KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 16 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant atsakovo A. P. atstovei advokatei Agnei Paškevičiūtei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams Ž. M. ir A. P. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, ir

n u s t a t ė:

ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą ir  prašė priteisti solidariai iš Ž. M. ir A. P. 70947,75 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-06-15 Didžiojoje Britanijoje dėl A. P., vairavusio Ž. M. priklausančią transporto priemonę Mercedes Benz ML 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kuris suteikia draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse.  Eismo įvykio valstybės – Didžiosios Britanijos – nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 17188,62 GBP (70947,75 Lt) sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos – nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas, sumokėjęs Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens (šiuo atveju – A. P.) arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – Ž. M.), raštu kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 70947,75 Lt, tačiau bendraatsakoviai reikalaujamos sumos nesumokėjo. Paaiškino, kad biuras moka draudimo išmokas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui ir Biuro regreso teisė reikalauti išmokėtos pinigų sumos atsiranda nuo pagrindinės prievolės kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui įvykdymo momento. Savo pareigą Biuras įvykdė 2010-08-02, sumokėdamas Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą sumą. Būtent nuo 2010-08-02 ir turi būti skaičiuojamas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinys teismui pateiktas 2013-07-12, tai yra nepraleidus 3 metų ieškinio senaties termino. Į teismo posėdį ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsakovas A. P. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vien ta aplinkybė, kad ieškovas išmokėjo prašomą sumą Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui, nereiškia, jog ši suma pagrįsta. 2010 m. birželio 8 d. rašte Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras nurodė sumas iš kurių susideda prašoma išmokėti kompensacija, tačiau nei minėtasis biuras, kreipdamasis į ieškovą, nei ieškovas, kreipdamasis į Kauno apylinkės teismą nenurodė, kuo grindžiamos šios sumos: dėl kokių priežasčių bei kokiu pagrindu kompensacija už turtinę žalą sudaro 9820,42 GBP, o kompensacija už asmens sužalojimą – 2325,00 GBP, kas yra ieškovo išlaidos, kokiu būdu apskaičiuojamos ir juo pagrįstos administravimo išlaidos. Susipažinus su pretenzija, matyti, kad nukentėjęs asmuo transporto priemonę VW PASAT SE TDI, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), įvertino 5000 GBP, o jos remontui reikiamus kaštus – 4000 GBP. Dėl šių aplinkybių neaišku, kodėl kompensacija už turtinę žalą viršija 9000 GBP. Pagal pretenzijoje nurodytus apgadinimus mažai tikėtina tokia didelė minėtos transporto priemonės remonto kaina. Iš pretenzijos taip pat matyti, kad nukentėjęs asmuo nebuvo smarkiai sužeistas: gydėsi ambulatoriškai. Detalesnių duomenų apie nukentėjusio asmens sveikatos būklę, diagnozę, taikytą gydymą nėra. Nesant pagrįstų įrodymų apie žalos dydį, ieškinys negali būti tenkinamas. Be to, ieškovo ieškinys turėtų būti atmestas ir dėl ieškinio senaties termino. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125 str. 8 d.). Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (LR CK 1.127 str. 4 d.). Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita (LR CK 1.128 str.) Ieškovas nėra pateikęs duomenų apie tai, kada Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras išmokėjo 2008 m. birželio 15 d. eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui žalos atlyginimą. Pagal Biurų tarybos vidaus nuostatų I skirsnio 5 str. 1 d., kai biuras ar tam tikslui jo paskirtas agentas sureguliuoja visas žalas, susijusias su ta pačia autoavarija, ne vėliau kaip per vienerius metus nuo paskutinio nukentėjusiam asmeniui sumokėto mokėjimo dienos jis faksu ar elektroniniu paštu siunčia žalią kortą ar draudimo polisą išdavusiam biuro nariui arba, prireikus, atitinkamam biurui prašymą atlyginti išlaidas. Tokį prašymą Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras ieškovui Biurui pateikė 2010 m. birželio 8 d. Tikėtina, kad, vadovaujantis Biurų tarybos vidaus nuostatuose įtvirtintu reglamentavimu, Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras nukentėjusiajam visą žalą atlygino kažkuriuo metu tarp 2009 m. birželio 8 d. ir 2010 m. birželio 8 d. Šis momentas pagal LR CK 1.127 str. 4 d. laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Todėl darytina išvada, kad ieškinio dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka senaties terminas prasidėjo ne vėliau kaip 2009 m. birželio 8 d. ir baigėsi ne vėliau kaip 2013 m. birželio 8 d. Tuo tarpu ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą 2013 m. liepos 12 d., t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą. Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė sumažinti prašomą priteisti sumą dėl sunkios turtinės padėties. Nurodė, kad šiuo atveju visiškas nuostolių atlyginimo principas negali būti taikomas, nes sukeltų sunkias pasekmes atsakovui ir jo šeimai.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad transporto priemonė Mercedes Benz ML320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ duomenimis yra registruota Ž. M. vardu (1 t., b. l. 6). 2008-05-03 tarp Ž. M. ir A. P. sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią Ž. M. pardavė, o A. P. nusipirko automobilį Mersedes Benz M320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 17). Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras 2010 m. birželio 8 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą, prašydamas sumokėti 17188,62 GBP kompensaciją (1 t., b. l. 9-12). Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras pateikė nukentėjusio asmens O. K. pretenzijos formą, iš kurios matyti, kad 2008 m. birželio 15 d. vairuodamas automobilį Mercedes Benz ML320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusio asmens automobilis Volkswagen Passat – galinis bamperis, galiniai ir priekiniai sparnai, nukrito vidaus stereo įranga, nukentėjusysis patyrė nugaros, liemens ir kaklo sužalojimus (1 t., b. l. 13-24). Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2010 m. rugpjūčio 2 d. pervedė Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biurui 17188,62 GBP (1 t., b. l. 39) ir išsiuntė Ž. M. ir A. P. pretenzijas 70947,75 Lt sumai (1 t., b. l. 40, 41). Ieškovas prašo šią sumą priteisti iš atsakovų. Atsakovas ieškinio nepagrįstumą grindžia senaties terminu, pripažinus, kad jis nėra praleistas prašo sumažinti prašomą priteisti sumą dėl sunkios turtinės padėties.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo Biuro regresiniams reikalavimams

LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste – Įstatymas) 4 str. 1 d. įtvirtintas imperatyvusis reikalavimas, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (Įstatymo 4 str. 2 d.). pagal bylos duomenis nustatyta, kad transporto priemonė Mercedes Benz ML320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruota Lietuvoje, todėl šios transporto priemonės savininkas privalėjo apdrausti ją transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo  13 str. 1 d. nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (atsakingam draudikui), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 str. nurodytais atvejais – Biurui ar jo atstovui. Vienas tokių atvejų įtvirtintas 17 str. 5 d., kai Biuras moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Tokiu atveju Įstatymo 23 str. 5 d. pagrindu Biuras turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį.

Esant tokia teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad dėl transporto priemonės savininko neteisėtos veikos  Biuras patyrė turtinę žalą (LR CK 6.246 str.), o iš delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo, taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125 str. 8 d.). Pagal LR CK 1.127 str. 4 d. iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Estijos draudimo bendrovė AS „ERGO Kindlustuse“ v. UAB „Transmėja“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-438/2006; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2009; kt.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas pareigą išmokė kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą įvykdė 2010-08-02 (t. 1, b. l. 39), todėl ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuotinas nuo šios datos (LR CK 1.127 str. 4 d.). Tokia nuostata grindžiama specialaus teisės akto – Įstatymo 23 str. 5 d. nuostatomis, nes tik išmokėjęs nurodytas sumas, ieškovas įgijo atgręžtinį reikalavimą. Nagrinėjamu atveju atsakovo nurodomas ieškinio senaties termino skaičiavimas nuo  Didžiosios Britanijos draudikų biuro išmokos nukentėjusiam asmeniui išmokėjimo – 2010-05-12 (t. 1, b. l. 131), neatitinka teisės aktų reikalavimų bei formuojamos teismų praktikos.

Minėta, kad Biuro regresiniam reikalavimui taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kaip reikalavimui dėl Biurui padarytos žalos atlyginimo (LR CK 1.125 str. 8 d.). Ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatyta 2010-08-02, kai ieškovas išmokėjo užsienio draudikų biurui išmoką,  ieškinys šioje byloje pareikštas 2013-07-18, taigi nepasibaigus trejų metų ieškinio senaties terminui, todėl pripažintina ieškinio senaties terminas šioje byloje nepraleistas (LR CK 1.131 str. 1 d.).

Dėl transporto priemonės savininko eismo įvykio metu

Ieškovas ieškiniu reiškia reikalavimą priteisti įsiskolinimą solidariai iš atsakovų. 2014-01-13 raštu ieškovas nurodė, kad pasitvirtinus aplinkybei, kad atsakovas A. P. eismo įvykio metu buvo transporto priemonės savininkas, teismo prašė tenkinti ieškinį tik bendraatsakovio A. P. atžvilgiu (t. 2, b. l. 15). Atsakovas A. P. nurodė, kad jis iš atsakovės Ž. M. įsigijo automobilį, todėl pastaroji nėra atsakinga dėl ieškovo patirtos žalos. Darytina išvada, kad būtina nustatyti, kas buvo transporto priemonės Mercedes Benz ML320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas eismo įvykio metu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad minėta transporto priemonė yra registruota atsakovės Ž. M. vardu (t. 1, b. l. 6). Atsakovas A. P. pateikė paprastos rašytinės formos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (t. 2, b. l. 17), tačiau ši sutartis nebuvo pateikta VĮ „Regitra“, todėl minėtos transporto priemonės savininku ir toliau nurodoma atsakovė Ž. M..

Teismas nurodo, kad LR CK 1.75 str., reglamentuojama teisinė sandorių registracija, 1 d. nustatyta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad privaloma tam tikrų sandorių teisinė registracija gali būti nustatyta tik joje nurodytos galios teisės aktu – įstatymu, o tai reiškia, kad sandorių privalomos teisinės registracijos negalima nustatyti kitu, t. y. poįstatyminiu, aktu. Teismas nurodo, kad automobilio registravimas ir jo pirkimo–pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (LR CK 4.47 str. 1 p., 6.305 str. 1 d.). Tuo tarpu automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Tai, kad atitinkamo daikto registravimas yra ne nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas, o daikto registravimu siekiama kitų tikslų, ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. UAB “Seta”, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-3-804/2001; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D., D. M. v. P. V. Š., E. Š; bylos Nr. 3K-3-1158/2003; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M., J. M. v. A. B., K. Ž., valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialas, bylos Nr. 3K-3-192/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. A. V., bylos Nr. 3K-3-448/2010). Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad įstatyme nenustatyta privalomo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registravimo.

Šiuo atveju atsakovas A. P. pateikė paprastos rašytinės formos 2008-05-03 automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė Ž. M. pardavė Mersedes Benz M320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. P.. Eimo įvykis, kurio metu padaryta žala įvyko 2008-06-15. Darytina išvada, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad šio eismo įvykio metu, minėtas automobilis nuosavybės teise priklausė atsakovui A. P., todėl pastarasis privalo atlyginti kilusią žalą.

Dėl ieškovo reikalaujamos sumos pagrįstumo

Įstatyme ir Bendradarbiavimo nuostatuose numatyta Biuro pareiga atlyginti kitos Susitariančiosios valstybės žalos atlyginimo institucijai (nacionaliniam draudikų biurui) šio tretiesiems asmenims atlygintą žalą, taip pat nustatyta teisė susigrąžinti išmokas iš atsakingų asmenų (draudiko, žalą padariusio asmens, pareigos apsidrausti neįvykdžiusio asmens). Draudikų biurų santykių pobūdis atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012, kurioje konstatuota, kad motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo reglamentavimu siekiama užtikrinti nukentėjusio asmens interesus nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje yra apdrausta transporto priemonė, sukėlusi eismo įvykį, bei kur – nukentėjusio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitoje valstybėje – įvyko žalą sukėlęs eismo įvykis. Vis dėlto pažymėtina, kad nei Įstatymas, nei Direktyvos 2009/103/EB nuostatose nenurodyta, kad, atlyginus kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui šio išmokėtą žalą, Biurui iš žalą padariusio asmens šios sumos būtų priteistos nevertinant jų pagrįstumo. Tokios teisės nesukuria ir tai, kad Biuras negali daryti įtakos kito nacionalinio biuro atliekamam tyrimui. Iš Bendradarbiavimo nuostatų, taikomų nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykiams, matyti, kad dėl žalos atlyginimo sprendžiantis biuras, kurio veiklos teritorijoje įvyko autoavarija, vienvaldiškai sprendžia visus reikalus, susijusius su žalos sureguliavimu ir, tuo atveju, kai žala padaryta neapdrausta transporto priemone, informuoja Biurą, o ne už žalos atsiradimą atsakingą asmenį. Tik esant aiškiam Biuro ar draudiko pageidavimui, prieš priimdamas sprendimą žalos sureguliavimo klausimą sprendžiantis nacionalinis draudikų biuras informuoja draudiką arba Biurą. Kadangi atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir todėl neturi galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisės aktų taikymo, teismas, nagrinėdamas ginčą, kuriame Biuras siekia išieškoti kitam nacionaliniam draudikų biurui pagal Bendradarbiavimo nuostatus atlygintą žalą, turi iš esmės vertinti atsakovu patraukto asmens prieštaravimus. Teisė į teisminę gynybą, garantuota tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų (Konstitucijos 30 str. 1 d., EŽTK 6 str. 1 d., LR CPK 5 str. 1 d.) turi būti užtikrinta ne tik ieškovui, bet ir atsakovui, suteikiant jam efektyvią galimybę gintis nuo pareikšto reikalavimo. Iš pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatų išplaukiantis draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimas, dėl kurio Biuras pasitiki kitos valstybės narės biuro atliktu žalos administravimu, jo atliktu eismo įvykio šalies teisės aktų taikymu ir dėl to automatiškai atlygina visas mokėtinas sumas, negali būti besąlygiškai išplėstas ir dėl trečiųjų asmenų, nedalyvaujančių biurų tarpusavio santykiuose. Darytina išvada, kad atsakovui ginčijant jo atsakomybės pagal eismo įvykio valstybės narės teisę pagrįstumą, ieškovui tenka pareiga įrodyti faktinę aplinkybę, kad savo Įstatymo 17 str. 5 d. įtvirtintą pareigą kompensuoti kitos valstybės draudikų biurui jis įvykdė remdamasis tos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančiais teisės aktais.

Ieškovas  pateikė prašomos priteisti sumos – 17188,62 GBP sumos detalizaciją (1 t., b. l. 107-108) su priedais, iš kurios matyti, kad 17188,62 GBP reikalavimą sudaro: 1) 9820,42 GBP draudimo išmoka dėl nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos: už sugadintą automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-11-24 išmokėta draudimo išmoka 3915 GBP (1 t. b. l. 134-135), remiantis transporto priemonių vertintojų „I.M.C.S PLC“ išvada (1 t. b. l. 146-147);  už pakaitinio automobilio nuomą laikotarpiu nuo 2008-06-20 iki 2008-07-31 draudimo išmoka 4885,42 GBP 2009-01-29 išmokėta nukentėjusiajam automobilio nuomos paslaugas suteikusiai įmonei „PROXIMO LTD“ (1 t., b. l. 136-137);  už pakaitinio automobilio nuomą laikotarpiu nuo 2008-08-15 iki 2008-11-12 nukentėjusiajam 1020,00 GBP draudimo išmoka išmokėta 2010-03-18 (1 t., b. l. 132-133, 156-157, 158-159); 2) 2325,00 GBP draudimo išmoka dėl nukentėjusiojo patirtos asmens žalos, kurią Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras pasiūlė nukentėjusiajam, kaip kompensaciją, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir kurią nukentėjusysis patvirtino, išmokėta dalimis: 25 GBP draudimo išmoka išmokėta 2009-11-24; 2300 GBP draudimo išmoka išmokėta 2010-03-18; 3) Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras 2010-05-12 išmokėdamas draudimo išmoką 2801,21 GBP (1 t., b. l. 130-131) kompensavo nukentėjusįjį atstovavusios teisininkų kontoros „Integrity Legal LLP“ patirtas išlaidas, įtrauktas į „Integrity Legal LLP“ 2010-03-08 pateiktą reikalavimą (1 t., b. l. 144-145). 4) 2241,99 GBP žalos administravimo mokestis už Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro patirtas išlaidas administruojant žalą.

Atsakovas ginčija patirtos žalos dydį. Iš bylos duomenų nustatyta, t. y. inžinieriaus ataskaitoje apie transporto priemonę VW Passat SE TDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad transporto priemonė yra visiškai sugadinta, remonto kaina viršija transporto priemonės vertę (1 t., b. l 146-147). Dėl šių aplinkybių Didžiosios Britanijos draudikų biuras atlygino transporto priemonės likutinę vertę, t. y. nebuvo atliekami jokie remonto darbai, nebuvo sudaromos šių darbų sąmatos ir pan. Atsakovas nepateikė duomenų, kad 3915 GBP suma už sugadintą automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neatitiko nustatytų reikalavimų ar buvo nepagrįsta (LR CPK 178 str.), todėl ieškovas pagrįstai prašo atlyginti šią sumą.

Nukentėjusiajam buvo atlygintos pakaitinio automobilio nuomos išlaidos – iš viso 5905,42 GPD (1 t., b. l. 132-133, 136-137, 140-141 152-159). Šios išlaidos susidarė už pakaitinio automobilio SKODA OCTAVIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo 2008-06-20 iki 2008-07-31, išmokos suma 4885,42 GBP; bei už pakaitinio automobilio FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo 2008-08-15 iki 2008-11-12, išmokos suma 1020 GBP. Atsakovas teigia, kad ženkliai skiriasi nuomotų automobilių kaina, todėl šios išlaidos turtėtų būti mažinamos.

Iš bylos duomenų matyti, kad  2009-01-29 išmokėta nukentėjusiajam automobilio nuomos paslaugas suteikusiai įmonei „PROXIMO LTD“ 4885,42 GBP (1 t., b. l. 136-137). Ši įmonė „PROXIMO LTD“ nurodė reikalavime atlyginti 5003,37 GBP sumą už pakaitinio automobilio nuomą (1 t., b. l. 152-153, 154-155), tačiau, Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui pasiūlius 4885,42 GBP kompensaciją, „PROXIMO LTD“ sutiko su nurodyto dydžio draudimo išmoka ir sutikimą dėl 4885,42 GBP išmokos 2009-01-16 patvirtino raštu (1 t., b. l. 140-141). Įvertinus laikotarpį, t. y. nuo 2008-06-20 iki 2008-07-31 ir sumokėtą sumą 4885,42 GBP, matyti, kad už vieną dieną nuomos mokestis sudarė 113,61 GBP (t. 1, b. l. 154–155). Už pakaitinio automobilio FORD MONDEO, valstybinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo 2008-08-15 iki 2008-11-12 1020 GBP draudimo išmoka išmokėta  nukentėjusiajam 2010-03-18 (1 t., b. l. 132-133, 156-159). Įvertinus šį laikotarpį, t. y. nuo 2008-08-15 iki 2008-11-12,  ir sumokėtą sumą 1020 GBP, matyti, kad už vieną dieną nuomos mokestis sudarė 12,14 GPB. Ieškovas pateikė duomenis, kad šis kainų skirtumas susidarė, nes pirmuoju laikotarpiu buvo nuomojamasi iš didelės valstybinės įmonės, o antruoju laikotarpiu iš mažesnės nepriklausomos bendrovės.

Teismas nurodo, kad laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama (LR CK 6.251 str.), t. y.  žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į žalos ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad pirmuoju laikotarpiu nukentėjusysis privalėjo nuomos tokią brangią transporto priemonę, kad nebuvo galimybės iš karto nuomotis pigesnės transporto priemonės, kaip laikotarpiu nuo 2008-08-15 iki 2008-11-12. Šių aplinkybių negalėjo paaiškinti ir Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad asmuo turi teisę į nuostolių atlyginimą, šiuo konkrečiu atveju į pakaitinio automobilio nuomą, nesuteikia pagrindo šią teisę realizuoti bet kokiu būdu, t. y. nesilaikant proporcingumo ir ekonomiškumo principo. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad prašomas priteisti išmokos dydis 4885,42 GBP už išsinuomotą automobilį SKODA OCTAVIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008-06-20 iki 2008-07-31, neatitinka teisingumo protingumo principų (LR CPK 1.5 str.), todėl mažintinas. Iš ieškovo pateiktų duomenų nustatyta, kad nuomos dydis už automobilį FORD MONDEO, valstybinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) už dieną sudarė 12,14 GPB, kadangi pirmuoju laikotarpiu automobilis buvo nuomojamas 43 dienas, todėl laikytina pagrįsta ir įrodyta suma 522,02 GBP. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ieškovė leistinais įrodymais pagrindė reikalavimą priteisti už pakaitinių automobilių nuomą bendrą sumą 1542,02 GBP (LR CPK 178 str.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad nukentėjusiajam už sveikatos sužalojimą atlyginta 2325 GBP suma. Ši suma buvo apskaičiuota pagal Didžiosios Britanijos teisės aktų nuostatas, t. y. teisėjų kolegijos rekomendacijas (t. 2, b. l. 112–117), įvertinus patirtus asmens sužalojimus ir pasekmes. Nepriklausomo eksperto medicininėje išvadoje nurodyta, kad O. K., įvykus eismo įvykiui, kurio metu atsitrenkta į transporto priemonės galą, patyrė kaklo, pečių ir nugaros sužalojimus, beveik pasveiko, tik kartais pasireiškia nurodyti simptomai (t. 3, b. l. 73-78). Žala už sveikatos sužalojimą atlyginta per du kartus, t. y. išmokėjus 2300 GBP ir 25 GBP (t. 1, b. l. 132–135). Atsakovas jokių duomenų paneigiančių pateiktus duomenis nepateikė, todėl darytina išvada, kad jis neįrodė, kad 2325 GBP suma už asmens sužalojimą nepagrįsta ir turėtų būti mažintina (LR CPK 178 str.). teismo vertinimu ieškovas pateikė pakankamai duomenų, kad pagrįstų šią sumą, todėl pripažintina, kad ieškovas turi teisę reikalauti  priteisti šią sumą iš atsakovo.

Kita nukentėjusiojo išlaidų suma susidarė už teisines „Integrity Legal LLP“ paslaugas, t. y. 2801,21 GBP. Pagal ieškovo pateiktus duomenis matyti, kad šios išlaidos priklauso nuo atlygintinos žalos dydžio, taip pat įtraukiami papildomi mokesčiai bei PVM. Teismas nurodo, kad net ir sumažinus priteistinos sumos dydį už pakaitinių automobilių nuomą iki 1542,02 GBP, bendras žalos dydis viršija 5000 GBP, todėl 2801,21 GBP suma apskaičiuota ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, matyti, kad  „Integrity Legal LLP“ sumažino apskaičiuotą sumą 58,75 GBP iki 2801,21 GBP. Atsakovas paneigiančių duomenų dėl šių sumų nepateikė.

Ieškovo nurodyta 2241,99 GBP suma yra Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro žalos administravimo mokestis, kuris apskaičiuojamas procentine išraiška nuo draudimo išmokos. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad ši suma buvo apskaičiuota nuo 14946,63 GBP. Teismui sumažinus priteistinos sumos dydį už pakaitinio automobilio nuomą nuo 4885,42 GBP iki 522,02 GBP atitinkamai perskaičiuotinas iš šis mokesčio dydis. Teismas pripažino pagrįstomis šias sumas: 3915 GBP suma už sugadintą automobilį; 1542,02 GBP už pakaitinių automobilių nuomą; 2325 GBP suma už asmens sužalojimą; 2801,21 GBP už teisines išlaidas – iš viso: 10583,23 GBP. Tokiu būdu administravimo mokestis turėtų sudaryti 1587,48 GBP, t. y. 15 proc. nuo draudimo išmokos. Esant nustatytoms aplinkybes Didžiosios Britanijos draudikų biuro mokestis mažintinas nuo 2241,99 GBP iki 1587,48 GBP.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė reikalavimą dėl 12170,71 GBP pagrįstumo, todėl ši suma turi būti atlyginta atsakovo.

Atsakovas prašo mažinti prašomą priteisti sumą dėl sunkios turtinės padėties. LR CK 6.251 str. 1 d., įtvirtintas visiškas nuostolių (žalos) atlyginimo principas, tačiau taip pat numatyta galimybė įstatyme nustatyti šio principo išimtį. Tokia išimtis numatyta LR CK 6.282 str. 3 d., kuri suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, sumažinti atlygintinos žalos dydį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. LR CK 6.282 str. 3 d. įtvirtinta teisės norma yra išimtis iš bendrosios taisyklės, todėl ji gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais. Žalą padariusio asmens sunkios turtinės padėties sąvoka yra vertinamoji, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar pagal faktinius bylos duomenis galima pripažinti asmens turtinę padėtį sunkia. Analizuodama LR CK 6.282 str. 3 d. prasmę ir turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad ši teisės norma negali būti taikoma, jeigu žalą padariusiam asmeniui būtų sudaryta galimybė nevykdyti savo prievolės, nors tokios prievolės įvykdymas yra įmanomas. Dėl to ši teisės norma negali būti taikoma tada, kai atsakingas už padarytą žalą asmuo neįrodo, kad objektyviai jam nėra galimybių atlyginti padarytą žalą. Sprendžiant apie tokios galimybės turėjimą ar neturėjimą, būtina išsiaiškinti, ar aplinkybės, dėl kurių daroma išvada apie žalą padariusio asmens sunkią padėtį, yra pastovaus ir ilgalaikio pobūdžio. Tai reiškia, kad turi būti įvertinama ne tik žalą padariusio asmens turtinė padėtis, egzistuojanti bylos nagrinėjimo metu, bet ir šio asmens sveikatos būklę, šeiminę ir socialinę padėtį apibūdinančios bei kitos reikšmingos aplinkybės, kurios gali daryti įtaką jo turtinei padėčiai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ateityje. Teismo vertinimu byloje pateikti duomenys dėl atsakovo turtinės padėties, gaunamo darbo užmokesčio, turimų įsipareigojimų ir išlaikomų asmenų, šeiminės padėties nesudaro pagrindo mažinti prašomos priteisti sumos (t. 2, b. l. 18-40). Nėra pateikta duomenų, kad esama atsakovo turtinė padėtis yra ilgalaikio pobūdžio ir priteistinos sumos dydis sukeltų nepriimtinas ir sunkias pasekmes. Pastebėtina, kad atsakovo pateikti duomenys ir motyvai gali būti pagrindu prašyti išdėstyti mokėtiną sumą LR CPK 284 str. nustatyta tvarka, tačiau nesudaro pagrindo taikyti LR CK 6.251 str. 2 d. nurodytą išimtį. Dėl šių aplinkybių atsakovo argumentai, kad dėl sunkios turtinės padėties turėtų būti mažinama priteistina suma, atmestini kaip nepagrįsti (LR CPK 178 str.).

Ieškovas reiškė reikalavimą priteisti regreso teise 70947,75 Lt sumą, teismas pripažino pagrįsta ir įrodyta 50235,82 Lt reikalavimo dalį, todėl ši suma priteistina iš atsakovo.

LR CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (LR CK 6.210 str.) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos – 50235,82 Lt, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2013-07-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš dalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai atlygintinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 2 d. 88 str. ). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas patyrė šias išlaidas: 1236,80 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 43), dokumentų vertimo išlaidas 875,29 (t. 1, b. l. 42, 160, 184, t. 2, b. l. 123, t. 3, b. l. 79). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovui priteistina 875,78 Lt žyminio mokesčio bei 619,79 Lt išlaidų susijusių su dokumentų vertimu. Atsakovas pagal bylos duomenis patyrė teisines išlaidas 750 Lt už atsiliepimą į ieškinį paruošimą (t. 1, b. l. 174–175) bei 600 už teisines konsultacijas ir atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose (t. 2, b. l. 63–64). Atmetus  reikalavimo dalį, atsakovui iš ieškovo priteistinos 394,07 Lt išlaidos už teisinę pagalbą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įmonės kodas 125709291, Algirdo g. 38, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT96 7044 0600 0155 8515 AB „SEB bankas“, iš A. P., asmens  kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 50235,82 Lt nuostoliams atlyginti regreso teise, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2013-07-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 875,78 Lt žyminio mokesčio ir 619,79 Lt už dokumentų vertimą.

Priteisti atsakovui A. P., asmens  kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 125709291, Algirdo g. 38, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT96 7044 0600 0155 8515 AB „SEB bankas“ 394,07 Lt išlaidų už teisines paslaugas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.