Civilinė byla Nr. e2-1032-1097/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01002-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.1; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.5; 3.2.4.4; 3.2.4.11
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
GALUTINIS SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Latvelė,
sekretoriaujant Daivai Vasiliauskei, Kristinai Perednienei,
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Soscredit“ atstovui advokatui Aleksandrui Vancevičiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Novum Situm“ atstovei advokatei Rūtai Brazauskienei,
atsakovui A. J.,
trečiajam asmeniui G. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Soscredit“ patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Novum Situm“ ir A. J. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – G. B.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Soscredit“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB,,Novum Situm“ dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 202 922,70 Eur skolą; 6 617,32 Eur sutartines palūkanas; 991,23 Eur metines 6 proc. palūkanas, apskaičiuotas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas; 36 526,086 Eur delspinigių; 8 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2 988,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad šalys 2020 m. rugpjūčio 18 d. sudarė paskolos sutartį Nr. PS20200818/SOS-01 (toliau – Paskolos sutartis), pagal kurią ieškovė (paskolos davėja) suteikė atsakovei (paskolos gavėjai) 202 922,70 Eur paskolą. Ieškovės teigimu, mokėjimo terminai suėjo, tačiau atsakovė negrąžino jokios paskolos dalies, todėl ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovės susidariusią skolą.
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 202 922,70 Eur skolos, 6 617,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 36 526,09 Eur delspinigių, 991,23 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 8 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (247 057,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 988,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. 2022 m. rugsėjo 2 d. byloje gauti ir priimti atsakovės prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. preliminaraus sprendimo. Prieštaravimuose atsakovė argumentavo, kad ieškovės prašoma priteisti skola pagal Paskolos sutartį buvo perkelta kitam skolininkui A. J. pagal 2020 m. rugsėjo 11 d. UAB ,,Soscredit“, UAB ,,Novum Situm“ ir A. J. sudarytą skolos perkėlimo sutartį (toliau – Skolos perkėlimo sutartis), o skolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2025 m. gruodžio 31 d. Skolos perkėlimas yra vienas iš prievolių pasibaigimo pagrindų, kai pasibaigia skolininko prievolė kreditoriui, o kreditoriaus skolininku tampa naujasis skolininkas. Dėl to ieškinys atsakovės UAB ,,Novum Situm“ atžvilgiu atmestinas.
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 16 d. nutartimi priėmė patikslintą ieškinį byloje.
5. Ieškovė BUAB ,,Soscredit“ patikslintu ieškiniu atsakovams UAB ,,Novum Situm“ ir A. J. dėl skolos priteisimo prašė priteisti ieškovei iš atsakovės UAB ,,Novum Situm“ 202 922,70 Eur skolą, 39 815,26 Eur palūkanų pagal paskolos sutartį, 991,23 Eur metines 6 proc. dydžio palūkanų, apskaičiuotas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalį, 36 526,09 Eur delspinigių pagal paskolos sutartį; 8,5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį; bylinėjimosi išlaidas. Tuo atveju, jei teismas laikytų 2020 m. rugsėjo 11 d. skolos perkėlimo sutartį egzistuojančia ir sukeliančia teisines pasekmes, ieškovė suformulavo alternatyvius ieškinio reikalavimus: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. rugsėjo 11 d. Skolos perkėlimo sutartį, priteisti ieškovei iš atsakovės UAB ,,Novum Situm“ 280 255,28 Eur įsiskolinimą (202 922,70 Eur skolos, 39 815,26 Eur palūkanų pagal paskolos sutartį, 991,23 Eur 6 proc. palūkanų pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, 36 526,09 Eur delspinigių pagal paskolos sutartį), 8,5 proc. dydžio metines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį; bylinėjimosi išlaidas.
6. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė UAB „Soscredit“ (paskolos davėja) ir atsakovė UAB ,,Novum Situm“ (paskolos gavėja) pasirašė Paskolos sutartį Nr. PS20200818/SOS-01 (toliau – Paskolos sutartis), kuria ieškovė suteikė atsakovei 202 922,70 Eur paskolą (toliau – Paskola). Atsakovė Paskolą įsipareigojo grąžinti ieškovei iki 2021 m. gruodžio 31 d. Visa Paskolos suma atsakovei buvo išmokėta, tačiau, suėjus mokėjimo terminams, atsakovė negrąžino jokios Paskolos dalies. Dėl to ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Paskolos sumą (202 922,70 Eur) ir susijusias sumas pagal Paskolos sutartį: 15 proc. metines palūkanas pagal Paskolos sutartį už naudojimąsi Paskola, Paskolos sutartyje nustatytus 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, 6 proc. dydžio palūkanas pagal CK 6.210 straipsnį, 8,5 proc. palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Ieškovės teigimu, atsakovų nurodoma 2020 m. rugsėjo 11 d. skolos perkėlimo sutartis neegzistavo ir nebuvo sudaryta, o skola atsakovui A. J. nebuvo perleista. Grįsdama šiuos teiginius, ieškovė nurodė, kad ieškovės
nemokumo administratoriui atlikus bendrovės dokumentų peržiūrą, analizę, minima Skolos perkėlimo sutartis nebuvo rasta, nebuvo rasti jokie įrašai apie tokios Skolos perkėlimo sutarties egzistavimą nei įmonės buhalterinėje, nei dokumentų apskaitoje. Bendrovėje dirbę darbuotojai (taip pat ir bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, teisininkas) tokios sutarties nėra gavę ir nėra jos matę. Ieškovės finansinės (buhalterinės) apskaitos duomenimis tokia tariama Skolos perkėlimo sutartis neegzistuoja ir ji nebuvo sudaryta bei fiksuota nei 2020 m. rugsėjo 11 d., nei vėliau. Priešingai, buhalterinės apskaitos duomenys vienareikšmiai rodo, kad minima skola pagal Paskolos sutartį buvo fiksuota tik kaip atsakovės UAB „Novum Situm“ skola, jokio skolos perkėlimo nebuvo bei tą patvirtino G. B. (kaip bendrovės direktorė) ir A. J. (kaip UAB „Novum Situm“ direktorius), pasirašydami atitinkamus įmonių finansinės apskaitos dokumentus. Ieškovės teigimu, tariamo Skolos perkėlimo sutartis surašyta ir pasirašyta G. B. ir A. J., kuriuos sieja glaudūs asmeniniai ryšiai, šeimyniniai santykiai, todėl toks dokumentas šių asmenų galėjo būti surašytas bet kuriuo vėlesniu laikotarpiu, atgaline data, siekiant išvengti realaus skolos išieškojimo iš jų kontroliuojamo mokaus juridinio asmenio – atsakovės, fiktyviai nurodant, kad skola perkeliama nemokiam asmeniui atsakovui A. J. Versija dėl tariamo skolos perkėlimo iš mokios bendrovės UAB „Novum Situm“ nemokiam A. J. buvo sukurta tik tuomet, kai ieškovė pareikalavo UAB „Novum Situm“ grąžinti Paskolą.
8. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta, kad atsakovų pateikta Skolos perkėlimo sutartis egzistuoja ir toks sandoris sukelia teisines pasekmes, ieškovė suformulavo alternatyvius ieškinio reikalavimus, prašydama pripažinti Skolos perkėlimo sutartį negaliojančia ab initio bei pagal Paskolos sutartį reikalaujamas sumas priteisti iš atsakovės (tikrosios skolininkės) UAB „Novum Situm“. Ieškovė argumentavo, kad ginčijama Skolos perkėlimo sutartis pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento keliais pagrindais: kaip sutartis, sudaryta su pačiu savimi (CK 2.134 straipsnio 1 dalis, 2.135 straipsnio 1–2 dalys), prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), prieštaraujanti viešajai tvarkai ir / ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), prieštaraujanti bendrovės UAB ,,Soscredit“ tikslams (CK 1.82 straipsnis), sudaryta dėl piktavališko asmenų susitarimo (CK 1.91 straipsnis).
9. Atsakovė UAB ,,Novum Situm“ atsiliepime prašė patikslintą ieškinį pagal abu alternatyvius reikalavimus atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad ieškinio reikalavimai dėl skolos ir susijusių sumų priteisimo atmestini, nes skola pagal 2020 m. rugpjūčio 18 d. Paskolos sutartį buvo perkelta naujajam skolininkui atsakovui A. J. Skolos perkėlimo sutartis yra trišalė – ją pasirašė ieškovė ir abu atsakovai. Perkėlus skolą, atsakovės prievolė pagal Paskolos sutartį ieškovei pasibaigė.
10. Atsakovė paaiškino Skolos perkėlimo sutarties sudarymo aplinkybes, nurodydama, kad ieškovė ir atsakovė yra per atsakingus asmenis ir valdymo organus susijusios įmonės, todėl Skolos perkėlimo sutartis buvo sudaryta tarp susijusių asmenų, o tokie skolų perkėlimai buvo įprasta praktika. Ieškovės iniciatyva atsakovė už didesnę nei rinkos kainą nupirko UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“ įkeistus turtinius objektus (Žygimantų g. ir Taurijos g.) tam, kad „Synergy European Crowdlending Fund“ galėtų dirbtinai pagerinti savo finansinius rodiklius. Dėl nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovė ir atsakovė sudarė 2020 m. rugpjūčio 3 d. Jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią, atsakovei išvysčius įsigytą nekilnojamąjį turtą, jis turėjo būti parduotas, o pelnas turėjo atitekti ieškovei. Šio turto įsigijimui finansavimą suteikė Kredito unija „Taupa“ – buvo sudaryta 2020 m. rugsėjo 24 d. Paskolos sutartis Nr. SLTA-2835417, kuria atsakovei buvo suteikta 750 000 Eur tikslinė paskola. Derantis su Kredito unija dėl šios paskolos suteikimo, atsakovė turėjo pasiekti tam tikrus finansinius rodiklius, kad paskola galėtų būti suteikta. Dėl šios priežasties buvo priimtas sprendimas perkelti pagal Paskolos sutartį ieškovės atsakovei jau išmokėtą 172 922,70 Eur paskolą. Skola su ieškovės žinia buvo perkelta atsakovės vadovui A. J. Atsižvelgiant į padarytą pakeitimą (skolos perkėlimą), buvo nukeltas paskolos grąžinimo terminas. Ieškovė sutiko sudaryti Skolos perkėlimo sutartį, kad atsakovei būtų suteikta tikslinė paskola, kuri visa buvo panaudota įsigyjant turtą ir vystant projektą pagal Jungtinės veiklos sutartį. Atsakovės teigimu, Skolos perkėlimo sutarties teisėtumas nėra paneigtas, o ieškovės alternatyvus reikalavimas dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio yra nepagrįstas ir neįrodytas. Vien tai, jog ieškovės buvusią vadovę ir atsakovės vadovą sieja artimi santykiai, savaime piktavališko susitarimo sudaryti ginčijamą sandorį (Skolos perkėlimo sutartį) neįrodo. Skolos perkėlimo sutartis nebuvo betikslė – ją sudarius buvo siekiama gauti išorinį finansavimą bendrai ieškovės ir atsakovės veiklai pagal Jungtinės veiklos sutartį ir šis tikslas buvo pasiektas.
11. Atsakovas A. J. atsiliepime prašė patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, ieškovė nepagrįstai nurodo, jog atsakovų tikslas buvo nesąžiningai perkelti atsakovui skolą, kildinamą iš Paskolos sutarties, ir išvengti skolos grąžinimo. Priešingai, atsakovų siekis visada buvo toliau vystyti bendrus projektus su ieškove ir tik dėl šios priežasties atsakovas prisiėmė finansinį įsipareigojimą pagal ginčijamą sutartį. Tą įrodo pateikti įrodymai apie nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), įsigijimą bei jo plėtojimą pagal Jungtinės veiklos sutartį.
12. Atsakovas taip pat nurodė, kad UAB ,,Giantus Group“, kaip motininė bendrovė, bendrai vedė įmonių grupės buhalteriją, o buvęs UAB ,,Giantus Group“ ir ieškovės vadovas D. Š. duodavo nurodymus G. B. dėl finansinių ataskaitų pasirašymo pagal įmonių grupės buhalterės parengtus dokumentus. Finansiniai dokumentai D. Š. nurodymu buvo dažnai koreguojami, taisomi ir tikslinami, todėl patikslintame ieškinyje išdėstyti teiginiai, kad Skolos perkėlimo sutartis buhalterinės apskaitos duomenyse nebuvo užfiksuota 2020 m. vertintini kritiškai. Atsakovo teigimu, D. Š. neteisėtai pasisavino įmonės grupės dokumentus, todėl kritiškai yra vertintini ir patikslintame ieškinyje nurodyti teiginiai neva ieškovės įmonėje nebuvo rasta Skolos perkėlimo sutartis. 2021 m. lapkričio 18 d. D. Š. kartu su savo advokatais atvyko į UAB ,,Giantus Group“ įmonių grupės patalpas, siekdamas perimti visus UAB ,,Soscredit“ ir UAB „Giantus finance“ dokumentus bei turtą. Kilus įtarimui, kad tokiu būdu yra siekiama perimti minėtų įmonių dokumentus tam, kad D. Š. galėtų nuslėpti galimus savo nusikalstamus veiksmus, susijusius su įmonių grupės finansų valdymu, buvo pasirašytas susitarimas tarp A. J., D. Š. ir įmonių grupės patalpas saugančios UAB „Ekskomisarų biuras“, kuriuo susitarta, jog dokumentai bus perduoti nustatytu laiku. Vėliau dokumentų perdavimo laikas buvo perkeltas į pirmadienį, o D. Š., savaitgalio metu, pažeidžiant sutartą dokumentų perdavimo tvarką, įsilaužė į patalpas, vienašališkai (be jokios kontrolės) perėmė visus jam reikiamus dokumentus bei juos išsivežė nežinoma kryptimi. Tarp D. Š. neteisėtai pasisavintų dokumentų galėjo būti ieškovei priklausęs Skolos perkėlimo sutarties egzempliorius.
13. Trečiasis asmuo G. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad Paskolos sutarties pasirašymas neturėjo neigiamos įtakos UAB ,,Soscredit“. Įmonės praktikoje akcininkai, susiję įmonės asmenys yra ne kartą ėmę paskolas iš UAB ,,Soscredit“. Tai buvo įprasta praktika. Visos sutartys visuomet buvo derinamos su valdybos pirmininku A. J. ir už įmonių grupės finansus atsakingu valdybos nariu D. Š.
14. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė patikslintą ieškinį tenkinti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Nurodė, kad pagal 2020 m. rugpjūčio 18 d. Paskolos sutartį pinigai buvo perduoti atsakovei UAB ,,Novum Situm“, paskola nebuvo grąžinta, todėl turi būti priteista ieškovei iš atsakovės, priteisiant ir susijusias sumas. Argumentavo, kad atsakovų nurodomo skolos perkėlimo nebuvo, ieškovės buhalterinėje apskaitoje nėra jokių skolos perkėlimą patvirtinančių dokumentų. Atsakovų pateikta Skolos perkėlimo sutartis prieštarauja rašytiniams įmonės dokumentams, juridinių asmenų registro duomenims. Skolos perkėlimo sutartis yra fiktyvi, pasirašyta tarpusavyje asmeniniais ryšiais susijusių asmenų, siekiant išvengti skolos išieškojimo iš mokaus juridinio asmens, tariamai perkeliant skolą nemokam atsakovui. Atsakovų keltos versijos dėl Skolos perkėlimo sutarties sudarymo aplinkybių, naudingumo ieškovei ar dėl atsakovės buhalterinių dokumentų perėmimo bei įrašų koregavimo šalinant įrašus apie skolos perkėlimą iš bendrovių buhalterinės apskaitos yra neįrodytos ir paneigtos bylos medžiaga. Atsakovų nurodoma skolos perkėlimo sutartis yra tariama, negali sukelti jokių teisinių pasekmių, o ieškinys turėtų būti patenkintas. Taip pat ieškovės atstovas argumentavo alternatyvų reikalavimą dėl Skolos perkėlimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento, jei teismas laikytų, jog tokia sutartis 2020 m. egzistavo ir sukelia teisines pasekmes. Skolos perkėlimo sutartis, parengta ir pasirašyta šeimyniniais ryšiais susijusių asmenų, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, prieštarauja ieškovės, kaip juridinio asmens, tikslams, imperatyvioms įstatymo nuostatoms, yra akivaizdžiai nuostolinga, pažeidžianti tiek bendrovės, tiek jos kreditorių interesus, nes dėl susijusių asmenų (G. B. ir A. J.) neteisėto susitarimo bendrovė netenka didelės vertės turto, dėl jo vykstant ieškovės nemokumo procesui kreditorių finansiniai reikalavimai negalės būti bent iš dalies patenkinti. Ieškovės atstovo teigimu, atsakovų keltos versijos dėl skolos perkėlimo sutarties, t. y. kad buvo klastojama įmonės apskaita, kad bendrovės dokumentai prarasti, kad apskaitą tvarką UAB ,,Giantus Group“, kad sutartis susijusi su projektu Žygimantų g., kad skola perkelta siekiant gauti paskolą ir pagerinti bendrovės finansinius rodiklius, – nė viena neįrodyta, remiamos tik atsakovų deklaratyviais teiginiais.
15. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB ,,Novum Situm“ atstovė prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai nepagrįsti, nes ieškovės teiginius paneigia Skolos perkėlimo sutartis. Atsakovė pateikė Skolos perkėlimo sutarties originalą, duomenų apie dokumento suklastojimą nėra. Skolos perkėlimo aplinkybės paaiškintos ir įvertintos – buvo siekiama vykdyti bendrą projektą, įsigyti nekilnojamąjį turtą. Buvo vykdomas šeimos verslas, siejamas bendrų interesų. Skolos grąžinimo terminas buvo pratęstas ir dar nėra suėjęs. Ieškovės sutikimas dėl skolos perkėlimo buvo – yra ieškovės vadovės parašas sutartyje. Skolos perkėlimas nenuginčytas. Tai yra pirminis dokumentas, o buhalteriniais duomenys išvestiniai. Ieškovės vadovė G. B. nieko nespręsdavo, buvo priimami partnerių sprendimai. Alternatyvūs ieškinio reikalavimai taip pat nepagrįsti – vadovas turėjo teisę tokį sandorį pasirašyti, o vien asmeniniai pasirašiusiųjų ryšiai nerodo prieštaravimo gerai moralei ar viešajai tvarkai. Ieškovės teiginiai dėl atsakovo nemokumo yra deklaratyvūs ir neįrodyti, nes iš atsakovo skolos išsiieškoti nebuvo bandyta, o atsakovo nemokumas neįrodytas. Ieškovė neįrodė, kad nukentėjo, neįrodė patirtos žalos.
16. Teismo posėdžio metu atsakovas A. J. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad bendrovės UAB ,,Soscredit“ ir UAB ,,Novum Situm“ buvo susijusios per asmenis, vykdžiusius šeimos verslą. 2017 m. akcininku tapo D. Š., kuris dalyvavo tvarkant visų įmonių apskaitą, o 2021 m. uzurpavo įmonių grupę, pavogė apskaitos dokumentus. Visa įmonių apskaita buvo tvarkoma motininės bendrovės UAB ,,Giantus Group“, o, ją perėmus D. Š., padedant buhalterei, buhalterinė apskaita buvo koreguojama. Dėl to, atsakovo teigimu, iš buhalterinių dokumentų buvo pašalinta ir Skolos perkėlimo sutartis. Atsakovas paaiškino, kad reikalavimo perleidimo sutartys buvo įprasta praktika įmonių grupės veikloje, siekiant reikiamu metu ,,pagražinti“ įmonių rezultatus. Ir šiuo atveju bendrovės skola buvo perkelta atsakovui, kad bendrovės veiklos rezultatai būtų geresni ir jai būtų suteikta paskola bendram su ieškove projektui vykdyti – pirkti nekilnojamajam turtui Žygimantų gatvėje, vystyti veiklą ir gauti pelną, kuris turėjo tekti ieškovei.
17. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo G. B. nurodė, kad, būdama UAB ,,Soscredit“ vadove, tik pasirašinėjo dokumentus, tačiau jokių sprendimų nepriėmė. Viską žodžiu derindavo ir spręsdavo akcininkai, sprendimus priimdavo D. Š. ir A. J., o dokumentus tvarkė buhalteriai. Visos grupės bendrovės dirbo vienose patalpose.
Teismas
konstatuoja:
Preliminarus sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas.
18. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir nėra šalių ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė UAB ,,Soscredit“ (paskolos davėja) ir atsakovė UAB ,,Novum Situm“ (paskolos gavėja) sudarė paskolos sutartį Nr. PS20200818/SOS-01 (toliau – Paskolos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei 202 922,70 Eur paskolą (toliau – Paskola), o atsakovė įsipareigojo ją grąžinti iki 2021 m. gruodžio 31 d. (e. t. 1, b. l. 11–12). Vykdydama Paskolos sutartį, ieškovė atsakovei iš viso perdavė 202 922,70 Eur: ieškovė laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. atsakovei mokėjimo pavedimais sumokėjo 172 922,70 Eur: 2020 m. rugpjūčio 18 d. – 90 000 Eur, 2020 m. rugpjūčio 20 d. – 62 922,70 Eur, 2020 m. rugsėjo 1 d. – 10 000 Eur, 2020 m. rugsėjo 7 d. – 10 000 Eur (e. t. 1, b. l. 13). 2020 m. gruodžio 7 d. ieškovė atsakovei perdavė, o atsakovė priėmė, 30 000 Eur grynais pinigais (e. t. 1, b. l. 14). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė UAB ,,Novum Situm“ Paskolos (ar jos dalies) ieškovei nėra grąžinusi.
19. Ieškovė kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Novum Situm“ 202 922,70 Eur skolą pagal Paskolos sutartį ir susijusias sumas – palūkanas, delspinigius. Atsakovai, prašydami atmesti ieškovės reikalavimus, pateikė 2020 m. rugsėjo 11 d. Skolos perkėlimo sutartį, pasirašytą nurodytu laiku buvusios UAB ,,Soscredit“ (kreditorės) vadovės G. B., UAB ,,Novum Situm“ (pirminės skolininkės) vadovo A. J. ir A. J. (naujojo skolininko) (toliau – Skolos perkėlimo sutartis) (e. t. 1, b. l. 146–147; e. t. 3, b. l. 10–11; e. bylos popierinis priedas l. 5–6), argumentuodami, kad skola pagal Paskolos sutartį buvo perkelta naujajam skolininkui A. J., skolos perkėlimas yra vienas iš prievolių pasibaigimo pagrindų, todėl ieškovės reikalavimai atsakovei UAB ,,Novum Situm“ nepagrįsti. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovų argumentus, įrodinėjo, jog toks skolos perkėlimo sandoris niekada nebuvo sudarytas ir neegzistavo, tačiau, jei teismas taikytų Skolos perkėlimo sutartį egzistuojančia bei sukeliančia teisines pasekmes, taip pat suformulavo papildomą alternatyvų ieškinio reikalavimą – pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. rugsėjo 11 d. Skolos perkėlimo sutartį.
20. Taigi, esminis byloje kilęs ginčas – dėl Skolos perkėlimo sutarties sudarymo ir skolos pagal Paskolos sutartį perkėlimo fakto nustatymo, o, jei toks faktas būtų nustatytas, t. y. jei būtų nustatyta, jog sudarytos Skolos perkėlimo sutarties pagrindu skola pagal Paskolos sutartį buvo perkelta naujajam skolininkui, – dėl šios Skolos perkėlimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
21. Sandorio / sutarties sudarymas – juridinis faktas, dėl kurio (ne)buvimo kilus ginčui, jam nustatyti taikytinos bendrosios reikšmingų faktinių aplinkybių įrodinėjimo taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Aplinkybę dėl sutarties sudarymo fakto, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).
22. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019; kt.).
23. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią (CK 6.159 straipsnis). Pagal CK 6.181 straipsnio 4 dalį sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma. Faktą, kad sutartis buvo sudaryta, patvirtina ir sutarties šalių elgesys po šios sutarties sąlygų derinimo ir sutarties pasirašymo (sudarymo).
24. Be to, nagrinėjamu atveju aktualu pabrėžti tai, kad ginčas yra kilęs dėl sutarties, kurios šalimis įvardijami du juridiniai asmenys – uždarosios akcinės bendrovės – ieškovė UAB ,,Soscredit“ ir atsakovė UAB ,,Novum Situm“, (ne)sudarymo. Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme (CK 2.33 straipsnis). Vienas iš juridinio asmens požymių yra jo turto atskirumas. Kad būtų galima nustatyti juridinio asmens turtą, taip pat jo įsipareigojimus, turtas turi būti tinkamai apskaitomas. Finansinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą siekiant užtikrinti finansinės apskaitos informacijos tinkamumą ataskaitoms parengti ir subjekto ar informacijos vartotojų ekonominiams sprendimams priimti, reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas (toliau – FAĮ), kuris nustato ir uždarųjų akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų (ABĮ 2 straipsnio 2 dalis), ūkinių operacijų registravimo ir pagrindimo reikalavimus, finansinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą (FAĮ 1 straipsnio 1, 2 dalys, 3 dalies 1 punktas).
25. Sandoriai dėl juridinio asmens turto laikytini ūkinėmis operacijomis FAĮ prasme, kurio 2 straipsnio 18 dalyje apibrėžta, kad ūkinė operacija – tai subjekto veikla arba nuo subjekto priklausantis ar nepriklausantis įvykis, keičiantis turto ir (arba) nuosavo kapitalo arba grynojo turto, finansavimo sumų, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų dydį ir (arba) struktūrą. FAĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais, o 2 dalyje įtvirtinta, kad visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose; ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną (FAĮ 3 straipsnio 3 dalis). Apskaitos dokumentai parengiami ūkinės operacijos metu arba jai įvykus ar pasibaigus (FAĮ 6 straipsnio 1 dalis). Taigi, dėl juridinio asmens, kaip teisės subjekto, ypatumų, jo sudaromi sandoriai pagal nustatytą teisinį reglamentavimą privalo būti fiksuojami juridinio asmens apskaitos dokumentuose. Ši aplinkybė reikšminga tais atvejais, kai, kilus ginčui, siekiama nustatyti faktą dėl tam tikro sandorio juridinio asmens vardu (ne)sudarymo.
26. Juridiniai asmenys civilines teises įgyja, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnis). Pagal FAĮ 13 straipsnio 1 dalį, subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą; tarp kitų įstatyme nustatytų pareigų – užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas (FAĮ 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nustato vidaus kontrolės priemones ir užtikrina jų taikymą (FAĮ 13 straipsnio 1 dalies 4 punktas); užtikrina, kad, keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui, apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir kita apskaitai tvarkyti reikalinga informacija būtų laiku perduoti kitam apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui (FAĮ 13 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
27. CK 2.66 straipsnio 4 dalis įtvirtinta, kad įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas). Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal CK 2.82 straipsnio 3 dalį tarp įmonės vadovo pareigų nurodytos ir juridinio asmens veiklos organizavimas, o pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalies nuostatas, bendrovės vadovas yra atsakingas už jos veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
28. Apibendrinant konstatuotina, kad, kilus ginčui dėl tam tikro sandorio juridinio asmens vardu (ne)sudarymo, sandorio (ne)buvimo faktas nustatytinas atsižvelgiant į juridinio asmens prigimtį bei specifiką, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą – ne tik rašytinį sandorį patvirtinančio dokumento (ne)buvimą, tačiau ir šalių elgesį bei bendresnį sandorį atspindinčių (turinčių atspindėti) dokumentų kontekstą, kuris neišvengiamai susidaro, atsižvelgiant į juridinio asmens ypatumus ir iš to kylančią jo turto apskaitos tinkamo tvarkymo pareigą bei būtinybę.
29. Nagrinėjamu atveju atsakovai, prašydami atmesti ieškinį ir įrodinėdami, kad skola pagal Paskolos sutartį buvo perkelta naujam skolininkui, o jos mokėjimo terminas yra dar nesuėjęs, bylos nagrinėjimo metu pateikė 2020 m. rugsėjo 11 d. Skolos perkėlimo sutartį, pasirašytą tuometinės UAB ,,Soscredit“ (kreditorės) direktorės G. B., UAB ,,Novum Situm“ (pirminės skolininkės) direktoriaus A. J. ir A. J., kaip naujojo skolininko. Skolos perkėlimo sutarties 1 punkte įtvirtinta, jog nuo sutarties įsigaliojimo momento laikoma, kad pirminės skolininkės skola pagal 2020 m. rugpjūčio 18 d. paskolos sutartį, kur negrąžinta paskolos suma yra 172 922,70 Eur, perkeliama naujajam skolininkui; sutarties 2 punkte nustatyta, kad skola turi būti grąžinta iki 2025 m. gruodžio 31 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek Paskolos sutarties sudarymo metu, tiek 2020 m. rugsėjo 11 d., G. B. ėjo UAB ,,Soscredit“ direktorės pareigas, o A. J. buvo UAB ,,Novum Situm“ direktoriumi. Parašų sutartyje tikrumas nėra ginčijamas. Taigi, pripažintina, kad pateikta Skolos perkėlimo sutartis – bendrovių vadovų pareigas ėjusių asmenų pasirašytas dokumentas.
30. Byloje taip pat nėra ginčo ir atsakovas A. J. bei trečiasis asmuo G. B. neginčijo bei pripažino aplinkybę, kad jie tiek ginčo sandorių pasirašymo metu, tiek šiuo metu gyvena šeimoje, t. y. yra susiję asmeniniais šeiminio pobūdžio tarpusavio santykiais.
31. Kaip minėta, kilus ginčui dėl juridinio asmens vardu sudaryto sandorio (ne)buvimo fakto, būtina atsižvelgti į įrodymų visumą, neapsiribojant formalia rašytinio dokumento pateikimo aplinkybe. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai leidžia nustatyti kelias sprendžiant dėl sandorio (ne)buvimo reikšmingas aplinkybes.
32. Pirma, 172 922,70 Eur skolos perkėlimo faktas ir / ar Skolos perkėlimo sutartis nebuvo fiksuota UAB ,,Soscredit“ buhalterinėje ir dokumentų apskaitoje. Priešingai, bendrovės apskaitos duomenys patvirtina, kad pagal 2020 m. rugpjūčio 18 d. Paskolos sutartį suteiktos lėšos UAB ,,Soscredit“ buvo apskaitomos kaip UAB ,,Novum Situm“ skola. Ieškovės atstovas nurodė, kad nemokumo administratorius, atlikęs bendrovės dokumentų peržiūrą ir analizę, ginčo skolos perkėlimo sutarties nerado, taip pat nerado jokių įrašų įmonės buhalterinėje bei dokumentų apskaitoje apie tokios skolos perkėlimo sutarties egzistavimą. Ginčo Paskolos sutarties 2.1 punkte paskolos grąžinimo terminas nustatytas iki 2021 m. gruodžio 31 d. Nepriklausomo auditoriaus išvadoje dėl UAB ,,Soscredit“ 2020 m. gruodžio 31 d. metinių finansinių ataskaitų rinkinio esančiame UAB ,,Soscredit“ 2020 metų balanse fiksuotas 813 107 Eur finansinis turtas ir 5 913 055 Eur per vienerius metus gautinos sumos (e. t. 2, b. l. 63–80). Auditoriaus išvados Aiškinamojo rašto 3.4. punkte detalizuotos sumos, sudarančios balanso eilutę ,,per vienerius metus gautinos sumos“: pirkėjų skolos – 2 560 075 Eur, suteikta paskola – 2 341 038 Eur, kitos gautinos sumos – 1 011 942 Eur. 2020 m. gruodžio 31 d. UAB ,,Soscredit“ Didžiosios knygos šifruotėje nurodyta, kad suteiktos paskolos buvo fiksuotos Didžiosios knygos balansinėje sąskaitoje Nr. 2440 (e. t. 2, b. l. 81). Didžiosios knygos sąskaitoje Nr. 2440, sugrupuotoje pagal detalizaciją, 2020 m. gruodžio 31 d. fiksuota bendra UAB „Novum Situm“ suteiktų ir negrąžintų paskolų suma yra 528 200,15 Eur (e. t. 2, b. l. 82–83). UAB ,,Soscredit“ žiniaraštyje sąskaitai Nr. 2440 fiksuota, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d. UAB ,,Novum Situm“ dalimis išmokėta paskola pagal Paskolos sutartį Nr. PS20200818/SOS1 (iš viso 202 922,70 Eur); paskolos grąžinimas priskirtas skolininkei UAB „Novum Situm“ (e. t. 2, b. l. 84–88). Tuo atveju, jei skola pagal Paskolos sutartį būtų perkelta pagal pateiktą Skolos perkėlimo sutartį, kartu pratęsiant jos grąžinimo terminą iki 2025 metų, jos suma turėtų būti fiksuota finansinio turto balanso eilutėje, tačiau tai padaryta nebuvo. Taigi, 2020 m. UAB ,,Soscredit“ finansinės atskaitomybės dokumentuose ir bendrovės buhalterinėje apskaitoje ginčo skolos perkėlimas nebuvo fiksuotas, o skola apskaityta kaip UAB ,,Novum Situm“ skola. Nepriklausomo auditoriaus išvadą bei 2020 metų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus elektroniniu parašu 2021 m. liepos 12 d. patvirtino UAB ,,Soscredit“ direktorė G. B. Taigi, tuometinė bendrovės vadovė patvirtino duomenų, pagal kuriuos ginčo skola fiksuota skolininkei UAB ,,Novum Situm“, teisingumą.
33. Antra, byloje nepateikta duomenų, kad skolos perkėlimo faktas ir / ar Skolos perkėlimo sutartis būtų fiksuota UAB ,,Novum Situm“ buhalterinėje ir dokumentų apskaitoje. 2020 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu UAB ,,Soscredit“ apskaitą tvarkiusi vyr. buhalterė R. B. ir UAB ,,Novum Situm“ direktorius A. J. parašais patvirtino, kad bendra UAB ,,Novum Situm“ skola bendrovei UAB ,,Soscredit“ buvo 642 690,50 Eur (e. t. 2, b. l. 89). Nepaisant teisminio nagrinėjimo metu ne kartą teismo teiktų siūlymų atsakovams naudotis jų turima įrodinėjimo teise bei pareiga, atsakovai – nei UAB ,,Novum Situm“, nei jos vadovas A. J. – nepateikė UAB ,,Novum Situm“ buhalterinės ir dokumentų apskaitos dokumentų už aktualų laikotarpį (neteikė jokių bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų) (CPK 178 straipsnis). Taigi, atsakovė UAB ,,Novum Situm“, būdama atskiras juridinis asmuo, ir jos vadovas nepateikė bendrovės apskaitos dokumentų už aktualų laikotarpį, kurie, atsižvelgiant į pirmiau aptartą reikalavimus juridinio asmens apskaitai reglamentuojantį teisinį reglamentavimą, turėtų būti bendrovės ir jos vadovo dispozicijoje.
34. Trečia, aiškindamas šią aplinkybę, t. y. faktą, jog bendrovių buhalterinėje apskaitoje nėra fiksuotas ginčo skolos perkėlimas pagal Paskolos sutartį (šio fakto, kad skolos perkėlimas ir Skolos perkėlimo sutartis apskaitoje nėra fiksuota, atsakovai neginčija), atsakovas A. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad UAB ,,Soscredit“ vadovu paskirtas D. Š. neteisėtai pasisavino UAB ,,Soscredit“ ir kitų įmonių grupės, jungiamos jo vadovaujamos motininės bendrovės UAB ,,Giantus Group“, bendrovių dokumentus. Atsakovas nurodė, kad D. Š. paskyrus UAB ,,Soscredit“ vadovu ir siekiant jam perimti bendrovės UAB ,,Soscredit“ dokumentus bei turtą, buvo sutarta, kad dokumentai bus perduoti nustatytu laiku 2021 m. lapkričio 19 d. Su UAB ,,Ekskomisarų biuras“ buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo pastaroji bendrovė įsipareigojo iki dokumentų perdavimo datos užplombuoti patalpas ir jas saugoti, neįleidžiant suinteresuotų šalių atskirai. Tačiau, atsakovo teigimu, pažeidžiant sutartą dokumentų perdavimo tvarką, buvo įsilaužta į patalpas, vienašališkai ir be jokios kontrolės perimti dokumentai ir išvežti nežinoma kryptimi. Atsakovo teigimu, D. Š., pažeisdamas susitarimą dėl dokumentų perdavimo tvarkos, neteisėtai pasisavino dokumentus, tarp kurių galėjo būti ieškovei priklausantis Skolos perkėlimo sutarties egzempliorius. Grįsdamas šiuos teiginius, atsakovas pateikė 2021 m. lapkričio 18 d. A. J., D. Š. ir UAB ,,Ekskomisarų biuro“ susitarimą su priedais – patalpų planais, 2021 m. lapkričio 22 d. pretenziją dėl 2021 m. lapkričio 18 d. susitarimo pažeidimo, 2021 m. lapkričio 24 d. paaiškinimą dėl 2021 m. lapkričio 21 d. vykdytų nusikalstamų veikų UAB ,,Soscredit“ ir kitų įmonių patalpose (e. t. 3, b. l. 53–63).
35. Ieškovė, paaiškindama dokumentų perdavimo aplinkybes, pateikė 2023 m. kovo 22 d. papildomus rašytinius paaiškinimus su papildomais dokumentais – 2021 m. lapkričio 26 d. atsakymą į 2021 m. lapkričio 22 d. pretenziją dėl 2021 m. lapkričio 18 d. susitarimo pažeidimo, 2021 m. lapkričio 19 d. pranešimą, 2021 m. lapkričio 22 d. atsakymą į 2021 m. lapkričio 19 d. pretenziją (e. t. 3, b. l. 135–140).
36. Tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovės pateiktų dokumentų turinio matyti, kad atsakovas A. J. kvestionavo naujai paskirto UAB ,,Soscredit“ vadovo paskyrimo teisėtumą, todėl kilo nesutarimų dėl bendrovės dokumentų bei turto perdavimo naujai paskirtam vadovui D. Š. Tačiau šiuose dokumentuose nėra minima UAB ,,Novum Situm“ ar jos dokumentai. Pateikto 2021 m. lapkričio 18 d. A. J., D. Š. ir UAB ,,Ekskomisarų biuro“ susitarimo 1 punkte nurodoma, kad plombuojamos patalpos, kuriose ,,veikia ir turi patalpas Giantus įmonių grupės (UAB Giantus Group, UAB Soscredit, UAB Giantus Finance ir UAB Clean guru bei kitos įmonės).“ Taigi, UAB ,,Novum Situm“ nėra įvardinta; ji nėra nurodoma ir susitarimo prieduose, kuriuose pateikiami patalpų planai. Sutarime aptarta UAB ,,Soscredit“ dokumentų perdavimo procedūra. 2021 m. lapkričio 22 d. pretenziją dėl 2021 m. lapkričio 18 d. susitarimo pažeidimo, 2021 m. lapkričio 24 d. paaiškinime nėra nurodoma, kad būtų paimti UAB ,,Novum Situm“ dokumentai – pretenzija reiškiama dėl UAB ,,Soscredit“ dokumentų. Iš šalių paaiškinimų, liudytojo parodymų ir procesinių dokumentų turinio matyti, kad dokumentų perdavimo procedūrą fiksavo antstolė Daiva Milevičienė vaizdo įrašymo priemonėmis ir surašydama faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, todėl pritartina ieškovės teiginiams, kad tokiu būdu buvo užfiksuoti naujo ieškovės vadovo perimti dokumentai. Atsakovai šios aplinkybės nepaneigė ir priešingai neįrodė, apsiribodami deklaratyviais teiginiais bei prielaidomis dėl galimai dingusių dokumentų (CPK 178 straipsnis). Pabrėžtina, kad minėtos procesiniuose dokumentuose atsakovų nurodomos aplinkybės nepaaiškina atsakovų negalėjimo pateikti UAB ,,Novum Situm“ apskaitos duomenų. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad būtų buvę paimti atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentai. Taigi, nors bylos medžiaga, kaip minėta, nėra pakankama pagrįstai manyti dingus UAB ,,Soscredit“ apskaitos dokumentus, itin reikšminga yra ir tai, jog atsakovai negalėjo pateikti UAB ,,Novum Situm“ atitinkamų apskaitos dokumentų, nors šie dokumentai turėtų būti atsakovų dispozicijoje. Taip pat atsakovai nepateikė įrodymų, kad būtų reiškę pretenzijas ar kreipęsi dėl teisių gynimo UAB ,,Novum Situm“ dokumentų perėmimo / dingimo klausimu. Dėl to atsakovų teiginiai dėl galimo bendrovių apskaitos dokumentų dingimo atmestini kaip neįrodyti (CPK 185 straipsnis).
37. Ketvirta, aiškindami aplinkybę, kad skolos perkėlimas nėra fiksuotas bendrovių apskaitos dokumentuose, atsakovai argumentavo, jog įmonių grupės, jungiamos motininės įmonės UAB ,,Giantus Group“, kuriai vadovavo D. Š., buhalterija buvo vedama bendrai ir UAB ,,Giantus Group“ vadovas D. Š. duodavo nurodymus G. B. dėl finansinių ataskaitų pasirašymo pagal įmonių grupės buhalterės parengtus dokumentus. Atsakovo teigimu, finansiniai dokumentai D. Š. nurodymu buvo dažnai koreguojami, o bendrovių UAB ,,Giantus Group“, UAB ,,Soscredit“, UAB ,,Novum Situm“ apskaitą tvarkė tie patys asmenys, galėję koreguoti ją pagal D. Š. nurodymus. Grįsdami teiginius, kad bendrovių apskaitą tvarką tie patys asmenys, atsakovai pateikė Sodros pažymas apie UAB ,,Novum Situm“ dirbusią J. M. nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki 2021 m. birželio 4 d. (e. t. 4, b. l. 142, 146), tačiau atsakovai nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, jog Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovės finansinės atskaitos rinkinius (už 2019, 2020 m.) parengė buhalterė Ž. J., kuri UAB ,,Giantus group“ nedirbo (ką patvirtina BUAB ,,Giantus Group“ bankroto administratoriaus el. laiškas – e. t. 5, b. l. 22, 24). D. Š. 2023 m. birželio 27 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB ,,Novum Situm“ įmonių grupei nepriklausė, UAB ,,Novum Situm“ buhalterinės apskaitos bendrovė UAB ,,Giantus Group“ niekada netvarkė. Atsakovų prašymu buvo kreiptasi į BUAB ,,Giantus Gruop“ bankroto administratorių dėl informacijos, ar UAB ,,Giantus Group“ tvarkė UAB ,,Novum Situm“ buhalterinę apskaitą, ar teikė tokio pobūdžio paslaugas. Nemokumo administratorius nurodė, kad jam nėra žinoma, kad UAB ,,Giantus group“ būtų tvarkiusi / vedusi UAB ,,Novum Situm“ finansinę apskaitą, nes nėra (bankroto administratoriui nebuvo perduota) jokių tai patvirtinančių dokumentų (e. t. 5, b. l. 38–39). Taigi, atsakovų teiginiai, kad UAB ,,Novum Situm“ apskaitos tvarkymas būtų pavestas ar būtų realiai vykdytas / kontroliuotas UAB ,,Giantus Gruop“, pripažintini neįrodytais (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus reikalavimus juridinio asmens apskaitai bei su tuo susijusias juridinio asmens vadovo pareigas, atsakovų pateiktas el. susirašinėjimas (e. t. 4, b. l. 29–33) nurodytos išvados nepaneigia. Atsižvelgiant į nurodytą, pritartina ieškovės teiginiams, jog atsakovai nepateikė duomenų, kurie bent preliminariai leistų teigti apie tariamą ieškovės (ar tuo labiau – atsakovės) finansinės apskaitos duomenų koregavimą ar keitimą (CPK 178, 185 straipsnis).
38. Penkta, pripažintini neįrodytais atsakovų teiginiai dėl būtinybės skolos perkėlimą vertinti bendrame ieškovės ir atsakovės vykdytos veiklos ir bendrų projektų kontekste bei atsižvelgti į jo ekonominį naudingumą ieškovei. Aiškindamas Skolos perkėlimo sutarties sudarymo aplinkybes atsiliepime į ieškinį (DOK-38331) atsakovas A. J. nurodė, kad ieškovė ir atsakovė yra per atsakingus asmenis ir valdymo organus susijusios įmonės, todėl sutartiniai santykiai tarp įmonių ir skolų perkėlimai buvo įprasta praktika. Ieškovė, UAB ,,Giantus Group“ įmonių grupės įmonės suteikdavo paskolas fiziniams ir juridiniams asmenims per sutelktinio finansavimo platformą „Lenndy“ (www.lenndy.com). Per tą pačią platformą bet kurie tretieji asmenys galėdavo įsigyti reikalavimo teises į UAB „Soscredit“, kitų UAB ,,Giantus Group“ įmonių grupės įmonių suteiktas paskolas. Nuo to, kaip skolininkas, kuriam būdavo suteikta paskola, vykdydavo savo įsipareigojimus, tiesiogiai priklausydavo reikalavimo teisę įsigijusių asmenų finansiniai rodikliai. Atsakovo teigimu, tam, kad pagerinti fondo finansinius rezultatus ir skolų atgavimo rodiklius, atsakovė varžytinėse už didesnę nei rinkos kainą nupirko UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“ įkeistus turtinius objektus (Žygimantų g. ir Taurijos g.) tam, kad „Synergy European Crowdlending Fund“ galėtų dirbtinai pagerinti savo finansinius rodiklius. Dėl nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovė ir atsakovė sudarė Jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią atsakovei išvysčius įsigytą nekilnojamąjį turtą jis turėjo būti parduotas, o pelnas turėjo atitekti ieškovei. Nurodyto turto įsigijimui finansavimą suteikė Kredito unija „Taupa“ – buvo sudaryta 2020 m. rugsėjo 24 d. Paskolos sutartis Nr. SLTA-2835417, kuria atsakovei suteikta 750 000 Eur tikslinė paskola. Atsakovo teigimu, derantis su Kredito unija dėl šios paskolos suteikimo atsakovė turėjo pasiekti tam tikrus finansinius rodiklius, kad paskola galėtų būti suteikta, todėl buvo priimtas sprendimas perkelti pagal Paskolos sutartį ieškovės atsakovui jau išmokėtą 172 922,70 Eur paskolą. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovas pateikė išrašus iš juridinių asmenų registrų, pranešimus apie laimėtas varžytines, varžytinių eigos protokolus, turto pardavimo iš varžytinių aktus, 2020 m. rugpjūčio 3 d. sutartį, 2020 m. rugsėjo 24 d. paskolos sutarties Nr. SLTA-2835417 specialiąją dalį (e. t. 2, b. l. 9–48).
39. Įvertinus nurodytų paaiškinimų ir jiems pagrįsti pateiktų duomenų turinį, nėra pagrindo pripažinti įrodytomis reikšmingas sąsajas tarp ieškovės ir atsakovės vykdyto projekto, paskolos iš Kredito unijos ,,Taupa“ gavimo bei Skolos perkėlimo sutarties, kurios patvirtintų tokio skolos perkėlimo sandorio logiką ir egzistavimą. Bylos nagrinėjimo metu išreikalauti dokumentai iš Kredito unijos ,,Taupa“, susiję su 2020 m. rugsėjo 24 d. paskolos sutarties Nr. SLTA-2835417, pasirašytos Kredito unijos ,,Taupa“ ir UAB ,,Novum Situm“, sudarymu (e. t. 4, b. l. 66–114), iš kurių turinio matyti, kad paskolos suteikimo galimybės vertintos ir paskola suteikta vertinant atsakovės finansinius duomenis 2020 m. birželio 30 d., o atsakovės kreditoriniai įsipareigojimai nebuvo kliūtis gauti paskolą. Ginčo Paskolos sutartyje tokių sąsajų nėra nurodyta – nėra nurodyta, kad Paskola būtų tikslinė, skirta Jungtinės veiklos sutarčiai įgyvendinti ar pan. Nėra pateikta duomenų, kad Paskolos lėšos būtų naudotos nurodytam projektui ar Jungtinės veiklos sutarčiai įgyvendinti. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė, atsakovų nurodytos aplinkybės apie dalyvavimą turto varžytinėse siekiant pagerinti UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“, „Synergy European Crowdeling Fund“ ar kitų įmonių finansinius rodiklius buvo kelti teisminiame ginče su UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“, tačiau teismų atmesti kaip deklaratyvūs (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1936-1019/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1740-967/2022).
40. Šešta, skolos perkėlimą paneigia šalių elgesys – atsakovo A. J. bei trečiojo asmens G. B., veikusių kaip bendrovių vadovai, pasirašyti bei patvirtinti bendrovių apskaitos dokumentai, skolą pagal Paskolos sutartį fiksuojantys atsakovei. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos neigdama Skolos perkėlimo sutarties egzistavimą, tuo tarpu atsakovai savo poziciją vis plėtė pildydami naujomis aplinkybėmis ir argumentais. Toks nenuoseklumas bei pozicijos plėtojimas bylos nagrinėjimo eigoje taip pat kelia abejonių atsakovų pozicijos pagrįstumu.
41. Taigi, vienintelis ginčo skolos pagal Paskolos sutartį perkėlimą patvirtinantis įrodymas – Skolos perkėlimo sutartis, kuri, kaip minėta, nebuvo fiksuota ieškovės buhalterinėje apskaitoje, taip pat atsakovai nepateikė duomenų, jog skolos perkėlimo sutartis būtų fiksuota atsakovės apskaitoje. Šalių elgesys taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog šalys – UAB ,,Soscredit“ ir UAB ,,Novum Situm“ – būtų susitarusios ar laikiusios skolos perkėlimą įvykusiu. Atsižvelgiant į juridinio asmens vadovo pareigas tvarkant bendrovės apskaitą pagal teisės aktų reikalavimus, pripažintina, kad būtent atsakovas ir trečiasis asmuo, turėjo pareigą užtikrinti skolos perkėlimo fakto, jei tokia sutartis buvo sudaryta, tinkamą atspindėjimą bendrovių apskaitos dokumentuose. Atsakovas ir trečiasis asmuo nepaaiškino aplinkybių, susijusių su jų pasirašytais bei patvirtintais bendrovių apskaitos dokumentais, kuriuose, priešingai atsakovų teiginiams, skolos perkėlimo faktas nefiksuotas. UAB ,,Soscredit“ finansinėje apskaitoje pagal minimą 2020 m. rugpjūčio 18 d. Paskolos sutartį įsiskolinimas buvo fiksuojamas tik UAB „Novum Situm“, kuriai ir buvo išmokėtos lėšos; šie duomenys buvo įtraukti į 2020 metų finansinės ataskaitos rinkinį bei Audito ataskaitą; patvirtinti bendrovės vadovės parašu. Finansinės ataskaitos dokumentai bei Audito ataskaita buvo pateikti ir registruoti Juridinių asmenų registre. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė, Juridinių asmenų registro duomenys laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti ir turi didesnę įrodomąją galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018). Pirmiau aptartų aplinkybių visuma, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, sudaro pagrindą kritiškai vertinti pateiktą pavienį asmeniniais ryšiais susijusių fizinių asmenų pasirašytą, tačiau jų vadovaujamų bendrovių apskaitoje nefiksuotą dokumentą. Skolos perkėlimo sutarties, kaip rašytinio įrodymo skolos perkėlimo faktui įrodyti, įrodomoji galia vertintina kritiškai, kaip neatitinkanti bylos medžiagos visumos ir prieštaraujanti įrodymų visetui.
42. Aplinkybės, kad Skolos perkėlimo sutartį pasirašė šeiminiais santykiais susiję fiziniai asmenys, jog sutartis nebuvo fiksuota bendrovių apskaitoje, neatsispindi kituose bendrovių teisinius santykius reguliavusiose dokumentuose, taip pat tai, jog jos egzistavimo faktas pirmą kartą iškeltas bylos nagrinėjimo metu atsakovei pateikus prieštaravimus, kelia pagrįstų abejonių dėl šio dokumento autentiškumo ir jo sudarymo aplinkybių, kurių objektyviai patikrinti dėl atsakovo ir trečiojo asmens veiksmų nėra galimybės. Tinkamai netvarkydami, t. y., jų teigimu, sudaryto sandorio nefiksuodami buhalterinės apskaitos dokumentuose, atsakovas ir trečiasis asmuo sukūrė situaciją, kai aplinkybės, kurių egzistavimu jie yra tiesiogiai suinteresuoti, yra įrodinėjamos subjektyviais, išimtinai nuo jų valios priklausančiais įrodymais – paties atsakovo paaiškinimais ir vien tik jo su trečiuoju asmeniu pasirašytu, niekur neregistruotu dokumentu, kurio egzistavimo faktas iki bylos iškėlimo nebuvo užfiksuotas. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo vertinti šį dokumentą kaip patikimą įrodymą sandorio faktui įrodyti (CPK 185 straipsnis). Įvertinus bylos duomenis, labiau tikėtinu pripažintina tai, kad skolos perkėlimo sandorio fakto nebuvo (CPK 178, 185 straipsnis).
43. Pripažinus neįrodytu faktą dėl skolos pagal Paskolos sutartį perkėlimo Skolos perkėlimo sutartimi, ieškovės pareikštas alternatyvus reikalavimas dėl Skolos perkėlimo sutarties pripažinimo negaliojančia plačiau nenagrinėtinas, kaip netekęs teisinio aktualumo.
44. Vis dėlto, pažymėtina, kad, kaip pagrįstai patikslintame ieškinyje nurodo ieškovė, byloje pateikti įrodymai sudarytų pagrindą pripažinti Skolos perkėlimo sutartį negaliojančia kaip prieštaraujančią bendrovės UAB ,,Soscredit“ tikslams (CK 1.82 straipsnis). Kaip minėta, byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų Skolos perkėlimo sutarties ekonominį naudingumą UAB ,,Soscredit“ ir / ar jos sudarymo tikslus. Atsakovų teikti paaiškinimai šiuo aspektu, bylos įrodymų viseto pagrindu, buvo pripažinti neįrodytais, t. y. nebuvo pateikta įrodymų, kurie pagrįstų atsakovų paaiškinimus dėl Skolos perkėlimo sutarties santykio su kitais bendroves siejusiais tarpusavio sandoriais. Kita vertus, byloje yra pateikta antstolio informacija apie tai, kad atsakovas neturi jokio registruotino turto (transporto priemonių, nekilnojamojo turto), atsakovo atžvilgiu vykdomos 34 vykdomosios bylos, kuriose bendra išieškotina suma yra virš 323 974 Eur (e. t. 1, b. l. 127), išrašas iš Antstolių informacinės sistemos registro taip pat patvirtina eilę vykdomų išieškojimų iš atsakovo (e. t. 2, b. l. 96–190). Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šie išieškojimai baigti ir skolos padengtos, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Šios aplinkybės leidžia pripažinti, jog, tikėtina, skolos perkėlimo atveju skola pagal Paskolos sutartį būtų perkelta tokių įsipareigojimų negalinčiam vykdyti asmeniui. Skolos perkėlimo sutartį pasirašiusių asmenų veiksmų nebūtų galima laikyti sąžiningais, atsižvelgiant į aplinkybes, jog dokumentą pasirašę asmenys, būdami juridinių asmenų vadovais ir privalėję užtikrinti tinkamą sudaromo sandorio atvaizdavimą bendrovių apskaitoje, to nepadarė; perkėlė skolą su finansinių įsipareigojimų vykdymo problemomis susiduriančiam asmeniui. Atsižvelgiant į atsakovo atžvilgiu vykdomus išieškojimus, pripažintina labiau tikėtinu tai, kad, kaip nurodo ieškovė, Skolos perkėlimo sutartis apsunkintų ieškovės galimybę atgauti paskolintas lėšas. Jokio teisinio pagrindo ar poreikio sudaryti ginčo Skolos perkėlimo sutartį nebuvo įrodyta. Bendrovės siekis yra gauti pelną bei vykdyti pelningą veiklą, o skolos perkėlimas pagal ginčo Skolos perkėlimo sutartį būtų apsunkinantis ar užkertantis kelią realiai atgauti skolą. Sutartis pasirašyta tarp asmeniniais, šeimyniniais ryšiais susijusių asmenų, kurie, būdami bendrovių vadovais, neabejotinai žinojo (turėjo žinoti) ir suprato (turėjo suprasti) tokios sutarties neigiamas pasekmes ieškovei.
45. Taip pat, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, pripažintini pagrįstais ieškovės teiginiai, jog ginčo Skolos perkėlimo sutartis galėtų būti pripažinta negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu. Piktavališkas susitarimas yra tyčinė veika, dėl kurios sudaryto sandorio sąlygos yra nenaudingos atstovaujamajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2014). Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad sutartis pasirašyta susijusių asmenų, kuriuos siejo asmeniniai, šeimyniniai ryšiai, kurie taip pat ėjo bendrovių vadovų pareigas ir, kaip minėta, neužtikrino tinkamo sandorio atspindėjimo bendrovių apskaitoje. Skolos perkėlimo sutartimi būtų perkeliamas ieškovės išmokėtos didelės pinigų sumos grąžinimas fiziniam asmeniui, kurio galimybės grąžinti tokio dydžio skolą abejotinos ir neįrodytos. Tokiu būdu, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, sukuriama situacija, kuomet realus skolos grąžinimas ieškovei (jos kreditoriams) tampa itin apsunkintu. Atsakovui ir trečiajam asmeniui neįrodžius aplinkybių dėl skolos perkėlimo sutarties ekonominio naudingumo bendrovei ir tikslų, labiau tikėtina tai, jog sandoris sudarytas siekiant išvengti skolos grąžinimo iš bendrovės lėšų, skolą perkeliant abejotinas galimybes ją grąžinti turinčiam asmeniui. Atsakovai tokios išvados nepaneigė.
46. Kiti ieškovės nurodyti Skolos perkėlimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindai vertintini kaip išvestiniai ir susiję su pirmiau nurodytais, kildinami iš tų pačių aplinkybių vertinimo, todėl platesnė jų analizė netikslinga, atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta, alternatyvus ieškinio reikalavimas šioje dalyje teisine prasme antraeilis, nepripažinus įrodytu buvus skolos perkėlimo faktą (juridinių asmenų sudarytą sutartį).
47. Pasisakius dėl esminių proceso dalyvių argumentų, kiti šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimų metų teikti argumentai neturi esminės reikšmės ginčui išspręsti, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Dėl 202 922,70 Eur skolos
48. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
49. Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė UAB ,,Soscredit“ (paskolos davėja) ir atsakovė UAB ,,Novum Situm“ (paskolos gavėja) sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė (paskolos davėja) suteikė ir išmokėjo atsakovei UAB ,,Novum Situm“ (paskolos gavėjai) 202 922,70 Eur paskolą, o atsakovė šios paskolos nėra grąžinusi, nors įsipareigojo ją grąžinti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Skolos perkėlimo naujam skolininkui faktas pripažintas neįrodytu (CPK 178, 185 straipsniai).
50. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Paskolą grąžinti ieškovei turėjo iki 2021 m. gruodžio 31 d. (Paskolos sutarties 1 punktas, CK 6.873 straipsnio 1 dalis), tačiau, remiantis byloje esančiais duomenimis, to nepadarė, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 202 922,70 Eur skolą laikytinas pagrįstu ir, atitinkamai, tenkintinu. Dėl to preliminaraus teismo sprendimo dalis dėl šios skolos priteisimo ieškovei iš atsakovės paliktina nepakeista.
Dėl 39 815,26 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų pagal Paskolos sutartį
51. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.
52. Nagrinėjamu atveju šalys Paskolos sutarties 2 punkte nustatė, kad šalių susitarimu už naudojimąsi paskola yra nustatomos 15 proc. dydžio metinės palūkanos. Ieškovė pateikė apskaičiuojant mokėjimo (pelno) palūkanas įsivėlusią klaidą pataisius patikslintą pažymą apie priskaičiuotas palūkanas, prašydama priteisti 39 815,26 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų pagal Paskolos sutartį (e. t. 4, b. l. 5). Ginčo dėl palūkanų dydžio ar skaičiavimo byloje nėra, t. y. atsakovai neginčijo šios dalies reikalavimo dydžio ar pagrįstumo.
53. Atsižvelgiant į šalių susitarimą, į nustatytas Paskolos dalių sumokėjimo datas, remiantis Paskolos sutarties 2 punktu ir CK 6.872 straipsnio 1–2 dalimis, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 39 815,26 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų už naudojimąsi suteikta paskola, tenkintinas. Įvertinus tai, kad prašomų priteisti palūkanų dydis buvo tikslinamas šalinant skaičiavimo klaidas, o atsakovai paskaičiavimų neginčijo, galutiniu teismo sprendimu priteisiama palūkanų suma pagal patikslintus skaičiavimus; tai nelaikoma esminiu preliminariojo teismo sprendimo keitimu.
Dėl 991,23 Eur kompensacinių palūkanų
54. CK 6.874 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Nagrinėjamu atveju ginčo paskolos sutartyje nėra šalių susitarta kitaip, todėl tenkinamas ieškinyje suformuluotas reikalavimas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos CK 6.210 straipsnyje nustatytos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už negrąžintą paskolos sumą už laikotarpį nuo dienos, kai paskolos suma turėjo būti grąžinta (2021 m. gruodžio 31 d.), iki ieškinio pateikimo (2022 m. liepos 20 d.), t. y. 991,23 Eur (e. t. 4, b. l. 5). Dėl to ši preliminaraus teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Dėl delspinigių
55. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.71 straipsnio 3 dalį už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną. Ieškovė, remdamasi Paskolos sutarties 5 punktu, prašo priteisti jai iš atsakovės 36 526,086 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų.
56. Iš Paskolos sutarties 5 punkto matyti, kad šalys susitarė dėl 0,1 proc. dydžio mokėtinų delspinigių prievolės grąžinti paskolą nevykdymo atveju. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; kt.). Šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Šis konsensualizmo principas yra vienas fundamentalių principų komerciniams santykiams reguliuoti, todėl valstybė gali kištis į šalių sutartinius santykius ir nustatyti tam tikrus apribojimus tik esant pakankamam pagrindui, siekiant apsaugoti silpnesnės šalies, visuomenės, kreditoriaus interesą, viešąją tvarką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Nagrinėjamu atveju, delspinigių dydis buvo sutartas ir įtvirtintas šalių laisva valia sudarytoje Paskolos sutartyje. Abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Atsakovė delspinigių mažinti neprašė, jų dydžio atitikties teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams neginčijo.
57. Atsižvelgiant į tai, taip pat nustačius, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės delspinigius, paskaičiuotus už 180 dienų, pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalys). Dėl to ši preliminaraus teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Dėl procesinių palūkanų
58. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – MAKSVPĮ), prašė priteisti iš atsakovės 8 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Patikslinusi ieškinį, ieškovė prašė priteisti 8,5 proc. dydžio nurodytas palūkanas.
59. MAKSVPĮ taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Tai specialusis įstatymas, nustatantis palūkanų normos skaičiavimą, todėl į jo reguliavimo apimtį patenkantiems teisiniams santykiams turi būti taikomas šis įstatymas, o ne bendroji CK 6.210 straipsnio nuostata. Pagal MAKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalį, 3 straipsnio 2 dalį, taikytina palūkanų norma nustatoma 8 procentiniais punktais padidinant vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas.
60. Nagrinėjamu atveju terminas grąžinti Paskolą atsakovei suėjo 2021 m. gruodžio 31 d., todėl pareiga mokėti palūkanas atsakovei atsirado nuo 2022 m. sausio 1 d. (MAKSVPĮ 3 straipsnio 1 dalis), taigi, nagrinėjamu atveju taikytina 2022 m. pirmąjį pusmetį galiojusi palūkanų norma. Remiantis Europos centrinio banko tinklalapyje skelbiamais oficialiais duomenimis, 2022 m. pirmąjį pusmetį galiojo fiksuotoji 0 proc. palūkanų norma.
61. Nagrinėjamu atveju šalių teisiniai santykiai patenka į MAKSVPĮ reguliavimo skirtį, o atsakovė laiku neatsiskaitė pagal Paskolos sutartį, todėl, atsižvelgiant į tai, jog skolos susiformavimo laikotarpiui galiojusi fiksuotoji palūkanų norma buvo 0 proc., ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas, paliekant nepakeistą preliminaraus teismo sprendimo dalį dėl šių palūkanų priteisimo (MAKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
62. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkinamas, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovų, o atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
63. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.
64. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
65. Ieškovė patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia apibendrinančia pažyma dėl suteiktų paslaugų ir apmokėjimo (DOK-26857, e. t. 5, b. l. 48–50), kurioje nurodoma, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 17 956,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sutiktina su ieškove, jog pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje nurodomi atitinkami duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Tačiau nagrinėjamu atveju, susipažinus su teikiamos pažymos turiniu, matyti, jog ji nėra pakankamai detalizuota tam tikrų paslaugų teikimo aspektu – Rekomendacijų 8.19. papunktyje įtvirtinta, jog priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už teisines konsultacijas, atstovavimą teisme, pasirengimą teismo ar parengiamajam posėdžiui, dalyvavimą derybose dėl taikos sutarties sudarymo ir kt. apskaičiuojamas atsižvelgiant į atstovo dirbtų valandų skaičių. Šiuo atveju pateiktos pažymos 3, 4, 5, 6, 7, 8, 12, 14, 16 punktuose nurodomos paslaugos, tokios kaip „įrodymų rinkimas“, „dokumentų analizė“, „pasirengimas bylos nagrinėjimui“ ir pan., tačiau nėra detalizuojamas konkretus valandų, skirtų šiems veiksmas atlikti, skaičius.
66. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų dydis dėl šių punktų skirstomas taip – 3 pažymos punkte nurodyta suma (677,60 Eur) priteistina visa apimtimi, atsižvelgiant į tai, jog už atsiliepimą į atsakovės UAB „Novum Situm“ prieštaravimus maksimali priteisinta suma sudaro 1 470,42 Eur (1 729,90 Eur * 0,85), o prašoma priteisti suma yra 677,60 Eur; 4 pažymos punkte nurodyta suma (1 016,40 Eur) mažintina iki 712,20 Eur, atsižvelgiant į tai, jog už papildomų rašytinių paaiškinimų teikimą maksimali priteistina suma siekia 712,20 Eur (1 780,50 Eur * 0,4), o duomenų, apie tai, kiek laiko truko įrodymų rinkimas, bylos medžiagos teisinė analizė, nepateikta; susumavus 5, 10, 13, 15, 16 pažymos punktuose nurodytą atstovavimo teismo posėdžiuose laiką (6 val. 23 min.), matyti, jog maksimali priteistina suma už atstovavimą teismo posėdžiuose sudaro 1 175,94 Eur (6 * 0,1 * 1 959,90 Eur), todėl tokia suma priteisiama už atstovavimą teismo posėdžiuose, atitinkamai šiuose punktuose nurodyti kitų veiksmų – susipažinimo su dokumentais, jų analizės, aptarimo, konsultacijų teikimo ir kt. atlikimo laikas bei apimtis nebuvo pagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už jų atlikimą nėra priteisiamas; 6 pažymos punkte nurodyta suma (2 371,60 Eur) mažintina iki 712,20 Eur, atsižvelgiant į tai, jog už papildomų rašytinių paaiškinimų teikimą maksimali priteistina suma siekia 712,20 Eur (1 780,50 Eur * 0,4), o duomenų apie tai, kiek laiko truko įrodymų rinkimas, bylos medžiagos teisinė analizė, nepateikta; 7 pažymos punkte nurodyta suma (1 948,10 Eur) priteistina visa apimtimi, atsižvelgiant į tai, jog už patikslinto ieškinio teikimą maksimali priteisinta suma sudaro 4 497,50 Eur (1 799 Eur * 2,5), o prašoma priteisti suma yra 1 948,10 Eur; 8 pažymos punkte nurodyta suma nėra priteisiama, atsižvelgiant į tai, jog nebuvo įrodytas šių išlaidų pagrįstumas, t. y. valandų, praleistų renkant įrodymus, skaičius; 12 pažymos punkte nurodyta suma (1 270,50 Eur) mažintina iki 760,12 Eur, atsižvelgiant į tai, jog už papildomų rašytinių paaiškinimų teikimą maksimali priteistina suma siekia 760,12 Eur (1 900,30 Eur * 0,4), o duomenų, apie tai, kiek laiko truko bylos medžiagos teisinė analizė, nepateikta; 14 pažymos punkte nurodyta suma (338,80 Eur) priteistina visa apimtimi, atsižvelgiant į tai, jog už atsiliepimo į prašymo dėl įrodymo išreikalavimo teikimą maksimali priteisinta suma sudaro 760,12 Eur (1 900,30 Eur * 0,4), o prašoma priteisti suma yra 338,80 Eur; 16 pažymos punkte nurodyta suma (2 541 Eur), neskaičiuojant atstovavimo teismo posėdyje išlaidų, mažintina iki 1 763,91 Eur, atsižvelgiant į tai, jog už prašymo kredito unijai pateikimą maksimali priteistina suma siekia 783,96 Eur (1 959,90 Eur * 0,4), už papildomus paaiškinimus – taip pat 783,96 Eur (1 959,90 Eur * 0,4), o už baigiamąją kalbą – 195,99 Eur (1 959,90 Eur * 0,1). Pastebėtina ir tai, kad prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir pateiktoje pažymoje dėl suteiktų paslaugų nebuvo detalizuota ir argumentuota, kokia apimtimi ir kokiais atvejais tam tikrų procesinių dokumentų parengimas neapima atskirai nurodomo duomenų rinkimo ar įrodymų analizės, todėl, atsižvelgiant į tai, jog įprastai be duomenų rinkimo bei analizės nėra įmanomas dokumento parinkimas, t. y. tai sudėtinė dokumento rengimo dalis, tai taip pat įvertinta skaičiuojant priteistiną teisinės pagalbos išlaidų dydį pagal Rekomendacijose įtvirtintus dydžius bei kriterijus.
67. Įvertinus kitas pažymoje dėl suteiktų paslaugų nurodytas patirtas išlaidas – ieškinio, patikslinto ieškinio, atskirojo skundo, papildomų rašytinių paaiškinimų, atsiliepimų į atsakovės argumentus teikimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, prašymų dėl įrodymų išreikalavimo arba teismo liudijimo išdavimo teikimą, darytina išvada, jog šių patirtų išlaidų pagrįstumu nėra pagrindo abejoti, o šių išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių priteistinų sumų, todėl jų atlyginimas yra priteisiamas visa apimtimi.
68. Taigi, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 11 138,07 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė byloje sumokėjo 1 514 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas, ieškovei iš viso priteistina 12 652,07 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti lygiomis dalimis iš atsakovų, t. y. po 6 326,04 Eur iš kiekvieno atsakovo.
69. Byloje patirta 19,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 9,96 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. preliminarų sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, ir, jį patikslinus, galutinio teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Patikslintą ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Soscredit“ (j. a. k. 302776742) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Novum Situm“ (j. a. k. 302630463) 202 922,70 Eur (du šimtus du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt du eurus 70 ct) skolos, 39 815,26 Eur (trisdešimt devynis tūkstančius aštuonis šimtus penkiolika eurų 26 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 36 526,09 Eur (trisdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt šešis eurus ir 9 ct) delspinigių, 991,23 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 23 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (280 255,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Soscredit“ (j. a. k. 302776742) iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Novum Situm“ (j. a. k. 302630463) ir A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 12 652,07 Eur (dvylika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt du eurus 7 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. po 6 326,04 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus dvidešimt šešis eurus 4 ct) iš kiekvieno atsakovo.
Priteisti valstybei iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Novum Situm“ (j. a. k. 302630463) ir A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 9,96 Eur (devynis eurus 96 ct) iš kiekvieno atsakovo. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Rūta Latvelė