LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. liepos 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2024 m. liepos 17 d. pateiktu ieškovės G. V. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo
, n u s t a t ė :
Ieškovė pateikė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, kurioje ieškovė prašė atnaujinti procesą. Bylą nagrinėję teismai atsisakė atnaujinti procesą, vertinę, kad ieškovės nurodyta aplinkybė apie nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusią naują Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatą nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą.
Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu kasacijos pagrindu – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Bylą nagrinėję teismai tarp ieškovės ir atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos susiklosčiusius administracinius teisinius santykius dėl atsakovės privalomo sprendimo ieškovės statybą laikyti savavališka ir privalomojo nurodymo ieškovei jos statinį griauti laikė civiliniais santykiais, nors pagal visus teisinių santykių požymius susiklostę teisiniai santykiai buvo grynai administraciniai teisiniai santykiai. Neteisingai kvalifikavę ginčą teismai vėliau netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
2. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai atsisakė retrospektyviai taikyti ieškovės (silpnesnės administracinių teisinių santykių šalies, kuriai buvo pritaikyta administracinė teisinė sankcija) teisinę padėtį gerinantį įstatymą. Kadangi tiek nagrinėjant bylą, tiek prašymo atnaujinti procesą teikimo dieną atsakomybės taikymo ieškovei senatis jau buvo suėjusi, atsisakydami atnaujinti procesą teismai pažeidė ieškovės lygybės su kitais tokioje pačioje situacijoje esančiais (tokio paties amžiaus neteisėtus statinius valdančiais) asmenimis principą, taip pat nubaudė ją už pažeidimą, kuris šiandien kitiems asmenims nebebūtų pažeidimas dėl senaties.
3. Bylą nagrinėję teismai nevertino naujai paaiškėjusio ieškovės teisinės padėties (faktinės situacijos) pasikeitimo, palyginus su kitais tokioje pat situacijoje atsiduriančiais asmenimis. Tiek ieškovės kaip pažeidėjos atžvilgiu sušvelnėjusio administracinio reglamentavimo pritaikymas (lex benignor retro agit), tiek asmenų lygybės prieš tą patį įstatymą faktinio pasikeitimo paaiškėjimas turėjo būti tikrinami ir vertinami pagal analogiją pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Kito procesinio instituto naujų teisinių aplinkybių pasikeitimui pagal lex benignor retro agit principą įvertinimui proceso įstatymai nenumato.
4. Savavališkos statybos aktas bei privalomasis nurodymas tokį statinį griauti yra administracinės atsakomybės dėl neteisėtų statybų sankcijos. Tais atvejais, kai įstatymais dėl tam tikrų priežasčių (senaties) griovimo sankcijų nebetaiko, turi būti sukurtas efektyvus teisinis instrumentas, leidžiantis šią įstatymų leidėjo valią pritaikyti visiems neteisėtų statybų, vykdytų daugiau negu prieš 10 metų, atvejams.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti G. V. (duomenys neskelbtini) 330 (tris šimtus trisdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. liepos 17 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 596.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Virgilijus Grabinskas
Jūratė Varanauskaitė