Administracinė byla Nr. A-1064-756/2022

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00260-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu I. D. prisistatančiam asmeniui, jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,

vertėjaujant Ilmai Zarembienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu I. D. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečiu I. D. prisistatančio asmens prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.        Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) piliečiu I. D. prisistatantis asmuo (toliau – ir Užsienietis) teismui pateikė prašymą, prašydamas leisti apsigyventi adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – nustatyti, kad jis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) apie savo buvimo vietą.

2.       Užsienietis prašyme nurodė, kad buvo sulaikytas Tarnybos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) jau daugiau kaip tris mėnesius ir laikomas konteineryje – uždarose patalpose. Pažymėjo, jog tiek laiko būnant mažame konteineryje, neturint jokios asmeninės erdvės, teisės į privatumą, jam sutriko psichinė sveikata, jautė nerimą, kankino nemiga, buvo apėmusi depresija bei kamavo mintys apie savižudybę. Pabrėžė, kad Centre tiekė nepriimtiną maistą, dėl to jautė skrandžio, viso kūno skausmus, sukeltus nuolatinės psichologinės įtampos, nerimo. Jo sveikata blogėjo ir dėl menko fizinio judėjimo bei, kad minėtos sąlygos atitiko neteisėtą žmogaus kankinimą.

3.       Užsienietis pažymėjo, kad sudarė nuomos sutartį ir norėtų apsigyventi prašomoje vietoje, kur galėtų oriai gyventi patogesnėmis ir komfortiškesnėmis sąlygomis, pinigų viešbučiui persiųstų tėvai, gyvenantys Užsieniečio kilmės valstybėje.

4.       Centras atsiliepime nurodė, jog Užsienietis 2021 m. birželio 26 d. neteisėtai, ne per valstybės sienos pasienio kontrolės punktą perėjo Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos. Užsienietis neturėjo asmens tapatybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, sulaikymo metu buvo prisistatęs kitu asmeniu ((duomenys neskelbtini) piliečiu). Buvo pateikęs prieglobsčio prašymą, Migracijos departamentas 2021 m. spalio 26 d. sprendimu Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikė, bet Užsienietis minėtą sprendimą apskundė.

5.       Centras pažymėjo, kad Užsienietis 2021 m. liepos 1 d. buvo apgyvendintas Centre, mažų palapinių miestelyje, vėliau perkeltas į didžiųjų palapinių miestelį ir 2021 m. liepos 21 d. perkeltas į konteinerinį namelį. Teigė, jog Užsienietis nebuvo sulaikytas, o tik neįleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir apgyvendintas Centre, jis turi galimybę išeiti į lauką ir ten būti neribotą laiką, gali naudotis visa miestelio infrastruktūra ir telefonu. Nurodė, kad miestelio teritorijoje yra higienos normas atitinkantys tualetai, dušai bei virtuvė, atskira patalpa su sporto treniruokliais, Centre dirba socialiniai darbuotojai, psichologai, medicinos personalas ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Atkreipė dėmesį į tai, jog Užsienietis per visą laikotarpį į Centro šeimos gydytojo kabinetą dėl sveikatos sutrikimų kreipėsi tris kartus. Centro vertinimu, jo sveikatos būklė nebuvo kritinė ir neatitiko Užsieniečio prašyme minėtų pareiškimų. Centras taip pat nurodė, kad tiekiamas maistas atitiko patvirtintas rekomendacijas, užsieniečiai maitinami tris kartus, turi galimybę maistą pasišildyti virtuvėje. Konteineriniame namelyje gyvena 4 asmenys, jie nemokamai gauna šiltus rūbus, avalynę.

II.

6.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu Užsieniečio prašymą atmetė ir skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje trims mėnesiams iki 2022 m. vasario 26 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6 dalimi buvo apgyvendintas Tarnyboje.

8.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, jog Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje minimas laikinas apgyvendinimas iš esmės galėjo prilygti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintai alternatyviai sulaikymui priemonei – apgyvendinimui Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

9.       Teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, jo asmens tapatybė nebuvo nustatyta, egzistuoja rizika, kad Užsienietis gali siekti išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis iki bus galutinai išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir nustatyta jo teisinė padėtis.

10.       Teismas, vertindamas Užsieniečio apgyvendinimo faktines sąlygas, pažymėjo, jog Užsienietis gali judėti uždaroje teritorijoje, neišeinant iš jos, jam buvo užtikrinama medicininė priežiūra, gali naudotis telekomunikacijos priemonėmis, o Užsieniečio nurodytas viešbutis neužtikrintų to, kad po apgyvendinimo jis iš viešbučio nepasišalintų. Teismo vertinimu, nebuvo pagrindo Užsieniečiui skirti jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, bet buvo pagrindas skirti Tarnybos prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, nes Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje nėra.

III.

11.       Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir Užsieniečio pareiškimą tenkinti.

12.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Pirmosios instancijos teismas atmestinai įvertino Užsieniečio pareiškime išdėstytus argumentus, neišsamiai analizavo susijusias aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas.

12.2.       Teismas nevertino aktualių individualių aplinkybių bei pareiškime minimų motyvų. Pareiškime Užsienietis skundėsi jo apgyvendinimo sąlygomis, tačiau teismas neanalizavo ir nevertino ar Užsieniečio laikino apgyvendinimo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus ir Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatytus standartus. Užsieniečiui nėra prieinama kvalifikuota psichologinė pagalba, kuri Užsieniečiui reikalinga nuolat. Teismas nevertino ypatingai prastos Užsieniečio psichologinės būklės, jo įpratimą gyventi šiltomis sąlygomis, taip pat to, kad Užsienietis neturi jokių nusižengimų, yra taikaus, nuosaikaus būdo, psichologiškai palūžęs, ir ar Užsieniečiui taikoma priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams pasiekti ir kodėl siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti pritaikius Užsieniečio prašomą priemonę.

12.3.       Užsienietis nėra bandęs išvykti iš Lietuvos Respublikos, laikėsi apgyvendinimo tvarkos.

13.       Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14.       Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.       Teismo sprendimas taikyti neįleistam į Lietuvos Respubliką Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę prieštarauja Įstatymo 5 straipsnio 6 ir 8 dalims. Įstatymo leidėjas nenumato galimybės neįleistam į Lietuvos Respubliką Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinant jį už laikinos apgyvendinimo vietos teritorijos ribų. Teismas visų pirma turi vertinti, ar Migracijos departamentas išsprendė įleidimo į Lietuvos Respubliką klausimą. Užsieniečio apgyvendinimas Centre yra proporcinga ir būtina priemonė siekiant įstatyme numatytų tikslų.

14.2.       Užsienietis nėra sulaikytas, o tik neįleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir apgyvendintas Centre, apgyvendinimo sąlygos atitinka teisės aktų reikalavimus.

14.3.       Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai veikdamas bendrininkų grupėje, jo asmenybė nenustatyta, todėl egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, nes yra rimtas pagrindas manyti, jog Užsieniečio prieglobsčio prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti priimti ir įvykdyti sprendimą grąžinti Užsienietį į kilmės šalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

15.       Byloje kilo ginčas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo Užsieniečiui.

16.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad Užsieniečio tapatybė nenustatyta, jis yra prieglobsčio prašytojas ir, jog prašoma apgyvendinimo vieta neužtikrina jo buvimo Lietuvos Respublikoje, atmetė Užsieniečio prašymą skirti jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

17.       Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas atmestinai įvertino Užsieniečio pareiškime išdėstytus argumentus, neišsamiai analizavo susijusias aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas.

18.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

19.       Užsienietis pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime skundėsi jo apgyvendinimo sąlygomis, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu išnagrinėti ir įvertinti, ar nagrinėjamoje byloje laikino apgyvendinimo sąlygos atitinka teisės aktų reikalavimus ir Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatytus standartus. Šiuo aspektu reikšminga laikytina aplinkybė, jog tokių asmenų galimybė pateikti įrodymus dėl galbūt netinkamų apgyvendinimo sąlygų, yra ribota. Todėl užsieniečiui / prieglobsčio prašytojui aiškiai nurodžius reikšmingas apgyvendinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų apgyvendinimo sąlygų užtikrinimu, tenka institucijai, atsakingai už šių asmenų apgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021). Vertinant, ar Užsieniečio apgyvendinimo sąlygos yra tinkamos, situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgus tiek į teisės aktuose nustatytus reikalavimus laikinam prieglobsčio prašytojų apgyvendinimui, tiek ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo taikomus standartus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021).

20.       Sprendžiant šio pobūdžio klausimus, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, reikalaujama įvertinti asmens gyvenimo sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, jei reikia, klausimus, susijusius su medicinos paslaugų ir psichologinės pagalbos prieinamumu, individualią pareiškėjų padėtį ir jų pasirinkimus, taikomą teisinį režimą, jo tikslą ir trukmę bei faktišką apribojimų kumuliacinį poveikį (2021 m. kovo 2 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje R. R. ir kiti prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 36037/17).

21.       Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis jam taikyto apgyvendinimo metu turi galimybę laisvai judėti Centro teritorijoje, jam užtikrinama medicininė pagalba, gali naudotis telefonu, todėl skyrė jam Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

22.       Vertindama šią pirmosios instancijos teismo išvadą teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 5 straipsnio 7 dalies nuostatas šio straipsnio 6 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo toje pačioje dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 (šiuo metu galioja 2021 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1V-748 redakcija) patvirtintas Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) nustato neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną užsieniečių, sulaikytų neteisėtai atvykusių į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai esančių Lietuvos Respublikoje užsieniečių, taip pat užsieniečių, pateikusių prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, laikinąjį apgyvendinimą Centre, apgyvendintų Centre užsieniečių teises ir pareigas, drausminio poveikio ir skatinimo priemonių jiems taikymą, sveikatos priežiūrą, materialinį ir buitinį aprūpinimą, draudimų ir apribojimų taikymą, užimtumo organizavimą, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimą bei apgyvendintų centre užsieniečių išvykimą iš centro. Tvarkos apraše, be kita ko, yra nustatytos apgyvendinimo sąlygos, taikomos sulaikytiems prieglobsčio prašytojams. Tvarkos aprašo 15.1 punkte nustatyta, kad sulaikyti užsieniečiai apgyvendinami atskirai nuo sulaikytų prieglobsčio prašytojų. Apgyvendinti centre sulaikyti užsieniečiai užrakinami gyvenamuosiuose aukštuose / gyvenamuosiuose sektoriuose. Iš užrakintų gyvenamųjų aukštų / gyvenamųjų sektorių sulaikyti užsieniečiai išleidžiami: į pasimatymus; paskambinti telefonu; į valgyklą; į socialinės reabilitacijos užsiėmimus; į susitikimus su advokatu (teisiniu atstovu); iškvietus centro darbuotojui; nuvykti pas sveikatos priežiūros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiūros specialisto paskirtu priėmimo laiku); laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia veikla (Tvarkos aprašo 18 p.).

23.       Pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas Užsieniečio apgyvendinimo sąlygas bei Centro atsiliepime pateiktą medžiagą vertindama nurodytų normų kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Užsieniečiui taikyta priemonė asmens teisių suvaržymo pobūdžiu neprilygsta teisiniam režimui, kuris pagal Tvarkos aprašą taikomas sulaikytiems užsieniečiams. Tokiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikyta priemonė savo turiniu atitinka Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę.

24.       Užsienietis pareiškime ir apeliaciniame skunde prašė skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę - nustatyti, kad jis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Tarnybai apie savo buvimo vietą ir leisti jam apsigyventi jo pasirinktoje vietoje.

25.       Vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. To paties straipsnio 2 dalyje pateiktas alternatyvių sulaikymui priemonių sąrašas: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

26.       Nustačius, kad Užsieniečiui šiuo metu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, svarbu įvertinti galimybę skirti Užsieniečio prašomą priemonę ir, ar šiuo metu taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą.

27.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą. Vertinant užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti atsižvelgiama į tai, ar šia priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę priemonę. Šiuo tikslu reikšmingomis gali būti aplinkybės, inter alia (be kita ko) charakterizuojančios prieglobsčio prašytojo asmenybę, atskleidžiančios tam tikrus specialius asmens poreikius (be kita ko, prieglobsčio prašytojo, kaip pažeidžiamo asmens, turimas statusas), įvairių medicininių ar kitokių būtinųjų paslaugų, kurių nėra galimybės suteikti prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo vietoje, poreikis ir pan. Kita vertus, sprendžiant švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimą būtina įvertinti, ar tokia priemonė bus pakankama Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti. Šiuo atžvilgiu atsižvelgtina į tai, kad pagal Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį užsieniečiui, dėl kurio nėra priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką, nesuteikiama teisė nevaržomai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje iš esmės nustatė alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo ribas užsieniečiams, dėl kurių nėra priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką – t. y. jiems gali būti taikomos tik nesuteikiančios teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje alternatyvios sulaikymui priemonės. Tik išimtiniais atvejais gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4270-492/2021, 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4322-629/2021).

28.       Nagrinėjamoje byloje Užsieniečio prašoma skirti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė – elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba Tarnybai apie savo buvimo vietą – laikytina viena iš švelniausių įstatymų leidėjo numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių, tačiau jos taikymui išimtinių atvejų objektyviai nenustatyta. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad Užsieniečio tapatybė nenustatyta, jo prieglobsčio prašymas nėra galutinai išnagrinėtas, byloje nėra Užsieniečio pareiškime minimos nuomos sutarties, nepateikti objektyvūs duomenys (įrodymai), kad Užsienietis turi realią galimybę susimokėti už nuomojamą būstą bei pajamų pragyvenimui, ir, jo teigimu, reikalingam gydymui, sprendžia, jog egzistuoja pagrįsta rizika, kad Užsienietis, leidus jam apsigyventi jo pasirinktoje vietoje, gali pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis. Užsieniečio argumentai dėl galimo tėvų materialinio aprūpinimo yra tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, atsižvelgdama, be kita ko, ir į proporcingumo principą, daro išvadą, jog būtinybės taikyti Užsieniečiui jo prašomą vieną iš švelniausių alternatyvių sulaikymui priemonių nenustatyta.

29.       Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo. Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu I. D. prisistatančio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Ernestas Spruogis

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė