Civilinė byla Nr. e2A-345-267/2019

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00058-2018-6

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:  2.6.9.2.; 2.6.29.1.;3.3.1.18.1.;3.3.1.20.                                                                                     

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutė Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dentransus“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-71-1028/2019 pagal ieškovės B. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dentransus“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė B. Š. patikslinusi ieškinio reikalavimus teismo prašė priteisti iš atsakovės 4330 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos skolos dalies nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra pasiskolinusi ir iki šio negrąžinusi tokias pinigų sumas: 2017-03-31 –1700 Eur; 2017-03-31 –1680 Eur; 2017-04-05 – 400 Eur; 2017-04-05 – 2500 Eur. Atsakovė buvo pasiskolinusi ir daugiau pinigų, tačiau dėl šių sumų vyksta ikiteisminis tyrimas. Atsakovas vengia atsiskaityti iki šiol. Nors atsakovė tvirtina, kad skolą grąžino: 8800 Eur pagal 2017-04-21 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0007250 ir 2017-05-04 kasos išlaidų orderiu Nr. 05-03, kuris buhalterinėje apskaitoje parodytas kaip avanso grąžinimas, ieškovė pinigų pagal kasos išlaidų orderį negavo ir abejoja, ar pati pasirašė orderyje. Abejones turėtų išaiškinti paskirta rašysenos ekspertizė. Ieškovė yra teismui pateikusi pinigų pervedimo kvitus UAB „Detransus“ kaip avansą už pageidaujamą įsigyti turtą: 2017-03-15 – 10000 Eur; 2017-04-10 – 1150 Eur; 2017-04-12 –2250 Eur; 2017-04-12 –100 Eur; 2017-04-26 –750 Eur; 2017-05-15 – 600 Eur. Iš viso sumokėta avanso 14850 Eur, todėl į UAB „Detransus“ sąskaitą ieškovė iš viso įnešė 6280 Eur + 14850 Eur = 21130 Eur. Pagal 2017-04-21 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0007250 ir 2017-05-04 kasos išlaidų orderį Nr. 05-03 atsakovas grąžino avanso ir dalį skolos – 16800 Eur sumą. Ieškovė daro prielaidą, kad pati yra kalta, jei pasitvirtins, kad pati pasirašė kasos išlaidų orderyje, negaudama iš tikro tų pinigų. Tuomet atsakovė jai lieka skolinga 4330 Eur, tai pripažino pati atsakovė pagal jos pateiktą teismui kasos išlaidų orderį be datos ir numerio.

3.       Atsakovė uždarojo akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dentransus“ su ieškiniu nesutiko nurodydama, kad su ieškove paskolos sutarties (sutarčių) nesudarė, ieškovė nuo 2017-04-05 pradėjo dirbti pas atsakovę direktorės pavaduotoja, o ieškinyje nurodyti pinigai ieškovės atsakovei buvo pervesti kaip avansas. Atsakovė pagal 2017-05-04 kasos išlaidų orderį Nr. 05-03 grąžino ieškovei 8000 Eur, taigi yra visiškai grąžinusi ieškovės atsakovei pervestus 6280 Eur.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei B. Š. iš atsakovės UAB „Dentransus“ 4330,00 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018-01-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 177,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Grąžino ieškovei B. Š. 44,38 Eur permokėto žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovės UAB „Dentransus“ valstybės naudai 364,00 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų advokatui ir 8,43 Eur pašto išlaidų

5.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė tik pakeitė (patikslino) ieškinio reikalavimą, jį sumažindama, ieškinio pagrindas nesikeitė, ieškovė dar pradiniame ieškinyje nurodė, kad atsakovei buvo pervesta didesnė lėšų suma, nei reikalauta pradiniame ieškinyje, ir dėl šios sumos su pradiniu ieškiniu pateikti įrodymai – pavedimų kopijos. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovės ieškinio patikslinimas yra naujas ieškinys. Dar iki ekspertizės skyrimo ieškovė suabejojusi savo parašo ginčo orderyje tikrumu, įvertino savo galimybes įrodyti ieškinio reikalavimą, dėl to jį sumažino. Teismas vertino, kad tai atitinka vėliau iškilusio pakeitimo būtinumo sąvoką ir tai neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl pripažino, kad ieškinio dalyko pakeitimas priimtas pagrįstai.

6. Teismas nurodė, kad ieškovės pavedimo nurodymuose dalis sumų įvardyta kaip paskola, dalis –kaip avansas ir nors ieškinyje lyg ir teigiama, kad dėl dalies sumų buvo paskolos teisinis santykis, įvertinęs faktines bylos aplinkybes teismas sprendė, kad, nors ir nėra rašytinės sutarties, UAB „Dentransus“ savininkas turėjo ketinimų įmonę (jos akcijas) parduoti, o ieškovė su sutuoktiniu turėjo ketinimų šią įmonę įsigyti. Ieškovė pinigus atsakovei pervedė ne dėl delikto, tačiau esant planuojamiems sutartiniams santykiams – įsigyti įmonę (jos akcijas), nors realiai toks sandoris sudarytas nebuvo. Nesant rašytinės sutarties, kitokių atsakovės paaiškinimų ir įrodymų, teismas pripažino, kad atsakovė iš ieškovės gautų lėšų neturi pagrindo pasilikti sau.

7. Teismas vertino, kad už 8800 Eur sumą ieškovei buvo perleistas automobilis „Nissan Navara“, dar 8000 Eur ieškovei grąžinta ginčytu kasos išlaidų orderiu, dėl kurio atlikus ekspertizę akte nurodyta, kad šiame orderyje yra ieškovės ranka padaryti įrašai ir parašas dėl šios sumos gavimo. Ieškovė nurodė, kad, nors ji ir pasirašė ant orderio, faktiškai šių pinigų negavo, sutiko, kad ginčo dėl šios sumos nebėra. Dėl likusios 4330 Eur sumos grąžinimo ieškovei atsakovė jokių rašytinių įrodymų nepateikė.

8. Teismas byloje taikė be pagrindo įgyto turto grąžinimo instituto nuostatas, nes ieškovė atsakovei pinigus pervedė turėdama tikslą, susijusį su galimu įmonės įsigijimu. Teismas vertino, kad ieškovė pavedimus atliko savo interesais ir savo rizika. Pasikeitus aplinkybėms, t. y. nusprendus, kad įmonė nebus įsigyjama, galbūt ir dėl tam tikrų S. G. veiksmų, atsakovei kilo pareiga grąžinti iš ieškovės įgytą turtą. Ieškovė per pakankamai trumpą laikotarpį, 2017 m. kovo–gegužės mėn. pervedė atsakovei 21130 Eur, iš kurių grąžintais teismas pripažino 16800 Eur, todėl iš atsakovės priteisė 4330,00 Eur skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 177,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Dentransus“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –  ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Apeliantės teigimu, teismas pažeidė CPK 12, 13, 17, 135, 141, 263 straipsnius, netinkamai taikė bei aiškino paskolos bei nepagrįsto praturtėjimo institutų teisės normas. Ieškovė pateiktu 2018-09-04 procesiniu dokumentu, įvardytu kaip pareiškimas dėl ieškinio dalyko sumažinimo, priešingai nei nustatė teismas, pakeitė tiek ieškinio pagrindą, tiek ieškinio dalyką, taigi prasidėjusiame procese, teismui jau paskyrus teismo posėdį, ieškovė pateikė naują ieškinį, kuris negalėjo būti pareikštas jau prasidėjusiame procese. Pirminio ieškovės ieškinio (2018-02-12) reikalavimas buvo grįstas visai kitais pervedimais nei 2018-09-04 pareiškimas, taigi aiškiai skiriasi ieškovės pirminio bei vėlesnio ieškinio faktinis pagrindas. Be to, pirminis ieškovės ieškinys (2018-02-12) buvo grįstas paskolos teisiniais santykiais, o 2018-09-04 pareiškimas grindžiamas dėl avanso už pageidaujamą įsigyti turtą priteisimo, taigi, apeliantės nuomone, akivaizdžiai skiriasi ieškinių dalykas. 2018-05-29 parengiamajame teismo posėdyje jau buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės ir skirtas teismo posėdis. Teismas pažeidė CPK 141 straipsnio nuostatas, todėl net vieno ieškinio elemento pakeitimas šiuo atveju nebuvo galimas.

9.2. Apeliantė nurodo, kad pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai bei paskolos teisiniai santykiai yra skirtingi ir jie reguliuojami skirtingų teisės normų, todėl teismas visiškai nepagrįstai juos sutapatino ir neatskleidė paskolos teisinių santykių esmės.

9.3. Teismas netinkamai taikė nepagrįsto praturtėjimo instituto teisės normas, nes 2018-02-12 ieškinyje ieškovė rėmėsi paskolos teisiniais santykiais, o 2018-09-04 procesinį dokumentą grindė atsakovei sumokėtu avansu, todėl pažeista atsakovės teisė tinkamai gintis.

9.4. Apeliantė įsitikinusi, kad ji apsigynė nuo pirminio ieškovės ieškinio, o ieškovei supratus, kad pirminio ieškinio reikalavimas nepagrįstas, buvo pateiktas naujas ieškinys prašant priteisti 4330 Eur pagal visai kitus mokėjimus ir pagal kitus teisinius santykius, tačiau to teismas skundžiamame sprendime neįvertino. Be to, apeliantės nuomone, teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė B. Š. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

       10.1. Atsakovė nesąžiningu savo elgesiu bando išvengti turtinės prievolės grąžinti ieškovei ieškinyje nurodytus pinigus. Apeliantė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, koks avansas grąžinamas, kada jis buvo įmokėtas, kaip jis susijęs su ieškovės paskolintais pinigais bendrovei ir kt.

    Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Apeliacinis skundas atmetamas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo

12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo.   

13. Pažymėtina, kad, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

14. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia argumentu, kad teismas netinkamai aiškino paskolos bei nepagrįsto praturtėjimo institutų teisės normas. Apeliantės nuomone, ieškovė pateiktu 2018-09-04 pareiškimu dėl ieškinio dalyko sumažinimo, priešingai nei nustatė teismas, pakeitė tiek ieškinio pagrindą, tiek ieškinio dalyką, nes pirminis ieškovės ieškinys (2018-02-12) buvo grįstas paskolos teisiniais santykiais, o 2018-09-04 pareiškimas grindžiamas dėl avanso už pageidaujamą įsigyti turtą priteisimo, 2018-05-29 parengiamajame teismo posėdyje jau buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės, todėl teismas pažeidė CPK 141 straipsnio nuostatas, nes net ir vieno ieškinio elemento pakeitimas šiuo atveju nebuvo galimas. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

15. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Be to, teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad tais atvejais, kai šalių teisių ir pareigų nenustato jų sudaryta sutartis, ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, siekiant, jog nagrinėjamas ginčas būtų išspręstas teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Taigi, jei ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, netinkamai nurodo materialiosios teisės normas, jo manymu, taikytinas ginčo santykiui, teismas nėra saistomas tokios ieškovo nuomonės. Priešingai, teismas turi pritaikyti konkrečiam ginčo santykiui tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Tačiau tokiu atveju nėra keičiami nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis).

16. Kasacinio teismo išaiškinta, jog ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas ir (ar) naujų arba papildomų įrodymų, patikslinančių reikalavimo apimtį, pateikimas yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas, nes tai skirtingos ir savarankiškos procesinės teisės, sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Keičiant ieškinio dalyką, šis ieškinio elementas pakinta, o sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, bet ieškinio dalykas nesikeičia, nes išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė pakeitė (patikslino) tik ieškinio reikalavimą, jį sumažindama. Ieškinio reikalavimas savo esme nepasikeitė, santykiai tarp šalių buvo grindžiami ieškovės pervestų atsakovei lėšų ir jų dalies negrąžinimu, o ieškovė jau pradiniame ieškinyje nurodė, kad atsakovei buvo pervesta didesnė lėšų suma, nei reikalauta pradiniame ieškinyje, ir dėl šios sumos su pradiniu ieškiniu pateikti įrodymai – pavedimų kopijos.

18. CPK 141 straipsnio 1 dalis numato, kad  iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo, Taigi, šiame straipsnyje nurodytos ir kitos aplinkybės, kurioms esant yra galimas vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas. Šiuo atveju ieškovė dar iki ekspertizės suabejojusi savo parašo ginčo orderyje netikrumu, įvertino savo galimybes įrodyti ieškinio reikalavimą, dėl to jį sumažino. Pirmosios instancijos teismas šioje situacijoje įvertino, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo, o 2018-12-19 nutartyje nurodė, kad byla bus nagrinėjama pagal patikslintą reikalavimą, atsakovei išaiškinta teisė, kaip numatyta CPK 141 straipsnio 2 dalyje, iki 2019-01-15 pateikti teismui papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus. Atsakovė jokių naujų argumentų, įrodymų, prašymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės ir ją nagrinėjant nepateikė. Dėl to atmestini apeliantės argumentai dėl CPK 141 straipsnio reikalavimų pažeidimo.

19. Apeliantei nėra aišku, kodėl teismas skundžiamame sprendime ieškovės 2018-09-04 procesiniame dokumente nurodytas aplinkybės, kad ji mokėjo atsakovei avansus už pageidaujamą įsigyti turtą, vertino kaip galimus paskolos teisinius santykius. 

20. Vertindamas šį apeliantės argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

21. Byloje nustatyta, kad ieškovė į UAB „Dentransus“ sąskaitą keliais pavedimais iš viso pervedė 21130 Eur, dalis šių pavedimų įvardyti kaip avansas, dalis – kaip paskola. Ieškovė nurodė, kad atsakovei pinigus pervedė ketindama pirkti UAB „Dentransus“ įmonę su visais vežimo leidimais ir įmonės vardu įgytu turtu. Atsakovė tvirtina, kad paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir šalių paaiškinimus pripažino, kad UAB „Dentransus“ savininkas turėjo ketinimų įmonę (jos akcijas) parduoti, o ieškovė su sutuoktiniu turėjo ketinimų įmonę įsigyti ir šios teismo išvados apeliantė neskundžia. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė per pakankamai trumpą laikotarpį, 2017 m. kovo–gegužės mėn., pervedė atsakovei 21130 Eur, iš kurių grąžintais pripažinti 16800 Eur, t. y. 8000 Eur pagal 2017-05-04 kasos išlaidų orderį ir 8800 Eur pagal 2017-04-21 PVM sąskaitą faktūrą dėl „Nissan Navara“ įsigijimo. Taigi, likusią ieškovės atsakovei pervestą 4330 Eur sumą teismas pripažino negrąžinta. Byloje nėra rašytinės sutarties apie ketinimą įsigyti įmonę ir akcijas, kaip ir nėra duomenų apie paskolos sutarčių tarp šalių sudarymą, todėl  iš tiesų šalių tarpusavio santykius šioje situacijoje bylą nagrinėjęs teismas vertinio kaip pakankamai sudėtingus, tačiau, taikydamas nepagrįsto praturtėjimo institutą, vienareikšmės išvados dėl paskolinių santykių tarp šalių egzistavimo nekonstatavo.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).

24. Turtas pripažįstamas įgytu be teisinio pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015; 2019 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad kai šalis sieja teisiniai santykiai ir, vykdydama iš šių teisinių santykių kylančią prievolę, šalis ją įvykdo didesne apimtimi, nei reikalauja prievolės pobūdis, tai viršijantis prievolės apimtį įvykdymas neturi teisinio pagrindo, nepaisant to, jog jį atlikdamas asmuo išreiškė savo valią dėl būtent tokios įvykdymo apimties. Šiuo atveju kaip teisinis turto gavimo pagrindas vertintinas ne pats prievolės įvykdymo sandoris (lėšų pervedimas, turto perdavimas ar pan.), bet tas teisinis pagrindas, kuris lėmė atitinkamą prievolės įvykdymo apimtį. Priešingu atveju, jei prievolės įvykdymas pats savaime būtų vertinamas kaip turto gavimo pagrindas, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas prarastų praktinį veiksmingumą, o kiekvienas, net ir atsitiktinis turto gavimas turėtų būti vertinamas ginčijant to turto perdavimo sandorį. Tai neatitiktų CK įtvirtintos teisių gynimo sistemos, kurioje nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo užima savarankišką vietą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019).

26. Sąlyga, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia tai, jog turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, pats šalių sutartinių santykių buvimo (sutartinio bendradarbiavimo) faktas automatiškai nepašalina galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutą. Kaip teisinis pagrindas gauti lėšas vertintinas ne pats lėšų pervedimas, o teisiniai santykiai, kurie lėmė būtent tokios apimties lėšų pervedimą. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, išaiškinta, kad bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018; 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K?3?389-687/2018; ir kt.). Atsakovė proceso metu yra pripažinusi, kad nuo 2017-04-05 ieškovė pradėjo dirbti pas atsakovę direktorės pavaduotoja, o ieškinyje nurodyti pinigai ieškovės atsakovei buvo pervesti kaip avansas. 2018-05-21 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą iš esmės patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kurias patvirtino ir atsakovės vadovas Ž. P. nurodydamas, jog ieškovė atsakovei yra padariusi ne vieną pavedimą, iš viso 21130 Eur sumos, t. y. visa bendra suma pagal ieškovės 2018-09-04 pareiškime nurodytas aplinkybes, ir dalis šios sumos grąžinta ginčo byloje atsakovės pateiktu 2017-05-04 kasos išlaidų orderiu, taip pat 8800 Eur vertės automobiliu, todėl ginčas kilęs dėl likusios ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytos sumos. Byloje nėra ginčo, kad įmonės ir jos akcijų pirkimas-pardavimas tarp šalių neįvyko, o atsakovė nepagrindė 4330 Eur sumos iš ieškovės teisėto gavimo. Taigi, apeliantė nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl 4330 Eur sumos grąžinimo ieškovei.

27. Apeliacinės instancijos teismo atliktas byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas suteikia pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantė (atsakovė) iš ieškovės 4330 Eur sumą be teisinio pagrindo. Apeliantei neįrodžius, kad ji iš ieškovės pinigus gavo esant teisiniam pagrindui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantė turi grąžinti ieškovei be teisinio pagrindo jai pervestus pinigus, nes yra praturtėjusi be jokio teisinio pagrindo (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

28. Apeliantė tvirtina, kad ji apsigynė nuo pirminio ieškovės ieškinio, o ieškovei prašant priteisti tik 4330 Eur, teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos nuo galutinių sutikslintų ieškinio reikalavimo sumos, be to apeliantei priteistos tik 364,00 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos advokatui, o 411,21 Eur rašysenos ekspertizės išlaidos iš atsakovės nepriteistos.

29. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, plačiau dėl skunde pateiktų argumentų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010).

30. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu bei teisiniu jų kvalifikavimu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, vertino byloje esančių įrodymų visumą, priimto procesinio sprendimo išvadas pagrindė byloje ištirtais įrodymais. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

31. Ieškovei byloje buvo teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudarė 91 Eur. Todėl iš atsakovo priteistina 91 Eur išlaidų advokato pagalbai ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Dentransus“, į. k. 302429930, valstybės naudai 91,00 Eur (devyniasdešimt vieną eurą) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų apeliacinėje instancijoje. Priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 – AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 – Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjai                                        Danutė Burbulienė

                                        Vytautas Kursevičius

                                        Birutė Simonaitienė