Civilinė byla 2-435-902/2020
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05153-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.8.;2.6.8.9.;
2.6.17.;3.1.7.6.;3.2.3.1.;3.2.6.1.;
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 3 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė,
sekretoriaujant Elvinai Škarnulienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui direktoriui I. B.,
atsakovo atstovams, advokatui A. V. ir direktorei A. J.,
trečiojo asmens atstovui advokatui A. B.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) ,,Rotaja“ ieškinį atsakovui UAB ,,Transeco“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Šatruva“ ir
n u s t a t ė:
1.Ieškovas UAB ,,Rotaja“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti jo naudai iš atsakovo UAB ,,Transeco“ 2 336,98 Eur negrąžintą skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo ir ieškovo turėtas 251,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2.Ieškovas ieškinyje nurodė, kad žodinio susitarimo pagrindu ieškovas teikė atsakovui UAB ,,Transeco“ detales ir automobilių remonto paslaugas. Atsakovo darbuotojai atvarydavo automobilius, pasirašydavo paraiškas, kuriose nurodydavo automobilio gedimus, ir automobiliai būdavo suremontuojami paraiškose nurodant atliktus remonto darbus. Už atliktas paslaugas atsakovui buvo išrašomos PVM sąskaitos - faktūros.
3.Nors rašytinė paslaugų teikimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau buvo išrašyta PVM sąskaita - faktūra, kuri pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą nustatytus privalomus reikalavimus yra atitinkantis dokumentas, kuriuo yra įformintas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas. Šiuo atveju, išrašyta sąskaita patvirtino tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius (CK 1.71 straipsnis). PVM sąskaitos-faktūros atsakovui buvo siųstos per Rivile sistemą. Šiuo atveju yra likusi neapmokėta viena sąskaita, kuri buvo patvirtinta atsakovo, t.y. atsakovas ieškovui liko skolingas 2 336,98 Eur pagal 2019 m. sausio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RTS000003248. Ieškovas ne kartą ragino atsakovą, kad jis atsiskaitytų pagal aukščiau nurodytą sąskaitą, tačiau atsakovas to nepadarė, todėl ieškovas su reikalavimu kreipėsi į teismą.
4.Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas, gavęs ginčo sąskaitą, ieškovui nepareiškė pretenzijų ar prieštaravimų dėl paslaugų kokybės, kainos, terminų, todėl ieškovas laiko, kad ieškovas tinkamai ir iki galo įvykdė žodinį susitarimą ir prievolę. Atsakovas priėmė ieškovo jam perduotą sąskaitą bei atliktas paslaugas, kurių neginčijo. Todėl ieškovas mano, kad atsakovas pažeidė prievolę laiku atsiskaityti už jam suteiktas automobilio remonto paslaugas, todėl iš atsakovo yra priteistina 2 336,98 Eur skola.
5. Ieškovas taipogi iš atsakovo prašo priteisti procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.37 straipsnio 1 dalimi.
6.Ieškovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad jo manymu, ginčo sąskaitą turi apmokėti atsakovas, nes paraiškoje - sutartyje paslaugų gavėju nurodytas atsakovas, kuris prieš tai 2 metus remontavo tą patį automobilį. UAB ,,Šatruva“ transporto vadybininkas telefonu prašė suremontuoti ginčo automobilį, sugedo automobilio 3-7 bėgis. V. S. atvežė automobilį ir parašė paraišką. Paraišką pildė iš vadybininko žodžių. Tas pats vairuotojas automobilį paėmė ir po atlikto remonto. Automobilį remontavo apie 3 savaites. Sąskaitą už paslaugas išsiuntė per elektroninę sistemą Rivile su elektroniniu parašu, o kiekvieną mėnesį siuntė paraginimą apmokėti skolą elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (ieškovas dirbo tik su šiuo e-mailu, jam tik toks buvo nurodytas elektroninis paštas). Ieškovas patvirtinimą apie sąskaitos gavimą gavo vėliau, po kelių mėnesių, koks asmuo patvirtino, nesimatė, tačiau matė, kad išsiųsta sąskaita buvo peržiūrėta iš karto, mano, jog tokiu būdu, ginčo sąskaita buvo priimta. O sąskaitą priimti galėjo UAB ,,Šatruva“ vadybininkas arba UAB ,,Šatruva“ vadovė N. G. Ieškovo atstovas patikslino, jog būtent su direktore Neringa jis kalbėjo, kai buvo atvežta remontuoti kita mašina. Tada jis pasakė, jog yra neapmokėta ta sąskaita, o ji norinti paimti mašiną. 2019 m. birželio 26 d. ieškovas gavo atsakymą į raginimą, kad skolą mokės dalimis. Paskui ieškovas skambino Neringos telefonu, bet atsiliepęs kitas žmogus pasakė, jog nieko apie tai nežino. Tada ieškovas pradėjo ieškoti atsakovo, bet jis nurodė, jog už skolą atsakovas nėra skolingas. Ieškovas yra įsitikinęs, jog skolą padengti turi atsakovas, nes užsakymas buvo padarytas atsakovo vardu. Ieškovo atstovas paaiškino, jog kuomet ieškovas remontavo kitą atsakovui priklausančią mašiną, PVM sąskaita - faktūra buvo perrašyta trečiojo asmens vardu, nes taip nurodė automobilio vairuotojas, susiskambinęs su vadybininku. Tai buvo 2019 m. sausio mėn., 2018 m. gruodžio mėn. (2019-01-08 sąskaita, 2018-12-14 sąskaita), vėliau tos sąskaitos buvo apmokėtos. Tačiau, kad būtų reikalinga perrašyti ginčo sąskaitą trečiojo asmens vardu, tokio įpareigojimo ieškovas negavo. Ieškovo atstovas patikslino, jog pateikė susirašinėjimą 2018-12-23, kur yra nurodytas elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), tačiau jis raginimus dėl skolos apmokėjimo siuntė visais elektroniniais paštais, kuriuos susižinojo. Ieškovas paaiškino, jog nustatė, jog atvežtos remontuoti mašinos priklausė atsakovui iš pateikto jam automobilio techninio dokumento, o vėliau dokumento nebeprašydavo. Atsakovas visada apmokėdavo sąskaitas už remontą, tačiau paskutines dvi sąskaitas perrašė trečiojo asmens vardu. Ieškovas taipogi paaiškino, jog jis ginčo sąskaitą siuntė į trečiojo asmens elektroninį paštą, nes ieškovui vadybininkas, vairuotojai, kurie pas ieškovą atvažiuodavo, paaiškino, kad atsakovas ir trečiasis asmuo buvo viena įmonė, tik buvo du jos padaliniai, Vilniaus ir Panevėžio, sakė, jog mašinos yra atsakovo nuosavybė. Ginčo automobilį pas ieškovą 4 kartus atsakovas remontavo. Ieškovo atstovas prašo ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7.Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutiko, mano, jog ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui. Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės buvo perduotos naudotis UAB ,,Šatruva“. Su ieškiniu pateiktoje paraiškoje - sutartyje kaip klientas yra nurodytas atsakovas, tačiau ši paraiška - sutartis buvo pasirašyta V. S., kuris su atsakovu nebuvo susijęs nei darbo, nei jokiais atstovavimo santykiais. Kadangi V. S. neturėjo įgaliojimų veikti UAB ,,Transeco“ vardu, jis neturėjo teisės įmonės vardu sudaryti jokių sandorių. Paslaugų teikimo sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti yra būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju, atsakovo ir ieškovo valia nebuvo suderinta, todėl nėra pagrindo teikti, kad tarp šalių egzistuoja sutartis ar prievoliniai santykiai. V. S. yra trečiojo asmens darbuotojas. Todėl atsakovo nurodymą paraiškoje-sutartyje ir PVM sąskaitoje-faktūroje reikėtų vertinti kaip klaidą ir pripažinti, kad paslaugas iš tiesų užsakė UAB ,,Šatruva“. Pridėjo susirašinėjimą 2019-09-19 - 2019-10-02, vykusį tarp šalių.
8.Atsakovas nurodė, jog apie suteiktas paslaugas sužinojo tik 2019-09-19, kai gavo iš ieškovo pranešimą atsakovo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) Iš ieškovo sužinojo, kad minėta sąskaita buvo pateikta elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Tačiau tai nėra atsakovo elektroninis paštas, šiuo paštu atsakovui siunčiami laiškai yra neprieinami, todėl laiko, kad ginčo sąskaita atsakovui nebuvo išsiųsta. Šis elektroninis paštas priklauso UAB ,,Šatruva“. Mano, kad tai yra dar vienas faktas, kuris patvirtina, kad ginčo paslaugos buvo suteiktos ne atsakovui, o trečiajam asmeniui. Susirašinėjime ieškovas nurodė, kad ankstesnės sąskaitos buvo siųstos tuo pačiu būdu (per elektroninių sąskaitų siuntimo sistemą Rivile-eco) ir buvo apmokėtos. Atsakovas pažymėjo, kad jis jokių ieškovo siųstų sąskaitų, kurios buvo siųstos tokiu būdu, nėra apmokėjęs, o apmokėtos sąskaitos buvo tik tokios, kurios buvo pateiktos betarpiškai atsakovui. Per aukščiau nurodytą sistemą sąskaitos buvo siunčiamos trečiajam asmeniui, o ne atsakovui.
9.Atsakovo vertinimu, transporto priemonė, kuriai buvo suteikta ginčo paslauga, buvo perduota trečiajam asmeniui naudotis, todėl tarp šalių (atsakovo ir trečiojo asmens) buvo susiklostę panaudos santykiai (CK 6.629 straipsnis). Pagal CK 6.636 straipsnį pareiga išlaikyti ir saugoti pagal sutartį perduotą daiktą, daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas tenka panaudos gavėjui, t.y. trečiajam asmeniui, o ne panaudos davėjui, automobilio savininkui, atsakovui. Todėl UAB ,,Transeco“ nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, kuris yra keistinas tinkamu atsakovu byloje, į UAB ,,Šatruva“, o UAB ,,Transeco“ atžvilgiu ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes tarp ieškovo ir UAB ,,Transeco“ nebuvo susiklostę prievoliniai santykiai.
10.Teismo posėdyje atsakovo atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11.Atsakovo atstovė direktorė A. J. papildomai paaiškino, kad ji nuo 2013 metų yra atsakovo direktorė, o trečiojo asmens vadove ji buvo du kartus. Šios ginčo sąskaitos ji nėra gavusi, atsakovas neužsakė ginčo remonto paslaugų. Ankstesniais periodais dėl šio automobilio remonto mokėjo sąskaitas pagal susitarimą su trečiuoju asmeniu. Kai trečiasis asmuo turėjo finansinių sunkumų, bendru su trečiuoju asmeniu susitarimu, sąskaitą apmokėdavo atsakovas. Tai buvo ankstesniais periodais, iki ginčo sąskaitos. Nagrinėjamu atveju, su atsakovu nebuvo derintas ginčo mašinos remontas ir tokio remonto atsakovas neužsakė. Atsakovas šia mašina nesinaudojo, o ja naudojosi ir gavo naudą trečiasis asmuo. Kaip ilgai trečiasis asmuo naudojosi ginčo automobiliu žodiniu susitarimu, jai nežinoma, mano, jog apie metus laiko iki ginčo paraiškos pateikimo galėjo naudotis. UAB ,,Transeco“ direktorė taip pat paaiškino, kad atskirai atsakovas su trečiuoju asmeniu nesitarė dėl remonto išlaidų apmokėjimo remonto atveju. Ankstesnes sąskaitas už ginčo automobilio remontą apmokėjo atsakovas. Kai sąskaitą apmokėdavo atsakovas už UAB ,,Šatruva“, tokias išlaidas atsakovas įtraukdavo į savo sąnaudas. UAB ,,Transeco“ direktorė taip pat neginčija bendrovės padarytų apmokėjimų 2018 m. birželio-rugpjūčio mėn. Dėl sąskaitų pasimetimo ji paaiškino, jog tuo periodu ji dirbo abiejų įmonių (atsakovo ir trečiojo asmens) direktore. Tada UAB ,,Transeco“ darbuotojas nepateikė dalies sąskaitų. Pasak A. J., visada trečiasis asmuo nešė atsakomybę, o esant žodiniam susitarimui tarp įmonių, atsakovas apmokėdavo sąskaitas už remontą. Trečiasis asmuo turėjo pranešti atsakovui, kad reikalinga apmokėti sąskaitą, turėjo nurodyti remonto darbus, darbus suderinti, o gavus sąskaitą, atsakovas ją apmokėdavo. Tada apmokėtą sąskaitą atsakovas įtraukdavo į savo sąnaudas.
12.Teismo posėdyje atsakovo atstovas advokatas A. V. paaiškino, jog atsakovas ir trečiasis asmuo buvo atskiros įmonės, tarpusavyje susijusios per akcininkus (dalis jų buvo tie patys asmenys), įmonės vykdė skirtingą veiklą. Trečiasis asmuo turi statybinių atliekų tvarkymo aikštelę. Ginčo automobilis yra pritaikytas tik statybinių atliekų pervežimui. Tuo tarpu, atsakovas užsiima medžiagų atliekų tvarkymu ir su trečiuoju asmeniu veikla nėra susijusi. Atsakovas trečiajam asmeniui perdavė automobilį naudotis jo veiklai. Atstovas sutinka, kad dalį trečiojo asmens sąskaitų apmokėjo atsakovas, ir tai buvo finansinė pagalba trečiajam asmeniui, kad jis turėtų apyvartinių lėšų. Trečiojo asmens naudai, kuris naudojo ginčo automobilį, ir buvo atliktas ginčo automobilio remontas. Tai patvirtina paties ieškovo paaiškinimas, kad S. nebuvo atsakovo darbuotojas (atsakovo direktorė šio asmens nepažįsta), tai buvo trečiojo asmens darbuotojas. Ginčo automobilį taip pat remontavo trečiojo asmens darbuotojas V. S.. Ieškovas pateikė teismui dokumentus, kur yra trečiojo asmens patvirtinimas, kad mokės dalimis skolą raginime dėl skolų apmokėjimo, kartu ir ginčo PVM sąskaitą-faktūrą. Tai patvirtina, kad darbai buvo atlikti trečiojo asmens naudai. Šiuo atveju, atsakovas ginčo sąskaitos negavo, taipogi negavo informacijos, koks buvo atliekamas remontas. Ieškovas nurodė, jog sąskaitą siuntė per Rivile sistemą, kas naudojosi trečiojo asmens paštu. Atsakovo atstovo manymu, yra svarbu įvertinti, kas šiuo atveju buvo naudos gavėjas. Didelė įrodymų dalis rodo, jog ginčo mašina naudojosi trečiasis asmuo, kuris atlikdavo pervežimus ir gaudavo pajamas. Vadovaujantis CK 6.636 straipsniu, trečiasis asmuo kaip panaudos gavėjas turėjo pareigą išlaikyti daiktą. Šiuo atveju, paslaugos buvo atliekamos trečiojo asmens naudai, nes trečiasis asmuo visada buvo tų automobilių valdytojas. Atsakovo atstovas mano, kad kas priėmė sprendimą atlikti remontą, laikytina, kad tas ir sudarė sutartį dėl remonto paslaugų teikimo.
13.Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nesutiko, jog UAB ,,Šatruva“ yra atsakinga už ginčo PVM sąskaitos - faktūros apmokėjimą. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 8 d. notaro biure buvo sudaryta vertybinių popierių (akcijų) pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu buvo perleista 100 procentų trečiojo asmens akcijų naujiesiems akcininkams. Susipažinus su bendrovės dokumentais, trečiasis asmuo nerado jokių duomenų, kurie patvirtintų atsakovo teiginius, jog automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas naudotis trečiajam asmeniui panaudos sutarties pagrindu. Todėl yra atmestinas teiginys, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo susiklostę panaudos santykiai ginčo PVM sąskaitos - faktūros išrašymo metu 2019 m. sausio 7 d. Papildomai trečiasis asmuo pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu daugiau kaip 2 metus pagal atsakovo paaiškinimą ginčo automobilis buvo perduotas naudotis trečiajam asmeniui, turėjo būti tarp šalių (atsakovo ir trečiojo asmens) sudaryta rašytinė panaudos sutartis (CK 6.629 straipsnio 2 dalis, 6.478 straipsnio 1 dalis), tačiau į bylą nebuvo pateikta rašytinė panaudos sutartis.
14.Trečiasis asmuo taip pat nesutinka, kad teisinę reikšmę turi atsakovo nurodytos aplinkybės, jog paraišką remonto darbams pasirašė ne atsakovo darbuotojas, o ginčo sąskaita buvo išsiųsta trečiojo asmens elektroninio pašto adresu, nes šie veiksmai buvo atlikti ne paties trečiojo asmens, o kitų asmenų. Trečiasis asmuo negali būti laikomas atsakingu, kad kažkas pateikė remontuoti trečiajam asmeniui nepriklausantį automobilį, taipogi jis negali būti atsakingas už visas PVM sąskaitas - faktūras, kurios jam atsiunčiamos į elektroninį paštą. Atkreipė dėmesį į tai, jog ginčo sąskaita netgi nebuvo adresuota trečiajam asmeniui.
15.Trečiasis asmuo nurodė, kad iki 2019 m. balandžio 8 d. vertybinių popierių (akcijų) pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, atsakovas ir trečiasis asmuo buvo susiję subjektai per tuometinius akcininkus. Būtent pardavėjui A. V. su S. V. priklausė 3000 vnt. paprastųjų vardinių trečiojo asmens akcijų o tai sudaro 50 procentų trečiojo asmens akcijų A. V. buvo vienintelis UAB AV investicija Plius (ankstesnis atsakovo pavadinimas) steigėjas ir akcininkas. Vėliau atsakovo akcininku tapo ir L. P., kuriam kartu su D. P. priklausė 2400 vnt. paprastųjų vardinių trečiojo asmens akcijų, kas sudaro 40 procentų trečiojo asmens akcijų. Mano, jog būtent dėl to sąskaita galėjo būti išsiųsta neteisingu adresu arba darbuotojo, kuris dirba kitoje atsakovo kontroliuojamoje bendrovėje, buvo pasirašyta sąskaita dėl atsakovui priklausančio automobilio remonto. Todėl trečiasis asmuo neturi pagrindo apmokėti ginčo sąskaitos. Ar ieškovas yra tinkamai įrodęs savo reikalavimus atsakovo atžvilgiu, trečiasis asmuo paliko spręsti teismui.
16. Trečiasis asmuo 2020 m. birželio 18 d. rašytiniuose paaiškinimuose, atsikirsdamas į 2020 m. gegužės 25 d. vykusio teismo posėdžio metu pateiktus rašytinius įrodymus, tarp kurių yra elektroninis laiškas, kuris buvo išsiųstas iš adreso (duomenys neskelbtini), kur yra nurodyta, jog ,,Raštą gavome ir skolą dengsime dalimis, atsiprašome už nepatogumus“ trečiasis asmuo paaiškino, kad nuo akcijų įsigijimo jis aukščiau nurodytu elektroniniu paštu nesinaudojo, o naudojosi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) Teismo posėdžio metu trečiojo asmens direktorė N. G., ėjusi pareigas šio laiško ieškovui išsiuntimo metu, parodė, jog prisijungimą prie elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) turėjo daug kas, galimai ir atsakovo atstovas advokatas. Tokiu būdu, aplinkybė, jog iš minėto elektroninio pašto adreso ieškovui buvo išsiųstas paaiškinimas apie skolos dengimą dalimis, nepatvirtina, kad tokį atsakymą atsiuntė būtent naujieji trečiojo asmens akcininkai ar jų įgalioti asmenys. Priešingai, yra labiau tikėtina, kad šį laišką atsiuntė su atsakovu siejami asmenys, nes iki akcijų pardavimo šios įmonės per akcininkus buvo susijusios, o ir po pardavimo susiję asmenys vis dar turėjo prisijungimo prie jo. Antra, nepriklausomai nuo to, kas konkrečiai parengė tokį atsakymą, raginime, į kurį atsakoma, yra nurodytos sąskaitos, kurių eilės numeriai baigiasi skaičiais 3232, 3308, 3205, 3248. Susipažinus su šiomis sąskaitomis, matyti, jog sąskaita Nr. RTS000003232 ir sąskaita Nr. RTS000003308 buvo išrašytos trečiajam asmeniui. Taigi, toks atsakymas, koks buvo pateiktas elektroniniame laiške, buvo sąlygotas tų sąskaitų, kurios buvo išrašytos būtent trečiajam asmeniui, t.y. pažadas dengti skolą galioja tų sąskaitų, kurias trečiasis asmuo ir turi padengti, atžvilgiu. Dėl trečiajam asmeniui išrašytų sąskaitų ginčo šioje byloje nėra. Tuo tarpu, dėl likusių dviejų sąskaitų yra kitokia situacija. Sąskaita Nr. RTS000003205 trečiajam asmeniui nežinoma, tokia sąskaita trečiajam asmeniui nebuvo išrašyta. Sąskaita Nr. RTS000003248 yra ginčo sąskaita, kuri taipogi išrašyta ne trečiajam asmeniui, bet atsakovui. Ta aplinkybė, jog viena iš į ieškovo raginime įtrauktų sąskaitų yra ginčo sąskaita, kuri išrašyta atsakovui, nedaro trečiojo asmens atsakingu už ją. Trečiasis asmuo prašė atsižvelgti, jog aptariamo elektroninio laiško išsiuntimo metu situacija buvo pereinamoji, t.y. akcijas jau buvo įgiję naujieji savininkai, tačiau direktorės pareigas ėjo ankstesnių akcininkų skirta vadovė. Prisijungimą prie elektroninio pašto turėjo daug asmenų, o kartu su atsakovu susiję asmenys. Todėl šio laiško negalima aiškinti, kaip trečiojo asmens įsipareigojimo padengti visas ir bet kokias raginime nurodytas sąskaitas, netgi sąskaitas, kurios buvo išrašytos ne trečiajam asmeniui, o atsakovui.
17.Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad trečiasis asmuo nesutinka apmokėti ginčo sąskaitos, kadangi nebuvo sudaryta panaudos sutartis pagal CK 6.629 straipsnį. Turi būti rašytinė panaudos sutartis, jeigu panauda yra ilgesniam nei 1 metų terminui (CK 6.478 straipsnio 1 dalis). Tokių įrodymų nėra pateikta. Šiuo atveju, atsakovas buvo atsakingas už ginčo automobilio remontą. Atsakovas už automobilių remontą anksčiau mokėdavo. Finansinės paramos tarp įmonių nebuvo. Jeigu būtų buvusi finansinė parama tarp atsakovo ir trečiojo asmens, tai būtų įforminta buhalterijoje, būtų padarytos užskaitos, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Matyti, jog atsakovas turėdavo tuos automobilius, juos remontuodavo ir išlaidas įsitraukdavo į savo finansinę apskaitą. Trečiasis asmuo pateikė duomenis, kad atsakovas automobilius įsigijo kaip Sodros paramą, nes buvo sudaryta darbo vietų steigimo sutartis. Šios sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo tų automobilių neperduoti naudojimuisi kitam subjektui, jų neperleisti, įskaitant trečiąjį asmenį. Panaudos sutartis bet kuriuo atveju negalėjo būti sudaryta. Nors V. S., kuris buvo UAB ,,Šatruva“ darbuotojas, užsakė remonto darbus ir pateikė automobilį ieškovui, tačiau svarbu yra tai, kad tai buvo tų pačių akcininkų bendrovės. Po akcijų perleidimo trečiajam asmeniui nebuvo perduota jokia informacija apie ginčo skolą, o akcijų perleidimo sutartyje nurodyta, kad jokių neatsiskaitytų įsipareigojimų nėra (sutarties 3 str. 1 d. c p.). Elektroninio pašto susirašinėjimai rodo, jog atsakovas žinojo, tvarkė ir pats atsakovas apmokėdavo už automobilių remontą. Ieškovas pateikė įrodymus, kad tada, kai atsakovas perdavė automobilius trečiajam asmeniui, ir atsakovas nebuvo už jį atsakingas, tam pačiam (ginčo) automobiliui buvo išrašyta eilė sąskaitų, kurias atsakovas be ginčo apmokėjo, t.y. 2018-05-17, 2018-05-08, 2018-02-06, 2018-02-09 sąskaitos-faktūros. Ieškovas pateikė 2018 m. balandžio 23 d. laišką, kuriame A. J. save nurodė ir kaip atsakovo, ir kaip trečiojo asmens direktorė, ji tokį laišką išsiuntė iš trečiojo asmens elektroninio pašto. Čia ji nurodė, jog pas ieškovą atvyksta atsakovo vairuotojai, kas patvirtina glaudų įmonių santykį per akcininkus. Šiuo atveju nebuvo skirtumo, kur konkrečiai vairuotojai buvo įdarbinti, jis buvo laikomas atsakovo atstovu, galinčiu pateikti automobilį remontui. Taipogi A. J. nurodė, jog dalis sąskaitų galimai pasimesdavo, tai patvirtina, jog ir ginčo sąskaita galėjo tokiu būdu pasimesti. Trečiojo asmens atstovas pažymėjo, jog UAB ,,Šatruva“ vadovai nesinaudojo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), o naudojosi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) po to, kai įsigijo akcijas. Kas parašė atsakymą, kur buvo įsipareigota skolą dengti dalimis, atstovui nežinoma.
18.Liudytoja N. G. (trečiojo asmens direktorė 2018 m. birželio mėn.-2019 m.liepos mėn.) teismo posėdžio metu parodė, jog tai buvo automobilio gedimas, sugedo greičių dėžė. Automobilis buvo perduotas remontui, po sutvarkymo jį atgavo greičiau nei gavo sąskaitą. Sąskaita išrašyta sausio pradžioje, o elektroniniu paštu ją persiuntė 2019 m. vasario 19 d. Kai jiems atėjo priminimas, tada ji ginčo sąskaitą persiuntė atsakovui. Remonto metu ginčo mašina buvo trečiojo asmens žinioje. Liudytoja parodė, jog nuo tada, kai ji atėjo dirbti į UAB ,,Šatruva“, įmonė tuo automobiliu jau naudojosi. Ji mano, jog ginčo automobilį remontui pristatė atsakovo darbuotojai. Buvo atvejų, kai buvo pradelsimų apmokėti sąskaitą, tai atsakovo direktorė kreipdavosi į ieškovą, prašė pranešti dėl automobilio sąmatos direktorei. Buvo atvejų, kai remontą dengdavo trečiasis asmuo, kai trečiasis asmuo naudojosi automobiliu. Bet automobilio savininku buvo atsakovas ir jam būdavo išrašoma sąskaita, tokiu atveju atsakovas padengdavo išlaidas. Koks tarp įmonių buvo susitarimas šiuo klausimu (dėl automobilių remonto), liudytojai nežinoma, mano, kad rašytiniame susitarime turėjo būti nurodyta. Liudytoja yra įsitikinusi, kad turėjo būti sudaryta rašytinė sutartis tarp atsakovo ir trečiojo asmens dėl ginčo paslaugų. Parodė, jog trečiasis asmuo naudojosi atsakovui priklausančiais automobiliais, o mėnesio pabaigoje būdavo išrašoma sąskaita pagal įmonių sąnaudas. Ginčo atveju, sąskaita buvo išrašyta atsakovo vardu, nes jam priklausė automobilis, priešingai daryti neleido buhalterija. Jeigu per klaidą išrašydavo sąskaitą trečiojo asmens vardu, tai trečiojo asmens buhalterija tokią sąskaitą atmesdavo (jos nepriimdavo), kadangi trečiasis asmuo neturėjo tokio automobilio ir nebuvo jo savininku. Jeigu trečiasis asmuo turėdavo lėšų, tai apmokėdavo skolą, kad galėtų paimti iš remonto mašiną ir ieškovas galėtų pradėti remontuoti kitą automobilį, kuriuo naudojosi trečiasis asmuo. Abi įmonės (jų direktorės) derindavosi dėl remonto atlikimo, liudytoja apie reikalingą remontą pranešdavo atsakovo direktorei A. J. Ir šiuo atveju liudytoja pasakė atsakovo direktorei, kad reikia tvarkyti ginčo automobilį, klausė atsakovo direktorės, ką reikia daryti, ir ji (atsakovo direktorė A. J.) pasakė, jog ,,jeigu reikia, tai ir varyk“ (vežk remontuoti automobilį). Trečiasis asmuo per sąnaudas apmokėdavo atsakovo sąskaitas, bet sąskaitos būdavo išrašomos atsakovo vardu. Nagrinėjamu atveju, vasario mėnesį prasidėjo kalba apie įmonės pardavimą, prasidėjo skaičiavimai, kiek kuri įmonė buvo skolinga, bet tikslių duomenų liudytoja nežino. Liudytoja parodė, kad ji pati naudojosi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Kas rašė raginimą dėl skolos dengimo dalimis, liudytoja nežino. Šio pašto prisijungimo duomenis turėjo daug kas, bet liudytoja šį elektroninį paštą kuravo, jį prižiūrėjo, bet galimai ji pati ir nurodė, jog įmonė mokės skolą dalimis. Pažymėjo, jog atsakovas rūpinosi, kad sąskaitos būtų apmokėtos.
19.Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu parodė, jog jis dirbo UAB ,,Šatruva“ su automobiliu, kuris pradėjo gesti, jam liepė nuvažiuoti į autoservisą ir ją ten nuvežti, kitą automobilį paimti iš serviso, liepė pasirašyti. Ginčo automobilį liudytojas paėmė iš autoserviso gruodžio mėnesį, bet tikslios datos jis nebepamena. Atsimena, kad reikėjo remontuoti automobilio pavarų dėžę. UAB ,,Šatruva“ direktorė N. G. jam liepė nuvažiuoti ir paimti automobilį, tačiau nurodymo dėl apmokėjimo už remontą nebuvo. Liudytojui nėra žinoma, kas apmokėjo už ginčo automobilio remonto paslaugas, kas įsipareigojo už jas sumokėti. Liudytojas pasirašė ant dokumentų apie darbų atlikimą. Patikslino, jog V. S. bendravo su UAB ,,Šatruva“ vadybininku, kuris jam liepė paaiškinti autoserviso darbuotojui apie reikalingas atlikti remonto paslaugas, kadangi vadybininkas to neišmanė. Liudytojas ieškovo direktoriui aiškino apie automobilio gedimus, tačiau su juo nesitarė, kokius darbus reikia atlikti. Kol buvo remontuojamas liudytojo naudojamas automobilis, jis keletą dienų naudojosi ginčo automobiliu.
Ieškinys tenkintinas
20.Iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 14 d. paraiška - sutartimi buvo užsakytos atsakovui nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto paslaugos už bendrą 1 931,37 Eur sumą (b.l. 8). Iš ieškovo atstovo direktoriaus I. B. teisme duoto paaiškinimo, liudytojo V. S. parodymų nustatyta, kad šį automobilį suremontuoti prašė UAB ,,Šatruva“ transporto vadybininkas, teigė, jog sugedo automobilio 3-7 bėgis. V. S. atvežė automobilį ir parašė paraišką, paraišką ieškovo atstovas užpildė iš vadybininko žodžių. 2019 m. sausio 7 d. ieškovas atsakovui UAB ,,Transeco“ už remonto paslaugas išrašė PVM sąskaitą- faktūrą Nr. RTS000003248 (b.l. 7), kurią išsiuntė per Rivile sistemą 2019 m. sausio 21 d. (b.l. 6) ir vėliau gavo patvirtinimą apie sąskaitos priėmimą. Gavus sąskaitą, nebuvo pareikšta ieškovui pretenzijų dėl atliktų remonto darbų kokybės, kainos, terminų, todėl ieškovas laiko, kad ieškovas tinkamai ir iki galo įvykdė žodinį susitarimą ir prievolę. Ieškovas ne kartą siuntė raginimą atsakovui dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas, tačiau nei atsakovas, nei trečiasis asmuo skolos neapmokėjo.
21.Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 2 336,98 Eur negrąžintą skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo, turėtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi ginčo paslaugų užsakymas buvo padarytas atsakovo vardu.
22. Atsakovas nesutinka apmokėti ginčo sąskaitos, nes tuo metu transporto priemone, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas nesinaudojo. Mano, jog padengti įsiskolinimą pagal ginčo sąskaitą turi trečiasis asmuo, kuris naudojosi automobiliu ir gavo naudą, taip pat užsakė remonto paslaugas.
23.Trečiasis asmuo mano, kad atsakovas turi apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RTS000003248, nes tarp atsakovo ir trečiojo asmens nebuvo panaudos santykių, nebuvo sudarytos rašytinės sutarties dėl ginčo automobilio naudojimo ir tokio susitarimo negalėjo būti sudaryto dėl atsakovo įsipareigojimo neperduoti automobilio pagal 2016 m. gruodžio 1 d. Darbo vietų steigimo sutartį (sutarties 1.17.1 p.). Be to, ginčo sąskaita buvo išrašyta atsakovo, ne trečiojo asmens vardu, todėl būtent atsakovas užsakė ginčo paslaugų teikimą.
24.Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimą.
25.CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Vienok, šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Taigi, šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sąlygų ir jų vykdymo, tačiau turi laikytis prieš tai išdėstytų reikalavimų, o teismas privalo ex officio patikrinti, ar sutartyje nėra sąlygų, prieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, o jei tokios sąlygos nustatomos, išspręsti sandorio negaliojimo klausimą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus(CK 6.193 straipsnio 1 dalis).
26.CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Taigi sandoris – veiksmai, kuriais fiziniai ar juridiniai asmenys siekia ir sukuria tam tikrus teisinius padarinius (sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas). Tam, kad sandoriai galiotų ir sukeltų siekiamus teisinius padarinius, sandoris turi būti sudarytas subjektų, galinčių jį sudaryti, sandorio turinys turi atitikti įstatymų reikalavimus ir išreikšti tikrąją šalių valią bei turi būti sudarytas įstatyme nustatyta tvarka. Teisių, sudarant sandorius, įgyvendinimas pažeidžiant teisės principus, imperatyvias įstatymų nuostatas gali būti pagrindas konstatuoti konkretaus subjekto veiksmų neteisėtumą. Nors civilinių teisių įgyvendinimas, pareigų vykdymas ir pagrįstas asmenų autonomija, tačiau visi civiliniai santykiai turi būti tvarkomi veikiant pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), nepažeidžiant subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kitų principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Jeigu šių imperatyvų yra nesilaikoma, dėl to kylančios teisinės pasekmės pašalinamos taikant sandorių negaliojimo institutą (CK IV skyrius).
27.Į bylą trečiojo asmens pateikti rašytiniai įrodymai (2019-03-29 sutartis Nr. 01/2019, 2016-12-01 darbo vietų steigimo (toliau - DVS) sutartis Nr. DVS/1-10/2016, UAB ,,Transeco“ ilgalaikio turto sąrašas, b.l. 69-73) patvirtina, kad ginčo laikotarpiu automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo būti perduotas naudotis trečiajam asmeniui panaudos sutarties pagrindu ir tarp atsakovo ir trečiojo asmens negalėjo susiklostyti panaudos teisiniai santykiai, kadangi tai daryti (perleisti ginčo turtą) draudė DVS sutarties 1.17.1 p., iki 2020 m. birželio 15 d. Tai atsakovas ir trečiasis asmuo pažymėjo ir 2019 m. kovo 28 d. sutartyje (sutarties 1.1 p.). Ir priešingai, atsakovui nepaisant aukščiau nurodytų sutarties nuostatų ir automobilį perdavus trečiajam asmeniui naudojimuisi, jo turtinis interesas reikalauti trečiąjį asmenį apmokėti išlaidas už remonto paslaugas automobilio naudojimosi metu negali būti ginamas, kadangi iš neteisės teisė nekyla. Todėl yra atmestinas atsakovo argumentas, jog trečiajam asmeniui kyla pareiga apmokėti ginčo sąskaitą, nors jis ginčo paslaugų suteikimo metu naudojosi atsakovui priklausančiu automobiliu ir iš to gavo naudą, pajamų. Atkreipiamas dėmesys, jog atlikus paraiškoje ir PVM sąskaitoje- faktūroje Nr. RTS000003248 nurodytus automobilio remonto darbus, iš esmės naudą gavo atsakovas, kuris buvo šio automobilio savininkas, nes automobilis kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tapo tinkamu toliau eksploatuoti pagal jo paskirtį.
28.Pagal CK 6.638 straipsnio 3 dalį, panaudos gavėjas neatsako už daikto sugedimą jo normalaus naudojimo pagal sutartyje numatytą paskirtį metu. Šioje byloje atsakovas nekelia klausimo ir nenurodė, jog gedimai transporto priemonės, kurie nurodyti paraiškoje ir ginčo sąskaitoje, buvo padaryti dėl trečiojo asmens darbuotojo (vairuotojo) kaltės, kuris aktualiu laikotarpiu naudojosi tuo automobiliu. Iš byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų matyti, jog automobilį eilę kartų taisė ieškovas, t.y. matyti, kad šis automobilis buvo linkęs gesti (per mažiau nei 2 metų laikotarpį net 4 kartus buvo taisytas), o tai rodo, jog atsakovas trečiajam asmeniui automobilį perdavė nesant tokios būklės, kuri būtų buvusi tinkama naudoti pagal jo paskirtį, kas neatitinka CK 6.633 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Todėl būtent atsakovui, kuris buvo ginčo automobilio savininkas, kyla pareiga atsakyti už daikto trūkumus, o kartu apmokėti ginčo įsiskolinimą ieškovui.
29.Teismas nesutinka su atsakovo atstovo pozicija, jog atsakovas neužsakė 2018 m. gruodžio 14 d. paraiškoje nurodytų automobilio gedimų remonto, o apie suteiktas paslaugas atsakovas sužinojo tik 2019-09-19. Kaip teisme paaiškino ieškovo atstovas, jog būtent su direktore N. jis kalbėjo, kai buvo atvežta remontuoti kita mašina, sakė, jog yra neapmokėta ginčo sąskaita, o ji norinti paimti mašiną, iš teisme liudytojos N. G., kuri buvo ginčo laikotarpiu trečiojo asmens direktorė, duotų parodymų matyti, jog abiejų įmonių direktorės derindavosi dėl remonto atlikimo ir sąskaitų apmokėjimo ir būtent ji pranešė atsakovo direktorei A. J., jog yra reikalinga remontuoti ginčo automobilį ir ji davė leidimą remontui. Liudytoja ginčo sąskaitą atsakovui persiuntė 2019 m. vasario 19 d., kai atėjo priminimas dėl sąskaitos apmokėjimo (b.l. 123-124). UAB ,,Šatruva“ buvusi direktorė N. G. taipogi pažymėjo, jog būtent atsakovas rūpinosi, kad sąskaitos už paslaugas būtų apmokėtos, tai savo ruožtu patvirtino ir atsakovo atstovė A. J., paaiškindama, jog sąskaitą apmokėdavo atsakovas, kai trečiasis asmuo turėjo finansinių sunkumų, o tai rodo, jog atsakovas save laikė atsakingu už remonto paslaugų apmokėjimą net ir tada, kai automobiliu naudojosi ne atsakovas, o trečiasis asmuo.
30.Iš byloje dalyvavusių asmenų pasisakymų, banko sąskaitos išrašo (b.l. 75-76), PVM sąskaitų-faktūrų (b.l. 78, 79, 80), matyti, jog sąskaitas už remontą daugiausiai apmokėdavo atsakovas kaip automobilių savininkas, o trečiasis asmuo - tik tuo atveju, jeigu būdavo geros finansinės padėties, turėdavo pakankamai lėšų. Tokiu būdu, aplinkybė, jog trečiasis asmuo įsipareigojo apmokėti ginčo sąskaitą dalimis, savaime neduoda pagrindo laikyti trečiąjį asmenį atsakingu už ginčo sąskaitos apmokėjimą, nes ši aplinkybė rodo, jog trečiasis asmuo tuo metu visgi neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti už ginčo paslaugas ir sąskaitos iš karto neapmokėjo, o pagal atsakovo ir trečiojo asmens žodinį susitarimą, kaip jau aukščiau buvo minėta, trečiasis asmuo sąskaitą turėdavo apmokėti tik tada, kai neturėjo finansinių sunkumų. Atkreipiamas dėmesys, jog trečiasis asmuo neapmokėjo nė dalies ginčo sąskaitos išlaidų, todėl negalima manyti, jog ateityje būtų padengęs įsiskolinimą už ginčo paslaugas. Be to, kaip jau aukščiau teismas nurodė, panaudos teisnių santykių tarp atsakovo ir trečiojo asmens susiformavimą tiesiogiai draudė atsakovo ir Darbo biržos 2016 m. gruodžio 1 d. sudaryta sutartis, todėl būtent atsakovas, o ne trečiasis asmuo, turi apmokėti daikto išlaikymo, o kartu remonto, išlaidas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog 2019 m. birželio 26 d. trečiojo asmens pažadas skolą padengti dalimis (b.l. 122) teisinės reikšmės neturi, nes tai nėra oficialus raštas, rašte nėra duomenų, kas jį pasirašė, nėra aišku, ar toks asmuo turėjo įgalinimus veikti įmonės vardu, ar buvo atsakingu asmeniu dėl skolos apmokėjimo. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog ginčo rašte nėra nurodyta, kokio dydžio ir kieno įsiskolinimą (atsakovo ar trečiojo asmens) trečiasis asmuo sutiko apmokėti, taip pat nėra aišku, per kiek laiko ir iki kada, kokiomis įmokomis bus dengiamas įsiskolinimas, juo labiau, kai ginčo sąskaita iš viso nebuvo apmokėta trečiojo asmens, todėl konstatuotina, jog atsakymas nėra informatyvus, todėl teisinių pasekmių negali sukelti, įsipareigojimo tinkamai neįvykdžius. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens direktorė N. G., ėjusi pareigas šio laiško ieškovui išsiuntimo metu, parodė, jog prisijungimą prie elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) turėjo daug kas, galimai ir atsakovo atstovas advokatas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo atstovas teisme taipogi negalėjo nurodyti, kas konkrečiai pateikė jam atsakymą, kuriuo įsipareigojo padengti įsiskolinimą pagal ginčo sąskaitą. Tokiu būdu, teismas daro išvadą, jog ginčo raštą parašyti galėjo bet kas, ir ne trečiojo asmens atstovas, įgaliotas asmuo, todėl teismas šiuo raštu nesivadovauja.
31.Teismas pažymi, jog ginčo sąskaita buvo išrašyta atsakovo vardu ir vėliau jos nebuvo siekiama perrašyti trečiojo asmens vardu (tokiu duomenų į bylą nepateikta), todėl teismas sprendžia, jog toks galėjo būti atsakovo ir trečiojo asmens žodinis susitarimas dėl 2019 m. sausio 7 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. RTS000003248 apmokėjimo, t.y. jog prievolę vykdys būtent atsakovas.
32.Pažymėtina ir tai, jog iš atsakovo atstovės direktorės A. J. paaiškinimo teisme matyti, jog kai sąskaitą apmokėdavo atsakovas už UAB ,,Šatruva“, tokias išlaidas atsakovas įtraukdavo į savo sąnaudas, t.y. atsakovas pripažindavo tokias išlaidas kaip patirtas atsakovo ir užfiksuodavo savo buhalterinėje apskaitoje. Jokie kiti susitarimai tarp atsakovo ir trečiojo asmens, jog trečiajam asmeniui atsakovas teikė finansinę pagalbą, nebuvo įrodyti, teismui nepateikti tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Todėl negalima pripažinti jų buvimo.
33.Dėl visų aukščiau teismo išsakytų argumentų, teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė, jog būtent atsakovui UAB ,,Transeco“ kyla pareiga apmokėti susidariusį 2 336,98 Eur dydžio įsiskolinimą pagal 2019 m. sausio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RTS000003248. Ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas (CK 1.71 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.629 straipsnis, 6.634 straipsnio 2 dalis, 6.638 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis).
34.Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (straipsnio 2 dalis).
Ieškovui prašant, esant įstatyminiam pagrindui, iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 336,98 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
35.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo patenkinus, iš atsakovo ieškovo naudai ieškovo prašymu priteistinas jo sumokėtas 70 Eur dydžio žyminis mokestis (b.l. 11). Ieškovas taipogi prašė priteisti iš atsakovo 181,50 Eur už procesinių dokumentų parengimą. CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Nagrinėjamu atveju, ieškovui procesinius dokumentus parengė UAB „Finansų tyrimų biuras“, kuris nepatenka į minėto straipsnio reglamentavimo sferą, byloje nėra duomenų, kad teisines paslaugas ieškovui suteikė advokatas arba advokato padėjėjas. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už UAB ,,Finansų tyrimų biuras“ suteiktas teisines paslaugas, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 3 straipsnio 8 dalis).
36.Trečiojo asmens ieškovo pusėje atstovas teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. 2020 m. gegužės 22 d. prašyme nurodyta, kad trečiasis asmuo iš viso patyrė 1 887,60 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas paslaugas (atsiliepimo parengimą, dokumentų, bylos medžiagos analizę, konsultacijas, atstovavimą teisme, papildomų įrodymų rinkimą, prašymo teikimą). Šios išlaidos yra realios, būtinos, protingo dydžio, atsakovas jų neginčijo, todėl yra priteistinos iš atsakovo trečiojo asmens naudai.
37.Šiuo atveju, lieka neatlygintinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, išskyrus 36,16 Eur (50 Eur -13,84 Eur) nepanaudota avanso dalis (b.l. 92; 2020-05-25 pažyma apie išmokėtas kelionė išlaidas), kuri grąžintina atsakovui iš teismo depozitinės sąskaitos.
38.Byloje susidarė 28,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šios išlaidos iš atsakovo, kuris pralaimėjo bylą, priteistinos valstybei (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Transeco“, įmonės kodas 301574549, 2 336,98 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų trisdešimt šešių eurų 98 ct) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 336,98 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 70 Eur (septyniasdešimties eurų) žyminį mokestį – ieškovui UAB „Rotaja“, įmonės kodas 302672149.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Transeco“, įmonės kodas 301574549, trečiajam asmeniui UAB ,,Šatruva“, įmonės kodas 147485928, 1 887,60 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Transeco“, įmonės kodas 301574549, 28,50 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660.
Atsakovui UAB ,,Transeco“ grąžinti iš teismo depozitinės sąskaitos pagal 2020 m. vasario 26 d. teismo nutartį atsakovo UAB ,,Transeco“ pervestą ir nepanaudotą 36,16 Eur (trisdešimt šešių eurų 16 ct) avanso dalį už liudytojo iškvietimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.
Teisėja Ingrida Kirsnytė