Civilinė byla Nr. e3K-3-16-421/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11465-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 2.6.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno (pranešėjas ) ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. C. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. C. ieškinį dėl akcijų perleidimo sandorio, reikalavimo teisių perleidimo sutarties, susitarimų pripažinimo negaliojančiais, pareikštą atsakovams E. U. ir V. U..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių restitucijos būdo pakeitimo teismo iniciatyva galimybę, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: pripažinti 2021 m. balandžio 19 d. ribotos atsakomybės bendrovės „SIA USS Enterprises“ (toliau – ir bendrovė, įmonė) akcijų perleidimo sandorį ir 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį, sudarytas atsakovų, negaliojančiais ir leisti nukreipti išieškojimą pagal ieškovės reikalavimus pagal įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-285-656/2021 bei 2022 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP 1235 1102/2022 ir 2022 m. balandžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2S 1196 656/2022 (toliau – ir įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai) į atsakovo pagal 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sutartį perleistas bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijas ir į atsakovo pagal 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį perleistas reikalavimo teises, kylančias pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1207-608/2021 patvirtintą taikos sutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė patikslintu ieškiniu papildomai pareiškė reikalavimus: 1) pripažinti 2016 m. sausio 5 d. susitarimą, 2018 m. sausio 5 d. susitarimą „Dėl SIA USS Enterprises“, 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimą „Agreement Kolkas 20A-6 Jurmala“, sudarytus atsakovų dėl bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, niekiniais ir negaliojančiais; 2) pripažinti 2021 m. balandžio 19 d. susitarimą, sudarytą atsakovų dėl bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, apsimestiniu sandoriu ir pripažinti šį sandorį 2021 m. balandžio 19 d. atsakovų sudaryta dovanojimo sutartimi, kuria V. U. perleido 14 000 vnt. bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, tai sudaro 100 proc. bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, E. U..
4. Ieškovė ir atsakovas buvo sudarę santuoką, jos metu susilaukė trijų vaikų, jie yra nepilnamečiai. Atsakovų santuoka 2014 metais buvo nutraukta. Kilus nesutarimų dėl vaikų priežiūros, ieškovė 2017 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į teismą, siekdama pakeisti vaikų gyvenamąją vietą. Reaguodamas į ieškovės sprendimą, atsakovas priverstinai vykdyti pateikė 2014 metais priimtą teismo sprendimą, inicijavo kitas bylas teismuose. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020, kuris įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui priėmus 2021 m. vasario 4 d. nutartį, buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. N2-32415-726/2014, ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas po 150 Eur kiekvienam, nustatyta bendravimo tvarka, ieškovei priteista 2378,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismo sprendimas 2020 m. spalio 23 d. buvo pateiktas priverstinai vykdyti Latvijos Respublikoje.
5. 2021 m. liepos 28 d. buvo pervesta 2250 Eur išlaikymo ir 1016,72 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, 2021 m. rugpjūčio 25 d. ieškovei pervesta 450 Eur išlaikymo ir 120,79 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Daugiau lėšų iš atsakovo ieškovė nėra gavusi. Pagal 2021 m. gruodžio 20 d. antstolio parengtą pažymą atsakovo skola ieškovei sudarė 2513,50 Eur, o 2022 m. gegužės 5 d. skola sudarė 4728,53 Eur. Atsakovas nevykdė ir 2020 m. spalio 23 d. teismo sprendimo dalies dėl vaikų gyvenamosios vietos, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-1235-1102/2022, atsakovui skirta 1940 Eur dydžio bauda už antstolio raginimo įvykdyti sprendimą nevykdymą, ieškovei priteista 3500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagal nurodytus teismo sprendimus atsakovo skola ieškovei ieškinio pateikimo metu sudarė 10 168,53 Eur.
6. Po bylos dėl baudos atsakovui iškėlimo ieškovė iš atsakovės gavo 2021 m. rugpjūčio 10 d. elektroninį laišką su pretenzija ir 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartimi, kuria atsakovas atsakovei (sutuoktinei) perleido visas ieškovės skolas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1207-608/2021. Minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, ja ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovui dalį solidariosios prievolės bankui pagal kredito sutartį – 14 736 Eur ir 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sutartyje nustatyta tvarka. Vykdydama įsipareigojimus, ieškovė 2021 m. gegužės 6 d. atliko 3000 Eur pavedimą atsakovui pagal 2021 m. balandžio 28 d. taikos sutartį. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad, be šios bylos, Vilniaus miesto apylinkės teisme vyksta ginčai civilinėje byloje Nr. e2-2832-1040/2022 dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir civilinėje byloje Nr. e2-3471-984/2022 – dėl nepagrįsto praturtėjimo.
7. Ieškovės teigimu, atsakovų sudarytas 2021 m. balandžio 19 d. bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų perleidimo sandoris, įregistruotas 2021 m. gegužės 13 d., ir 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartis nulėmė atsakovo nemokumą ir tai, jog nėra galimybių išieškoti iš atsakovo susidariusias skolas ieškovei. Atsakovų sudaryti sandoriai yra nesąžiningi, nes tikrasis jų tikslas yra esamų ir būsimų įsipareigojimų vykdymo ieškovei išvengimas. Ieškovei apie akcijų perleidimą, kuris įregistruotas 2021 m. gegužės 13 d., tapo žinoma 2022 m. sausio 19 d., patikrinus viešai pasiekiamą informaciją Latvijos registre. Apie 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį ieškovė sužinojo 2021 m. rugpjūčio 10 d., todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas.
8. Patikslintame ieškinyje ieškovė paaiškino, kad atsakovai, ginčydami vieną iš actio Pauliana (Pauliano ieškinys) sąlygų, pateikė tris susitarimus, sudarytus 2016 m. sausio 5 d., 2018 m. sausio 5 d. ir 2021 m. balandžio 19 d., juose atsakovai susitarė dėl akcijų perleidimo, taip pat pakvitavimą, 2021 m. liepos 27 d. ir 2021 m. liepos 28 d. mokėjimo pavedimus, 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimą ir 2022 m. lapkričio 24 d. povedybinę sutartį. Atkreipė dėmesį, kad Latvijos įmonių viešame registre nėra pateikta 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sutartis. Ieškovės teigimu, teismui pateikti ir ginčijami susitarimai parengti vėliau nei nurodoma jų sudarymo data tam, kad būtų galima pagrįsti atsakovų gynybinę versiją. Sandoriai nėra patvirtinti notaro, jie nebuvo teikti viešam registrui; viešame akcininkų registre Nr. 2 nurodyta, kad 2016 m. sausio 13 d. atsakovui priklausė 100 proc. akcijų, o atsakovė akcininke tapo 2021 m. balandžio 19 d. ir tai įregistruota 2021 m. gegužės 13 d. Latvijos Respublikos įmonių registro sprendimu; viešame registre nėra duomenų apie atsakovės įnašus bendrovės „SIA USS Enterprises“ įstatiniam kapitalui didinti, byloje nėra ir akcijų perleidimo sutarties. Ieškovei Latvijoje veikiantis advokatas paaiškino, jog teikiant duomenis registrui yra pateikiama speciali forma – akcininkų registras, šią formą pasirašo asmuo, perleidžiantis ar dovanojantis akcijas, ir naujasis akcininkas – asmuo, kuris įgyja akcijas. Atsakovų 2016 m. sausio 5 d. ir 2018 m. sausio 5 d. susitarimai realiai neegzistavo ir nebuvo įgyvendinti, jie prieštarauja atsakovų 2018 m. sausio 8 d. povedybinei sutarčiai, kurioje yra nuostata, kad akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, taip pat jų pagrindu gaunami dividendai yra sutuoktinio, kurio vardu vertybiniai popieriai yra įregistruoti, asmeninė nuosavybė. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai, povedybinėje sutartyje galėdami aptarti 2016 m. sausio 5 d. ir 2018 m. sausio 5 d. sutarimus, akcijų proporcijas, to nepadarė. Atsakovai, teigdami, kad 2021 m. balandžio 19 d. susitarimas buvo sudarytas įgyvendinant ankstesnius susitarimus, nepateikė įrodymų, jog iki 2021 m. sausio 1 d. atsakovė atliko kokius nors mokėjimus. Atsakovų 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimas taip pat sudarytas dėl akių, nes neatitinka realios situacijos, jis nėra minimas 2021 m. balandžio 19 d. susitarime, jo sudarymo tikslas – sąsajų su 2021 m. liepos 27 d. ir 2021 m. liepos 28 d. mokėjimais sukūrimas. Be to, mokėjimų suma neatitinka 2018 m. sausio 5 d. nurodytos sumos. Atsakovo teismui pateiktos 2016 m. sausio 5 d., 2018 m. sausio 5 d., 2020 m. gruodžio 28 d., 2021 m. balandžio 19 d. susitarimų versijos nebuvo skenuotos nuo originalių dokumentų, o paverstos į „.pdf“ formatą iš tekstinio „.docx“ formato naudojant „Skia/PDF m108 Google Docs Renderer“ programą, parašai jose įklijuoti paveikslėlių pavidalu.
9. Atsakovas atsiliepimu ieškinį prašė atmesti. Atsakovo nuomone, ieškovė ieškinį grindžia neteisingomis ir nesusijusiomis su pareikštu ieškiniu aplinkybėmis apie ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimą ir vėliau vykusias bylas. Atsakovas nevengė vykdyti savo pareigų, jas vykdė ir tai matyti iš Latvijoje veikiančios antstolės atliktų pervedimų, antstolės 2021 m. rugsėjo 17 d. atsakovui pateiktos informacijos, kad įsiskolinimas 2021 m. rugpjūčio 4 d. yra padengtas. Antstolio Gintauto Puodžiuko 2022 m. gegužės 5 d. patvarkymu vykdomoji byla užbaigta, vykdomasis dokumentas Nr. S-22-19-4868 grąžintas įvykdžius 900 Eur (bylinėjimosi išlaidų atlyginimo) išieškojimą. Ieškovė apie 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį buvo informuota 2021 m. gegužės 5 d. ir 2021 m. gegužės 6 d. elektroniniais laiškais su pranešimu ir prisegta perleidimo sutartimi. Ieškovė nėra kreditorė, nes yra bendrovės „SIA USS Enterprises“ skolininkė ir jai ši bendrovė yra pareiškusi reikalavimus, siekdama susigrąžinti 4700 Eur sumą. Ieškovė atsakovui skolinga 14 105,97 Eur išlaikymo vaikams sumą. Ieškovė ieškinį pareiškė pasibaigus ieškinio senaties terminui, nes informacija apie akcijų perleidimą buvo paskelbta viešai 2021 m. gegužės 13 d., o apie perleidimo sutartį, kaip minėta, ieškovė buvo informuota 2021 m. gegužės 5 d., 2021 m. gegužės 6 d. elektroniniais laiškais. Nurodė, kad atsakovas akcijas atsakovei pardavė, nes atsakovės asmeninėmis lėšomis 2016 m. sausio 15 d. buvo padidintas bendrovės „SIA USS Enterprises“ įstatinis kapitalas iki 14 000 Eur pagal atsakovų 2016 m. sausio 15 d. susitarimą. Šis susitarimas buvo papildytas 2018 m. sausio 5 d. susitarimu. Atsakovai 2018 m. sausio 8 d. sudarė povedybinę sutartį, ji kartu su susitarimais ir įpareigojo atsakovą perleisti akcijas atsakovei. Atsakovas nėra nemokus, nes jo turimo nekilnojamojo turto vertė viršija 200 000 Eur, kiekvienais metais pagal pareikalavimą gaunamos iki 100 000 Eur išmokos pagal „HAL-13“ projektą.
10. Atsakovė atsiliepimu ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad atsakovai santuoką sudarė 2014 m. gruodžio 19 d., povedybinę sutartį – 2018 m. sausio 8 d. Atsakovė 2016 m. sausio 5 d. perdavė atsakovui 14 000 Eur asmeninių lėšų, kad iš jų būtų padidintas bendrovės „SIA USS Enterprises“ įstatinis kapitalas. Tą pačią dieną atsakovai sudarė susitarimą, kad perduotos lėšos bus panaudotos įstatiniam kapitalui didinti; atsakovei pareiškus valią įregistruoti akcijas savo vardu atsakovas tam neprieštaraus; atsakovas neperleis, neįkeis ar kitaip neapribos galimybės atsakovei valdyti akcijas. Bendrovės „SIA USS Enterprises“ įstatinis kapitalas buvo padidintas 2016 m. sausio 18 d. atsakovės perduota suma, o kaip akcijų savininkas įregistruotas atsakovas. Atsakovai 2018 m. sausio 5 d. sudarė papildomą susitarimą, kuriuo susitarė, kad atsakovė išpirks iš atsakovo akcijas ir taps vienintele akcininke. Įgyvendindami nurodytus susitarimus, atsakovai 2021 m. gegužės 19 d. sudarė susitarimą, jo pagrindu atsakovė įgijo akcijas sumokėjusi atsakovui 10 000 Eur. Atsakovai 2021 m. gegužės 5 d. sudarė sutartį, kuria atsakovas perleido atsakovei reikalavimo teisę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1207-608/2021, į ieškovę. Apie sudarytą sutartį ieškovė buvo informuota 2021 m. gegužės 5 d. elektroniniu laišku ir vėliau vykdė mokėjimus atsakovei. Ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kad ginčijamų susitarimų sudarymo metu ji turėjo neginčijamą ir neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovą, nes ieškovės pateiktos antstolio pažymos apie atsakovo įsiskolinimus ieškovei sudarytos 2021 m. gruodžio 20 d. ir 2022 m. gegužės 5 d., bet ne ginčijamų susitarimų sudarymo dieną. Atsakovų sudaryti ir ieškovės ginčijami sandoriai buvo atlygintiniai, nes atsakovas gavo apmokėjimą. Ginčijamų susitarimų sudarymo metu ieškovė turėjo piniginių įsipareigojimų atsakovui, o atsakovas savo įsipareigojimus ieškovei buvo padengęs visiškai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino. Teismas pripažino 2016 m. sausio 5 d. susitarimą, 2018 m. sausio 5 d. susitarimą „Dėl SIA USS Enterprises“, 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimą „Agreement Kolkas 20A-6 Jurmala“, sudarytus atsakovų dėl bendrovės „SIA USS Enterprises“, registruotos Latvijos Respublikoje, akcijų tariamaisiais ir negaliojančiais; pripažino 2021 m. balandžio 19 d. susitarimą, sudarytą atsakovų dėl bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, apsimestiniu sandoriu ir pripažino šį sandorį dovanojimo sandoriu, kuriuo atsakovas perleido 14 000 vnt. bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, tai sudaro 100 proc. bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, atsakovei; pripažino 2021 m. balandžio 19 d. bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų perleidimo sandorį ir 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį, sudarytus atsakovų, negaliojančiais ir leido nukreipti išieškojimą pagal ieškovės reikalavimus pagal įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-285-656/2021 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1235-1102/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1196-656/2022 į atsakovo pagal 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sutartį perleistas 14 000 vnt. bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, tai sudaro 100 proc. bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, ir į atsakovo pagal 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį perleistas reikalavimo teises, kylančias pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1207-608/2021 patvirtintą taikos sutartį.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pateikti bendrovės „SIA USS Enterprises“ 2016 m. sausio 8 d. akcininko sprendimas Nr. 08/01/2016, bendrovės „SIA USS Enterprises“ 2016 m. sausio 8 d. įstatinio kapitalo didinimo taisyklės Nr. PKNP-08/01/2016, 2016 m. sausio 13 d. sudarytas akcininkų registro skyrius Nr. 2, 2021 m. balandžio 19 d. sudarytas akcininkų registro skyrius Nr. 3, Latvijos Respublikos įmonių registro 2021 m. gegužės 13 d. sprendimas ir vieši Latvijos Respublikos įmonių registro duomenys, sudaryti 2022 m. sausio 19 d., patvirtina, kad bendrovė „SIA USS Enterprises“ buvo įregistruota 2014 m. kovo 24 d., jos įstatinis kapitalas buvo 1 Eur, vienintelis šios įmonės akcininkas, valdybos narys buvo atsakovas, jis 2016 m. sausio 8 d. priėmė sprendimus padidinti įmonės įstatinį kapitalą nuo 1 Eur iki 14 000 Eur, 7000 Eur sumą įmokant į įmonės banko sąskaitą, 6999 Eur – į įmonės kasą. Vieninteliu bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcininku po įmonės kapitalo padidinimo liko atsakovas, kuriam priklausė 100 proc. šios įmonės akcijų. Šie duomenys viešame registre buvo įregistruoti 2016 m. sausio 18 d. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog 2016 m. sausio 18 d. duomenys apie juridinio asmens valdytojus, akcininkus kito nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2021 m. gegužės 13 d. Atsakovė 100 proc. bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų įgijo iš atsakovo 2021 m. balandžio 19 d., kaip tikrasis naudos gavėjas ji įregistruota 2021 m. gegužės 13 d. Viešame Latvijos Respublikos įmonių registre nėra duomenų, kurie leistų nustatyti 100 proc. bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų perleidimo pagrindą.
13. Atsakovas, grįsdamas paaiškinimus ir 2016 m. sausio 5 d. susitarimo pirmąjį ir antrąjį punktus, 2022 m. spalio 18 d. į bylą pateikė ranka surašytą vienasmenį patvirtinimą, kad iš žmonos yra gavęs 14 000 Eur bendrovės „SIA USS Enterprises“ įstatiniam kapitalui didini. Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, jog ji turėjo susitarime nurodytą sumą asmeninių lėšų, o vien tik atsakovo pateiktas paminėtas pakvitavimas nėra pakankamas tam, kad teismas įsitikintų, jog bendrovės „SIA USS Enterprises“ įstatinis kapitalas 2016 m. sausio 8 d. ir 2016 m. sausio 13 d. apmokėtas naudojant būtent atsakovės asmenines lėšas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 2 dalis), teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad 2016 m. sausio 5 d. susitarimo pirmasis ir antrasis punktai nebuvo įgyvendinti.
14. Teismas nustatė, kad, Latvijos Respublikos įmonių registro duomenimis, bendrovė „SIA USS Enterprises“ buvo registruota 2014 m. kovo 24 d. Iš teismui 2022 m. lapkričio 24 d. pateiktos atsakovų sudarytos 2018 m. sausio 8 d. povedybinės sutarties nustatyta, kad atsakovai santuoką sudarė 2014 m. gruodžio 19 d. Taigi, 2016 m. sausio 5 d. susitarimo sudarymo metu visos šios įmonės akcijos priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovų 2016 m. sausio 5 d. susitarimo trečiasis punktas yra ydingai suformuluotas, klaidinantis, kadangi susitarimo 3 punkte įrašyta sąvoka „bendra sutuoktinių nuosavybė“. Atsakovas teismo posėdyje negalėjo paaiškinti susitarimo 3 punkte nurodytos nuosavybės rūšies. Teismo vertinimu, trečiojo punkto sąlyga ir sąlygos, kuriomis nustatytas bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, kaip turto, teisinis režimas, negalėjo būti įgyvendintos, nes prieštarauja įstatymui ir yra niekinės bei negaliojančios nuo susitarimo sudarymo momento (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Atsakovai šiuo susitarimu susitarė ir dėl to, kad įstatinio kapitalo didinimą registruos savo vardu atsakovas, tačiau Latvijos Respublikos įmonių registrui buvo pateiktas ne šis susitarimas, o 2016 m. sausio 8 d. akcininko sprendimas Nr. 08/01/2016, bendrovės „SIA USS Enterprises“ 2016 m. sausio 8 d. įstatinio kapitalo didinimo taisyklės Nr. PKNP 08/01/2016 ir šių dokumentų pagrindu buvo įregistruotas įmonės kapitalo didinimas bei 100 proc. įmonės akcijų savininkas, taigi teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad susitarimo trečiasis punktas buvo įgyvendintas. Teismas nustatė, kad atsakovų 2016 m. sausio 5 d. susitarimo ketvirto ir penkto punkto sąlygos, kuriose nustatyta, kiek procentų akcijų įvykus tam tikroms sąlygoms priklausys sutuoktiniams, nebuvo įgyvendintos.
15. Teismas sutiko su ieškove, kad 2016 m. sausio 5 d. susitarimas, kurio pagrindu atsakovai teigia, jog nuo 2016 metų atsakovei priklausė 99 proc. bendrovės akcijų, o atsakovui – 1 proc. šios bendrovės akcijų, yra fiktyvus. Teismo vertinimu, tokią išvadą pagrindžia ir atsakovės pateiktos specialiųjų žinių turinčio liudytojo L. Š. konsultacijos, parodymai teismo posėdyje, jog 2016 m. sausio 5 d. susitarimo, jį papildančio 2018 m. sausio 5 d. susitarimo ir šiuos papildančio 2021 m. balandžio 19 d. susitarimo sudarymo data negali būti ankstesnė nei 2022 m. birželio 10 d., o 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimas, kuris teismui pateiktas tik 2022 m. spalio 18 d. ir kuris nebuvo minimas nė vieno atsakovo teismui pateiktuose atsiliepimuose ir triplikuose, negalėjo būti sudarytas anksčiau nei 2022 m. spalio 14 d. Teismas padarė išvadą, kad šių įrodymų atsakovai nepaneigė, o antstolio parengtas 2023 m. kovo 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 128-23-2701 nepaneigia byloje išklausyto liudytojo parodymų ir jo parengtų konsultacijų dėl ginčo dokumentų sukūrimo laiko. Teismas pripažino, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir pripažinti 2016 m. sausio 5 d. susitarimą negaliojančiu tariamuoju sandoriu (CK 1.86 straipsnio 1 dalis).
16. Teismas konstatavo, kad atsakovų 2018 m. sausio 5 d. susitarimą taip pat yra pagrindas pripažinti tariamuoju negaliojančiu sandoriu, nes jis, kaip ir 2016 m. sausio 5 d. susitarimas, negalėjo būti sukurtas anksčiau nei 2022 m. birželio 10 d. Šio susitarimo sudarymo tikslas – sukurti teisinį santykį, pagrindžiantį atsakovų gynybinę poziciją, kad ir atsakovė iki 2021 metų buvo bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcininkė, bei tai, kad 2021 m. balandžio 19 d. sandoris, sudarytas atsakovų, buvo atlygintinis. Teismas, įvertinęs, kad pirmoji ir antroji šio susitarimo sąlygos yra deklaratyvios, šių sąlygų turinį ir reikšmę, pripažino, kad šios susitarimo nuostatos bei tai, kad susitarime nurodomas 3 metų terminas atsakovei išpirkti iš atsakovo akcijas, vienos akcijos kaina, leidžia sutikti su ieškove, jog 2018 m. sausio 5 d. susitarimo sudarymo tikslas tėra gynybinės pozicijos nagrinėjamoje byloje pagrindimas. Teismas padarė išvadą, kad 2018 m. sausio 5 d. susitarimas buvo sudarytas dėl akių, siekiant pagrįsti atsakovų gynybinę poziciją nagrinėjamoje byloje, todėl tenkino ieškovės reikalavimą ir pripažino 2018 m. sausio 5 d. susitarimą negaliojančiu tariamuoju sandoriu.
17. Teismas konstatavo, kad atsakovų 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimą taip pat yra pagrindas pripažinti tariamuoju sandoriu, nes, pirma, šis susitarimas papildo ankstesnius tariamaisiais sandoriais pripažintus susitarimus, antra, šis susitarimas negalėjo būti sukurtas anksčiau nei 2022 m. spalio 14 d. Pagal atsakovų sudarytą ir galiojančią vedybų sutartį, atsakovas buvo visų bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų vienintelis savininkas ir 100 proc. šios įmonės akcijų atsakovui priklausė asmeninės nuosavybės teise, todėl vienos akcijos išpirkimas nesudarė pagrindo atsakovei tapti visų įmonės akcijų savininke. Nurodytas susitarimas nuo anksčiau sudarytų susitarimų skiriasi savo pavadinimu, kuris, kaip pagrįstai teigia ieškovė, yra susietas su 2021 m. liepos 27 d. ir 2021 m. liepos 28 d. pavedimuose nurodyta paskirtimi. Bendra pavedimuose nurodyta suma sudaro 10 600 Eur ir tai neatitinka nei 2018 m. sausio 5 d. susitarime nurodytos kainos, nei 2020 m. gruodžio 28 d. susitarime nurodytos kainos su palūkanomis, nes termino trukmė nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. liepos 27 d. nėra vieneri metai, o tik du nepilni mėnesiai, todėl pagal 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimą palūkanų suma turėjo būti ne 600 Eur suma, o 100 Eur nesiekianti suma. Teismas padarė išvadą, kad 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimas taip pat buvo sudarytas dėl akių, siekiant pagrįsti atsakovų gynybinę poziciją byloje, todėl tenkino ieškovės reikalavimą ir pripažino 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimą negaliojančiu tariamuoju sandoriu.
18. Atsakovų 2021 m. balandžio 19 d. susitarime nurodyta, kad atsakovė E. U. kaip bendrovės „SIA USS Enterprises“ 100 proc. akcininkė registruojama pagal 2016 m. sausio 5 d. ir 2018 m. sausio 5 d. susitarimus, kurie pripažinti tariamaisiais ir negaliojančiais sandoriais, todėl, teismo vertinimu, 2021 m. balandžio 19 d. susitarimas taip pat pripažintinas negaliojančiu. Latvijos Respublikos įmonių registro duomenimis, nuo bendrovės „SIA USS Enterprises“ įkūrimo vienintelis akcininkas, kuriam šios įmonės akcijos priklausė asmeninės nuosavybės teise, buvo atsakovas. Atsakovai sudaryta 2018 m. sausio 8 d. povedybine sutartimi sutarė, kad vertybiniai popieriai, akcijos asmeninės nuosavybės teise priklauso tam sutuoktiniui, kurio vardu jie įregistruoti, taigi, turėdami galimybę povedybine sutartimi pakeisti akcijų nuosavybės rūšį, atsakovai to nepadarė, todėl visos bendrovės akcijos po povedybinės sutarties sudarymo liko atsakovo asmenine nuosavybe. Atsakovei iki 2021 m. balandžio 19 d. nuosavybės teise nė viena bendrovės akcija nepriklausė, todėl teismas sutiko su ieškove, kad atsakovas sau asmeninės nuosavybės teise priklausančias visas bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijas 2021 m. balandžio 19 d. padovanojo sutuoktinei – atsakovei E. U. (CK 6.465 straipsnio 1 dalis).
19. Teismas priėjo išvadą, kad nustačius, jog 2021 m. balandžio 19 d. susitarimas sudarytas pripažintų fiktyviais ir negaliojančiais susitarimų pagrindu, byloje nesant įrodymų, jog akcijos yra apmokėtos asmeninėmis atsakovės E. U. lėšomis, yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti ir 2021 m. balandžio 19 d. susitarimą pripažinti apsimestiniu sandoriu, kuriuo buvo pridengti tarp atsakovų susiklostę dovanojimo teisiniai santykiai.
20. Teismas, įvertinęs byloje esantį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020, kuris įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui priėmus 2021 m. vasario 4 d. nutartį, ir antstolio Gintauto Puodžiuko 2021 m. liepos 12 d. pareiškimo dėl baudos už sprendimo nevykdymą skyrimo Nr. 19 S 19 S21-126 duomenis, nustatė, kad 2021 m. balandžio 19 d., t. y. bendrovės akcijų dovanojimo atsakovei metu ir 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutarties sudarymo metu, ieškovė turėjo į atsakovą neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Atsakovui neabejotinai buvo žinoma, kad jis turi pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, taip pat pareigą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir dėl kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimo dalių: grąžinti vaikus į teismo nustatytą gyvenamąją vietą, su vaikais bendrauti taip, kaip tai nustatyta teismo sprendime (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnis).
21. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad neatlygintinę 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių reikalavimų (skolos) perleidimo sutartį atsakovai (sutuoktiniai) turėjo pareigą sudaryti. Atsakovų 2016 m. sausio 5 d., 2018 m. sausio 5 d., 2020 m. gruodžio 28 d. sandoriai pripažinti tariamaisiais ir negaliojančiais, o sandoris, sudarytas 2021 m. balandžio 19 d., pripažintas apsimestiniu, siekiant pridengti atsakovų (sutuoktinių) sudarytą dovanojimo sandorį. Atsakovo paaiškinimai, duoti teismo posėdžių metu, nepaneigia nesąžiningumo prezumpcijos (CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė visas sąlygas actio Pauliana pagrindu pareikštiems ieškinio reikalavimams patenkinti, todėl ieškovės reikalavimai tenkinti ir 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo (dovanojimo) sandoris bei 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartis pripažinti negaliojančiais (CK 6.66 straipsnis, 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.87 straipsnio 2 dalis).
22. Teismas nustatė, kad atsakovas išlaikymo prievolė nevykdo, kiekvieną mėnesį išlaikymo įsiskolinimo suma didėja tą mėnesį nesumokėto išlaikymo suma ir tai patvirtina antstolio G. Puodžiuko pažymos. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir leisti nukreipti išieškojimą pagal nurodytus įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus į atsakovo pagal 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sandorį perleistas 14 000 vnt. „SIA USS Enterprises“ akcijų ir į atsakovo pagal 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį perleistas reikalavimo teises, kylančias pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1207-608/2021.
23. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta: pripažinti 2016 m. sausio 5 d. susitarimą, 2018 m. sausio 5 d. susitarimą „Dėl SIA USS Enterprises“, 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimą „Agreement Kolkas 20A-6 Jurmala“, sudarytus atsakovų dėl „SIA USS Enterprises“ akcijų, tariamaisiais ir negaliojančiais; pripažinti 2021 m. balandžio 19 d. susitarimą, sudarytą atsakovų dėl „SIA USS Enterprises“ akcijų, apsimestiniu sandoriu ir pripažinti šį sandorį dovanojimo sandoriu, kuriuo atsakovas perleido 14 000 vnt. „SIA USS Enterprises“ akcijų, tai sudaro 100 procentų bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, atsakovei; pripažinti 2021 m. balandžio 19 d. bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų perleidimo sandorį, sudarytą atsakovų, negaliojančiu ir leisti nukreipti išieškojimą pagal ieškovės reikalavimus pagal įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-285-656/2021 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1235-1102/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1196-656/2022 į atsakovo pagal 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sutartį perleistas 14 000 vnt. bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, tai sudaro 100 procentų bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų. Civilinės bylos dalį dėl nurodytų ieškinio reikalavimų, dėl kurių panaikintas teismo sprendimas, nutraukė. Paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartis, sudaryta atsakovų, ir leista nukreipti išieškojimą pagal ieškovės reikalavimus pagal įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-285-656/2021 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1235-1102/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1196-656/2022 į atsakovo pagal 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį perleistas reikalavimo teises, kylančias pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2 1207-608/2021 patvirtintą taikos sutartį.
24. Nutartyje nurodyta, kad atsakovas apeliacinės instancijos teisme į bylą pateikė rašytinius įrodymus – Latvijos Respublikos įmonių registro informacinės svetainės 2024 m. vasario 2 d. išrašą, jame pateikti duomenys, kad bendrovė „SIA USS Enterprises“ 2023 m. gruodžio 22 d. yra išregistruota iš Latvijos Respublikos įmonių registro. Iš nurodytų duomenų byloje nustatyta, kad bendrovė „SIA USS Enterprises“, dėl kurios akcijų perleidimo sandorio ir su kurios akcijomis susijusių susitarimų pripažinimo negaliojančiais byloje nagrinėjamas ginčas, nagrinėjant bylą (t. y. po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo) buvo likviduota ir išregistruota.
25. Atsakovas pateiktoje savo nuomonėje dėl 2024 m. vasario 6 d. pateiktų naujų rašytinių įrodymų ir tolesnės bylos eigos pareiškė prašymą bylą nutraukti. Atsakovo nuomone, nagrinėti ginčą dėl įmonės akcijų perleidimo sandorio, reikalavimo teisių perleidimo sutarties, susitarimų pripažinimo negaliojančiais, kai įmonė („SIA USS Enterprises“) yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, yra netikslinga. Ieškovė 2024 m. kovo 15 d. teismui pateiktoje nuomonėje dėl atsakovo 2024 m. vasario 6 d. pateiktų rašytinių įrodymų ir tolesnės bylos eigos prašė atmesti atsakovo prašymą nutraukti bylą ir pareiškė prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendime taikytą restitucijos būdą – akcijų dovanojimo sandorį pripažinus negaliojančiu, nukreipti išieškojimą į akcijų vertę – priteisti akcijų ekvivalentą pinigine kompensacija, t. y. priteisti ieškovei iš atsakovės E. U. 14 000 Eur sumą.
26. Ieškovė nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjant bylą buvo likviduota „SIA USS Enterprises“, dėl kurios akcijų sudarytas sandoris ir susitarimai buvo ginčo objektas, restitucijos taikymas natūra nebėra įmanomas. Tačiau ieškovė laikėsi pozicijos, kad, pasikeitus aplinkybėms ir nebelikus „SIA USS Enterprises“ akcijų, yra pagrindas, remiantis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi ir 6.146 straipsniu, spręsti klausimą dėl restitucijos būdo pakeitimo, ir prašė pakeisti restitucijos būdą – akcijų dovanojimo sandorį pripažinus negaliojančiu, leisti nukreipti išieškojimą pagal kreditorės O. C. reikalavimus į atsakovo V. U. pagal 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sutartį perleistų 14 000 vnt. „SIA USS Enterprises“ akcijų vertę, priteisiant iš E. U. ieškovei akcijų ekvivalentą pinigine kompensacija – 14 000 Eur. Ieškovė, remdamasi atsakovo 2024 m. vasario 6 d. pateiktais rašytiniais įrodymais, teigė, kad bendrovės akcijų vertė buvo 14 000 Eur. Ieškovė nurodė, kad byloje pateikti įrodymai, jog V. U. 2016 m. sausio 8 d. priėmė sprendimus padidinti įmonės įstatinį kapitalą nuo 1 Eur iki 14 000 Eur. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad patys atsakovai 2018 m. sausio 5 d. susitarimo 3 punkte akcijų vertę vertino net didesne suma (t. y. už 1 proc. – 10 000 Eur, o už likusius 99 proc. – 14 000 Eur).
27. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė, actio Pauliana pagrindu pareikštu ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančiu atsakovų sudarytą 2021 m. balandžio 19 d. bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų perleidimo sandorį, siekė atitinkamų materialiųjų teisinių padarinių – leidimo nukreipti išieškojimą pagal ieškovės reikalavimus pagal konkrečius įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus būtent į atsakovo pagal 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sutartį perleistas bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijas. Pažymėjo ir tai, kad dalis kitų ieškovės ieškinio reikalavimų, t. y. pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2016 m. sausio 5 d. susitarimą, 2018 m. sausio 5 d. susitarimą „Dėl SIA USS Enterprises“, 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimą, sudarytus atsakovų dėl bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, taip pat pripažinti 2021 m. balandžio 19 d. susitarimą, sudarytą atsakovų dėl bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, apsimestiniu sandoriu ir pripažinti šį sandorį 2021 m. balandžio 19 d. sudaryta tarp atsakovų dovanojimo sutartimi, kuria atsakovas perleido 14 000 vnt. bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, tai sudaro 100 proc. bendrovės akcijų, atsakovei, taip pat buvo siejami būtent su anksčiau paminėtu reikalavimu ir ieškovės siekiu nukreipti išieškojimą pagal ieškovės reikalavimus į bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijas. Bylos nagrinėjimo metu bendrovė „SIA USS Enterprises“ buvo likviduota ir išregistruota, taigi jos akcijos neteko vertės. Kolegija, įvertinusi ieškovės ieškinio reikalavimų pobūdį ir konkrečiu nagrinėjamu atveju byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, vertino, kad nurodyta dalis ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 302 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
28. Nurodęs, kad ieškovės reikalavimas pripažinti 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį, sudarytą atsakovų, negaliojančia ir leisti nukreipti išieškojimą pagal ieškovės reikalavimus pagal įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus į atsakovo pagal 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį perleistas reikalavimo teises, kylančias pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2 1207-608/2021 patvirtintą taikos sutartį, nėra siejamas su bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijomis, dėl to apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nutraukti civilinės bylos dalies dėl nurodyto ieškinio reikalavimo.
29. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir byloje esančių duomenų pagrindu teisingai ir pagrįstai nustatė, jog egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos ginčijamą 2021 m. gegužės 5 d. kreditinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
30. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta: „<...> pripažinti 2016 m. sausio 5 d. susitarimą, 2018 m. sausio 5 d. susitarimą „Dėl SIA USS Enterprises“, 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimą „Agreement Kolkas 20A-6 Jurmala“, sudarytus tarp atsakovų V. U. ir E. U. dėl SIA „USS Enterprises“ akcijų tariamais ir negaliojančiais; pripažinti 2016 m. sausio 5 d. susitarimą, 2018 m. sausio 5 d. susitarimą „Dėl SIA USS Enterprises“, 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimą „Agreement Kolkas 20A-6 Jurmala“, sudarytus tarp atsakovų V. U. ir E. U. dėl SIA „USS Enterprises“ akcijų tariamais ir negaliojančiais; pripažinti 2021 m. balandžio 19 d. susitarimą, sudarytą tarp atsakovų V. U. ir E. U. dėl SIA „USS Enterprises“ akcijų apsimestiniu sandoriu ir pripažinti šį sandorį 2021 m. balandžio 19 d. sudarytu tarp V. U. ir E. U. dovanojimo sandoriu, kuriuo V. U. perleido 14 000 vnt. SIA „USS Enterprises“, registruotos Latvijos Respublikoje, juridinio asmens kodas 40103772592, akcijų, tai sudaro 100 procentų SIA „USS Enterprises“ akcijų, E. U.; pripažinti 2021 m. balandžio 19 d. SIA „USS Enterprises“ akcijų perleidimo sandorį, sudarytą tarp atsakovų V. U. ir E. U., negaliojančiu ir leisti nukreipti išieškojimą pagal kreditorės O. C. reikalavimus pagal įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-285-656/2021 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1235-1102/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1196-656/2022 į atsakovo V. U. pagal 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sutartį perleistas 14 000 vnt. SIA „USS Enterprises“ akcijas, tai sudaro 100 procentų SIA „USS Enterprises“ akcijų. Civilinės bylos dalį dėl nurodytų ieškinio reikalavimų, dėl kurių panaikintas teismo sprendimas, nutraukti“, ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendime taikytą restitucijos būdą, pakeičiant rezoliucinės dalies 4 pastraipos dalį iš „leisti nukreipti išieškojimą pagal kreditorės O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) reikalavimus pagal įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-285-656/2021 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d.3 nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1235-1102/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1196-656/2022 į atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 2021 m. balandžio19 d. akcijų perleidimo sutartį perleistas 14 000 vnt. SIA „USS Enterprises“ akcijas, kas sudaro 100 procentų SIA „USS Enterprises“ akcijų ir į atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 2021 m. gegužės 5 d. 5 kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį perleistas reikalavimo teises, kylančias pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1207-608/2021 patvirtintą taikos sutartį“ į „leisti nukreipti išieškojimą pagal kreditorės O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) reikalavimus pagal įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-285-656/2021 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1235-1102/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1196-656/2022 į atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 2021 m. balandžio19 d.akcijų perleidimo sutartį perleistų 14 000 vnt. SIA „USS Enterprises“ akcijų vertę, priteisiant iš E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai akcijų ekvivalentą pinigine kompensacija - 14 000 EUR, ir į atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 2021 m. gegužės 5 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį perleistas reikalavimo teises, kylančias pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1207-608/2021 patvirtintą taikos sutartį“. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
30.1. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškiniu galimus sukelti materialiuosius teisinius padarinius, netinkamai juos vertino pagal ieškovės kartu su reikalavimu pripažinti ginčijamą akcijų perleidimo sandorį negaliojančiu pateiktą prašymą dėl išieškojimo nukreipimo į ginčijamu sandoriu perleistas akcijas. Apeliacinės instancijos teismas tokiu būdu netinkamai taikė ir aiškino restitucijos taikymą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.146 straipsnis, 6.147 straipsnis, 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 4 dalis), dėl to pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimo pagrindą, įtvirtintą CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
30.2. Ginčo dalykas nėra bendrovės akcijos, o akcijų sandorio pripažinimas negaliojančiu ir kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas, kuris galimas nepaisant to, jog akcijų, kurios buvo perleistos ginčijamu akcijų perleidimo sandoriu, bylos nagrinėjimo eigoje neliko. Apeliacinės instancijos teismas nevertino ieškiniu galimų sukelti materialiųjų teisinių padarinių, nors teismas, atsižvelgdamas į pasikeitusią situaciją byloje, t. y. išregistravus bendrovę „SIA USS Enterprises“, turėjo teisę pakeisti restitucijos taikymo būdą, juolab kad ieškovė tokį prašymą pateikė teismui, prašydama priteisti iš atsakovės piniginį ekvivalentą. Nepaisant to, kad SIA „USS Enterprises“ akcijų neliko, akcijų perleidimo sandorio pripažinimas negaliojančiu gali sukelti materialiuosius teisinius padarinius ieškovei, teismui pakeitus restitucijos būdą. Apeliacinės instancijos teismas, neapsiribodamas ieškiniu pareikštu prašymu dėl vieno iš restitucijos būdų taikymo, turėjo vertinti ir kitus ieškovės, kaip kreditorės, teisių gynimo būdus, taikant kitus restitucijos būdus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo nutraukti bylą dalyje dėl akcijų perleidimo sandorio ginčijimo actio Pauliana pagrindu ir kitų susijusių susitarimų ginčijimo dėl jų tariamumo ir apsimestinumo.
30.3. Priešingai nei nurodo apeliacinės instancijos teismas, tai, kad akcijos neteko vertės likvidavus ir išregistravus SIA „USS Enterprises“, nereiškia, jog piniginis ekvivalentas turėtų būti vertinamas pagal šiuo metu esančią situaciją. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.147 straipsnio 1 dalį, nustatančią, jog piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatinėjo ir neįvertino, kokia buvo akcijų vertė ginčijamo akcijų perleidimo sandorio sudarymo metu bei nepagrįstai situaciją dėl akcijų vertės vertino dabartiniu metu.
30.4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą, ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos įrodymų vertinimo taisyklių praktikos, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieną byloje esantį įrodymą, jo patikimumą, leistinumą, ryšį su įrodinėjimo dalyku, bet ir jų visumą. Spręsdamas dėl akcijų vertės, teismas nesivadovavo įrodymų visuma bei nenurodė jokių motyvų, kodėl atmeta ieškovės įvardintus, įrodymus pagrindžiančius akcijų vertę. Šie įrodymai patvirtina, jog akcijų vertė ginčijamo akcijų perleidimo sandorio sudarymo metu buvo 14 000 Eur. Aplinkybės, kad akcijų perleidimo sandoris buvo pripažintas dovanojimo sutartimi, o akcijos nebuvo apmokėtos atsakovės asmeninėmis lėšomis, sprendžiant klausimą dėl akcijų vertės ir piniginio ekvivalento priteisimo neturi jokios teisinės reikšmės. Ginčijamu akcijų perleidimo sandoriu atsakovė E. U. gavo turtą – akcijas, kurios turėjo 14 000 Eur vertę.
31. Atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
31.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovų 2021 m. balandžio 19 d. sudarytas susitarimas dėl įmonės akcijų buvo pripažintas apsimestiniu sandoriu ir pripažintas dovanojimo sandoriu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje neįrodyta, jog bendrovės „SIA USS Enterprises“ įstatinis kapitalas 2016 m. sausio 8 d. ir 2016 m. sausio 13 d. apmokėtas naudojant būtent atsakovės asmenines lėšas, taip pat pripažino, kad 2016 m. sausio 5 d. susitarimas niekada nebuvo įgyvendintas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad taip pat yra pagrindas atsakovų 2018 m. sausio 5 d. susitarimą pripažinti negaliojančiu tariamuoju sandoriu, nes jis, kaip ir 2016 m. sausio 5 d. susitarimas, negalėjo būti sukurtas anksčiau nei 2022 m. birželio 10 d., ir padarė išvadą, kad 2018 m. sausio 5 d. susitarimas buvo sudarytas dėl akių. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad, nustačius, jog 2021 m. balandžio 19 d. susitarimas sudarytas pripažintų fiktyviais ir negaliojančiais susitarimų pagrindu, byloje nesant įrodymų, jog akcijos yra apmokėtos asmeninėmis atsakovės lėšomis, yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti ir 2021 m. balandžio 19 d. susitarimą pripažinti apsimestiniu sandoriu, kuriuo buvo pridengti tarp atsakovų susiklostę dovanojimo teisiniai santykiai. Ieškovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pripažino akcijų perleidimo sandorį dovanojimo sutartimi. Tokį reikalavimą ieškovė reiškė ir ieškiniu. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau ieškovė nenurodė ir nepateikė naujų duomenų ir argumentų, kad akcijos faktiškai buvo apmokėtos tam tikra asmeninių atsakovės lėšų suma. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo vertinti kaip pagrįstus ieškovės argumentus dėl akcijų vertės. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė ir ieškovės argumentus, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti klausimą dėl akcijų ekvivalento priteisimo pinigine kompensacija iš atsakovės.
31.2. Bylos nagrinėjimo metu bendrovė „SIA USS Enterprises“ buvo likviduota ir išregistruota, taigi jos akcijos neteko vertės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio reikalavimų pobūdį ir konkrečiu nagrinėjamu atveju byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, pagrįstai pažymėjo, kad nurodyta dalis ieškovės nagrinėjamoje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų, susijusių su sandoriais ir susitarimais dėl bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, vertinant juos kaip visumą, susidariusioje procesinėje situacijoje pagal savo pobūdį nesukels ieškovei materialiųjų teisinių padarinių.
32. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
32.1. Kolegija pagrįstai panaikino ir nutraukė tą sprendimo dalį, kuria buvo ginčijami sandoriai, susiję su bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijomis. Likvidavus ir išregistravus bendrovę „SIA USS Enterprises“ iš Juridinių asmenų registro, neegzistuoja nei bendrovė, nei bendrovės akcijos, taigi neliko ginčo objekto. Kolegija tinkamai įvertino ieškinio reikalavimų pobūdį ir konkrečiu nagrinėjamu atveju byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tinkamai įvertino, kad nurodyta dalis ieškovės šioje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų, susijusių su sandoriais ir susitarimais dėl bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, vertinant juos kaip visumą, susidariusioje procesinėje situacijoje pagal savo pobūdį nesukels ieškovei jokių materialiųjų teisinių padarinių.
32.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkinus ieškovės ieškinį, be kita ko, buvo pripažintas negaliojančiu 2021 m. balandžio 19 d. bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų perleidimo sandoris, sudarytas atsakovų, o kasacinis skundas pareikštas atsakovei. Ieškovė neturėjo teisinio pagrindo reikšti reikalavimų atsakovei. Reikalavimas priteisti iš atsakovės 14 000 Eur yra nepagrįstas. Ieškovės prašoma priteisti 14 000 Eur suma yra nominalioji buvusių akcijų vertė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų
33. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas).
34. Nagrinėjamoje byloje kasaciniu skundu ieškovė skundžia apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria šis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria actio Pauliana pagrindu buvo pripažintas negaliojančiu 2021 m. balandžio 19 d. atsakovų sudarytas bendrovės „SIA USS Enterprises“ 100 proc. akcijų perleidimo sandoris bei su juo susiję susitarimai, ir ši bylos dalis nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, padarius išvadą, kad susidariusioje procesinėje situacijoje ši ieškovės reikalavimų dalis nesukels ieškovei jokių materialiųjų teisinių padarinių. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė, nustatęs, kad bylos nagrinėjimo metu įmonė, kurios akcijos buvo ginčijamų sandorių objektas, buvo išregistruota ir jos akcijos neteko vertės.
35. Kasaciniu skundu ieškovė nesutinka su minėta apeliacinės instancijos teismo išvada ir teigia, kad, vertindamas ieškiniu galimus sukelti materialiuosius teisinius padarinius, teismas netinkamai taikė ir aiškino restitucijos taikymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nevertino ieškiniu galimų sukelti materialiųjų teisinių padarinių, atsižvelgiant į tai, jog dėl pasikeitusios situacijos byloje (išregistravus bendrovę „SIA USS Enterprises“) teismas turėjo teisę pakeisti restitucijos taikymo būdą bei vertinti kitus ieškovės, kaip kreditorės, teisių gynimo būdus, taikydamas kitus restitucijos būdus, taip pat pažeidė CK 6.147 straipsnio 1 dalį, nustatančią, jog piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimo pagrindą, įtvirtintą CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
36. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas, kurias peržengti nagrinėjamoje byloje teisinio pagrindo nenustatyta, pasisakys minėtais kasaciniame skunde iškeltais teisės klausimais.
Dėl civilinės bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 1 punkte įtvirtintu pagrindu
37. CPK 293 straipsnyje yra nustatyti civilinės bylos nutraukimo pagrindai. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
39. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad CPK 293 straipsnyje įtvirtinti bylos nutraukimo pagrindai reiškia procesinio pobūdžio kliūtis tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Taigi, jei ieškovo teisinio suinteresuotumo neturėjimas (išnykimas) konkrečiu atveju sietinas su materialiojo teisinio pobūdžio motyvais (ieškovas neįrodo, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, arba ieškovo teisės pažeidimas išnyksta iki teismo sprendimo priėmimo), teismas turi nagrinėti bylą iš esmės ir ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-611/2023, 48 punktas).
40. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kasaciniu skundu teigia, kad, pareiškus ieškinį actio Pauliana pagrindu prašant pripažinti negaliojančiu akcijų perleidimo sandorį, ieškiniu siekiamus materialiuosius teisinius padarinius teismas turėtų sieti ne tik su ieškiniu ieškovės pateikto prašymo dėl išieškojimo pagal jo kreditinius reikalavimus nukreipimu į ginčijamu akcijų perleidimo sandoriu perleistas akcijas, bet turėtų įvertinti ir kitus restitucijos taikymo būdus bei jų galimus sukelti materialiuosius teisinius padarinius, kuriuos teismas gali taikyti ex officio (pagal pareigas). Šiuo klausimu kasacinis teismas toliau ir pasisakys.
Dėl restitucijos taikymo būdo pakeitimo teismo iniciatyva
41. Restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, kai ji taikoma kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio (nuo pradžios) teisinė pasekmė, esmė – šalys, gavusios tam tikrą turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (buvusioji padėtis). Taikant restituciją, siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, vadinasi, sureguliuoti situaciją taip, lyg sandoris apskritai nebūtų buvęs sudarytas. Restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra, grąžinant negaliojančio sandorio pagrindu perduotą turtą natūra ar piniginiu ekvivalentu. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-706/2015; 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-363-421/2018 29 punktą; 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-969/2021 33 punktą).
42. Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje, 6.146 ir 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą, įtvirtinant galimybę teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos – atitinkamai pagerėtų.
43. CK 6.146 straipsnis reglamentuoja restitucijos būdus. Pagal šią materialiosios teisės normą, restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai restitucijos taikymas natūra yra neįmanomas arba sukeltų šalims didelius nepatogumus. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.
44. Restitucijos taikymas natūra geriausiai atskleidžia šio instituto esmę ir užtikrina jo paskirtį, todėl būtent šio būdo parinkimas ir sudaro pagrindinės restitucijos taikymo taisyklės dalyką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad restitucijos taikymas natūra bendriausia prasme reiškia sandorių šalių įpareigojimą atlikti priešpriešinius veiksmus tiems veiksmams, susijusiems su sandorio objektu, kurie buvo atlikti vykdant (vėliau negaliojančiu pripažintą) sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, 25 punktas).
45. Kita vertus, ką tiesiogiai nurodo ir CK 6.146 straipsnio nuostatos, taisyklė dėl restitucijos taikymo natūra nėra absoliuti, o šios taisyklės sąlygiškumas pagal šio straipsnio nuostatas sietinas su dviem aspektais: 1) neįmanomumu taikyti restituciją natūra (pavyzdžiui, dėl to, kad daiktas, esantis pripažinto negaliojančiu sandorio objektu, buvo sunaikintas, nepataisomai sužalotas, perleistas arba egzistuoja kitos priežastys, dėl kurių galimybė taikyti restituciją natūra yra objektyviai neįmanoma); 2) didelių nepatogumų šalims sukėlimu (pavyzdžiui, dėl to, kad restitucijos taikymas natūra nepagrįstai apsunkintų abiejų sandorio šalių teisinę padėtį ir kartu būtų neproporcinga civilinių teisių gynimo priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-969/2021, 37 punktas).
46. Restitucija turėtų būti taikoma ne formaliai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes, remiantis kuriomis turi būti sprendžiama, ar bus pasiekti restitucijos tikslai – atkurta iki ginčo sandorio sudarymo buvusi šalių padėtis. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627-686/2015). Jeigu byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad status quo ante bus atkurta, taikant restituciją natūra, tai tokiam restitucijos taikymo būdui teiktina pirmenybė. Tačiau jeigu tokių aplinkybių nenustatoma, turi būti sprendžiama dėl alternatyvaus – sumokant ekvivalentą pinigais – restitucijos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-969/2021, 38 punktas).
47. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs reikalavimą dėl akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, nusprendė nukreipti ieškovės kreditorinius reikalavimus į atsakovo pagal 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sutartį perleistas 14 000 vnt. bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, tai sudaro 100 proc. bendrovės akcijų. Taigi pirmosios instancijos teismas taikė restituciją natūra, suteikdamas ieškovei teisę nukreipti išieškojimą į bendrovės akcijas (turtą).
48. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad bendrovė „SIA USS Enterprises“, dėl kurios akcijų perleidimo sandorio ir su juo susijusių susitarimų pripažinimo negaliojančiais byloje nagrinėjamas ginčas, nagrinėjant bylą (t. y. po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo) buvo likviduota ir 2023 m. gruodžio 22 d. išregistruota iš Latvijos Respublikos įmonių registro.
49. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui 2024 m. kovo 15 d. pateiktoje nuomonėje dėl tolimesnio bylos nagrinėjimo pasikeitus aplinkybėms prašė pakeisti restitucijos būdą – akcijų perleidimo sandorį pripažinus negaliojančiu, leisti nukreipti išieškojimą pagal kreditorės O. C. reikalavimus į atsakovo pagal 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sutartį perleistų 14 000 vnt. bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų vertę, priteisiant iš atsakovės ieškovei akcijų ekvivalentą pinigine kompensacija.
50. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio reikalavimų pobūdį ir byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, nusprendė, kad ieškovės pareikšti ieškinio reikalavimai, susiję su sandoriais ir susitarimais dėl bendrovės „SIA USS Enterprises“ akcijų, pagal savo pobūdį nesukels ieškovei jokių materialiųjų teisinių padarinių. Šios išvados pagrindu teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria šie reikalavimai buvo patenkinti, civilinės bylos dalį dėl šių ieškinio reikalavimų nutraukė CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.
51. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pripažindamas sandorį negaliojančiu, teismas privalo ex officio išspręsti restitucijos klausimą. Taigi, restitucijai taikyti netgi apskritai nėra reikalingas šalies reikalavimas – teismas ją taiko savo iniciatyva, t. y. be atskiro šalies pareiškimo ar prašymo. Klausimas dėl restitucijos, kaip sandorio negaliojimo teisinės pasekmės, taikymo yra neatsiejamas nuo klausimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu išsprendimo, restitucijos klausimas yra išvestinis iš klausimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijai būdingas akcesoriškumas, t. y. jos taikymo galimybė tiesiogiai priklauso nuo pirmiau nurodyto pagrindinio klausimo išsprendimo rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-1075/2018, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
52. CK 6.66 straipsnio, reglamentuojančio kreditoriaus teisių gynimą ir įtvirtinusio kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana), 6 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti.
53. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį pareiškė būtent actio Pauliana pagrindu, siekdama apginti savo, kaip kreditorės, pažeistas teises ir patenkinti savo turimą kreditoriaus reikalavimą atsakovui. Taigi, iš esmės pagrįstas yra ieškovės teiginys, kad nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra ne ginčijamu akcijų perleidimo sandoriu perleistos akcijos, o jų perleidimo sandorio pripažinimas negaliojančiu ir ieškovės, kaip kreditorės, teisių pažeidimo pašalinimas, patenkinant jos kreditorinį reikalavimą atsakovui. Toks pažeidimo pašalinimas galimas nepaisant to, jog turto (akcijų), kuris perleistas ginčijamu sandoriu, neliko.
54. Minėta, kad nustatęs, jog restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog restitucijos, kaip sandorio negaliojimo teisinės pasekmės, klausimas yra išvestinis iš klausimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, o teismas turi diskreciją pakeisti restitucijos taikymo būdą, pasikeitus aplinkybėms ir nebelikus įmonės akcijų, apeliacinės instancijos teismas, remiantis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi ir 6.146 straipsniu, privalėjo spręsti klausimą dėl restitucijos būdo pakeitimo bei dėl piniginio ekvivalento priteisimo. Nors pirmosios instancijos teismui nukreipus išieškojimą pagal ieškovės reikalavimus į bendrovės akcijas bendrovė buvo likviduota ir restitucijos taikymas natūra nebeįmanomas, akcijų perleidimo sandorio pripažinimas negaliojančiu gali sukelti materialiųjų teisinių pasekmių ieškovei, teismui pakeitus restitucijos būdą.
55. Taigi, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bylos nagrinėjimo metu išregistravus įmonę, dėl kurios akcijų perleidimo teisėtumo buvo nagrinėjamas ginčas, ieškovės reikalavimų dalies dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais nebesukels ieškovei materialiųjų teisinių padarinių, yra padaryta netinkamai aiškinant ir taikant restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo bei sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės, taikymą bei kreditoriaus teisių gynimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Todėl ši išvada negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta. Šios išvados pagrindu civilinė byla nutraukta nepagrįstai, netinkamai taikant CPK 293 straipsnio 1 punktą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
56. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių pagrindu kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas nurodytas materialiosios teisės normas, nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieškovės reikalavimai dėl akcijų perleidimo sandorio ir su juo susijusių susitarimų pripažinimo negaliojančiais, ir nutraukė šią civilinės bylos dalį, todėl šių ieškovės reikalavimų pagrįstumas apeliacinės instancijos teisme liko iš esmės neišnagrinėtas. Todėl ši apeliacinės instancijos nutarties dalis naikinama ir bylos dalis dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos, kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės, taikymo perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
57. Kasaciniam teismui nutarus civilinės bylos dalį perduoti apeliacinės instancijos teismui iš esmės nagrinėti, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
58. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirta (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta:
„-pripažinti 2016 m. sausio 5 d. susitarimą, 2018 m. sausio 5 d. susitarimą „Dėl SIA USS Enterprises“, 2020 m. gruodžio 28 d. susitarimą „Agreement Kolkas 20A-6 Jurmala“, sudarytus tarp atsakovų dėl SIA „USS Enterprises“ akcijų tariamais ir negaliojančiais;
- pripažinti 2021 m. balandžio 19 d. susitarimą, sudarytą tarp atsakovų dėl SIA „USS Enterprises“ akcijų apsimestiniu sandoriu ir pripažinti šį sandorį dovanojimo sandoriu, kuriuo atsakovas perleido 14 000 vnt. SIA „USS Enterprises“ akcijų, tai sudaro 100 procentų SIA „USS Enterprises“ akcijų, atsakovei;
- pripažinti 2021 m. balandžio 19 d. SIA „USS Enterprises“ akcijų perleidimo sandorį, sudarytą tarp atsakovų negaliojančiu ir leisti nukreipti išieškojimą pagal ieškovės reikalavimus pagal įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-285-656/2021 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1235-1102/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1196-656/2022 į atsakovo pagal 2021 m. balandžio 19 d. akcijų perleidimo sutartį perleistas 14 000 vnt. SIA „USS Enterprises“ akcijas, tai sudaro 100 procentų SIA „USS Enterprises“ akcijų.“
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarties dalį, kuria civilinės bylos dalis dėl nurodytų ieškinio reikalavimų, dėl kurių panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nutraukta, ir perduoti šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Donatas Šernas
Agnė Tikniūtė