Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-10-26][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-11642-1125-2023].docx
Bylos nr.: e2-11642-1125/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Akcinė prekybos bendrovė "APRANGA" 121933274 atsakovas
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 188770044 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
Bendrosios nuostatos.
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos dėl vartotojų teisių gynimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
Bylos dėl restitucijos
Prievolių teisė
Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ir paslaugų
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Teismo sprendimas
Bylinėjimosi išlaidos
Kitos bylos dėl vartotojų teisių gynimo
BYLOS DĖL KONKURENCIJOS IR VARTOTOJŲ TEISIŲ GYNIMO
Civilinė atsakomybė
Kitos bylos dėl pirkimo-pardavimo



Civilinė byla Nr. e2-11642-1125/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07101-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.6; 3.1.7.6; 3.2.6.1.

 (S)

 

 

img1 

 

VILNIAUSMIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. spalio 20 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,

sekretoriaujant Ugnei Marijai Žemaitytei,

dalyvaujant ieškovei M. N., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Petrauskui, atsakovės AB „Apranga“ atstovei advokato padėjėjai Jonei Sabaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. N. ieškinį atsakovei AB „Apranga“ pirkimo pardavimo sutarties panaikinimo, restitucijos taikymo, išvadą duodanti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

1.       Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo nutraukti vyriškų batų pirkimo – pardavimo sutartį, taikyti restituciją, pagal kurią ieškovė grąžina atsakovei vyriškus batus, o atsakovas grąžina ieškovei sumokėtą sumą – 119 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

 

2.       Nurodo, kad per atsakovės valdomą internetinę parduotuvę Soulz įsigijo vyriškus batus. Batus pabandžius nešioti pastebėti jų trūkumai – batai lenkiasi ne tose pačiose vietose, kas reiškia, kad batai yra skirtingi, lenkimo vietoje susidaro gili įduba, kuri spaudžia pėdos viršų, jaučiamas „pjovimo“ jausmas. Ieškovė nori grąžinti atsakovei batus ar atgauti už juos sumokėtas lėšas.

 

3.       Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad atsakovei pardavė batus, kurie atitinka kokybės reikalavimus. Abu batai priklauso „Aldo“ prekės ženklui, yra vienodo dydžio, vienodos spalvos, modelio. Atsakovė pažymi, kad ieškovės nurodomi batų požymiai nėra nekokybiško daikto rodikliai, o tik suponuoja, kad minėtas dydis ar modelis netiko asmeniui. Pažymi, kad masinės gamybos avalynė gali neatitikti individualių kojos matmenų, kojos formos, todėl atskiriems vartotojams avalynė gali būti nepatogi, netinkanti pėdos matmenims, todėl visiems vartotojams suteikiama galimybė avalynę matuotis.    

 

4.       Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodoma, kad tarnyba, gavusi vartotojos M. N. 2022 m. gruodžio 13 d. prašymą (reg. Nr. 7G-7454) ir 2023 m. sausio 4 d. papildomus dokumentus (reg. Nr. 5G-123) dėl iš APB „Apranga“ įsigytos vyriškos avalynės galimai netinkamos kokybės ir APB „Apranga“ keliamo reikalavimo nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, 2023 m. balandžio 6 d. priėmė nutarimą Nr. 10G-796 „Dėl M. N. prašymo“, kuriuo išsprendė tarp vartotojos ir APB „Apranga“ kilusį ginčą. Tarnyba, ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė jais pagrįstą sprendimą, t. y., vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 27 straipsnio 3 dalies 11 punktu ir 28 straipsniu, nutarė atmesti vartotojos M. N. reikalavimą, t. y. pripažinti nepagrįstu reikalavimą nutraukti vyriškos avalynės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už vyrišką avalynę sumokėtus pinigus (119 EUR).

 

5.       Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, pademonstravo batų lenkimo vietą, kuri, ieškovės manymu, yra netinkama ir nekokybiška.

 

6.       Teismo posėdžio metui atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

 

Ieškinys atmestinas.

 

7.       Tarp šalių susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, t. y. ieškovė M. N. iš atsakovės AB „Apranga“ valdomos internetinės parduotuvės SOULZ įsigijo 44 dydžio vyrišką avalynę. Ieškovė, vyrui pradėjus naudoti avalynę, pamatė, jog avalynė nekokybiška, nes batai lenkais ne tose pačiose vietose, lenkimo vietoje susidaro gili įduba, kuri spaudžia pėdos viršų, jaučiamas „pjovimo“ jausmas.

 

8.       Remiantis CK 6.317 straipsnio 1 dalimi, pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį ne tik perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus, bet taip pat jis privalo patvirtinti ir jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą pardavėjo perduodamų pirkėjui daiktų kokybė laikoma atitinkančia įprastus reikalavimus, jeigu daiktais galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

 

9.       Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

 

10.       2022 m. spalio 26 d. ieškovė pateikė atsakovei prašymą, kuriame pageidavo grąžinti įsigytus batus ir prašė, kad atsakovė grąžintų už juos sumokėtą sumą. Atsakovė išnagrinėjo ir 2022 m. lapkričio 8 d. pateikė ieškovei atsakymą, kuriame nurodė, kad ieškovės prašymą tenkinti atsisako, nes gamybinių defektų, už kuriuos atsako prekybininkas (atsakovė) nenustatyta, taip pat, kad batai atitinka kokybės rodiklius, kurių galima įprastai tikėtis atsižvelgiant į tokios pluoštinės sudėties gaminio paskirtį ir jam keliamus reikalavimus, t.y. gaminys turi tas savybes, kurios būtinos, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę paskirtį.

 

11.       Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu buvo apžiūrėti daiktiniai įrodymai – vyriški ALDO prekinio ženklo batai (CPK 204 straipsnis), ieškovė apžiūros metu parodė, kurioje vietoje batai netinkamai lenkiasi ir spaudžia koją. Apžiūros metu teismas jokių batų defektų nepastebėjo, batai vienodos formos, medžiagos, spalvos. Iš esmės pagal ieškovės teiginius jie ne kokybiški dėl to, kad nepatogūs dėvėti. Pažymėtina, kad asmens pėdos net jei jos yra to paties dydžio kaip kito asmens gali turėti tik joms būdingų fiziologinių savybių, tokių kaip pėdos plotis, keltis ir kt., ir šios savybės taip pat gali lemti avalynės tinkamumą ar netinkamumą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei įsigijus prekę, jai buvo užtikrinta galimybė per įstatyme nustatytą terminą prekę grąžinti, dėl to ginčo byloje nėra, šia galimybe ieškovė nepasinaudojo. O ieškovės teiginiai, kad terminas grąžinti prekę praleistas, nes jie nebuvo dėvimi, nesudaro pagrindo, nesant batų defektų, spręsti, kad jie gali būti grąžinami per ilgesnį terminą.

 

12.       CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad šis principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nusprendžiant dėl šalių įrodinėjimo pareigos, pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

 

13.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.).

 

14.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartą teismų praktiką ieškovės M. N. ieškinys atsakovei AB „Apranga“ atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

 

15.       Pagal bendrą taisyklę pralaimėjusi šalis apmoka bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį bylinėjimosi išlaidų našta tenka ieškovui. Atsakovė pateikė įrodymus, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 450 Eur sumą, todėl ši išlaidų suma iš ieškovės priteistina atsakovei.

 

16.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei AB „Apranga“, j.a.k. 121933274, iš ieškovės M. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 450 Eur bylinėjimosi išlaidų.  

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                 Skaistė Cinkutė