Nr. ATP-296-238/2016;

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08770-2015-2;

Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarimo D. A. administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius 2015 m. gruodžio 1 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. A. už tai, kad 2015 m. rugsėjo 2 d., 09.30 val., atlikus patikrinimą D. A. ūkyje, esančiame Juodžių k., Vilkijos sen., Kauno r., rasti dirbantys asmenys: A. C., R. D., S. A., G. S. ir P. V., kurie, apskaitininkės D. A. teigimu, D. A. ūkyje teikia paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus. Patikrinimo metu minėtiems asmenims paslaugų kvitai išsamiai užpildyti ir išduoti nebuvo. Patikrinus VSDFV informacinėje sistemoje nustatyta, kad A. C., R. D., S. A., G. S. ir P. V. patikrinimo metu nebuvo įdarbinti D. A. ūkyje. Tokiais veiksmais D. A., vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktą, 99 straipsnio 3 ir 6 dalį ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 413 straipsnio 1 dalyje.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 5 d. nutarimu D. A. pripažino padariusį administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikęs LR ATPK 301 straipsnio nuostatas, skyrė administracines nuobaudas: už nelegaliai dirbusią A. C. – 400 Eur baudą, už nelegaliai dirbusį R. D. – 400 Eur baudą, už nelegaliai dirbusį P. V. – 400 Eur baudą, už nelegaliai dirbusią S. A. – 400 Eur baudą, už nelegaliai dirbusią G. S. – 400 Eur baudą. Iš viso už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 2000 Eur baudą.

Teismas konstatavo, kad 2015 m. rugsėjo 2 d., 09.30 val., atliktas patikrinimas D. A. ūkyje (į. k. 6008738), esančiame Juodžių k., Vilkijos sen., Kauno r. Patikrinimo metu rasti dirbantys asmenys: A. C., R. D., S. A., G. S. ir P. V., kurie apskaitininkės D. A. teigimu D. A. ūkyje teikia paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus. Patikrinimo metu minėtiems asmenims paslaugų kvitai pilnai užpildyti ir išduoti nebuvo. Patikrinus VSDFV informacinėje sistemoje nustatyta, kad A. C., R. D., S. A., G. S. ir P. V. patikrinimo metu nebuvo įdarbinti D. A. ūkyje. Tokiais veiksmais D. A., vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 3 p. ir 6 p. bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 4 str. 5 d.

Apeliaciniame skunde D. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso teisės normas, susijusias su nelegaliu darbu, procesinį sprendimą grindė netinkamai surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu ir nutarimą priėmė nurodydamas naujas, protokole neįvardintas aplinkybes ir naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nepagrįstai ignoravo tarp D. A. ir jo ūkyje paslaugas teikusių asmenų pagal išrašytus paslaugų kvitus susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Toks teismo sprendimas, pažeidus esminius administracinio proceso nurodymus ir nepripažįstant civilinių teisinių santykių buvimo pagal LR Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nuostatas, ydingai formuoja teismų praktiką dėl nelegalaus darbo.

Skunde nurodoma, kad paslaugos gavėjui D. A. neatsiranda pareiga LR DK 98, 99 str. nustatyta tvarka pranešti VSDFV Kauno skyriui apie šių asmenų darbo pradžią, nes nutarime nurodyti asmenys niekada nedirbo D. A. ūkyje pagal darbo sutartis ir tarp D. A. bei paslaugas teikusių asmenų nebuvo darbo teisinių santykių. Todėl visi pranešimai VSDFV apie 2015-09-02 dieną pagal paslaugų kvitus dirbusius asmenis buvo teikiami VSDFV nustatyta ir teisės aktais patvirtinta tvarka – iki einamojo mėnesio 15 dienos pateikus nustatytos formos ir turinio deklaracijas, užpildant PKV pranešimą, kurio pagrindu D. A. už kiekvieną paslaugas per mėnesį teikusį asmenį (įskaitant 2015-09-02 ūkyje dirbusius A. C., R. D., S. A., G. S. ir P. V.), ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos (nagrinėjamu atveju 2015 m. spalio 15 d.) sumokėjo „Sodrai“ privalomojo sveikatos draudimo įmokas. D. A. neturėjo pareigos sudaryti darbo sutartis su nutarime nurodytais asmenimis, nes jie dirbo pagal paslaugų kvitus, t. y. teikė civilinio pobūdžio atlygintinas paslaugas.

Nutarime teismas pripažino, kad protokole institucijos įvardinti LR DK 98, 99 str. pažeidimai nėra pakankamas pagrindas kaltinimui pagal LR ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą pagrįsti ir veiką dėl nelegalaus darbo inkriminuoti. Konstatavęs esminius institucijos parengto protokolo, kuriuo buvo grindžiamas kaltinimas D. A., trūkumus, teismas privalėjo imtis atitinkamų procesinių priemonių – arba grąžinti protokolą ir bylos medžiagą juos surašiusiai institucijai patikslinti, arba administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Tačiau teismas nutarime savo iniciatyva suformulavo naują kaltinimą, nurodęs, kad D. A. kaltinamas pažeidęs LR Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 4 str. 5 d., ignoruodamas faktą, kad aplinkybės dėl šio specialaus įstatymo pažeidimo, su nelegalaus darbo požymiais, nebuvo nurodytos protokole, šio įstatymo pažeidimo faktu institucija neįrodinėjo administracinio teisės pažeidimo sudėties ir LR ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjektyviųjų bei objektyviųjų požymių. Dėl nurodyto pažeidimo D. A. iš esmės tik gavęs nutarimą buvo informuotas apie tai, kuo gi jis yra/buvo kaltinimas ir kokia teisės norma šis kaltinimas yra grindžiamas. Tai akivaizdus nekaltumo prezumpcijos bei asmens teisės į tinkamą administracinį procesą pažeidimas, nes nepagrįstai buvo suvaržyta apelianto teisė naudotis visomis įstatymo leidžiamomis procesinėmis gynybos priemonėmis, buvo pažeisti esminiai administracinių bylų nagrinėjimo principų reikalavimai.

Apeliantas teigia, kad protokole suformuluotas kaltinimas yra paneigtas bylos medžiaga, t. y. buvo įrodyta, kad D. A. dar iki 2015-12-01 protokolo surašymo pranešė teritoriniam VSDFV skyriui apie jo ūkyje patikrinimo atlikimo 2015-09-02 dieną dirbusius asmenis A. C., R. D., S. A., G. S. ir P. V., t. y. pareigą informuoti VSDFV teritorinį skyrių įvykdė laiku ir tinkamai – iki 2015 m. spalio 15 dienos VSDFV skyriui elektronine forma pateikė VSDFV Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013-03-05 įsakymu Nr. V-123 patvirtintos formos ir turinio PKV Pranešimus apie asmenų suteiktas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog minėti asmenys paslaugas D. A. teikė ne pagal darbo sutartis ar darbo teisinių santykių pagrindu, nesant pasirašytos darbo sutarties, o pagal išrašytus žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus. Aplinkybė, kad minėti dokumentai galėjo turėti formalius ir neesminius formos trūkumus, nedaro atlygintinų paslaugų teikimo sutarties/paslaugų kvitų negaliojančiais. Tai reiškia, kad nelegalaus darbo faktas nenustatytas, minėti asmenys D. A. ūkyje dirbo pagal civilines sutartis, t. y. legaliai, informacija apie D. A. ūkyje dirbusius asmenis VSDFV teritoriniam skyriui buvo perduota laiku ir tinkamai, visi priklausantys mokėti mokesčiai buvo sumokėti, žalos VSDFV biudžetui nėra.

Skunde teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame LR ATPK 413 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos D. A. pažeidė, įvardinti konkretūs, aiškūs padaryti pažeidimai. Tačiau institucijos surašytame protokole išvardinti tik asmenys, teikę paslaugas pagal paslaugų kvitus, bet nenurodyta, kokios profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbus A. C., R. D., S. A., G. S. ir P. V. dirbo, nenurodyti jokie nelegalaus darbo požymiai. Veika, objektyviai pasireiškusi LR Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo pažeidimu, protokole apskritai nebuvo nurodyta ir aptarta, šiuo specialiu įstatymu kaltinimas nebuvo grindžiamas. D. A. buvo pareikšti kaltinimai LR DK 99, 98 str. pagrindu, t. y., kad asmenims buvo leista dirbti nesudarius darbo sutarties. Todėl apeliantas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokole D. A. suformuotas kaltinimas prasilenkia su nutarimo išvadomis dėl LR Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 4 str. 5 d. pažeidimo, o protokole įvardinti kaltinimai dėl LR DK 98, 99 str. nuostatų pažeidimo – neįrodyti. Vien tik formalūs ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti kaltinimai bei neteisingi, tikrovės neatitinkantys teiginiai institucijos parengtuose dokumentuose apie tariamus administracinės teisės pažeidimus dėl nelegalaus darbo nesudarius darbo sutarties nėra pakankamas pagrindas administracinius procesus pradėti ir šiuos procesus įgyvendinant priimti atitekamus sprendimus. Teismas nepagrįstai D. A. pripažino kaltu padarius LR ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą tuo pagrindu, kad buvo pažeistas LR Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 4 str. 5 d. Bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai ir neteisėtai išplėtė LR ATPK 413 straipsnio 1 dalies taikymą ir nepagrįstai D. A. skyrė nuobaudą už veikas, kurios pagal šio straipsnio dispoziciją nėra pripažįstamos administraciniu teisės pažeidimu.

Skunde taip pat nurodoma, kad paslaugų kvitas yra apskaitos dokumentas ir tuo pačiu susitarimas dėl atlygintinų paslaugų teikimo. Fizinis ar juridinis asmuo, kuris gauna žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitą, yra laikomas paslaugos gavėju (tačiau ne darbdaviu LR DK 14, 16 str. prasme), o fizinis asmuo, kuris teikia žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitą, yra laikomas paslaugų teikėju, tačiau jokiu būdu nėra laikomas darbuotoju LD DK 15 str. prasme. Iš to išeina, kad pagal teisinių santykių kvalifikaciją, paslaugos, teikiamos pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, nepatenka į LR DK 98, 99 str. reglamentaciją. Paslaugų kvitai – tai civilinės atlygintinų paslaugų sutartys, kurių vykdymas yra reglamentuojamas ne pagal LR Darbo kodekso, o pagal LR CK 6.716 str. ir Žemės ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 4 str. nuostatas. Išrašius paslaugų kvitą paslaugų teikėjui, papildomai jokių darbo sutarčių ar paslaugų teikimo sutarčių sudaryti nereikia, nes paslaugų kvite nurodyti rekvizitai atitinka paslaugų sutarčiai taikytinus būtinuosius rekvizitus. Paslaugų teikėjai (fiziniai asmenys) gali teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, kurios yra laikinos arba vienkartinės ir kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai. Atkreiptinas dėmesys, kad darbo biržoje bedarbiais užsiregistravę asmenys, pradėję teikti paslaugas pagal kvitus, bedarbio statuso ir gaunamų pašalpų nepraranda. Taip pat nėra nutraukiamas piniginės socialinės paramos gavimas. O įsiteisėjus nutarimui, kurio pagrindu D. A. nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, visi paslaugas teikę socialiai remtini ar mažamečius vaikus auginantys (motinystės atostogose) asmenys S. A.; G. S.; R. D., P. V., A. C. praras teisę į bet kokias socialines išmokas ir bus išbraukti iš darbo biržos sąrašų dėl pasikeitusio jų statuso. Tai socialiai neteisingos teisinės pasekmės asmenims, kurie sąmoningai pasirinko paslaugas teikti ne darbo teisinių santykių, o atlygintinų paslaugų forma.

Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų apie tai, kad S. A., G. S., R. D., P. V., A. C. būtų taręsi su D. A. dėl darbo pobūdžio, laiko, grafiko, kad D. A. būtų sutaręs ar mokėjęs jiems atlyginimą už nuolatinio pobūdžio, tęstinį darbą. Bylą tyrusiam teismui buvo pateiktos apžiūrai paslaugų kvitų knygutės, užvestos individualiai kiekvienam paslaugos teikėjui, iš kurių matosi, jog minėti asmenys D. A. teikė vienkartines, laikinas, nekvalifikuotas paslaugas jau nuo 2014 metų. Byloje nėra duomenų, kad S. A., G. S., R. D., P. V., A. C. būtų buvę supažindinti su darbdavio nustatyta darbo tvarka ir jai paklusę. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad visi šie asmenys dirbo D. A. ūkyje pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus. Šias aplinkybes pripažino ir bylą nagrinėjęs teismas, nutarime konstatavęs, kad šiems asmenims įdarbinti išrašytų paslaugų kvitų pagrindu buvo sumokėti visi privalomi mokesčiai ir kad jokia žala socialinio draudimo biudžetui nepadaryta. Tarp D. A. ir S. A., G. S., R. D., P. V., A. C. nebuvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Todėl asmens savarankiškas darbas pagal atlygintinas paslaugų teikimo sutartis/paslaugų kvitus pagal LR Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal kvitus įstatymą neužtraukia atsakomybės pagal LR ATPK 413 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus įgaliotas asmuo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarimą, netaikyti LR ATPK 301 straipsnio nuostatų ir už nelegaliai dirbusią A. C. skirti 868 Eur baudą, už nelegaliai dirbusį R. D. skirti 868 Eur baudą, už nelegaliai dirbusį P. V. skirti 868 Eur baudą, už nelegaliai dirbusią S. A. skirti 868 Eur baudą, už nelegaliai dirbusią G. S. skirti 868 Eur baudą, iš viso už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, paskirti 4340 Eur baudą. Skunde nurodoma, kad paskirta galutinė administracinė nuobauda šiuo atveju neatitinka sankcijoje numatytos ir yra neadekvati padarytam pažeidimui. Teismo paskirta 2000 Eur bauda už penkis nelegaliai dirbusius asmenis ne tik nepasieks administracinei nuobaudai keliamų tikslų, tačiau bus gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas yra skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga palyginus su gautąja nauda. Nors teismas nustatė, kad paslaugų kvitai vėliau buvo tinkamai užpildyti, D. A. veiksmais reali žala valstybės ir socialinio draudimo biudžetams nepadaryta, už dirbančiuosius buvo sumokėti privalomi mokesčiai, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju D. A. tai atliko tik po to, kai sužinojo, kokios sankcijos jam gresia. Be to, byloje nenustatyta jokių D. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgęs į visas aplinkybes VDI Kauno skyrius mano, jog teismas nepagrįstai taikė LR ATPK 301 straipsnio nuostatas, netinkamai individualizavo administracinę nuobaudą, dėl ko pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus tapo neįmanoma.

Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus įgaliotas asmuo prašo D. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinį skundą D. A. prašo apeliacinio skundo netenkinti.

D. A. apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinis skundas netenkintinas.

LR ATPK 413 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. LR ATPK 413 straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. arba darbas, esant LR DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties, arba teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal LR ATPK 413 straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir teismo nutarimo matyti, kad šioje byloje D. A. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal LR ATPK 413 straipsnio 1 dalį už tai, kad leido dirbti A. C., R. D., S. A., G. S. ir P. V., kurie D. A. ūkyje teikia paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, tačiau patikrinimo metu minėtiems asmenims paslaugų kvitai išsamiai užpildyti ir išduoti nebuvo. Nurodoma, kad D. A. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktą, 99 straipsnio 3 ir 6 dalį, o teismas papildomai nurodė, jog D. A. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 4 straipsnio 5 dalį.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai (Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitai) patvirtina, jog A. C., R. D., S. A., G. S. ir P. V. nebuvo įdarbinti D. A. ūkyje pagal darbo sutartis, jie teikė paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, taigi esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo konkurencijai, tarp D. A. ir minėtų asmenų susidariusiuose teisiniuose santykiuose turėtų būti taikomos pastarojo įstatymo nuostatos.

LR DK 98 straipsnis numato, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ir kt.

LR DK 99 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tačiau Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad paslaugų gavėjas pagal jo deklaruotos gyvenamosios vietos (buveinės) adresą ne vėliau kaip iki kito kalendorinio mėnesio 15 dienos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pateikti pagal paslaugų kvitą teikiamas atlygintinas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas administruojančiai institucijai apibendrintą informaciją apie žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimą už praėjusį mėnesį, nurodydamas paslaugų teikėjo asmens duomenis, paslaugų teikimo laikotarpį, atlygio už suteiktas paslaugas ir sveikatos draudimo įmokų sumas.

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nuostatas D. A. privalėjo pateikti pagal paslaugų kvitą teikiamas atlygintinas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas administruojančiai institucijai apibendrintą informaciją apie žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimą už praėjusį mėnesį, nurodydamas paslaugų teikėjo asmens duomenis, paslaugų teikimo laikotarpį, atlygio už suteiktas paslaugas ir sveikatos draudimo įmokų sumas, VSDFV turėjo pateikti ne prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, o ne vėliau kaip iki kito kalendorinio mėnesio 15 dienos. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad patikrinimas D. A. ūkyje vyko 2015 m. rugsėjo 2 d., taigi šiuo atveju D. A. paslaugų teikimo kvitus VSDFV turėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2015 m. spalio 15 d. Kaip matyti iš byloje esančių pranešimų apie asmenų suteiktas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus (b. l. 79–85), D. A. 2015 m. spalio 9 d. elektroniniu būdu VSDFV Kauno skyriui pateikė informaciją apie A. C., R. D., S. A., G. S. ir P. V. suteiktas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad D. A. nepažeidė nei LR DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nei LR DK 99 straipsnio 6 dalies, nei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 5 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

D. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir už tai, kad jis neva pažeidė LR DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir LR DK 99 straipsnio 3 dalį, kadangi patikrinimo metu A. C., R. D., S. A., G. S. ir P. V. paslaugų kvitai išsamiai užpildyti ir išduoti nebuvo.

LR DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Pažymėtina, jog LR DK 93 straipsnis numato, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Tačiau Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad paslaugų teikėjas turi teisę teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas paslaugų gavėjui tik po to, kai paslaugų kvite užpildomi pirminiai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodyti duomenys ir kai jam, prieš pradedant teikti paslaugas, išduodamas šio kvito antrasis egzempliorius, todėl nagrinėjamu atveju taip pat turėtų būti taikomos ne LR DK 99 straipsnio 3 dalies, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatos.

Kolegialių institucijų 2013 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. A1-74/3D-140 „Dėl Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito privalomųjų rekvizitų, šio kvito blanko formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo (Dėl Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito privalomųjų rekvizitų sąrašo, šio kvito blanko formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo)“ patvirtinto Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito privalomųjų rekvizitų, šio kvito blanko formos ir jo pildymo tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta, kad paslaugų kvite įrašomi šie pirminiai duomenys: išrašymo data, paslaugų gavėjas, paslaugų teikėjas, paslaugų teikimo data, paslaugų pogrupio kodas (-ai) ir (ar) pavadinimas, mato vnt., įkainis (Eur už vnt.)“, atlygio mokėjimo būdas (grynaisiais pinigais ar mokėjimo pavedimu), mokėjimo data ar terminas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad:

R. D. žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvite Nr. 0433081 (b. l. 9) nėra šių pirminių duomenų – paslaugų teikėjas (nėra asmens parašo), atlygio mokėjimo būdo (grynaisiais pinigais ar mokėjimo pavedimu), mokėjimo datos ir termino;

G. S. žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvite Nr. 0433475 (b. l. 10) nėra šių pirminių duomenų – paslaugų teikėjas (nėra asmens parašo), atlygio mokėjimo būdo (grynaisiais pinigais ar mokėjimo pavedimu), mokėjimo datos ir termino;

P. V. žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvite Nr. 0435310 (b. l. 11) nėra šių pirminių duomenų – paslaugų teikėjas (nėra asmens parašo), atlygio mokėjimo būdo (grynaisiais pinigais ar mokėjimo pavedimu), mokėjimo datos ir termino;

S. A. žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvite Nr. 0435259 (b. l. 12) nėra šių pirminių duomenų – paslaugų teikėjas (nėra asmens parašo), atlygio mokėjimo būdo (grynaisiais pinigais ar mokėjimo pavedimu), mokėjimo datos ir termino;

A. C. žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvite Nr. 0435367 (b. l. 13) nėra šių pirminių duomenų – paslaugų teikėjas (nėra asmens parašo), paslaugų teikimo datos, paslaugų pogrupio kodo (-ų) ir (ar) pavadinimo, mato vnt., įkainio (Eur už vnt.)“, atlygio mokėjimo būdo (grynaisiais pinigais ar mokėjimo pavedimu), mokėjimo datos ir termino.

Kaip jau buvo minėta, paslaugų teikėjas turi teisę teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas paslaugų gavėjui tik po to, kai paslaugų kvite užpildomi pirminiai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodyti duomenys ir kai jam, prieš pradedant teikti paslaugas, išduodamas šio kvito antrasis egzempliorius, kas šiuo atveju nebuvo galutinai atlikta. Tačiau vien tik formalūs dokumentų pildymo pažeidimai, kuomet griežtos apskaitos ir atskaitomybės dokumentuose – paslaugų teikimo kvituose (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 4 straipsnio 8 dalis) nėra nurodomi visi įstatymo reikalaujami duomenys, per se (patys savaime) neužtraukia atsakomybės pagal LR ATPK 413 straipsnio 1 dalį ir toks darbas nėra laikomas nelegaliu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad darbo sutarties sudarymo taisyklės nėra vienodos reikšmės užtikrinant teisinius gėrius, kuriems apsaugoti nustatyta atsakomybė pagal LR ATPK 413 straipsnį. Bet kokios darbo sutarties sudarymo taisyklės ar taisyklių pažeidimas savaime nereiškia, kad yra įvykdytas pažeidimas – nelegalus darbas. Kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, svarstytina, ar konkretus darbo sutarties sudarymo taisyklės pažeidimas turėjo įtakos LR ATPK 413 straipsnio sudėties objektui, t. y. ar konkretaus asmens veikoje yra LR ATPK 413 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis. Konstatavus, kad konkretus darbo sutarties sudarymo taisyklės pažeidimas neturėjo įtakos LR ATPK 413 straipsnio sudėties objektui, galima išvada, kad nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 413 straipsnyje, sudėties.

Šio pažeidimo rūšinis objektas yra darbo sritis ir tiesioginiai objektai yra du: nelegaliu darbu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir šiuo pažeidimu kėsinamasi į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto.

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad patikrinimo dieną buvo išrašyti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitai A. C., R. D., S. A., G. S. ir P. V. vardu. Kvitai yra griežtos apskaitos ir atskaitomybės dokumentai, jie iš esmės buvo užpildyti (nurodyta išrašymo data, paslaugų gavėjas, paslaugų teikėjas, paslaugų teikimo data), tačiau su trūkumais. Net ir pačiame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad paslaugų kvitai užpildyti nepilnai. Tai rodo, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog vis dėl to minėtų asmenų vardu paslaugų kvitai išrašyti, tačiau jie išsamiai neužpildyti. Vis tik iš byloje esančių duomenų matyti, kad šie asmenys paslaugas D. A. ūkyje teikia nebe pirmą kartą, anksčiau jie taip pat teikė žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, byloje yra pateikta tai patvirtinančių tinkamai užpildytų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų (b. l. 42–74), todėl manytina, kad D. A. ūkyje tokia paslaugų teikimo ir gavimo praktika yra įprasta. Atsižvelgus į byloje esančius duomenis bei įvertinus jų visumą darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių nelegalaus darbo D. A. ūkyje faktą, taip pat nėra duomenų, kad šiuo atveju buvo siekiama išvengti pajamų mokesčio iš darbuotojo darbo užmokesčio sumokėjimo, valstybinio socialinio draudimo įmokų ar pan. Manytina, kad D. A. veikoje nėra LR ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, nes jo veika nelegalaus darbo objektas nepažeistas ir tokio objekto pažeidimui grėsmė nėra kilusi. Pažymėtina, kad vien tik paslaugų kvito užpildymo pažeidimai ir visų kvito pildymo reikalavimų (pirminių duomenų kvite užpildymo) nesilaikymas ar šio kvito antrojo egzemplioriaus neišdavimas prieš pradedant teikti paslaugas savaime nereiškia, kad asmenys, su kuriais buvo realiai sutarta dėl paslaugų teikimo, dirbo nelegaliai, kadangi šie pažeidimai nesukuria teisinių pasekmių, susijusių su kėsinimusi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis ar į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad šiomis teisėmis asmenys galėtų pasinaudoti.

Aptartos aplinkybės paneigia D. A. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktą, todėl, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) aukštesnysis teismas sprendžia, kad D. A. veikoje nepagrįstai nustatyta LR ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, o jis už šį pažeidimą nubaustas nepagrįstai, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apelianto D. A. apeliacinis skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarimas naikinamas.

Kadangi administracinio teisės pažeidimo byla D. A. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, nutraukiama, todėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinis skundas dėl D. A. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r ė :

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

D. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarimą, kuriuo D. A. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 2000 Eur bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą D. A. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėja                                                                                                  Danguolė Šiugždinytė