Administracinė byla Nr. A-890-629/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03332-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja J. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 3R-803(2.13-1.) (toliau – ir Sprendimas) 1 punkto dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjų skundas; 2) įpareigoti Inspekciją skirti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) administracinę baudą pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR) 83 straipsnį bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 22 straipsnį.
2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Tarnyba 2021 m. sausio 19 d. užpildė Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2019 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymu Nr. Al-803 (toliau – ir Aprašas) 1 priedą dėl pareiškėjos mažamečio sūnaus M. N. ir jame nenurodė jokio pranešimo dėl M. N. teisių pažeidimo. Nesant tokio pranešimo, Tarnyba neįgijo teisės pradėti tyrimą, tačiau nepaisant to, Tarnyba priėmė sprendimą įvertinti vaiko situaciją ir surašė vaiko situacijos vertinimo anketą.
2.2. Tarnyba informaciją apie pareiškėjos mažametį sūnų M. N. rinko iki buvo surašytas Aprašo 1 priedas, ir nesant pranešimo pradėti tyrimą. Inspekcija neįvertino šių aplinkybių skundžiamame sprendime. Surašius Aprašo 1 priedą ir praėjus dviems dienoms nuo jo surašymo, Tarnyba surašė Aprašo 2 priedą. Tarnyba, prieš surašydama šiuos priedus, ir esant pranešimui, galėjo kreiptis į kompetentingas institucijas ir mažamečio vaiko tėvus dėl pranešimo apie jo teisių pažeidimą, tačiau Tarnyba nesikreipė nei į kompetentingas institucijas, nei į vaiko tėvus, todėl Tarnyba neteisėtai rinko pareiškėjos mažamečio sūnaus M. N. asmens duomenis, įskaitant ir specialiosios kategorijos asmens duomenis, kuriems taikoma griežtesnė jų rinkimo ir panaudojimo tvarka.
2.3. Nesant pranešimo, Tarnyba 2020 m. rugsėjo mėnesį pradėjo tyrimą dėl pareiškėjos mažamečio sūnaus pasibaigusio priešmokyklinio ugdymo 2019 / 2020 mokslo metais. Vaiko interesai buvo užtikrinti, t. y., jis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti 1 klasę, todėl dar labiau užtikrinti vaiko interesus nebuvo galima. Tarnyba turi prieigą prie Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – ir SPIS), patikrinusi duomenis, galėjo pamatyti, kad M. N. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. lanko ugdymo įstaigą įstatymų nustatyta tvarka.
2.4. Tarnyba pradėjo tyrimą atbuline data, išnykus tyrimo priežasčiai. Tarnyba neatskleidė tokio tyrimo priežasties, neteisėtu būdu rinko duomenis apie mažametį pareiškėjos sūnų M. N. ir iš anksto žinojo, kad nenustatys vaiko teisių pažeidimų, nes pareiškėjos mažametis sūnus mokėsi 1 klasėje. Be to, Tarnyba nepagrįstai siuntė raštus ugdymo ir kitoms įstaigoms, nes jokiame teisės akte nėra pateikta rekomendacija siųsti tokio pobūdžio raštus paminėtoms institucijoms, todėl Inspekcijos išvados yra nepagrįstos ir nepagrįstai atmestas pareiškėjų skundas dėl šios skundo dalies.
2.5. Pareiškėja, siekdama gauti jai reikalingą informaciją, pildydama 2020 m. rugpjūčio 24 d. formą, buvo priversta nurodyti asmens kodą, ir tai pareiškėjos nuomone, yra pertekliniai duomenys, kuriuos reikalauja nurodyti Tarnyba. Paieška Google ir SPIS sistemose nėra tapačios. Inspekcija Google ieškojo asmens pagal vardą ir pavardę, o SPIS sistemoje asmuo ieškomas pagal vardą, pavardę ir gimimo datą. Inspekcija nepateikė objektyvių įrodymų, jog gali būti daugiau nei vienas asmuo tuo pačiu vardu, pavarde, gimimo data, toje pačioje apskrityje. Be to, paiešką SPIS sistemoje galima atlikti įvedant papildomai gyvenamosios vietos adresą. SPIS sistemoje atliekamos paieškos pagal asmens vardą, pavardę, gimimo datą ir nėra reikalaujama nurodyti asmens kodą, todėl Inspekcija nepagrįstai atmetė pareiškėjų skundą dėl šios skundo dalies.
2.6. Pareiškėja Inspekcijai pateiktame skunde prašė pažeidėjui skirti administracinę baudą, tačiau Inspekcija nepasisakė skundžiamame sprendime šiuo klausimu. Taisomieji veiksmai, neskiriant įstaigai administracinės baudos už asmens duomenų pažeidimus, yra nepakankami ir neatgrasantys įstaigos toliau daryti tokio pobūdžio pažeidimus.
3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
4. Inspekcija atsiliepimą grindė šiais argumentais:
4.1. Teisės aktai nesuteikia Inspekcijai įgaliojimų vertinti, ar Tarnyba pagrįstai ir teisėtai pradėjo pareiškėjos skunde paminėtus tyrimus. Jeigu pareiškėja mano, kad Tarnyba neteisėtai pradėjo tyrimus dėl jos mažamečių vaikų galbūt pažeidžiamų teisių, turėjo savo galbūt pažeistas teises ginti teisės aktų nustatyta tvarka, kurią jai turėjo nurodyti Tarnyba, o ne kreiptis į Inspekciją. Inspekcija išnagrinėjo pareiškėjos skundą savo kompetencijos ribose, t. y., ar Tarnybos veiksmai, tvarkant mažamečių vaikų asmens duomenis atitiko BDAR nuostatas.
4.2. Inspekcija, įvertinusi 2021 m. kovo 8 d. pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, siekdama išsiaiškinti, ar skundas (jo dalis) tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėta arba yra nagrinėjama teisme, 2021 m. kovo 16 d. raštu kreipėsi į pareiškėją ir paprašė pateikti ieškinio (administracinė byla Nr. 12-5395-872/2020) kopiją. Inspekcija 2021 m. kovo 18 d. gavo pareiškėjos 2021 m. kovo 17 d. raštą, tačiau kartu su juo pareiškėja nepateikė prašytos ieškinio kopijos. Inspekcija iš pateiktos informacijos suprato, kad pareiškėja administracinėje byloje Nr. 12-5395-872/2020 ginčija Tarnybos veiksmus dėl pradėtų tyrimų dėl galbūt pažeidžiamų pareiškėjos mažamečių vaikų teisių.
4.3. Nei pareiškėja, nei Tarnyba nepateikė Inspekcijai pagrindžiančių įrodymų, kad Tarnybos veiksmai būtų buvę pripažinti neteisėtais. Neturint tokių duomenų, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad Tarnybos veiksmai, susiję su asmens duomenų apsauga, būtų buvę neteisėti. Inspekcija, atmesdama pareiškėjų skundą, skundžiamame sprendime Tarnybos veiksmų teisėtumą pagrindė konkrečiomis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) nuostatomis.
4.4. Pareiškėja nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, o Inspekcija negali nei paneigti, nei patvirtinti pareiškėjos nurodyto fakto dėl pareiškėjos palyginimo tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir Tarnybos atliekamos paieškos SPIS, nes nėra aišku, ar yra kalbama apie tas pačias paieškos sistemas. Be to, nagrinėjamu atveju aptariami Tarnyboje tvarkomi asmens duomenys, todėl nereikėtų lyginti dviejų skirtingų duomenų valdytojų atliekamų veiksmų.
4.5. Asmeniui suteiktas asmens kodas yra unikalus ir nekeičiamas. Jis naudojamas identifikuoti asmenį, duomenims apie jį kaupti, valstybės registrų ir informacinių sistemų sąveikai užtikrinti. Asmens kodas yra garantas, kad SPIS sistemoje pateikiama informacija yra būtent apie tą asmenį. Todėl, įvertinusi Tarnybos pateiktą paaiškinimą, jog asmens kodas yra reikalingas paieškai SPIS atlikti, ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, Inspekcija nusprendė, kad reikalavimas nurodyti (pateikti) asmens kodą yra pagrįstas.
4.6. Vadovaujantis BDAR 52 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Inspekcija, atlikdama savo užduotis pagal BDAR ir naudodamasi savo įgaliojimais, veikia nepriklausomai. BDAR numato Inspekcijos pasirinkimo galimybę parenkant taisomąsias priemones, todėl Inspekcija, atlikusi pareiškėjų skundo tyrimą, turėjo diskrecijos teisę nuspręsti dėl BDAR 58 straipsnio 2 dalyje numatytų taisomųjų veiksmų taikymo ir (ar) BDAR 83 straipsnyje numatytos administracinės baudos, kuri turi būti veiksminga, proporcinga ir atgrasanti, skyrimo. Nagrinėjamu atveju pakako pritaikyti BDAR 58 straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtintą taisomąjį veiksmą, nes kitos pritaikytos poveikio priemonės būtų neproporcingos.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Tarnyba nesutinka su pareiškėjos skunde nurodomais argumentais ir reikalavimais panaikinti Sprendimo dalį bei įpareigoti Inspekciją skirti Tarnybai administracinę baudą pagal BDAR reikalavimus. Tarnyba sutinka su Inspekcijos atlikto tyrimo pagal pareiškėjų 2021 m. kovo 8 d. skundą nustatytais pažeidimais ir mano, kad Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. Sprendimas pareikšti Tarnybai papeikimą yra pagrįstas ir proporcingas.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjos J. N. skundą.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
7.1. Pareiškėja 2021 m. kovo 8 d. skundu kreipėsi į Inspekciją dėl Tarnybos veiksmų. Skundas buvo pateiktas dėl: 1) mažamečio vaiko M. N. asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo Tarnyboje, nesant tam teisinio pagrindo ir neatskleidžiant tokių veiksmų tikslo; 2) teisės susipažinti su duomenimis ir pateikti informaciją pažeidimo; 3) pareigos neatskleisti informacijos kitiems asmenims pažeidimo; 4) perteklinių asmens duomenų (J. N. gimimo datos) nepagrįsto perdavimo kitiems asmenims; 5) perteklinių duomenų rinkimo apie mažametį vaiką S. N. tyrimui pasibaigus ir skaidrumo, pateikiant informaciją, pažeidimo; 6) reikalavimo pateikti perteklinius asmens duomenis – asmens kodą; 7) teisės apriboti duomenų tvarkymą ir teisės reikalauti ištrinti duomenis.
7.2. Inspekcija 2021 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 3R-258(2.13-1.E) atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą dėl pareigos neatskleisti informacijos kitiems asmenims pažeidimo ir teisės apriboti duomenų tvarkymą pažeidimo.
7.3. Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 26 d. skundžiamu sprendimu skundą dalyje dėl teisės susipažinti su duomenimis ir pateikti informaciją pažeidimo bei dalyje dėl perteklinių asmens duomenų (J. N. gimimo datos) nepagrįsto perdavimo kitiems asmenims pripažino pagrįstu ir pareiškė Tarnybai papeikimą. Inspekcija atmetė pareiškėjos skundą dalyse dėl M. N. asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo Tarnyboje, nesant tam teisinio pagrindo ir neatskleidžiant tokių veiksmų tikslo, dalyje dėl perteklinių duomenų rinkimo apie mažametį vaiką S. N. tyrimui pasibaigus ir skaidrumo pateikiant informaciją, pažeidimo, dalyje dėl reikalavimo pateikti perteklinius asmens duomenis – asmens kodą.
7.4. Pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos Sprendimu, skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2022 m. liepos 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
8. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pažymėjo, jog Inspekcijai suteikta kompetencija savo nuožiūra pasirinkti ir veikti pagal ADTAĮ ir BDAR jai suteiktus įgaliojimus, t. y., kaip spręsti ir nagrinėti asmenų skundus, kad būtų surinkta su galbūt BDAR pažeidimu susijusi informacija. Teismas išaiškino, jog, vadovaujantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomų tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo taisyklių, patvirtintų Inspekcijos direktoriaus 2019 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1T-92(1.12.E), 20 punktu, Inspekcijos valstybės tarnautojai tyrimą ir (ar) patikrinimą (toliau – ir Tikrinimas) atlieka vienu ar keliais būdais (atsižvelgiant į Tikrinamo subjekto specifiką, asmens duomenų tvarkymo ypatumus ir kt.), t. y., rašytine procedūra, atliekant Tikrinimą vietoje, renkant ir fiksuojant valstybės registruose ir informacinėse sistemose, viešai interneto svetainėje, taikomojoje programoje ar kituose šaltiniuose pateiktą informaciją. Inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), 9 punkte yra įtvirtinti Inspekcijos tikslai, be kita ko, stebėti ir užtikrinti Reglamento (ES) 2016/679, Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, išskyrus atvejus, kai tai yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija, taikymą, prižiūrėti ir kontroliuoti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nuostatų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą bei privatumo apsaugą, vykdymą (Nuostatų 9.2 punktas). Nuostatų 11.2 punkte numatyta, jog Inspekcija taip pat tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą BDAR, ADTAĮ ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą Inspekcijos nustatyta tvarka ir priima sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų, taip pat vykdo kitas BDAR nustatytas užduotis. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad Inspekcijos veiklos tikslai yra susiję iš esmės tik su asmens duomenų apsauga, asmens duomenų tvarkymo teisėtumo tvarkymu, tačiau Inspekcijai nei BDAR, nei ADTAĮ ar kiti teisės aktai nesuteikia įgaliojimų vertinti, ar Tarnyba pagrįstai ir teisėtai pradėjo tyrimus dėl pareiškėjos mažamečio sūnaus galbūt pažeistų teisių. Teismas konstatavo, kad Tarnyba vaiko asmens duomenis, į kuriuos įeina ir specialiosios kategorijos asmens duomenys, tvarkė teisėtai, vykdydama BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu ir 9 straipsnio 2 dalies g punktu jai pavestas viešosios valdžios funkcijas ir siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui (ginti mažamečio vaiko interesus) ir tokia apimtimi, kuri yra reikalinga Vaiko teisių apsaugos užtikrinimui ir Tarnybos nustatytų funkcijų vykdymui, kad galima būtų pagrįstai įsitikinti, kad yra nepažeidžiami įstatymu ginami vaiko interesai.
9. Teismas nurodė, jog Inspekcija išsamiai išaiškino pareiškėjai Tarnybos teisinį pagrindą atlikti ankščiau paminėtus veiksmus, t. y., atsakovas nurodė, jog Tarnybai tokia teisė ir pareiga yra įtvirtinta VTAPĮ bei kituose teisės aktuose.
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti asmens duomenų tvarkymo principai, o duomenų valdytojas dar prieš pradėdamas asmens duomenų tvarkymo veiksmus turi tiksliai žinoti ir įsivertinti bei sugebėti įrodyti kam, kokiais tikslais, kokie asmens duomenys, kokiu būdu bei kokį laiką bus tvarkomi, kodėl būtina tvarkyti atitinkamus asmens duomenis. BDAR 5 straipsnio 1 dalies d punktas įtvirtina tikslumo principą. Teismas vertino, jog atliekant paiešką informacinėje sistemoje SPIS, kurios tikslas yra registruoti, nagrinėti ir apskaityti vaiko pažeidimus, asmens kodas yra reikalingas tam, kad eliminuoti bet kokios klaidos galimybę bei nepagrįstam ir neteisėtam asmens duomenų tikrinimui, jeigu tokiu pačiu vardu, pavarde bei gimimo data būtų daugiau nei vienas asmuo. Teismas sprendė, jog reikalavimas pareiškėjai pateikti asmens kodą yra teisėtas ir nepažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktų.
11. Teismas konstatavo, jog Inspekcija skyrė proporcingą ir pakankamą poveikio priemonę Tarnybai. Inspekcija ištyrė pareiškėjų skundą ir pateikė išsamų skundžiamą Sprendimą (jo dalį), tačiau Tarnybos priimtas Sprendimas neturėtų būti suprantamas kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjų argumentą. Inspekcijos Tarnybai pritaikyta poveikio priemonė sukelia tiesiogines pasekmes Tarnybai, o pareiškėjai nesukelia jokių teisių ir pareigų, todėl pareiškėja neturi teisės skųsti Inspekcijos pritaikytos poveikio priemonės.
12. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad Inspekcija teisingai pritaikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, Inspekcijos skundžiama Sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nėra pagrindo naikinti šią Sprendimo dalį.
III.
13. Pareiškėja J. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pareiškėja skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, išreiškė prieštaravimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 2 dalimi, byla turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie paskirtą teismo posėdį ir jai nebuvo užtikrinta teisė dalyvauti teismo posėdyje ir pasisakyti ginčui aktualiais klausimais.
14.2. Pirmosios instancijos teismo sprendime netinkamai nurodyti pareiškėjos mažamečio vaiko S. N. asmens duomenys, pažeidžiant ABTĮ 87 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus, kadangi pareiškėjos skunde toks asmuo nėra minimas.
14.3. Pareiškėja skunde, siekdama apsaugoti mažamečių vaikų ir jų šeimos interesus, prašė teismo bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, tačiau teismas neišnagrinėjo šio pareiškėjos prašymo, o skundžiamame sprendime nepasisakė šiuo klausimu. Dėl nustatytų proceso teisės normų pažeidimų, pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, o byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
15. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
16. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
16.1. Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 28 d. skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, išreiškė prieštaravimą ne tik dėl rašytinio, bet ir dėl žodinio proceso tvarkos, todėl esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo diskrecijos teisę pats nuspręsti dėl proceso tvarkos pasirinkimo.
16.2. Inspekcija 2022 m. birželio 22 d. gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo pranešimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, kuriame pranešama apie administracinės bylos Nr. I2-1162-809/2022 nagrinėjimą teisme 2022 m. liepos 12 d., 13.30 val. rašytinio proceso tvarka. Pranešime nurodyti trys adresatai: Inspekcija, Tarnyba bei J. N., nurodant pareiškėjos gyvenamosios vietos adresą. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija mano, kad pareiškėja, kaip ir kiti nurodyti adresatai, buvo tinkamai informuota apie posėdžio datą ir laiką, o taip pat turėjo laiko iki bylos nagrinėjimo pasinaudoti ABTĮ 52 straipsnyje jai suteiktomis procesinėmis teisėmis.
16.3. Inspekcija 2022 m. rugsėjo 7 d. gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį, kuria apeliaciniame skunde nurodyta klaida dėl pareiškėjos mažamečio vaiko S. N. netinkamai nurodytų asmens duomenų, buvo ištaisyta.
16.4. Kadangi byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pareiškėjos mažamečių vaikų ir jos šeimos interesai buvo apsaugoti. Teismui suteikiama diskrecijos teisė spręsti bylos viešumo ir proceso tvarkos klausimus, ir tai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eAS-374-624/2019. Todėl teismo priimti procesiniai sprendimai nepažeidė nei ABTĮ nuostatų, nei pareiškėjos, kaip proceso šalies, teisių.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo galutinį procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra. Tarnyba palaiko atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytą poziciją, sutinka su VDAI atlikto tyrimo nustatytais pažeidimais ir mano, kad priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o paskirta poveikio priemonė – papeikimas – proporcinga.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
18. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Inspekcijos Sprendimo 1 punkto dalies, kuria buvo atmestas pareiškėjų skundas, teisėtumo ir pagrįstumo, ir įpareigojimo Inspekciją atlikti veiksmus – skirti Tarnybai administracinę baudą.
19. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad skundžiama Inspekcijos Sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta, Inspekcija pagrįstai skyrė Tarnybai poveikio priemonę – papeikimą, kuri yra proporcinga ir pakankama už padarytus pažeidimus.
20. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo padaryti proceso teisės normų pažeidimai, dėl kurių teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, o byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pareiškėja tvirtina, jog ji prieštaravo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, tačiau teismas neatsižvelgė į šį prieštaravimą. Pareiškėja, be kita ko, nebuvo tinkamai informuota apie paskirtą teismo posėdį, jai nebuvo užtikrinta teisė dalyvauti teismo posėdyje ir pasisakyti byloje ginčytinais klausimais. Pareiškėja pirmosios instancijos teismo prašė bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, tačiau teismas neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl šio pareiškėjos prašymo, be to, skundžiamame sprendime netinkamai nurodė pareiškėjos mažamečio vaiko S. N. asmens duomenis.
21. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis, nustatyta, kad:
21.1. Pareiškėjai J. ir R. N. 2021 m. kovo 8 d. skundu kreipėsi į Inspekciją dėl Tarnybos veiksmų, t. y.: 1) mažamečio vaiko M. N. asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo Tarnyboje, nesant tam teisinio pagrindo ir neatskleidžiant tokių veiksmų tikslo; 2) teisės susipažinti su duomenimis ir pateikti informaciją pažeidimo; 3) pareigos neatskleisti informacijos kitiems asmenims pažeidimo; 4) perteklinių asmens duomenų (J. N. gimimo datos) nepagrįsto perdavimo kitiems asmenims; 5) perteklinių duomenų rinkimo apie mažametį vaiką S. N. tyrimui pasibaigus ir skaidrumo, pateikiant informaciją, pažeidimo; 6) reikalavimo pateikti perteklinius asmens duomenis – asmens kodą; 7) teisės apriboti duomenų tvarkymą ir teisės reikalauti ištrinti duomenis.
21.2. Inspekcija 2021 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 3R-258(2.13-1.E) „Dėl J. ir R. N. skundo dalyje dėl pareigos neatskleisti informacijos kitiems asmenims pažeidimo ir dėl teisės apriboti duomenų tvarkymą“ atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundą dėl pareigos neatskleisti informacijos kitiems asmenims ir teisės apriboti duomenų tvarkymą pažeidimų.
21.3. Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 3R-803 (2.13-1.) „Dėl J. ir R. N. 2021-03-08 skundo“ nusprendė atmesti pareiškėjų skundą dalyje dėl teisės susipažinti su duomenimis ir pateikti informaciją pažeidimo, skundą dalyje dėl perteklinių asmens duomenų (J. N. gimimo datos) nepagrįsto perdavimo kitiems asmenims, dėl duomenų kiekio mažinimo principo pažeidimo pripažino pagrįstu, už ką Tarnybai pareiškė papeikimą.
21.4. Pareiškėja J. N., nesutikdama su Inspekcijos Sprendimo 1 punktu, kuriuo buvo atmestas pareiškėjų skundas, kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2022 m. liepos 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
22. Pareiškėja ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė į teisingą procesą, nepagrįstai apribojus jos galimybes, kurios jai būtų užtikrintos bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka.
23. ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu, tačiau byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo; šiuo atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas; šie klausimai išsprendžiami teismo nutartimi (ABTĮ 78 str. 6 d.).
24. ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, išskyrus nustatytas išimtis, t. y., kai proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys tam neprieštarauja. Todėl, pagal bendrąją taisyklę, pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, pareiškėjui, kuris kelia ginčą dėl valdžios institucijos veiksmų (neveikimo) teisėtumo, ypač svarbu užtikrinti teisę būti išklausytam.
25. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. spalio 4 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo ginčija Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 3R-803(2.13-1.) 1 punkto dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjų skundas. Pareiškėja skunde išreiškė prieštaravimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir (ar) nuotoliniu būdu. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartimi bylą pagal pareiškėjos skundą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. liepos 12 d., 13.30 val. Iš pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 22 d. lydraščio matyti, kad teismo pranešimai apie paskirtą teismo posėdį proceso šalims buvo išsiųsti (teismo pranešimas pareiškėjai buvo išsiųstas jos gyvenamosios vietos adresu, tačiau duomenų, patvirtinančių teismo pranešimo įteikimą pareiškėjai, byloje nėra).
26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, daro išvadą, kad pareiškėjai pareiškus prieštaravimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir (ar) nuotoliniu būdu, pirmosios instancijos teisme byla turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso būdu (ABTĮ 78 str. 2 d.). Teismas, nepaisydamas pareiškėjos skunde išreikšto prieštaravimo, bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, tokiu būdu neužtikrindamas pareiškėjos teisės dalyvauti teismo posėdyje, be kita ko, teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, teikti paaiškinimus bei prašymus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams bei naudotis kitomis pareiškėjai, kaip proceso šaliai, suteiktomis procesinėmis teisėmis (ABTĮ 52 str. 2 d.).
27. Tuo pačiu pažymėtina, jog ABTĮ 72 straipsnio 1 ir 4 dalių turinys patvirtina, kad apie pirmąjį teismo posėdį proceso dalyviai yra informuojami šaukimu, t. y., procesiniu dokumentu su teismui grąžinama dalimi apie šaukimo įteikimo adresatui patvirtinimą, apie kitus teismo posėdžius proceso dalyviams gali būti pranešama pranešimu be grąžintinos teismui atplėšiamosios dalies, kurioje adresatas pasirašo, kad pranešimas jam įteiktas. Nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi ir aptarto reikalavimo. Nors iš paminėto teismo lydraščio matyti, kad teismo pranešimas apie paskirtą teismo posėdį pareiškėjai buvo išsiųstas jos skunde nurodytu gyvenamosios vietos adresu, tačiau teismas neįsitikino, ar pareiškėjai nagrinėjamu atveju buvo įteiktas teismo pranešimas, t. y., ar pareiškėjai buvo žinoma apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, apie tai, kad byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir pareiškėja gali naudotis jai, kaip proceso šaliai, suteiktomis procesinėmis teisėmis, kai pati pareiškėja tvirtina, jog ji nebuvo tinkamai informuota apie įvyksiantį teismo posėdį, ir tai, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Nesant byloje duomenų apie teismo pranešimo apie paskirtą teismo posėdį pareiškėjai įteikimą, negalima spręsti, kad pareiškėjai buvo žinoma apie paskirtą teismo posėdį.
28. Tinkamas teismo procesinių dokumentų įteikimas yra svarbus procesinis veiksmas, nuo kurio priklauso tiek teismo proceso teisėtumas (kartu ir priimto procesinio sprendimo teisėtumas), tiek terminų skaičiavimas. Procesinio dokumento įteikimu asmeniui yra suteikiama galimybė įstatymų nustatyta tvarka susipažinti su jam skirtos korespondencijos turiniu. Tik išimtiniais atvejais procesiniai dokumentai gali būti neįteikiami dalyvaujantiems byloje asmenims. Pagrindinė procesinių dokumentų įteikimo taisyklė yra principas, kad procesiniai dokumentai paprastai yra įteikiami betarpiškai adresatui, t. y., asmeniškai adresatui. Nagrinėjamoje byloje nesant duomenų apie tinkamai pareiškėjai įteiktą procesinį dokumentą – teismo pranešimą, ir pareiškėjai teigiant, kad ji nebuvo informuota apie paskirtą teismo posėdį (nepatikrinus šių duomenų), teismas negalėjo išnagrinėti bylos, nes pareiškėjai nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą teismo procesą.
29. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad Konvencijos 6 straipsnis nenumato teisės dalyvauti nagrinėjant bylas, nesusijusias su baudžiamojo kaltinimo klausimais, tačiau numato bendresnio pobūdžio teisę veiksmingai pristatyti savo poziciją byloje ir naudotis lygiomis procesinėmis galimybėmis su kita šalimi. EŽTT pažymėjo, kad Konvencija yra skirta užtikrinti veiksmingas ir praktiškai panaudojamas teises, o ne teorines ar iliuzines teises, todėl teisė į viešą bylos nagrinėjimą praras prasmę, jeigu bylos šalys nebus tinkamai informuotos apie bylos nagrinėjimą. EŽTT vertinimu, proceso dalyviams turi būti pranešta apie teismo posėdžius tokiu būdu, kad jie ne tik sužinotų apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau taip pat turėtų pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui ir turėtų galimybę sudalyvauti posėdyje; pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad proceso dalyvis jį gavo tinkamu laiku, Konvencijos požiūriu nėra laikomas tinkamu pranešimu apie teismo posėdį (žr., pvz., EŽTT 2017 m. sausio 24 d. sprendimą byloje Fridman prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40947/11)).
30. Pareiškėja teigia, jog ji pirmosios instancijos teismo prašė bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, tačiau teismas neišnagrinėjo šio pareiškėjos prašymo ir nepasisakė šiuo klausimu skundžiamame sprendime.
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti administracinę bylą, ir atsižvelgęs į pareiškėjos prašymą administracinę bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, jį patenkino, nutardamas administracinę bylą skirti nagrinėti uždarame teismo posėdyje, tačiau iš tolesnių teismo priimtų procesinio pobūdžio dokumentų (įskaitant ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo) matyti, kad byla buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje, nepaisant paminėtos Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtos nutarties ir pareiškėjos prašymo bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje.
32. Pareiškėja, be kita ko, tvirtina, kad skundžiamame teismo sprendime netinkamai nurodyti pareiškėjos mažamečio sūnaus S. N. asmens duomenis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ištaisė skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje aptiktus rašymo apsirikimus ir nurodė tinkamus pareiškėjos mažamečio sūnaus S. N. asmens duomenis.
33. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka, neišklausius pareiškėjos ir kitų proceso dalyvių pozicijos, nenustačius visų bylai svarbių aplinkybių ir visapusiškai, objektyviai jų neištyrus, šios nutarties motyvuojamojoje dalyje aptarti proceso teisės normų pažeidimai galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą. Atsižvelgdama į tai, ir vadovaudamasi ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas patenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).
34. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su galutinio teismo sprendimo priėmimu. Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimas iš esmės dar nėra pasibaigęs, laikoma, kad šalis dar nėra įgijusi teisės reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, bei pažymima, jog šią teisę ji įgis tuo atveju, jeigu byla bus išspręsta šalies naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-151/2011). Tais atvejais, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikina visą ar dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir perduoda bylą arba jos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos ar jos dalies nagrinėjimas nėra pasibaigęs. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui patenkinus pareiškėjos apeliacinį skundą ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, byla nėra užbaigta, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. N. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Sutkevičius
Milda Vainienė