Civilinė byla Nr. 2S-443-372/2015
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01831-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija 101.;122.4.;129.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 16 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės V. R. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-315-304/2015 pagal antstolio V. D. pareiškimą dėl baudos paskyrimo skolininkei V. R. už antstolio reikalavimų nevykdymą, išieškotojas byloje UAB „Litagros prekyba“.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
A. V. D. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydamas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo skolininkei V. R. už antstolio reikalavimų nevykdymą.
Nurodė, kad vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl piniginių lėšų išieškojimo iš skolininkės V. R. išieškotojo UAB „Litagros prekyba“ naudai. Skolininkė yra ūkininkė, nuo 2004-12-28 registruota pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registre, tad privalo tinkamai vykdyti apskaitą. Todėl antstolis 2014-12-29 reikalavimu Nr. 036-8293 įpareigojo skolininkę pateikti už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2015-01-01 išrašytų PVM sąskaitų faktūrų kopijas. Skolininkė duomenų nepateikė, 2015-01-12 atsakyme nurodė, kad kaip fizinis asmuo jokių sąskaitų faktūrų neišrašinėja ir nėra įregistruota PVM mokėtoju. Antstolis už jo reikalavimų nevykdymą prašė skolininkei skirti nuo 2015-01-12 baudą po 250 Eur už kiekvieną reikalavimo nevykdymo dieną.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 20 d. nutartimi antstolio prašymą patenkino iš dalies. P. V. R. 15 Eur baudą už antstolio V. D. 2014-12-29 reikalavimo nevykdymą.
Teismas nurodė, kad vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., CPK 585 str. 1 d.). Konstatavo, kad skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą, jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose (CPK 645 str. 1 d.), todėl už šių reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki 579 Eur baudą arba nubausti areštu iki 30 parų (CPK 645 str. 3 d.). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, baudos nustatymo kriterijus, pareigos nevykdymo mastą, V. R. už reikalavimo pateikti duomenis nevykdymą skyrė 15 Eur baudą (CPK 645 str. 3 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė V. R. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolio prašymą atmesti.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Antstolis kreipėsi į teismą teikimu, tačiau nei pateiktas netinkamas procesinis dokumentas, nei vykdomojoje byloje nesančių dokumentų pridėjimas, nei nenurodymas, kurioje vykdomojoje byloje buvo priimtas reikalavimas Nr. 036-8293, nesutrukdė teismui jį išnagrinėti.
2. Bauda išieškotojo UAB „Litagros prekyba“ naudai iš skolininkės priteista kaip iš fizinio asmens, todėl ir išieškojimas vykdomas iš V. R. turto, kurį antstolis ne tik areštavo, bet iš jo išieškota daugiau nei pusė visos skolos sumos (virš 80000 Lt), toliau vykdomas išieškojimas iš skolininkės darbo užmokesčio, gaunamos stipendijos ir kitų gaunamų piniginių lėšų, kurių pilnai pakanka visos skolos išieškojimui.
3. Nurodo, kad antstolio reikalavimą įvykdė per jo nurodytą terminą, nes 2015-01-12 informavo antstolį, jog skolininkė vykdomojoje byloje yra fizinis asmuo, jokių PVM sąskaitų faktūrų neišrašinėja, todėl jų neturi ir kopijų negali patekti antstoliui.
4. Antstolis vykdomąjį dokumentą vykdo nuo 2014-09-24, todėl reikalavimas pateikti, kad ir neturimus dokumentus, už laikotarpį nuo 2014-04-01 yra nepagrįstas.
5. Pirmosios instancijos teismas skolininkės veiksmų, vykdant antstolio reikalavimą, visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė, nepadarė jokios išvados, ar skolininkė įvykdė antstolio reikalavimą, ar ne, tačiau baudą skyrė.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis V. D. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skolininkė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo antstolio teikimą, neturėdamas visų būtinų duomenų. Teismas rėmėsi visa vykdomosios bylos medžiaga, todėl turėjo visą būtiną informaciją.
2. Skolininkė nepagrįstai teigia, jog išieškojimas iš jos vykdomas kaip iš fizinio asmens, todėl antstolis neturi teisės gauti duomenų apie jos, kaip ūkininkės veiklą. Ūkininkas yra fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra registruotas Ūkininkų ūkių registre. Todėl fizinis asmuo įstatymo nustatyta tvarka įgyja ūkininko statusą, tačiau nesukuriamas joks atskiras juridinis asmuo, o ūkininko ūkis neatsiejamas nuo fizinio asmens, o antstolis, išieškodamas skolą iš fizinio asmens, turi teisę gauti visus duomenis apie fizinio asmens įregistruotą ūkį bei turimą turtą pas trečiuosius asmenis.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojas UAB „Litagros prekyba“ prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš apeliantės 119,14 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 str. 1 d.). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 str. 2 d.).
2. Ūkininko ūkio įstatymo 2 str. 2 p. nurodyta, jog ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Ūkininko ūkis – ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma (Ūkininko ūkio įstatymo 2 str. 5 p.). Ūkininkas, nesteigdamas įmonės, verčiasi žemės ūkio veikla, miškininkyste ir kitokia įstatymų neuždrausta veikla, kuriai nereikia steigti įmonės. Tokiu būdu akivaizdu, jog fizinis asmuo įstatymo nustatyta tvarka tik įgyja ūkininko statusą, tačiau nesukuriamas joks atskiras juridinis vienetas, o ūkininko ūkis neatsiejamas nuo fizinio asmens. Atsižvelgiant į tai, antstolis išieškodamas skolą iš fizinio asmens, turi teisę gauti visus duomenis apie fizinio asmens įregistruotą ūkį bei turimas turtą pas trečiuosius asmenis.
3. Skolininkės atsakymas antstoliui į pateiktą reikalavimą negali būti laikomas tinkamu duomenų pateikimu, kadangi minėtu atsakymu skolininkė neįvykdė antstolio reikalavimo, o nuslėpė duomenis apie savo turtą.
4. Baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas yra garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą (CPK 585 str.). Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė nevykdė teisėtų antstolio reikalavimų pateikti svarbius vykdymui duomenis, o teismas skyrė tik 15 Eur baudą, kuri skolininkei nesukels jokių neigiamų finansinio pobūdžio pasekmių, pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir paliktina nepakeista.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Iš vykdomosios bylos Nr. 0047/14/01792 nustatyta, kad antstolio V. D. kontoroje vykdomas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. vykdomasis raštas Nr. 2-2918-275/2013 dėl 150000 Lt baudos, 1230 Lt bylinėjimosi išlaidų, 4780,10 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, išieškojimo iš skolininkės V. R. išieškotojo UAB „Litagros prekyba“ naudai (v. b. 1 t., 1-7 b. l.). Antstolis nustatęs, kad skolininkė yra ūkininkė, ūkis įregistruotas 2001-04-17, kad nuo 2004-12-28 skolininkė registruota pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registre, tad privalo tinkamai vykdyti apskaitą, 2014-12-29 priėmė reikalavimą Nr. 036-8293 „Dėl duomenų pateikimo“, kuriuo įpareigojo skolininkę pateikti už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2015-01-01 išrašytų PVM sąskaitų faktūrų kopijas (b. l. 3, 5, 6, v. b. 2 t., 6, 8, 10, ). S. V. R. antstolio įpareigojimo neįvykdė bei 2015 m. sausio 12 d. surašė antstoliui atsakymą, nurodydama, kad kaip fizinis asmuo ji PVM sąskaitų faktūrų neišrašinėja ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo prasme mokesčio administratoriaus nėra įregistruota PVM mokėtoju, todėl antstolio reikalavimo neturi galimybės įvykdyti (b. l. 4, v. b. 2 t., b. l. 8). Ko pasėkoje antstolis kreipėsi į teismą, prašydamas skolininkei skirti baudą už antstolio įpareigojimų nevykdymą (v. b. 2 t., b. l. 13-14). Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 20 d. nutartimi paskyrė skolininkei 15 Eur baudą už antstolio įpareigojimų nevykdymą.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skolininkei bauda paskirta pagrįstai, todėl naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.
Skolininkė teigia, kad antstolis iš jos išieško skolą kaip iš fizinio asmens, todėl PVM sąskaitų faktūrų, kurios išrašytos jai vykdant veiklą, susijusią su ūkininko ūkiu, ji pateikti neprivalanti, o jos atsakymas antstoliui laikytinas kaip įpareigojimo įvykdymas. Šiuos atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais.
Ūkininko ūkio įstatymo 2 str. yra nurodytos sąvokos, tarp kurių 2 dalyje nurodyta, kad ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre, o 5 dalyje nurodyta, kad ūkininko ūkis (toliau – ūkis)– ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Ūkininko ūkio įstatymo 3 str. 2 d. nurodyta, kad ūkininko statusą fizinis asmuo įgyja nuo ūkio įregistravimo Ūkininkų ūkių registre. Ūkininkas šio statuso netenka nuo ūkio išregistravimo iš Ūkininkų ūkių registro. Minėto įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad ūkininkas ir jo partneriai nesteigdami įmonės verčiasi žemės ūkio veikla, miškininkyste ir kitokia įstatymų neuždrausta veikla, kuriai nereikia steigti įmonės.
Sisteminė nurodytų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad fizinis asmuo įstatymo nustatyta tvarka tik įgyja ūkininko statusą, tačiau nesukuriamas joks atskiras juridinis vienetas, o ūkininko ūkis neatsiejamas nuo fizinio asmens. Atsižvelgiant į tai, antstolis išieškodamas skolą iš fizinio asmens, turi teisę gauti visus duomenis apie fizinio asmens įregistruotą ūkį bei susijusius su ūkininko veikla vykdytus sandorius, tuo pačiu ir PVM sąskaitas faktūras.
CPK 585 str. 1 d. numatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Dėl to visi galiojantys, neapskųsti ar nepanaikinti antstolio patvarkymai ar reikalavimai turi būti vykdomi besąlygiškai. Todėl byloje esant įrodymams, kad skolininkė yra ūkininkė, ūkis įregistruotas 2001-04-17, kad nuo 2004-12-28 skolininkė registruota pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registre, antstolis pagrįstai ir teisėtai skolininkę 2014 m. gruodžio 29 d. reikalavimu įpareigojo pateikti už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2015-01-01 išrašytų PVM sąskaitų faktūrų kopijas, skolininkė, gavusi antstolio minėtą reikalavimą, jį privalėjo besąlygiškai vykdyti, tačiau tokių pareigų nevykdė. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad už antstolio reikalavimų nevykdymą skolininkei turi būti skirta bauda (CPK 585 str. 2 d.).
Dėl baudos dydžio ginčo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.
Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad antstolis galėjo reikalauti pateikti PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį tik nuo 2014-09-24, kai buvo priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas, o ne nuo 2014-04-01. Pažymėtina, kad CPK XLVII skyriuje nustatytos išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės neriboja antstolio teisės, į iš nuo kada įgytą skolininko turtą ar turtines teises galima nukreipti skolos išieškojimą. Be to, CPK 662 str. 3 d. nurodyta, kad antstolis pats nustato, iš kokio skolininko skolininko turto ir pajamų išieškoti.
Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad antstolio teikimas yra netinkamas procesinis dokumentas, kreipiantis į teismą dėl baudos skyrimo už antstolio įpareigojamų nevykdymą.
CPK 593 str. 1 d., 2 d. nurodyta, kad antstolis kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais. CPK XI skyriaus pirmame skirsnyje yra reglamentuoti reikalavimai procesinių dokumentų formai, turiniui, kalbai, skaičiui ir t. t. CPK 115 str. 4 d. nurodyta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas ir kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą.
Iš byloje esančio antstolio V. D. teikimo dėl baudos už antstolio reikalavimo nevykdymą skyrimo matyti, kad šis procesinis dokumentas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CPK 111 str., 113 str., 114 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį priėmė ir nagrinėjo, o tai, kad vietoje pareiškimo kaip procesinio dokumento pavadinimas nurodytas teikimas, reikšmės teisingam klausimo išsprendimui neturėjo. Be to, antstolis, kreipdamasis į teismą dėl baudos skolininkei skyrimo, pridėjo visus reikiamus dokumentus, būtinus išsamiam klausimo išnagrinėjimui, o vykdomosios bylos numeris yra nurodytas antstolio 2014 m. gruodžio 29 d. reikalavime dėl duomenų pateikimo (b. l. 3), o visi antstolio pateikti priedai yra ir vykdomojoje byloje Nr. 0047/14/01792.
Dėl išdėstyto, Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartis paliktina nepakeista.
Išieškotojas UAB „Litagros prekyba“ pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 119,14 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 22-23, 24, 25), kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.15 punkte nustatyto dydžio, todėl atskirąjį skundą atmetus, priteistinos iš skolininkės (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš skolininkės V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojui UAB „Litagros prekyba“ (juridinio asmens kodas 122012020) 119,14 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų ir 14 euro centų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Birutė Simonaitienė