pareiškėjui yra pritaikyta poveikio priemonė – susigrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už visą želdomo Sklypo plotą (35 695,24 Eur), ir įpareigojo NMA iš naujo nustatyti poveikio priemonę – susigrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už želdomo Sklypo plotą, kuriame nustatyti pažeidimai.
5. Teismas nustatė, kad Tarnyba surašė 2016 m. lapkričio 9 d. pažymą. Pareiškėjas pateikė 2016 m. lapkričio 17 d. prašymą Tarnybai atlikti Sklype įveisto miško įvertinimą. Tarnyba 2016 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. R2-1828 informavo pareiškėją, kad želdinių patikra bus atlikta 2016 m. lapkričio mėn. pabaigoje. Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos poskyris surašė 2016 m. lapkričio 30 d. miško želdinių apžiūrėjimo aktą, kuriame nustatė, kad dėl ne laiku ir netinkamai atliktų darbų želdinių būklė nepagerėjo, sodmenys neapsaugoti nuo galinčių pakenkti žvėrių. Pareiškėjas 2017 m. sausio 30 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas atlikti pakartotinį Sklypo želdinių vertinimą. Tarnyba 2017 m. vasario 3 d. raštu Nr. R2-204 informavo pareiškėją, kad pakartotinis įvertinimas nebus atliekamas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2016 m. gruodžio 21 d. prašymą, nusprendė, kad želdinių vertinimas buvo atliktas pagal teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo iniciatyva Korporacija 2017 m. vasario 3 d. Sklype atliko miško želdinių įvertinimą ir surašė 2017 m. vasario 3 d. išvadą, kurioje nurodė, kad želdinių būklė yra patenkinama didesniame nei 7,60 ha Sklypo plote, o nedidesniame nei 1,80 ha Sklypo plote želdinių būklė yra bloga. Pareiškėjas teismui taip pat pateikė antstolio 2017 m. lapkričio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 53/17/27, kuriame konstatuota, kad Sklype miškas yra įveistas. NMA Sprendimu nutarė susigrąžinti visą pareiškėjui sumokėtą 87 576,70 Eur dydžio paramą. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad jis priimtas vadovaujantis Taisyklių 12, 52 ir 68.6.2 punktais. Nors Sprendimo pirmojo puslapio išnašoje nurodyta Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2015 m. spalio 17 d., tačiau iš Sprendimo antrajame puslapyje pacituotų Taisyklių nuostatų matyti, kad buvo vadovaujamasi Taisyklių redakcija, galiojančia nuo 2016 m. lapkričio 30 d.
6. Teismas, sistemiškai įvertinęs Taisyklių 68.6, 68.6.1–68.6.6 punktus, priėjo prie išvados, kad pagal šiuose punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, priklausomai nuo susiklosčiusių aplinkybių, yra galimas tik paramos už miško priežiūrą ir apsaugą susigrąžinimas, tik miško įveisimo išmokos susigrąžinimas arba visos išmokėtos paramos sumos susigrąžinimas. Lyginant Taisyklių 68.6.2 ir 68.6.3 punktus, konstatuotina, kad pareiškėjams, pateikusiems paramos paraiškas iki 2014 m., ir pareiškėjams, pateikusiems paramos paraiškos po 2014 m., yra taikomos skirtingos poveikio priemonės, t. y. už tai, kad Miško želdinimo ir žėlimo projekte projektuotų arba tikslinių (tik žėliniuose) rūšių medžių tankis neatitinka Nuostatuose nustatytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir (arba) žėlinių tankio reikalavimų, pareiškėjams, kurie pateikė paramos paraiškas iki 2014 m., yra taikoma poveikio priemonė – susigrąžinti visą išmokėtą paramos sumą už plotą ar jo dalį, kuriuose nustatyti pažeidimai (68.6.2 p.), o pareiškėjams, kurie pateikė paramos paraiškas nuo 2014 m., yra taikoma poveikio priemonė – susigrąžinti visas miško priežiūros ir apsaugos išmokas už plotą, kuriame nustatyti pažeidimai (68.6.3 p.).
7. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas Paraišką pateikė iki 2014 metų. Taisyklių 63.6.2 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 19 d. iki 2010 m. lapkričio 5 d.) buvo nustatyta, kad jei miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybės vertinimo metais Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamento rajono agentūros valstybiniai miškų pareigūnai nustato, kad miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybė neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų (įvertinta blogai arba želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę), išmokėta parama už miško priežiūrą ir apsaugą susigrąžinama. Tik nuo 2013 m. gegužės 10 d. įsigaliojus naujai Taisyklių redakcijai poveikio priemonės už pažeidimus, nustatytus 63.6.2 punkte, buvo nustatytos naujos Taisyklių redakcijos 68.6.2 punkte, nustatant visos išmokėtos paramos susigrąžinimą. Taigi, palyginus Taisyklių atitinkamų nuostatų redakcijas, darytina išvada, kad tik nuo 2013 m. gegužės 10 d. pažeidimams, nustatytiems 68.6.2 punkte, yra taikoma poveikio priemonė – susigrąžinti tiek išmokas už miško priežiūrą ir apsaugą, tiek miško įveisimo išmokas. Nagrinėjamos bylos kontekste Taisyklių 68.6.2 punkte (įsakymo redakcija, galiojančia nuo 2016 m. lapkričio 30 d.) nustatytas teisinis reguliavimas yra vertinamas kaip nustatantis griežtesnę atsakomybę už pažeidimų, nustatytų Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 19 d. iki 2010 m. lapkričio 5 d.) 63.6.2 punkte, padarymą. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Taisyklių 68.6.2 punkto (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. lapkričio 30 d.) taikymas pareiškėjui ta apimtimi, kuria yra pritaikyta poveikio priemonė – susigrąžinti miško įveisimo išmokas, – vertintina kaip konstitucinio principo lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal) pažeidimas, todėl ginčijamo Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui yra pritaikyta poveikio priemonė – susigrąžinti miško įveisimo išmoką (51 881,46 Eur), – naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.
8. Teismas dėl išmokų
už miško priežiūrą ir apsaugą susigrąžinimo pažymėjo, kad pagal Taisyklių 68.6.2 punktą (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. lapkričio 30 d.) šios išmokos gali būti susigrąžinamos už plotą ar jo dalį, kuriuose nustatyti pažeidimai. Iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad NMA vadovavosi Tarnybos atliktu vertinimu, kurio metu buvo nustatyta, kad šeštaisiais metais po miško įveisimo želdinių tankis visame Sklype (želdomas Sklypo plotas 9,40 ha) yra blogas. Tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažymoje yra nurodyta, kad bendras 9,40 ha ploto vertinimas yra „blogai“. Tačiau 2016 m. lapkričio 9 d. miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo lape yra nurodyta, kad vertinimas buvo atliktas 3 360 kv. m plote. Šią aplinkybę Tarnyba nurodė atsiliepime į skundą ir Tarnybos atstovai tai patvirtino teismo posėdyje. Taigi Tarnyba vertinimą realiai atliko 3 360 kv. m plote ir pažeidimus nustatė tik šiame plote.
9. Teismo vertinimu, NMA turėjo teisę, bet ne pareigą vadovautis Korporacijos nustatytais duomenimis. Nors NMA pagrįstai vadovavosi Tarnybos atliktu vertinimu (Taisyklių 52 p.), tačiau atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 68.6.2 punktu (redakcija, galiojančia nuo 2016 m. lapkričio 30 d.), galėjo pritaikyti poveikio priemonę tik už tą Sklypo plotą, kuriame buvo nustatyti pažeidimai. NMA privalėjo nustatyti, kokiame konkrečiame Sklypo plote yra nustatyti pažeidimai. Tai, kad Tarnyba, atlikusi vertinimą 3 360 kv. m Sklypo plote, nustatė pažeidimus, nereiškia, kad pažeidimai yra nustatyti likusiame Sklypo plote. Tarnyba vertinimą atliko, vadovaudamasi Nuostatais ir Nuostatų 7 priede nustatyta Metodika. Pagal Nuostatus yra nustatoma bendra želdinių ir žėlinių kokybė, o pagal Taisyklių 68.6.2 punktą (redakcija, galiojančia nuo 2016 m. lapkričio 30 d.) yra nepakankama nustatyti bendrą želdinių ir žėlinių kokybę, būtina nustatyti ir konkretų plotą, kuriame yra pažeidimai.
10. Teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui yra pritaikyta poveikio priemonė – susigrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už visą želdomo Sklypo plotą (35 695,24 Eur), – naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta. NMA įpareigota iš naujo nustatyti poveikio priemonę – susigrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už Sklypo plotą, kuriame nustatyti pažeidimai, o tą darydama NMA turi vadovautis Tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažyma, 2016 m. lapkričio 9 d. miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo lapu, kitais reikšmingais dokumentais, pagal kuriuos galima apskaičiuoti plotą, kuriame nustatyti pažeidimai, ir nustatyti, ar visame 3 360 kv. m Sklypo plote, kuriame atliktas vertinimas, buvo nustatyti pažeidimai, ar tik dalyje šio ploto. Įpareigojęs atsakovą iš naujo nustatyti poveikio priemonės dydį, teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą nustatyti, kad pareiškėjas sugrąžina dalį miško įveisimo ir priežiūros išmokų – 2 734,25 Eur, taip pat neturėjo pagrindo spręsti dėl poveikio priemonės dydžio proporcingumo, atsižvelgiant į pareiškėjo finansinę situaciją.
III.
11. Atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas NMA apeliaciniame skunde nurodo, kad:
12.1. Teismas, nagrinėdamas ginčą, neteisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, ir netinkamai interpretavo faktines aplinkybes, kurios yra itin svarbios, siekiant tinkamai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, todėl yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti.
12.2. Pareiškėjui elgiantis nerūpestingai ir dėl to praleidus terminą paduoti skundą dėl Tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažymos, Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio 2016 m. lapkričio 30 d. miško želdinių apžiūrėjimo akto ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. (12-1)-D8-271 „Dėl prašymo“) panaikinimo minėti aktai liko nenuginčyti ir yra galiojantys.
12.3. NMA priimdama Sprendimą vadovavosi Taisyklių redakcija, galiojančia nuo 2016 m. lapkričio 30 d. Pareiškėjas pateikė Paraišką ir prisiėmė įsipareigojimus, kad miškas įveistas bei tolesnė želdinių priežiūra ir apsauga bus atliekama laikantis Projekto ir Nuostatų reikalavimų, iki to laiko, kol bus atliktas miško želdinių (žėlinių) kokybės vertinimas, o šiuo atveju pareiškėjo įveisto miško kokybės vertinimas buvo atliekamas šeštaisiais metais, nes miškas buvo įveistas pavasarį. NMA pareiškėją patvirtinus paramos gavėju, susiklostė tęstiniai santykiai, kurie galioja iki visiško įsipareigojimų įvykdymo (Tarnybai atlikus kokybės vertinimą) ir kurie gali būti keičiami teisės aktų normomis. Pareiškėjai privalo sekti taisyklių, reglamentuojančių paramos įsisavinimą, pakeitimus ir vykdyti visus nustatytus reikalavimus bei įsipareigojimus, priešingu atveju pareiškėjams būtų sudarytos nevienodos sąlygos ir jie galimai būtų diskriminuojami – vieni vykdytų vienus reikalavimus, kiti – kitus, priklausomai nuo to, kada jie pateikė paraiškas. Nors Taisyklių nuostatos pasikeitė Projekto vykdymo metu, vertintina, jog pareiškėjas jau tuomet žinojo, kad želdinių tankiui šeštaisiais metais po miško pasodinimo neatitinkant Nuostatų reikalavimų, jam gali tekti grąžinti išmokėtą paramą. Atitinkamai pareiškėjas turėjo galimybes užtikrinti, kad nustatyti reikalavimai būtų įvykdyti. Pareiškėjui yra mokama ne vienkartinė išmoka už prisiimtus įsipareigojimus, o kompensacinė parama, t. y. pareiškėjo įsipareigojimai yra tęstiniai ir jų privaloma laikytis ne tik Paraiškos pateikimo metu, bet per visą įsipareigojimų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba įveisto miško vertinimą atliko 2016 m. lapkričio 9 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d., NMA priimdama Sprendimą vadovavosi Taisyklių redakcija, galiojusia pažeidimo padarymo dieną.
12.4. NMA vadovavosi Tarnybos pateikta informacija. Būtent Tarnyba yra atsakinga už miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą, miško želdinių, žėlinių apskaitą ir miško želdinių, žėlinių kokybės ir jaunuolynų ugdymo darbų kokybės įvertinimą pagal priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.
12.5. Tarnyba įveistų miškų kokybės vertinimą atlieka vadovaudamasi Nuostatų 7 priedu, kuriame yra nustatyta Metodika. Vadovaujantis minėta Metodika, kuri naudojama vertinant miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybę, miško želdiniuose ir plotuose, kuriuose taikytas mišrusis būdas (želdinimas ir žėlimas), kai sklypo plotas yra 5,10-10 ha, apskaitos aikštelės turi sudaryti ne mažiau kaip 3 procentus sklypo ploto ir būti vienodo 100-400 kv. m ploto, tolygiai išdėstytos sklype. Į apskaitos aikštelę turi patekti visas mišrinimo ciklas, neįtraukiant neželdintų plotų, pažymėtų projekto brėžinyje, ir valksmų. Apskaitos aikštelėse apskaitomi tik gyvybingi projektuotų ir (ar) tikslinių medžių rūšių pasodinti ir želiantys medeliai. Skaičiuojant miško želdinių ir žėlinių tankį, aukštį ir rūšinę sudėtį, leidžiama 10 procentų Nuostatuose nurodytų dydžių paklaida. Šiuo atveju, vertinant pareiškėjo įveisto miško kokybę pagal želdomą 9,40 ha plotą apskaitos aikštelės turi sudaryti ne mažiau kaip 3 procentus Sklypo ploto (2 820 kv. m). Siekdama objektyviai įvertinti želdinius (atsižvelgiant į tai, kad eglės sodintos grupelėmis), Tarnyba atliko apskaitą 3 360 kv. m apskaitos aikštelių plote. Todėl teismo išvada, kad Tarnyba vertinimą realiai atliko 3 360 kv. m plote ir pažeidimus nustatė tik šiame plote, yra nepagrįstas. Tarnyba 2016 m. lapkričio 9 d. pažymoje užfiksavo, kad būtent viso Sklypo želdiniai vertinami blogai, o ne tik dalis jų. Taigi teismo pozicija, kad Tarnyba pažeidimus konstatavo tik dalyje Sklypo, yra neteisėti ir nepagrįsti.
12. Pareiškėjas atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo: 1) prijungti prie bylos papildomą įrodymą – Lietuvos miško savininkų asociacijos (toliau – ir LMSA) 2018 m. vasario 7 d. raštą Nr. 5 (toliau – ir 2018 m. vasario 7 d. raštas); 2) priteisti iš atsakovo NMA bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:
13.1. Nesutinka su NMA pozicija, kad pareiškėją patvirtinus paramos gavėju susiklostė tęstiniai santykiai, kurie galioja iki visiško pareiškėjo prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo ir kurie gali būti keičiami teisės aktu normomis priklausomai nuo situacijos. Atsakovas siekia pateisinti lex retro non agit principui prieštaraujantį Sprendimą. Pareiškėjui pritaikyta griežtesnę poveikio priemonę nustatanti Taisyklių redakcija, galiojanti nuo 2016 m. lapkričio 30 d., nors akivaizdu, kad vadovaujantis lex retro non agit principu pareiškėjui privalėjo būti pritaikyta švelniausią poveikio priemonę nustatanti Taisyklių redakcija (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 19 d. iki 2010 m. lapkričio 5 d.). Dėl to nepagrįsti atsakovo argumentai, jog esant tęstiniams santykiams NMA turėjo teisę vadovautis Sprendimo priėmimo metu galiojusia Taisyklių redakcija.
13.2. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad NMA galėjo pritaikyti poveikio priemonę tik už Sklypo plotą, kuriame buvo nustatyti pažeidimai. Nors NMA nurodo, kad želdinių kokybė yra nepatenkinama visame Sklype, tai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. NMA nevykdė Taisyklėse numatytos pareigos nustatyti atsakomybės apimtį, t. y. identifikuoti (nustatyti, apibrėžti, užfiksuoti, išmatuoti) plotą, kuriame želdiniai turi trūkumų, ir tai aiškiai nurodyti Sprendime.
13.3. Šiuo metu teisinis reglamentavimas (Taisyklės ir kiti teisės aktai) su Tarnybos atliktu želdinių vertinimu nesutinkantiems asmenims nenumato galimybės ikiteismine tvarka apskųsti aktą, kuriuo įvertinti želdiniai. Teisės aktai taip pat nenumato, kad kilus ginčui dėl želdinių kokybės NMA turi pareigą vadovautis ir kitų kompetentingų juridinių ir fizinių asmenų atliktais želdinių įvertinimais. Toks teisinis reglamentavimas akivaizdžiai pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą ir suinteresuoto asmens (pareiškėjo) teises į teisingą administracinį procesą.
13.4. Korporacijos 2017 m. vasario 3 d. išvada yra svarbus įrodymas sprendžiant ginčą šioje byloje, nes atskleidžia ir Tarnybos taikytos želdinių vertinimo metodikos trūkumus. Metodika imperatyviai nenustato, kad apskaitos aikštelės privalo būti išdėstytos būtent tokia tvarka, kokią pasirinko Tarnyba, 2016 m. lapkričio 9 d. atlikdama Sklypo želdinių vertinimą. Tarnyba apskaitos aikšteles išdėliojo netolygiai, šalia menamų Sklypo įstrižainių, dėl to apskaitos aikštelės neapėmė visos Sklypo teritorijos. Korporacijos pasirinkta aikštelių išdėstymo tvarka (tolygus apskaitos aikštelių išdėstymas Sklype) laikytina pagrįsta ir atitinkančia Metodikos reikalavimus, o duomenys gauti iš tolygiai išdėstytų apskaitos aikštelių laikytini patikimesniais už duomenis iš apskaitos aikštelių, sukoncentruotų vien centrinėje Sklypo dalyje, nes želdinių kokybė centrinėje Sklypo dalyje yra akivaizdžiai prastesnė nei kitose Sklypo dalyse. Neatsakingai pasirinkdama apskaitos aikštelių išdėstymo tvarką, Tarnyba atliko neteisingus skaičiavimus ir nepagrįstai 2016 m. lapkričio 9 d. pažymoje nurodė, kad želdiniai turi trūkumų visame Sklype, taip sudarydama prielaidas NMA nepagrįstai taikyti pareiškėjui atsakomybę už 7,60 ha plotą, kuriame auga želdiniai be trūkumų.
13.5. NMA apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas netinkamai įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą, nes į teismą dėl Tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažymos, Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio 2016 m. lapkričio 30 d. miško želdinių apžiūrėjimo akto ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. (12-1)-D8-271 „Dėl prašymo“) panaikinimo kreipėsi po termino apskųsti administracinį teisės aktą (2016 m. lapkričio 9 d. pažyma) pasibaigimo ir todėl nebuvo rūpestingas. Pareiškėjas dėjo visas pastangas išspręsti ginčą neteismine tvarka, o terminą kreiptis į teismą dėl minėtų aktų panaikinimo praleido dėl įstatymų nežinojimo ir tinkamo išsilavinimo neturėjimo.
13.6. Teismas sprendime nepasisakė ir nevertino pareiškėjo argumentų dėl Taisyklėse numatytų poveikio priemonių neatitikimo teisingumo, proporcingumo ir kitiems principams, nors pareiškėjas pateikė detalius argumentus, dėl kokių priežasčių pareiškėjui taikytina daug mažesnė nei Taisyklių 68.6.2 punkte numatyta poveikio priemonė. Aplinkybę, kad Taisyklėse numatyta poveikio priemonė – susigrąžinti visą išmokėtą paramą – neatitinka proporcingumo principo, būtinų ir pagrįstų administravimo tikslų, patvirtina ir LMSA 2018 m. vasario 7 d. raštas. Taisyklių 68.6.2 punkte numatyta poveikio priemonė neatitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, pagal kurią įtvirtintos griežtai apibrėžtos (t. y. negalimos diferencijuoti) poveikio priemonės taikymas, neatsižvelgiant į konkrečiu atveju reikšmingų aplinkybių visumą, būtų pernelyg griežtas, dėl to neproporcingas ir neteisingas.
13.7. Pareiškėjas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – minėtą LMSA 2018 m. vasario 7 d. raštą – ir prašo jį prijungti prie bylos, nes būtinybė pateikti šį įrodymą atsirado tik po 2018 m. vasario 7 d., t. y. po pareiškėjo skundo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.
13.8. Tikėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme metu Taisyklės gali būti pakeistos ir jose gali būti numatyta švelnesnė poveikio priemonė, kas turėtų tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms bei teisingam šios bylos išnagrinėjimui. Paaiškėjus, kad Taisyklių keitimo procedūra yra pradėta ir Taisyklių pakeitimo projekte numatomi pakeitimai turės tiesioginės įtakos teisingam šios bylos išnagrinėjimui, tikslinga šią administracinę bylą sustabdyti iki įsigalios nauja Taisyklių redakcija.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Korporacija atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad:
14.1. NMA Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jis priimtas vadovaujantis nepagrįsta Tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažymoje padaryta išvada apie želdinių kokybę Sklype. Minėtą Tarnybos išvadą paneigia Korporacijos atliktas Sklypo želdinių įvertinimas ir kiti byloje surinkti įrodymai. Atlikdama želdinių vertinimą, Tarnyba neįvykdė pareigos nustatyti konkretų Sklypo plotą, kuriame želdinių kokybė yra bloga, nors to įsakmiai reikalaujama Taisyklėmis.
14.2. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Tarnyba, vertindama želdinius Sklype, apskaitos aikšteles išdėstė prie Sklypo įstrižainių ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad skirtingose Sklypo vietose (centre ir pakraščiuose) želdinių kokybė labai skiriasi. Korporacija, Sklype išdėsčiusi matavimo aikšteles ir suskaičiavusi želdinius, identifikavo vietą ir apskaičiavo plotą (1,80 ha plotas), kuriame želdiniai neatitinka reikalavimų, bei šiuos duomenis pažymėjo brėžinyje, kuris yra pateiktas byloje kartu su Korporacijos 2017 m. vasario 3 d. išvada. Tarnyba su 2016 m. lapkričio 9 d. pažyma nepateikė brėžinio ar kito dokumento, kuriame būtų identifikuota vieta ir paskaičiuotas plotas, kuriame želdinių kokybė yra bloga.
14.3. Metodika imperatyviai nenustato, kad apskaitos aikštelės privalo būti išdėstytos būtent tokia tvarka, kokią vertindama želdinius pasirinko Tarnyba. Korporacijos pasirinkta aikštelių išdėstymo tvarka (tolygus apskaitos aikštelių išdėstymas Sklype) laikytina pagrįsta ir atitinkančia Metodikos reikalavimus bei Sklypo ypatumus. Duomenys, gauti iš tolygiai išdėstytų apskaitos aikštelių, laikytini patikimesniais už duomenis iš apskaitos aikštelių, sukoncentruotų centrinėje Sklypo dalyje.
14.4. Nepagrįsta skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad NMA, priimdama sprendimą, galėjo nesivadovauti Korporacijos atliktu Sklypo želdinių vertinimu. NMA Sprendimo priėmimo metu turėjo Tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažymą ir Korporacijos 2017 m. vasario 3 d. išvadą, dėl to privalėjo vadovautis abiem dokumentais. Korporacijos atliktu vertinimu NMA ir teismas neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti, nes 2017 m. vasario 3 d. išvada surašyta laikantis teisės aktų reikalavimų, pasirašyta kompetentingo asmens. Išvadoje ne tik identifikuotas plotas, kuriame želdiniai neatitinka reikalavimų, bet ji didesnės apimties ir išsamesnė nei Tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažyma.
14.5. Nurodyti argumentai patvirtina, kad NMA, priimdama Sprendimą dėl išmokėtos pareiškėjui paramos susigrąžinimo, turėjo vadovautis ne tik Tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažymos duomenimis, bet ir Korporacijos atliktu vertinimu, todėl teismo sprendimas, kuriuo NMA buvo įpareigota iš naujo apskaičiuoti plotą ir paskaičiuoti poveikio priemonės dydį, negali būti laikomas nepagrįstu ir neteisėtu.
Išplėstinė teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. KV_04_01 „Dėl Š. Ū. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku” susigrąžinimo, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjas privalo sugrąžinti visą paramą, gautą už 11,34 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype įveistą mišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku”, t. y. nuspręsta susigrąžinti visą pareiškėjui išmokėtą paramos sumą: 51 881,46 Eur įveisimo išmoką ir 35 695,24 Eur penkerių metų miško priežiūros ir apsaugos išmokas, iš viso – 87 576,70 Eur. Konkrečiai, kaip matyti iš Sprendimo, parama susigrąžinta remiantis Taisyklių (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) 52 ir 68.6.2 punktais konstatavus, kad želdinių tankis Sklype yra blogas.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė kad: 1) atsakovas NMA, Sprendimu paskirdamas poveikio priemonę (susigrąžinti 2010 m. balandžio 16 d. Paraiškos pagrindu išmokėtą miško įveisimo išmoką) pažeidė principą lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal) ir pareiškėjui pritaikė ne tos redakcijos Taisykles, dėl to nepagrįstai nurodė sugrąžinti miško įveisimo išmoką; 2) Tarnyba, atlikdama Sklypo želdinių vertinimą, kurio rezultatai nurodyti 2016 m. lapkričio 9 d. pažymoje, kuria remiantis buvo priimtas Sprendimas, iš tiesų nustatė Sklypo želdinių kokybę tik 3 360 kv. m plote, o ne visame 9,40 ha Sklypo plote, dėl to NMA Sprendimu neturėjo pagrindo taikyti poveikio priemonę (susigrąžinti penkerių metų miško priežiūros ir apsaugos išmokas) už visą 9,40 ha Sklypo plotą. Atsižvelgęs į minėtas padarytas išvadas, pirmosios instancijos teismas panaikino NMA Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui yra pritaikyta poveikio priemonė – susigrąžinti miško įveisimo išmoką (51 881,46 Eur), ir dalį, kuria pareiškėjui yra pritaikyta poveikio priemonė – susigrąžinti penkerių metų miško priežiūros ir apsaugos išmokas už visą želdomo Sklypo plotą (35 695,24 Eur), ir įpareigojo NMA iš naujo nustatyti poveikio priemonę – susigrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už želdomo Sklypo plotą, kuriame nustatyti pažeidimai.
16. Atsakovas, nesutikdamas su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia dviem esminiais argumentais: 1) teismas nepagrįstai konstatavo, kad NMA, priimdama Sprendimą, pažeidė lex retro non agit principą pritaikiusi ne tos redakcijos Taisykles; 2) teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Tarnyba želdinių vertinimą, kurio rezultatai nurodyti 2016 m. lapkričio 9 d. pažymoje, atliko tik 3 360 kv. m Sklypo plote ir želdinių kokybę (pažeidimus) nustatė tik šiame plote.
17. Kadangi ginčas byloje yra kilęs paramos skyrimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku” srityje, įvertinusi bylos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie yra reguliuojami Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu. Vienas pagrindinių teisės aktų, reglamentuojančių paramos skyrimą pagal Priemonę, yra 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (toliau – ir Reglamentas Nr. 1698/2005). Nors Reglamentas Nr. 1698/2005 buvo panaikintas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005, Reglamento Nr. 1305/2013 88 straipsnyje nurodyta, kad Reglamentas Nr. 1698/2005 ir toliau taikomas veiksmams, įgyvendinamiems pagal programas, kurias Komisija pagal tą reglamentą patvirtino iki 2014 m. sausio 1 d.
18. Reglamento Nr. 1698/2005 taikymo sritis apibrėžta jo 1 straipsnyje: jis nustato bendras taisykles, reglamentuojančias Bendrijos paramą kaimo plėtrai, kurią finansuoja EŽŪFKP, įsteigtas Reglamentu Nr. 1290/2005; apibrėžia tikslus, prie kurių turi prisidėti kaimo plėtros politika; apibrėžia strateginį kaimo plėtros politikos kontekstą, įskaitant Bendrijos kaimo plėtros politikos strateginių gairių ir nacionalinės strategijos planų nustatymo būdą; apibrėžia kaimo plėtros prioritetus ir priemones; nustato partnerystės, programavimo, vertinimo, finansų valdymo, stebėsenos ir kontrolės taisykles, grindžiamas valstybių narių ir Komisijos bendra atsakomybe. Reglamente Nr. 1698/2005 nurodyta, kad antrosios krypties – aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas – priemonės, kurioms pagal šį skirsnį teikiama parama, inter alia (be kita ko) yra priemonės, skirtos tausojančiam miško paskirties žemės naudojimui: i) pirmą kartą apželdinant mišku žemės ūkio paskirties žemę; ii) pirmą kartą žemės ūkio paskirties žemėje sukuriant agrarinės miškininkystės sistemas; iii) pirmą kartą apželdinant mišku ne žemės ūkio paskirties žemę; iv) mokant Natura 2000 išmokas; v) mokant miškų aplinkosaugos išmokas; vi) atkuriant miškininkystės potencialą ir įdiegiant prevencines priemones; vii) remiant pelno nesiekiančias investicijas (Reglamento Nr. 1698/2005 36 str. b p.). Reglamento Nr. 1698/2005 45 straipsnyje reglamentuojamas pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku, kuriame nurodyta, kad 36 straipsnio b punkto iii papunktyje numatyta parama žemės, neatitinkančios 36 straipsnio b punkto i papunkčio reikalavimų, apželdinimui mišku teikiama įveisimo išlaidoms padengti. Parama apleistoms žemės ūkio naudmenoms taip pat apima 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą metinę išmoką (Reglamento Nr. 1698/2005 45 str. 1 d.). Parama neskiriama kalėdinėms eglutėms veisti (Reglamento Nr. 1698/2005 45 str. 2 d.). Fiziniams asmenims arba privatiems teisiniams subjektams skiriamos paramos įveisimo išlaidoms padengti dydis neviršija priede nustatyto didžiausio lygio (Reglamento Nr. 1698/2005 45 str. 3 d.).
19. Pažymėtina, kad pačiame Reglamente Nr. 1698/2005 yra numatyta išmokų sumažinimo arba neskyrimo sistema. Reglamento Nr. 1698/2005 51 straipsnyje, iš dalies pakeistame Reglamentu Nr. 74/2009, nurodyta, kad jei bet kuriuo metu atitinkamais kalendoriniais metais (toliau – ir atitinkami kalendoriniai metai) nesilaikoma teisės aktais nustatytų valdymo ar geros agrarinės bei aplinkosauginės būklės reikalavimų, ir šių reikalavimų buvo nesilaikoma dėl veiksmų arba neveikimo, kurie tiesiogiai priskiriami paramos gavėjui, pateikusiam paraišką paramai gauti pagal 36 straipsnio a punkto i–v papunkčius ir 36 straipsnio b punkto i, iv ir v papunkčius atitinkamais kalendoriniais metais, visa tam paramos gavėjui skirtų ar skirtinų išmokų suma, susijusi su atitinkamais kalendoriniais metais, yra sumažinama arba neskiriama laikantis 4 dalyje nurodytų išsamių taisyklių. Taip pat pažymėta, kad nurodytas išmokos sumažinimas arba neskyrimas taip pat taikomi tais atvejais, kai bet kuriuo metu atitinkamais kalendoriniais metais nesilaikoma 39 straipsnio 3 dalyje nurodytų būtiniausių trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų ir kai šie reikalavimai pažeidžiami dėl veiksmų arba neveikimo, kurie tiesiogiai priskiriami paramos gavėjui, pateikusiam mokėjimo prašymą pagal 36 straipsnio a punkto iv papunktį. Reglamento Nr. 1698/2005 51 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išsamios išmokų sumažinimo ir neskyrimo taisyklės nustatomos 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Tokiais atvejais atsižvelgiama į nustatytų reikalavimų pažeidimų sunkumą, mastą, pastovumą bei pasikartojimą ir į šiuos kriterijus: a) aplaidumo atveju išmokos sumažinimo procentinis dydis neviršija 5 procentų, o pakartotinio pažeidimo atveju – 15 procentų. Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės gali nuspręsti nemažinti išmokos, jei, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, mastą ir pastovumą, jį galima laikyti nedideliu pažeidimu. Tačiau pažeidimas, keliantis tiesioginį pavojų visuomenės ar gyvūnų sveikatai, negali būti laikomas nedideliu pažeidimu. Išskyrus atvejus, kai paramos gavėjas nedelsdamas ėmėsi ištaisomųjų veiksmų nustatytam pažeidimui pašalinti, kompetentinga institucija imasi reikiamų veiksmų, kurie tam tikrais atvejais gali apsiriboti tik administracine kontrole, kuria užtikrinama, kad paramos gavėjas pašalins atitinkamo pažeidimo pasekmes. Paramos gavėjui pranešama apie nustatytus pažeidimus ir pareigą imtis ištaisomųjų veiksmų; b) tyčinio pažeidimo atveju iš esmės sumažinimo procentinis dydis yra ne mažesnis kaip 20 procentų ir vieneriems ar keleriems kalendoriniams metams gali būti visiškai neskiriamos išmokos pagal vieną ar kelias paramos schemas; c) bet kuriuo atveju bendra sumažintų ar neskirtų išmokų suma per vienerius kalendorinius metus neviršija 51 straipsnio 1 dalyje nurodytos bendros sumos. Vis dėlto, Priemonė (pirmą kartą apželdinant mišku ne žemės ūkio paskirties žemę) nepatenka į Reglamento Nr. 1698/2005 51 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones pagal 36 straipsnio a punkto i–v papunkčius ir 36 straipsnio b punkto i, iv ir v papunkčius.
20. Reglamento Nr. 1698/2005 preambulėje nurodyta, jog reikėtų nustatyti sankcijų sistemą, taikomą tais atvejais, kai paramos gavėjai, gaunantys išmokas pagal tam tikras žemės valdymo priemones, visoje savo valdoje nevykdo privalomų reikalavimų, numatytų Reglamente (EB) Nr. 1782/2003, atsižvelgiant į reikalavimų nesilaikymo lygį, mastą, pastovumą ir kartojimąsi (Reglamento Nr. 1698/2005 45 konstatuojamoji dalis). Pažymėtina, kad Reglamentas Nr. 1782/2003 panaikintas Reglamentu Nr. 73/2009 (pagal kurio 146 straipsnį nuorodos kituose teisės aktuose į Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 laikomos nuorodomis į šį reglamentą).
21. Kadangi Reglamentu Nr. 1698/2005 nustatyta bendra teisinė EŽŪFKP paramos kaimo plėtrai sistema visoje Bendrijoje, ši teisinė sistema papildyta išsamiomis įgyvendinimo taisyklėmis – Reglamentu Nr. 1974/2006. Nors Reglamentas Nr. 1974/2006 buvo panaikintas Reglamentu Nr. 807/2014, pastarojo 19 straipsnyje nurodyta, kad Reglamentas Nr. 1974/2006 ir toliau taikomas veiksmams, įgyvendinamiems pagal programas, kurias Komisija pagal Reglamentą Nr. 1698/2005 patvirtino iki 2014 m. sausio 1 d. Šio reglamento preambulės 38 konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių ir patvirtinti atitinkamas nuostatas siekiant užtikrinti, kad visos kaimo plėtros priemonės būtų tikrinamos ir kontroliuojamos. Valstybės narės turėtų užtikrinti, jog jų kontrolės priemonės suteiktų pakankamai garantijų, kad būtų laikomasi atitikties reikalavimams kriterijų bei kitų įsipareigojimų. Ypač apskaičiuodamos mokėjimus pagal tam tikras priemones valstybės narės turėtų pagrįsti tokių apskaičiavimų pakankamumą ir tikslumą atlikdamos reikalingą vertinimą.
22. Bendra žemės ūkio politika yra viena iš Europos Sąjungos veiklos sričių, o iš 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95), kur įtvirtintas bendrasis teisinis pagrindas visose srityse, kurias apima Bendrijos politikos kryptys, 1 straipsnio išplaukia, jog bet kuris Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmu ar neveikimu, dėl kurio Sąjungos bendrajam biudžetui ar jos valdomiems biudžetams padaroma žala, kvalifikuojamas kaip „pažeidimas“ ir dėl to taikomos „administracinės priemonės bei nuobaudos“ (Teisingumo Teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimas Łukasz Marcin Bonda, C-489/10, 33 p.). Pažymėtina, kad Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas; visiškai arba dalinai nusavinant užstatą, kuris buvo pateiktas kartu su paskirtos sumos prašymu arba tada, kai buvo gautas išankstinis mokėjimas, o to paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis. Pagal Teisingumo Teismo praktiką bendrosios žemės ūkio politikos teisės aktuose nustatytos sankcijos, kaip antai laikinas ūkio subjektų pašalinimas iš paramos skyrimo schemos, nėra baudžiamojo pobūdžio. Pasisakydamas dėl tam tikrų priemonių, kurių yra imamasi siekiant užtikrinti bendrosios žemės ūkio politikos tikslus, Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog laikantis Sąjungos paramos schemos sąlygų, pagal kurias parama gali būti suteikta tik tuo atveju, jeigu jos gavėjas yra tikrai sąžiningas ir patikimas, sankcija, skiriama nesilaikant šių reikalavimų, yra specifinė administracinė priemonė, kuri yra sudėtinė paramos schemos dalis ir skirta užtikrinti tinkamą viešųjų Sąjungos lėšų administravimą (Teisingumo Teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimas Łukasz Marcin Bonda, C-489/10, 28, 30 p. ir jame nurodyta praktika). Teisingumo Teismo praktikoje nurodoma, jog nors atitinkamos taikytinos priemonės pobūdžio vertinimas atliekamas atsižvelgiant į jos tikslą bei vietą bendroje sistemoje, ir pabrėžiama, kad bendrosios žemės ūkio politikos (kurios kontekste ir taikomos priemonės ūkio subjektams, pažeidusiems sąlygas, reikalingas paramai gauti) tikslai (t. y. rinkos stabilumas, kova su pažeidimais, atitikties skatinimas) sudaro integralią sistemą, minėtosios priemonės, taikomos paramos sąlygų pažeidėjams, yra specifinė administracinė priemonė (nepasižyminti baudžiamumu) jau vien dėl to, jog atitinkamos nuostatos skirtos tik tiems ūkio subjektams, kurie laisva valia nusprendė pasinaudoti paramos schema žemės ūkio sektoriuje (Teisingumo Teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimas Łukasz Marcin Bonda, C-489/10, 30 p. ir jame nurodyta praktika).
23. Pagal Reglamento Nr. 1698/2005 5 straipsnio 3 dalį darna paramos teikimo srityje yra užtikrinama Bendrijos strateginėmis gairėmis, nacionalinės strategijos planu, kaimo plėtros programomis ir Komisijos pranešimu. To paties reglamento 15 straipsnio 1 dalis nustato, jog EŽŪFKP valstybėse narėse veikia per kaimo plėtros programas. Valstybės narės pateikia Komisijai pasiūlymą dėl kiekvienos kaimo plėtros programos, o Komisija įvertina pasiūlytas programas pagal jų suderinamumą su Bendrijos strateginėmis gairėmis, nacionalinės strategijos planu ir šiuo reglamentu (Reglamento Nr. 1698/2005 18 str. 2–3 d.). Jei Komisija mano, kad kaimo plėtros programa prieštarauja Bendrijos strateginėms gairėms, nacionalinės strategijos planui ar šiam reglamentui, ji prašo valstybės narės persvarstyti pasiūlytą programą. Iš šių nuostatų matyti, kad galima preziumuoti, jog Komisijos patvirtintos Programos nuostatos laikytinos atitinkančiomis inter alia Reglamento Nr. 1698/2005 nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1029/2013). Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programa, patvirtinta 2007 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076 (toliau – ir Programa), be kita ko, apibrėžia ir priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ kriterijus bei numato galimas taikyti sankcijas. Programoje nurodyta, kokias sankcijas galima taikyti pagal šią priemonę – paramos gavėjui nesilaikant teisės aktų reikalavimų ar pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, numatomos trys privalomų sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir (arba) paramos susigrąžinimas. Konkrečias sankcijų taikymo sąlygas numato šios priemonės įgyvendinimo taisyklės.
24. Nacionaliniu lygmeniu bylai aktualius teisinius klausimus reguliuoja, be kita ko, jau minėtos įgyvendinimo Taisyklės. Nagrinėjamai bylai aktualus šių Taisyklių X skyrius, reglamentuojantis projektų įgyvendinimo priežiūrą, tikrinimą, taikomas sankcijas. Paraiškos teikimo metu (2010 m. balandžio 16 d.) galiojusioje Taisyklių redakcijoje (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 26 d.) buvo nurodyta, jog „63.6. Sankcija taikoma sklypui, kuriame nustatytas pažeidimas: <...> 63.6.2. jei miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybės vertinimo metais Aplinkos ministerijos RAAD rajono agentūros valstybiniai miškų pareigūnai nustato, kad miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybė neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų (įvertinta blogai arba želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę), išmokėta parama už miško priežiūrą ir apsaugą susigrąžinama“ (Taisyklių 63.6, 63.6.2 p.). Vėliau ši nuostata buvo pakeista. NMA sprendimo priėmimu metu (2017 m. balandžio 24 d.) galiojusioje Taisyklių redakcijoje (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. lapkričio 30 d.) nustatyta, kad „68.6. sankcija taikoma paramos sumai <...> 68.6.2. kai želdinių ir (arba) žėlinių kokybės vertinimo metais – šeštaisiais, kai miškas įveistas pavasarį, arba septintaisiais, kai miškas įveistas rudenį (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami), Miško želdinimo ir žėlimo projekte projektuotų arba tikslinių (tik žėliniuose) rūšių medžių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir (arba) žėlinių tankio reikalavimų arba nustatoma, kad miško želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę, susigrąžinama visa išmokėta paramos suma už plotą ar jo dalį, kuriuose nustatyti pažeidimai. Kai nepageidaujami (želdiniuose – neprojektuotų, žėliniuose – netikslinių rūšių) medžiai ir krūmai stelbia pušis ir (ar) ąžuolus, o kitų medžių rūšių želdiniuose ir (arba) žėliniuose nepageidaujamų medžių ir krūmų vidutinis aukštis yra 1,5 karto didesnis už projektuotų ir (ar) tikslinių rūšių medžių vidutinį aukštį, paramos gavėjas turi sugrąžinti visas miško priežiūros ir apsaugos išmokas už plotą, kuriame nustatyti pažeidimai“ (Taisyklių 68.6, 68.6.2 p.).
25. Kaip minėta, šioje byloje ginčas yra kilęs dėl to, kokia poveikio priemonė turėtų būti taikoma pareiškėjui, kuris Paraišką dėl paramos pateikė 2010 m. balandžio 16 d., t. y. kuria Taisyklių redakcija turėjo būti vadovaujamasi priimant Sprendimą ir ar pagrįstai NMA nurodė pareiškėjui sugrąžinti visą gautą paramą. Apeliaciniame skunde atsakovas NMA pažymi pareiškėjo prisiimtų įsipareigojimų tęstinumą ir teigia, kad susiklosčiusių santykių teisinis reguliavimas gali kisti.
26. Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau minėta, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) valstybėse narėse veikia per kaimo plėtros programas, kurios patvirtintos Komisijos yra preziumuojamos kaip atitinkančios Reglamento Nr. 1698/2005 nuostatas. Be to, Reglamento Nr. 1698/2005 7 straipsnis nustato, kad valstybės narės atsako už kaimo plėtros programų įgyvendinimą atitinkamu teritoriniu lygmeniu pagal jų pačių institucinę tvarką vadovaujantis šiuo reglamentu. Įvertinus aptartą bylai aktualų visuminį nacionalinį bei Europos Sąjungos reguliavimą, konstatuotina, kad tokios poveikio priemonės, kaip visos gautos paramos susigrąžinimas, nustatymas nacionalinės teisės aktuose per se (pats savaime) nėra nesuderinamas su Europos Sąjungos teisiniu reguliavimu, kadangi pagal pastarąjį tam tikrais atvejais atitinkamos išmokos gali būti susigrąžinamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog pagal Teisingumo Teismo praktiką nacionalinės teisės taikymas negali turėti įtakos Sąjungos teisės taikymo sričiai ir veiksmingumui. Taip ypač būtų tuomet, jei pagal nacionalinę teisę būtų neįmanoma susigrąžinti neteisingai paskirtų sumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1002/2014, 44 p.). Vis dėlto, aptartos reglamentų nuostatos neįpareigoja tokiose situacijose, kokia susiklostė nagrinėjamoje byloje, visais atvejais susigrąžinti visą išmokėtos paramos sumą – t. y. ir miško įveisimo, ir miško priežiūros bei apsaugos išmokas.
27. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit) (žr., pvz., 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. birželio 29 d., 2020 m. vasario 18 d. nutarimus); šis principas reiškia, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurie atsiranda po įstatymų įsigaliojimo (žr., pvz., 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. ir 2020 m. vasario 18 d. nutarimus); teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių (žr., pvz., 2001 m. gruodžio 18 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimus, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą, 2011 m. vasario 14 d. nutarimą). Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu. Šis teisės principas taikytinas ir tiems atvejams, kai juridiniams faktams ar sandoriams siekiama taikyti teisinį reglamentavimą, kuris nebuvo numatytas taikyti tų juridinių faktų atsiradimo bei sandorių sudarymo metu. Teisinių santykių subjektams už pažeidimus turėtų būti taikomos tik tokios poveikio priemonės ar sankcijos, kurias numatė teisės aktai, reglamentavę sandorio sudarymo ir vykdymo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2814/2012). Šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytini ir nagrinėjamoje byloje.
28. Nagrinėjamos bylos kontekste išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžia, kad paramos gavėjai, pildydami paraiškas, prisiima ilgalaikius įsipareigojimus, be kita ko, susijusius ir su galimų poveikio priemonių jiems taikymu. Su konstituciniu teisinės valstybės principu būtų nesuderinamos tokios situacijos, jeigu jau susiklosčiusiems paramos santykiams būtų taikomas vėliau valstybės nustatytas paramos teikimo klausimus reglamentuojantis teisinis reguliavimas ir dėl to iki tokio teisinio reguliavimo įsigaliojimo paraiškas pateikę paramos gavėjai atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei ta, kuri buvo tuomet, kai savanoriškai sutiko dalyvauti paramos schemoje. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, toks paramos teikimo klausimus reglamentuojančių teisės normų taikymas per se nediskriminuoja paramos gavėjų, kurie paraiškas pateikia vėliau ir sutinka su paraiškų pateikimo metu galiojančiomis galimomis poveikio priemonėmis, ir nepažeidžia jų teisių. Atsižvelgiant į tai, priešingi apeliacinio skundo argumentai atmetami.
29. Pareiškėjui teikiant Paraišką Lietuva buvo detalizavusi taikytinų poveikio priemonių taisykles nacionaliniame teisės akte ir aiškiai nustatė, kad už miško želdinių ir (arba) žėlinių tankio reikalavimo nesilaikymą taikytina Taisyklėse nurodyta poveikio priemonė – „miško priežiūros ir apsaugos išmokų susigrąžinimas“. Vadinasi, nėra pagrindo pripažinti, jog vėliau įvykę teisės aktų pakeitimai, padarę įtaką poveikio priemonei, turėtų būti taikomi tiems paramos gavėjams, kurių paraiškų teikimo metu teisės aktais buvo numatyta kitokia galima taikyti poveikio priemonė. Priešingas aiškinimas (t. y. konstatavimas, jog turi būti vadovaujamasi Sprendimo priėmimo metu (2017 m. balandžio 24 d.) galiojusia Taisyklių redakcija, numačiusia griežtesnę poveikio priemonę), prieštarautų lex retro non agit principui ir pažeistų pareiškėjo teisėtą lūkestį, kad jam gali būti taikomos tik tokios poveikio priemonės, kokios buvo numatytos Paraiškos pateikimo metu.
30. Atsižvelgdama į tai kas, išdėstyta anksčiau, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo NMA apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl taikytinos Taisyklių redakcijos yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju NMA, administruodama pareiškėjui suteiktą paramą, gali taikyti tik paraiškos pateikimo metu (2010 m. balandžio 16 d.) teisės aktuose nustatytas poveikio priemones. Kadangi tokia poveikio priemonė kaip visos paramos susigrąžinimas (t. y. inter alia miško įveisimo išmokos susigrąžinimas) Taisyklėse konkrečiomis aplinkybėmis nebuvo nustatyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas turi grąžinti miško įveisimo išmoką. Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje konstatuota, jog NMA Sprendimu nepagrįstai pareiškėjui pritaikė poveikio priemonę, kuria susigrąžinama miško įveisimo išmoka, paliekama nepakeista.
31. Minėta, kad paraiškos teikimo metu galiojusioje Taisyklių redakcijoje (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 26 d.) buvo nurodyta „63.6. Sankcija taikoma sklypui, kuriame nustatytas pažeidimas: <...> 63.6.2. jei miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybės vertinimo metais Aplinkos ministerijos RAAD rajono agentūros valstybiniai miškų pareigūnai nustato, kad miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybė neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų (įvertinta blogai arba želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę), išmokėta parama už miško priežiūrą ir apsaugą susigrąžinama“ (Taisyklių 63.6, 63.6.2 p.). Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad Tarnyba atliko Sklypo želdinių kokybės vertinimą, kurio rezultatai nurodyti 2016 m. lapkričio 9 d. pažymoje, ne visame Sklype, bet tik 3 360 kv. m Sklypo plote, o NMA priimdama Sprendimą taikyti poveikio priemones – susigrąžinti miško įveisimo bei miško priežiūros ir apsaugos išmokas – vadovavosi minėta 2016 m. lapkričio 9 d. pažyma. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo ir tai, kad nors Tarnyba Sklypo želdinių vertinimą, kurio rezultatai nurodyti 2016 m. lapkričio 9 d. pažymoje, atliko vadovaudamasi Nuostatais ir Nuostatų 7 priede nustatyta Metodika, pagal Nuostatus yra nustatoma tik „bendra“ želdinių ir žėlinių kokybė.
32. Vertinant šių teismo išvadų pagrįstumą pirmiausia pažymėtina, kad iš minėtos 2016 m. lapkričio 9 d. pažymos matyti, jog Tarnyba, atlikdama Sklypo želdinių vertinimą, vadovavosi Metodika (redakcija, galiojusi Sklypo želdinių vertinimo metu, t. y. nuo 2016 m. gegužės 19 d.), įtvirtinta Nuostatų 7 priede. Nuostatai nustato miško želdinių ir (ar) žėlinių kokybės reikalavimus (kriterijus (rodiklius) (Nuostatų 1 p.), vienas kurių yra ir tankis (žr., pvz., Nuostatų 4 priedą), o konstatuojant Taisyklių 63.6.2 punkto pažeidimą, t. y. netinkamą želdinių kokybę, vadovaujamasi ir Nuostatuose nurodytų miško želdinių ir (arba) žėlinių tankio reikalavimais. Metodikos 1 punkte nustatyta, kad ši metodika taikoma, be kita ko, vertinant miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybę. Kadangi vienas iš miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybės rodiklių yra ir tankis, tai reiškia, kad Metodika taikoma, be kita ko, įvertinti ir miško želdinių ir (arba) žėlinių tankį. Tai eksplicitiškai įtvirtinta tiek Nuostatuose (žr., pvz., Nuostatų 29 p.), tiek Metodikoje (žr., pvz., Metodikos 11 p.).
33. Vadovaujantis Metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 25 d.) 2, 3 ir 5 punktais, darytina išvada, kad miško želdinių kokybės (taigi inter alia ir želdinių tankio) vertinimas atliekamas vertintojui nusistatant tam tikras apskaitos aikšteles, kurios turi atitikti Metodikoje numatytus reikalavimus. Pavyzdžiui, miško želdiniuose ir plotuose, kuriuose taikytas mišrusis būdas (želdinimas ir žėlimas), kai sklypo plotas yra 3 ha ir mažesnis, apskaitos aikštelės turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus sklypo ploto, kai 3,10–5 ha – 4 procentus, kai 5,10–10 ha – 3 procentus, kai sklypo plotas didesnis kaip 10 ha, jos turi užimti ne mažiau kaip 2 procentus sklypo ploto ir turi būti vienodo 100–400 kv. m ploto (Metodikos 2 p.). Miško žėliniuose, kai sklype vyrauja tankūs žėliniai, stačiakampių apskaitos aikštelių plotas turi būti 4 kv. m, kai jie vidutinio tankumo – 10 kv. m, kai jie yra reti – 20 kv. m. Mažesniuose kaip 1 ha sklypuose turi būti ne mažiau kaip 5, 1–3 ha – 8 apskaitos aikštelės, didesniuose kaip 3 ha – ne mažiau kaip 10 apskaitos aikštelių (Metodikos 3 p.). Taigi, pagal Metodiką apskaitos aikštelės turi užimti tik dalį sklypo, kuriame yra vertinami želdiniai, ploto, o ne visą sklypo plotą. Tai reiškia, kad tam, jog būtų galima vertinti želdinių kokybę, vadovaujantis Metodika, nereikia vertinti visame sklypo plote esančių želdinių, o pakanka nustatyti Metodikoje numatyto dydžio apskaitos aikšteles, kuriose ir yra atliekamas želdinių vertinimas. 2016 m. lapkričio 9 d. miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo lapas patvirtina, kad Sklypo želdinių vertinimo, kurio rezultatai nurodyti 2016 m. lapkričio 9 d. pažymoje, metu vertintojai nusistatė 11 aikštelių, kurių visas plotas siekė 3 360 kv. m.
34. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti kaip pagrįstą pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad Tarnyba atliko Sklypo želdinių vertinimą tik 3 360 kv. m Sklypo plote. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad pagal Metodiką galima nustatyti tik „bendrą“ želdinių kokybę. Pirma, iš teismo sprendimo nėra vienareikšmiškai aišku, ką reiškia vartojama sąvoka „bendra“ želdinių kokybė. Antra, vadovaujantis Metodika galima nustatyti želdinių kokybę (inter alia tankį), kuri ir yra aktuali vertinant, ar padarytas Taisyklių 63.6.2 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 26 d.) pažeidimas. Įvertinus tai pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nepagrindė išvados, jog NMA poveikio priemonę – susigrąžinti penkerių metų miško priežiūros ir apsaugos išmokas (35 695,24 Eur) – taikė nepagrįstai.
35. Kadangi pirmosios instancijos teismas klaidingais argumentais bei netinkamai aiškindamas ir taikydamas materialiosios teisės normas konstatavo, kad NMA Sprendimu nepagrįstai pareiškėjui taikė poveikio priemonę – susigrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas (35 695,24 Eur), konstatuotina, kad teismas be pagrindo neįvertino kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų (pvz., dėl pritaikytų poveikio priemonių proporcingumo) bei kitų byloje esančių įrodymų (pvz., Korporacijos 2017 m. vasario 3 d. išvados, antstolio 2017 m. lapkričio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 53/17/27). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai remdamasis byloje esančiais įrodymais jų neištyrė, dėl to pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos.
36. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinėje instancijoje teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).
37. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai remdamasis byloje esančiais įrodymais jų neištyrė ir dėl to pažeidė ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatą, įpareigojančią teismą tokius veiksmus atlikti, vadovaujantis Nutarties 37 punkte pacituota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika konstatuotina, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą iš dalies panaikinti ir tą bylos dalį, kurioje nuspręsta, jog NMA nepagrįstai pareiškėjui pritaikė poveikio priemonę – susigrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas, pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.
38. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo papildomai pažymėtina, kad: 1) nors Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2017 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. (12-1)-D8-271 „Dėl prašymo“ vertinimą, kurio rezultatai yra nurodyti 2016 m. lapkričio 9 d. pažymoje, pripažino pagrįstu, o minėtą sprendimą apskųsti teismui pareiškėjas praleido terminą, dėl to 2016 m. lapkričio 9 d. pažymos pagrįstumas yra nenuginčytas. Vis dėlto tai savaime nereiškia, kad teismas šios pažymos (joje nurodytų duomenų) pagrįstumo neturi teisės, o kartu ir pareigos tikrinti, kadangi, vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, tik faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, o byloje duomenų apie 2016 m. lapkričio 9 d. pažymos pagrįstumo patvirtinimą įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra; 2) teismas, vertindamas bylos duomenis, kuriuose nurodytos specialistų išvados (t. y. 2016 m. lapkričio 9 d. miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo lapą, 2016 m. lapkričio 9 d. pažymą, 2016 m. lapkričio 30 d. miško želdinių apžiūrėjimo aktą, 2017 m. vasario 3 d. išvadą), turėtų įvertinti, ar minėtos specialistų išvados padarytos laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų (procedūrų) (pvz., ar 2016 m. lapkričio 9 d. pažymoje padarytos išvados padarytos tinkamai vadovaujantis Metodika); 3) siekiant nustatyti, ar vertinant Sklypo želdinius teisės aktuose nustatytų reikalavimų (procedūrų) buvo laikomasi, teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, turėtų įvertinti, ar nėra pagrindo byloje apklausti asmenis (specialistus), kurie atliko Sklypo želdinių kokybės (tankio) vertinimus ir padarė atitinkamas išvadas (t. y. tiek apklausti specialistus, atlikusius vertinimus (želdinių apžiūrėjimą), kurių rezultatai nurodyti 2016 m. lapkričio 9 d. pažymoje ir 2016 m. lapkričio 30 d. miško želdinių apžiūrėjimo akte, tiek specialistus, atlikusius vertinimus, kurių rezultatai nurodyti 2017 m. vasario 3 d. išvadoje).
39. Šios Nutarties 31 punkte konstatuota, kad nagrinėjamu atveju NMA, administruodama pareiškėjui suteiktą paramą, galėjo taikyti tik paraiškos pateikimo metu (2010 m. balandžio 16 d.) teisės aktuose nustatytas poveikio priemones. Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo vadovautis NMA Sprendimo priėmimu metu (2017 m. balandžio 24 d.) galiojusios redakcijos Taisyklių 68.6, 68.6.2 punktuose (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. lapkričio 30 d.) įtvirtintu teisiniu reguliavimu, inter alia, taikyti nuostatą, pagal kurią „<...> paramos gavėjas turi sugrąžinti visas miško priežiūros ir apsaugos išmokas už plotą, kuriame nustatyti pažeidimai“.
40. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šios bylos dalis dėl poveikio priemonės (susigrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už visą želdomo sklypo plotą) taikymo pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, t. y. ši byla Nutartimi neišnagrinėjama iš esmės ir nepriimamas galutinis teismo sprendimas byloje, nevertina pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą pateikto prašymo prijungti papildomą įrodymą – LMSA 2018 m. vasario 7 d. raštą. Jei, pareiškėjo nuomone, LMSA 2018 m. vasario 7 d. raštas yra reikšmingas šioje byloje, jis turi teisę prašyti pirmosios instancijos teismo, nagrinėsiančio bylą iš naujo, svarstyti klausimą dėl minėto dokumento prijungimo prie bylos.
41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti atsakovo apeliacinį skundą iš dalies, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą toje dalyje, kuria nuspręsta, jog NMA nepagrįstai pareiškėjui pritaikė poveikio priemonę – susigrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už visą želdomo sklypo plotą, ir perduodant tą bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šioje bylos stadijoje nenagrinėjamas ir pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimo dalį dėl Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. KV_04_01 „Dėl Š. Ū. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku” susigrąžinimo“ dalies, kuria pareiškėjas Š. Ū. įpareigotas sugrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už visą želdomo sklypo plotą, panaikinti ir perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Rytis Krasauskas
Arūnas Sutkevičius
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė