Administracinė byla Nr. AS-570-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00327-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minola“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minola“ skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Minola“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Minola“) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) su skundu prašydamas panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2017 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. T-55 dalį dėl UAB „Minola“ prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo bei laikinai iki bus priimtas teismo sprendimas sustabdyti ginčijamo Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. T-55 galiojimą dalyje dėl UAB „Minola“ taikytų apribojimų. Taip pat prašė priteisti jo naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2017 m. kovo 14 d. Kauno apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą priėmė, 2017 m. kovo 15 d. nutartimi tenkino iš dalies pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė ginčijamą sprendimą dalyje, kurioje buvo nuspręsta apriboti pareiškėjo bare prekybos alkoholiniais gėrimais laiką.

Atsakovas nesutikdamas su tokiu sprendimu jį apskundė atskiruoju skundu.

2017 m. balandžio 26 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) nutartimi atsakovo prašymą tenkino ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį panaikino, o pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

2017 m. gegužės 4 d. (spaudas ant voko) pareiškėjas pakartotinai teikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – laikinai iki bus priimtas teismo sprendimas sustabdyti ginčijamo Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. T-55 galiojimą dalyje dėl UAB „Minola“ taikytų apribojimų.

Pareiškėjas pateikė pažymas kuriose atspindi jo gautos pajamos 2017 m. sausio – balandžio mėnesiais. Nurodė, jog nustojus prekiauti alkoholiniais gėrimais įmonė netektų 70 proc. gaunamų pajamų. Pareiškėjas teigė, kad klientai rinksis konkurentus, pas kuriuos galės ne tik užkasti, bet ir įsigyti alkoholinių gėrimų. Esant tokiai situacijai baras turės užsidaryti. Nurodė, kad gegužės 2 d. įmonės įsipareigojimai sudarė 4803,72 Eur, o sąskaitoje įmonė turėjo 160,83 Eur, kasoje 0 Eur. Nurodė, kad užsidarius barui arba prekiaujant tik maistu įmonė nebus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir darbuotojais. Teigė, kad bylinėjimosi procesas gali užtrukti, todėl įmonei gali tekti atleisti darbuotojus, o vėliau juos susigrąžinti gali ir nepavykti, dėl ko įmonei bus padaryta neatitaisoma žala. Nurodo, kad 2016 m. įmonė savo barą modernizavo ir gerino, atliko kapitalinį remontą. Teigė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonę būtina taikyti, priešingu atveju įmonei bus padaryta neatitaisoma žala ir teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

Atsakovas Alytaus miesto savivaldybė 2017 m. gegužės 16 d. raštu Nr. SD-6194(8.6.) pateikė teismui nuomonę dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Nurodė, kad sustabdžius ginčijamo akto galiojimą, bus pažeistos kitų asmenų, kurie yra suinteresuoti, kad prekyba alkoholiu naktį nevyktų, teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjo interesai dėl jo verslo negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį užtikrinti viešąją tvarką, žmonių sveikatą. Pažymėjo, kad pareiškėjas turi ir kitą mini naktinį barą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, kuris taip pat vykdo prekybą alkoholiniais gėrimais ir kuriam tokios prekybos laikas nėra apribotas, todėl pajamas gaus iš minėto mini naktinio baro. Prašė netenkinti prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi (b. l. 72-74) pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

Teismas pareiškėjo prašymą vertino kaip tapatų, kurį pateikė kartu su skundu ir kuris 2017 m. balandžio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo atmestas. Vertino, kad parėškėjas prašymą grindžia iš esmės tais pačiais motyvais, t. y. tuo, jog nesustabdžius ginčijamo akto (jo dalies), atsiras tokio masto pasekmės, dėl kurių nebus galima atkurti iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusios padėties bei pateikia duomenis apie įmonės uždirbamas pajamas, apie uždirbamas pajamas iš prekybos alkoholiniais gėrimais.

Teismas pasisakė, kad nors prekyba alkoholiniais gėrimais mini bare (duomenys neskelbtini), esant darbo laikui nuo 21.00 val. iki 5.00 val. (b. l. 11), 2017 m. sausio balandžio mėnesiais sudarė 71,42 proc. visų jo pajamų, ir ginčijamu sprendimu apribojus alkoholio prekybą, pajamos iš alkoholio prekybos sumažėtų, tačiau, pareiškėjui išlieka kitos verslo alternatyvos šiame bare, pvz., vykdyti (plėsti vykdomą) viešojo maitinimo veiklą kitu paros metu. Be to, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, pareiškėjas turėtų galimybę išsireikalauti galimus materialius nuostolius jo patirtai žalai atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis apie įmonės pajams ir išlaidas, finansinius įsipareigojimus, kitus dokumentus, atsakovo išreikštą poziciją, iš kurios matyti, kad įmonės mokamų mokesčių sumažėjimas nėra laikomas prioritetiniu, palyginus su atsakovo siekiu užtikrinti viešąją tvarką, žmonių sveikatą, teismas vertino, kad pareiškėjo prašymo motyvai ir juos pagrindžiantys įrodymai nepaneigė LVAT teisėjų kolegijos šioje byloje (2017 m. balandžio 26 d. nutartyje) priimto sprendimo, jog prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra tikslingas, proporcingas, atitinkantis šalių ir viešojo intereso pusiausvyrą, todėl sprendė, kad nėra pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį ir prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkinti.

Nurodo, kad teismas analizuodamas pareiškėjo naujai pateiktus įrodymus pripažino, kad pareiškėjas patirs didelių nuostolių. Paaiškino, kad įmonė netekdama didelės savo dalies pajamų bus priversta bankrutuoti, o dirbantys darbuotojai bus atleisti iš darbo. Tokiu būdu įmonei kils neatitaisoma žala, nes vėliau atsakovui ir atlyginus pareiškėjui kilusią žalą, pareiškėjo veikla jau bus sužlugdyta. Pareiškėjo manymu teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pareiškėjo prašymą įvertino formaliai ir netinkamai.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismui pateikė įrodymus patvirtinančius, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių įmonei bus padaryta neatitaisoma ir neproporcingai didelė žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę buvo atmestas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančią ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, tačiau kai kurios bendrosios taisyklės, suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iki 2016 m. liepos 1 d., lieka aktualios taikant nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančią ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį.

Atkreiptinas dėmesys, kad prekyba alkoholiniais gėrimais – ūkinė veikla. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį, valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės teisė reguliuoti ūkinę veiklą sudaro konstitucines prielaidas leisti įstatymus, kuriais reaguojama į tautos ūkio būklę, ekonominio ir socialinio gyvenimo įvairovę bei pokyčius (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d., 1996 m. kovo 15 d., 2000 m. spalio 18 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai); įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į reguliuojamų ūkio santykių svarbą ir pobūdį, gali diferencijuotai reguliuoti ūkinę veiklą arba nustatyti tam tikras jos sąlygas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją riboti ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas, ypač atsižvelgdamas į inter alia (be kita ko) visiems žinomus neigiamus padarinius, kuriuos alkoholio vartojimas gali sukelti žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms vertybėms, taip pat į tai, kad šiai veiklos sričiai pagrįstai yra taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, gali įstatymu nustatyti savivaldybių tarybų įgaliojimus dalyvauti formuojant, koordinuojant valstybės alkoholio kontrolės politiką ir ją įgyvendinant.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nustatytu teisiniu reglamentavimu siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui.

Prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnis. Prie valstybinio reglamentavimo priemonių, skirtų mažinti alkoholio suvartojimą, priskirtina ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytoji, o būtent tai, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Šioje teisės normoje numatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgia savivaldybių taryba, priimdama sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo. Todėl įstatymų leidėjas nustatė įgaliojimus savivaldybių taryboms, esant reikalui, riboti prekybą alkoholiniais gėrimais savivaldybės teritorijoje, kai tai būtina siekiant pozityvių, visuomeniškai svarbių tikslų, inter alia (be kita ko) apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, kitas teisės saugomas ir ginamas vertybes.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas siekia kad būtų laikinai sustabdomas ginčijamo Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. T-55 dalies, kuria pareiškėjui UAB „Minola“ priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, galiojimas.

Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų teiginių, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad pareiškėjas patirs didelių nuostolių, teisėjų kolegija nesutinka, kadangi teismas vertindamas į bylą pareiškėjo pateiktas pažymas pripažino, kad įmonė nieko nekeisdama galimai gali patirti pajamų sumažėjimą, tačiau ji gali imtis verslo alternatyvų, tokių kaip viešojo maitinimo veikla kitu paros metu, kas teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti vertinama, kaip teismo konstatavimu, kad pareiškėjas patirs didelių, neatitaisomų nuostolių. Todėl tokie pareiškėjo teiginiai vertinti, kaip jo subjektyvus teismo nutarties interpretavimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjo, kaip juridinio asmens, nors ir turinčio teisę verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, pagrindinė veiklos rūšis – viešasis maitinimas – maisto ir kitų prekių, tarp jų ir alkoholio ir tabako gaminių mažmeninė prekyba. Atitinkamai, teisėjų kolegija nemato pagrindo, pareiškėjo veiklos vertinti kitaip, nei ją vertino LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartyje. Dėl ko pritaria minėtoje nutartyje prieitai išvadai, kad nėra pagrindo pripažinti, jog vien tik prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas nuo 22 iki 8 val., t. y. iš esmės visą pareiškėjo mini naktinio baro, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, darbo laiką, sudarys sąlygas visiškai nutraukti šio baro veiklą, atleisti jo darbuotojus, o pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, bankrutuoti.

Pareiškėjui pateikus duomenis, kad dalį jo pajamų sudaro pajamos už alkoholinius gėrimus ginčo bare, tai nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėjo individualūs verslo interesai negali būti vertinami kaip svaresni už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (53 str. 1 d., 3 d.) bei kituose teisės aktuose įtvirtintą valstybės siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, t. y. visos visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje AS-810-146/2016). Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas kaip viešojo maitinimo paslaugas teikiantis juridinis asmuo, turi galimybes bei sąlygas imtis priemonių, kurios sušvelnintų priimto nutarimo pasekmes įmonei. Todėl šiuo atveju pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, pareiškėjo prašytos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra tikslingas, proporcingas, atitinkantis šalių ir viešojo interesų pusiausvyrą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas iš esmės savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tais pačiais motyvais kaip ir prieš tai teiktame ir LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi išspręstame prašyme, todėl įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra netikslingas, neproporcingas, neatitinkantis šalių ir viešojo interesų pusiausvyros.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai  taikydamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo UAB „Minola“ atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                            Laimutis Alechnavičius

                                                                                                            Irmantas Jarukaitis

                                                                                                            Dalia Višinskienė