Civilinė byla Nr. e2A-92-302/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00118-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2.; 2.6.8.12.;  2.6.10.3.

                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės automobilių keliai“ ir atsakovės akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės automobilių keliai“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija, išvadą duodanti institucija –Viešųjų pirkimų tarnyba. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – RUAB) „Šilutės automobilių keliai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms akcinei bendrovei (ankstesnis teisinis statusas – valstybės įmonė) Lietuvos automobilių kelių direkcijai (toliau ir – Lietuvos automobilių kelių direkcija), prašydama 1) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais atsakovės pagal 2019 m. rugsėjo 9 d. viešojo pirkimo sutartį Nr. S-794 atliktus įskaitymus, nurodytus laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. atsakovės ieškovei teiktuose raštuose (iš viso 319 587,96 Eur dydžio įskaitymai); 2) priteisti 319 587,96 Eur skolą už atliktus darbus; 3) priteisti 16 919,79 Eur palūkanas; 4) priteisti 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdė viešąjį pirkimą „Kelio Nr. 2303 Kretinga–Kūlupėnai, kuriam Kretingoje suteikti miesto Rotušės a. ir Vilniaus g. pavadinimai, ruožo nuo 0,00 iki 0,922 km ir nuo 1,050 iki 1,408 km rekonstravimas“, pirkimo Nr. 434936. Ieškovės teigimu, minėtas viešasis pirkimas vykdytas pagal techninį projektą „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2303 Kretinga–Kūlupėnai, kuriam Kretingoje suteikti miesto Rotušės a. ir Vilniaus g. pavadinimai, ruože nuo 0,00 iki 0,922 km ir nuo 1,050 iki 1,408 km, rekonstravimo techninis projektas“ (TP) ir išduotus statybą leidžiančius dokumentus Nr. LNS-35-181125-00043 ir Nr. LNS-35-181126-00044. Ieškovė nurodė, kad buvo pasirašytos dvi viešojo pirkimo sutartys: 1) 2019 m. rugsėjo 9 d. pasirašyta viešojo pirkimo sutartis Nr. S-794 su atsakove, kurios vertė – 3 401 071,88 Eur; 2) 2019 m. rugpjūčio 30 d. pasirašyta sutartis Nr. S1-801 su Kretingos rajono savivaldybe. Ieškovės tvirtinimu, ginčas kilo tik dėl su atsakove Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašytos sutarties vykdymo.

3.       Ieškovė nurodė, kad iki kreipdamasi į teismą ji buvo atlikusi darbus ir paslaugas pagal su atsakove sudarytą viešojo pirkimo sutartį bei išrašiusi PVM sąskaitas faktūras (3 944 513,25 Eur dydžio). Ieškovė pažymėjo, kad minėtos sumos atsakovė nesumokėjo, teigdama, jog darbai turėjo būti baigti 2020 m. rugpjūčio 25 d. Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai atliko 319 587,96 Eur dydžio įskaitymus, kuriais įskaityti atsakovės ieškovei mokėtini delspinigiai. Ieškovės įsitikinimu, vėlavimų dėl ieškovės kaltės nebuvo – darbų pabaigos terminas yra vėlesnis nei numatytas sutartyje, kadangi dėl ne nuo ieškovės priklausančių priežasčių darbų vykdymas turėjo būti stabdomas.

4.       Ieškovės tvirtinimu, pagrindinės vėlavimo priežastys buvo: 1) kelio ruože nuo PK 0+00 iki PK 9+22 vykdant paruošiamuosius darbus, atsivėrusi seno grindinio danga, todėl laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 30 d. iki 2021 m. liepos 30 d. dėl archeologinių tyrinėjimų buvo sustabdyti darbai. Susitarimas Nr. 2 dėl papildomai atliekamų darbų, susijusių su detaliaisiais archeologiniais tyrimais, buvo pasirašytas tik 2021 m. sausio 27 d.; 2) Kelio ruože nuo PK 1+80 iki PK 3+80 dėl archeologinių tyrinėjimų darbai sustabdyti nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d.; 3) kelio ruože nuo PK 2+60 iki PK 9+40 UAB „Kretingos vandenys“ laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. birželio 25 d. (faktiškai atliekami nuo 2020 m. gegužės 4 d.) vykdė avarinės būklės vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų remonto darbus; 4) kelio ruože nuo PK 6+80 iki PK 8+20 laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 14 d, iki 2020 m. gegužės 20 d. darbai sustabdyti dėl techninio projekto sprendimų tikslinimo ir vykdytų derybų; 5) kelio ruože nuo PK4+90 iki PK 6+10 laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 4 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. darbai sustabdyti dėl projektinių sprendinių patikslinimo; 6) kelio ruože nuo PK 8+40 iki PK 8+80 laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. darbai sustabdyti dėl papildomo automobilių sustojimo įrengimo. Pagrindinės priežastys, lėmusios negalėjimą vykdyti darbų, buvo archeologinių tyrinėjimų poreikis (archeologinių tyrimų metu buvo ištirtas apie 3810 m2 plotas) ir avarinės būklės tinklų remontas.

5.       Ieškovės įsitikinimu, su atsakove sudarytos viešųjų pirkimų sutarties vykdymas nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2021 m. liepos 23 d. buvo veikiamas ne nuo ieškovės priklausančių aplinkybių, turėjusių tiesioginę įtaką planuotam technologiniam darbų eiliškumui, todėl šiam laikotarpiui darbų atlikimo terminas turėjo būti stabdomas (neskaičiuojami delspinigiai), o darbai atliekami per likusį terminą. Be to, ieškovė teigė atsakovė nepagrįstai skaičiavus delspinigius žiemos laikotarpiu (nuo gruodžio 15 d. iki kitų metų kovo 15 d.) , t. y. tada, kai darbų atlikimas buvo stabdomas.

6.       Ieškovė taip pat prašė mažinti netesybas kaip neproporcingai dideles – atsakovė skaičiavo 9,4 proc. dydžio delspinigius, kurių norma, RUAB „Šilutės automobilių keliai“ nuomone, sumažintina iki 0,9 proc. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad delspinigiai buvo skaičiuojami nuo visos viešųjų pirkimų sutarties kainos, nors darbai didele dalimi jau buvo atlikti. Be to, ieškovės teigimu, atsakovė įskaitė už daugiau kaip 14 mėnesių laikotarpį suskaičiuotus delspinigius, nors reikalavimams dėl delspinigių yra taikomas 6 mėnesių senaties terminas. 

7.       Ieškovė tvirtino, kad viešųjų pirkimų sutarties vykdymui didelę įtaką turėjo ir COVID-19 pandemija – dėl šios priežasties buvo apsunkintas sutarčių vykdymas, todėl tai turėtų būti laikoma force majeure (nenugalima jėga) aplinkybe, o ieškovei netaikoma civilinė atsakomybė. Dėl pandemijos, darbuotojų sergamumo ar izoliacijos, darbuotojų darbo laikas buvo planuojamas kitaip, pasikeitė medžiagų tiekimo ir paslaugų teikimo terminai, atsiskaitymo sąlygos. Be to, ieškovė teigė, kad jai netaikytina civilinė atsakomybė ir dėl valstybės veiksmų COVID-19 pandemijos metu.

8.       Ieškovė prašo priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas (16 919,76 Eur), kadangi atsakovė vėlavo atsiskaityti pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

9.       Trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija nurodė neturinti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino negaliojančiais atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos pagal 2019 m. rugsėjo 9 d. viešojo pirkimo sutartį Nr. S-794 atliktus skolos įskaitymus laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2021 m. liepos 23 d. (251 869,44 Eur dydžio delspinigiai) ir priteisė iš atsakovės ieškovei 251 869,44 Eur skolą, 15 516,18 Eur palūkanas bei 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

11.       Teismas konstatavo, kad nėra bylos šalių ginčo, kad: atsakovė vykdė viešąjį pirkimą „Kelio Nr. 2303 Kretinga–Kūlupėnai, kuriam Kretingoje suteikti miesto Rotušės a. ir Vilniaus g. pavadinimai, ruožo nuo 0,00 iki 0,922 km ir nuo 1,050 iki 1,408 km rekonstravimas“, pirkimo Nr. 434936 (toliau – Pirkimas). Įvykdžius Pirkimą, buvo pasirašytos dvi viešojo pirkimo sutartys: 1) 2019 m. rugsėjo 9 d. pasirašyta viešojo pirkimo sutartis Nr. S-794 su atsakove, kurios suma – 3 401 071,88 Eur; 2) 2019 m. rugpjūčio 30 d. sutartis Nr. S1-801 su Kretingos rajono savivaldybe.

12.       Teismas nurodė, kad ieškovė teigė, jog vykdant su atsakove sudarytą sutartį aplinkybės, nepriklausiusios nuo ieškovės, buvo: 1) vykdant paruošiamuosius darbus, atsivėrusi seno grindinio danga, todėl tam tikruose kelio ruožuose kilo būtinybė atlikti archeologinių tyrinėjimus, dėl ko šalys sudarė Susitarimą Nr. 2 prie Sutarties dėl papildomai atliekamų darbų, susijusių su detaliaisiais archeologiniais tyrimais, 2) Kelio ruože nuo PK 2+60 iki PK 9+40 UAB „Kretingos vandenys“ laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. birželio 25 d. vykdė avarinės būklės vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo, kad jų sudarytos sutarties įvykdymo termino pradžia (įsigaliojimas) – 2019 m. rugsėjo 9 d.

13.       Teismas konstatavo, kad pagal bylos duomenis šalys nesudarė susitarimo dėl sutarties termino pakeitimo. Ieškovė 2021 m. balandžio 13 d. rašte prašė atsakovės leisti užbaigti jų sudarytą sutartį iki 2021 m. birželio 21 d. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2021 m. sausio 27 d. susitarimu su atsakovu dėl papildomų darbų atlikimo ieškovė sutiko atlikti papildomus darbus, nors šalys nesusitarė nei dėl viešųjų pirkimų sutarties darbų įvykdymo termino pakeitimo, nei dėl darbų sustabdymo laikotarpio. Priešingai, šalys susitarė, kad visos sutarties sąlygos lieka galioti ir šalys pripažįsta iš jų kylančias prievoles. Teismo vertinimu, tokiu būdu ieškovė, sutikdamas atlikti papildomus darbus, prisiėmė riziką dėl sutarties neįvykdymo sutartu terminu. Kadangi ieškovė sudarė sutartį su subrangovu dėl archeologinių tyrimų atlikimo ir įsipareigojo su atsakove sudarytą sutartį įvykdyti joje numatytu terminu, todėl šioje byloje sprendžiant dėl ieškovės atsakomybės už darbų nesavalaikį įvykdymą, ieškovė negali remtis aplinkybėmis, kad jos subrangovo atliekami archeologinių tyrimų darbai užtruko ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių. Teismas nurodė,  kadangi darbai nebuvo stabdomi, todėl ieškovė neturėjo pagrįstų lūkesčių manyti, kad jos nurodyti laikotarpiai (kuriais ieškovas vykdė darbus kituose kelio ruožuose) bus išskaičiuoti iš bendro sutarties įvykdymo termino pagal šalių sudarytos viešųjų pirkimų sutarties 15 punktą.

14.       Teismas konstatavo, kad vykdant darbus susiklostė situacija, kad atsirado poreikis atlikti papildomus darbus, egzistavo kliūtys, trukdančios laiku atlikti darbus (uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kretingos vandenys“ vykdė tinklų rekonstrukcijos darbus), tačiau šalys neformalizavo darbų atlikimo tvarkos – nesitarė dėl sutarties termino pakeitimo, nefiksavo kiek konkrečiai minėtos kliūtys darė įtaką darbų įvykdymo terminui, nestabdė visų darbų, nors ir nėra ginčo, kad tam tikruose ruožuose darbai nebuvo ir negalėjo būti laikinai atliekami dėl objektyvių nuo ieškovės valios nepriklausančių priežasčių. Teismas konstatavo, kad duomenų, objektyviai patvirtinančių kokiam konkrečiam terminui, kokia apimtimi minėtos aplinkybės darė įtaką šalių sudarytos sutarties įvykdymo terminui, byloje nėra.

15.       Teismas pažymėjo, kad tai, jog pirkimo objektas nebuvo skaidomas, neturi teisinės reikšmės faktiniam darbų atlikimui, galimybei organizuoti (perorganizuoti) darbus, siekiant, kad susidariusioje situacijoje šalims bendradarbiaujant darbai nebūtų nepagrįstai užvilkinti, kad sutartis būtų įvykdyta kuo ekonomiškesniu būdu, tuo labiau, jog viešojo pirkimo sutartis yra susijusi su svarbių visuomenės poreikių tenkinimu, su viešuoju interesu. Nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo visų darbų sustabdymui.

16.       Kita vertus, teismas byloje nustatė, kad aplinkybės, kuriomis remiasi ieškovė, trukdė darbų atlikimui pagal numatytą technologinį procesą. Tai patvirtina ir 2021 m. sausio 11 d. statinio statybos techninio prižiūrėtojo raštas.

17.       Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgęs į pačios ieškovės 2021 m. balandžio 13 d. rašte, kuriame ieškovė įvertino visas darbų atlikimui trukdančias aplinkybes, nurodytą sutarties įvykdymo termino datą (2021 m. birželio 21 d,), į tai, kad atsakovė su tokiu terminu iš esmės sutiko, nes 2021 m. balandžio 16 d. rašte dėl atsiradusių nenumatytų trukdžių siūlė tokį darbų atlikimo eiliškumą, pagal kurį problemiškiausiame ruože darbai turėjo būti baigti iki 2021 m. birželio 21 d., nesant objektyvių duomenų apie konkrečią aplinkybių įtaiką darbų atlikimo terminui, teismas padarė išvadą, kad tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus darbai galėjo būti atlikti ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 21 d. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčijo, jog archeologinių tyrinėjimų atlikimas bei avarijos šalinimo darbai darė įtaką darbų atlikimo terminams, dėl ko ir pati atsakovė delspinigius ir skaičiavo ne nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. 

18.       Remdamasis išdėstytais argumentais teismas padarė išvadą, kad pagal sutarties sąlygas šalių sudarytos sutarties įvykdymo terminas buvo praleistas. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad sutarties vykdymo metu egzistavo aplinkybės, už kurias ieškovė nebuvo atsakinga, ir kad šios aplinkybės darė įtaką tinkamam sutarties įvykdymui, teismas padarė išvadą, jog ieškovė iš dalies negali būti atsakinga už termino praleidimą, todėl, nesant ieškovės kaltės, jai negalėjo būti taikomi delspinigiai visa apimtimi.

19.       Teismas nurodė, kad ieškovė įvertino verslo riziką, sutiko užbaigti darbus nurodytomis sąlygomis iki 2021 m. birželio 21 d., todėl praleidusi šį terminą, ieškovė laikytina pažeidusia sutartį, dėl ko jai turi būti taikomi viešojo pirkimo sutartyje numatyti delspinigiai, t. y. pripažįstama, jog atsakovė pagrįstai skaičiavo delspinigius už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. ir atitinkamoms sumoms taikė skolos įskaitymus. Tuo tarpu iki nurodyto laikotarpio atsakovės suskaičiuoti delspinigiai ir įskaitymai – 251 869,44 Eur sumoje (139 134,60 +25 297,20 + 26140,44 + 25297,20 Eur) – pripažintini neteisėtais, nesant pagrindo taikyti ieškovei delspinigių, todėl šią sumą kaip skola priteisė iš atsakovės ieškovės naudai. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, kad darbai buvo perduoti atsakovei 2022 m. sausio 14 d., todėl ieškovės 2021 m. rugsėjo 15 d. pranešimas atsakovei apie darbų užbaigimą nepatvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. ieškovė buvo atlikusi visus šalių sudarytoje sutartyje numatytus darbus.

20.       Teismas atmetė atsakovės prašymą taikyti sutrumpintą 6 mėnesių senatį, konstatavęs, kad šiuo atveju ieškovė prašo priteisti skolą, pripažinus negaliojančiais įskaitymus, todėl taikytinas bendrasis 10 metų senaties terminas, kuris nėra praleistas.

21.       Ieškovės argumentus dėl force majeure aplinkybių teismas atmetė, kadangi ieškovė neįrodė kaip konkrečiai darbuotojų sergamumas ir su tuo susiję valstybės veiksmai padarė įtaką realiai galimybei įvykdyti sutartį iki 2021 m. birželio 21 d., tuo labiau, kad pati ieškovė 2021 m. balandžio 27 d. rašte visas darbų atlikimui turinčias įtaiką aplinkybes įvertino ir prašė atsakovę leisti užbaigti sutartį iki 2021 m. birželio 21 d.

22.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės argumentus, kad atsakovės taikyti delspinigiai yra per dideli, laikė nepagrįstais. Teismas akcentavo, kad ieškovė lygiomis teisėmis su kitais tiekėjais sutiko dalyvauti viešajame pirkime nurodytomis sąlygomis, laisva valia sudarė sutartį su ieškovu, todėl negali kvestionuoti delspinigių dydžio viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu.

23.       Nustatęs, kad atsakovas neįvykdė piniginės prievolės teismas priteisė 8 proc. dydžio vėlavimo palūkanas (15 516,18 Eur) už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. liepos 30 d. Teismas taip pat priteisė 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

24.       Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti papildomi įrodymai – Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2020 m. kovo 9 d. ir 2020 m. birželio 24 d. raštų kopijos. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

24.1.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktinę situaciją ir pateiktus įrodymus, netinkamai taikė sutarčių (susitarimų) sudarymą reglamentuojančias nuostatas, todėl nepagrįstai nusprendė, kad šalys susitarė, jog tik tuo atveju, jeigu ieškovė darbų nebaigs iki 2021 m. birželio 21 d., atsakovė galės skaičiuoti delspinigius.

24.2.       Skundžiamame sprendime teismas teisingai pažymėjo ir nustatė, kad sprendimo dėl darbų vykdymo stabdymo nebuvo, kad ieškovė pati vykdė darbus atskiruose kelio ruožuose, kad būtent ieškovė yra atsakinga už savo pasitelktą subrangovą, kuris atliko archeologinius tyrinėjimus, tačiau nepagrįstai sprendė apie atsakovės sutikimą, jog darbai visuose ruožuose gali būti užbaigti iki 2021 m. birželio 21 d.

24.3.       Teismas nepagrįstai nusprendė, kad šalys esą sudarė susitarimą pratęsti sutarties vykdymo terminą, lėmusį, jog delspinigiai gali būti skaičiuojami tik nuo 2021 m. birželio 21 d.

24.4.       2021 m. balandžio 16 d. raštu buvo tik pasiūlyta, būtent aptarta, darbų vykdymo tvarka atsižvelgiant į bendrą rekonstruojamo kelio Nr. 2303 Kretinga–Kūlupėnai ruožo ilgį (1 280 m), kelią kertančių žiedinių sankryžų skaičių bei įvardintų trukdžių darbų vykdymui vietas ir jų terminus.

24.5.       Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su darbų vykdymu atskirais kelio ruožais, taip pat neigė, kad darbus vykdyti vėlavo, kas reiškia, jog abi šalys nesutiko, kad buvo koks nors susitarimas pakeisti sudarytos viešųjų pirkimų sutarties nuostatas dėl darbų užbaigimo termino ir nustatyti naują terminą – 2021 m. birželio 21 d., todėl tokia teismo sprendime nurodyta aplinkybė yra siurprizinė ir neteisinga.

24.6.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įrodinėjimo naštą reglamentuojančias nuostatas, todėl neteisingai nusprendė, kad ieškinys iš dalies pagrįstas. Teismas teisingai nustatė aplinkybes dėl pagrindo sutarties vykdymo sustabdymui nebuvimo, įrodymų apie tai, kaip ir kokia apimtimi ieškovės nurodytos priežastys lėmė darbų vykdymo vėlavimą, nebuvimo, taip pat, kad ieškovė neįrodė nenugalimo jėgos, valstybės veiksmų ir kitų aplinkybių, kuriomis rėmėsi egzistavimo, tačiau teismas nepagrįstai nusprendė, jog šalys tariamai susitarė, kad sutarti darbai turi būti baigti iki 2021 m. birželio 21 d., ir tik nuo šio termino gali būti skaičiuojami delspinigiai.

25.       Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei. Ieškovės atsiliepimas paremtas šiais motyvais:

25.1.       Ieškovė visus darbus pagal sutartį atliko laiku, kadangi: a) sutarties terminas buvo sustabdytas; b) buvo pagrindas visų darbų pagal sutartį sustabdymui; c) ieškovė niekada nesutiko darbus užbaigti 2021 m. birželio 21 d.

25.2.       Sutarties sustabdymui nėra būtinas atsakovės formalus sprendimas – vien tai, kad atsakovė, suinteresuota delspinigių gavimu, nepriėmė sutarties sąlygose numatyto sprendimo dėl sutarties vykdymo sustabdymo, nors jai buvo pateikti visi dokumentai, negali sudaryti pagrindo spręsti, jog sutartis nebuvo sustabdyta.

25.3.       Kadangi sutartis buvo sustabdyta, darbai atlikti laiku (per likusį jiems atlikti skirtą terminą). Sutarties vykdymas nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2021 m. liepos 23 d. (vienerių metų ir 127 dienų laikotarpis) buvo veikiamas ne nuo ieškovės priklausiančių aplinkybių, todėl šiam laikotarpiui sutartyje numatytas 8 mėnesių darbų atlikimo terminas turėjo būti stabdomas.

25.4.       Statinio statybos techninis prižiūrėtojas pritarė, kad dėl archeologinių tyrinėjimų poreikio ir dėl avarinės būklės tinklų remonto sutartis negalėjo būti vykdoma, o atsakovė irgi sutiko, jog dėl nurodytų aplinkybių sutartis negalėjo būti vykdoma.

25.5.       Atsakovė siekia nustatyti tris atskirus sutarties vykdymo terminus atskiriems kelio ruožams ir būtent dėl tokio atsakovės požiūrio yra kilęs esminis ginčas tarp šalių. Sutarties vykdymo terminas yra vienas ir jis negali būti skaidomas – esant situacijai, kai objekte dėl nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių negali būti atliekami darbai, tokia situacija vertinama kaip nukrypimas nuo pradinio sutarties vykdymo organizavimo plano ir daro įtaką ne tik konkretaus ruožo darbams, bet visos sutarties vykdymui ir jos galutiniam terminui.

25.6.       Visi reikiami argumentai ir juos patvirtinantys įrodymai, parodantys kokiam konkrečiam terminui, kokia apimtimi ieškovės nurodytos aplinkybės darė įtaką sutarties įvykdymo terminui, yra bylos medžiagoje

25.7.       Pritaikyti delspinigiai yra per dideli, todėl mažintini, taip pat egzistuoja force majeure bei aplinkybės dėl COVID-19 pandemijos.

26.       

26.1.       Skundžiamame sprendime neteisingai nustatyta, kad: a) sutarties terminas nebuvo sustabdytas, kadangi dėl sutarties sustabdymo atsakovė nepriėmė sprendimo, tai yra pati atsakovė neformalizavo sutarties stabdymo; b) nebuvo pagrindo visų darbų pagal sutartį stabdymui; c) ieškovė sutiko užbaigti darbus iki 2021 m. birželio 21 d.; d) byloje nėra ginčo, kad visi darbai pagal sutartį atsakovei perduoti 2022 m. sausio 14 d.

26.2.       Sutarties terminas buvo sustabdytas, šio termino sustabdymui nėra būtinas formalus atsakovės sprendimas. Nustačius, kad egzistavo sutarties stabdymo pagrindai (kas ir buvo padaryta), turėtų būti laikoma, jog sutarties vykdymas buvo sustabdytas.

26.3.       Kadangi sutartis buvo sustabdyta, darbai atlikti laiku (per likusį jiems atlikti terminą). Nesant nenumatyto archeologinių tyrinėjimų poreikio ir avarinės būklės tinklų remonto, ieškovė neabejotinai būtų užbaigusi sutartyje numatytus darbus iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. Įvertinus aplinkybes, dėl kurių negalėjo būti atliekami darbai (archeologiniai tyrinėjimai ir avarinės būklės tinklų remontas), sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas baigėsi 2021 m. gruodžio 29 d., o ginčijamais įskaitymas delspinigiai suskaičiuoti už laikotarpį iki 2021 m. spalio 31 d. Atsakovė suskaičiavo delspinigius už vėlavimą atlikti darbus, nors terminas darbams atlikti nebuvo pasibaigęs.

26.4.       Skundžiamame sprendime pažeistos įstatyme įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės, todėl neteisingai konstatuota, kad ieškovė sutiko užbaigti darbus iki 2021 m. birželio 21 d.

26.5.       Atsakovė pripažino, kad ieškovė parengė kadastrines bylas ir 2021 m. lapkričio 11 d. gavo valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro patikrinimo žymas23, išskyrus žymą dėl kelio Nr. 2204 statinio (unikalus Nr. 4400-3901-5880), kuri, pasak atsakovės, gauta 2022 m. sausio 14 d., tačiau su dubliku pateiktas priedas Nr. 3 patvirtina, kad VĮ Registrų centro patikrinimo žyma šiam statiniui buvo gauta 2021 m. lapkričio 29 d.

26.6.       Ieškovė neprivalo vykdyti neteisėtų atsakovės pageidavimų vykdyti sutartį su trimis terminais trims atsakovės nurodytiems kelio ruožams ir tai ne kartą nurodė susirašinėjime su atsakove, tačiau atsakovė su tuo nesutiko. Rangovas (ieškovė) neturi pareigos, susidūrus su ne nuo jo priklausančiomis aplinkybėmis, perorganizuoti visą sutarties vykdymą taip, kad sutartis būtų įvykdyta joje numatytais terminais. Net ir siekiant greitesnio sutarties įgyvendinimo, nėra taip, kad rangovas gali lengvai perorganizuoti darbų vykdymo procesą.

26.7.       Teismui pripažinus atsakovės sankcijų ieškovei pagrįstumą, būtų de facto(faktiškai) ir de jure (teisiškai) pakeistas ginčo viešojo pirkimo sąlygų 12 punktas ir atitinkamai teismas turėtų ex officio (savo iniciatyva) atsakovei pritaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo 106 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą sankciją (baudą). Tuo atveju, jeigu atsakovė būtų vykdžiusi tris atskirus viešuosius pirkimus arba pirkimo objektą padalinusi į tris dalis, tai galėjo būti numatyti trys tokie patys arba skirtingi darbų atlikimo terminai trims skirtingiems kelio ruožams ir tokiu atveju nesant galimybės vykdyti darbų pagal vieną viešojo pirkimo sutartį, nebūtų trukdoma atlikti darbus pagal kitas sutartis, tačiau tokiu atveju tiekėjų pasiūlymų kainos būtų didesnės.

26.8.       Teismo motyvai, kuriais atmestas reikalavimas mažinti neproporcingai didelius delspinigius, yra nepagrįsti ir neteisėti. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-241-370/2021 vertindamas analogišką sutartį delspinigius, sudarančius 1,79 proc. visų atliktų darbų kainos yra sumažinęs per pusę iki 0,9 proc.

26.9.       Skundžiamo sprendimo motyvai, kuriais atmesti argumentai dėl force majeure egzistavimo, yra nepagrįsti ir neteisėti. Nepaisant visų dedamų pastangų, sutarčių vykdymas dėl pasaulyje paplitusio viruso bei valdžios institucijų priimtų sprendimų buvo apsunkintas ir todėl ieškovei neturi būti taikoma civilinė atsakomybė. Ieškovė teikdama pasiūlymą viešajame pirkime nežinojo, kad pasaulyje paplis virusas ir planavo, kad kiekvienas sutarties vykdymui paskirtas darbuotojas dirbs po 8 valandas per dieną, tačiau ieškovės darbuotojai ar jų šeimos nariai sirgo COVID-19, todėl negalėjo dirbti ir vykdyti darbų pagal sutartį, taip pat dėl pandemijos pablogėjo medžiagų tiekimo sąlygos.

26.10.       Taip pat egzistuoja ieškovės atsakomybę šalinanti aplinkybė – valstybės veiksmai. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad neįrodyta kaip konkrečiai darbuotojų segamumas ir su tuo susiję valstybės veiksmai įtakojo realią galimybę įvykdyti sutartį.

27.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktas naujas įrodymas – kelio Nr. 2204 kadastro byla su suderinimo žyma. Atsakovės atsiliepimas paremtas tokiais motyvais:

27.1.       Sutarties vykdymo terminas nebuvo sustabdytas. Šalių sudarytoje sutartyje numatyta, kokiu būdu ir kokiais terminais turi būti įforminamas sutarties vykdymo sustabdymas, o šiuo atveju Lietuvos automobilių kelių direkcija nėra ir nebuvo priėmusi sprendimo sustabdyti sutarties vykdymą – tokiam sutarties vykdymo sustabdymui nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo.

27.2.       Ieškovės pozicija byloje iš esmės yra tokia, kad tuo atveju, jeigu atsiranda kliūtis kokiame nors kelio ruože (nors ir nedideliame), sutarties vykdymas turėtų būti stabdomas ir rangovas (ieškovė) gali nevykdyti net tų darbų, tuose kelio ruožuose, kuriuose nėra jokių kliūčių.

27.3.       Šalių sudaryta sutartis nustatė aiškią tvarką, kaip turi būti įforminamas sutarties vykdymo sustabdymas. Tokio sprendimo dėl sutarties vykdymo sustabdymo nėra ir nebuvo. Ieškovas, dalyvaudamas pirkime ir pasirašydamas sutartį su sutarties sąlygomis sutiko, todėl, priešingai nei teigia ieškovė, sutartyje numatytų procedūrų nesilaikymas, iškreipimas traktuojant, kad pakanka ieškovės deklaracijų, jog būtina sustabdyti sutarties vykdymą, prieštarautų sutarčių aiškinimo taisyklėms.

27.4.       Atsakovė yra atsakinga už valstybinę, strateginę reikšmę turinčių kelių remontą, priežiūrą, tinkamą naudojimą. Tuo atveju, jeigu Lietuvos automobilių kelių direkcijos tiekėjai vėluoja vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, asmenys, kurie naudojasi keliais, susiduria su pavojingu eismu, patiria kitokius nepatogumus. Tuo atveju, jeigu atitinkamame kelio ruože rangovas gali vykdyti darbus, tačiau jų nevykdo, tokia situacija nesuderinama su viešuoju interesu.

27.5.       Esant situacijai, kai atliekant archeologinius tyrinėjimus bei UAB „Kretingos vandenys“ atliekant vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų darbus atskiruose ruožuose ir kituose ruožuose nevykdomi darbai, susiklostytų išbalansuota sutarties šalių prievolių pusiausvyra. Tokiu atveju atsakovė atsidurtų ženkliai nepalankesnėje situacijoje, nes rangovas galėtų nevykdyti darbų kituose ruožuose, darbų atlikimas užsitęstų ir visuomenė ilgą laiką negalėtų naudotis net dalimi kelio.

27.6.       Ieškovė klaidina, kad paskutinė VĮ Registrų centro patikrinimo žyma pagal sutartį buvo gauta 2021 m. lapkričio 29 d. Šią aplinkybę, pasak ieškovės, patvirtina pateikta kelio Nr. 2204 kadastro byla, kurio žyma užfiksuota 2021 m. lapkričio 29 d., tačiau ieškovė nutyli, kad kadastro byla buvo koreguojama ir derinama iš naujo. Galutinė kelio Nr. 2204 kadastro byla suderinta ir VĮ Registrų centro patikrinimo žyma pagal sutartį buvo gauta tik 2022 m. sausio 14 d.

27.7.       Atsakovė sutinka, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl darbų baigimo iki 2021 m. birželio 21 d. ir galimybės tik nuo šio termino skaičiuoti delspinigius. Atskiro susitarimo tarp šalių dėl darbų užbaigimo, termino pratęsimo nebuvo. Ieškovė nepateikė objektyvių ir pakankamų duomenų, skaičiavimo, algoritmo, kaip konkrečiai, kokia apimtimi kiekviena iš jo nurodomų priežasčių lėmė darbų vykdymo vėlavimą.

27.8.       Ieškovė klaidina ir iškreipia faktinę situaciją teigdama, kad atsakovė (užsakovė) sutinka, jog sutartis negalėjo būti vykdoma dėl archeologinių tyrinėjimų poreikio ir avarinės būklės tinklų remonto. Vien tai, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija sutiko, jog archeologiniai tyrinėjimai ir tinklų remonto darbai turėjo įtakos darbų eiliškumui, nuoseklumui, apimtims, nereiškia, kad atsakovė pripažino, kad visi sutartyje numatyti darbai turėtų būti stabdomi.

27.9.       Ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kad netesybos yra nepagrįstai didelės yra nepagrįsti –0,03 % netesybų dydis kelių rekonstravimo ir (ar) remonto viešuosiuose pirkimuose yra pripažintas tinkamu ir teisingu. To nepaneigia ir ribotos galimybės derėtis dėl sutarties. Be to, ieškovė yra profesionalė, nuolat dalyvaujanti panašiuose viešuosiuose pirkimuose, todėl delspinigių dydis, jų taikymo tvarka jai privalėjo būti žinoma.

27.10.       Ieškovė su 2021 m. kovo 19 d. raštu pateikė duomenis apie 16 darbuotojų tuo metu sirgusių COVID-19 liga, tačiau 16 darbuotojų liga, kai ieškovė turi daugiau nei 100 darbuotojų negali būti laikoma nenugalima jėga, be to, nėra galimybės įsitikinti tokių ieškovės nurodytų duomenų teisingumu (tikrumu). Bendri pasvarstymai apie mokėjimo atidėjimus, medžiagų užsakymus, 100 proc. apmokėjimus iš anksto negali būti vertinami kaip nenugalima jėga ir pateisinti ieškovės įsipareigojimų nevykdymo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir (ar) Valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimais rangos darbai per se (savaime) niekada nebuvo draudžiami, todėl nėra pagrindo šalinti ieškovės atsakomybę dėl valstybės veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų

29.       Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus: 1) 2020 m. kovo 9 d. atsakovės rašto dėl transporto organizavimo apylankomis vykdant darbus kopiją; 2) 2020 m. birželio 24 d. atsakovės rašto dėl termino apylankoms pratęsimo kopiją; 3) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopiją.

30.       CPK 314 straipsnyje yra nustatyti ribojimai teikti naujus įrodymus apeliacinė instancijos teisme – apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

31.       Teikdama naujus įrodymus atsakovė nurodė, kad jų pateikimo poreikis iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kadangi teismas netinkamai interpretavo faktinę situaciją, o atsakovė siekia pagrįsti maksimaliai bendradarbiavusi su ieškove. Kadastro bylą atsakovė nurodė teikianti, siekdama paneigti ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad kadastro byla suderinta 2022 m. lapkričio 29 d., o ne 2022 m. sausio 14 d.

32.       Apeliacinio teismo vertinimu, minėtos atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą – visi atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai buvo sukurti iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, ieškovės nurodytos aplinkybės buvo aktualios ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (atsakovė jau atsiliepime į ieškinį tvirtino, kad ieškovė darbus baigė 2022 m. sausio 14 d. (pvz., 1.28 atsiliepimo į ieškinį punktas), teigė maksimaliai bendradarbiavusi su ieškove (pvz., 2.79 atsiliepimo į ieškinį punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, todėl atsakovės Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.

Dėl įskaitymų

33.       Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiais atsakovės 251 869,44 Eur dydžio įskaitymus, kuriais įskaitytos šalių priešpriešinės prievolės (užsakovo prievolė sumokėti darbų kainą ir rangovo prievolė mokėti delspinigius) pagal 2019 m. rugsėjo 9 d. viešojo pirkimo sutartį Nr. S794 (toliau ir – 2019 m. rugsėjo 9 d. sutartis). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 18 d. iki 2021 m. birželio 21 d. Atsakovė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdama, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. sutarties vykdymas nebuvo sustabdytas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. sutarties įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. birželio 21 d. Ieškovė, teigdama, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. sutarties įvykdymas buvo uždelstas tik dėl objektyvių, su ieškove nesusijusių, priežasčių (dėl archeologinių tyrinėjimų bei papildomai atsiradusių vandentiekio ir nuotekų darbų), o ieškovė niekada nesutiko atlikti darbų pagal 2019 m. rugsėjo 9 d. sutartį iki 2021 m. birželio 21 d. Taigi šioje byloje ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovė apskritai neturi pagrindo skaičiuoti delspinigius, nes visi darbai atlikti vėluojant ne dėl ieškovės kaltės, o atsakovė laikosi pozicijos, kad ji turi teisę į visus suskaičiuotus ir ginčijamais įskaitymais įskaitytus delspinigius.

34.       Vienas iš prievolių pasibaigimo būdų yra priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą, yra įskaitymas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021, 19 punktas ir jame nurodyta praktika). 

35.       CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.256 straipsnio dalį asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

36.       2019 m. rugsėjo 9 d. sutarties 57 punkte šalys susitarė, kad rangovas (nagrinėjamoje byloje ieškovė), neužbaigęs darbų sutartyje numatytu laiku, nesilaikęs pagal darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafiką darbų atlikimo terminų, taip pat šios sutarties 27 punkto atveju, įsipareigoja sumokėti užsakovui (nagrinėjamoje byloje atsakovė) 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos sutarties sumos ir atlygina užsakovui (nagrinėjamoje byloje atsakovė) dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos; delspinigiai išskaičiuojami iš rangovui (ieškovė) pagal šią sutartį mokėtinų sumų (be PVM), kiekvieną kartą rangovui pateikus PVM sąskaitą faktūrą už faktiškai atliktus darbus; apie atliktą įskaitymą užsakovas (atsakovė) raštu informuoja rangovą (ieškovę).

37.       2019 m. gegužės 30 d. sutarties 1 punkte ieškovė įsipareigojo: 1.1) pagal užsakovo (atsakovė) pateiktą valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2303 Kretinga–Kūlupėnai, kuriam Kretingoje suteikti miesto Rotušės a. ir Vilniaus g. pavadinimai, ruožo nuo 0 iki 0,922 km ir nuo 1,050 iki 1,408 km rekonstravimo techninį projektą (toliau – Projektas) parengti darbo projektą LAKD daliai (toliau – Darbo projektas) ir atlikti paruošiamuosius rangos darbus; 1.2) pagal sutarties 1.1 papunktyje nurodytus užsakovo (atsakovė) pateiktus ir rangovo (ieškovė) parengtus dokumentus bei kitus privalomuosius dokumentus statybos darbams pradėti, kurių reikia Projektui įvykdyti, atlikti numatytus statybos darbus; 1.3) parengti ir perduoti užsakovui (atsakovė) išpildomąją dokumentaciją, atlikti ir (arba) atnaujinti kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi statybos darbai, žemės sklypo ir statinio kadastrinius matavimus, parengti ar atnaujinti Nekilnojamo turto registre užregistruoto statinio, o esant pakitimams, ir žemės sklypo(ų) kadastrinių duomenų bylas (taip pat ir skaitmeninę jų kopiją .pdf ir .dwg formatu), (pakeičiant kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi statybos darbai žemės sklypo ir statinio kadastrinius duomenis), jas pateikti VĮ Registrų centrui išankstinei patikrai ir gauti išankstinę patikrą liudijantį kadastro tvarkytojo spaudą ant žemės sklypo plano ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos; be to, rangovas (ieškovė) turės pateikti laisvos formos deklaraciją, patvirtinančią išpildomosios geodezinės nuotraukos ir parengtos kadastrinės bylos atitikimą parengtam projektui; 1.4) gauti statybos užbaigimo aktą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateikiant prašymą (-us) ir įkeliant su prašymu privalomus pateikti dokumentus, bei, esant poreikiui, juos tikslinant.

38.       Pagal 2019 m. rugsėjo 9 d. sutarties 10 punktą rangovas (ieškovė) paruošiamuosius darbus, nurodytus sutarties 1.1 papunktyje, pradeda tik įsigaliojus sutarčiai; rangovas (ieškovė) įsipareigojimus, nurodytus sutarties 1.2 ir 1.3 papunkčiuose, pradeda vykdyti pabaigęs paruošiamuosius darbus; rangovas (ieškovė) darbus, nurodytus sutarties 1.1–1.3 papunkčiuose, baigia per 8 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo. Remiantis 2019 m. gegužės 30 d. sutarties 11 punktu rangovas (ieškovė) su darbais susijusias paslaugas, nurodytas sutarties 1.4 papunktyje, baigia per 2 mėnesius nuo darbų pabaigos. 2019 m. rugsėjo 9 d. sutarties 120 punkte numatyta, kad sutartis įsigalioja šalims ją pasirašius ir rangovui (ieškovei) pateikus sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą ir galioja iki sutartinių įsipareigojimų įvykdymo arba sutarties nutraukimo.

39.       Iš 2019 m. rugsėjo 9 d. sutarties matyti, kad atsakovės atstovas šią sutartį pasirašė 2019 m. rugsėjo 2 d., ieškovės atstovas – 2019 m. rugsėjo 4 d., o ši sutartis registruota 2019 m. rugsėjo 9 d. Ieškovė pateikė įrodymus (ieškinio priedas Nr. 4), patvirtinančius, jog sutarties įvykdymo dokumentas atsakovei pateiktas elektroniniu paštu 2019 m. rugsėjo 23 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktinę aplinkybę, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. sutartis įsigaliojo 2019 m. rugsėjo 9 d. Kadangi tokio pirmosios instancijos teismo faktinės aplinkybės nustatymo bylos šalys apeliaciniuose skunduose neginčija, apeliacinės instancijos teismas dėl šios faktinės aplinkybės plačiau nepasisako ir ja vadovaujasi. Taigi 2019 m. rugsėjo 9 d. sutarties 1.1–1.3 papunkčiuose sutartų darbų atlikimo terminas buvo – iki 2020 m. gegužės 9 d. (2019 m. rugsėjo 9 d. sutarties 10 punktas).

40.       2021 m. lapkričio 15 d. (registravimo ir pasirašymo data) rašte atsakovė nurodė, kad už vėlavimą atlikti visus 2019 m. rugsėjo 9 d. sutartyje numatytus darbus per laikotarpį nuo 2020 m. spalio 18 d. iki 2021 m. spalio 31 d. (379 kalendorinės dienos) suskaičiavo 319 587,96 Eur dydžio delspinigius. Dėl visų nurodytų delspinigių atsakovė atliko įskaitymus, kuriuos nagrinėjamoje byloje ieškovė ir ginčija. Ginčo dėl ieškovės priepriešinės prievolės gauti apmokėjimą pagal 2019 m. rugsėjo 9 d. sutartį už atliktus darbus ir šio apmokėjimo dydžio byloje nėra. Vadinasi, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tik atsakovės skaičiuotų delspinigių įskaitymo ir jų dydžio pagrįstumas.

Dėl sutarties vykdymo stabdymo

41.       Apeliaciniame skunde ieškovė išdėstė poziciją, kad sutarties terminas buvo sustabdytas, todėl ieškovė visus darbus atliko laiku. Tokiais savo argumentais ieškovė iš esmės siekia pagrįsti, kad neatliko neteisėtų veiksmų (nepažeidė sutarties), todėl ieškovei nekilo sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnis).

42.       Byloje nėra ginčo, kad ieškovė darbų, numatytų 2019 m. rugsėjo 9 d. sutarties 1.1–1.3 papunkčiuose, neįvykdė iki 2020 m. gegužės 9 d. Byloje taip pat nėra ginčo, kad visų darbų (numatytų 2019 m. rugsėjo 9 d. sutarties 1.1–1.4 papunkčiuose) ieškovė nebuvo atlikusi iki 2021 m. spalio 31 d., tai yra iki datos kai atsakovė yra suskaičiavusi delspinigius. Byloje yra kilęs ginčas dėl konkrečios darbų užbaigimo datos, tai yra, ar kadastro byla suderinta 2021 m. lapkričio 29 d., ar 2022 m. sausio 14 d., tačiau ši aplinkybė neturi įtakos nei ginčijamų delspinigių skaičiavimui, nei įskaitymo (ne) teisėtumui, todėl tokia faktinė aplinkybė apeliacinės instancijos teismo nėra nustatinėjama.

43.       2019 m. rugsėjo 9 d. sutarties 15 punkte numatyta, kad sutarties vykdymas gali būti sustabdytas dėl: 15.1) atsiradusių papildomų darbų, turinčių reikšmingos įtakos statybos vykdymui tinkamai ir laiku, atliekamų pagal atskirą viešojo pirkimo sutartį; 15.2) būtinybės atlikti gamtosaugos ir (ar) archeologinius tyrinėjimus, kurie nebuvo numatyti techninėje specifikacijoje ir (ar) projektinėje dokumentacijoje. Remiantis 2019 m. rugsėjo 9 d. sutarties 16 punktu, apie šios sutarties 15 punkte nurodytas aplinkybes rangovas (ieškovė) nedelsiant privalo informuoti užsakovą (atsakovė) bei statinio statybos techninį prižiūrėtoją, ir ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo aplinkybių atsiradimo užsakovui (atsakovė) privalo pagrįsti dokumentais; užsakovas per 5 darbo dienas išnagrinėja rangovo (ieškovė) pateiktus dokumentus ir priima sprendimą dėl sutarties vykdymo sustabdymo; sutarties vykdymas gali būti nesustabdytas, o sustabdytas sutarties vykdymas gali būti atnaujintas, nesibaigus sutarties 15 punkte nurodytoms aplinkybėms, jeigu sutarties vykdymo sustabdymo laikotarpiu rangovas (ieškovė) vykdo darbus. 2019 m. rugsėjo 9 d. sutarties 17 punkte nurodyta, kad išnykus sutarties 15 punkte nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių sutartis sustabdyta, ir, atnaujinus sutarties vykdymą, darbai atliekami per jiems likusį terminą; sutarties vykdymo sustabdymas ir (ar) atnaujinimas įforminamas užsakovo raštu.

44.       2021 m. sausio 27 d. ieškovė ir atsakovė sudarė susitarimą prie 2019 m. rugsėjo 9 d. sutarties (toliau – 2021 m. sausio 27 d. papildomas susitarimas), kuriuo šalys susitarė dėl atsiradusių sutarties papildomų ir neatliekamų darbų, patvirtintų 2021 m. sausio 12 d. darbų pakeitimu Nr. 2, ir nustatė papildomų ir neatliekamų darbų sumas. Pagal 2021 m. sausio 27 d. papildomo susitarimo 3 punktą šis susitarimas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos ir galioja iki sutartinių įsipareigojimų įvykdymo pagal 2019 m. rugsėjo 9 d. sutartį. Kitos 2019 m. rugsėjo 9 d. sutarties sąlygos, nepaminėtos šiame 2021 m. sausio 27 d. susitarime, lieka galioti ir šalys pripažįsta iš jų kylančias savo prievoles (2021 m. sausio 27 d. papildomo susitarimo 5 punktas).

45.       Analizuodamas ieškovės argumentus dėl 2019 m. rugsėjo 9 d. sutarties vykdymo sustabdymo apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, sudarydama 2021 m. sausio 27 d. papildomą susitarimą ir sutikdama atlikti papildomus darbus, ieškovė prisiėmė riziką dėl sutarties neįvykdymo sutartu terminu. Išanalizavęs ieškovės nurodytas aplinkybes (dėl archeologinių tyrinėjimų bei UAB „Kretingos vandenys“ vykdytų tinklų rekonstrukcijos darbų) pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kadangi darbai pagal 2019 m. rugsėjo 9 d. sutarties 15 punktą nebuvo stabdomi, todėl ieškovė neturėjo pagrįstų lūkesčių manyti, jog jos nurodyti laikotarpiai bus išskaičiuoti iš bendro sutarties įvykdymo termino.

46.       Nesutikdama su tokia pirmosios instancijos išvada ieškovė apeliaciniame skunde pabrėžia, kad šalių sudaryta sutartis negali būti aiškinama taip, jog esminė sutarties stabdymo sąlyga – sustabdymo pagrindų egzistavimas – 2019 m. rugsėjo 9 d. sutarties 16 punkte nurodyto atsakovės sprendimo priėmimas.

47.       Remiantis kasacinio teismo praktika, šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais, kurie reikalauja, kad visos sutarties sąlygos būtų aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; sutartį būtina aiškinti kaip vientisą dokumentą, o ne vertinti atskiras jos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013). Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020).

48.       Šiuo atveju sistemiškai vertinant 2019 m. rugsėjo 9 d. sutarties 15–17 punktų sąlygas matyti, kad sutarties vykdymo stabdymas nėra siejamas vien tik su sutartyje numatytų darbų vykdymo stabdymo priežasčių (atsiradę papildomi darbai, būtinybė atlikti gamtosaugos ir (ar) archeologinius tyrinėjimus) egzistavimu. 2019 m. rugsėjo 9 d. sutarties 16 punkte expessis verbis (pažodžiui) nurodyta, kad „sutarties vykdymas gali būti nesustabdytas“. 2019 m. rugsėjo 9 d. sutarties 15–17 punktuose lingvistiškai nurodyta atsakovės teisė priimti sprendimą dėl sutarties vykdymo sustabdymo. Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad sudarant 2021 m. sausio 27 d. papildomą susitarimą nebuvo nustatyti nauji darbų įvykdymo terminai, tai yra nebuvo pratęstas 2019 m. rugsėjo 9 d. sutartyje nustatytas terminas. Toks šalių elgesys sudaro pagrindą spręsti, kad šalys papildomų darbų nevertino kaip priežasties pakeisti 2019 m. rugsėjo 9 d. sutartyje numatytus terminus.

49.       Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo 2019 m. rugsėjo 9 d. sutarties 15–17 punktų sąlygų aiškinti kaip numatančių absoliutų sutarties vykdymo sustabdymą tuo atveju, jei rangovas (ieškovė) pagrįstai informuoja apie galimo sutarties stabdymo pagrindų egzistavimą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė pažeidė 2019 m. rugsėjo 9 d. sutartyje numatytą šios sutarties įvykdymo terminą.

Dėl ieškovės kaltės

50.       Tiek ieškovė, tiek atsakovė savo apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius už laikotarpį iki 2021 m. birželio 21 d. Apeliaciniame skunde atsakovė akcentuoja, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog šalys susitarė, kad tik tuo atveju, jeigu ieškovė nebaigs darbų iki 2021 m. birželio 21 d., atsakovė galės skaičiuoti delspinigius. Atitinkamai ieškovė apeliaciniame skunde teigia niekada nesutikusi užbaigti darbus iki 2021 m. birželio 21 d.

51.       Spręsdamas dėl delspinigių skaičiavimo pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad sutarties vykdymo metu egzistavo aplinkybės, už kurias ieškovė nebuvo atsakinga ir šios aplinkybės darė įtaką tinkamam sutarties įvykdymui, todėl teismas nurodė, jog ieškovei negalėjo būti taikomi delspinigiai visa apimtimi. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius už laikotarpį iki 2021 m. birželio 21 d.

52.       CK 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Ši taisyklė atitinkamai taikoma ir tais atvejais, kai skolininkas pagal įstatymus arba sutartį atsako už prievolės neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą nepaisant jo kaltės (CK 6.259 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kilus sutarties šalių ginčui dėl atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą, skolininkas turi teisę įrodinėti, kad kreditorius savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie sutarties neįvykdymo ar netinkamo jos įvykdymo, nuostolių padidėjimo ar jų nesumažinimo, todėl skolininko atsakomybė atitinkamai turi būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022  58 punktas).

53.       Analizuojamu atveju apskųstame sprendime nustatyta, kad ieškovė 2021 m. balandžio 13 d. rašte paprašė atsakovę leisti užbaigti 2019 m. rugsėjo 9 d. sutartį iki 2021 m. birželio 21 d. Minėtame rašte ieškovė nurodė, kad: 1) kelio ruože nuo PK 0+00 iki PK 2+60 atsivėrė seno grindinio danga ir šiame ruože archeologai sustabdė grunto judinimo darbus, kol bus atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai, kurie pradėti vykdyti nuo 2020 m. gegužės 29 d.; vykdant minėtus rasti vertingi archeologiniai sluoksniai, todėl būtina atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus, dėl kurių susitarimas pasirašytas tik 2021 m. sausio 27 d.; aptariame ruože darbai sustabdyti 288 kalendorines dienas iki rašto parengimo (nuo 2020 m. gegužės 29 d.); 2) dėl analogiškų priežasčių (poreikio atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus kelio ruože nuo PK 1+80 iki PK 3+80 darbai buvo sustabdyti nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d.; 3) kelio ruože nuo PK 2+60 iki PK 9+40 atlikus paruošiamuosius darbus, prieš pradedant vykdyti inžinerinių tinklų įrengimo darbus, 2020 m. kovo 19 d. gautas Kretingos rajono savivaldybės prašymas dėl leidimo UAB „Kretingos vandenys“ remontuoti avarinės būklės vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus kartu su vykdomais gatvės rekonstrukcijos darbais; 4) nuo 2020 m. kovo 26 d. pradėjus įrenginėti lietaus nuotekų tinklus kelio ruože nuo PK 6+80 iki 8+20 pastebėti techninio projekto ašies aukščių netikslumai, todėl nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. minėtame ruože nebuvo galima vykdyti statybos darbų; 6) kelio ruože nuo PK 8+40 iki 8+80 dėl papildomo automobilių sustojimo įrengimo nebuvo galima vykdyti statybos darbų nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d.

54.       Atsakydama į ieškovės 2021 m. balandžio 13 d. raštą atsakovė 2021 m. balandžio 16 d. rašte nurodė, kad ieškovė turėjo užbaigti visus 2019 m. rugsėjo 9 d. sutartyje numatytus darbus tuose kelio Nr. 2303 Kretinga–Kūlupėnai ruožuose, kuriuose jokių išorinių trukdžių nebuvo ar jie buvo trumpalaikiai, tačiau sutiko, jog tam tikrais atvejais trumpame rekonstruojamo kelio Nr. 2303 Kretinga–Kūlupėnai ruože visų Sutartyje numatytų darbų atlikimas gali būti neracionalus ar technologiškai nepagrįstas (pvz. viršutinio asfaltbetonio dangos sluoksnio įrengimas trumpais ruožais įrengiant daug sujungimo siūlių), todėl, atsižvelgiant į bendrą rekonstruojamo kelio Nr. 2303 Kretinga–Kūlupėnai ruožo ilgį (1 280 m), kelią kertančių žiedinių sankryžų skaičių bei įvardintų trukdžių darbų vykdymui vietas ir jų terminus, atsakovės nuomone, visas rekonstruojamo kelio Nr. 2303 Kretinga–Kūlupėnai ruožas galėtų būti išskaidytas į tris savarankiškus ruožus, kuriuose visų šalių sudarytoje sutartyje numatytų darbų įvykdymas turėtų atskirą darbų užbaigimo terminą, būtų racionalus, technologiškai pagrįstas bei atitinkantis viešąjį interesą. 

55.       2021 m. sausio 11 d. techninio prižiūrėtoje UAB „Tec infrastructure“ rašte nurodyta, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija kreipėsi į techninį prižiūrėtoją, prašydama įvertinti rangovo (ieškovės) 2020 m. spalio 15 d. rašte pateiktus duomenis ir atsakovės atliktą darbų užbaigimo terminų atskiruose ruožuose analizę bei nurodyti, kada faktiškai buvo užbaigti rangos sutartyje numatyti darbai, o tuo atveju, jei darbai nėra baigti, informuoti atsakovę. Išanalizavęs pateiktą informaciją statinio statybos techninis prižiūrėtojas išdėstė nuomonę, kad rangovas (ieškovė) dėl žvalgomųjų archeologinių tyrimų ir archeologinių žvalgymų, nepasibaigusių archeologinių tyrimų nuo PK 0+20 iki PK 2+80, negalėjo ir iki šio rašto parengimo dienos negali visus rangos sutartyje numatytus darbus atlikti visa apimtimi.

56.       Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, atsakydama į ieškovės 2021 m. balandžio 13 d. rašte išdėstytą prašymą leisti užbaigti šalių sudarytą sutartį iki 2021 m. birželio 21 d., atsakovė iš dalies sutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kliudančiomis atlikti rangos darbus kaip numatyta sutartyje, bei pateikė siūlymą dėl darbų eiliškumo (darbų vykdymo etapais), jog sutartis būtų įvykdyta ieškovės pasiūlytu terminu. Be to, pastebėtina, kad atsakovė kreipėsi į techninį prižiūrėtoją, siekdama įvertinti, ar ieškovės darbai galėjo būti užbaigti šalių sudarytoje sutartyje numatytu metu, o techninis prižiūrėtojas patvirtino, jog dėl nepasibaigusių archeologinių tyrinėjimų viename kelio ruože darbai negali būti vykdomi. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad, kaip šioje nutartyje jau nustatyta, pagal 2019 m. rugsėjo 9 d. sutarties sąlygas, viena iš prielaidų sustabdyti sutarties vykdymą atsakovės sprendimu buvo archeologinių tyrimų poreikis. Visų nurodytų aplinkybių visuma, sudaro pagrindą spręsti, jog šalių sudarytos sutarties vykdymo metu atsakovė pripažino, kad bent dalyje kelio ruožo, kuriame darbus įsipareigojo atlikti ieškovė, statybos darbai negalėjo būti vykdomi 2019 m. rugsėjo 9 d. sutartyje numatytais terminais dėl objektyvių priežasčių (archeologinių tyrinėjimų bei avarinės būklės vamzdynų remonto). Toks atsakovės pripažinimas yra pakankamas, kad suformuotų ieškovei teisėtą lūkestį, jog sprendžiant dėl ieškovės civilinės atsakomybės (delspinigių skaičiavimo) bus atsižvelgta į objektyvias aplinkybes, dėl kurių ieškovė tam tikrą laiko tarpą negalėjo atlikti darbų, taigi, ir visiškas 2019 m. rugsėjo 9 d. sutartyje prisiimtų įsipareigojimų įvykdymas konkrečiu laikotarpiu buvo neįmanomas.

57.       Šiame kontekste taip pat pastebėtina, kad nei savo apeliaciniame skunde, nei atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, akcentuodama, jog 2019 m. rugsėjo 9 d. sutarties vykdymas nebuvo sustabdytas, atsakovė nepateikė motyvų, dėl kurių 2019 m. rugsėjo 9 d. sutarties 16 punkte numatytas sprendimas dėl sutarties vykdymo sustabdymo nebuvo priimtas. Nemotyvuotas atsisakymas priimti sprendimą (taip pat ir neveikimas nepriimant jokio sprendimo) dėl sutarties ar jos dalies vykdymo sustabdymo, esant objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių bent dalis sutarties akivaizdžiai negalės būti įvykdyta sutartu laiku, negali būti vertinimas kaip atitinkantis CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sutarties vykdymo principą – šalių prievolę bendradarbiauti ir kooperuotis.

58.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškovė pareiškė prašymą leisti užbaigti 2019 m. rugsėjo 9 d. sutartį iki 2021 m. birželio 21 d., o atsakovė, atsakydama į tokį prašymą, iš dalies sutiko dėl objektyvių aplinkybių, trukdančių visiškai įvykdyti sutartį, egzistavimo ir pateikė pasiūlymą dėl darbų vykdymo etapais. Nustačius, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. sutartis visiškai negalėjo būti įvykdyta iki 2021 m. birželio 21 d. nesant ieškovės kaltės (dalyje kelio ruožo, kur turėjo būti vykdomi darbai, vyko archeologiniai tyrinėjimai), taip pat atsakovei tinkamai neįvykdžius bendradarbiavimo pareigos bei atsiradus teisėtam lūkesčiui, jog sprendžiant dėl sutarties visiško įvykdymo bus atsižvelgta į objektyvias priežastis, dėl kurių visi numatyti darbai negali būti vykdomi, yra pagrindas spręsti dėl ieškovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės už sutarties termino pažeidimą laikotarpiu iki 2021 m. birželio 21 d. Taigi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu delspinigius nepagrįstai skaičiavo iki 2021 m. birželio 21 d.

59.       Padarius išvadą, kad yra teisinis pagrindas, atsižvelgus į šalių kaltę, ieškovę atleisti nuo civilinės atsakomybės už sutarties vykdymo vėlavimą už laikotarpį iki 2021 m. birželio 21 d., konstatuotina, jog atsakovė neturi reikalavimo teisės į 251 869,44 Eur dydžio delspinigius. Vadinasi, apskųstu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiais atsakovės 251 869,44 Eur didžio įskaitymus. Nustačius, kad ieškovės reikalavimo teisė gauti atsiskaitymus nėra visiškai pasibaigusi atsakovės atliktais vienašaliais prievolių įskaitymais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 251 869,44 Eur skolą, 15 516,18 Eur palūkanas bei 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

Dėl delspinigių sumažinimo

60.       Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesumažinti 2019 m. rugsėjo 9 d. sutartyje nustatyto delspinigių dydžio.

61.       CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, be to, netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Analogiškai CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą, bet netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.

62.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020 29 punktas ir jame nurodyta praktika). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018 80 punktą). Taigi, nustačius netesybas esant neprotingo dydžio, teismo intervencija sumažinant netesybų dydį iki protingo dydžio nelaikytina paneigiančia šalių laisvą valią.

63.       Analizuojamu atveju 2019 m. rugsėjo 9 d. sutarties 57 punkte ieškovė ir atsakovė susitarė dėl 0,03 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos sutarties sumos. Apeliaciniame skunde ieškovė pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-241-370/2021 analogiškoje atsakovės su kitu asmeniu sudarytoje sutartyje numatyti delspinigiai buvo sumažinti 50 proc.

64.       Šiame kontekste paminėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad tai, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-969/2020 54 punktą ir jame nurodytą praktiką). Vadinasi, šiuo atveju Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-241-370/2021 nustatytas delspinigių dydis tiesiogiai negali būti taikomas nagrinėjamoje byloje, o sprendžiant dėl ieškovės atžvilgiu taikomų delspinigių dydžio atitikimo protingumo kriterijui turi būti vertinamos konkrečios, būtent nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios aplinkybės.

65.       Apeliaciniame skunde ieškovė delspinigių neatitikimą protingumo dydžiui siejo su ginčijamu delspinigių faktiniu dydžiu, tai tuo, kad visi byloje ieškovės ginčyti delspinigiai sudaro 319 587,96 Eur sumą ir atsakovė ieškovei papildomai yra suskaičiavusi dar 63 243 Eur dydžio delspinigius. Apeliacinis teismas neturi pagrindo spręsti, kad ginčo sutartyje nustatyta 0,03 proc. dydžio delspinigių norma už kiekvieną vėlavimo dieną pati savaime būtų neprotingo dydžio ar neatitiktų įprastinės atsakovės praktikos sudarant viešųjų pirkimų sutartis (ieškovės paminėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-241-370/2021 delspinigių norma taipogi buvo 0,03 proc.). Įvertinus tai, kad šioje byloje tiek pirmosios, teik apeliacinės instancijos teismai nustatė, jog egzistuoja teisinis pagrindas ieškovę atleisti nuo 251 869,44 Eur dydžio delspinigių, likusi faktinė delspinigių suma (67 718,52 Eur), dėl kurios yra kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje, pati savaime nelaikytina neprotingai didele, sudarančia didelę dalį visos sutarties kainos.

66.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad egzistuoja teisinis pagrindas mažinti atsakovės ieškovei suskaičiuotų delspinigių dydį.

Dėl civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių

67.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigė, jog egzistuoja jos civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės – force majeure ir valstybės veiksmai, kadangi ginčo sutarties vykdymui darė SARS-CoV-2 virusas ir jo sukelta COVID-19 liga, lėmusi ieškovės darbuotojų sergamumą, medžiagų tiekimo sąlygų pablogėjimą, taikytų pandemijos valdymo priemonių ribojimus.

68.       CK 6.212 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, jog sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. CK 6.253 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos.

69.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pandemija ar jai suvaldyti pasitelktos priemonės pačios savaime negali būti laikomos nei nenugalimos jėgos, nei sutarties vykdymo esminio suvaržymo aplinkybėmis, o tai reiškia, jog pandemijos ar jos valdymo priemonių poveikį reikia vertinti individualiai kiekvienų sutartinių teisinių santykių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022 48 punktas). Tačiau antrasis nenugalimos jėgos kriterijaus aiškinimas apima ir tai, kad nenugalima jėga laikomi ne tik objektyvaus neįmanomumo atvejai, bet ir kitos išorinių veiksnių nulemtos neįmanomumo atmainos, kurios pripažįstamos šiuolaikinėje sutarčių teisėje, pavyzdžiui, sutarties vykdymo ekonominis (praktinis) neįmanomumas, sutarties tikslo žlugimas (frustracija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022 44 punktas).

70.       Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde ieškovė išdėstė argumentus, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. sutarties vykdymas jai buvo pasunkėjęs, dėl aplinkybių, susijusių su COVID-19 pandemija. Visgi apeliaciniame skunde nepateikti argumentai, galintys patvirtinti, kad vėlavimo laikotarpiu, už kurį atsakovė ieškovei pagrįstai galėjo skaičiuoti delspinigius, tai yra nuo 2021 m. birželio 22 d., ieškovei buvo neįmanoma vykdyti 2019 m. rugsėjo 19 d. sutartį – ieškovė neįrodinėjo, kad valstybė būtų uždraudusi vykdyti ieškovės veiklą pandemijos metu, kad kažkuriuo laikotarpiu sirgo visi ar tokia dalis ieškovės darbuotojų, jog jokių darbų vykdymas buvo neįmanomas ir pan. Teismų praktikoje išaiškina, kad vien ta aplinkybė, jog dėl COVID-19 pandemijos įvairiose pasaulio valstybėse buvo taikomi įvairūs ribojimai, pati savaime negali būti automatiškai vertinama kaip pagrindas taikyti nenugalimos jėgos institutą ir sutarties šalį atleisti nuo civilinės atsakomybės. Ginčo byloje šalis, kuri remiasi nenugalima jėgos aplinkybėmis, privalo įrodyti, kad konkrečiu atveju egzistavo teisinėje sistemoje pripažįstamas objektyvaus ar kitokio pobūdžio neįmanomumas įvykdyti sutartį (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-736-330/2022 27 punktas). Taigi apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovei pateikus tik deklaratyvius teiginius dėl COVID-19 ligos įtakos sutarties, tačiau įrodymais nepagrindus force majeure taikymo sąlygų (tame tarpe ir neįmanomumo vykdyti sutartį), šis sutarties šalies atsakomybę šalinantis institutas negali būti taikomas.

71.       Remiantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl valstybės veiksmų. Valstybės veiksmai – tai privalomi ir nenumatyti valstybės institucijų veiksmai (aktai), dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma ir kurių šalys neturėjo teisės ginčyti (CK 6.253 straipsnio 3 dalis).

72.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad valstybės veiksmų, kaip vieno iš civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų, taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais valstybės institucijų veiksmais ar aktais, dėl kurių įpareigotas asmuo negali įvykdyti sutartinių įsipareigojimų arba kurie lemia negalėjimą laikytis tam tikros pareigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.253 straipsnio 3 dalyje pateikta valstybės veiksmų, kaip pagrindo atleisti nuo civilinės atsakomybės ir jos netaikyti, apibrėžtis suponuoja išvadą, kad šiam pagrindui konstatuoti būtina atitinkamų sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) valstybės institucijų veiksmai (aktai); 2) veiksmai (aktai) turi būti nenumatyti ir privalomi asmeniui; 3) veiksmai (aktai) turi būti tokie, dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma; 4) asmuo neturėjo teisės veiksmų (aktų) ginčyti teismo ar administracine tvarka. Taigi, valstybės institucijų veiksmai (aktai), dėl kurių asmeniui neįmanoma įvykdyti prievolę, be kita ko, gali būti pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės tik tais atvejais, kai šie veiksmai negalėjo būti iš anksto numatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019 40–41 punktai).

73.       Šioje byloje ieškovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, kad dėl Lietuvos Respublikoje taikytų COVID-19 pandemijos valdymo priemonių, ieškovės vykdomos veiklos atžvilgiu laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 22 d. iki 2021 m. spalio 31 d. būtų buvę nustatyti ieškovės veiklos draudimai, dėl kurių ieškovė visiškai nebūtų galėjusi vykdyti 2019 m. rugsėjo 9 d. sutartyje numatytų darbų. Tai reiškia, kad ieškovė neįrodė CK 6.253 straipsnyje numatytų civilinės atsakomybės šalinimo pagrindų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino teisę atsakovei taikyti ieškovei civilinę atsakomybę už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 21 d.

Dėl kitų argumentų ir procesinės bylos baigties

74.       Kiti apeliaciniuose skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

75.       Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329, 330 straipsniai), todėl skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

76.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad šalių apeliacinius skundus atmetus, kiekvienai iš jų lieka apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-351-1120/2022). Kadangi nagrinėjamoje byloje tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliaciniai skundai atmesti, bylinėjimosi išlaidos nėra paskirstomos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                     Romualda Janovičienė

                                                     Danguolė Martinavičienė

                                                     Irmantas Šulcas