Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-569-175/2009
Teisėja Dalia Kursevičienė (Proceso Nr. 20-1-00888-2008)
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.; 1.1.8.1.;
2.4.6.3.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam E. Š., jo gynėjui advokatui Vytautui Merkšaičiui, nukentėjusiajai I. K.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š., nukentėjusiosios I. K. ir civilinio atsakovo atstovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d. ir jam paskirta 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.
Iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo I. K. naudai priteista 556, 50 Lt turtinei žalai ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš E. Š. I. K. naudai priteista 1500 Lt advokato paslaugoms apmokėti.
I. K. pripažinta teisė kreiptis į teismą ieškiniu dėl negautų pajamų civilinio proceso nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
E. Š. nuteistas už tai, kad 2008-09-01 apie 08.05 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Porche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo „(duomenys neskelbtini)“ vidurinės mokyklos (duomenys neskelbtini) g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 159 punkto reikalavimus tuo, kad lygiareikšmių kelių sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g. nedavė kelio iš dešinės pusės artėjančiam automobiliui „Renault Scenica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „Renault Scenica“ vairuotoja I. K., kuri patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Nuteistasis E. Š. apeliaciniu skundu prašo atleisti jį nuo baudos mokėjimo lygtinai bei atmesti ieškinį dėl advokato paslaugų apmokėjimo. Apelianto nuomone, teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs eismo taisyklių pažeidimą, išlaiko du mažamečius vaikus, šiuo metu darbovietėje mažinami atlyginimai, todėl paskirta bauda paveiks ir jo šeimą. Anot nuteistojo, teismas nepagrįstai priteisė 1500 Lt nukentėjusios advokato paslaugoms apmokėti, kadangi advokatas du kartus neatvyko į teismo skirtus posėdžius.
Nukentėjusioji I. K. apeliaciniu skundu prašo 2009-07-15 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, paskiriant E. Š. didesnę baudą bei patenkinti jos civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 14000 Lt sumai, priteisti 2000 Lt už advokato paslaugas. Pasak apeliantės, nuteistajam paskirta per švelni bausmė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad E. Š. tik teismo posėdžio metu ėmė gailėtis padaręs nusikalstamą veiką ir atsiprašė, o ikiteisminio tyrimo metu nesidomėjo nukentėjusiosios sveikata, neatsiprašė, todėl jam turi būti paskirta didesnė bauda. Nukentėjusioji tvirtina, kad 3000 Lt neturtinė žala yra aiškiai per maža, neadekvati patirtiems išgyvenimams po autoįvykio, neatitinka dabartinės nukentėjusiosios savijautos bei psichinės būsenos. Apeliantė nurodo, kad po autoįvykio ji pasidarė nervinga, sunku susikaupti darbe, pasikeitė jos bendravimo galimybės, sutriko miego funkcija, automobilį vairuoja apimta nerimo, todėl neturtinės žalos dydis turi būti priteistas 14000 Lt sumai. Teismas nepagrįstai priteisė 1500 Lt, o ne 2000 Lt advokato paslaugoms apmokėti. Ji buvo informavusi teismą apie artimo žmogaus ligą, todėl posėdis nevyko ne dėl jos kaltės.
Civilinio atsakovo atstovas (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas apeliaciniu skundu prašo 2009-07-15 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir nukentėjusiajai I. K. iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo priteistus 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 460 Lt, kitą ieškinio dalį atmesti. Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius ir žalos atlyginimą, tinkamai neįvertino ir neatsižvelgė į įstatymų nuostatas. Skunde nurodoma, kad draudimo bendrovė pagal draudimo sutartį prisiėmė atsakomybę atlyginti neturtiną žalą 1000 eurų arba 3452,80 Lt apimtyje, kaip tai numatyta LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatymo (2007 05 17 Nr. X-1137) 11 str. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (patvirtinta 2004 06 23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795, nauja redakcija 2008 02 13 Nr. 122, toliau - Taisyklės) 12 punkte reglamentuota, kad „atsakingas draudikas ar Biuras, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, mirties faktą, priežastis ir kitais dokumentais. Draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama įstatyme nurodytiems nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims neviršijant Įstatymo 11 straipsnyje nustatytos sumos pagal šiuos principus: laikino nedarbingumo atveju - už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokama po 20 litų, kol mokama suma neviršija galimos mokėti pagal Įstatymą maksimalios sumos dėl nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos. Nukentėjusioji I. K. buvo laikinai nedarbinga nuo 2009-09-11 iki 2009-10-03, tai yra 23 dienas, todėl nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo turėjo būti priteista 460,- Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teismo posėdyje prokurorė prašo nuteistojo ir civilinio atsakovo apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti iš dalies: tenkinti dalyje dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, padidinti neturtinės žalos dydį. Nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji prašo jos apeliacinį skundą tenkinti.
Nuteistojo ir civilinio atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės
Nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašo griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę ir paskirti jam didesnę baudą, o nuteistasis prašo švelninti jam paskirtą bausmę, atleisti nuo baudos mokėjimo lygtinai. Nei vienas iš šių apeliantų prašymų netenkinamas.
Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Pagal LR BK 47 str. 1 d. bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Tai yra viena iš švelniausių BK numatytų bausmių. LR BK 47 str. 3 d. 5 p. nustatyta, kad už neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama bauda nuo 1 MGL iki 75 MGL dydžio. Kadangi baudos dydis už nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas, jį, skirdamas bausmę, nustato teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais LR BK 54 str. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 str. 1 d.). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. Š. bausmę, įvertino tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą (BK 281 str. 1 d.), teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Tiesa, nukentėjusioji apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino E. Š. gailėjimąsi nuoširdžiu, tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino E. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi. Bylos medžiaga rodo, jog E. Š. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, iškart po įvykio iškvietė greitąją medicinos pagalbą, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios. Tokios byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Apylinkės teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, nuteistajam paskyrė mažesnę, negu už nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką nustatytos baudos vidurkis, bausmę. Kolegijos nuomone, teismas, skirdamas nuteistajam LR BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę – 20 MGL baudą, laikėsi LR BK 41 str. 2 d., 47 str. 3 d. 5 p., 54 str. 2 d. nuostatų, todėl pagrindo griežtinti ar švelninti jam paskirtą bausmę nėra. Duomenų apie tai, kad nuteistojo turtinė padėtis yra itin sunki, teismui nepateikta, todėl, atsižvelgus į nuteistojo turtinę padėtį, švelninti paskirtą bausmę taip pat nėra pagrindo.
Nuteistasis apeliaciniame skunde pateikė prašymą atleisti jį nuo baudos mokėjimo lygtinai. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK nėra įtvirtinta galimybė taikyti atleidimą nuo baudos mokėjimo lygtinai, todėl toks nuteistojo prašymas atmestinas.
Dėl neturtinės žalos
Nukentėjusioji nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, tvirtina, kad 3000 Lt neturtinė žala yra neadekvati jos patirtiems ir patiriamiems išgyvenimams po autoįvykio. Pagal CK 6.250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas neturtinės žalos dydį nustato vertindamas konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Nukentėjusioji buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 14 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas priteisė jai iš draudimo bendrovės, kurioje buvo apdraustas automobilis – (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo – 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajai I. K. žala buvo padaryta neatsargia kaltės forma, į nukentėjusiosios gydymosi trukmę, į tai, kad ji nepatyrė išorinių sužalojimų, sunkių pasekmių. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas neturtinės žalos dydžio klausimą išsprendė neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, nepakankamai įsigilinęs į taikytinus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, nepakankamai įvertino kilusias pasekmes ir dėl to nustatė neproporcingai menką atlyginimo dydį.
Pagal LR CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.
Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai I. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jai buvo nustatytas galvos smegenų sutrenkimas (b. l. 20, 89), dėl ko ji buvo nedarbinga 23 dienas (b. l. 124). Nukentėjusioji dėl eismo įvykio patyrė didelį sukrėtimą, fizinį skausmą, nerimą, iki šiol jaučia įtampą vairuodama. Dėl patirtos traumos jai sunku susikaupti darbe, pasikeitė jos bendravimo galimybės, tapo nervinga, sutriko miego funkcija. Visos šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusiajai priteistas 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra per mažas, todėl įvertinus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas, neturtinės žalos dydis didinamas iki 5000 Lt.
Dėl draudiko pareigos atlyginti draudėjo eismo įvykio metu trečiajam asmeniui padarytą žalą
LR CK 6.254 str. 1 d. nustatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Taigi civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. LR CK 6.254 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Taigi draudėjas turi atlyginti žalą tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka). Kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas, nustatoma pagal draudimo sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pačią draudimo sutartį.
Kolegija pažymi, kad civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo pareigos atlyginti I. K. padarytą žalą pagrindas yra 2008-05-06 sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, taip pat 2001 m. birželio 14 d. TPVCAPD įstatymas. Nuo 2007 m. birželio 11 d. galioja 2007 m. gegužės 17 d. šio įstatymo 11 straipsnio redakcija, pagal kurią draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą žalą ribojama šiomis sumomis: 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas, 2008-05-06 sudaręs su E. Š. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią minėtų sumų, tarp jų ir neturtinę žalą, neviršijančią 1000 eurų (3452 Lt) sumos.
Civilinis atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo turėjo būti priteista 460 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinis atsakovas, nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, remiasi Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu civiliniu atsakovu argumentu ir atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje galutinį atlygintinos neturtinės žalos dydį nustato teismas, spręsdamas baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimą ir vadovaudamasis LR CK 6.250 str. nurodytais kriterijais. Teismui nustačius neturtinės žalos dydį, kuris yra didesnis nei įstatyme numatyta maksimali neturtinės žalos atlyginimo suma, atitinkamai nustatoma ir draudiko pareiga atlyginti maksimalią TPVCAPD įstatyme nustatytą neturtinės žalos atlyginimo sumą (2K-207/2009). Iš to seka, kad tuo atveju, kai teismas nustato mažesnį neturtinės žalos dydį, negu įstatyme numatytas maksimalus neturtinės žalos dydis, draudikas privalo atlyginti visą nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą. Tai, kad draudikas nustatė mažesnį nei teismas neturtinės žalos dydį, nėra pagrindas atleisti jį nuo pareigos atlyginti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį tokia apimtimi, kokią nustato draudimo sutarties sudarymo metu galiojęs TPVCAPD įstatymas. Pagal šio įstatymo 11 straipsnį draudikas privalo atlyginti neturtinę žalą, neviršijančią 1000 eurų arba 3452 Lt sumos. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatytas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydis 5000 Lt, taigi konstatuotina, kad šioje byloje draudikas privalo atlyginti 3452 Lt neturtinę žalą, ką numato TPVCAPD įstatymas, o likusią neturtinės žalos dalį (1548 Lt) turi atlyginti draudėjas – E. Š., kadangi, kaip jau anksčiau minėta, draudėjas privalo atlyginti eismo įvykyje padarytą žalą tiek, kiek jos neatlygina draudimo įmonė (draudikas).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas didinant iš civilinio atsakovo atstovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo I. K. naudai priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 3452 Lt, taip pat priteisiant iš nuteistojo E. Š. nukentėjusiosios naudai 1548 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal LR BPK 106 str. nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas gali šių išlaidų nepriteisti ar priteisti mažiau atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį. Taigi apylinkės teismas pagrįstai nusprendė iš E. Š. priteisti nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo nepriteisė visų nukentėjusiosios turėtų išlaidų advokatui motyvuodamas tuo, kad vienas teismo posėdis neįvyko dėl asmeninių nukentėjusiosios priežasčių. Toks teismo motyvas prieštarauja LR BPK 106 str. nuostatoms. Nukentėjusiosios I. K. išlaidos advokatui, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, yra pagrįstos dokumentais (b. l. 140). Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas. Byloje nėra duomenų apie sunkią nuteistojo materialinę būklę, todėl nukentėjusios turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti turi būti priteistos iš nuteistojo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
n u t a r i a:
nukentėjusiosios I. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendį pakeisti.
Padidinti iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo nukentėjusiosios I. K. naudai priteistos neturtinės žalos dydį iki 3452 (trijų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt dviejų) litų.
Priteisti iš E. Š. nukentėjusiosios I. K. naudai 1548 (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis) litus neturtinės žalos atlyginimui.
Padidinti iš E. Š. nukentėjusiosios I. K. naudai priteistas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti iki 2000 Lt.
Nuteistojo E. Š. ir civilinio atsakovo atstovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo apeliacinius skundus atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Algerdas Urbšys
Teisėjai Algirdas Jaliniauskas
Jurgis Kiškis