Civilinė byla Nr. e2S-468-642/2019

        Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07889-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 

3.4.2.8.3.3

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. R. ir T. R. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys (kreditoriai) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, uždaroji akcinė bendrovė „Lindorff Lietuva“, akcinė bendrovė (toliau – AB) Luminor Bank, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, antstolė Reda Vizgaudienė, antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, antstolis Aleksandras Selezniovas ir antstolis Jonas Petrikas.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi pareiškėjams A. R. ir T. R. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta mažoji bendrija „Adminus“ (dabar uždaroji akcinė bendrovė „Stiprus žmogus“).  

2.       2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi patvirtintas kreditorių uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“, uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ (buvęs pavadinimas Lindorff Oy filialas Lietuvoje), SIA „B2Kapital“ (atstovė UAB „Skolų rizikos sprendimai“), uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, antstolio Jono Petriko, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sąrašas. 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtintas patikslintas SIA „B2Kapital“ (atstovė uždaroji akcinė bendrovė „Skolų rizikos sprendimai“) kreditinis reikalavimas bankrutuojančių asmenų bankroto byloje.

3.       2018 m. spalio 3 d. teisme gautas bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Stiprus žmogus“ įgalioto bankroto administratoriaus M. Tilindės prašymas dėl patikslinto pareiškėjų mokumo atkūrimo plano tvirtinimo. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. įvyko pirmasis bankrutuojančių asmenų kreditorių susirinkimas, kurio metu nepritarta 2018 rugsėjo 25 d. pareiškėjų mokumo atkūrimo planui. Bankroto administratorius patikslino mokumo atkūrimo planą, atsižvelgdamas į kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ pastabas, tačiau 2018 m. spalio 3 d. vykusiame antrajame bankrutuojančių asmenų kreditorių susirinkime pakartotinai šis kreditorius nepritarė pagal jo pastabas patikslintam mokumo atkūrimo planui.

4.       Nurodo, kad mokumo atkūrimo plane yra numatyta visa reikiama informacija, taip pat nurodytos bankrutuojančių asmenų šiuo metu gaunamos pajamos ir tai, kaip jos bus skirstomos kreditoriams. Pareiškėjai negali garantuoti, kad nepaisydami jokių aplinkybių (pvz., ligos, traumos) jie mokės kreditoriams numatytas sumas ir kad esant pagrindui nebus tikslinamas jų mokumo atkūrimo planas, nes to nenumato Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ). Bankroto administratoriaus prašomas nustatyti 70 Eur mėnesiui atlyginimas bankroto administratoriui nėra per didelis atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką. Mokumo atkūrimo plane numatytos pareiškėjų išlaidos būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms ir ryšio paslaugoms nėra per didelės. Pažymėjo, kad patikslintam mokumo atkūrimo planui pritarė trys kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro 37 proc. visų kreditorių balsų. Pareiškėjai pateikė visus turimus dokumentus, susijusius su jų gaunamomis pajamomis bei patiriamomis išlaidomis, iš jų sąskaitų išrašų matyti, kad jokių sutaupytų lėšų jie neturi. Pareiškėjai plane nurodė, kokiomis priemonėmis sieks didinti savo mokumą. Plane buvo įtrauktos pastabos dėl kreditorių susirinkimo šaukimo ir informacijos jiems teikimo tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. spalio 26 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų 2018 m. spalio 3 d. patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą. Nutarties argumentai:

5.1.                      Teismas nenustatė, kad patikslintame plano projekte būtų pateikta neteisinga informacija apie bankrutuojančių asmenų turtą ir pajamas, kad pareiškėjai po bankroto iškėlimo būtų sukaupę lėšų, kurios plane būtų nenumatytos skirstyti kreditoriams. Teismas sutiko su bankroto administratoriaus teiginiais, kad pareiškėjai negali garantuoti, kad jie kreditoriams mokės mokumo atkūrimo plane nurodytas sumas, nepaisydami jokių aplinkybių, ir kad planas, esant reikalui, nebus tikslinamas. Grafike nurodytos sumos kreditoriams yra konkrečios ir aiškios, leidžiančios kreditoriams prognozuoti per bankroto procesą gautinas sumas. Kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike numatyti dydžiai orientaciniai ir gali kisti atsižvelgiant į fizinių asmenų gaunamas pajamas, darbo situaciją (darbo krūvį, prastovą, ligą ir pan.). Pareiškėjai pateikė visus turimus dokumentus, susijusius su jų gaunamomis pajamomis bei patiriamomis išlaidomis, iš jų sąskaitų išrašų matyti, kad jokių sutaupytų lėšų jie neturi. Pareiškėjai plane nurodė, kokiomis priemonėmis sieks didinti savo mokumą.  

5.2.                      Prašomas nustatyti 70 Eur per mėn. atlyginimas bankroto administratoriui nėra per didelis, bankroto administratorius pateikė jo išlaidų apskaičiavimo detalizavimą. Bankrutuoja du fiziniai asmenys, iš kurių vieno asmens pajamas sudaro darbo pajamos, o kito – iš individualios veiklos gaunamos pajamos, todėl bus tikrinamos ne tik darbo pajamos, bet ir A. R. vykdoma individuali veikla, be to, bankroto byloje yra daug kreditorių.

5.3.                      Mokumo atkūrimo plane numatytos 260 Eur per mėn. išlaidos pareiškėjų būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms ir ryšio paslaugoms taip pat nėra per didelės, be to, pareiškėjui pradėjus vykdyti individualią veiklą akivaizdu, kad jo išlaidos už telefoną, naudojamą darbo tikslais teikiant statybos ir apdailos paslaugas, nėra didelės.

5.4.                      Pažymėjo, kad patikslintam mokumo atkūrimo planui pritarė trys kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro 37 proc. visų kreditorių balsų, jie pritarė ir bankroto administratoriaus atlyginimo dydžiui, kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikui ir kitoms mokumo plane numatytoms mokumo atkūrimo priemonėms ir nurodytai informacijai. Patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas atitinka tiek bankrutuojančių asmenų, tiek ir jų kreditorių teisėtus interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir pareiškėjų mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo grindžia tokiais motyvais:

6.1.                      Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokių įrodymų, patvirtinančių A. R. gaunamas pajamas, neturėjo galimybių nustatyti, ar plane pateikta informacija apie gaunamas pajamas yra teisinga. Pirmosios instancijos teismas privalėjo būti aktyvus ir turėjo išsiaiškinti, ar iš tiesų pareiškėjo gaunamos pajamos atitinka nurodytas plane. 

6.2.                      Mokumo atkūrimo plano VI dalyje nurodyta, kad nėra nei numatomų vykdyti sutarčių, nei numatomų nutraukti sutarčių, tačiau kreditoriams kartu su planu pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjai yra sudarę tiek gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, tiek ir sutartį su uždarąja akcine bendrove „Tele2“. Šios sutartys turi būti įtrauktos į planą, tačiau tai padaryta nebuvo, o pirmosios instancijos teismas į tai taip pat neatsižvelgė ir patvirtino planą, neatitinkantį FABĮ 7 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai vertino, kad pareiškėjų patiriamos ryšių išlaidos (už 2018 m. liepos mėn. už du numerius išrašyta uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ 44,32 Eur sąskaita) nėra per didelės. 

6.3.                      Teismo argumentas, kad A. R. vykdant individualią veiklą administratorius turės ją tikrinti, kas neva parodo bankroto proceso sudėtingumą, yra visiškai nesuprantamas. A. R. verčiantis individualia veikla administratoriaus darbų apimtis mažėja, kadangi nereikia prašyti ir analizuoti darbdavio pažymų apie gautas pajamas, gautos pajamos nėra pervedamos į banko sąskaitą, dėl to nereikės tikrinti į sąskaitą pervestų lėšų pagrįstumo. Be to, neaišku, kokią įtaką kreditorių skaičius turi bankroto administravimo išlaidų dydžiui. Bankroto administravimo išlaidų sąmata 70 Eur per mėn. yra nepagrįstai didelė ir užkertanti galimybes įgyvendinti FABĮ paskirtį.

6.4.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino planą, kurio VIII dalyje esančiame kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafike nurodytos kreditoriams skirstytinos sumos yra preliminarios ir gali kisti į mažesnę pusę esant laikino pobūdžio aplinkybėms (liga, prastova ir pan.). Kreditoriaus vertinimu, kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame numatytos tik preliminarios kreditoriams mokėtinos sumos, kurios gali būti mažinamos dėl plane nurodytų aplinkybių, neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, sudaro galimybę pažeisti kreditorių teises ir teisėtus interesus ir neįgyvendinti FABĮ paskirties.

7.       Pareiškėjų bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Stiprus žmogus“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:

7.1.                      Pareiškėjas, keliant bankroto bylą, tik planavo verstis individualia veikla, todėl aiškiai ir konkrečiai įvardyti būsimas pajamas nebuvo įmanoma. Gaunamos pajamos priklauso ne tik nuo paties pareiškėjo valios, tačiau ir nuo rinkos sąlygų.

7.2.                      Teisiškai nereikšmingas apeliantės argumentas, jog nuomos ir ryšių sutartys turėjo būti nurodytos prie ketinamų tęsti sutarčių. Apie esamas sutartis kreditoriams atskleista buvo jau bankroto bylos iškėlimo metu, visi duomenys buvo pateikti kreditorių susirinkimui, todėl vien aplinkybė, kad sutartys buvo įrašytos į kitą plano skirsnį, kreditorių interesų niekaip nepažeidžia. Be to, atsiskaitymai pagal nuomos sutartį ir už ryšio paslaugas įeina į teismo patvirtintų būtinųjų išlaidų sumą.

7.3.                       Administravimo sąmata nėra per didelė, nes 70 Eur per mėn. suma yra skiriama dviejų asmenų bankroto bylos administravimui, į šią sumą įeina tiek bankroto procedūrų išlaidos, tiek bankroto administratoriaus atlyginimas. Šiuo atveju bankroto byloje yra 8 kreditoriai, pareiškėjas vykdo individualią veiklą, todėl administratorius turės atlikti daugiau veiksmų.

7.4.                      Kreditorius neteisingai nurodo, kad bankroto administravimo išlaidos sudarytų didesnę dalį nei kreditoriams išmokamos sumos, nes šiuo metu bankroto administravimo išlaidos sudaro 31 proc. visų lėšų, kaupiamų atskaičius būtiniesiems pareiškėjų šeimos poreikiam skirtas lėšas.

7.5.                      Kreditorius neteisingai nurodo, kad dėl plane įtvirtintų objektyvių aplinkybių, kada pajamos gali būti mažesnės (liga, prastova ir pan.), bus išvengiama plano keitimo procedūros, tačiau planas bus keičiamas, kai finansinės aplinkybės pasikeis iš esmės, t. y. taps nuolatinio pobūdžio. Esant objektyvioms, nuo pareiškėjų valios nepriklausančioms aplinkybėms, dėl kurių pajamos gali laikinai mažėti, šios aplinkybės bus aptartos ir pagrįstos dokumentais teikiant pusmečio ataskaitas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 

Atskirasis skundas atmestinas.

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas.

10.       Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalis). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti.

11.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas, nesutikdamas su plane numatytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, paprastai turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Taigi, fizinio asmens bankroto byloje spręsdamas klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti ir įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitiktį FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams.

12.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2018 m. rugsėjo 25 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu kreditoriai nepritarė plano projektui pateikdami pastabas. Atsižvelgus į pastabas, 2018 m. spalio 3 d. vyko pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriam buvo pateiktas svarstyti patikslintas pagal kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ pastabas mokumo atkūrimo planas, tačiau ir pakartotiniame kreditorių susirinkime pareiškėjų mokumo atkūrimo planui nepritarta tik dėl didžiausios kreditorės, t. y. UAB „Būsto paskolų draudimas“, nesutikimo su plano projektu. Kiti trys kreditoriai balsavo už mokumo atkūrimo plano tvirtinimą.

13.       Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantė nesutikimą su teismo nutartimi patvirtinti mokumo atkūrimo planą įrodinėja tuo, kad bankrutuojantys asmenys nepateikė jų gaunamas pajamas pagrindžiančių įrodymų, taip pat nurodė, kad planuojamos gauti pajamos yra net 2,5 karto mažesnės, nei buvo nurodyta pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Pareiškėjas bankroto bylos kėlimo stadijoje buvo nurodęs, jog planuojamos gauti pajamos iš individualios veiklos, susijusios su statybomis, yra apie 1000 Eur per mėn. Taigi šios planuotos gauti lėšos nebuvo pervedamos kas mėnesį į pareiškėjo sąskaitą, nes pareiškėjo pajamos šiuo metu priklauso išimtinai nuo trečiųjų asmenų, t. y. nuo to, kiek užsakymų atlikti statybos darbus turės pareiškėjas. Tai, kad šiuo metu planuojamos gauti pajamos iš individualios veiklos yra 400 Eur per mėn., nereiškia, kad pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus norėdamas gauti mažesnes pajamas, nes tai neatitiktų ir paties pareiškėjo interesų.

14.       Nesutiktina su apeliantės teiginiu, jog kreditoriams nebuvo pateikti bankrutuojančių asmenų pajamas bei išlaidas patvirtinantys dokumentai, kuriais remdamiesi kreditoriai turėtų galimybę įvertinti gaunamų pajamų bei patiriamų išlaidų santykį ir pajamų bei išlaidų pagrįstumą. Visų pirma, pirmajam kreditorių susirinkimui buvo pateikti pareiškėjų depozitinių sąskaitų išrašai, su kuriais kreditoriai galėjo susipažinti. Duomenys apie pareiškėjo individualios veiklos pajamas,           t. y. individualios veiklos apskaitos žurnalas bei kiti apskaitos dokumentai, buvo pateikti ir bylą nagrinėjančiam teismui ir pridėti prie bylos, apeliantė turėjo visas galimybes su šiais dokumentais susipažinti. Taigi duomenys apie pinigines lėšas, kuriomis bankrutuojantys asmenys disponuoja kiekvieną mėnesį, yra žinomi bei aiškūs. Pareiškėjų sąskaitos išrašai bei pažyma apie pareiškėjų sąskaitose esančias pinigines lėšas buvo pateikti kartu su pareiškimu dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo ir buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo prieš priimant nutartį, kuria pareiškėjams iškelta bankroto byla. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju kreditorė kelia ne mokumo atkūrimo plano atitikties teisės aktams klausimą, o jau mokumo atkūrimo plano vykdymo klausimą. FABĮ 7 straipsnis, nustatantis reikalavimus mokumo atkūrimo plano struktūrai bei turiniui, nenumato, kad bankrutuojantys asmenys kartu su mokumo atkūrimo planu turėtų pateikti banko sąskaitos išrašus, tokie duomenys kreditoriams turės būti teikiami mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiu kartu su bankroto administratoriaus teikiamomis plano vykdymo eigos ataskaitomis (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Dėl to nagrinėjamu atveju banko sąskaitų išrašų nepateikimas kartu su mokumo atkūrimo planu neturėjo jokios reikšmės pirmosios instancijos teismui sprendžiant mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą.

15.       Apeliantė nesutikdama su teismo nutartimi nurodo ir tai, kad mokumo atkūrimo plano VI dalyje nurodyta, jog nėra nei numatomų vykdyti sutarčių, nei numatomų nutraukti sutarčių, tačiau kreditoriams kartu su planu pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjai yra sudarę tiek gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, tiek ir sutartį su uždarąja akcine bendrove „Tele2“, o šios sutartys turi būti įtrauktos į planą, tačiau tai padaryta nebuvo, o pirmosios instancijos teismas į tai taip pat neatsižvelgė ir patvirtino planą, neatitinkantį FABĮ 7 straipsnio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šį skundo argumentą, pažymi, kad nuomos bei ryšių sutarčių nurodymas kitoje plano dalyje, nei prašo kreditorius, nedaro įtakos plano teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškėjai įsipareigojimų pagal šias sutartis nuo kreditorių nenuslėpė, šios sutartys buvo žinomos kreditoriams nuo pat pradžių. Be to, gyvenamojo būsto nuomos sutartis yra įtraukta į pareiškėjų būtinuosius poreikius, nes akivaizdu, kad, pareiškėjams neturint būsto nuosavybės teise, jiems yra būtina būstą nuomotis ir dėl to atsiranda papildomų, tačiau būtinų ir pagrįstų išlaidų. Be to, apeliantė net nekvestionuoja šių sutarčių būtinumo, o tik apeliuoja į tai, kad sutartys turi būti kitame plano skyriuje.

16.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai vertino, kad pareiškėjų patiriamos ryšių išlaidos (už 2018 m. liepos mėn. už du numerius išrašyta uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ sąskaita dėl 44,32 Eur sumos) nėra per didelės ir kad pareiškėjai galėtų jas dar labiau sumažinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodyta 44,32 Eur per mėn. suma yra skirta dviejų asmenų sąskaitoms apmokėti, o tai nevertintina kaip neadekvačiai didelė suma, ypač įvertinus tai, kad pareiškėjo veikla yra susijusi ir su individualių užsakymų paieška.

17.       Apeliantė nesutinka su teismo pateiktais argumentais dėl bankroto administravimo išlaidų pagrindimo ir nurodo, jog pareiškėjui verčiantis individualia veikla administratoriaus darbų apimtis mažėja, kadangi nereikia prašyti ir analizuoti darbdavio pažymų apie gautas pajamas, gautos pajamos nėra pervedamos į banko sąskaitą, dėl to nereikės tikrinti į sąskaitą pervestų lėšų pagrįstumo. Dėl to bankroto administravimo išlaidų sąmata 70 Eur per mėn. yra nepagrįstai didelė ir užkertanti galimybes įgyvendinti FABĮ paskirtį. Šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

18.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014 nurodyta, kad bankroto administravimo išlaidų dydis, pagal FABĮ 22 straipsnio 4 dalį, priklauso nuo to, ar fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą, atsižvelgiama į parduodamo turto rūšį ir jo kiekį, bankroto procedūrų kiekį ir sudėtingumą. Nustatant bankroto administratoriaus fizinio asmens bankroto byloje atlyginimo dydį atsižvelgtina į taikomus bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio kriterijus įmonių bankroto bylose – bankroto administratoriaus atlyginimo dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančio asmens kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). 

19.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tvirtinamas administratoriaus atlyginimo dydis priklauso nuo kreditorių susirinkimo valios, tačiau bet kuriuo atveju jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų. Teismas, spręsdamas dėl kreditorių susirinkime patvirtintų administravimo išlaidų sąmatos, tik patikrina, ar patvirtintas administratoriaus atlyginimas atitinka FABĮ 22 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus, taip pat atitiktį teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/20018).

20.       Visų pirma pažymėtina tai, kad 70 Eur per mėn. suma administravimo išlaidoms yra skirta dviejų asmenų bankroto administravimo procedūroms, tai reiškia, kad vieno asmens bankroto procedūroms skirtina suma yra 35 Eur per mėn., ji akivaizdžiai negali būti laikoma per didele. Be to, būtent tai, kad pareiškėjas vykdo individualią veiklą, o ne yra susijęs darbo santykiais su konkrečiu darbdaviu, kaip tik reiškia, jog administratorius turės daugiau pareigų vertindamas pareiškėjo gaunamas pajamas ir jų įtraukimą į apskaitą. Įvertintina ir tai, kad administravimo išlaidų suma buvo sumažinta nuo 75 Eur per mėn. iki 70 Eur per mėn., atsižvelgus būtent į apeliantės pageidavimus, nes kiti kreditoriai pritarė pirmą kartą nurodytai administravimo išlaidų per mėnesį sumai. Administravimo išlaidų sumos mažinimas iki apeliantės siūlomų 50 Eur per mėn. ne tik nereikštų didesnės kreditorių interesų apsaugos, bet ir gali sąlygoti nuostolingą administratoriaus veiklą ir tikėtiną atsisakymą administruoti pareiškėjų bankroto procedūras.

21.       Be to, bankroto administratoriaus veikla neapsiriboja tik kreditorių susirinkimų sušaukimu ir ataskaitų teikimu teismui tvirtinti, kadangi bankroto administratorius viso bankroto proceso metu (3 metus) privalės vykdyti FABĮ 12 straipsnyje numatytas pareigas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administravimo išlaidų suma nepažeidžia kreditorių teisių ir teisėtų interesų, be to, apeliantė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų administravimo išlaidų nepagrįstumą (CPK 178 straipsnis).

22.       Apeliantė taip pat nurodo, kad iš plane esančio kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiko kreditoriai neturi galimybės spręsti, kokia apimtimi bankroto proceso metu bus atsiskaityta su kreditoriais. Kreditoriaus vertinimu, kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame numatytos tik preliminarios kreditoriams mokėtinos sumos, kurios gali būti mažinamos dėl plane nurodytų aplinkybių, neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, sudaro galimybę pažeisti kreditorių teises ir teisėtus interesus ir neįgyvendinti FABĮ paskirties. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų mokumo atkūrimo planą, pažymi, kad jo VIII dalyje nurodytos sumos, kurias pareiškėjai skirs kreditoriams kas pusmetį, taip pat nurodyta, kad pasikeitus pareiškėjų gaunamos pajamoms, t. y. tiek joms sumažėjus, tiek gaudami didesnes pajamas, pareiškėjai planą tikslins. Taigi tuo atveju, jeigu pareiškėjų pajamos padidėtų, didėtų ir kreditoriams mokėtinos sumos.

23.       Tai, kad plane nurodytos kas pusmetį kreditoriams skiriamos sumos, nevertintina kaip plano neatitiktis įstatyme nustatytiems reikalavimams, nes įstatymas nenumato prievolės bankrutuojančiam asmeniui įsipareigoti kreditoriams mokėti konkrečią sumą, o toks įsipareigojimas iš esmės pažeistų bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Bankrutuojantis fizinis asmuo privalo savo bankroto proceso metu dėti maksimalias pastangas užtikrinti didesnių pajamų gavimą, kad būtų kiek įmanoma maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimai, tačiau toks asmuo nėra apsaugotas nuo gyvenimiškų netikėtumų – ligos, traumų, nedarbo ar kt. Tokiu atveju, atsiradus nenumatytų laikino pobūdžio objektyvių aplinkybių, dėl kurių asmuo laikinai netektų gaunamų pajamų ar jos sumažėtų (esant traumai, susirgus ar kt.), bankrutuojantis asmuo nežinia iš kur turėtų gauti papildomų lėšų savo įsipareigojimų kreditoriams vykdymui. Bankroto procesas yra skirtas asmenims, kurie sąžiningai siekia atkurti savo mokumą, tačiau jis neturi skatinti tų asmenų veikti nesąžiningai.

24.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų pateiktas tvirtinti patikslintas mokumo atkūrimo planas iš esmės atitinka FABĮ reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį patvirtino.

25.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir teisingai įvertino klausimui išspręsti reikšmingas faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta ir jie nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                Danutė Žvinklytė