Administracinio teisės pažeidimo bylos

Nr. A 2.6.-771-927/2015

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00536-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4., 45.4.5; 39.4.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

                               2015 m. liepos 3 d.

                                                                           Vilnius             

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,

sekretoriaujant L. Davenienei,

dalyvaujant S. J.,

nedalyvaujant nukentėjusiojo AB „Lesto“ atstovui,

išnagrinėjusi S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gimusio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, registruoto darbo biržoje, nebausto administracine tvarka, gyv. Vilniaus r., Paberžės sen., (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė:

S. J. 2015 m. kovo 5 d., 14.50 val., Vilniaus r., Gudoniškių k., vairuodamas automobilį ,,Audi 80“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14, 127, 222 punktų reikalavimus, tuo kad:

vairavo neblaivus (2.51 promilių), o važiuodamas nepasirinko saugaus greičio ir, nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė į elektros stulpą ir jį apgadino,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 3 d.;

nesusitaręs su sugadinto turto savininku, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, apie jį nepranešęs policijai,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d.

              Nukentėjusiojo AB „Lesto“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai, teisme negauta prašymų bylos nagrinėjimą atidėti, todėl byla išnagrinėta nukentėjusiojo atstovui nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) str.).

S. J. kaltu padaręs pažeidimus prisipažino dalinai ir posėdžio metu nurodė, kad kovo 5 d. važiavo į parduotuvę. Buvo pasidėjęs dokumentus prie priekinio stiklo, bevažiuojant jie nukrito ir, kai jis juos kėlė, nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė į stulpą. Atsitrenkė ne dėl greičio, bet kad buvo neatidus. Buvo 13 val. Tuo metu buvo blaivas. Nuėjo pas kaimyną paprašyti pagalbos, nes buvo nesaugu prie elektros stulpo: iššoko 2 izoliatoriai, o vienas buvo atšokęs. Su kaimynu J. B. nustūmė mašiną į kiemą, nes ji buvo užbuksavusi. Kito kaimyno paprašė pataisyti mašiną, pasiūlė pas jį atvažiuoti ir važiuojant sutiko elektrikus, buvo apie 13.30 val. Iki kaimyno nenuvažiavo, nes sparnas buvo aplankstytas. Elektrikai iš AB „LESTO“ iškvietė policiją. Paliko mašiną, nuėjo pas kaimyną ir pas jį išgėrė. Pripažįsta, kad pasišalino iš įvykio vietos, tačiau alkoholį vartojo jau po įvykio. Kaimynas padėjo nustumti mašiną, tada davė jam pinigų ir šis nuėjo į parduotuvę nupirkti alkoholio. Su juo kartu atėjo, kai policija buvo jau atvykusi (b. l. 18-19).

S. J. parodymai nėra nuoseklūs, nes 2015-06-29 teismo posėdžio metu jis nurodė, kad kaimynas jam padėjo stumti mašiną nuo stulpo, o į kiemą pats nuvažiavo ir vėl grįžo į įvykio vietą. Nuo įvykio iki grįžimo prie liudytojo praėjo apie 30-35 min. Mašiną pastatė kieme, po to važiavo pas kaimyną. Su juo išgėrė alkoholio ir tada abu  atėjo prie Lesto darbuotojų. Policija jau buvo atvykusi (b. l. 45).

Nors S. J. padaręs pažeidimus prisipažino iš dalies, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

-liudytojo B. S. tarnybiniu parnešimu (b. l. 4) ir paaiškinimu teisme, kad tarnybos metu 2015-03-05 apie 14.50 val., gavę pranešimą, kad eismo įvykio metu apgadintas elektros stulpas, o kaltininkas pasišalino, atvyko į nurodytą vietą. R. Z. jiems paaiškino, kad matė, kaip automobilis ,,Audi 80“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris buvo įvažiavęs į stulpo atramą, išvažiuoja iš įvykio vietos. Kad asmuo vairavo automobilį neblaivus, nustatė pagal liudytojų parodymus, patys fakto nematė (b. l. 27-28);

-liudytojo R. Z. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 7) ir paaiškinimu teisme, kad atvyko pagal dispečerio pranešimą, nes Gudoniškių kaime dingo elektra. Pamatė S. J.. Jis tuo metu išvažinėjo  iš įvykio vietos. Kitų automobilių nebuvo įvykio vietoje, o S. J. automobilis buvo apgadintas. Matė, kad buvo atsitrenkęs į stulpą. Jį pamatė tuo laiku, kai buvo nuvažiavęs nuo stulpo apie 200 m. Jis nuvažiavo, pastatė mašiną už krūmų ir grįžo prie jų. Jie su kolega tuo metu stovėjo prie apgadinto stulpo. Jis rusiškai pasakė: „ko iš manęs norite, susitiksime teisme“. S. J. buvo išgėręs: jautėsi alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. S. J. niekas nepadėjo stumti mašinos, nes jis buvo vienas. Išvažiavo iš įvykio vietos. Policiją iškvietė jų dispečeris, o pareigūnai pagal automobilio numerį surado S. J. (b. l. 45);

-administracinio teisės pažeidimo protokolu ir eismo įvykio schema, kuriuose užfiksuota pažeidimo esmė ir kad eismo įvykio metu buvo apgadintas svetimas turtas (b. l. 1-2, 5-6);

-asmens blaivumo testo rezultatu, patikros sertifikatu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, duomenimis iš policijos duomenų bazės (b. l. 8, 9, 10), kurie patvirtina, kad S. J. 2015-03-15 15.12 val. buvo nustatytas 2.51 promilės girtumas, dėl ko jis buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, o automobilis priverstinai nuvežtas (b. l. 8-12).

Įvertinus byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą, pripažintina neginčytinai nustatyta, kad S. J., būdamas neblaivus (2.51 promilės) 2015 m. kovo 5 d., 14.50 val., Vilniaus r., Gudoniškių k., vairuodamas automobilį ,,Audi 80“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į elektros stulpą bei jį apgadino, o nesusitaręs su sugadinto turto savininku, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, apie jį nepranešęs policijai.

Liudytojų – R. Z. bei B. S. parodymus teismas pripažįsta nuosekliais, objektyviais ir patikimais, nes jie sutampa tarpusavyje, neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, nekelia abejonių ir neginčytinai įrodo, kad S. J., vairuodamas automobilį ,,Audi 80“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir  atsitrenkęs į elektros stulpą buvo neblaivus. Liudytojas R. Z. patvirtino teisme, kad kai jis su kolega atvyko į įvykio vietą dėl to, kad kaime dingo elektra, pamatė, kaip S. J. išvažiuoja iš eismo įvykio vietos. Liudytojas nurodė vienareikšmiškai, kad S. J. pastatęs mašiną už krūmų, atėjo iš karto  prie jų, jis buvo išgėręs: nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai. Vėliau, atvykus policijos pareigūnams, jo neblaivumas buvo patikrintas alkotesteriu ir  nustatytas 2.51 promilių girtumas. Iš patikros sertifikato Nr. 0000290 (b. l. 8) nustatyta, kad šis įrenginys buvo patikrintas ir buvo tinkamas naudoti iki 2015-07-28.

Nors S. J. teigia, jog jis vairavo blaivus, teismas laiko, kad byloje neginčytinai įrodyta, jog jo girtumas nustatytas remiantis ne vien tik liudytojo R. Z. parodymais, bet ir patikrinus S. J. blaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nustatant S. J. blaivumą nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau - ir Taisyklės), 2 punkte nustatyta, kad tikrinimas – policijos ar karo policijos, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos (toliau vadinama – Inspekcija) pareigūnų, darbdavių ar darbdavių įgaliotų asmenų, probuotojų, karinių vienetų vadų ar jų įgaliotų asmenų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, asmuo, sulaikytas už administracinio teisės pažeidimo padarymą, probuojamasis, karys, taip pat krašto apsaugos sistemos institucijų darbuotojas, dirbantis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbantis su potencialiai pavojingais įrenginiais, yra neblaivus (girtas). Šių taisyklių 4 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taigi, policijos pareigūnams suteikta teisė esant įtarimui, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus, tikrinti jo blaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka.

Kaip jau buvo paminėta, policijos pareigūnai S. J. blaivumą patikrino specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, jie turėjo tokią teisę, todėl teismui nėra pagrindo manyti, kad pastarojo girtumas buvo nustatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

S. J. ginčydamas savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) str. 3 d., padarymo nurodo, kad jis pripažįsta, jog apgadino svetimą turtą, tačiau teigia tai padaręs netyčia ir būdamas blaivus, o alkoholį vartojo po transporto priemonės vairavimo. Tačiau teismas, remdamasis byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, daro išvadą, kad aplinkybė, jog S. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais.

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ((duomenys neskelbtini) str.). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Taigi, liudytojų parodymai yra vienas iš būdų, kaip gali būti nustatytas padarytas administracinės teisės pažeidimas ir jį padarę asmenys.

Šiuo nagrinėjamu atveju S. J. vairavimas esant neblaiviam yra nustatytas liudytojo R. Z. parodymais, kurie patvirtina, jog liudytojas matė S. J. iš karto po įvykio ir jis jam atrodė neblaivus. Išanalizavus šio liudytojo parodymus, nustatyta, kad administracinis teisės pažeidimas buvo nustatytas remiantis jais, o pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai neblaivumą užfiksavo vykdydami savo pareigas. Pažyėmtina, kad į eismo įvykio vietą atvykęs R. Z. administracinėn atsakomybėn traukiamo S. J. neblaivumo nenustatinėjo, jis tik įtarė, kad jis yra neblaivus, ir matė, jog jis vairavo transporto priemonę ir išvažiavo iš įvykio vietos. Policijos pareigūnams patikrinus S. J. blaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pasitvirtino apie įvykį jiems papasakojusio liudytojo įtarimas, kad S. J. yra apsvaigęs nuo alkoholio ir transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Laiko tarpas, kurį S. J. nebuvo įvykio vietoje, t. y. iki jam pasišalinus ir pareigūnams jį suradus, teismas laiko pakankamai trumpu, per kurį neįmanomą aplinkybė, kad asmuo suspėtų suvartoti tiek alkoholio, kuris patvirtintų tokį sunkų girtumo laipsnį. Juolab, kad paties S. J. paaiškinimai dėl aplinkybių įvykio dieną yra nenuoseklūs ir nekonkretūs.

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad S. J. įvykio dieną automobilį vairavo neblaivus, o turint omeny, kokio laipsnio girtumas jam buvo nustatytas, pripažintina, kad būtent dėl to jis nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į elektros stulpą bei jį apgadino.

(duomenys neskelbtini) p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

S. J. pripažino apgadinęs svetimą turtą, policija buvo iškviesta kitų asmenų, teisminio nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad kai jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, jau buvo atvykę AB „Lesto“ darbuotojai, todėl jis pasišalino nesutaręs dėl žalos atlyginimo, bei nesilaikė (duomenys neskelbtini) p. reikalavimų ir ši aplinkybė ATP protokole suformuotame kaltinime tikslintina.

S. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą visuomenei, į S. J. asmenybę, kuris nedirba, tačiau registruotas darbo biržoje, nebaustas administracine tvarka, į tai, kad nėra jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtinos didesnės nei minimalios sankcijose už padarytus pažeidimus numatytos nuobaudos, kurios bendrintinos ATPK 33 str. 2 d. nustatyta tvarka. Esant prašymui ir atsižvelgus į S. J. turtinę padėtį, baudos mokėjimas išdėstytinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.

n u t a r ė:

S. J. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 3 d., 130 str. 1 d. ir skirti:

-pagal (duomenys neskelbtini) str. 3 d. – 1200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams;

-pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. - 900 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudą paskirti – 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Pritaikius (duomenys neskelbtini) str. 3 d., baudos mokėjimą išdėstyti 20 (dvidešimčiai) mėnesių.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad:

1) vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

2) pirma baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.

          Teisėja                                                                         Jolanta Bagdonienė