KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

             Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Vilijai Leckienei, dalyvaujant ieškovei D. P., dalyvaujant  atsakovui T. D., dalyvaujant jo atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, dalyvaujant  trečiajam asmeniui E. P., nedalyvaujant trečiajam asmeniui T. D., nedalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą byloje  Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, dalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Padrėzienei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais tvarkos nustatymo ir

n u s t a t ė:

              ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti L. D., gimusio (duomenys neskelbtini) bendravimo su močiute D. P. tvarką:

              1.D. P. pasiima pas save anūką L. P., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, vaikas paimamas penktadienį 17 val. grąžinamas sekmadienį iki 17 val. į jo nuolatinę gyvenamą vietą , pas tėvą T. D..

              2.D. P. kasmetinių vasaros atostogų metu, jeigu jos sutaps su moksleivių atostogomis, pranešusi T. D. prieš dvi savaites, pasiima anūką L. D. pas save dešimčiai dienų, apie anūko paėmimą D. P. informuoja T. D. prieš 6 dienas, atostogų metu  informuoja apie vaiko buvimo vietą. Dėl išvykų su vaiku į užsienį kasmetinių atostogų metu D. P. derina išvykimo  laiką  su T. D. įstatymų nustatyta tvarka.

              3. Religinių švenčių Kalėdų, Velykų, Naujųjų metų metu L. poriniais metais būna pas močiutę D. P., o neporiniais  metais pas tėvą T. D.. Jeigu močiutė D. P. negali švenčių metu paimti anūko L. D., apie tai informuoja tėvą T. prieš 3 dienas. Anūko L. D. gimimo dieną vaikas būna pakaitomis poriniais metais pas  močiutę D. P., o neporiniais metais- pas tėvą T. D..

              4.Anūko L. D. buvimo pas močiutę metu D. P. pilnai už jį atsako, tinkamai prižiūri vaiką, prisilaiko švaros, higienos reikalavimų.

              5.Jeigu vaikas serga, jis lieka gydymui ir priežiūrai pas tėvą T. D.. Vaiko liga patvirtinama medicinine pažyma.

              Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo T. D. ir jos turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti 200 litų.

              Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-11-15 dienos nutartimi L. D. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu T. D., priteistas iš vaiko motinos E. P. išlaikymas po 200 litų per mėnesį. Nagrinėjant  bylą teisme buvo sutarta, kad atsakovas nekliudys sūnui L. D. bendrauti ir su seneliais, E. P. tėvais. Po teismo nutarties priėmimo atsakovas susitarimą vykdė, tačiau nuo 2010-01-09 jis nebeleidžia bendrauti su anūku. Dėl bendravimo tvarkos su anūku L. D. nustatymo, ji kreipėsi į Kauno miesto VTAS, kuris nurodė bendravimo tvarką suderintą su vaiko tėvu T. D., tačiau jai ši bendravimo tvarka netinka. T. D. ir Kauno miesto VTAS siūloma bendravimo tvarka su anūku yra nepakankama, neatitinka jos ir vaiko interesų. Norėtų su anūku bendrauti ilgesnį laiką, kas antrą savaitgalį su nakvyne, bei jos kasmetinių atostogų metu.

              Ieškovė paaiškino, kad atsisako reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, norėtų bendrauti su anūku kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio.

              Atsakovas T. D. prašo ieškinį atmesti.

              Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad rašytinio susitarimo nei su ieškove, nei su trečiuoju asmeniu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nebuvo. Be to, jis niekada netrukdęs ir nedraudęs bendrauti su ieškove, tiktai jis bendravimą yra apribojęs, todėl , kad ieškovė nuteikinėja vaiką prieš jį ir prieš jo draugę, vaikas būdamas pas senelius Jonavoje nuolat žaidžia kompiuteriu, o ieškovė dar ir papirkinėja vaiką-priperka žaislų ir juos laiko tik pas save ir aiškina, kad žaislais galės žaisti tik viešėdamas  pas ieškovę. Grįžęs iš ieškovės sūnus pasakojo apie  jį ir jos draugę iš ieškovės girdėtus neigiamus atsiliepimus ir bando samprotauti, kodėl ieškovė taip sakanti ir klausia jo. Esant šioms aplinkybėms, jis nusprendęs riboti  ieškovės bendravimą su vaiku. Tačiau bendrauti nedraudžia ir to neketina  daryti ateityje. Ieškovė su vaiku nebesusitvarko,, kadangi bendraudama su vaiku taiko dvigubus standartus, žalingus pačiam vaikui: ji nuolat vaikui girdint blogai atsiliepia apie jį, tėvą, ir jo draugę, su kuria jie kartu gyvena ir vaikas yra prie jos prisirišęs, gerai sutaria. Siekdama palankumo sau, ieškovė pataikauja vaikui ir jį lepina pirkdama įvairius daiktus, tačiau jų  neleidžia vaikui parsinešti į namus ir nuolat jais naudotis. Tokį ieškovės elgesį vaikas greitai perprato, dėl ko tuo naudojasi, ko pasekoje ieškovė su vaiku gražiuoju nebesusikalba, todėl nuolat grasina prieš vaiką panaudoti smurtą- bausti diržu, kuris kaip auklėjamoji priemonė kabo aiškiai matomoje vietoje. Nurodydama, kad vaikas dėl trumpo bendravimo patiria stresą yra melagingas, kadangi sūnus niekada nesiskundė, kad nori likti pas ieškovę ilgiau , nesiprašo nuvežamas pas senelius, t.y. pas ieškovę į namus. Jis pats neleidžia vaikui žaisti kovinių žaidimų ir riboja vaiko galimybes leisti laiką prie kompiuterio neribotai. Atsakovas pažymi, kad CK 3.172 straipsnis numato kitiems giminaičiams tik  teisę bendrauti su vaiku, o ne  jį auklėti. Ieškovė yra ne vienintelė senelė norinti bendrauti su jo sūnumi, bet yra seneliai ir jo tėvai, taipogi turintys teisę bendrauti su anūku. Nesutinka, kad vaikas kas antrus metus praleistų didžiąsias  metų šventes ieškovės namuose ir kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 valandos iki  sekmadienio 17 valandos, kadangi ieškovė negali turėti daugiau teisių nei  vaiko tėvas, o nustačius ieškovės reikalaujamą tvarką, būtų pažeisti trečiojo asmens, vaiko motinos ir vaiko teisės ir teisėti interesai dėl bendravimo tvarkos. Nors vaiko motina E. P., yra ieškovės duktė, jos  yra geruose santykiuose, tačiau tai nesuteikia ieškovei, vaiko senelei įgyti daugiau  teisių, nei jas turi abu vaiko tėvai. Nurodo, kad jokių kliūčių ieškovei  bendrauti su vaiku pagal jo pasiūlytą bendravimo tvarką jis nedarysiąs, nes jo pasiūlyta bendravimo tvarka nepažeidžia  nei vaiko interesų nei  ieškovės, kaip vaiko senelės interesų. Be to, jis nedraudžia ieškovei lankyti vaiką jo namuose, dalyvauti švenčiant šventes.

              Atsakovas paaiškino, kad vaikas yra ieškovės nustatomas prieš jį ir nenorėtų, kad vaikas pas ieškovę pasiliktų su nakvyne. Jis siūlytų ieškovei bendrauti anūku kas antrą savaitgalį nuo 10 val. ryto iki 21 val. vakaro. Iki dabar ieškovė bendrauja I ir III mėnesio savaitgalį iki 18 valandos. Dėl šventinių dienų jis taip pat nesutiktų, kad vaikas jas praleistų pas ieškovę.

              Tretysis asmuo E. P. paaiškino, kad su ieškovės ieškiniu sutinka, norėtų, kad sūnus bendrautų su ieškove, jos motina, kadangi tuomet  ir ji dažniau galės bendrauti su vaiku. Su vaiku ji bendrauja telefonu, tik tuomet, kai vaikas būna pas ieškovę. Vaiko pasiimti su savimi, ji neturi galimybės, kadangi studijuoja Anglijoje. Jai trukdoma bendrauti su vaiku. Bendravimo su vaiku tvarka jai nėra nustatyta.

              Tretysis asmuo T. D. į teismo posėdį neatvyko , savo atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, kadangi po savaitgalių kai anūkas svečiodavosi Jonavoje pas ieškovę, vaikas atsikalbinėdavo, būdavo irzlus, nieko nenorėdavo daryti. Šalių vaiko neigiamą pasikeitimą po savaitgalių, praleistų pas ieškovę, pastebėjusios ir darželio auklėtojos. Manytų, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, o jos reikalaujama nustatyti bendravimo tvarka pažeis tiek jos, kaip vaiko senelės, tiek atsakovo vaiko  tėvo interesus, kadangi patenkinus ieškovės ieškinį, ieškovės padėtis prieš ją, bei tėvą taptų privilegijuota, kas prieštarauja tiek tėvo ir jos  interesams, tiek vaiko teisėms ir teisėtiems interesams bei  įstatymo normoms, numatančioms tėvo teisę rūpintis ir bendrauti su vaiku  maksimaliai. Manytų, kad ieškovė pageidauja kompensuoti vaikui jo motinos, jos dukters E. P. nepakankamą dėmesį, todėl reikalauja tokios bendravimo tvarkos.

              Ieškinys tenkintinas iš dalies.

              L. D., gimęs (duomenys neskelbtini) (b.l.8), jo tėvai- E. P. ir T. D..2006-11-15 dienos Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.N21861-217/2006 buvo nustatyta šalių sūnaus L. D. gyvenamoji vieta kartu su tėvu T. D.. Vaiko  motina E. P. įsipareigojo sūnaus L. išlaikymui skirti po 200 litų periodinių išmokų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Taip pat  šalys sutarė ir T. D. įsipareigojo nekliudyti sūnui L. D., bendrauti  su seneliais, motinos E. P. tėvais, šiems su T. D. suderinus bendravimo laiką (b.l.121-12). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius įpareigojo T. D. leisti bendrauti D. P. bendrauti su anūku L. pagal sekančią tvarką: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią  šeštadienį nuo 11 valandos iki 18 valandos ir švęsti visų ketverių P. šeimos gimtadienius nuo 10 valandos iki 20 valandos(b.l.16).

              Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

              Ieškovė D. P. yra L. D., gim. (duomenys neskelbtini) senelė. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti bendravimo tvarką su anūku L. D. ir pateikė teismui bendravimo tvarkos sąlygas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas T. D. neleidžia anūkui  pasilikti jos namuose su nakvyne, dėl ko prašo bendravimo tvarką nustatyti  teismo, kadangi jai Kauno miesto VTAS siūloma bendravimo tvarka su anūku yra nepakankama, norėtų su anūku bendrauti  ilgesnį laiką, kas antrą savaitgalį su nakvyne, bei jos kasmetinių atostogų metu. Atsakovas T. D. prašo ieškinio netenkinti, nurodė, kad nenorėtų, jog vaikas pasiliktų pas ieškovę ir nakvoti, nesutiktų, kad metines šventes vaikas praleistų pas ieškovę.

              Bendrauti su artimaisiais giminaičiais yra vaiko teisė(LR CK 3.161 straipsnio dalis), kurią turi užtikrinti vaiko tėvai(LR CK 3.172 straipsnis), kadangi vaikui bendraujant su negyvenančiais kartu tėvais, broliais ar seserimis, artimais giminaičiais įgyvendinama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius. Jeigu tėvai neužtikrina šios vaiko teisės įgyvendinimo, LR CK 3.176 straipsnio 1 dalyje yra numatyta Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teisė įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaikais. Vaiko teisių apsaugos skyrius įpareigojo T. D. sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams  (D. P.) bendrauti su anūku L., tačiau ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka netenkino, dėl ko  ji kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti jos pasiūlytą bendravimo tvarką.

              Bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustatyta, kad  ieškovės siūloma bendravimo tvarka su anūku L. D. yra pernelyg intensyvi, nes vaikas turi augti šeimoje. Pažymėtina, kad ieškovė siekia nustatyti bendravimo tvarką intensyvią ir maksimalią. Tokią bendravimo tvarką galėtų prašyti nustatyti skyrium gyvenanti motina ar tėvas ir tai neprieštarautų abiejų vaiko tėvų ir paties vaiko interesams. Ieškovės prašomai nustatyti bendravimo  tvarkai su anūku, nepritaria Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai.

              Pažymėtina, kad vaiko motina E. P. gyvena Londone ir į Lietuvą parvyksta nedažnai. Motinos E. P. ir vaiko L. D. bendravimo tvarka teismine tvarka nebuvo nustatyta, vaiko motina tokio reikalavimo teismui nebuvo pareiškusi ir nustatyti bendravimo tvarką nesiekia, nors savo paaiškinimų metu išsakė nepasitenkinimą, kad atsakovas  nevisuomet bendrauja ir kalbasi su ja apie vaiko ugdymą. Vertinant  ieškovės paaiškinimus ir jos pateiktus reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo su anūku L. matyti, kad ji siekia atstoti vaikui motiną ir prašo maksimalios bendravimo tvarkos, nežiūrint į tai, kad vaikas gyvena netgi kitame mieste, dėl ko  rudens – žiemos periodais vaiko vežiojimas būtų apsunkintas. Iš atsakovo paaiškinimų ir vaiko teisių apsaugos skyriaus buities tyrimo akto ir išvados nustatyta, kad L. D. ugdomas ir papildomai lanko muzikos mokyklą, darželyje mokosi ir rusų kalbos, vaikas yra  gabus ir imlus, o atsakovas, vaiko tėvas gerai supranta vaiko poreikius ir juos tinkamai tenkina. Nagrinėdamas bylą iš esmės  teismas nenustatė duomenų, kad atsakovas piktybiškai ar  neprotingai neleistų ar trukdytų ieškovei bendrauti su anūku, jo sūnumi L. D.. Atsakovas neprieštarauja, kad sūnus lankysis pas senelius Jonavoje švestų su jais visų P. šeimos narių gimtadienius. Tačiau atsakovas išsakė aiškią savo poziciją dėl vaiko nakvynių, švenčių praleidimo pas ieškovę. Teismas nagrinėdamas bylą trečiuoju asmeniu patraukė ir T. D., L. D. senelę iš tėvo pusės. T. D. savo atsiliepime nurodė, kad ji taip pat  turi teisę bendrauti su anūku, tačiau maksimalios bendravimo tvarkos nesiekia, kadangi vaikas turi gyventi su tėvais ir būti jų  auginamas ir ugdomas. Be to, nustačius maksimalią bendravimo tvarką su ieškove, būtų pažeistos ir jos kaip L. senelės interesai.

              Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, įvertinęs visų šalių paaiškinimus, Kauno ir Jonavos Vaiko teisių apsaugos skyrių išvadas, visus  byloje surinktus rašytinius įrodymus daro išvadą, kad  ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka su anūku L. D. yra pernelyg intensyvi ir maksimali ir nustačius tokią bendravimo tvarką , ji pažeistų paties vaiko, vaiko tėvų ir senelių iš tėvo pusės interesus, todėl ieškovės D. P. ieškinys tenkintinas iš dalies, nustatytina sekanti bendravimo tvarka su L. D.:

              1.D. P. bendrauja su anūku L. D., gim. (duomenys neskelbtini), pirmą ir trečią mėnesio  savaitgalį šeštadienį nuo 11 val. iki 18 valandos.

              2.D. P. L. D., gim. (duomenys neskelbtini), vasaros atostogų metu ir savo kasmetinių atostogų metu vasarą praleidžia kartu su L. D. dešimt dienų. Apie atostogų laiką ir vaiko paėmimą D. P. turi informuoti T. D. prieš 2 savaites.

              3.D. P. turi teisę pasiimti L. D., gim. (duomenys neskelbtini), švęsti visų keturių P. gimtadienius nuo 10 valandos iki 20 valandos tos pačios dienos (LR CK 3.172 str., 3.176 str.).

              Ieškovė atsisako ir neprašo teismo priteisti iš atsakovo jos turėtų bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų, todėl atsisakymas priimtinas, nes ieškovė  turi tokią teisę.

              Atsakovas prašo teismo priteisti iš ieškovės jo patirtas atstovavimo išlaidas 800 litų, tačiau šis atsakovo reikalavimas netenkintinas, kadangi atsakovas priešinio ieškinio ieškovei nereiškė, todėl ieškovė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprivalo(LR CPK .93 str.,98 str.).

              Išnagrinėjus bylą iš esmės iš atsakovo T. D. priteistinos išlaidos susijusios  su procesinių dokumentų įteikimu 59,97 Lt valstybei(LR CPK 92 str.).

              Ieškovei atsisakius priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsisakymas nuo reikalavimo priimtinas , kadangi ieškovė turi tokią teisę padidinti, sumažinti reikalavimus ar atsisakyti nuo jų, ir byla šioje dalyje  nutrauktina(LR CPK 293 str.4 p.).

              Vadovaudamasis LR CPK 263,265,269,270, straipsniais  teismas

n u s p r e n d ž i a :

              Nustatyti D. P. ir L. D., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

1.D. P. bendrauja su anūku L. D., gim. (duomenys neskelbtini), pirmą ir trečią mėnesio  savaitgalį šeštadienį nuo 11 val. iki 18 valandos.

              2. D. P. L. D., gim. (duomenys neskelbtini), vasaros atostogų metu ir savo kasmetinių atostogų metu vasarą praleidžia kartu su L. D. dešimt dienų. Apie atostogų laiką ir vaiko paėmimą D. P. turi informuoti T. D. prieš 2 savaites.

              3. D. P. turi teisę pasiimti L. D., gim. (duomenys neskelbtini), švęsti visų keturių P. gimtadienius nuo 10 valandos iki  tos pačios dienos 20 valandos.             

              Priteisti iš atsakovo T. D. išlaidas valstybei susijusias su procesinių dokumentų įteikimu 59,97 Lt.

              Kitoje dalyje bylą nutraukti.

              Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą.