Civilinė byla Nr. e2-1338-393/2020

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00030-2020-1

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4;

                                                                                      2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.2.6.6.1

(S)

ALYTAUS  APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 17 d.

Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė

rašytinio proceso tvarka už akių išna­gri­nėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Kapitalo valda“ ieškinį at­­sa­kovui G. P. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovė UAB ,, Kapitalo valda“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo G. P. 584,21 Eur skolos, kurią sudaro 173,46 Eur pagrindinė skola, 393,41 Eur delspinigiai, 17,35 Eur bauda, 5 procen­tų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškė­­limo teisme iki teismo sprendi­mo visiško įvyk­dy­mo ir bylinė­ji­mosi išlaidas: 15 Eur žyminio mokesčio ir 2,90 Eur už atsakovo duomenų paiešką Gyventojų registre. Atsakovui ne­pa­teikus atsilie­pi­mo į pareikštą ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių. 

Atsakovui procesiniai doku­men­tai įteikti 2020-01-25. Atsakovas per nu­­sta­­­­ty­tą terminą (15 dienų) be pateisina­mos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašy­mu pri­­­­ima­mas sprendimas už akių, neinformuo­jant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (Lietuvos Respublikos ci­­vi­li­nio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis). 

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrody­mų verti­ni­­mą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį spren­di­­mą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2007-06-01 atsakovas su pirmine kreditore UAB „Ūkio banko lizingas“ pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 706619249 dėl televizoriaus „Samsung“ įsigijimo. Atsakovas įsipareigojo 12 mėnesių mokėti lizingo įmonei įmokas. Nuo 2007-08-20 atsakovas jokių įmokų nemokėjo, buvo sumokėtos tik dvi pirmosios įmokos. Atsakovas liko skolingas 173,46 Eur sumą. Atsakovas sutarties nenutraukė, įsigyto turto negrąžino, nevykdė prisiimtų įsipareigojimų. 2009-03-04 UAB „Ūkio banko lizingas“ su ieškove pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą ieškovei būtų sumokėjęs.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkin­­­tinas iš dalies.

Kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsira­di­­mo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodek­so (toliau – CK) 6.4 straipsnis). Prievolės turi būti vyk­do­mos są­žiningai, tin­­kamai bei nustaty­tais terminais pagal įstatymų ar sutar­ties nurody­mus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžia­ma viena­­­ša­liškai atsisa­ky­ti įvyk­­dyti prievolę ar vie­na­šališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įsta­ty­mų ar sutarties nu­matytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutar­tis jos šalims turi įsta­ty­mo galią, o sutar­­­ties neįvykdymu lai­ko­­mos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvyk­­dy­mas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvyk­dymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Jeigu šalis nevyk­­do savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reika­lauti, kad prievolė būtų įvyk­dy­­ta natū­ra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Neįvykdžius ar netin­­ka­mai įvyk­džius su­tartį, atsiranda civi­­­linė at­­sa­­komybė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių at­ly­gi­ni­mo ar ne­te­sybų, o kita ša­lis priva­lo atlyginti dėl su­tarties neįvyk­dymo ar netinka­mo įvykdy­mo pada­ry­tus nuos­tolius arba su­mo­­­­kė­ti ne­te­sybas (baudą, dels­pi­ni­gius) (CK 6.245 straips­nio 3 dalis, 6.256 straip­snio 2 dalis). Praleidęs pi­ni­­ginės prievolės įvykdy­mo terminą, skolinin­kas priva­lo mokėti už termino praleidimą įstatymų ar sutarčių nustatytas palū­ka­nas, kurios yra laiko­mos minima­liais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsakovas sutarties nevykdė, iki ieškinio teismui padavimo skolos negrąžino, atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčijo, įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje nėra, todėl iš jo priteistina 173,46 Eur skola.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 punkte numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė už sutartinės prievolės nevykdymą prašo priteisti iš atsakovo 393,41 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007-08-20 iki 2020-01-20, t. y. už 4536 dienas. Nurodo, kad savo iniciatyva, skaičiuodama netesybų dydį, sumažino delspinigių normą nuo 0,2 proc. sutartinių iki 0,05 proc. įstatyminių, numatytų Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje.

Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007-08-20, pagal su pradine kreditore sudarytą sutartį sumokėjo tik dvi įmokas. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009-03-04, tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2020-01-21, t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus beveik vienuolikai metų. Taigi ieškovė ypač ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, tačiau už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Kreipimosi į teismą dienai paskaičiuota delspinigių suma daugiau kaip du kartus viršija skolos sumą. Ieškovė teismui nenurodė jokių logiškų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, teiginiai, kad nuo 2010 metų ėmėsi ikiteisminio skolos išieškojimo, nepagrįsti įrodymais, o duomenų, kad atsakovas būtų ketinęs/žadėjęs ieškovei atsiskaityti ir dėl to būtų galima pateisinti ieškovės delsimą, byloje nėra.

2007-06-01 tarp atsakovo ir UAB „Ūkio banko lizingas“ buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis, tačiau tai nereiškia, jog atsakovui negali būti taikomos giminingų sutarčių teisės institutų normos. Atsakovas yra vartotojas (išperkamosios nuomos būdu įsigijo televizorių asmeniniams poreikiams iš juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais), todėl jam taikytinos vartotojo teisių apsaugą užtikrinančios teisės normos (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008, Kauno apygardos teismo 2019-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-773/2019). Kita vertus, nors ginčo išperkamosios nuomos sutarties sudarymo metu (2007-06-01) Vartojimo kredito įstatymas negaliojo (pradėjo galioti nuo 2011-04-01), tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba, netesybų skaičiavimo trukmė gali būti laikoma kaip orientacinė, vertinant ir iki šio įstatymo įsigaliojimo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius, taip pat ir vertinant įstatymo leidėjo išreikštą poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014, Kauno apygardos teismo 2018-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1349-480/2018, kt.).

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas yra silpnesnė šalis – vartotojas, prievolė yra įvykdyta iš dalies, o per ilgai delsdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, ieškovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, netesybos mažintinos ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistini delspinigiai, apskaičiuoti už 180 dienų, taikant šalių sutartimi nustatytą 0,2 proc. normą, t. y. 62,45 Eur (173,46 Eur x 0,2 proc. x 180 d.) (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis). Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą tokio pobūdžio byloje (Kauno apygardos teismo 2019-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-773/2019). Ieškovės reikalavimas dėl likusios delspinigių dalies priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Sutarties 11.2 punkte nustatyta, kad nevykdydamas arba netinkamai vykdydamas sutarties 5.5. punktą, atsakovas turi sumokėti 10 proc. neišpirktos daikto vertės baudą. Atsakovas pažeidė sutartį, nevykdydamas jos sąlygų,  todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 17,35 Eur bauda.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs sko­­lininkas (fizi­­­­­nis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią su­mo­kėti praleis­­­­­tas terminas. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūka­nas už pri­teis­tą su­mą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvyk­dy­mo, ten­kin­tinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidos teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Sumokėtas žyminis mokestis yra minimalus ir nuo atmestų reikalavimų nesikeičia, nors ieškinys patenkintas iš dalies, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei iš atsakovo priteistina visa žyminio mokesčio suma ir 2,90 Eur išlaidų už duomenų paiešką Gyventojų registre (CPK 79 straips­nis, 80 straips­­nio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes jos nevir­šija minimalios išieškotinos šių išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 253,26 Eur (du šimtus penkiasdešimt tris eurus 26 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020-01-23, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 17,90 Eur (septyniolika eurų 90 ct) bylinė­ji­mosi išlaidų ieškovei UAB ,, Kapitalo valda“, įmonės kodas 126308223.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pa­reiš­ki­mą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Alytaus apy­­linkės teis­mo Lazdijų rūmams.

Ieškovė dėl sprendimo per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apy­­linkės teis­mo Lazdijų rūmus.

Teisėja                           Irma Blekaitienė