Civilinė byla Nr. e2A-1387-343/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18473-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;  3.3.1.18; 3.3.1.18.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo teisės centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno stiklas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo teisės centras“ dėl iškeldinimo iš patalpų ir skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno stiklas“ (toliau – ir ieškovė) ieškinyje teismo prašė: 1) iškeldinti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Verslo teisės centras“ (toliau – ir atsakovė) iš pagal 2013 m. sausio 14 d. nuomos sutartį Nr. 2013-01 (toliau – Nuomos sutartis) jai išnuomotų 17,00 m2 ploto negyvenamosios paskirties patalpų, įrengtų pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtų Nr. 104; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 802,20 Eur skolą; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 16,36 Eur delspinigius; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo ieškinio priėmimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje, dublike nurodė, kad 2013 m. sausio 14 d. šalys sudarė Nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovei 17,00 m2 ploto negyvenamosios paskirties patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo patalpas naudoti administracinei veiklai vykdyti ir mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutartis buvo sudaryta vienerių metų terminui, tačiau šalių sutarimu ne kartą buvo pratęsta. Pagal Nuomos sutarties 4.2. punktą ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį, atsakovę įspėjusi prieš vieną mėnesį. Atsakovei daugiau kaip šešis mėnesius nemokant patalpų nuomos mokesčio, ieškovė Nuomos sutartį nutraukė, atsakovę įspėjusi prieš vieną mėnesį. Ieškovės teigimu, ji apie Nuomos sutarties nutraukimą nuo 2020 m. lapkričio 2 d. atsakovę informavo 2020 m. rugsėjo 30 d. elektroniniu laišku (išsiųstu adresu (duomenys neskelbtini)) bei registruotu laišku, kurį išsiuntė atsakovės buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)), nurodytu Nuomos sutartyje. Pagal Nuomos sutarties 6.7. punktą, šalis apie pasikeitusį adresą privalo nedelsiant informuoti kitą šalį. Taigi, jei atsakovės kontaktiniai duomenys pasikeitė ir ji apie tai neinformavo ieškovės, ji turi prisiimti visą su tuo susijusią riziką. Anot ieškovės, atsakovė patalpomis nesinaudoja jau keletą mėnesių, tačiau patalpų neatlaisvina. Atsakovė už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. spalio 5 d. už patalpų nuomą yra skolinga 802,20 Eur, taip pat 16,36 Eur delspinigius. Taip pat nurodė, kad atsakovės teiginiai, jog sutartinių įsipareigojimų nevykdymą lėmė COVID-19 situacija, yra nepagrįsti.

3.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį, triplike nurodė, kad ji 2020 m. rugsėjo 30 d. rašto dėl Nuomos sutarties nutraukimo bei patalpų grąžinimo elektroniniu paštu ir registruota siunta negavo, apie tai jai tapo žinoma tik gavus ieškinį. Anot atsakovės, ji patalpomis naudojasi. Pažymėjo, kad ieškovė su ja nutraukė sutartį nenustačiusi protingo termino įsipareigojimams įvykdyti, nesuteikdama galimybės skolą sumokėti dalimis. Atsakovė 2020 metais susidūrė su finansiniais sunkumais dėl apribotos veiklos esant COVID-19 situacijai, ji, nesant įregistruotos sutarties viešajame registre, negalėjo pasinaudoti valstybės parama nuomos mokesčio kompensacijai. Atsakovės manymu, apie vienašališką Nuomos sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per Nuomos sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenurodytas – prieš 30 dienų. Nuomos sutarties 4.2. punkte nustatyta nuomotojos teisė nutraukti sutartį įspėjus prieš vieną mėnesį, tačiau iš byloje pateikto 2020 m. rugsėjo 30 d. pranešimo turinio akivaizdu, kad nuomotoja sutartį nutraukė anksčiau sutarties termino pabaigos dėl nesumokėto nuomos mokesčio. Šiuo atveju vienašališkas Nuomos sutarties nutraukimas dėl sutarties pažeidimo yra neteisėtas. Nurodė, kad sutiktų mokėti ieškovei skol1 dalimis po 250 Eur kas mėnesį už laikotarpį nuo skolos atsiradimo iki taikos sutarties patvirtinimo, tokiu būdu padengiant ieškovės advokato išlaidas ir kompensuojant ieškovės negautą nuomos mokestį (sutarties sudarymo atveju). 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas iškeldino atsakovę iš 17,00 m2 ploto negyvenamosios paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), išnuomotų pagal 2013 m. sausio 14 d. Nuomos sutartį, priteisė ieškovei iš atsakovės 802,20 Eur skolą, 16,36 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (818,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 100,33 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei iš atsakovės priteisė 9,04 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

5.       Konstatavo, kad šalys 2013 m. sausio 14 d. sudarė Nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovei 17,00 m2 ploto negyvenamosios paskirties patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).

6.       Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą iškeldinti atsakovę iš negyvenamųjų patalpų, nurodė, kad ieškovė laiku ir tinkamai, kaip numatė 2013 m. sausio 14 d. Nuomos sutartis, informavo atsakovę apie Nuomos sutarties nutraukimą, todėl atsakovei atsirado pareiga išsikelti iš ieškovei priklausančių patalpų. Konstatavo, kad ieškovei nutraukus su atsakove patalpų Nuomos sutartį ir atsakovei iki šiol negrąžinus patalpų ieškovei, atsakovė be teisėto pagrindo yra užėmusi negyvenamosios paskirties patalpas, todėl ieškovės reikalavimą tenkino ir atsakovę iškėlė iš patalpų.

7.       Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė ir nurodė aplinkybes, jog Nuomos sutartis nutraukta neteisėtai, savo poziciją išdėstė atsiliepime bei triplike, tačiau byloje priešieškinio nereiškė ir savarankiškų reikalavimų nesuformulavo. Darė išvadą, kad Nuomos sutarties nutraukimo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl išsamiau dėl to nepasisakė.

8.       Vertino, kad byloje pateiktas atsiskaitymų su debitoriais apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad atsakovė daugiau kaip pusę metų nemokėjo ieškovei patalpų nuomos mokesčio, atsakovė tik iš dalies apmokėjo 2020 m. vasario 3 d. PVM sąskaitą faktūrą (likusi nesumokėta nuomos dalis yra 13,40 Eur), todėl susidarė 802,20 Eur skola. Atsakovė, žinodama apie pareigą mokėti patalpų nuomos mokestį, šios pareigos tinkamai nevykdė. Teismas laikėsi pozicijos, kad nėra pagrindo atsakovės finansinės padėties, dėl kurios ji nustojo mokėti ieškovei nuomos mokestį, sieti su COVID-19 situacija. Sprendė, kad atsakovė pažeidė sutartinę prievolę, todėl ieškovei iš jos priteisė 802,20 Eur skolą.

9.       Nustatė, kad Nuomos sutarties 3.6. punkte šalys susitarė, kad atsakovė laiku nesumokėjusi patalpų nuomos mokesčio, privalo mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Ieškovė apskaičiavo 16,36 Eur delspinigius. Teismas vertino, kad delspinigiai pagal PVM sąskaitas faktūras apskaičiuoti tinkamai, atsakovė prieštaravimų dėl delspinigių dydžio nepareiškė, todėl juos priteisė.

                                  III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad pranešimas dėl vienašališko Nuomos sutarties nutraukimo atsakovei buvo išsiųstas tinkamai. Teigia, kad ji iš ieškovės buhalterės el. pašto gaudavo tik sąskaitas, tačiau jokio pranešimo apie Nuomos sutarties nutraukimą iš buhalterės J. D. el. pašto negavo. Pažymi, kad ieškovės administracija yra įsikūrusi to paties pastato trečiame aukšte, todėl pranešimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo ieškovės atstovai galėjo įteikti atsakovės darbuotojams pasirašytinai. 

10.2.       Nuomos sutarties nutraukimas, nenustačius jokio protingo termino įsipareigojimams įvykdyti, yra kraštutinė kreditoriaus teisių gynimo priemonė.

10.3.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė ginčija Nuomos sutarties nutraukimo teisėtumą procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, triplike), turėjo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti nagrinėti keliamą klausimą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų keliamų reikalavimų ir klausimo dėl Nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, netinkamai taikė procesinės teisės normas dėl procesinių dokumentų trūkumų šalinimo. Šiuo atveju byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

10.4.       Pirmosios instancijos teismas priteisė neadekvačiai dideles, didesnes už skolą ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė, kad procesas nebuvo sudėtingas, buvo parengtas tik ieškinys ir dublikas, posėdis truko keliolika minučių. Neatsižvelgta ir į tai, kad ieškovės advokatai keitėsi jų pačių iniciatyva, nė vienai iš šalių nereikėjo vykti į teismo posėdį, kadangi jis vyko nuotoliniu būdu, todėl 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidos, viršijančios skolos dydį, mažintinos.

11.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktus, sprendimo 16 punkte teisingai konstatavo, jog ieškovė tinkamai ir laiku atsakovei pranešė apie Nuomos sutarties nutraukimą.

11.2.       Atsakovė pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose neneigė ir apeliaciniame skunde neneigia, kad elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) naudojosi ir, kad juo gaudavo ieškovės buhalterės J. D. siunčiamus elektroninius laiškus. 

11.3.       Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nepateikė reikalavimo Nuomos sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu. Atsakovė išdėstė tik savo nuomonę Nuomos sutarties nutraukimo klausimu. Taigi, atsakovė nuo ieškovės reikalavimų gynėsi prieštaravimais, o ne reikšdama savo reikalavimus. Šiuo atveju nei atsiliepimas į ieškinį, nei triplikas neturėjo jokių trūkumų, kurių pašalinimui reikėjo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą.

11.4.       Teismo sprendimas buvo priimtas ieškovės naudai, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį.

          Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13.       Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

14.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl iškeldinimo iš patalpų ir skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       Nustatyta, kad šalys 2013 m. sausio 14 d. sudarė Nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovei 17,00 m2 ploto negyvenamosios paskirties patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo sudaryta vienerių metų terminui, nėra ginčo, kad ji šalių sutarimu buvo ne kartą pratęsta. Vadovaujantis atsiskaitymų su debitoriais apskaitos žiniaraščio duomenimis, nustatyta, kad atsakovės skola ieškovei sudaro 802,20 Eur (atsakovė yra apmokėjusi tik dalį skolos pagal 2020 m. vasario 3 d. PVM sąskaitą faktūrą). Ieškovė laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 17 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d. apskaičiavo 16,36 Eur delspinigius. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės darbuotojas 2020 m. rugsėjo 30 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir registruota pašto siunta adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė atsakovei 2020 m. rugsėjo 30 d. pranešimą Nr. 908 dėl Nuomos sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iškeldinti atsakovę iš pagal 2013 m. sausio 14 d. Nuomos sutartį jai išnuomotų negyvenamosios paskirties patalpų, kuri nutraukta, priteisti skolą už patalpų nuomą.

16.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino – iškėlė atsakovę iš nuomojamų patalpų, priteisė ieškovei skolą ir delspinigius. Konstatavo, kad ieškovė laiku ir tinkamai, kaip numatė 2013 m. sausio 14 d. Nuomos sutartis, informavo atsakovę apie Nuomos sutarties nutraukimą. Laikėsi pozicijos, kad ieškovei nutraukus su atsakove patalpų Nuomos sutartį ir atsakovei iki šiol negrąžinus patalpų ieškovei, atsakovė be teisėto pagrindo yra užėmusi negyvenamosios paskirties patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Pasisakydamas dėl skolos, nurodė, kad byloje pateiktas atsiskaitymų su debitoriais apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad atsakovė daugiau kaip pusę metų nemokėjo ieškovei patalpų nuomos mokesčio, yra susidariusi 802,20 Eur skola. Pažymėjo, kad nors atsakovė ir nurodė aplinkybes, jog Nuomos sutartis nutraukta neteisėtai, tačiau byloje priešieškinio nereiškė, savarankiškų reikalavimų nesuformulavo. Darė išvadą, kad Nuomos sutarties nutraukimo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl išsamiau dėl to nepasisakė.

17.       Apeliantė su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis nesutinka. Vieną iš apeliacinio skundo argumentų nurodo tai, kad apylinkės teismas padarė klaidingą išvadą, jog pranešimas dėl vienašališko Nuomos sutarties nutraukimo atsakovei buvo išsiųstas tinkamai. Anot apeliantės, ji iš ieškovės buhalterės el. pašto gaudavo tik sąskaitas, tačiau jokio pranešimo apie Nuomos sutarties nutraukimą iš buhalterės J. D. el. pašto negavo. Pažymėjo, kad ieškovės  administracija yra įsikūrusi to paties pastato trečiame aukšte, todėl pranešimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo ieškovės atstovai galėjo įteikti atsakovės darbuotojams pasirašytinai. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, jame apylinkės teismas nekonstatavo fakto, jog atsakovei pranešimas apie Nuomos sutarties nutraukimą buvo išsiųstas būtent iš ieškovės buhalterės J. D. el. pašto. Priešingai, teismas sprendime nurodė, kad pranešimą atsakovei el. paštu išsiuntė ieškovės darbuotojas (nekonkretizuojant koks). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nelaikytina svarbia aplinkybe, koks ieškovės darbuotojas atsakovei išsiuntė pranešimą apie vienašalį Nuomos sutarties nutraukimą, o reikšminga tai, kokiu adresu pranešimas buvo išsiųstas. Kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, pranešimas apie Nuomos sutarties nutraukimą atsakovei buvo išsiųstas el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį pripažino, kad esant ilgalaikiams patalpų nuomos santykiams, ji bendravo ir laiškus gaudavo iš ieškovės atstovės buhalterės J. D.. Į bylą pateikti elektroniniai susirašinėjimai patvirtina, kad ši ieškovės darbuotoja elektroninius laiškus su PVM sąskaitomis faktūromis, skolos suderinimo aktais, atsakovei siųsdavo adresu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, kad ieškovės siųsti elektroniniai laiškai atsakovę pasiekdavo, priešingų aplinkybių atsakovė neįrodė, įrodymų nepateikė. Be to, pranešimas apie Nuomos sutarties nutraukimą atsakovei buvo siunčiamas ir registruotu paštu, adresu (duomenys neskelbtini), nurodytu Nuomos sutartyje. Vadovaujantis Nuomos sutarties 6.7. papunkčiu, šalis apie pasikeitusį adresą privalo nedelsiant informuoti kitą šalį. Taigi, jei pasikeitė atsakovės buveinės adresas, ji apie tai privalėjo pranešti ieškovei, kad esant būtinybei, būtų galima su ja susisiekti, juolab, kai šalis siejo nuomos teisiniai santykiai. Šiuo atveju, atsakovė privalo atsakyti už pasekmes, atsiradusias išimtinai dėl jos pačios neapdairumo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė atsakovei apie patalpų Nuomos sutarties nutraukimą pranešė tinkamai, kadangi pranešimą išsiuntė tiek elektroniniu paštu, tiek atsakovės buveinės adresu, nurodytu Nuomos sutartyje. Įrodymų, kad atsakovė apie pasikeitusį adresą būtų informavusi ieškovę, byloje nėra.

18.       Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė nutraukė Nuomos sutartį, nenustačiusi atsakovei protingo termino įsipareigojimams įvykdyti. Pagal Nuomos sutarties 4.2. papunktį, nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš sutarties termino pabaigą, raštu įspėjęs nuomininką prieš vieną mėnesį. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytai pozicijai, kad pagal minėtą Nuomos sutarties nuostatą, ieškovė neprivalėjo atsakovei siųsti jokių įspėjimų apie neįvykdytas prievoles nustatant papildomą terminą jų įvykdymui ir galimą patalpų Nuomos sutarties nutraukimą prievolių neįvykdžius. Ieškovė turėjo teisę į atsakovės tęstinį piniginių prievolių, nustatytų Nuomos sutartyje, nevykdymą, reaguoti sprendimu nutraukti Nuomos sutartį. Pažymėtina, kad ieškovė, nuspręsdama nutraukti su atsakove sudarytą Nuomos sutartį, laikėsi jos nutraukimo tvarkos, kadangi kaip numato 4.2. papunktis, prieš 30 dienų (rugsėjo 30 d.) atsakovei pranešė, kad Nuomos sutartis nutraukiama nuo 2020 m. lapkričio 2 d.

19.       Apeliantė taipogi teigia, kad apylinkės teismas, nustatęs, jog ji ginčija Nuomos sutarties nutraukimo teisėtumą procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, triplike), turėjo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, t. y. nustatyti, kad tai yra savarankiškas atsakovės reikalavimas ir įpareigoti ją sumokėti žyminį mokestį, o ne atsisakyti nagrinėti keliamą klausimą. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

20.       Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo (atsakovo teikiant priešieškinį) pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio (priešieškinio) pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą.

21.       Civilinio proceso teisė pagal reguliavimo dalyką ir teisinių santykių reglamentavimo principus yra viešoji teisė, todėl teismas, kaip civilinių procesinių santykių subjektas, turi tik tas teises, kurios jam yra suteiktos konkrečių teisės aktų nuostatų ir neturi teisės peržengti įstatymo nustatytos kompetencijos ribų. Bylos nagrinėjimo pirmąja instancija ribas pagal bendrąją taisyklę lemia bylos šalių pareikšti reikalavimai (ieškinio, priešieškinio dalykas) ir reikalavimų faktinis pagrindas, teismui neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nurodytus atvejus.

22.       Kaip matyti iš apeliantės pateiktų procesinių dokumentų – atsiliepimo į ieškinį ir tripliko, ji juose nepateikė savarankiško reikalavimo Nuomos sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu. Priešingai, ji išsakė tik savo poziciją šiuo klausimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nuo ieškovės ieškinio gynėsi prieštaravimais, o ne reikšdama savarankišką reikalavimą. Be to, vertinant minėtų atsakovės procesinių dokumentų formą ir turinį, nelaikytina, kad jie neatitinka jiems keliamų reikalavimų, nustatytų CPK 111 straipsnyje, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo taikyti trūkumų šalinimo instituto. Atkreipiamas apeliantės dėmesys į tai, kad teisė reikšti priešieškinį yra atsakovės pareiga, teismas neturi pagrindo nurodyti atsakovei kaip jai gintis nuo ieškinio reikalavimų. Atsakovė galėjo pareikšti priešieškinį su savo reikalavimais, tačiau tokia teise nepasinaudojo, ji pasirinko gintis nuo ieškovės reikalavimų atsiliepimu į ieškinį ir tripliku, pateikiant prieštaravimus. 

23.       Apeliantė nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos. Teigia, kad apylinkės teismas priteisė neadekvačiai dideles, didesnes už skolą ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė, kad procesas nebuvo sudėtingas, buvo parengtas tik ieškinys ir dublikas, posėdis truko keliolika minučių, nei vienai iš šalių nereikėjo vykti į teismo posėdį, jis vyko nuotoliniu būdu, todėl 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidos, viršijančios skolos dydį, mažintinos. 

24.       Pagal bendrąją taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

25.       Pažymėtina, jog šiuo aspektu svarbu tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).

26.       Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 1 100,33 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. 93 Eur žyminį mokestį už ieškinį bei 1007,33 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Ieškovė patyrė šias išlaidas: ieškinio parengimas ir pateikimas teismui – 408,38 Eur; dubliko parengimas ir pateikimas teismui – 435,60 Eur; pasiruošimas bylai ir atstovavimas 2021 m. kovo 26 d. teismo posėdyje – 163,35 Eur (nustatyta iš 2021 m. kovo 5 d. (DOK-29718) ir 2021 m. kovo 25 d. (DOK-38830) prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma nėra neprotingai didelė, ji neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalių dydžių. Nagrinėjamu atveju, pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą koeficientas yra 2,5. Ieškinys parengtas 2020 m. lapkričio 17 d., PVM sąskaita faktūra už ieškinio parengimą išrašyta 2020 m. lapkričio 30 d., todėl jau vien už šio procesinio dokumento parengimą maksimali priteistina suma gali būti 3 496,25 Eur (2,5 koeficientas x 1 398,5 Eur (2020 m. II ketvirčio bruto) = 3 496,25 Eur). Taigi, apylinkės teismas, iš atsakovės ieškovei priteisdamas 1007,33 Eur  bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas – ieškinio, dubliko parengimą, pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą teismo posėdyje, nenukrypo nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, o priteisė mažesnę sumą nei numatyta Rekomendacijose. Tuo tarpu teismas ieškovei iš atsakovės priteisdamas 93 Eur žyminį mokestį taip pat nepadarė procesinių pažeidimų, nes ieškinys buvo tenkintas visiškai, todėl atsakovei atsiranda pareiga atlyginti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir žyminį mokestį. Pažymėtina, kad vien tai, jog ieškiniu reiškiamo reikalavimo dydis yra mažesnis nei patirtos bylinėjimosi išlaidos, nesudaro pagrindo bylinėjimosi išlaidas mažinti.

27.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti apeliantės nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28.       Kiti skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

29.       Kauno apygardos teisme 2021 m. rugpjūčio 2 d. gautas ieškovės atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pateikti įrodymai – teisinių paslaugų detalizacija, 2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra (Serija ASAU Nr. 0006641) bei mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui buvo patirtos 816,75 Eur bylinėjimosi išlaidos. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1,3 koeficientas x 1 524,2 Eur = 1 981,46 Eur), todėl priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnis).

     Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi  Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

             palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą.

             Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno stiklas“ (juridinio asmens kodas 300037592) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo teisės centras“(juridinio asmens kodas 300074391) 816,75 Eur (aštuonių šimtų šešiolikos eurų ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą.

             Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                   Gintautas Koriaginas

                                                                                                                Algimantas Kukalis

                                                                                                                Rūta Palubinskaitė