Civilinė byla Nr. 2S-1564-781/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15598-2014-4
Procesinio sprendimo kategorija:129.1
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugpjūčio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. B. IĮ vadovo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V. M. pareiškimą dėl baudos V. B. IĮ vadovui V. B. skyrimo, suinteresuotas asmuo – išieškotojas – SĮ „Susisiekimo paslaugos“,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Antstolė V. M. pateiktu pareiškimu prašė skirti V. B. IĮ vadovui V. B. baudą už antstolės reikalavimų nevykdymą. Pareiškime nurodė, kad antstolė V. M. vykdo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimus dėl skolų išieškojimo iš skolininko E. K., 3 eilės išieškotojui SĮ „Susisiekimo paslaugos“. Antstolė nurodė, kad 2013-10-25 priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. 6 15 2013 10 25 6862, kuris tinkamai įteiktas 2013-10-30 V. B. IĮ, tačiau patvarkymas iki šios dienos nėra vykdomas. Antstolė taip nurodė, kad 2014-01-22 priimtas patvarkymas Nr. 36 15 2014 01 22 6862 dėl informacijos pateikimo dėl kokių priežasčių nėra vykdomas antstolės patvarkymas ir kodėl antstolė nėra apie tai informuota, kuris įteiktas 2014-01-27 V. B. IĮ. Jokių atskaitymų iš skolininko darbovietės antstolės kontoroje nebuvo gauta, taip pat skolininko darbovietė (direktorius) nepateikė paaiškinimo, kodėl nevykdomas privalomas antstolės patvarkymas. VSDFV duomenimis skolininkas E. K. dirba V. B. IĮ ir gauna atlyginimą, tačiau išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio V. B. IĮ neatlieka. Pasak antstolės, V. B. IĮ vadovas V. B. nevykdo antstolės patvarkymo, todėl antstolė jam siūlė skirti 1 000 Lt vienkartinę baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi antstolės pareiškimas dėl 1000 Lt baudos skyrimo V. B. tenkintas iš dalies. Nurodė, kad pagal CPK 585 str. nuostatas antstolio reikalavimai yra privalomi ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Teismas nustatė, kad antstolės patvarkymas nebuvo įvykdytas. Pagal CPK 585 str. 2 d. asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. CPK 585 str. 3 d., kuri papildo minėtąją 2 d., numato, kad jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui. Taigi teismas nusprendė, kad V. B. IĮ vadovas V. B. pažeidė imperatyvią proceso teisės normą, įsakmiai įpareigojančią vykdyti antstolės reikalavimus, susijusius su sprendimų vykdymu, išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio apskritai nedarė, informacijos apie tai, kodėl išskaitos nebuvo daromos nepateikė, todėl V. B. IĮ vadovui yra pagrindas skirti baudą už antstolės reikalavimų nevykdymą.
Įvertinęs pažeidimo pobūdį, tai, kad patvarkymai neįvykdyti, pažeidimas padaromas pirmą kartą, V. B. IĮ vadovas yra baudžiamas pirmą kartą, todėl V. B. IĮ vadovui V. B. teismas skyrė 200 Lt baudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo V. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartį ir baudos jam neskirti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Įmonė yra gavusi 3 patvarkymus iš antstolės B. P., 1 patvarkymą iš antstolės P. K., 1 patvarkymą iš antstolio A. N., 1 patvarkymą iš antstolio G. B. bei 1 patvarkymą iš antstolės V. M. dėl skolos išieškojimo iš E. K. darbo užmokesčio. Šiuo metu yra išskaičiuojama ir sumokama antstoliui G. B. ir antstolei P. K., atsiskaičius su šiais antstoliais mokėjimai bus tęsiami sekantiems antstoliams.
2. Visiems antstoliams mokėti ir rašyti laiškus yra nespėjama, išlaidų niekas nekompensuoja, jos nėra priskiriamos prie leidžiamų atskaitymų, todėl tai yra asmeninės lėšos. Be to, V. B. turi invalidumą, taip pat augina du mažamečius vaikus.
Pareiškėja V. M. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pagal LR CPK 585 str. 1 d. antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti informaciją yra privalomi ir turi būti įvykdyti per nustatytą terminą.
2. Vadovaujantis CPK 754 str. reikalavimai patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Taigi, pareiškėjo argumentas, kad atsiskaičius su antstoliais, kurių patvarkymus gavo anksčiau, tęs mokėjimus su kitais, yra nepagrįstas.
3. V. B. neatsakė į antstolės patvarkymą Nr. 36 15 2014 01 22 6862.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas nenustatė.
Byloje kilo ginčas ar šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas taikyti V. B. IĮ vadovui V. B. 200 Lt baudą už antstolės V. M. patvarkyme nurodytų įpareigojimų nevykdymą.
Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybe suteikė antstoliui (Lietuvos Respublikos antstoliu įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). CPK 585 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymu numatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi buti įvykdyti per antstolio nustatyta terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 1 000 Lt bauda už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog V. B. IĮ vadovas V. B. nevykdė Antstolio reikalavimų, su juo nebendradarbiavo, į antstolės patvarkymą neatsakė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokių aplinkybių konstatavimu. Taip pat pažymėtina, kad teismo skiriama bauda, kaip procesinė sankcija, neatlieka kompensuojamosios funkcijos, taip pat ši sankcija negali būti vertinama kaip „satisfakcija“ antstoliui ar išieškotojui. Bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą, todėl teismo sprendimą vykdančiam antstoliui, valstybei, išieškotojui, teisiškai svarbus pats baudos skyrimo faktas, o ne jos dydis. Aptartų motyvų kontekste teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino antstolės pareiškimą dėl piniginių sankcijų už antstolio reikalavimų nevykdymą taikymo skolininko bendrovės vadovui
Teismas, išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismui pateiktą civilinės ir vykdomosios bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, susijusias su antstolio prašymu skirti baudą, teisingai įvertino vykdymo procese susiklosčiusią faktinę situaciją, dėl to teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias visų asmenų pareigą vykdyti valdingus antstolio reikalavimus (CPK 585 str., 645 str.). Panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį suinteresuoto asmens skunde nurodyta, nepagrįsta aplinkybe, jog atsiskaičius su antstoliais, kurių patvarkymus gavo anksčiau, tęs mokėjimus su kitais, prielaidų nesudaro. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio dydis reglamentuotas CPK 736 straipsnyje, o reikalavimų patenkinimo eilė – CPK 754 straipsnyje. V. B. pateikta pažyma, iš kurios matyti apie vykdytas išskaitas pagal vykdomuosius raštus iš skolininko atlyginimo nepatvirtina, kad minėtos išskaitos vykdytinos pirmesne eile negu išieškojimai pagal antstoles V. M. pateiktą patvarkymą (CPK 754 str.). Taigi, pareiškėjo argumentas, kad atsiskaičius su antstoliais, kurių patvarkymus gavo anksčiau, tęs mokėjimus su kitais, yra nepagrįstas.
Taigi, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. B. IĮ vadovui V. B. pritaikė procesinio poveikio priemonę. Pažymėtina, kad skirtinos baudos konkretaus dydžio nustatymas priskirtinas teismo nuožiūrai. CPK 3 str. 7 d. nustatyta, kad jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl antstolio reikalavimo nevykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo interesus. Nagrinėjamu atveju teismas tinkamai įvertino esamą situaciją, atsižvelgė į bylos aplinkybes, į tai, kad asmuo padarė pažeidimą pirmą kartą ir pagrįstai skyrė 200 Lt baudą.
Kiti suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamam klausimui dėl paskirtos baudos (ne) taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso teisės normų, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl keisti jos ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Jūratė Varanauskaitė