Administracinė byla Nr.1-3746-423/2016

                                                                                                             Proceso Nr. 3-62-3-01353-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74

(S)

                  KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S       

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                     2016 m. rugsėjo 29 d.

                                                            Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,

sekretoriaujant Ritai Kinderienei,

nedalyvaujant pareiškėjui M. L. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

n u s t a t ė :

Pareiškėjas M. L. savo skundu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 3333 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 4-5, 32-33).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2016-03-31 iki 2016-07-01 neteisėtai buvo apribota jo laisvė, kadangi laisvės atėmimo bausmės sąlygos Alytaus pataisos namuose neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų. Gyvenamojo ploto vienam asmeniui norma buvo pažeista. Kamerų tipo patalpose nebuvo tinkamo apšvietimo, todėl skaitant ar rašant pradėdavo skaudėti akis. Patalpose nebuvo mechaninės ventiliacijos, oras kamerose buvo slogus, buvo sunku kvėpuoti, patalpose tvyrojo nepakeliama smarvė. Vasarą tvyrojo karštis ir drėgmė, kamerų sienas dengė pelėsis ir grybelis. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė didelę neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta pinigais, t.y.  jis patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, fizinį skausmą. Prašė skundą tenkinti. 

Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą (b.l. 8-12) nurodė, jog pareiškėjas nuo 2016-04-01 atliko bausmę Alytaus pataisos namuose. Nuo 2016-04-01 iki 2016-04-04 ir nuo 2016-04-05 iki 2016-04-07  buvo paskirtas į 5 būrio 1 miegamąjį, kurio plotas yra 44,56 kv. m., jame įrengta 12 miegamųjų vietų, kiekvienam asmeniui teko 3,71 kv. m. ploto. Nuo 2016-04-04 iki 2016-04-05 buvo paskirtas į kamerų tipo kamerą Nr. 14, kurios plotas yra 12,22 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, kiekvienam asmeniui teko 4,07 kv. m. ploto. Nuo 2016-04-08 iki 2016-07-01 paskirtas į kamerų tipo kamerą Nr. 26, kurios plotas yra 29,91 kv. m., joje įrengtos 8 miegamosios vietos, kiekvienam asmeniui teko 3,73 kv. m. ploto. Taigi, nustatyta ploto norma pažeista nebuvo. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginančios jo buvimą pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo bei sanitarinės sąlygos. Pareiškėjas  nepateikė jokių konkrečiais faktais pagrįstų duomenų, kad Alytaus pataisos namai nesilaikė teisės normų reikalavimų. Prašė skundą atmesti.

Skundas netenkintinas.

            Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2016-03-31 iki 2016-07-01.

ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p. (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad jis buvo kalinamas perpildytose patalpose, jam nebuvo užtikrintos teisės aktais garantuotos bausmės atlikimo sąlygos. Kaip vieną iš pagrindinių argumentų dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiškėjas nurodė, kad buvo kalinamas patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktais. Tačiau atsižvelgtina į LVAT suformuotą teisminę praktiką, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė dvasinius išgyvenimus, nežmoniškas, antisanitarines sąlygas neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Šiuo atveju, ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 15 str., 21 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.1 p. nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 111.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2016-04-01 iki 2016-04-04 ir nuo 2016-04-05 iki 2016-04-07  buvo paskirtas į 5 būrio 1 miegamąjį (bendrabučio tipo patalpa), kurio plotas 44,56 kv. m., jame įrengta 12 miegamųjų vietų, kiekvienam asmeniui teko 3,71 kv. m. ploto; nuo 2016-04-04 iki 2016-04-05 buvo paskirtas į kamerų tipo kamerą Nr. 14, kurios plotas 12,22 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, kiekvienam asmeniui teko 4,07 kv. m. ploto; nuo 2016-04-08 iki 2016-07-01 paskirtas į kamerų tipo kamerą Nr. 26, kurios plotas 29,91 kv. m., joje įrengtos 8 miegamosios vietos, kiekvienam asmeniui teko 3,73 kv. m. ploto (b.l. 13-15). Taigi, minėti įrodymai patvirtina, kad 2016-04-01- 2016-07-01 laikotarpiu pareiškėjui atsakovas užtikrino teisės aktais numatyto minimalaus gyvenamojo ploto tenkančio vienam nuteistajam normą.

CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs (pvz., administracinė byla Nr. A17-1001/2007), kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytus motyvus dėl gyvenamojo ploto normų pažeidimo, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjas neįrodė ir žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamų sąlygų Alytaus pataisos namuose grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir nusiskundimais, abstrakčiais argumentais, subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai ir kurių pareiškėjas nedetalizavo, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos faktui nagrinėjamoje situacijoje konstatuoti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas neįrodė nei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, nei to, kad jis patyrė neturtinę žalą. Nenustačius šių viešosios atsakomybės sąlygų atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Todėl  reikalavimas dėl  neturtinės  žalos atlyginimo šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Pareiškėjas savo skunde taip pat nurodė, jog patalpose nebuvo tinkamo apšvietimo, mechaninės ventiliacijos, oras kamerose buvo stogus, buvo sunku kvėpuoti, patalpose tvyrojo nepakeliama smarvė, vasarą tvyrojo karštis ir drėgmė, kamerų sienas dengė pelėsis ir grybelis. 

Kaip jau ir minėta, pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos 2015-08-03 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908, 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų ir bendrosios paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų laiku turi būti 18-28 oC. Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. (14 p.). Gyvenamosiose patalpose ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (39 p.).

Atsakovo pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento 2016-05-18 patikrinimo akte Nr. PA.1-76(22.4.1 1.12) (b.l. 25-30) nurodyta, jog ginčo laikotarpiu patikrinta kamerų tipo patalpa Nr. 26 (šioje kameroje pareiškėjas atliko bausmę nuo 2016-04-08 iki 2016-07-01). Šio patikrinimo metu buvo matuojamas oro judėjimo greitis, dirbtinė kameros apšvieta, kurie atitiko HN 134:2015 14 ir 16 punktų reikalavimus. Taip pat nurodyta, jog patalpoje įrengti du skaidraus stiklo atsidarantys langai, taip sudarant galimybę vėdinti patalpą, o sanitariniame mazge įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Teismas netikėti Alytaus pataisos namų oficialiai pateikta informacija neturi pagrindo. Pareiškėjas į bylą nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes.

          Pažymėtina tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl minėtų aplinkybių pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Į pataisos namų administraciją ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nesikreipė. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas iš esmės nepateikė.

Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės  pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, sietino būtent su šiais pažeidimais. Pažymėtina ir tai, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl blogų sanitarinių kalinimo sąlygų bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 d. 1  p., 132 str., teisėja

n u s p r e n d ė :

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                                Asta Urbonienė