Civilinė byla Nr. e2S-2158-852/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10059-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.7; 3.3.2.5

(S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. Ž. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. balandžio 6 d. nutarimo Nr.13.12.-28 ir 2023 m. birželio 2 d. nutarimo Nr.13.12.-42, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

 

Teismas

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. balandžio 6 d. nutarimą Nr.13.12.-28 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. birželio 2 d. nutarimą Nr.13.12.-42, kuriuo paliktas galioti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. balandžio 6 d. nutarimas Nr.13.12.-28 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškime nurodoma, kad VšĮ „Ekspertai.eu“, valdanti visuomenės informavimo priemonę-internetinį portalą Ekspertai.eu, vykdo veiklą, turinčią neigiamą poveikį valstybei ir viešajam interesui, keliančią grėsmę konstitucinei santvarkai. Teigiama, kad abu prokurorų nutarimai yra naikintini, nes Ekspertai.eu veikla pagal nuolat ir sistemingai skleidžiamos informacijos turinį ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nustatytų pažeidimų pobūdį ir gausą atitinka Konstitucijos draudžiamos dezinformacijos ir karo propagandos požymius. Žurnalistų etikos inspektoriaus 2023 m. kovo 30 d. sprendime Nr. (SK-242) SPR-6 konstatuota, kad ekspertai.eu diegiamos informacinės konstrukcijos ir informacinė sistema yra pavojinga Lietuvos suverenitetui ir tai turi būti vertinama kaip tęstinio pobūdžio neteisėta veikla, todėl Prokuratūros nutarimai, kuriais nepagrįstai atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, yra neteisėti, kadangi turi būti imamasi veiksmų likviduojant VšĮ „Ekspertai.eu“ bei jos valdomą visuomenės informavimo priemonę, kurios pagalba skleidžiama dezinformacija, karo propaganda bei kitos antikonstitucinės ir antivalstybinės idėjos.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 26 d. nutartimi nutarė pareiškėjo D. Ž. skundą atmesti.

3.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme.

4.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad susipažinus su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės 2023 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 13.12.-42 nustatyta, kad, nagrinėdamas pradinį pareiškimą dėl VšĮ „Ekspertai.eu“ bei jos valdomos visuomenės informavimo priemonės, prokuroras surinko išsamią ir visapusišką informaciją iš kompetentingų institucijų (Žurnalistų etikos inspektoriaus Tarnybos, Lietuvos Respublikos radijo ir televizijos komisijos (toliau – Komisija)) ir ją išanalizavęs, 2023 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr.13.12.-28 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nes dėl VšĮ „Ekspertai.eu“ veiklos jau buvo imtasi teisės aktais numatytų priemonių – Komisija 2022 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros skyriaus vyriausiosios prokurorės 2023 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 13.12.-42, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2023 m. balandžio 6 d. nutarimas Nr.13.12.-28 paliktas galioti, padarius išvadą, kad atlikus išsamų VšĮ „Ekspertai.eu“ tyrimą ir įvertinus surinktą medžiagą, pagrįstai nesiimta viešojo intereso pažeidimo priemonių taikymo.

5.       Nurodė, kad apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne prokuroro pareiga, bet jo teisė, ir vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.

 

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

6.       Apeliantas (pareiškėjas) D. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį pilna apimtimi ir tenkinti apelianto skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. balandžio 6 d. nutarimo Nr.13.12.-28 ir 2023 m. birželio 2 d. nutarimo Nr.13.12.-42 pilna apimtimi. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Priimtais nutarimais, kurie yra skundžiami, buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Tačiau šie nutarimai yra neteisėti, nes turi būti imamasi veiksmų likviduojant VšĮ „Ekspertai.eu“ bei jos valdomą visuomenės informavimo priemonę, kurios pagalba yra skleidžiama dezinformacija, karo propaganda bei kitos antikonstitucinės ir antivalstybinės idėjos.

6.2.                      Iš nutarties argumentų matyti, kad apelianto skundas nebuvo tenkintas, nes teismas nutarė, kad prokuroro atsisakyme ginti viešąjį interesą nebuvo pažeistos procesinės teisės normos. Anot apelianto, tokia teismo išvada yra deklaratyvi ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams bei duomenims. 

6.3.                      Išvada, su kuria sutiko ir pirmosios instancijos teismas priimta nutartimi, jog neva prokuroras neturėjo teisinio pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemonių, prieštarauja paties prokuroro nustatytiems faktams ir reikšmingoms aplinkybėms. T. y., kad Žurnalistų etikos inspektorius konstatavo bei nustatė, kad buvo atlikti veiksmai, kurie gali būti kvalifikuojami pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas bei kelia akivaizdžią ir objektyvią grėsmę viešajam interesui. Šiuo pagrindu ir turėjo būti taikoma viešojo intereso gynimo priemonės, nes buvo nustatyta akivaizdi grėsmė tiek viešajam interesui (keliama grėsmė konstitucinei santvarkai ir demokratinėms vertybėms), tiek ir galimai sistemingai vykdomi baudžiamuoju įstatymo uždrausti veiksmai.

6.4.                      Prokuroras atliko ne tik, kad materialiosios, bet ir procesinės teisės pažeidimus, nes išimtinai laikė, kad turi teisę, tačiau ne pareigą ginti viešąją interesą, kai tam yra nustatytas akivaizdus pagrindas. Prokuroras netinkamai įgyvendino jam nustatytas pareigas (negynė viešojo intereso esant pagrindui), todėl ir padarė akivaizdžius proceso pažeidimus, įrodymų nepagrįstai nevertino, kaip pakankamų viešojo intereso gynimui.

7.       Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – ir Generalinė prokuratūra) atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 26 d. nutarties panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

7.1.                      Nutarime pažymėta, kad VšĮ „Ekspertai.eu“ veiklos tyrimą atliko dvi kompetentingos institucijos, vykdančios neskelbtinos informacijos paskelbimo kontrolę – Lietuvos Respublikos radijo ir televizijos komisija (toliau – Komisija) ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Komisija, nustačiusi, kad VšĮ „Ekspertai.eu“ vykdo nelicencijuojamą užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą, kreipėsi į teismą dėl tokios veiklos nutraukimo. Žurnalistų etikos inspektorius, nustatęs VšĮ „Ekspertai.eu“ veiklos pažeidimus, įspėjo interneto portalo ekspertai.eu valdytoją dėl skleidžiamos viešosios informacijos, pažeidžiančios Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei ėmėsi priemonių pašalinti segmentų dalis (jeigu segmentų dalys atskirai pašalintos negali būti dėl techninių kliūčių, pašalinti visą segmentą susijusį su tyrime išskirtomis segmentų dalimis). Suinteresuoto asmens vertinimu, Komisija ir Žurnalistų etikos inspektorius, kaip kompetentingos institucijos ėmėsi visų būtinų veiksmų tiek pažeidimų įvertinimui, tiek jų pašalinimui. Pažymėjo, kad kadangi už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakingos institucijos tinkamai vykdo neskelbtinos informacijos kontrolės funkciją, todėl prokuroras neturi teisinio pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones (Įstatymo 19 straipsnio 6 dalis).

7.2.                      Atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės kartoja nesutikimo su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2023-04-06 nutarimu Nr. 13.12.-28 argumentus, kurie buvo išnagrinėti Generalinėje prokuratūroje ir motyvai dėl jų pateikti skundžiamame Generalinės prokuratūros skyriaus vyriausiosios prokurorės nutarime.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
 teisiniai argumentai ir išvados

 

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

9.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

10.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo D. Ž. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. balandžio 6 d. nutarimo Nr.13.12.-28 ir 2023 m. birželio 2 d. nutarimo Nr.13.12.-42, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 

Dėl atskirojo skundo argumentų

 

11.       Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalis numato, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinti prokurorų įgaliojimai ginant viešąjį interesą. O pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalį, prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

12.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006). Taigi teismas gali spręsti apie viešojo intereso buvimą konkrečiu atveju tik tuomet, kai prokuroras, pagal savo kompetenciją nustatė viešojo intereso buvimą ir kreipėsi į teismą. Kaip teisingai nurodė ginčijamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, dėl viešojo intereso pažeidimo teismas gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. O priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

13.       Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, nors yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis). Kaip teisingai nurodė suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą, prokurorų nepriklausomumo principas yra įtvirtintas taip pat ir Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 2 dalyje. 

14.       Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas turi įvertinti ir tai, ar prokurorui nėra pagrindo ginti viešąjį interesą. Su šia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

15.       Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras, gavęs skundą ar pranešimą dėl proceso įstatymo pažeidimo, gali jį nagrinėti pats arba pagal Kompetencijos nuostatus perduoti nagrinėti kitam aukštesniajam prokurorui (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Taigi įstatyme nustatyta, kad prokuratūros pareigūnų veiksmai pirmiausia kontroliuojami aukštesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros 15 straipsnio 6 dalis). Pagal Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, aukštesnysis prokuroras arba teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtus sprendimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).

16.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prokurorų priimtais sprendimais, konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, tirdama pareiškėjo skundą, vertino ir tyrė pareiškėjo pateiktus duomenis, analizavo skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus, prokurorų procesiniai sprendimai motyvuoti, nurodant, kodėl nagrinėjamu atveju prokuratūrai nėra pagrindo kreiptis į teismą su pareikšimu dėl viešojo intereso gynimo ar taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones, išvada pagrįsta faktinių aplinkybių ir teisės normų, doktrinos analize. Kaip ir nurodoma pirmosios instancijos teismo nutartyje, nagrinėdamas pradinį pareiškimą dėl VšĮ „Ekspertai.eu“ bei jos valdomos visuomenės informavimo priemonės, prokuroras surinko išsamią informaciją iš kompetentingų institucijų (Žurnalistų etikos inspektoriaus Tarnybos, Lietuvos Respublikos radijo ir televizijos komisijos (toliau – Komisija) bei atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nes dėl VšĮ „Ekspertai.eu“ veiklos jau buvo imtasi teisės aktais numatytų priemonių, be kita ko, Komisija 2022 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu nutraukti VšĮ „Ekspertai.eu“ valdomo kanalo „ekspertai.eu“ veiklą.

17.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisingos ir byloje esančiais įrodymais pagrįstos išvados, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros skyriaus vyriausiosios prokurorės 2023 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 13.12.-42, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2023 m. balandžio 6 d. nutarimas Nr.13.12.-28 paliktas galioti, padarius išvadą, kad pagrįstai nesiimta viešojo intereso pažeidimo priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė procesinių pažeidimų, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Teismas pažymi, kad prokurorai tyrė ir analizavo situacijoje esmę, pareiškėjo pateiktus duomenis, aukštesnysis prokuroras patikrino, ar skundą nagrinėjusi prokurorė tinkamai įgyvendino pareigą išnagrinėti prokuratūrai pateiktą skundą, pateikė motyvuotą išvadą, kodėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti prokuroro nutarimo.

18.       Teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

19.       Apibendrinant, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti arba pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

nutaria:

 

Pareiškėjo D. Ž. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjas                                                                              Andrius Verikas