Administracinė byla Nr. I-3110-821/2019

    Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01313-2019-3

         Procesinio sprendimo kategorija: 37.3; 55.1.3

 (S)

   VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

                                  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                 2019 m. rugsėjo 23 d.

                                                           Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2-7), kurį vėliau patikslino (b. l. 53-57, 83-86), prašydamas teismo įpareigoti atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vilniaus pataisos namų (buvęs Lukiškių TI-K, nuo 2019-04-01 įstaiga reorganizuota, prijungiant prie Vilniaus pataisos namų), atlyginti pareiškėjo dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) darbuotojų veiksmų (neveikimo) patirtą 162 Eur turtinę žalą, dingus pareiškėjo asmeniniams daiktams.

Paaiškina, kad 2018 m. spalio 11 d. iš Lukiškių TI-K buvo konvojuotas į Pravieniškių laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyrių, pablogėjus jo psichinės sveikatos būklei. Su savimi nepasiėmė visų jam priklausančių daiktų. 2018 m. lapkričio 13 d. grįžęs į Lukiškių TI-K, pasigedo kai kurių asmeninių daiktų, t. y. laikrodžio, USB atmintinės, televizoriaus antenos su laidu ir magnetu, odinių sportinių batelių, megztinio ir knygos. Nurodo, kad jam grįžus į Lukiškių TI-K, buvo grąžinti 3 „krepšiai“, televizorius ir kompiuteris. Dėl daiktų dingimo ir jų grąžinimo kreipėsi į Vilniaus pataisos namus, tačiau daiktai nebuvo grąžinti. Teigia, kad dėl Lukiškių TIK-K darbuotojų aplaidaus pareigų vykdymo, jis neteko savo asmeninių daiktų, todėl patyrė turtinę žalą, kurią vertina 162 eurais.

Atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN) atsiliepime (b. l. 114-117) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad išvykstant iš Lukiškių TI-K, Pareiškėjas turimus asmeninius daiktus paliko įstaigos sandėlyje (televizorių, kompiuterį ir 3 užantspauduotus krepšius), buvo išrašyti asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų priėmimo aktai Nr. 2031 ir Nr. 2043, o likusius daiktus paėmė su savimi. 2018 m. lapkričio 13 d. grižus į Lukiškių TI-K, visi daiktai pagal asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų priėmimo aktus Nr. 2031 ir Nr. 2043 buvo pareiškėjui grąžinti pasirašytinai. Pareiškėjui Lukiškių TI-K 2019 m. sausio 2 d. rašte Nr. 22-1 buvo paaiškintos šios aplinkybės. Patikrinus įstaigos materialinių vertybių sandėlį, nustatyta, jog Pareiškėjo materialinių vertybių įstaigos sandėlyje nėra likę, vaizdo įrašų, kuriose būtų užfiksuota, kaip pareigūnai renka Pareiškėjo asmeninius daiktus kameroje Nr. 284, nėra. Teigia, kad nenustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, negali egzistuoti ir žalos atlyginimas, todėl prašė skundą kaip nepagrįstą atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti 162 Eur turtinės žalos atlyginimą pagrįstumas.

Savo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo pareiškėjas grindžia neteisėtais Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmais, dėl kurių, jo teigimu, išvykus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, neteko savo asmeninių daiktų.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) žalai (CK 6.249 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010, 2017 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-246-602/2017, 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3122-520/2019).

Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz. 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-659-602/2017, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-966-1062/2019).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019).

Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K pareigūnams neleidus pareiškėjui, jam išvykstant iš Lukiškių TI-K, susirinkti savo daiktų ir juos surinkus pareigūnams, jis nerado dalies savo daiktų, dėl ko patyrė 162 Eur turtinę žalą, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN.

Pagal teismų praktiką teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei tektų atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti, ar pareiškėjo pateikti argumentai ir byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti teisės aktai arba kad Lukiškių TI-K pareigūnai nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės yra patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 20 d., toliau – ir Taisyklės).

Taisyklių 211 punkte nurodyta, jog suimtuosius perkeliant iš tardymo izoliatoriaus į policijos areštinę, jiems leidžiama pasiimti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, o suimtiesiems laikinai išvykstant į Laisvės atėmimo vietų ligoninę arba kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą – šių taisyklių 15 priedo 3 punkte (higienos reikmenų sąrašas) ir 1.13 (gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai), 2.2 (apatiniai drabužiai), 2.4 (paltai, striukės), 4.1 (taksofono kortelės), 4.2 (vokai, pašto ženklai, proginiai atvirukai, nuotraukos, asmeniniai užrašai ir kiti smulkūs asmeniniai daiktai, religinė simbolika, kalendoriai, knygos, laiškai, žurnalai, laikraščiai ir kiti periodiniai leidiniai, rašymo popierius, sąsiuviniai ir rašymo reikmenys), 4.3 (administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga), 4.9 (rankinis, stalinis laikrodis), 4.13 (lagaminai, krepšiai, kuprinės), 4.15 (akiniai, kontaktiniai lęšiai, jiems skirtos dėtuvės ir kontaktinių lęšių priežiūros priemonės), 4.19 (gydytojo rekomenduotos medicinos priemonės, kiti daiktai  ir reikmenys, būtini šio priedo 4.5, 4.9, 4.18 papunkčiuose ir 5 punkte nurodytiems daiktams, reikmenims ir elektros prietaisams eksploatuoti) ir 5.5 (barzdaskutė) papunkčiuose nurodytų vaistinių preparatų, drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Laikinai perkelto ar išvykstančio iš tardymo izoliatoriaus suimtojo pasiimamų daiktų bendroji masė neturi viršyti 10 kilogramų. Į šį svorį neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga. Daiktai, kurių suimtasis nepasiima išvykdamas iš tardymo izoliatoriaus, perduodami saugoti ir suimtajam grąžinami jam sugrįžus į tardymo izoliatorių. Remiantis išdėstytu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad suimtasis, išvykdamas iš tardymo izoliatoriaus, pats susirenka ir pats sprendžia dėl pasiimamų daiktų, kurie leistini pagal Taisyklėse nurodytą sąrašą. Likę daiktai, kurių suimtasis nepasiima išvykdamas iš tardymo izoliatoriaus, perduodami saugoti ir suimtajam grąžinami jam sugrįžus į tardymo izoliatorių.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 11 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ( b. l. 141-142). Suimtasis savo asmeninius daiktus paliko įstaigos sandėlyje (televizorių, kompiuterį ir 3 užantspauduotus krepšius), buvo išrašyti asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų priėmimo aktai Nr. 2031 (b. l. 134, 136) ir Nr. 2043 (b. l. 138). Grįžus į Lukiškių TI-K, 2018 m. lapkričio 13 d. visi daiktai pagal daiktų paėmimo aktus Nr. 2031 ir Nr. 2043 buvo grąžinti suimtajam pasirašytinai, tai patvirtina įrašai ant minėtų aktų (b. l. 136, 138). Pareiškėjas ir jo motina su prašymais į Lukiškių TI-K kreipėsi tik  2018 m. gruodžio 4 d. (b. l. 22) (pareiškėjo motina), 2018 m. gruodžio 14 d. (b. l. 23) (pats pareiškėjas). Lukiškių TI-K 2018 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 22-292 (b. l. 132), atsakydamas į pareiškėjo ir jo motinos prašymus, informavo, kad 2018 m. gruodžio 18 d. buvo apklausti pareigūnai, kurie atlikinėjo tarnybą 2018 m. spalio 11 d., kada suimtasis išvyko planiniu konvojumi į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir buvo nustatyta, jog pareiškėjui grįžus, jam buvo grąžinti visi sandėlyje saugoti daiktai (televizorius, kompiuteris ir 3 užantspauduoti krepšiai), o kitų pareiškėjo nurodomų daiktų nėra. Iš esmės analogiško turinio Lukiškių TI-K atsakymas buvo pateiktas ir 2019 m. sausio 2 d. rašte Nr. 22-1 (b. l. 118). Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. vasario 14 d. raštu Nr. 2S-719 (b. l. 14-15), išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl pradingusių daiktų, padarė išvadą, kad jo skundas nepagrįstas, pareiškėjo nurodomų daiktų materialinių vertybių sandėlyje nėra likę, vaizdo įrašų, kuriuose būtų užfiksuota kaip pareigūnai renka asmeninius pareiškėjo daiktus iš kameros Nr. 284 taip pat nėra. 

Teismas pažymi, kad objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjas prieš išvykdymas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę turėjo elektroninį laikrodį „Q&Q”, USB atmintinę “Verbatim”, televizoriaus anteną su laidu ir magnetu, odinius sportinius batelius „Adidas", tamsiai mėlyną megztinį ir knygą „Lietuvos baudžiamoji teisė“. Specialioji dalis. Antroji knyga“ byloje nėra, rašytiniais duomenimis tai neužfiksuota. Iš byloje esančio Vilniaus pataisos namų 2-ojo saugumo valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinio pranešimo Nr. 87-342 (b. l. 151) spręstina, kad pareiškėjui 2018 m. rugsėjo 25 d. buvo perduoti rūbai, spauda ir USB atmintinė “Verbatim”. Tačiau visų pirma, nėra detalizuota, kokie rūbai ir kokia spauda pareiškėjui buvo perduota, antra, nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtent 2018 m. spalio 11 d. tuos daiktus turėjo. Kita vertus, pagal Taisyklių 211 punktą, pareiškėjas tiek rūbus, smulkius daiktus (atmintinę), tiek ir spaudą galėjo pasiimti kartu su savimi išvykdamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau byloje nėra duomenų, kad skunde išvardintus konkrečius daiktus pareiškėjas turėjo, o jei ir turėjo, kad juos paliko saugoti Lukiškių TI-K. Pareiškėjo argumentai, jog dėl savo pakitusios psichinės sveikatos būklės negalėjo adekvačiai įvertinti, kas buvo surašyta daiktų priėmimo – perdavimo akte, sutikrinti daiktus, išvardintus daiktų priėmimo - perdavimo akte ir tai patvirtinti savo parašu, kelia abejonių, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės grįžo 2018 m. lapkričio 13 d., daiktai pagal daiktų paėmimo aktus Nr. 2031 ir Nr. 2043 pasirašytinai buvo grąžinti pareiškėjui grįžimo dieną, tačiau su skundais į Lukiškių TI-K administraciją pats pareiškėjas kreipėsi tik 2018 m. gruodžio 14 d. (b. l. 23). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, grįžęs į Lukiškių TI-K buvo tokios sveikatos būklės, kad negalėjo suvokti, kokius daiktus atgavo pagal asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų priėmimo aktus Nr. 2031 ir Nr. 2043, todėl pareiškėjo delsimas kreiptis į Lukiškių TI-K administraciją su skundu dėl galimai dingusių daiktų, kelia abejones dėl skundo pagrįstumo. Todėl pareiškėjo argumentai dėl pastarųjų daiktų dingimo ginčo įvykio metu atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Įvertinus teismo nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K darbuotojų veiksmus. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasis, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus nagrinėtu aspektu dėl turtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                          Iveta Pelienė