Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-10-693/2018

                                                                Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00122-2017-0

                                                                 Procesinio sprendimo kategorija

                                                                 3.1.2.; 21.5.2.; 21.6

                                                                 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Vytauto Masioko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto I. P. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. I. P. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – įspėjimu, už tai, kad šeimoje, augindamas mažamečius vaikus: dukterį J. P., gimusią (duomenys neskelbtini), sūnų I. P., gimusį (duomenys neskelbtini), ir sūnų A. P., gimusį (duomenys neskelbtini), panaudojo savo tėvo valdžią priešingai šių mažamečių vaikų interesams, t. y. 2017 m. balandžio mėn. šeimos namuose šių vaikų akivaizdoje (jiems girdint, matant), konfliktuodamas dėl šeiminių nesutarimų ir pradėto santuokos nutraukimo proceso teisme su sutuoktine N. P., sudarė vaikams psichologiškai nesaugią aplinką, dėl ko šie patyrė sumaištį, liūdesį ir stresą, padėties dėl tolesnio šeimos gyvenimo neaiškumą.
2. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto I. P. apeliacinis skundas atmestas ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto I. P. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Pareiškėjas prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus panaikinti ir administracinę teiseną jam nutraukti, nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas), arba perduoti bylą nagrinėti institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, t. y. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – ir Institucija). Pareiškėjas prašyme nurodo:
1. Abiejų instancijų teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, neįvertino visų esminių faktinių aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė ANK 73 straipsnio l dalies nuostatas, skundžiamuose sprendimuose netyrė ir neatskleidė pareiškėjo kaltės turinio, nukrypo nuo suformuotos teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėto nutarimo ir nutarties priėmimui, todėl teismų priimti sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti ir naikintini.
2. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ir apsiribojo paties pareiškėjo iniciatyva gauta psichologės išvada, kuria rėmėsi ir Institucija, tačiau kuri buvo surašyta tik dėl dviejų pareiškėjo vaikų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas neatliko ar netinkamai atliko savo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje. Pareiškėjas kritikuoja šiuo metu esančią pagalbos šeimai sistemą, kuri yra nepakankama, stokojama sisteminio požiūrio į pagalbos šeimai, atsidūrusiai krizinėje situacijoje, teikimą, iškilus konfliktui, šalims pagalba dažniausiai neteikiama, o šeimos ginčas sprendžiamas teisme, nors pagalba turi būti prieinama visoms šeimoms, išgyvenančioms skyrybas ar atsiskyrimą. Pareiškėjas teigia, kad jis taip pat tikisi tokios pagalbos, nes jam svarbiausi yra vaikų interesai ir jų tinkama apsauga. Dėl to asmeniškai 2017 m. balandžio 4 d. prašymu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, siekdamas apginti vaikų pažeidžiamus interesus, kad būtų atstatyta jų psichologinė būklė, ir prašė išduoti siuntimą dėl nemokamų psichologo konsultacijų ar gydymo suteikimo nepilnamečiams jo vaikams. Nurodydamas tokio prašymo priežastis – N. P. 2017 m. kovo 31 d. nepagrįstai iškvietė policijos pareigūnus, tačiau šie nenustatė jokių neteisėtų pareiškėjo veiksmų; šio konflikto iniciatorė buvo pati N. P. ir incidentas kilo vaikų akivaizdoje dėl elementarių vaikų poilsiui skirtos vietos klausimų; šio konflikto metu sutriko vaikų ramybė, jie buvo priverstinai įtraukti į visiškai nereikalingą konfliktą, matė pareigūnus ir teko išklausyti mamos (N. P.) priekaištus, kurie buvo neadekvatūs normalaus ir psichologiškai stabilaus asmens poelgiams; taip pat ji (N. P.) vaikams pradėjo aiškinti apie dėl tėvų skyrybų pasikeisiančią jų gyvenamąją ir mokymosi vietas, nuteikinėti prieš pareiškėją ir kitus artimuosius, senelius, taip pat ir apie gyvenimiškus dalykus, kurie pagal jų amžių ir išsivystymo lygmenį neturėtų būti žinomi – dėl kurių pareiškėjas pastebėjo savo vaikų elgsenos pakitimus, keliančius jam susirūpinimą, ir dėl kurių jis ir kreipėsi pagalbos į Instituciją, tačiau kurios darbuotojai atsisakė suteikti jam pagalbą. Jis supranta, kad jo ir jo sutuoktinės N. P., kaip tėvų, konfliktai sukelia emocines, mokymosi ir socialines pasekmes jų vaikams, tačiau jis negali numatyti, kada jo sutuoktinės psichikos sveikatos būsena gali pakisti dėl jos ligos, todėl jis deda visas pastangas, kad išvengtų bet kokios, net ir minimalios, N. P. provokacijos jo (pareiškėjo) atžvilgiu ir jų vaikų akivaizdoje ir taip juos apsaugotų nuo streso sukeltų pasekmių, kad jie galėtų lengviau susidoroti su psichologinėmis problemomis. Pareiškėjas savo veiksmais norėjo savo vaikams padėti lengviau išgyventi skyrybų procesą, todėl jo pripažinimas, kad jis neturi galimybių nutraukti N. P. inicijuotus konfliktus ir negali prognozuoti jos psichikos sveikatos sutrikimų eigos ir pasireiškimo laiko, dėl kurių ji (N. P.) pakenkė vaikų interesams, negali būti vertinamas kaip administracinis nusižengimas. Pareiškėjas, gyvenantis savo tėvų namuose kartu su savo vaikais, jiems negali leisti gyventi neaiškiomis sąlygomis kartu su socialinių įgūdžių neturinčia sutuoktine, nes taip būtų pakenkta vaikams. Tiek teismai, tiek Institucija tokius duomenis turi, tačiau šios institucijos nesiima jokių priemonių, kad padėtų pareiškėjui galimai nukreipti N. P. gauti medicininę pagalbą.
3. Teismai netinkamai vertino minėtas faktines bylos aplinkybes, kurios patvirtina, kad jo veikoje nėra kaltės ir tyčios padaryti administracinį nusižengimą, pareiškėją teisinančius įrodymus tyrė ir vertino nevisapusiškai ir neobjektyviai, nepagrįstai neatkreipė dėmesio į Institucijos darbuotojų neobjektyvų ir neteisėtą elgesį, neveikimą ir jokios pagalbos nesuteikimą. Teismai priėmė visiškai nemotyvuotus sprendimus, nesilaikė administracinių nusižengimų bylų teisenos bendrųjų nuostatų (ANK XXVII skyrius). Be to, skundžiamuose teismų sprendimuose išvada dėl pareiškėjo kaltės padaryta remiantis tik (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos psichologės išvada, surašyta pabendravus su pareiškėjo vaikais J. P. ir I. P.. Nors anksčiau pareiškėjo šeima niekada nebuvo įtraukta į rizikos šeimų grupę ir nė karto nebuvo užfiksuota jokia informacija iš jokių ugdymo įstaigų apie jo vaikų teisių pažeidimus.
4. Be to, nagrinėjamoje byloje administracinio nusižengimo protokolas surašytas pažeidžiant ANK 609 straipsnio l dalies ir 578 straipsnio reikalavimus, nes: jame nėra nurodytas pažeidimo padarymo konkretus laikas (nurodytas tik laikotarpis nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. gegužės 8 d.); nenurodyta, kuo pasireiškė pareiškėjo kaltė (remiamasi tik psichologės išvada dėl dviejų vaikų, su kuriais faktiškai buvo bendrauta, nors protokolas surašytas dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai visų trijų mažamečių vaikų interesams, tačiau tokių duomenų apskritai Institucijoje negauta); nenurodytas nukentėjusysis nepilnametis asmuo. Taip pat byloje nėra motyvuoto pareigūno sprendimo pripažinti nukentėjusiuoju nepilnametį asmenį ir nukentėjusiuoju ar jo atstovu nėra pripažintas joks asmuo. Kartu tai reiškia, kad ši byla išnagrinėta pažeidžiant ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas administracinių nusižengimų bylų priskirtinumo taisykles ir teismai neteisingai išsprendė ANK 627 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo klausimą, t. y. kad ši byla nepriklauso jų kompetencijai. Nors teismas turi teisę nutartimi asmenį pripažinti nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, tačiau pagal ANK 627 straipsnio nuostatas teismas, administracinio nusižengimo bylos parengimo stadijoje spręsdamas bylos priskirtinumo klausimą, sprendimų dėl asmens pripažinimo nukentėjusiuoju nepriima. Dėl to pareiškėjai teigia, kad ANK 73 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo byla turėjo būti perduota nagrinėti iš esmės administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiai ir protokolą surašiusiai institucijai – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui. Tačiau teismai tokio procesinio sprendimo nepriėmė ir, priimdami neteisėtus skundžiamus procesinius sprendimus, pažeidė ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 615 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimus, nekaltumo prezumpcijos principą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 1 dalis). Taip buvo apribota pareiškėjo teisė teikti įrodymus (prašyti apklausti liudytojus, išreikalauti medžiagą ir kt.), o teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, pažeidė rungimosi, lygiateisiškumo ir teismo nešališkumo principus, teisės į gynybą principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-49/2014).
5. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, taip pat ir bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme bei rungimosi principų; ir asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20/2013, 2AT-9/2014, 2AT-45/2014, 2AT-11/2015). Teismas, nagrinėdamas bylą ir laikydamasis tiesioginio nagrinėjimo teisme principo, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30/2014). Be to, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-6/2012). Tačiau nagrinėjamoje byloje teismai nesilaikė šių suformuotos praktikos nuostatų, pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principų reikalavimus (BPK 7 straipsnis, EŽTT 2010 m. liepos 6 d. sprendimai bylose Pocius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 35601/04, ir Užukauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 16965/04; 2011 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Welke ir Bialek prieš Lenkiją, peticijos Nr. 15924/05).
5. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja R. B. atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto I. P. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą prašo šį prašymą atmesti. Pareigūnė atsiliepime į prašymą nurodo:
1. Prašymas (atsiliepime nurodoma – apeliacinis skundas) ir jame išdėstyti motyvai bei reikalavimai nepagrįsti. Abiejų instancijų teismai pagrįstai pareiškėją pripažino kaltu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamoje byloje teismai rėmėsi rašytiniais bylos duomenimis ir paties patraukto administracinėn atsakomybėn I. P. žodiniais bei rašytiniais paaiškinimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, t. y. leidžiamomis priemonėmis, todėl visapusiškai ir tinkamai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įvertino turimus įrodymus, turėjo galimybę pakviesti liudytojus ir (arba) nepripažinti galimai jo padaryto administracinio nusižengimo fakto, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Pareiškėjo teisės pažeidimo padarymo faktas nekelia abejonių, jo kaltė visiškai įrodyta surinktais įrodymais ir jo paties paaiškinimais, nes I. P. kaltu teisme prisipažino visiškai, pareikšdamas, kad labai nuoširdžiai gailisi dėl to, jog įsivėlė kelis kartus į atvirus konfliktus su psichikos sutrikimu sergančia sutuoktine vaikų akivaizdoje, šių nesugebėjo apsaugoti nuo to sukeltų psichologinių traumų.
2. Atsiliepime aptariamos ANK 73 straipsnio ir CK 3.155 straipsnio nuostatos, pažymima, kad tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams, ir nurodomas teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas. Be to, tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiant vaiką apsaugoti nuo jo vystymosi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiama bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuotini kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamas elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-305/2012). Pareiškėjas pasirinko nepriimtiną ir netoleruotiną asmeninių santykių aiškinimosi būdą, sukėlusį jo nepilnamečiams vaikams baimę, stresą, taip akivaizdžiai traumuodamas vaikų psichiką ir pažeisdamas jų interesus.

III.              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto I. P. prašymas tenkintinas.

Dėl administracinio nusižengimo protokolo turinio ir bylos teisenos

7. Pareiškėjas teigia, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas pažeidžiant ANK 609 straipsnio l dalies ir 578 straipsnio reikalavimus, abiejų instancijų teismai bylą išnagrinėjo nesilaikydami administracinių nusižengimų bylų teisenos bendrųjų nuostatų (ANK XXVII skyrius) ir pažeisdami ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 627 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Be to, abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė ANK 73 straipsnio l dalies nuostatas, nes neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias, kad pareiškėjo veikoje nėra kaltės ir tyčios padaryti administracinį nusižengimą. Šie pareiškėjo teiginiai pagrįsti.
8. ANK 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Aptariama teisės norma yra blanketinė, todėl, pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis.
9. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014).
10. ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Pažymėtina, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek taikyti ANK 39 straipsnio nuostatas, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).
11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).
12. ANK 614 straipsnio 1 dalyje pateiktas baigtinis administracinių nusižengimų bylų, priskirtinų nagrinėti teisme, sąrašas, pagal kurį teisme nagrinėjama byla. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal ANK specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija 1500 Eur. Tačiau byloje nagrinėjamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sankcijoje numatyta vienintelė nuobauda – įspėjimas, šio straipsnio 2 dalyje – tik bauda nuo 10 iki 100 Eur, kuri gali būti paskiriama kartu su administracinio poveikio priemonėmis, numatytomis aptariamo straipsnio 3 dalyje. To paties straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisme nagrinėjama administracinių nusižengimų byla, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis. Taigi tai reiškia, kad bylos dėl ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nepatenka į ANK 614 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, o pagal ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punktą priskirtinos teismų kompetencijai tik tuomet, kai administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas motyvuotu sprendimu tokį nepilnametį asmenį pripažįsta nukentėjusiuoju. Nesant tokio (motyvuoto) sprendimo, taip pat nesant konkrečių duomenų apie nepilnamečiam asmeniui padarytą žalą, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina ANK 615 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytose institucijose ne teismo tvarka.
13. Nagrinėjamoje byloje administracinio nusižengimo protokolas I. P. surašytas 2017 m. gegužės 8 d. pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį dėl to, kad nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. gegužės 8 d. I. P., augindamas vaikus <...>, panaudojo tėvų valdžią priešingai vaikų interesais; <...> piktnaudžiauja tėvų valdžia, traumuoja vaikus psichologiškai, įtraukdamas juos į savo ir sutuoktinės N. P. konfliktus. Tačiau, kaip matyti iš šio protokolo turinio, galimai padaryto administracinio nusižengimo esmė protokole nėra atskleista, ji suformuluota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis ir tik bendrais bruožais nurodyta, kad atsakomybėn patrauktas asmuo panaudojo tėvų valdžią priešingai vaikų interesais. Protokole nenurodytas nė vienas šios nutarties 9 punkte paminėtas teisės aktas ir konkreti teisės akto norma, reglamentuojanti vaiko teisių ir interesų apsaugą ar tėvų valdžios panaudojimo (ar nepanaudojimo) ribas ir kuri nagrinėjamu atveju galimai buvo pažeista. Taigi toks Institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas negali būti pripažįstamas kaip atitinkantis ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus.
14. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad šioje Institucijos teismui perduotoje I. P. administracinio nusižengimo byloje nepilnamečiai vaikai nėra pripažinti nukentėjusiaisiais, t. y. administracinio nusižengimo protokole nėra jokio įrašo pripažinti juos nukentėjusiaisiais ir byloje nėra atitinkamos teismo nutarties (ANK 578 straipsnio 1 dalis). Byloje esančioje pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 16 d. informacinėje pažymoje yra tik nurodyta, kad teismas nagrinėjo administracinio nusižengimo bylą dėl ANK 73 straipsnio 1 dalies (pažymoje nurodyta, kad dėl ANK 33 straipsnio 1 dalies), ir išdėstyta teismo posėdžio eiga, tačiau nėra nurodyti jokie duomenys dėl teismo sprendimo savo iniciatyva priimti nutartį, kuria būtų išspręstas klausimas dėl ANK 578 straipsnio 1 dalies taikymo. Šią bylą pirmosios instancijos teismas posėdyje, įvykusiame 2017 m. gegužės 16 d., išnagrinėjo iš esmės ir tą pačią dieną priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo I. P. pripažintas kaltu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo tinkamai nepasirengęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir pažeisdamas tiek ANK 627 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, įpareigojančias teismą, rengiantis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, išspręsti klausimą, ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti gautą bylą ir ar ši byla neturėtų būti nagrinėjama ANK 615 straipsnio 1, 4 dalyse nurodytose institucijose ne teismo tvarka, tiek minėtas ANK 614 straipsnyje nustatytas administracinių nusižengimų bylų priskirtinumo taisykles.
15. Teismas skundžiamame nutarime neištaisė administracinio nusižengimo protokole padarytų klaidų (nutarties 13 punktas) ir taip pat nenurodė, kokius teisės aktus ir konkrečias teisės aktų normas pažeidė I. P., panaudodamas savo tėvo valdžią. Be to, šiame nutarime nurodyta administracinio nusižengimo padarymo laiko aplinkybė (2017 m. balandžio mėnesį) yra netiksli (nekonkreti) ir skiriasi nuo Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyto laiko (nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. gegužės 8 d.). Kartu tai reiškia, kad tiek Institucija, surašiusi ANK 609 straipsnio reikalavimų neatitinkantį administracinio nusižengimo protokolą, tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neužtikrino atsakomybėn patraukto asmens I. P. teisės žinoti, kuo jis kaltinamas, ir nesudarė jam galimybės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą nuo jam pateikto kaltinimo (ANK 566 straipsnis, 577 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauko I. P. apeliacinį skundą, šį skundą atmetė ir paliko galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarimą. Šios instancijos teismas, atsakydamas į I. P. apeliacinio skundo argumentus ir dėl ANK 609 straipsnio 1 dalies, 614 straipsnio 1 dalies 4 punkto netinkamo taikymo, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad „bylą išnagrinėjus teisme, o ne neteisminėje institucijoje, jokios atsakomybėn traukiamo asmens teisės nebuvo pažeistos, tokio pobūdžio bylos priskirtinos ir teismų kompetencijai“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia teismo išvada yra neteisinga, nepagrįsta ir akivaizdžiai prieštaraujanti minėtoms ANK 614 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktuose ir 572 straipsnio 2 dalyje nustatytoms administracinių nusižengimų bylų priskirtinumo ir teismingumo taisyklėms. 
17. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje Institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jo turiniui keliamų ANK 609 straipsnio reikalavimų, o abiejų instancijų teismų padaryti proceso teisės (ANK 572, 614 straipsniai) pažeidimai yra esminiai, nes turėjo įtakos neteisėto nutarimo ir nutarties priėmimui (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl ANK 73 straipsnio 1 dalies taikymo

18. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).
19. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
20. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal ANK 635 straipsnio 1 dalies nuostatas teismo sprendimas privalo būti motyvuotas, jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.
21. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje tik formaliai nurodė, kad šiame nutarime nurodytu laiku ir vietoje I. P. savo tėvo valdžią vaikams vykdė netinkamai ir priešingai savo vaikų interesais. Skundžiamame nutarime (be šios nutarties 15 punkte nurodytų duomenų) taip pat nenurodyta, kokiais tyčiniais ar neatsargiais veiksmais ar neveikimu I. P. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą ir kokie byloje esantys objektyvūs ir neginčijami duomenys patvirtina, kad I. P., taip elgdamasis, suprato priešingą teisei savo veikos pobūdį. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti ir tai, kad teismas net nevertino I. P. parodymų ir juos patvirtinančių bylos duomenų, kad jis pats, siekdamas savo vaikams padėti ir apginti vaikų pažeidžiamus interesus dėl konfliktų, kilusių dėl jo sutuoktinės N. P. psichinės sveikatos būklės (b. l. 14–15, 17), kreipėsi 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 4 d. pagalbos į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių (b. l. 18–19). Tačiau šie I. P. prašymai buvo atmesti, o Institucijos atsakingas darbuotojas surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl piktnaudžiavimo tėvų valdžia, nes šeimoje kilusį konfliktą matė ir jų nepilnamečiai vaikai. Dėl to toks atsakomybėn patraukto asmens I. P. paaiškinimų apie įvykio aplinkybes neįvertinimas, nenurodant dėl to jokių motyvų ir argumentų, negali būti pripažįstamas tinkamu visų bylos aplinkybių ištyrimu, atitinkančiu minėtas ANK 567 straipsnio nuostatas. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje teismas pažeidė ANK 566, 567, 569 straipsnių nuostatas, įrodymus vertino pažeisdamas jų vertinimo taisykles, neištyrė visų aplinkybių ir neįvertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentų, o sprendimą priėmė remdamasis išimtinai tik (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos psichologės pateiktomis trumpomis išvadomis (beje, surašytomis tik po I. P. kreipimosi su prašymais į Instituciją), kurios padarytos apibendrinus įvykusius pokalbius su nepilnamečiais vaikais J. P. ir I. P. (b. l. 9).
22. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo minėtą nutarimą apskundė apeliacine tvarka ir apeliaciniame skunde, keldamas klausimą dėl ANK 73 straipsnio 1 dalies netinkamo taikymo, nurodė išsamius argumentus ir dėl kaltės (tyčios) nebuvimo jo veiksmuose. Tačiau apeliacinės instancijos teismas itin formaliai atmetė visus apeliacinio skundo argumentus, savo išvados, kuria pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui taikyti I. P. ANK 73 straipsnio 1 dalį, nepagrindė motyvuotu bylos duomenų vertinimu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė minėtas ANK 635, 636 straipsnių nuostatas ir netinkamai vadovavosi ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įpareigojančiomis apeliacinės instancijos teismą patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
23. Administracinėje teisenoje yra numatyta teisė teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Kartu pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Tačiau nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad nei Institucija, nei teismai nebuvo pakankamai aktyvūs, nerinko būtinų įrodymų nusižengimo sudėčiai nustatyti, nepašalino iškilusių abejonių, nevertino I. P. nurodytų aplinkybių, netyrė ir kitų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, įrodymus vertino nesilaikydami administracinių nusižengimų teisenos nuostatų (ANK 566, 567, 569 straipsniai). Todėl teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi in dubio pro reo principu, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje įrodymai įvertinti nesilaikant administracinių nusižengimų teisenos nuostatų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. P. kaltė, t. y. kad jis tyčia ar dėl neatsargumo panaudojo tėvo valdžią priešingai vaikų interesais, nenustatyta.
24. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. P. prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą išdėstyti argumentai yra pagrįsti, jo padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, be šios nutarties 17 punkte nustatyto esminio proceso teisės pažeidimo, abiejų instancijų teismai padarė dar ir esminį materialiosios teisės normos – ANK 73 straipsnio 1 dalies – pažeidimą, todėl skundžiami Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarimas bei Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis naikintini ir administracinio nusižengimo teisena I. P. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį dėl I. P. nubaudimo pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną I. P. nutraukti.

Teisėjai                                                                                                                              Artūras Ridikas

                                                                                                                              Rima Ažubalytė

                                                                                                                              Vytautas Masiokas