Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-25-383/2019

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00486-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) ir asmens J. S., kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukta apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutarties J. S. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2018 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 20-ANR N-3076-2018 J. S. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį - 60 eurų bauda už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 15 d., 17.05 val., vairuodamas automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, prieš apsisukdamas iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi atitinkamo krašto, keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio automobiliu FORD Transit, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavusiam tiesiai, gretima juosta ta pačia kryptimi, dėl ko abu automobiliai susidūrė ir buvo apgadinti.

2.       Nesutikdama su priimtu Institucijos 2018 m. vasario 15 d. nutarimu, J. S. jį apskundė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, prašydamas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu ir panaikinti skundžiamą institucijos nutarimą.

3.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 31 d. nutartimi skundžiamą Institucijos 2018 m. vasario 15 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną J. S. atžvilgiu nutraukė. Teismas konstatavo, jog nenustačius objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių J. S. veikoje teisės pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje sudėtį, visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, todėl skundžiamas Institucijos nutarimas naikintinas.

4.       Nesutikdama su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutartimi, Institucija apeliaciniu skundu prašo ją panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo byla būtų grąžinta Institucijai atlikti papildomą aplinkybių tyrimą.

1.4.1.                       Skunde nurodė, jog nors Kauno apylinkės teismas skundo nagrinėjimo metu J. S. administracinio nusižengimo byloje dėl įrodymų vertinimo priėmė sprendimą skirti eismo įvykio ekspertizę, tačiau 2018 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikto ekspertizės akto išvadoje nėra konstatuota, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo pagrindinė sąlyga kilti nagrinėjamam eismo įvykiui. Atkreipiamas dėmesys, jog ekspertizės akto išvados 3 atsakyme nurodyta, kad tiek automobilio VW Passat vairuotojo J. S., tiek automobilio Ford Transit vairuotojo A. M. veiksmai, vairuojant transporto priemones, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Ekspertizės akto išvados 4 atsakyme nurodyta, kad tiek automobilio Ford Transit vairuotojas A. M., siekdamas išvengti eismo įvykio turėjo atlikti išvadoje nurodytus veiksmus, tiek automobilio VW Passat vairuotojas J. S., siekdamas užtikrinti eismo saugumą ir nesudaryti kliūties kitam eismo įvykio dalyviui, taip pat turėjo atlikti išvadoje nurodytus veiksmus. Tačiau, teismas tenkindamas J. S. skundą, nutarties motyvuojamojoje dalyje, vertindamas įrodymus bei vadovaudamasis ekspertizės aktu nurodė, kad nėra įrodymų, kad J. S. sukėlė eismo įvykį, tuo pačiu pažymėjo, kad neatmeta versijos, kad automobilio Ford Transit vairuotojo A. M. veiksmai vairuojant transporto priemones, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Institucijos teigimu, tokiais motyvais teismas neteisingai traktuoja ekspertizės išvadą kadangi joje nėra nustatyta, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui.

1.4.2.                       Institucijos skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, kadangi jie sukelia abejones vieno iš pagrindinių įrodymų (eismo įvykio vietos schemos) patikimumu ir prieštarauja ekspertizės aktui Nr. 11-1314(18). Pažymima, kad ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertas, atliekant ekspertizę vadovaujasi byloje esančiu eismo įvykio vietos planu ir patikslintu eismo įvykio vietos planu, bei eismo įvykio vietos nuotraukomis. Ekspertizės metu sudarytame masteliniame eismo įvykio vietos fragmente yra nurodyti visi tie patys matmenys, policijos pareigūnams sudarant eismo įvykio vietos schemą, jiems įforminant eismo įvykį ir jie negali kelti abejonių. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, jog tuo metu galiojanti, 2011 m. liepos 19 d. patvirtinta, Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-673, Policijos patrulių veiklos instrukcija nurodė, kad policijos patruliai eismo įvykio vietoje gali sudaryti schemos juodraštį, t. y. schema sudaroma ne pagal mastelį, todėl joje pavaizduotų objektų dydžiai gali neatitikti realios situacijos, tačiau tam yra atliekami matavimai, pagal kuriuos vėliau galima sudaryti eismo įvykio vietos schemą pagal mastelį, kas ir buvo atlikta tiriant eismo įvykį bei atliekant eismo įvykio ekspertizę.

1.4.3.                      Taip pat institucijos skunde teigiama, jog teisėjas vadovaudamasis ANK 640 straipsnio 2 dalimi ir skirdamas ekspertizę pasirengimo teisme nagrinėti bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje metu, priima nutartį prieš tai pranešęs administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Tokiu būdu Institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę pateikti ekspertui klausimus. Tačiau institucija apie tai informuota nebuvo, todėl negalėjo pateikti klausimų, kurie būtų reikšmingi ekspertizės atlikimui.

5.       J. S., kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta apeliaciniu skundu prašo, priteisti jam iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos patirtas nagrinėjimo teisme išlaidas pagal pateiktus dokumentus, t. y. 1000 Eur pirmosios instancijos teisme ir 363 Eur apeliacinės instancijos teisme.

1.5.1.                      Skunde atkreipiamas dėmesys, jog ANK 636 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta, jog jei buvo pareikštas prašymas priteisti turtinės žalos atlyginimą, nutarime nurodomos išvados dėl turtinės žalos padarymo, taip pat iš kokio asmens, kokiam asmeniui ir kokio dydžio priteisiamas turtinės žalos atlyginimas. Ir nors šiame straipsnyje nėra nurodyta konkrečiai „išlaidų atlyginimas“, tačiau ryšį suponuoja ANK XXXIX skyriaus konstrukcija, kuriame bendrai reglamentuota turtinės žalos atlyginimas ir bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimas, taip pat ANK 666 straipsnis, kuris nurodo, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Vertinant šią teisės normą lingvistiškai, akivaizdu, kad komentuojamas ANK 666 straipsnis yra susijęs tik su ta BPK dalimi, kuri reglamentuoja proceso išlaidų priteisimą, t.y. BPK 103-106 straipsniais.

1.5.2.                      Pareiškėjo J. S. pastebėjimu, BPK 105 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktu nustatyta tvarka. ANK 666 straipsnis tiesiogiai nurodo, jog išlaidoms atlyginti taikomos BPK nuostatos. Tai reiškia, jog nagrinėjant šį klausimą reikšminga yra ir teismų praktika baudžiamosiose bylose. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjo imperatyviai reglamentuota, jog baudžiamojoje byloje tik išteisintas kaltinamasis gali kreiptis dėl proceso išlaidu atlyginimo ir tik tuo atveju teismas sprendžia proceso išlaidų atlyginimo klausimą. Skundo autoriaus įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakęs dėl jo prašymų priteisti patirtų išlaidų atlyginimą pažeidė ANK 636 ir 666 straipsnius, todėl iš dalies yra naikintina priimant naują nutartį, kuria paliekamas nutarimas panaikinti institucijos nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, tačiau kartu turi būti priteisiamos patirtos proceso išlaidos.

6.       Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą J. S. prašė, apeliacinį skundą atmesti, kadangi jis visiškai nepagrįstas ir nelogiškas. J. S. teigimu 2018 m. spalio 31 d. pirmosios instancijos teismo nutartyje labai aiškiai išdėstyta, jog byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad eismo įvykį sukėlė būtent J. S., o 2018 m. rugsėjo 28 ekspertizės aktas galutinai patvirtina, jog nagrinėjamoje situacijoje nėra aišku, kuris vairuotojas sukėlė eismo įvykį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

1.        Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, J. S. apeliacinis skundas netenkintinas.

2.       Institucijos skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados, jog nenustatyta objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių J. S. veikoje teisės pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, sudėtį. Teigiama, jog apylinkės teismas nagrinėdamas J. S. skundą administracinio nusižengimo byloje, nevertino byloje surinktos medžiagos kaip svarių įrodymų, todėl nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl J. S. padaryto nusižengimo. J. S. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nepagrįstai nepriteistų  patirtų proceso išlaidų. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.

3.       Pagrindinės duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.

4.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra nustatyta objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių J. S. veikoje teisės pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, sudėtį. Aukštesnysis teismas, priešingai nei nurodė apylinkės teismas skundžiamame nutarime, neturi jokio pagrindo abejoti Institucijos 2018 m. vasario 15 d. nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma skundžiamoje teismo nutartyje, Institucija išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė teisingas išvadas, jog J. S. 2017 m. gruodžio 15 d., 17.05 val. Savanorių pr. 192, vairuodamas automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, prieš apsisukdamas iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi atitinkamo krašto, keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio automobiliu FORD Transit, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavusiam tiesiai, gretima juosta ta pačia kryptimi, dėl ko abu automobiliai susidūrė ir buvo apgadinti, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 106 punktų reikalavimus t.y padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Institucija pripažindama N. S. padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, pagrįstai rėmėsi administracinio nusižengimo byloje ROIK 18076506601 surinktais rašytiniais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos transporto priemonių padėtys po eismo įvykio bei patikslintu eismo įvykio vietos planu (b. l. 15-16, 17), fotonuotraukomis, kuriose taip pat užfiksuotos automobilių padėtys po eismo įvykio bei jų apgadinimų pobūdis ir lokalizacija (b. l. 18-22), eismo įvykio vietovės fotonuotraukomis (b. l. 29-30), policijos pareigūnų D. J. ir A. M. tarnybiniais pranešimais (b. l. 10, 11),A. M. paaiškinimu (b. l. 12), J. S. paaiškinimais (b. l. 13,14) bei kitais duomenimis.

5.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas neįvertino J. S. paaiškinimo, kur jis pripažino itin svarbią aplinkybę, kad jis atliko persirikiavimą eismo juostose (Administracinio nusižengimo byloje ROIK 18076506601, b. l. 13).

1.5.1.                      Iš bylos medžiagos matyti, jog J. S. tiek duodamas paaiškinimu policijos komisariate, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme ginčijo savo kaltę dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Pirminiame savo paaiškinime policijos komisariate teigė, jog 2017 m. gruodžio 15 d., apie 17.00 val., Kauno m. išvažiavo iš Savanorių pr. 192 pastato kiemo, pasukęs į dešinę, persirikiavo leistinoje vietoje į antrą eismo juostą. Buvo įsijungęs kairės pusės posūkio signalą. Jo automobiliui esant pilnai antroje eismo juostoje pajuto smūgį į kairės pusės galinį sparną. J. S. teigimu automobilis Fodr Transit prieš susidūrimą nestabdė, nes negirdėjo stabdymo garso ir nematė stabdymo žymių ant kelio. Vėlesniame savo paaiškinime policijos komisariate, J. S. išdėstė analogiškas eismo įvykio aplinkybes kaip ir pirminiame paaiškinime, tik papildė, kad prieš susidūrimą stovėjo ties Savanorių pr. ir Žemgulio g. sankirtos su įjungtu kairiuoju posūkio signalu antroje eismo juostoje apie 30-40 sekundžių kai pajuto automobilio galo pajudinimą ir apsisukęs pamatė baltą aukštą automobilį, kuris buvo įsirėmęs į jo automobilio kairįjį galinį sparną. Atsitrenkimo į jo automobilio kairį galinį sparną metu automobilis Ford Transit, jo automobilį nubloškė į dešinę pusę. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu J. S. patvirtino savo vėlesniame paaiškinime nurodytas aplinkybes. Tačiau kaip matyti iš eismo įvykio aplinkybes tyrusio specialisto A. M. tarnybinio pranešimo, specialistas išnagrinėjęs visas eismo įvykio aplinkybes nustatė, kad automobilis VW Passat nebuvo iš anksto persirikiavęs apsisukimo manevrui į antrą eismo juostą, kadangi pagal automobilių padėtį po susidūrimo bei apgadinimus ant automobilių, nustatyta, kad J. S. vairuodamas automobilį VW Passat nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, prieš apsisukdamas iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi atitinkamo krašto, keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio automobiliui Ford Transit važiavusiam tiesiai, gretima juosta ta pačia kryptimi, dėl ko abu automobiliai susidūrė ir buvo apgadinti. Apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teisme A. M. patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes bei nurodė, kad tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad automobilis VW Passat keitė važiavo kryptį, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą, neįsitikino, kad tai saugu, ir tokiu būdu užkirto kelią antra juosta važiavusiam Ford Transit dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Papildomą schemą braižė todėl, kad pirminė įvykio schema neatitiko mastelinės schemos, lyginat su realiu vaizdu nuotraukose. Liudytojo teigimu pakako įrodymų, kad dėl eismo įvykio yra kaltas J. S.. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklausto policijos pareigūno D. J. manymu, VW Passat vairuotojas persirikiuoti negalėjo, nes turėjo kirsti ištisinę juostą. Liudytojo teigimu, jo sudaryta ir nubraižyta 2017 m. gruodžio 15 d. eismo įvykio schemą yra teisinga. Stabdymo žymės nebuvo tikrinamos, nes buvo šlapia danga ir jos nebuvo matomos. Liudytoju apklaustas A. M. paaiškino, kad jis nuo Kauno centro link Karmėlavos važiavo Savanorių prospektu įmonės automobiliu Ford Transit. Važiavo iki 50 km/h antra juosta, buvo tamsu. Bevažiuojant iš administracinio pastato, iš stovėjimo aikštelės išsisuko VW Passat į pirmą juostą, ir iš karto parodė posūkį ir nieko nelaukęs, galimai neapsižiūrėjęs ar nepamatęs, ėmė apsisukinėti. Kai VW Passat pradėjo rodyti posūkį, jis nestabdė, bet, kai pamatė, kad žmogus daro manevrą ir galimai nemato, tada jis pradėjo stabdyti. Kiek pamena, juosta buvo ištisinė. Tai, kad VW Passat automobilis važiuodamas pirma juosta pradėjo apsisukimo manevrą taip užkirsdamas Ford Transit važiavimo kryptį, A. M. nurodė ir pirminiame savo paaiškinime iš karto po įvykio. Netikėti šio liudytojo parodymais aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi jo parodymai nuoseklūs ir neprieštaraujantys kitiems byloje esantiems objektyviems duomenims.

1.5.2.                       Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog įvykio vietoje apsisukimo manevrą pagal Kelių eismo taisykles buvo galima atlikti, todėl būtina nustatyti tik tai, kurio vairuotojo veiksmai pirmieji sąlygojo eismo įvykio kilimą, t. y. buvo ne šalutinė, antraeilė sąlyga, tačiau pagrindinė, tiesioginė analizuojamo įvykio priežastis. Kelių eismo taisyklių 106 punktas numato, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Nors J. S. bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad iš pirmos eismo juostos į antrą persirikiavo ir sustojo nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų t.y. rodydamas posūkį ir nekirsdamas ištisinės linijos, skiriančios pirmąją eismo juostą nuo antros, o persirikiavimo manevrą atliko toje vietoje, kur baigiasi ištisinė linija ir prasideda brūkšninė, tačiau kaip pagrįstai nurodyta ir Institucijos 2018 m. vasario 15 d. nutarime, vertinant byloje esančias eismo įvykio schemas bei fotonuotraukas, kuriose užfiksuotos automobilių padėtys po eismo įvykio bei jų apgadinimų pobūdis ir lokalizacija, akivaizdžiai matyti, jog VW Passat automobilio vairuotojui norint atlikti posūkio į kairę ar apsisukimo manevrą, šioje vietoje nėra galimybės iš anksto persirikiuoti prie pat važiuojamosios dalies krašto ir stovėti, kaip teigia J. S., nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių 3 pr. 1.1 punkto reikalavimų. Persirikiavimo manevrą iš pirmos eismo juostos į antrąją VW Passat vairuotojas galėjo atlikti toje vietoje kur baigiasi ištisinė kelio horizontalaus ženklinimo linija ir prasideda brūkšninė linija ir tai tik vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimais, jog keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, nagrinėjamu atveju tiesiai antrąja eismo juosta važiavusiam automobiliui Ford Transit. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina J. S. iškeltą versiją, jog jis prieš eismo įvykį stovėjo persirikiavęs antroje eismo juostoje su įjungtu kairio posūkio signalu apie 30-40 sekundžių kai pajuto automobilio galo pajudinimą ir apsisukęs pamatė baltą aukštą automobilį, kuris buvo įsirėmęs į jo automobilio kairįjį galinį sparną. Atkreiptinas dėmesys, jog rašant paaiškinimą policijos pareigūnams eismo įvykio dieną, tokių aplinkybių J. S. nebuvo nurodęs, o minėtą versiją iškėlė tik praėjus dviem savaitėms po eismo įvykio rašant papildomą paaiškinimą. Šias J. S. nurodytas aplinkybes paneigia ir A. M. paaiškinimas rašytas eismo įvykio dieną, kuriame jis nurodė, kad važiuodamas Savanorių pr. matė kaip VW Passat automobilis išsuko iš pastato kiemo ir važiavo priekyje ta pačia kryptimi pirmąją eismo juosta, atstumu nuo jo automobilio apie 5 metrus ir ties sankryža su Žvingulio g. pradėjo apsisukimo manevrą iš pirmos eismo juostos, taip jam užkirsdamas važiavimo kryptį (b. l. 12). Tai, kad J. S. nurodytoje vietoje, norėdamas atlikti posūkio į kairę (apsisukimo) manevrą, neturėjo galimybės nekirsdamas ištisinės horizontalaus ženklinimo linijos iš anksto persirikiuoti prie pat važiuojamosios dalies krašto ir ten stovėti, kaip jau buvo minėta, patvirtina ir byloje esančios eismo įvykio schemos bei fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos automobilių padėtys po eismo įvykio.

1.5.3.                      Nesutiktina su skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada, jog administracinio nusižengimo byloje esanti eismo įvykio vietos schema (ROIK 18076506601 adm. b. l. 15), o taip pat įvykio fotonuotraukos nepatvirtina to fakto, kad būtent J. S. sukėlė eismo įvykį, kadangi fotonuotraukose užfiksuota situacija neatitinka nubraižytos įvykio schemos. Kaip pagrįstai nurodyta Institucijos apeliaciniame skunde, eismo įvykio metu galiojanti 2011 m. liepos 19 d. patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-673 Policijos patrulių veiklos instrukcija nurodė, kad policijos patruliai eismo įvykio vietoje gali sudaryti schemos juodraštį, t.y. schema sudaroma ne pagal mastelį, todėl joje pavaizduotų objektų dydžiai gali ir neatitikti realios situacijos, tačiau tam yra atliekami matavimai, pagal kuriuos vėliau galima sudaryti eismo įvykio vietos schemą pagal mastelį, kas vėliau ir buvo padaryta tiriant eismo įvykį. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog kaip matyti iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 28 d. ekspertizės akto Nr. 11-1314 (18), ekspertai atlikdami eismo įvykio ekspertizę vadovavosi pateiktu masteliniu eismo įvykio vietos fragmentu, kuris buvo sudarytas pagal byloje esantį eismo įvykio vietos planą, patikslintą eismo įvykio vietos planą bei pagal eismo įvykio vietos nuotraukas. Aukštesniojo teismo vertinimu, abejoti šių įrodymų patikimumu, nėra jokio pagrindo.

1.5.4.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kai yra akivaizdu, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, ekspertizės skyrimas yra perteklinis įrodymų rinkimas. Vien dėl to, kad eismo dalyvis, dėl kurio veiksmų įvyko eismo įvykis, nepripažįsta kaltės, negali būti pagrindas skirti ekspertizę.

1.5.5.                      Pažymėtina ir tai, jog nors pirmosios instancijos teismas dėl įrodymų vertinimo ir buvo priėmęs sprendimą skirti eismo įvykio ekspertizę, tačiau ekspertai atlikę minėtą ekspertizę negalėjo konstatuoti, kurio konkrečiai iš eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui. Ekspertai atsakydami į klausimą kokia buvo pagrindinė (būtinoji) eismo įvykio kilimo priežastis, ekspertizės išvados 3 punkte nurodė, kad jeigu automobilio VW Passat vairuotojas J. S. prieš eismo įvykį judėjo kairiojo posūkio kreive, tai jo veiksmai, - keisdamas judėjimo kryptį, t.y. judėdamas kairiojo posūkio kreive nedavė kelio antra eismo juosta judėjusiam automobiliui Ford Transit, kurį vairavo A. M. ir susidūrė su jo vairuojamu automobiliu, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Automobilio VW Passat vairuotojo J. S. nurodytoje situacijoje, jeigu prieš eismo įvykį jis stovėjo antroje eismo juostoje apie 30-40 sekundžių, tai šiuo atveju automobilio Ford Transit vairuotojo A. M. veiksmai, - savalaikiai nemažino vairuojamo automobilio važiavimo greičio ir susidūrė su priekyje antroje eismo juostoje stovėjusiu automobiliu VW Passat, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo įvykio kilimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ekspertai ir nenustatė būtinosios eismo įvykio kilimo priežasties, kadangi ekspertams trūko duomenų nustatyti ar automobilis VW Passat susidūrimo metu judėjo, tačiau byloje surinkti objektyvūs duomenys (liudytojų A. M., A. M., D. J. parodymai, tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schemos bei fotonuotraukos ir kt.), teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog būtent J. S. veiksmai, - keisdamas judėjimo kryptį į kairę, nedavė kelio antra eismo juosta judėjusiam automobiliui Ford Transit ir su juo susidūrė - buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui. Kaip jau buvo minėta, J. S. versija, kad jo automobilis susidūrimo metu jau persirikiavęs į antrą eismo juostą stovėjo apie 30-40 sekundžių, buvo paneigta byloje surinktais objektyviais įrodymais. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina išvadą, kad J. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 106 punktų reikalavimus ir tuo pačiu padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Institucijos 2018 m. vasario 15 d. nutarimu J. S. paskirta nuobauda buvo tinkamai individualizuota, todėl panaikinti jo atsakomybę nėra jokio teisinio pagrindo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas naikintinas.

Dėl J. S. apeliacinio skundo

6.       Apeliaciniu skundu J. S. prašo priteisti jam iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos patirtas nagrinėjimo teisme išlaidas pagal pateiktus dokumentus, t. y. 1000 Eur pirmosios instancijos teisme ir 363 Eur apeliacinės instancijos teisme.

1.6.1.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nuostatos. Vertinant šią teisės normą lingvistiškai, akivaizdu, kad komentuojamas ANK 666 straipsnis yra susijęs tik su ta BPK dalimi, kuri reglamentuoja proceso išlaidų priteisimą, t. y. BPK 103-106 straipsniais. BPK 105 straipsnio 6 dalis numato galimybę išteisintajam, jei byla pradėta tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, prisiteisti visas proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Pagal BPK normų aiškinimą, tuo atveju, kai yra priimamas išteisinamasis nuosprendis, iš ikiteisminio tyrimo institucijų nepriteisiama išteisintojo turėtos išlaidos. Šiuo atveju išteisintajam netaikoma BPK 103-106 str. normos dėl turėtų proceso išlaidų ar padarytos žalos, o reglamentuoja kitas Įstatymas. Pagal analogiją Administracinio nusižengimo byloje nutraukus administracinę bylą pažeidėjo atžvilgiu, iš institucijos proceso išlaidos nepriteisiamos. Be to, kadangi paliekama galioti institucijos nutarimas, J. S. apeliacinio skundo argumentai dėl proceso išlaidų plačiau nenagrinėjami.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutartį ir priimti naują nutartį – palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2018 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 20-ANR N-3076-2018 administracinio nusižengimo byloje ROIK 18076506601.

J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutar

Teisėjas