Baudžiamoji byla Nr. 1S-78-1049/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43203-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marijaus Šalčiaus ir Valdo Vitunsko, apeliacine rašytine proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. sausio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       G. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 7 punktą, 253 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 4 dalimi, paskirta subendrinta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

2.       Bausmės pradžia – 2015 m. rugpjūčio 3 d., bausmės pabaiga – 2029 m. rugpjūčio 3 d.

3.       2025 m. gruodžio 19 d. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), nutarta nuteistajam G. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutarimas priimtas motyvuojant tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema rizika. Atliekant bausmę, nuteistasis nuosekliai siekė bausmės sąlygų švelninimo, šiuo metu dirba, bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių pažeidęs nebuvo, 8 kartus skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą. Nuteistasis tinkamai vykdė komisijos rekomendacijas – įsitraukė į resocializacijos plano vykdymą, tęsia darbinę veiklą, iš gaunamo atlyginimo dengia finansinius įsipareigojimus. Komisija sprendė, kad nuteistajam bus lengviau adaptuotis visuomenėje jeigu jis toliau bausmę atlikinės prižiūrimas probacijos tarnybos.

4.       Tokiam Komisijos sprendimui nepritarė Kauno apylinkės teismas 2026 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakęs patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam G. S. dar nebūtų efektyvus.

5.       Skunde apygardos teismui nuteistasis G. S. prašo dar kartą objektyviai įvertinti teismo argumentus dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

5.1.                       Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išimtinai nurodomos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau nepaisant to, teismas netaikė lygtinio paleidimo nuteistajam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

5.2.                       Nesutinkama su teismo argumentais dėl kriminogeninių veiksnių vertinimo. Nors yra vertinami tokie dinaminiai veiksniai kaip kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, skolos, menkas jų apmokėjimas, alkoholis ir pan., tačiau jau daugiau nei dešimtmetį jie nėra aktualūs ir niekur neminimi. Skolos ir menkas jų dengimas yra vieninteliai, kurie išlieka tačiau teigiama, jog būnant laisvės atėmimo vietų įstaigoje, susirasti geriau apmokamą darbą yra sudėtinga.

5.3.                       Skunde taip pat nesutinkama su teismo vertinimu, jog kriminogeniniai veiksniai gali išryškėti nuteistajam būnant laisvėje. G. S. nurodo, jog jeigu būtų norėjęs, tai per šiuos metus atviro tipo kalėjime galėjo nuveikti labai daug įvairaus pobūdžio nusikaltimų, tačiau to nedarė ir nedarys.

5.4.                       Pažymima, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistajam nebus varžoma laisvė. Tam tikri suvaržymai išliks ir probacijos metu, todėl šis teismo argumentas yra niekinis. Taip pat nuteistojo manymu yra keista teismo pozicija, kad nuteistajam geriau yra taisytis tarp ir toliau nusikaltimus darančių piliečių, o ne ramioje aplinkoje, kurioje nėra teistų asmenų.

6.       Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Gitana Kaupė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašoma nuteistojo G. S. skundo netenkinti.

6.1.                       Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atsižvelgta į visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu.

6.2.                       Pažymima, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra išimtinė teisė, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, reikšmingai besikeičiantis teigiama linkme. Tai, kad nuteistasis laikosi vidaus tvarkos taisyklių bei neturi nuobaudų, savaime nesuponuoja, kad bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

6.3.                       Atkreipiamas dėmesys, kad G. S. bausmę atlieka už nesunkaus, sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Minėti nusikaltimai yra susiję su dokumentų klastojimu, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais bei žmogaus gyvybės atėmimu, kas sukėlė negrįžtamas pasekmes bei rodo nuteistojo didesnį pavojingumą.

7.       Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Nuteistojo G. S. skundas atmetamas.

8.       BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo G. S. skundo argumentus, skundžiamą nutartį bei susipažinusi su apygardos teismui pateikta medžiaga ir įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis G. S. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

10.       Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Be to, įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais G. S. asmenybės pokyčiais, aukštesniajam teismui nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijose plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba, iš gaunamo atlyginimo dengia finansinius įsipareigojimus, periodiškai dalyvauja individualiuose pokalbiuose su resocializacijos specialistais, psichologais ir kitais įstaigos darbuotojais, įsitraukė į veiklas susijusias su alkoholio prevencija. Bausmės atlikimo metu, nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių pažeidęs nebuvo, 8 kartus skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą. Nuo 2023 m. kovo 10 d. bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) kalėjime – atviro tipo bausmės atlikimo vietoje.

11.       Nuteistasis nurodo, jog skundžiama nutartis yra prieštaringa, kadangi apylinkės teismas įvertino nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau nepaisant to, netaikė lygtinio paleidimo. Aukštesnysis teismas, nesutikdamas su šiais nuteistojo G. S. skundo motyvais, pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybes, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Įvertinus nuteistojo G. S. elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, darytina išvada, jog nuteistasis išties aktyviai vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Neabejotinai yra stebima tam tikra teigiama nuteistojo elgesio korekcija. Visgi, paminėtina, jog nuteistasis G. S. elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju, vien tik laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklių laikymasis nesudaro pagrindo spręsti, jog yra pagrindas nuteistojo G. S. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog lygtiniam paleidimui sąlygų, šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, vis tik nepakanka.

12.       Iš 2025 m. lapkričio 24 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad G. S. šiuo metu yra nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ši aplinkybė yra aktuali, tačiau tai nėra absoliuti sąlyga tokiu atveju visiems nuteistiesiems taikyti lygtinį paleidimą. Žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra tik viena iš nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių. Šiame kontekste, pažymėtina tai, kad iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, jog ankstesnių vertinimų metu, nuteistajam buvo nustatoma vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, o tik nuo 2024 m. lapkričio 20 d. atlikus pakartotinį rizikos vertinimą, nustatyta žema rizika. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. Taigi, tik po kiek daugiau nei devynerių metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, t. y. iš vidutinės tapo žema.

13.       Pažymėtina ir tai, kad nepaisant to, jog nuteistajam nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atlikus didžiąją dalį laisvės atėmimo bausmės, nuteistajam nustatomi ne tik statiniai (kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas), tačiau ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tokie kaip: turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių.

14.       Nors skunde nesutinkama su šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu, nurodant, jog jie be skundžiamos nutarties, niekur nėra minimi, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog minėti kriminogeniniai veiksniai nurodomi Socialinio tyrimo išvadoje. Būtent kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, dėl ko nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog šie veiksniai yra nebeaktualūs. Abejoti nustatomais kriminogeniniais veiksniais, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi vertinant tiek nuteistojo buvusį elgesį praeityje, tiek ir jo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Manytina, jog nuteistasis G. S., toliau vykdydamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje vis dar gali sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius ar visai juos eliminuoti. Sutiktina, jog dalį jų, kaip turimus finansinius įsipareigojimus ar piktnaudžiavimą alkoholiu, nuteistasis valdo, t. y. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, iš 55 830,52 eurų priteistos turtinės ir neturtinės žalos, nuteistasis šiuo metu yra atlyginęs maždaug pusę šios sumos. Ši aplinkybė, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, visgi turimi pakankamai dideli finansiniai įsipareigojimai, aukštesniojo teismo vertinimu, gali turėti reikšmės nuteistojo elgesiui laisvėje, juolab atsižvelgiant į tai, kad G. S. praeityje yra teistas ir už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą.

15.       Nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti ir tai, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi sprendžiant jo taikymo klausimą yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje, t. y. svarbu įvertinti ar būdamas laisvėje nuteistasis sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių bei nepažeis įstatymų. Dėl ko, yra būtina įvertinti ne tik nuteistojo elgesį restruktūrizuotoje aplinkoje, tačiau ir jo elgesį praeityje, jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą.

16.       Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, jog nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuteistasis G. S., laisvės atėmimo bausmę atlieka už nesunkaus, sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį) padarymą, kas neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, dėl ko tai reikalauja nuteistojo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistasis G. S. ir anksčiau buvo teistas, pirmasis susidūrimas su teisėsauga buvo dar pakankamai jauno amžiaus. Pirmo teistumo metu, nuteistasis G. S. nesilaikė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, todėl buvo pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Šiuo metu, nuteistasis G. S. realią laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Atkreiptinas dėmesys, kad labai sunkus nusikaltimas, dėl kurio jam buvo paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, padaryta kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, prieš bejėgiškoje būklėje buvusį nukentėjusįjį. Būtent daromų nusikaltimų sunkumas, jų kiekis leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam yra būdingas nusikalstamo elgesio modelis, nuteistojo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugeba išlaikyti.

17.       Teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotina, jog visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, juolab, jog BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, jog vis dar egzistuoja rizika, jog nuteistasis gali nesilaikyti įstatymų bei pakartotinai nusikalsti.

18.       Teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.

19.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju, neatliktos bausmės dydis, šiuo atveju kiek daugiau nei 3 metai ir 5 mėnesiai (bausmės pabaiga 2029 m. rugpjūčio 3 d.), taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Kaip ir teisingai nurodoma skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, vien tik bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Neabejotinai sutiktina ir su skundo argumentais, jog taikant lygtinį paleidimą, iš esmės nuteistasis nėra atleidžiamas nuo bausmės, jis yra prižiūrimas probacijos tarnybos bei jam yra taikomi tam tikri draudimai bei įpareigojimai. Vis tik, svarbu įvertini ir tai, jog sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, turi būti atsižvelgiama ne tik į pačio nuteistojo interesus bei siekį kuo greičiau išeiti į laisvę, tačiau kaip jau ir minėta, į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, jog šis laikytųsi įstatymų bei, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Ir nors likusios neatliktos bausmės dydis nėra pakankamas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau šie duomenys vertinami kartu kitų byloje esančių aplinkybių visumoje.

20.       Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi apsauginiai veiksniai, galintys nuteistąjį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo: stabili, nuolatinė gyvenamoji vieta; palaikantys ryšiai su artimaisiais; teigiama darbinė motyvacija; išreiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiniai priimtinais būdais laisvėje, nėra iškirtinės aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, jog iš esmės, didžioji dalis šių aplinkybių egzistavo ir nusikalstamų veikų, už kurias G. S. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, darymo metu, tačiau akivaizdu, kad tai nesudarė kliūčių nuteistajam nusikalsti.

21.       Lygtinis paleidimas gali būti taikomas asmeniui, įvertinus visumą aplinkybių ir padarius pagrįstą išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Kaip jau minėta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog nuteistasis G. S. šiuo metu pasižymi teigiamu elgesiu, siekia užsiimti prasminga bei naudinga veikla. Būtent toks nuteistojo elgesys ir turėtų išlikti ir tolimesnės bausmės vykdymo metu.

22.       Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio taisymo procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo G. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 29 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                      Audrius Meilutis

                        Marijus Šalčius

                        Valdas Vitunskas