Administracinė byla Nr. eI3-708-320/2022

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00443-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos:43.7; 15.8; 55.1.3

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 5 d.

Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,

dalyvaujant pareiškėjui Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, Remigijui Senkui,

atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Aurelijui Kūriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. Č., trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl termino atnaujinimo, administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau- ir Prokuroras), teismui paduotu pareiškimu prašė:

1) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Utenos apskrities viršininko 2002 m. 1iepos 18 d. sprendimo Nr. 63332-45-7892 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei B. Č.“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą unikalus numeris (duomenys neskelbitini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbitini), esantį (duomenys neskelbitini), Tribučių k., Naujojo Daugėliškio sen., Ignalinos r. sav., dalį, kuria nuosavybės teisės atkurtos į 535 kv. m. valstybinės reikšmės kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai (toliau– ir Kelias Nr. 1446) juostos užimtą žemę;

2) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 39VĮ-(14.39.2.)-175 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Ignalinos rajone“ dalį, kuria patvirtinti kadastro duomenys 535 kv. m. plotui 6,6372 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbitini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbitini), esančiame (duomenys neskelbitini), Tribučių k., Naujojo Daugėliškio sen., Ignalinos r. sav., kurie patenka į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai;

3) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2018 m. gegužės 29 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. 1605, dalį, kuria G. Č. po B. Č. mirties paveldėjo 535 kv. m. iš 6,6372 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbitini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbitini), esančio (duomenys neskelbitini), Tribučių k., Naujojo Daugėliškio sen., Ignalinos r. sav., ir dalį 111 kv. m. iš 1,2780 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbitini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbitini), esančio (duomenys neskelbitini), Kačergiškės k., Naujojo Daugėliškio sen., Ignalinos r. sav., patenkančias į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai juostos užimtą žemę;

4) taikyti restituciją: grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 535 kv. m. iš 6,6372 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbitini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbitini), esančio (duomenys neskelbitini), Tribučių k., Naujojo Daugėliškio sen., Ignalinos r. sav., kurie patenka į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai, o iš Lietuvos Respublikos valstybės G. Č. priteisti 95,11 Eur;

5) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. Ž39-14-488 „Dėl valstybės žemės sklypų įregistravimo“ dalį, kuria patvirtinti kadastro duomenys 111 kv. m. plotui 1,2780 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbitini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbitini), esančiame (duomenys neskelbitini), Kačergiškės k., Naujojo Daugėliškio sen., Ignalinos r. sav., kurie patenka į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai;

6) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2011 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl 111 kv. m., kurie patenka į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai, notarinio registro Nr. 1203, tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo A. B., ir L. Č. bei B. Č., patvirtintą Ignalinos rajono 1-ojo notarų biuro notarės, kuria Lietuvos Respublikos valstybė pardavė 1,2780 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbitini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbitini), esantį (duomenys neskelbitini), Kačergiškės k., Naujojo Daugėliškio sen., Ignalinos r. sav.

7) pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) 2011 m. balandžio 28 d. žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 1204 dalyje, kuria Lietuvos Respublikos valstybė perduoda, o pirkėjai L. Č. ir B. Č. priima 111 kv. m. 1,2780 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbitini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbitini), esančiame (duomenys neskelbitini), Kačergiškės k., Naujojo Daugėliškio sen., Ignalinos r. sav., patenkančius į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai juostos užimtą žemę;

8) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2011 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 3529, dalį, kuria B. Č. po L. Č. mirties paveldėjo 111 kv. m. 1,2780 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbitini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbitini), esančiame (duomenys neskelbitini), Kačergiškės k., Naujojo Daugėliškio sen., Ignalinos r. sav., patenkančius į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai juostos užimtą žemę;

9) taikyti restituciją: grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 111 kv. m. iš 1,2780 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbitini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbitini), esančio (duomenys neskelbitini), Kačergiškės k., Naujojo Daugėliškio sen., Ignalinos r. sav., kurie patenka į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai, o iš Lietuvos Respublikos valstybės G. Č. priteisti 18,94 Eur.

Prokuroras pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Panevėžio apygardos prokuratūroje atlikus tyrimą dėl valstybinės reikšmės kelio Nr. 1446 dalies patekimo privačion nuosavybėn pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos prašymą ir tyrimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad Utenos apskrities viršininko 2002 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 63332-45-7892 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei B. Č.“, B. Č. atkurtos nuosavybės teisės į 6,53 ha žemės. 2018 m. gegužės 29 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu, notarinio registro Nr. 1605, po B. Č. mirties, 6,6372 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbitini), kadastro numeris (duomenys neskelbitini), esantį (duomenys neskelbitini), Tribučių k., Naujojo Daugėliškio sen. Ignalinos r. sav., (toliau- ir 6,6372 ha Žemės sklypas) paveldėjo testamente nurodytas įpėdinis G. Č.. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. Ž39-14-188 buvo patvirtinti valstybinės žemės sklypo kadastriniai duomenys ir įregistruoti valstybės įmonėje „Registrų centras“ (toliau- ir VĮ „Registrų centras“). Žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbitini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbitini), esantis (duomenys neskelbitini)  Kačergiškės k., Naujojo Daugėliškio sen., Ignalinos r. sav. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo A. B., 2011 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1203, patvirtinta Ignalinos rajono 1-ojo notarų biuro notarės, pardavė L. Č. ir B. Č. 1,2780 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbitini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbitini), esantį (duomenys neskelbitini), Kačergiškės k.,Naujojo Daugėliškio sen., Ignalinos r. sav. (toliau- ir 1,2780 ha Žemės sklypas). 2011 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktu pirkėjai L. Č. ir B. Č. priėmė 1,2780 ha Žemės sklypą. 2011 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, notarinio registro Nr. 3529, po L. Č. mirties 1,2780 ha Žemės sklypą paveldėjo B. Č.. 2018 m. gegužės 29 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu, notarinio registro Nr. 1605, po B. Č. mirties, 1,2780 ha Žemės sklypą paveldėjo testamente nurodytas įpėdinis G. Č.. Valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 1446 Kačergiškė–Šiūlėnai–Kiniūnai įrašytas į Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“. Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos šis valstybinės reikšmės rajoninis kelias kartu su kitais valstybinės reikšmės keliais buvo perduotas patikėjimo teise valdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 238 ir 2017 m. balandžio 25 d. valstybinės reikšmės kelių perdavimo priėmimo aktu Nr. 6-336. Siekiant nustatyti Kelio Nr. 1446 kadastro duomenis ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre buvo atlikti Kelio Nr. 1446 atkarpų nuo 0,009 iki 1,703 km ir nuo 1,728 iki 5,027 km kadastriniai matavimai. Kelio Nr. 1446 atkarpos nuo 0,009 iki 1,703 km užimamo žemės sklypo, kurio plotas 30641 m², kadastro Nr. 4560/7001:0000, ir kelio atkarpos nuo 1,728 iki 5,027 km užimamo žemės sklypo, kurio plotas 59457 m², kadastro Nr. 4560/7001:0000. Nustatyta, kad Kelio Nr. 1446 juostos plotis pagal teisės aktus turėjo būti 18 m, tačiau suformavus 6,6372 ha Žemės sklypą ir 1,2780 ha Žemės sklypą Kelio Nr. 1446 sąskaita, Kelio Nr. 1446 juostos plotis susiaurėjo. Mano, kad 2002 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Utenos apskrities viršininko sprendimo Nr. 63332-45-7892 dalis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, yra neteisėta iš esmės ir turi būti panaikinta. Panaikinus ginčijamo 2002 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Utenos apskrities viršininko sprendimo Nr. 63332-45-7892 dalį, valstybės nuosavybėn turėtų grįžti dalis 6,6372 ha Žemės sklypo, tai yra taikytina restitucija. Taip pat mano, kad 2011 m. balandžio 28 d. pirkimo pardavimo sutarties dalis, kuria Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo A. Bagdono, pardavė L. Č. ir B. Č. 1,2780 ha Žemės sklypą, bei 2011 m. balandžio 28 d. perdavimo-priėmimo akto dalis, kuria pirkėjai L. Č. ir B. Č. priėmė 1,2780 ha Žemės sklypą yra pripažintinos negaliojančiomis. 2011 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalis dėl 1,2780 ha Žemės sklypo paveldėjimo, 2018 m. gegužės 29 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalis dėl 1,2780 ha Žemės sklypo, ir 6,6372 ha Žemės sklypo, paveldėjimo pripažintinos negaliojančiomis nuo sudarymo momento kaip neteisėtos ir prieštaraujančios imperatyvioms įstatymų normoms, draudžiančioms valstybinės reikšmės kelius perleisti privačion nuosavybėn. 2010 m. gruodžio 8 d Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. Ž39-14-488 „Dėl valstybės žemės sklypų įregistravimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 39VĮ-(14.39.2.)-175 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Ignalinos rajone“ dalys naikintinos, kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymų normoms. G. Č. privalo valstybės nuosavybėn grąžinti neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, įgytus 535 kv. m., iš 6,6372  ha Žemės sklypo, o valstybė privalo jam kompensuoti. Taip pat G. Č. privalo valstybės nuosavybėn grąžinti neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, įgytus 111 kv. m., iš 1,2780 ha Žemės sklypo, o valstybė privalo jam kompensuoti. VĮ „Registrų centras“ duomenimis vidutinė 6,6372 ha Žemės sklypo vertė yra 11800 Eur. Todėl Lietuvos Respublikos valstybė už 535 kv. m iš 6,6372 ha Žemės sklypo įpareigotina G. Č., iš kurio turtas natūra grąžintinas Lietuvos Respublikos valstybei, atlyginti 95,11 Eur. VĮ „Registrų centras“ duomenimis vidutinė 1,2780 ha Žemės sklypo vertė yra 2180 Eur. Todėl Lietuvos Respublikos valstybė už 111 kv. m iš 1,2780 ha Žemės sklypo įpareigotina G. Č., iš kurio turtas natūra grąžintinas Lietuvos Respublikos valstybei, atlyginti 18,94 Eur. Prokuroras apie tai, kad pažeidžiami valstybės interesai perleidžiant valstybinės reikšmės kelių plotus sužinojo tik 2021 m. spalio 8 d. Tyrimo metu išreikalauti reikiami dokumentai iš VĮ „Registrų centras“, kurie gauti 2021 m lapkričio 3 d. Vieno mėnesio terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. lapkričio 3 d., todėl pareiškimas teismui teikiamas nepraleidus 30 dienų termino, tačiau kreipiamasi į teismą jau praėjus daugiau nei 10 metų terminui nuo administracinių aktų priėmimo, nes tai lėmė objektyvios nuo Prokuroro nepriklausančios aplinkybės - apie ginčijamus administracinius aktus bei jų neteisėtumą nebuvo pranešta laiku ir neatnaujinus termino pareiškimui paduoti būtų apribota viešąjį interesą ginančio subjekto teisė kreiptis teisminės gynybos, nebūtų galutinai išspręstas klausimas dėl viešojo intereso pažeidimo, o tai sudarytų prielaidas likti galioti neteisėtiems administraciniams aktams bei sandoriui, tai yra įtvirtintų teisinės valstybės principui prieštaraujančią situaciją, kai iš ne teisės atsirastų teisė. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patikslino pradiniame teismui pateiktame pareiškime per rašymo apsirikimą nurodytą netikslų (1,2509 ha) žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbitini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbitini), esančio (duomenys neskelbitini), Kačergiškės k., Naujojo Daugėliškio sen., Ignalinos r. sav., plotą į 1,2780 bei atitinkamai pareiškimo 10 punkte nurodytą G. Č. iš valstybės priteistiną sumą į 18,94 Eur.

Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau– ir NŽT) prašė pareiškimą išspręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime teismui nurodė ir teismo posėdžio metu jų atstovas paaiškino, kad buvo suformuotas ir patvirtintas 6,6372 ha Žemės sklypas B. Č., kuris patenka 535 kv. m. dalimi į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai. Žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2000 m. rugpjūčio 10 d. Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 10-08-125, nebuvo įrašo apie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai priskyrimą V kategorijai, kuri nurodyta Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr.757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“. V kategorijos kelio plotis turėjo būti 18 metrų. Dėl nurodytos aplinkybės, B. Č., buvo klaidingai atkurtos nuosavybės teisės į 6,6372 ha Žemės sklypo 535 kv. m. dalį, kuri užima valstybinės reikšmės kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai kelio juostos dalį. L. Č. ir B. Č., pirkimui, Šiulėnų kadastro vietovėje buvo suformuotas žemės sklypas. 2010 m. gruodžio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. Ž39-14-188 „Dėl valstybės žemės sklypų įregistravimo“ buvo patvirtinti kadastro duomenys 1,2780 ha Žemės sklype, kuris patenka 111 kv. m. dalimi į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai. Utenos apskrities viršininko 2010 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 16-530 patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte nebuvo įrašo apie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai priskyrimą V kategorijai bei reikalavimo taikyti projektuojamiems sklypams 18 m. pločio kelio juostą. Dėl nurodytų aplinkybių buvo klaidingai suformuotas ir 2011 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr.1203, tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo A. B., ir L. Č. bei B. Č., patvirtintos Ignalinos rajono 1-ojo notarų biuro notarės, parduotas 1,2780 ha Žemės sklypas, kuris patenka 111 kv. m. dalimi į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai. Utenos apskrities viršininko 2002 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 63332-45-7892, dalyje, 2011 m. kovo 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos skyriaus vedėjo įsakymas Nr.39VĮ-(14.39.2.)-175 „Dėl žemės duomenų patvirtinimo Ignalinos rajone“ dalyje, 2010 m. gruodžio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. Ž39-14-188, dalyje, 2011 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės sutarties pirkimo-pardavimo sutartis Nr.1203 ir 2011 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 1204, dalyje, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, yra neteisėti iš esmės ir turi būti panaikinti.

Atsakovas G. Č. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepime teismui prašė pareiškimą atmesti, nurodė, kad byloje nepateikti kelio kategorijos nustatymo pagrindimo dokumentai. Todėl neaišku, kuo remiantis šis kelias nurodomas kaip valstybinės reikšmės rajoninis kelias. Nėra pakankamai įrodymų, kad kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai plotis turėtų būti 18 m. Žemės sklypų atsiradimo teisėtumas patvirtintas ir nuosavybė galioja tokia kokia yra įregistruota VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau– ir Kelių direkcija) galimai tinkamai nevykdžius savo funkcijų, neturėtų kentėti tretieji asmenys ir institucijos išlaikiusios visas procedūras dėl žemės sklypų nuosavybių atstatymo ir žemės sklypų bylų parengimo. Esant poreikiui turėtų būti taikoma ne restitucija natūra, o žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepimu teismui su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti ir nurodė, kad buvo nustatyta, jog Kelių direkcija, atlikusi jai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 238 patikėjimo teise perduoto valdyti, naudoti ir disponuoti žemės sklypo, priklausančio valstybinės reikšmės rajoniniam keliui Nr. 1446 Kačergiškė–Šiūlėnai–Kiniūnai kadastrinius matavimus nustatė, kad į Kelią Nr. 1446 patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalys, tarp jų ir atsakovui G. Č. priklausančių sklypų dalys: 6,6372 ha Žemės sklypo 535 kv. m. dalis ir 1,2780 ha Žemės sklypo 111 kv. m. dalis. Kelių direkcija 2021 m. spalio 8 d. pareiškimu kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą prašydama ginti viešąjį interesą siekiant panaikinti administracinių aktų ir sandorių dalis, pagal kuriuos pareiškime įvardintų žemės sklypų savininkai įgijo nuosavybės teisę į dalį Kelio Nr. 1446 bei jo užimamo žemės sklypo. Kelių direkcija prie pareiškimo pridėjo Kelio Nr. 1446 užimamo žemės sklypo ir su juo besiribojančių žemės sklypų schemas, duomenis apie žemės sklypus, kurie patenka į Kelio Nr. 1446 ribas, taip pat Kelio Nr. 1446 ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenis, kurie patvirtina, kad 6,6372 ha Žemės sklypo ir 1,2780 ha Žemės sklypo dalys patenka į Kelio Nr. 1446 žemės sklypą, taip pat duomenis, kad buvo kreiptasi į atsakingas institucijas dėl Kelio Nr. 1446 kadastro duomenų patvirtinimo ir suderinimo, tačiau prašymai buvo atmesti. Todėl yra pagrįstai prašoma panaikinti administracinių aktų dalis, pripažinti negaliojančiomis sandorių dalis ir taikyti restituciją

Pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Utenos apskrities viršininko 2002 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 63332-45-7892 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei B. Č.“, B. Č. atkurtos nuosavybės teisės į 6,53 ha žemės. 2018 m. gegužės 29 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu, notarinio registro Nr. 1605, po B. Č. mirties 6,6372 ha Žemės sklypą paveldėjo testamente nurodytas įpėdinis G. Č.. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. Ž39-14-188 buvo patvirtinti valstybinės žemės sklypo kadastriniai duomenys ir įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Suformuotas žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbitini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbitini), esantis (duomenys neskelbitini)  Kačergiškės k., Naujojo Daugėliškio sen., Ignalinos r. sav. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo A. B., 2011 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1203, patvirtinta Ignalinos rajono 1-ojo notarų biuro notarės, pardavė L. Č. ir B. Č. 1,2780 ha Žemės sklypą. 2011 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktu pirkėjai L. Č. ir B. Č. priėmė 1,2780 ha Žemės sklypą. 2011 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, notarinio registro Nr. 3529, po L. Č. mirties 1,2780 ha Žemės sklypą paveldėjo B. Č.. 2018 m. gegužės 29 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu, notarinio registro Nr. 1605, po B. Č. mirties, 1,2780 ha Žemės sklypą paveldėjo testamente nurodytas įpėdinis G. Č..

Kelių direkcija, atlikusi jai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 238 patikėjimo teise perduoto valdyti, naudoti ir disponuoti žemės sklypo, priklausančio Keliui Nr. 1446 kadastrinius matavimus nustatė, kad į Kelią Nr. 1446 patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalys, tarp jų ir atsakovui G. Č. priklausančių sklypų dalys: 6,6372 ha Žemės sklypo 535 kv. m. dalis ir 1,2780 ha Žemės sklypo 111 kv. m. dalis.

Kelių direkcija 2021 m. spalio 8 d. prašymu kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą, nurodė, kad į Kelių direkcijos patikėjimo teise valdomo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė–Šiūlėnai–Kiniūnai ribas patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, tarp jų 6,6372 ha Žemės sklypas ir 1,2780 ha Žemės sklypas. 6,6372 ha Žemės sklypas ir 1,2780 ha Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso G. Č.. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, esantis Ignalinos r. sav. teritorijoje, unikalus Nr. 4400-5603-3162, yra užimtas valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė–Šiūlėnai–Kiniūnai, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir šį kelią turto patikėjimo teise valdo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau– ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 55 straipsnyje numatyta, kad prokuroras yra vienas iš subjektų, kuriam suteikta teisė kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau– ir Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnyje numatyta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą. Ši pareiga atsiranda prokurorui nustačius teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu.

Sprendžiant dėl Prokuroro prašymo panaikinti administracinius aktus, pripažinti sandorių negaliojančiu ir taikyti restituciją, svarbu pagrįstai ir motyvuotai įvertinti ir nustatyti, ar teisės aktų pažeidimas, kurį įvardijo Prokuroras, yra tokio masto ir pobūdžio, kad atsiranda pagrindas konstatuoti, jog buvo pažeistas visuomenės, ar jos dalies interesas, dėl kurio gynimo kreiptasi į teismą, taigi, ar tas interesas pripažintinas viešuoju ir gintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucija, ABTĮ bei Prokuratūros įstatymas nepateikia viešojo intereso sąvokos, todėl siekiant nustatyti, ar prokuroras kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, pirmiausia, būtina nustatyti, kas laikytina viešuoju interesu. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas nepateikė viešojo intereso sąvokos apibrėžimo, taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas viešąjį interesą supranta plačiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2003 m. kovo 5 d., 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimai), kartu pabrėždamas, kad „visuomenės interesas“ sietinas su „socialiai svarbiais“ tikslais, tai yra kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau– ir LVAT) praktikoje ne kartą pabrėžta, kad bylose dėl viešojo intereso gynimo administracinis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi “ad hoc” nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nagrinėjamų klausimų pobūdį ir reikšmę (LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2009 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-15/2009 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje “inter alia” pažymėta, kad viešasis interesas yra dinamiškas, kintantis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 5 d. nutarimas, 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas), labai įvairus, todėl iš esmės neįmanoma “a priori” pasakyti, kokiose gyvenimo srityse, dėl kurių gali kilti teisinių ginčų arba kuriose gali prireikti taikyti teisę, viešajam interesui gali atsirasti grėsmių arba gali prireikti viešąjį interesą užtikrinti, įsikišant viešosios valdžios institucijoms ar pareigūnams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą pagal konkrečias bylos aplinkybes sprendžia teismas, nagrinėjantis bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą (LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Todėl administracinis teismas, nagrinėdamas prokuroro prašymą dėl viešojo intereso gynimo, atsižvelgdamas į šiuo aspektu formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, turi nustatyti, ar tai, dėl ko kreiptasi ginant viešąjį interesą ir kuris gali būti ginamas taikant ABTĮ, yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visai visuomenei, ar atitinkamai jos daliai (LVAT 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A13-1725/2005; 2007 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-64/2007, 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Prokuroras prašymą dėl viešojo intereso gynimo motyvavo tuo, kad ginčijami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir valstybinės žemės sklypo suformavimo valstybės institucijų ir pareigūnų priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą ir valstybinės žemės sklypo suformavimo, nuostatas. Teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės keliai ir jų užimta žemė nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi būti grąžinti natūra valstybės nuosavybėn.

Nekvestionuotina, kad visuomenė yra suinteresuota tokia valdžios institucijų veikla, kad priimant administracinius aktus, būtų laikomasi įstatymų reikalavimų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti vadovaudamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės institucijų administraciniai aktai nuosavybės teisių atkūrimo srityje ir valstybinės žemės sklypo suformavimo srityje, priimti pažeidžiant galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus, pažeidžia valstybės turtinius interesus ir tuo pačiu pažeidžia viešąjį interesą.

Be to, dalis žemės, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės B. Č. (6,6372 ha Žemės sklypas), bei dalis žemės, iš kurios buvo suformuotas 1,2780 ha Žemės sklypas, patenka į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 1446 Kačergiškė–Šiūlėnai–Kiniūnai. Ginčijamais aktais privačion nuosavybėn perduota valstybinės reikšmės kelio dalis, todėl atmetus Prokuroro reikalavimus ir nepanaikinus administracinių aktų (jų dalių), kurių pagrindu ji tapo privačia nuosavybe, visuomenė ir valstybė patirtų didelę žalą, nebūtų užtikrinamas tinkamas naudojimasis keliu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nurodyti objektai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančias išimtis. Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai pati Lietuvos Respublikos Konstitucija tai leidžia.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, Prokurorui kyla Prokuratūros įstatyme numatyta pareiga ginti viešąjį interesą.

Ginčijamų Utenos apskrities viršininko 2002 m. 1iepos 18 d. sprendimo Nr. 63332-45-7892 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei B. Č.“, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 39VĮ-(14.39.2.)-175 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Ignalinos rajone“ ir 2010 m. gruodžio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. Ž39-14-488 „Dėl valstybės žemės sklypų įregistravimo“ priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo (toliau- ir Kelių įstatymas) 3 straipsnyje buvo numatyta, kad keliai yra valstybiniai ir vietiniai. Be to, valstybiniai keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius. Kelių įstatymo (1997 m. spalio 24 d. redakcija, galiojo iki 2002 m. spalio 23 d.) 4 ir 10 straipsniuose numatyta, kad valstybiniai keliai pagal jų parametrus skirstomi į penkias technines kategorijas, ir kiekvienai techninei kategorijai yra nustatomos žemės juostos (kelio juostos): automagistralėms ir I kategorijos keliams – 39 metrai, II kategorijos keliams – 28 metrai, III kategorijos keliams – 22 metrai, IV kategorijos keliams – 19 metrų, V kategorijos keliams – 18 metrų. Toks valstybinių kelių skirstomas pagal jų parametrus įtvirtintas ir šiuo metu galiojančio Kelių įstatymo 9 straipsnyje ir 11 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ kelias Nr. 1446 Kačergiškė–Šiūlėnai–Kiniūnai įrašytas į Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą ir priskirtas rajoniniams keliams. Taigi, Kelias Nr. 1446 priskirtas valstybinės reikšmės kelių kategorijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.

Analogiška nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje – valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punktas numato, kad privatinėn nuosavybėn piliečiams neparduodama kelių, aerodromų, uostų ir jų įrenginių, karinių dalinių, taip pat valstybinės sienos ir krašto apsaugai reikalinga žemė. Lietuvos Respublikos piliečių, iš kurių pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas iki 1997 metų buvo vykdomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (neteko galios 1997 m. liepos 9 d., toliau– ir Atstatymo įstatymas), kurio 1 straipsnis nustatė, jog nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma: 1) grąžinant nusavintą turtą natūra, jam lygiaverte natūra arba kita natūra; 2) suteikiant šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims vienkartines valstybės išmokas, įgalinančias juos perimti atitinkamą dalį privatizuojamo valstybinio (visuomeninio) turto, arba išduodant valstybei priklausančias akcijas; 3) gyvenamuosius namus, jų dalis, butus iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų (savininkų) išperkant pinigais ir (ar) vertybiniais popieriais, o žemės ūkio paskirties žemę ir miškus – pinigais. Atstatymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš šio įstatymo 2 straipsnio nurodytųjų asmenų išperkama, taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus, jeigu užimta kelių, aerodromų, karinių dalinių, taip pat reikalinga valstybinės sienos apsaugai. Lietuvos Respublikos piliečių, iš kurių pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas nuo 1997 metų buvo vykdomas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, kurio 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai; aerodromų (jų sąrašą ir žemės plotus tvirtina Vyriausybė); užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai (žemės plotus ir jų ribas tvirtina Vyriausybė); yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje.

Aukščiau aptarta suponuoja teismo išvadą, kad B. Č. negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę, užimtą valstybinės reikšmės keliu, bei negalėjo būti patvirtinti B. Č. priklausančio žemės sklypo, kurio dalis užimta valstybinės reikšmės keliu, kadastro duomenys, taip pat negalėjo būti patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybei priklausančio žemės sklypo, kurio dalis užimta valstybinės reikšmės keliu ir kuris buvo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi perduotas L. Č. bei B. Č., kadastro duomenys.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, priimant Utenos apskrities viršininko 2002 m. 1iepos 18 d. sprendimo Nr. 63332-45-7892 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei B. Č.“ dalį, kuria B. Č. atkurtos nuosavybės teisės į 6,6372 ha Žemės sklypą, kurio 535 kv. m. dalis patenka į V kategorijos Kelio ir jam priskirto žemės ploto ribas, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatos, pagal kurias nuosavybė į valstybinės reikšmės kelius negali būti atkuriama. Taip pat priimant Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 39VĮ-(14.39.2.)-175 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Ignalinos rajone“ dalį, kuria patvirtinti 6,6372 ha Žemės sklypo kadastro duomenys (535 kv. m. plotui 6,6372 ha žemės sklype, patenkančiam į valstybinės reikšmės Kelią Nr. 1446), buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatos, pagal kurias valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Taip pat priimant Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. Ž39-14-488 „Dėl valstybės žemės sklypų įregistravimo“ dalį, kuria patvirtinti 1,2780 ha Žemės sklypo kadastro duomenys (111 kv. m. plotui 1,2780 ha žemės sklype, patenkančiam į valstybinės reikšmės Kelią Nr. 1446), buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatos, pagal kurias valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei.

Dėl aukščiau nurodytų argumentų bei vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, kaip neteisėtos naikintinos Utenos apskrities viršininko 2002 m. 1iepos 18 d. sprendimo Nr. 63332-45-7892 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei B. Č.“ dalis, kuria B. Č. atkurtos nuosavybės teisės į 535 kv. m. V kategorijos Kelio Nr. 1446 ir jam priskirto žemės ploto ribas, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 39VĮ-(14.39.2.)-175 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Ignalinos rajone“ dalis, kuria patvirtinti 6,6372 ha Žemės sklypo kadastro duomenys 535 kv. m. plotui 6,6372 ha žemės sklype, patenkančiam į valstybinės reikšmės kelią – Kelią Nr. 1446 ir jam priskirto žemės ploto ribas, bei Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. Ž39-14-488 „Dėl valstybės žemės sklypų įregistravimo“ dalis, kuria patvirtinti 1,2780 ha Žemės sklypo kadastro duomenys 111 kv. m. plotui 1,2780 ha žemės sklype, patenkančiam į valstybinės reikšmės kelią – Kelią Nr. 1446 ir jam priskirto žemės ploto ribas.

Administracinių teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog aktas, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kuriuo iš esmės paneigiami konstituciniai turto, esančio išimtine valstybės nuosavybe, disponavimo ir tokios nuosavybės teisės apsaugos principai, nesukuria civilinių teisių ir pareigų, todėl jos negali būti ginamos, o turtas, turintis išimtinės valstybės nuosavybės teisinį statusą, grąžinamas valstybei teisingai atlyginant sąžiningiems asmenims, jį įgijusiems, taikant restitucijos taisykles nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018, 2021 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1617-552/2021). Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau aptarta administracinių teismų praktika, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas netaikytinas.

Pagal 2011 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1203, tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo A. Bagdono, ir L. Č. bei B. Č., Lietuvos Respublikos valstybė pardavė L. Č. bei B. Č. 1,2780 ha Žemės sklypą. Be to, pagal 2011 m. balandžio 28 d. žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 1204, Lietuvos Respublikos valstybė perdavė, o pirkėjai L. Č. ir B. Č. priėmė 1,2780 ha Žemės sklypą. Nustačius, kad 2011 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dalies dėl 111 kv. m. iš 1,2780 ha Žemės sklypo sudarymo pagrindai buvo imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis administracinis aktas, naikinama 2011 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 1203, dalis, kuria Lietuvos Respublikos valstybė pardavė L. Č. bei B. Č. 111 kv. m. iš 1,2780 ha Žemės sklypo. Be to, nustačius, kad 2011 m. balandžio 28 d. žemės sklypo perdavimo ir priėmimo akto Nr. 1204 dalies dėl 111 kv. m. iš 1,2780 ha Žemės sklypo sudarymo pagrindai buvo imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis administracinis aktas, naikinama 2011 m. balandžio 28 d. žemės sklypo perdavimo ir priėmimo akto Nr. 1204 dalis, kuria Lietuvos Respublikos valstybė perdavė, o pirkėjai L. Č. ir B. Č. priėmė 111 kv. m. iš 1,2780 ha Žemės sklypo.

Taip pat, pagal 2011 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 3529, mirusiojo L. Č. įsigytą iš Lietuvos Respublikos valstybės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 1,2780 ha Žemės sklypo dalį kaip palikimą priėmė įpėdinė B. Č.. Be to, pagal 2018 m. gegužės 29 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. 1605, mirusiajai B. Č. atkūrus nuosavybės teises į 6,6372 ha Žemės sklypą, bei įsigijus iš Lietuvos Respublikos valstybės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 1,2780 ha Žemės sklypo dalį, bei paveldėjus pagal įstatymą likusią 1,2780 ha Žemės sklypo dalį po L. Č. mirties, šį nekilnojamąjį turtą kaip palikimą priėmė įpėdinis G. Č.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, G. Č. nuosavybės teisės į 6,6372 ha Žemės sklypą ir 1,2780 ha Žemės sklypą įregistruotos nuo 2018 m. gegužės 30 d. Nustačius, kad B. Č., mirusios 2018 m. sausio 14 d., nuosavybės teisių į 535 kv. m. dalį iš 6,6372 ha Žemės sklypo ir į 111 kv. m. dalį iš 1,2780 ha Žemės sklypo įgijimo pagrindai buvo imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys administraciniai aktai, naikinama 2018 m. gegužės 29 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. 1605, dalis, kuria G. Č. po B. Č. mirties paveldėjo 535 kv. m. dalį 6,6372 ha Žemės sklypo ir 111 kv. m. dalį 1,2780 ha Žemės sklypo, patenkančių į Kelio Nr. 1446 juostos užimtą žemę. Be to, nustačius, kad L. Č., mirusio 2011 m. gegužės 3 d., nuosavybės teisių į 111 kv. m. dalį iš 1,2780 ha Žemės sklypo įgijimo pagrindai buvo imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys administraciniai aktai, naikinama 2011 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. 3529, dalis, kuria B. Č. po L. Č. mirties paveldėjo 111 kv. m. dalį 1,2780 ha Žemės sklypo, patenkančios į Kelio Nr. 1446 juostos užimtą žemę.

Pareiškėjas prašo taikyti restituciją. Panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011). Atsižvelgus į tai, kad atkuriant nuosavybės teises į 6,6372 ha Žemės sklypą ir parduodant 1,2780 ha Žemės sklypą,  privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas- Kelio Nr. 1446 dalis, priskiriama valstybinės reikšmės keliams, restitucija taikoma natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn neteisėtai perleistą turtą (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju B. Č. neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį valstybinės reikšmės V kategorijos kelio Nr. 1446 Kačergiškė–Šiūlėnai–Kiniūnai ir jam priskirtą žemės plotą, be to L. Č. ir B. Č. neteisėtai buvo parduota dalis valstybinės reikšmės V kategorijos kelio Nr. 1446 Kačergiškė–Šiūlėnai–Kiniūnai ir jam priskirtas žemės plotas. Šios 6,6372 ha Žemės sklypo ir 1,2780 ha Žemės sklypo dalys nuosavybės teise priklauso G. Č. (jam paveldėjus turtą po L. Č. ir B. Č. mirties), todėl G. Č. įpareigotinas grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybei 535 kv. m. žemės plotą iš 6,6372 ha Žemės sklypo ir 111 kv. m. žemės plotą iš 1,2780 ha Žemės sklypo, patenkančių į valstybinės reikšmės Kelią Nr. 1446 ir jam priskirto žemės ploto ribas.

Atitinkamai, valstybė turi pareigą teisingai už tai atlyginti atsakovui G. Č.. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, L. Č. ir B. Č. sąžiningumo įsigyjant ginčo žemės sklypus neginčijo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie asmenys būtų galėję numatyti su žemės sklypais susijusius sunkumus, pasinaudoti savo privilegijuota padėtimi, ar kokiu nors kitu būdu elgęsis neteisėtai. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pradėjo šį procesą, iš esmės siekdamas ištaisyti valdžios institucijų padarytas klaidas.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnis skelbia, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje, taikant Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį, akcentuojama, kad bet koks valdžios institucijų trukdymas naudotis nuosavybe turi būti teisėtas, būtinas visuomenės interesams ir siekiant teisėto tikslo tokiomis priemonėmis, kurios būtų proporcingos siekiamam tikslui (2006 m. gegužės 30 d. sprendimas byloje Dogrusoz ir Aslan prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 1262/02) 27 par., 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Moskal prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 10373/05) 49-50 par., 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 38 par.). Naudojimosi nuosavybe apribojimas turi būti ne tik teisėtas ir siekti teisėto tikslo, bet ir atitikti proporcingumo reikalavimą. Privaloma užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų, o tokios teisingos pusiausvyros užtikrinimas yra būdingas visai Konvencijai. Reikiama pusiausvyra nebus užtikrinta, jei susijusiam asmeniui teks pernelyg didelė asmeninė našta (1982 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Sporrong ir Lonnroth prieš Švediją (pareiškimai Nr. 7151/75 ir Nr. 7152/75) 69-74 par., 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumerescu prieš Rumuniją (pareiškimas Nr. 28342/95) 78 par., 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 49 par.). Kai taisomos valdžios institucijų padarytos klaidos, restitucijos proceso metu svarbu užtikrinti, kad senų pažeidimų atitaisymas nesukurtų naujos neproporcingos žalos. Kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į individualias bylos aplinkybes, kad asmenys, kurie sąžiningai įsigijo nuosavybę, nepatirtų atsakomybės naštos, teisėtai tenkančios valstybei, konfiskavusiai tą nuosavybę (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 50 par.). Bet kokios valstybės valdžios institucijos padarytos klaidos našta turi atitekti valstybei, o klaidos neturėtų būti ištaisomos nuo tų klaidų nukentėjusių asmenų sąskaita (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 70 par.). Konvencija turi būti taikoma ir aiškinama tokiu būdu, kad teisės ir laisvės, kurias ji garantuoja, būtų praktiškos ir efektyvios, o ne teorinės ir iliuzinės (2005 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Leyla Sahin prieš Turkiją (pareiškimas Nr. 44774/98) 136 par.).

Dėl netinkamo valdžios institucijų veikimo panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų asmens teisių į nuosavybės apsaugą, asmens teisių į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o susijusiam fiziniam asmeniui turi būti taikomi minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai. Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant restitucijos klausimus dėl asmenų, kuriems neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus (2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016). Valstybė, kurios nuosavybėn grįžta išimtine nuosavybės teise priklausanti valstybinio kelio dalis, turi pareigą paskutiniam šio turto įgijėjui teisingai atlyginti paimamo turto vertę.

Sprendžiant dėl kompensacijos dydžio inter alia atsižvelgtina į EŽTT jurisprudencijos nuostatas, kuriose pažymėta, kad kompensacijos sąlygos pagal atitinkamus įstatymus priklauso nuo vertinimo, ar ginčijama priemonė taikoma atsižvelgiant į reikiamą teisingą pusiausvyrą ir, svarbiausia, ar ji neužkrauna asmeniui neproporcingos naštos (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 65 par.). Nuosavybės atėmimas nesumokėjus pagrįstai su jos verte susijusios kompensacijos paprastai laikomas neproporcingu apribojimu, nepateisinamu Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio prasme. Vis dėlto ši nuostata neužtikrina teisės į visišką kompensaciją visais atvejais, nes teisėti „viešojo intereso“ tikslai gali pareikalauti atlyginti mažiau negu rinkos vertė (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 40 par.). Pusiausvyra paprastai būna pasiekiama tais atvejais, kai asmenims, iš kurių buvo atimta nuosavybė, sumokama tokia kompensacija, kuri yra pagrįstai susijusi su to turto rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo metu (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 66 par.). Kompensacijos dėl nuosavybės teisės į žemę panaikinimo dydis turi būti skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dieną (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 67 par.). Tokia EŽTT suformuota pozicija remiasi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016.

Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad atsakovas šioje byloje- G. Č. laikytinas sąžiningu įgijėju. Todėl restitucijos tvarka kompensuojant jam kaip sąžiningam įgijėjui dėl valdžios institucijų klaidų netektą turtą, jam turi būti atlyginama turto, kokį jis praranda, rinkos vertė.  Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis 6,6372 ha Žemės sklypo, vidutinė rinkos vertė yra 11800 Eur, todėl atsakovui G. Č. iš Lietuvos Respublikos valstybės priteistina 95,11 Eur už 535 kv. m. valstybės nuosavybėn grąžinamą 6,6372 ha Žemės sklypo dalį iš 6,6372 ha Žemės sklypo ploto. Be to, pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis 1,2780 ha Žemės sklypo, vidutinė rinkos vertė yra 2180 Eur, todėl atsakovui G. Č. iš Lietuvos Respublikos valstybės priteistina 18,94 Eur už 111 kv. m. valstybės nuosavybėn grąžinamą 1,2780 ha Žemės sklypo dalį iš 1,2780 ha Žemės sklypo ploto.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkinti.

Panaikinti Utenos apskrities viršininko 2002 m. 1iepos 18 d. sprendimo Nr. 63332-45-7892 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei B. Č.“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą unikalus numeris (duomenys neskelbitini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbitini), esantį (duomenys neskelbitini), Tribučių k., Naujojo Daugėliškio sen., Ignalinos r. sav., dalį, kuria nuosavybės teisės atkurtos į 535 kv. m. valstybinės reikšmės kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai juostos užimtą žemę.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 39VĮ-(14.39.2.)-175 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Ignalinos rajone“ dalį, kuria patvirtinti kadastro duomenys 535 kv. m. plotui 6,6372 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbitini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbitini), esančiame (duomenys neskelbitini), Tribučių k., Naujojo Daugėliškio sen., Ignalinos r. sav., kurie patenka į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai.

Pripažinti negaliojančia 2018 m. gegužės 29 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. 1605, dalį, kuria G. Č. po B. Č. mirties paveldėjo 535 kv. m. iš 6,6372 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbitini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbitini), esančio (duomenys neskelbitini), Tribučių k., Naujojo Daugėliškio sen., Ignalinos r. sav., ir dalį 111 kv. m. iš 1,2780 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbitini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbitini), esančio (duomenys neskelbitini), Kačergiškės k., Naujojo Daugėliškio sen., Ignalinos r. sav., patenkančias į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai juostos užimtą žemę.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. Ž39-14-488 „Dėl valstybės žemės sklypų įregistravimo“ dalį, kuria patvirtinti kadastro duomenys 111 kv. m. plotui 1,2780 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbitini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbitini), esančiame (duomenys neskelbitini), Kačergiškės k., Naujojo Daugėliškio sen., Ignalinos r. sav., kurie patenka į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai.

Pripažinti negaliojančia 2011 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl 111 kv. m., kurie patenka į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai, notarinio registro Nr. 1203, tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo A. B., ir L. Č. bei B. Č., patvirtintą Ignalinos rajono 1-ojo notarų biuro notarės, kuria Lietuvos Respublikos valstybė pardavė 1,2780 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbitini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbitini), esantį (duomenys neskelbitini), Kačergiškės k., Naujojo Daugėliškio sen., Ignalinos r. sav.

Pripažinti negaliojančiu 2011 m. balandžio 28 d. žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 1204 dalyje, kuria Lietuvos Respublikos valstybė perduoda, o pirkėjai L. Č. ir B. Č. priima 111 kv. m. 1,2780 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbitini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbitini), esančiame (duomenys neskelbitini), Kačergiškės k., Naujojo Daugėliškio sen., Ignalinos r. sav., patenkančius į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai juostos užimtą žemę.

Pripažinti negaliojančia 2011 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 3529, dalį, kuria B. Č. po L. Č. mirties paveldėjo 111 kv. m. 1,2780 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbitini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbitini), esančiame (duomenys neskelbitini), Kačergiškės k., Naujojo Daugėliškio sen., Ignalinos r. sav., patenkančius į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai juostos užimtą žemę.

Taikyti restituciją natūra:

grąžinti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 535 kv. m. iš 6,6372 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbitini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbitini), esančio (duomenys neskelbitini), Tribučių k., Naujojo Daugėliškio sen., Ignalinos r. sav., kurie patenka į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai, o iš Lietuvos Respublikos valstybės G. Č. priteisti 95,11 Eur (devyniasdešimt penkis eurus ir 11 euro centų) grąžinamo žemės sklypo dalies vertės;

grąžinti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 111 kv. m. iš 1,2780 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbitini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbitini), esančio (duomenys neskelbitini), Kačergiškės k., Naujojo Daugėliškio sen., Ignalinos r. sav., kurie patenka į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai, o iš Lietuvos Respublikos valstybės G. Č. priteisti 18,94 Eur (aštuoniolika eurų ir 94 euro centus) grąžinamo žemės sklypo dalies vertės.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų  nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos                                                   Irena Varžinskienė

Nijolė Čekanauskienė

Dalytė Zlatkuvienė