Civilinė byla Nr. e3K-3-124-469/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00810-2024-7

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01746-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.16.11.2 

                                                     (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės ir Eglės Zemlytės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo į vieną bylą sujungtas civilinę bylą pagal ieškovių A. O. ir V. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių A. O. ir V. M. (toliau – ieškovės) ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys E. O., O. R., V. R.,

ir civilinę bylą pagal ieškovų A. C., A. L., A. R., A. M., A. B., A. Z., A. B., B. G., D. K. T., D. P., D. P., E. K., E. D., G. B., G. S., H. P., I. J., I. K., I. V., I. Ž., I. K., J. Ž., J. L., L. R., N. L., O. B., R. C., R. M., S. G., S. K., T. S., V. P. (D.), V. R., V. K. (V. K.), V. S., V. J., V. R., V. P., Z. M., N. V., B. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. C., A. L., A. R., A. M., A. B., A. Z., A. B., B. G., D. K. T., D. P., D. P., E. K., E. D., G. B., G. S., H. P., I. J., I. K., I. V., I. Ž., I. K., J. Ž., J. S., J. A., J. L., L. R., N. L., O. B., R. S., R. C., R. M., S. G., T. S., S. K., V. G., V. P., V.  P. (D.), V. R., V. K., V. S., V. J., V. R., V. P., Z. M., N. V., B. K. (toliau – ieškovai) ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys K. K., D. L., K. R., J. K. (B.), B. B., M. B., S. Z., L. R. (K.), V. B., R. S. B., L. B., D. B., D. G., V. K., L. T., R. T., E. P., D. B., G. B., D. P., G. Č., T. Č., K. K., P. D., U. D., E. S. (D.), V. D., P. D., E. S., E. P., J. P., M. P., G. J., G. J., L. J., E. K., S. V., G. V., V. V., K. A., I. U. (K.), O. P., R. M. (P.), E. Ž., A. V. (P.), I. P. (P.), K. P., A. P., A. P., E. S., M. S., D. A., L. K. (V.), S. D., E. R., B. V., D. A., E. M., E. V. (B.), R. G., V. J., G. S., D. S., T. C., J. M., V. B., M. R. M., E. M., M. M., M. S., D. B. (S.), A. K., E. M., D. M., A. B. K., M. G., A. G., A. G., A. P., G. P., T. P., G. P., G. P., J. Z., J. K., M. G., R. A. (G.), D. R., D. K. (R.), R. P., M. G., E. M., R. M., G. M., V. V., M. K. (toliau – tretieji asmenys).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio reglamentavimo, kai gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudarytos Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (toliau – ir Kompensacijų įstatymas) 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovės A. O. ir V. M. civilinėje byloje Nr. e2-4616-475/2024 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-00810-2024-7) prašė įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ bei Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 2–4 punktais perskaičiuoti nuo 2015 m. sausio 1 d. ieškovėms nuomos mokestį už jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas:

2.1.                      ieškovei A. O. apskaičiuotą nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. liepos 2 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, nuomos sutarties Nr. 201-9-613 sąlygas ir šios sutarties priedo 2009 m. liepos 2 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas;

2.2.                      ieškovei V. M. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. liepos 1 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, nuomos sutarties Nr. 201-9-608 sąlygas ir šios sutarties priedo 2009 m. liepos 1 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas.

3.       Ieškovės nurodė, kad jos (ieškovė A. O. ir jos šeimos nariai (tretieji asmenys) bei ieškovė V. M.) buvo iškeldintos iš savininkams grąžintų butų, todėl pasirinko Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą valstybės garantiją. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius valstybės vardu išdavė ieškovėms valstybės garantinius dokumentus, pagal kuriuos valstybė (garantas) įsipareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomoti kitas valstybės ar savivaldybės gyvenamąsias patalpas, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Esminis kriterijus, nulėmęs ieškovių valią dėl valstybės garantijos pasirinkimo, buvo atsakovės sukurtas lūkestis, kad nuomos kaina bus tokia, kokia nurodyta savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktuose, taigi atitinkamą laiko tarpą (galimai ir iki gyvenimo galo) nuomos mokesčio mokėti nereikės, o pakaks savininkui grąžinto buto vertės, į kurią įskaičiuojami nuompinigiai.

4.       Vykdant Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus, su ieškove A. O. buvo sudaryta 2009 m. liepos 2 d. nuomos sutartis, jai išnuomota 71,08 kv. m gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini); nustatyta šių patalpų nuomos kaina – 49,58 Eur (171,18 Lt); su ieškove V. M. buvo sudaryta 2009 m. liepos 1 d. nuomos sutartis, jos pagrindu buvo išnuomota 38,04 kv. m gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini), patalpų nuomos kaina – 30,97 Eur (106,95 Lt).

5.       Ieškovių teigimu, atsakovė nuo 2015 m. vienašališkai ir neteisėtai pakeitė nuomos sutarčių sąlygas ir kasmet pradėjo didinti nuomos mokestį, taigi atitinkamai terminas, per kurį ieškovės buvo atleistos nuo nuomos mokesčio mokėjimo, ėmė trumpėti. Ieškovės ikiteismine pretenzija kreipėsi į atsakovę, reikalaudamos nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus ir perskaičiuoti joms nuomos kainą pagal kainą, kuri buvo apskaičiuota ir nustatyta 2009 m. nuomos sutarčių prieduose, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti.

6.       Ieškovai civilinėje byloje Nr. e2-6207-1126/2024 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-01746-2024-6) prašė įpareigoti atsakovę perskaičiuoti nuo 2015 m. sausio 1 d. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal su ieškovais sudarytų Savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, nuomos sutarčių sąlygas ir priedų – Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktų – nuostatas, vadovaujantis Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“, bei pagal Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 2–4 punktų nuostatas (Vyriausybės 2004 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 138 redakcija):

6.1.                      ieškovei A. C. apskaičiuotą nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. rugsėjo 21 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-888 sąlygas ir jos priedo 2009 m. rugsėjo 21 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas;

6.2.                      ieškovei A. L. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. kovo 31 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. 201-9-184 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 25 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.3.                      ieškovui A. M. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. kovo 31 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-190 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 25 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.4.                      ieškovei A. R. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. balandžio 17 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-364 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 26 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.5.                      ieškovei A. B. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. balandžio 3 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. 201-9-257 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 23 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.6.                      ieškovei A. Z. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. balandžio 10 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-353 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 26 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.7.                      ieškovei A. B. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. kovo 31 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-185 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 20 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.8.                      ieškovei B. G. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2013 m. lapkričio 21 d. nuomos sutarties Nr. SR-1941 sąlygas ir jos priedo 2013 m. lapkričio 21 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.9.                      ieškovei D. K. T. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. balandžio 10 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-340 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 26 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.10.                      ieškovei D. P. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. balandžio 3 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-250 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 23 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas;

6.11.                      ieškovei D. P. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. balandžio 3 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-247 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 20 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.12.                      ieškovei E. K. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. balandžio 10 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-357 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 26 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.13.                      ieškovei E. D. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. balandžio 10 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-355 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 27 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.14.                      ieškovei G. B. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. balandžio 10 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-342 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 26 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.15.                      ieškovei G. S. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. balandžio 3 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-262 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 30 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.16.                      ieškovui H. P. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. balandžio 10 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-346 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 26 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.17.                      ieškovei I. J. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. balandžio 3 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-244 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 14 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.18.                      ieškovei I. K. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. spalio 9 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-948 sąlygas ir jos priedo 2009 m. spalio 9 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.19.                      ieškovei I. V. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. balandžio 3 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-266 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 25 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.20.                      ieškovei I. Ž. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. kovo 31 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-181 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 25 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.21.                      ieškovei I. K. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. kovo 31 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-200 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 18 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.22.                      ieškovei J. Ž. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. balandžio 10 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-348 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 26 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.23.                      ieškovei J. S. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. balandžio 3 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-246 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 20 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.24.                      ieškovei J. A. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. kovo 31 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-180 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 18 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.25.                      ieškovei J. L. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2014 m. kovo 19 d. nuomos sutarties Nr. SR-0431 sąlygas ir jos priedo Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.26.                      ieškovei L. R. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. balandžio 3 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-258 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 20 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.27.                      ieškovei N. L. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. balandžio 3 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-245 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 27 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.28.                      ieškovei O. B. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. balandžio 10 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-350 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 26 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.29.                      ieškovei R. S. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. balandžio 10 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-352 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 26 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.30.                      ieškovei R. C. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. balandžio 10 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-358 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 26 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.31.                      ieškovui R. M. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. balandžio 3 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-237 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 27 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.32.                      ieškovei S. G. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. balandžio 3 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-232 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 20 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.33.                      ieškovei S. K. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2010 m. lapkričio 29 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-271 (1) sąlygas ir jos priedo 2010 m. lapkričio 29 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.34.                      ieškovui T. S. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas(duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. balandžio 3 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-267 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 25 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.35.                      ieškovei V. G. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. balandžio 27 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-300 sąlygas ir jos priedo 2009 m. balandžio 27 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.36.                      ieškovei V. P. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. kovo 31 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-188 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 23 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas;

6.37.                      ieškovei V. P. (D.) nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. balandžio 29 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-378 sąlygas ir jos priedo 2009 m. balandžio 23 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.38.                      ieškovui V. R. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. balandžio 23 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-379 sąlygas ir jos priedo 2009 m. balandžio 23 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.39.                      ieškovui V. K. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2010 m. rugsėjo 17 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-396 sąlygas ir jos priedo 2010 m. rugsėjo 17 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.40.                      ieškovui V. S. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. balandžio 3 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-269 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 25 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.41.                      ieškovei V. J. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. balandžio 3 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-259 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 25 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.42.                      ieškovui V. R. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. kovo 31 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-192 sąlygas ir jos priedo 2012 m. kovo 1 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.43.                      ieškovei V. P. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. balandžio 3 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-270 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 30 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.44.                      ieškovui Z. M. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. kovo 31 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-204 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 18 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.45.                      ieškovei N. V. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. balandžio 3 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-261 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 26 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas; 

6.46.                      ieškovei B. K. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), perskaičiuoti pagal 2009 m. kovo 31 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-196 sąlygas ir jos priedo 2009 m. kovo 23 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas.

7.       Ieškovai nurodė, kad vykdant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatas, ieškovai ir jų šeimos nariai (tretieji asmenys) buvo iškeldinti iš savininkams grąžintų butų. Ieškovai pasirinko vieną iš Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų garantijų, Kauno miesto savivaldybės administracija valstybės vardu išdavė jiems valstybės garantinius dokumentus, pagal kuriuos valstybė (garantas) įsipareigojo Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomoti kitas valstybės ar savivaldybės gyvenamąsias patalpas, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę.

8.       Esminis ieškovų pasirinkimą nulėmęs kriterijus buvo atsakovės sukurtas lūkestis, kad nuomojamų patalpų nuomos kaina išliks tokia, kokia nurodyta savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktuose, ir atitinkamą laikotarpį (galimai ir iki gyvenimo pabaigos) nereikės mokėti nuomos mokesčio, nes pakaks savininkui grąžinto buto vertės, į kurią įskaičiuojami nuompinigiai. Vykdydama šias garantijas, Kauno miesto savivaldybės administracija išnuomojo ieškovams savivaldybei nuosavybės teise priklausančius butus (duomenys neskelbtini) namuose.

9.       Pradžioje atsakovė nuomos mokestį įskaičiuodavo į grąžinto buto vertę vadovaudamasi nuomos sutarčių sąlygomis ir nuomos sutarties prieduose (savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktuose) nustatytu dydžiu. Tačiau vėliau atsakovė pradėjo skaičiuoti didesnį nuomos mokestį, taigi laikotarpis, kuriuo ieškovai iš esmės būtų atleisti nuo nuomos mokesčio mokėjimo, ėmė trumpėti. Ieškovų teigimu, atsakovė vienašališkai pakeitė nuomos sutarčių sąlygas ir nuo 2015 m. pradėjo ieškovams skaičiuoti didesnį nuomos mokestį, jį kasmet vis didindama. Atsakovė nepagrįstai įskaito didesnį nuomos mokestį į grąžintų patalpų vertę, taip siekdama kuo greičiau grąžintų patalpų vertę įskaityti į nuompinigius tam, kad vėliau ieškovai mokėtų nuomos mokestį komercinėmis sąlygomis. Ieškovai nėra socialinio būsto nuomininkai, jie neatitinka socialiai remtinų asmenų statuso, jie taip pat nėra ir savo valia komercinėmis sąlygomis nuomojantys savivaldybės būstus asmenys.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

10.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4616-475/2024 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-00810-2024-7) ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovę perskaičiuoti nuo 2015 m. sausio 1 d. ieškovei A. O. apskaičiuotą nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), pagal 2009 m. liepos 2 d. nuomos sutarties sąlygas ir jos priedo nuostatas; ieškovei V. M. apskaičiuotą nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), pagal 2009 m. liepos 1 d. sudarytos nuomos sutarties sąlygas ir jos priedo nuostatas; priteisė iš atsakovės kiekvienai ieškovei po 841 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei valstybei 23,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. 

11.       Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas 2004 m. rugsėjo 28 d. valstybės garantiją nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame bute, 2009 m. gegužės 13 d. įsakymu nutarė išnuomoti V. T., E. O., A. O., V. R., O. R. savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), ir nustatė savininkui grąžinto buto rinkos vertę (34 465 Eur), kuri įskaičiuojama į išnuomojamo buto nuomos mokestį. 2009 m. liepos 2 d. buvo sudaryta atsakovės ir ieškovės A. O. savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, nuomos sutartis, kuria ieškovei ir kartu su ja gyvenantiems asmenims Kauno miesto savivaldybė suteikė neterminuotai naudotis išnuomotu butu. 2009 m. liepos 2 d. savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktu nuomininkei A. O. buvo apskaičiuotas 49,58 Eur nuomos mokestis. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovei A. O. skaičiuojamas 272,75 Eur nuomos mokestis.

12.       Teismas nustatė ir tai, kad, vykdydamas 2007 m. kovo 29 d. valstybės garantiją nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. gegužės 13 d. įsakymu nutarė išnuomoti ieškovei V. M. savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), ir nustatė savininkui grąžinto buto rinkos vertę (30 989 Eur), kuri įskaičiuojama į išnuomojamo buto nuomos mokestį. 2009 m. liepos 1 d. su ieškove V. M. buvo sudaryta savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, nuomos sutartis dėl šio buto neterminuotos nuomos. 2009 m. liepos 1 d. savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktu nuomininkei V. M. apskaičiuotas 30,97 Eur nuomos mokestis. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovei V. M. skaičiuojamas 151,61 Eur nuomos mokestis.

13.       Ieškovės 2023 m. lapkričio 26 d. pretenzija kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl nuomos kainos perskaičiavimo ir permokos grąžinimo, tačiau atsakovė 2023 m. lapkričio 26 d. atsakymu į pretenziją atsisakė perskaičiuoti nuomos mokestį.

14.       Teismas pažymėjo, kad ieškovių ir atsakovės nuomos teisiniai santykiai valstybės garantijų pagrindu (Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas) susiklostė 2009 m. Nuomos mokestis nuomos sutarčių su ieškovėmis sudarymo metu buvo apskaičiuotas pagal Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793 patvirtinto Valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomojimo, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 5 punktą ir nustatytas pagal Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Nuomos mokesčio tvarka). Į nuomos mokestį įskaičiavus visą nuomininko nuomotų savininkui grąžintų patalpų vertę, nuomininkas įsipareigojo mokėti savivaldybės apskaičiuotą ir nustatytą nuomos mokestį, t. y. sutartyse nustatytą mokestį. Nuomos mokesčio dydis nustatytas nuomos sutarčių prieduose – savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos apskaičiavimo akte.

15.       Nei nuomos sutartyse, nei Nuomos mokesčio tvarkoje nebuvo nuostatos, leidžiančios atsakovei vienašališkai keisti nuomos sutartyje nurodytą nuomos mokesčio dydį už nuomojamas patalpas ar periodiškai perskaičiuoti nuomos mokesčio dydį, išskyrus tik atvejus, jei, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatomis, padidėja ar pamažėja patalpų nuomos mokesčio tarifai, nurodyti nuomos sutartyje (sutarties 8.4 punktas). Nuomos sutartys su ieškovėmis nebuvo pakeistos, nutrauktos ar panaikintos, todėl atsakovė, nuo 2015 m. pradėjusi skaičiuoti ieškovėms nuomos mokestį pagal pakeistą nuomos mokesčio apskaičiavimo reglamentavimą, nepagrįstai vienašališkai pakeitė nuomos sutarties sąlygas ir perskaičiavo nuomos mokesčio dydį, kuris įskaičiuojamas į grąžintino turto vertę.

16.       Nuomos teisiniai santykiai susiklostė Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, taigi ieškovės yra valstybės garantijos turėtojos, kurioms išnuomoti gyvenamieji būstai, į nuompinigius įskaičiuojant savininkui grąžintų patalpų vertę, o nuomos kaina apskaičiuota pagal išskirtinai joms taikomą tuometinį reglamentavimą ir nustatyta šalių sudarytose sutartyse. Kadangi nuomos sutartys su ieškovėmis sudarytos dar iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1487, kuriuo patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika (toliau – ir Metodika), priėmimo, tai atsakovė nepagrįstai nuomos kainos apskaičiavimo formulę taiko su ieškovėmis sudarytoms sutartims ir perskaičiuoja nuomos kainą ieškovėms. Remdamasis tuo, teismas padarė išvadą, kad atsakovei taikant reglamentavimą, kuris negaliojo nuomos sutarties sudarymo metu, o šalims nuomos sutartimi susitarus dėl nuomos mokesčio dydžio bei apskaičiavimo tvarkos, kuri galiojo sandorio sudarymo dieną, yra pažeidžiami ieškovių teisėti lūkesčiai, todėl ieškinį tenkino.

17.       Teismas, priimdamas sprendimą byloje, jis rėmėsi Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1478-962/2022 ir Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-546-587/2023, nes šiose bylose nagrinėtas ginčas savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės yra analogiškas nagrinėjamai bylai, nors bylose skiriasi ieškinių reikalavimai dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo laikotarpio.

18.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal  atsakovės apeliacinį skundą, 2025 m. sausio 10 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

19.       Kolegija nurodė, kad savivaldybių turtu kaip viešuoju turtu galima disponuoti tik įstatymo nustatytais atvejais ir būdais. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį nustatančios teisės normos užtikrina tinkamą savivaldybės socialinės funkcijos įgyvendinimą, jos yra imperatyviojo pobūdžio, taigi šalys, sudarydamos nuomos sutartį, negali pažeisti šių normų reikalavimų. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis nėra sutarties šalių susitarimo dalykas, jis reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Kolegija pažymėjo, kad savivaldybės pareiga apskaičiuoti ir perskaičiuoti savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį pagal aktualią Vyriausybės nustatytą tvarką grindžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.583 straipsnio 2 dalies nuostata. Dėl to pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuomos sutartimis nustatytas nuomos mokestis buvo fiksuotas ir nekintantis.

20.       Kolegija nepagrįsta pripažino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė vienašališkai pakeitė nuomos sutarties sąlygas, perskaičiuodama nuomos mokesčio dydį. Kolegija rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2011 pateiktu išaiškinimu, kad, pasikeitus norminiais aktais nustatytai nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai, šalių nuomos sutartis neturi būti keičiama, jos sąlyga dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo dydžio lieka galioti, ja remiantis nuomos mokesčio dydis nustatomas pagal pasikeitusį reglamentavimą. Be to, nuomos sutarčių 8.4 punkte šalys nustatė, kad, padidėjus ar sumažėjus patalpų nuomos mokesčio tarifams arba pastebėjus jo apskaičiavimo klaidų, nuomotojas turi nedelsiant jį perskaičiuoti normatyvinių aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovės nėra nurodžiusios kokių nors teisės aktų, pagal kuriuos jos būtų įgijusios teisę savivaldybės gyvenamąsias patalpas neterminuotai nuomotis už fiksuotą ir nekintančią kainą.

21.       Nei valstybė, nei ieškovėms valstybės suteiktą garantiją įgyvendinusi savivaldybė nebuvo prisiėmusi įsipareigojimo netaikyti ieškovėms savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį nustatančių teisės aktų. Taigi ieškovėms negalėjo susiformuoti teisėtas lūkestis, kad, tęsiantis šalių neterminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniams santykiams, nuomos mokestis išliks nepakitęs.

22.       Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1487 išdėstyta nauja Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ redakcija, pagal kurią savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal Metodikos nuostatas. Tačiau jame nėra įtvirtintų išimčių asmenims, pasinaudojusiems Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta garantija, t. y. nenustatyta, kad skaičiuojant nuomos mokestį už gyvenamąsias patalpas tokiai asmenų grupei Metodika netaikoma.

23.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6207-1126/2024 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-01746-2024-6) ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovę perskaičiuoti ieškovams (išskyrus ieškovę J. L.) nuo 2015 m. sausio 1 d. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal ieškovų sudarytų nuomos sutarčių sąlygas ir jų priedo Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akto nuostatas, vadovaujantis Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 bei Nuomos mokesčio tvarkos 2–4 punktų nuostatomis; ieškinio dalį dėl ieškovės J. L. reikalavimo atmetė.

24.       Teismas nurodė, kad šalys sudarė Savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, nuomos sutartis, kurių forma buvo patvirtinta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 17 d. įsakymu. Pagal sutarties 3.6 punktą, į nuomos mokestį atsakovei įskaičiavus visą nuomininko ir Sutarties 2 punkte nurodytų asmenų nuomotų savininkui grąžintų patalpų vertę, nuomininkai įsipareigojo mokėti savo lėšomis savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo akte nurodytą nuomos mokestį, apskaičiuotą pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką. Tai, kad sutarčių 8.4 punkte nustatyta galimybė pakeisti nuomos mokestį, kai padidėja, sumažėja mokesčio tarifai arba pastebimos jų apskaičiavimo klaidos, teismo vertinimu, nesuteikia atsakovei teisės pakeisti mokestį vienašališkai. Atsakovė įsipareigojo padengti nuomos mokestį iš lėšų, skirtų valstybės garantijoms nuomininkams vykdyti, iki bus išskaičiuota visa nuomininko ir Sutarties 2 punkte nurodytų asmenų nuomotų savininkui grąžintų patalpų rinkos vertė, nurodyta šiame sutarties punkte bei valstybės garantiniame dokumente.

25.       Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, keisdama nuomos kainą (kuri buvo nurodyta Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akte), buvo gavusi ieškovų pritarimą. Dėl to teismas nusprendė, kad nuomos mokestis yra esminė sutarčių sąlyga, kuri gali būti keičiama tik pirmiau aptartais atvejais. Nuomos mokesčio dydį sutarties šalys aptarė sutarties sudarymo metu; šie mokesčio dydžiai, taip pat ir mokėjimo tvarka yra siejami ir su valstybės garantija (sutarties 8.4 punktas, Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Garantijos dydis susietas su ieškovų turėto turto rinkos verte (Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 5 dalis), jis nustatomas tik vieną kartą ieškovams išduotuose Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės garantijos raštuose. Teismas pritarė ieškovų pozicijai, kad „nuomos mokesčio perskaičiavimas, artinant jį prie dabartinių rinkos kainų, yra neįmanomas nekeičiant ir valstybės garantijų dydžio, atsižvelgiant į ieškovų prarasto turto dabartinę rinkos vertę“.

26.       Konstatavęs, kad atsakovė, remdamasi rinkos kainos pokyčiais, keičia tik tas nuomos mokėjimo sąlygas, dėl kurių ieškovai greičiau išnaudos valstybės garantijose nurodytas sumas, bet kartu nesukuria ieškovams sąlygų užtikrinti duotų garantijų, atitinkančių tas pačias, dabartines rinkos sąlygas, teismas priėjo prie išvados, kad tokie atsakovės veiksmai neatitinka sąžiningumo principo, pažeidžia ieškovų teisėtus lūkesčius.

27.       Atsakovės veiksmai, perskaičiuojant nuomos mokestį ir patalpų nuomos mokesčio tarifus keičiant ne šalių sutarimu, o taikant pakeistas nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkas ir formules, atsižvelgiant į besikeičiantį poįstatyminį reglamentavimą, yra neteisėti, nes nei sutartyse, nei jų sudarymo metu galiojusiuose teisės aktuose toks leidimas atsakovei nenustatytas.

28.       Teismas atmetė ieškovės J. L. reikalavimą perskaičiuoti laikotarpio nuo 2015 m. sausio 1 d. nuomos mokestį, nes nustatė, kad visa valstybės skola įskaityta į nuompinigius jau 2015 m.

29.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės J. L. ir atsakovės apeliacinius skundus, 2025 m. kovo 18 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir priėmė naują sprendimą – visus ieškinio reikalavimus atmetė.

30.       Kolegija nurodė, kad ieškovai, sudarę su Kauno miesto savivaldybe gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, turi pareigą mokėti nuomos mokestį. Su ieškovais sudarytų sutarčių prieduose (Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktuose) nurodytas nuomos mokestis apskaičiuotas pagal tuo metu galiojusį Nuomos mokesčio tvarką, patvirtintą Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472. Šiuo nutarimu patvirtinta bendra visų valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. 

31.       Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis nėra sutarties šalių susitarimo dalykas, jis yra reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Savivaldybės pareiga apskaičiuoti ir perskaičiuoti savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį pagal aktualią Vyriausybės nustatytą tvarką pagrįsta CK 6.583 straipsnio 2 dalies nuostata. Dėl to kolegija nepritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog su ieškovais sudarytomis sutartimis nustatytas nuomos mokestis buvo fiksuotas ir nekintantis. Ieškovai nėra nurodę teisės aktų, kurių pagrindu jie būtų įgiję teisę savivaldybės gyvenamąsias patalpas neterminuotai nuomotis už fiksuotą ir nekintamą kainą. Nuomos mokesčio dydis buvo nurodytas tik gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo momentu ir tik iki jo perskaičiavimo teisės aktų nustatyta tvarka. Tai nustatė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintos tipinės nuomos sutarties formos ir su ieškovėmis sudarytų nuomos sutarčių 3.6 ir 8.4 punktų nuostatos.

32.       Tiek ieškovų sudarytų nuomos sutarčių 8.4 punkte nustatyta galimybė nuomotojui perskaičiuoti nuomos mokestį padidėjus ar sumažėjus patalpų nuomos mokesčio tarifams arba pastebėjus jo apskaičiavimo klaidų, tiek kasacinio teismo praktika, kad, pasikeitus norminiais aktais nustatytai nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai, šalių nuomos sutartis neturi būti keičiama, jos sąlyga dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo dydžio lieka galioti, ja remiantis nuomos mokesčio dydis nustatomas pagal pasikeitusį reglamentavimą, sudarė pagrindą kolegijai pripažinti nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovė vienašališkai pakeitė nuomos sutarties sąlygas ir, keičiantis Vyriausybės nustatomai nuomos mokesčio apskaičiavimo socialinio būsto nuomininkams ar savivaldybės būsto nuomininkams tvarkai, neteisėtai vienašališkai perskaičiavo nuomos mokesčio dydį, įskaičiuojamą į grąžintino turto vertę. 

33.       Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1487 buvo pakeistas Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 472 ir jis išdėstytas nauja redakcija. Pagal naują nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusią šio akto redakciją, savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal Metodiką. Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 1487 nėra nustatytų išimčių asmenims, pasinaudojusiems Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta garantija, t. y. nėra nustatyta išimčių, kad tokiai asmenų grupei (nuomininkams) Metodika netaikoma. Dėl to kolegija nusprendė, kad atsakovė pagrįstai perskaičiavo ieškovams išnuomotų patalpų nuomos mokestį pagal Metodikos nuostatas. Kolegijos nuomone, nebuvo teisinio pagrindo susiformuoti ieškovų lūkesčiams, kad nuomos mokestis nesikeis. Atsižvelgdama į išvadą, kad atsakovė pagrįstai perskaičiavo nuomos mokestį, kolegija atmetė ir ieškovės J. L. apeliacinį skundą.

34.       Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias valstybės garantijų vykdymą, nuomos mokesčio už savivaldybės gyvenamąsias patalpas skaičiavimo bei mokėjimo tvarką, asmenims pasinaudojus Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta garantija, tai kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo tenkintas, ir atmetė visą ieškinį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

35.       Kasaciniu skundu ieškovės A. O. ir V. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 10 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimą (teisminio proceso Nr. 2-69-3-00810-2024-7). Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

35.1.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 263 straipsnį ir 270 straipsnio 4 dalį, nes neįsigilino į ginčo teisinių santykių esmę, kad ieškovės turi Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą valstybės garantiją ir nuomos santykiai tęsiasi būtent šios nuostatos pagrindu, todėl juos netinkamai kvalifikavo; neanalizavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų ir juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatų, kurios ieškovėms sukūrė teisėtą lūkestį mokėti nuomos sutarčių prieduose nustatytą apskaičiuoto dydžio nuomos mokestį; nepagrįstai, pažeisdamas teisės aktų galiojimo taisyklę, šalių santykiams taikė Metodiką. Apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kokiu pagrindu laiko pagrįstu atsakovės sprendimą priskirti ieškoves prie laisva valia rinkos kaina nuomojančių savivaldybės būstą nuomininkų, ignoravo tai, kad ieškovėms, kaip valstybės garantijos turėtojoms,  taikoma ne nauja savivaldybės būsto (išskyrus socialinį būstą) nuomos mokesčio apskaičiavimo formulė, o nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal rinkos kainas. 

35.2.                      Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Kauno apygardos teismo praktika analogiškoje byloje (Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-546-587/2023), taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, taip pat nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose pateiktais aiškinimais dėl teismo precedento reikšmės. Tiek nurodomos civilinės bylos, tiek ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra analogiškos, t. y. ieškovės gyvena tame pačiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), jos taip pat yra savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomininkės, su kuriomis nuomos teisiniai santykiai tęsiasi Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, ieškovės nurodė tą patį faktinį pagrindą, iš kurio kildina savo reikalavimą, ir įrodinėja savo teisę į valstybės paramą bei įstatymo leidėjo sukurtus teisėtus lūkesčius, kaip ir ieškovai Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje Nr. e2A-546-587/2023. Nurodomoje byloje teismai įpareigojo atsakovę perskaičiuoti tokiems nuomininkams skaičiuojamą numos mokestį.

35.3.                      Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi bendromis CK 6.583 straipsnio 2 dalies, 6.580 straipsnio 4 dalies normomis, reglamentuojančiomis nuomos santykius, bet neatsižvelgė į tai, kad nuomos sutartys sudarytos kitu pagrindu, t. y. netaikė Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos. Teismas neanalizavo šalių teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų (Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (toliau – Apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas), Kompensacijų įstatymo, Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 793, Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo) ir jų pokyčių įtakos šalių teisiniams santykiams, nesirėmė Konstitucinio Teismo išaiškinimais, kuriuose pasisakyta dėl savininkams grąžintuose gyvenamuosiuose būstuose gyvenančių nuomininkų išskirtinumo nuo kitų nuomininkų, nuomojančių savivaldybei priklausančias patalpas laisva valia, ir dėl valstybės pareigos nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinta tokių nuomininkų teisė apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis. Teismas neteisingai nustatė ieškovių statusą ir jų turimų teisių apimtį. Kadangi ieškovės pasirinko vieną iš Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų garantijų ir valstybė įsipareigojo joms išnuomoti kitas tinkamas gyventi patalpas, tai netekusios teisės privatizuoti savininkui grąžinto būsto, ieškovės išliko socialinio (nekomercinio) būsto nuomininkėmis ir jų statusas nepakito.

35.4.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė lex retro non agit (įstatymas neturi atgalinio veikimo galios) taisyklę. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, pagal kurią nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką atsakovė turi apskaičiuoti ieškovėms mokėtiną mokestį: 1) pagal iki 2014 m. gruodžio 31 d. galiojusiu Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 patvirtintos Nuomos mokesčio tvarkos nuostatas; 2) nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu patvirtintos Metodikos nuostatas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas šalių teisiniams santykiams, susiklosčiusiems iki Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1487 priėmimo, pritaikė Metodikoje nustatytą nuomos mokesčio perskaičiavimą, nors nutarimo Nr. 1487 2.2 punkte buvo nustatyta, jog savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių, sudarytų iki 2002 m. gruodžio 31 d. pagal Apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, sąlygos nekeičiamos, išskyrus CK nustatytus atvejus. Dėl to daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis Metodikos nuostatomis.

35.5.                      Teismas išvadą dėl atsakovės pareigos perskaičiuoti savivaldybei priklausančių patalpų nuomos mokestį pagal aktualią Vyriausybės nustatytą tvarką nepagrįstai grindė CK 6.583 straipsnio 2 dalimi. CK 6.580 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas vienašališkai keisti gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygas. Teismas neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad už ieškovių nuomojamus būstus nuompinigių suma, kurios dydis nustatytas atsižvelgiant į rinkos vertę pagal valstybės garantijos išdavimo metu užfiksuotą savininkui grąžinto buto būklę, kuri nėra perskaičiuojama ir kuri periodiškai turėjo būti įskaitoma į nuompinigius, buvo fiksuota ir sumokėta avansu (Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 14 dalis). Taigi ieškovių nuomojamų būstų nuompinigių suma užfiksuota ir periodiškai neperskaičiuotina iki visiško atsakovės nuomos mokesčio įskaitymo į savininkui grąžinto buto vertę. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2011, nes jos faktinės aplinkybės skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Teismo nurodytoje kasacinio teismo nutartyje nėra pateikta jokių išaiškinimų dėl su valstybės garantijų turėtojais sudarytų nuomos sutarčių sąlygų aiškinimo ir taikymo, savivaldybės teisės pakeisti nuomininkų teisinį statusą ir, pasikeitus nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai, nuomos mokestį nuomininkams skaičiuoti ne įtraukiant valstybės paramą, o pagal rinkos kainas.

36.       Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovių kasacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

36.1.                      Nėra pagrindo teigti, kad vieną iš valstybės garantijos rūšių pasirinkę asmenys turi išskirtinį statusą, leidžiantį jiems turėti daugiau teisių, nei turi kiti asmenys, nuomojantys savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas ieškovių pasirinktą valstybės garantijos rūšį, neturėjo tikslo, kad valstybės garantijoje nustatytos pinigų sumos užtektų visam laikotarpiui, kurį nuomininkai gyvens šiose gyvenamosiose patalpose. Valstybė garantijos pagrindu garantavo nuomininkų, gyvenusių savininkams grąžintose gyvenamosiose patalpose, konstitucinę teisę turėti gyvenamąsias patalpas, bet, įvykdžius valstybės garantiją, nuomininkai, pasirinkę Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto nustatytą valstybės garantiją, nebeturi išskirtinio statuso kitų savivaldybės gyvenamąsias patalpas nuomojančių nuomininkų atžvilgiu ir jiems negarantuojama, kad jiems visą gyvenimą nuomos mokestis nesikeis.

36.2.                      Nuomininkams, gyvenusiems savininkams natūra grąžintuose namuose (butuose) ir pasirinkusiems vieną iš valstybės garantijų rūšių (išsinuomojus kitą valstybei ar savivaldybei priklausančią gyvenamąją patalpą), jų teisė į būstą laikoma visiškai įgyvendinta. Tokią išvadą leidžia daryti Kompensacijų įstatymo, Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793 patvirtintos Tvarkos aprašo nuostatos, Konstitucinio Teismo praktika (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 9/95, 2013 m. gegužės 30 d. nutarimas), taip pat administracinio teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1419-858/2015; 2013 m. liepos 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-1-148/2013) ir kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2013; 2010 m. kovo 216 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2010) praktika. 

36.3.                      CK 6.583 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. galiojusio Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį nustato savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta tvarka. Nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojančio Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta Metodika, nustato nuomos mokesčio dydį. Taigi tiek ankstesnis, tiek ir dabar galiojantis reglamentavimas įtvirtina, kad gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka, o formulė, pagal kurią turi būti skaičiuojamas ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis, nustatyta Nuomos mokesčio tvarkoje arba Metodikoje. Dėl to ieškovių pareiga mokėti gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį kilo iš gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (CK 6.576 straipsnis), o atsakovės pareiga apskaičiuoti ir perskaičiuoti nuomos dydį pagal aktualią Vyriausybės nustatytą tvarką kyla iš CK 6.583 straipsnio 2 dalies nuostatos. Sutarčių prieduose (savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktuose) nurodytas nuomos mokestis apskaičiuotas pagal tuo metu galiojusią Nuomos mokesčio tvarką, patvirtintą Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472.

36.4.                      Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės nenurodė jokių teisės aktų, pagal kuriuos jos būtų įgijusios teisę savivaldybės gyvenamąsias patalpas neterminuotai nuomotis už fiksuotą ir nekintamą kainą. Nei valstybė, nei ieškovėms valstybės suteiktą garantiją įgyvendinusi savivaldybė nebuvo prisiėmusi įsipareigojimo netaikyti joms savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį nustatančių teisės aktų. Dėl to ieškovėms negalėjo susiformuoti teisėtas lūkestis, kad tęsiantis šalių neterminuotiems savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniams santykiams nuomos mokesčio dydis išliks nepakitęs.

36.5.                      Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-7-110/2012 ir Nr. 3K-3-369/2014, nes šių bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra suformavęs teismų praktikos dėl nuomos mokesčio skaičiavimo nuomininkams, su kuriais nuomos sutartys sudarytos valstybės garantijos pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesirėmė priimtu Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2AA-546-587/2023. Pažymėta, kad teismai savarankiškai vertina bylų faktines aplinkybes, taiko teisės normas bei teismų praktiką, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, priėmė pagrįstą ir motyvuotą teismo sprendimą.

37.       Kasaciniu skundu ieškovai A. C., A. L., A. R., A. M., A. B., A. Z., A. B., B. G., D. K. T., D. P., D. P., E. K., E. D., G. B., G. S., H. P., I. J., I. K., I. V., I. Ž., I. K., J. Ž., J. L., L. R., N. L., O. B., R. C., R. M., S. G., S. K., T. S., V. P. (D.), V. R., V. K., V. S., V. J., V. R. V. P., Z. M., N. V., B. K. prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 18 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria ieškovų ieškinys patenkintas, o sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės J. L. reikalavimas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės J. L. reikalavimą tenkinti; 2) sujungti šią civilinę bylą su Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e3K-3-124-469/2025 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-01746-2024-6). Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

37.1.                      Apeliacinės instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neanalizavo ir motyvuotai nepasisakė dėl ieškovų teisių pažeidimo teisėtų lūkesčių prasme. Ieškovai turi teisę į valstybės paramą pagal Apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą ir nuomos santykius tęsia Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Tačiau atsakovė, apskaičiuodama nuomos mokestį, taiko nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1487 patvirtintą Metodiką, kuri skirta nuomos mokesčiui apskaičiuoti pagal rinkos kainą, t. y. neįtraukiant valstybės paramos. Atsakovei vienašališkai perskaičiuojant nuomos mokestį rinkos kaina pagal nuolat besikeičiančius teisės aktus, grąžinto savininkams buto vertė bus įskaičiuota į nuompinigius daug greičiau, nei buvo sukurtas ieškovams lūkestis. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl atmetė ieškovų argumentus dėl nuomos santykių atsiradimo pagrindo, jų kvalifikavimo ir reikšmės sprendžiant dėl galimybės didinti nuomos kainą. 

37.2.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuomos teisinius santykius su valstybės garantijos turėtojais, valstybės garantijų vykdymą, nuomos mokesčio už savivaldybės gyvenamąsias patalpas skaičiavimo, įskaitymo bei savo lėšomis mokamo nuomos mokesčio tvarką, asmenims pasinaudojus Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta garantija, todėl neteisingai nustatė ieškovų statusą ir turimų teisių apimtį. Ieškovai atitiko Apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 9 straipsnio sąlygą, todėl įgijo teisę į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis. Apeliacinės instancijos teismas, priskirdamas ieškovus prie rinkos kaina nuomojančių savivaldybės būstą asmenų, nukrypo nuo teismų praktikoje pateikto išaiškinimo, kad pagal tuometį reglamentavimą valstybė suteikdavo gyvenamąsias patalpas nuomotis asmenims, kurie negalėdavo patys įsigyti gyvenamųjų patalpų, buvo iškeldinti iš manevrinių fondų, gyveno grąžintuose savininkams namuose, nepasinaudojo Butų privatizavimo įstatymo nustatytomis lengvatomis ir kt.; tokia  savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma yra nekomercinės veiklos forma, o teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimo objektas – socialinis (nekomercinis) būstas. Apeliacinės instancijos teismas, priskirdamas ieškovus prie laisva valia rinkos kaina nuomojančių savivaldybės būstą nuomininkų, nesivadovavo ieškovų nurodytu teismo precedentu analogiškoje byloje (Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1151-1107/2024; Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-546-587/2023), kurioje teismai tenkino ieškovų reikalavimus perskaičiuoti nuomos mokestį ieškovams, nustatęs atsakovės netinkamą teisės normų aiškinimą ir taikymą.

37.3.                      Apeliacinės instancijos teismas nesigilino ir neanalizavo teisės normų pokyčio įtakos šalių nuomos santykiams, neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl valstybės ir savivaldybės prisiimtų įsipareigojimų valstybės garantijų turėtojams. Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 15 d. ir 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimuose pateikti išaiškinimai leidžia spręsti, kad buvo įtvirtintas savininkams grąžintuose gyvenamuosiuose būstuose gyvenančių nuomininkų išskirtinumas kitų asmenų, nuomojančių savivaldybės gyvenamąsias patalpas, atžvilgiu ir valstybės pareiga veikti taip, kad tokie nuomininkai galėtų apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir būtų užtikrinta jų teisė į gyvenamąjį būstą. Ieškovai, netekę teisės privatizuoti savininkams grąžintų gyvenamųjų būstų, iki valstybės garantijos suteikimo buvo nuomininkai, nuomojantys gyvenamuosius būstus su valstybės parama Apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pagrindu, ir, pasirinkę Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą valstybės garantiją, išliko tokiais pat nuomininkais, t. y. jų statusas nepasikeitė.

37.4.                      Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, pagal kurią nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką atsakovė turi teisę apskaičiuoti ieškovams nuomos mokestį (Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 patvirtintą Nuomos mokesčio tvarką ar Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu patvirtintą Metodiką), rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2011, kurioje pažymėta, kad Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 patvirtinta bendra visų valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Metodikoje yra nustatytos dvi nuomos mokesčio apskaičiavimo formulės – socialinio būsto nuomos mokesčiui ir savivaldybės būsto (išskyrus socialinį būstą) nuomos mokesčiui apskaičiuoti. Iki tol galiojusioje Nuomos mokesčio tvarkoje to nebuvo. Taigi nėra teisinio pagrindo nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Metodikoje nustatytą naują savivaldybės būsto (išskyrus socialinį būstą) nuomos mokesčio apskaičiavimo formulę taikyti ir nuomos mokestį kartą per metus perskaičiuoti ieškovams, su kuriais nuomos santykiai susiklostė Apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo ir Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu dar iki šios Metodikos įsigaliojimo.

37.5.                      Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis yra ne sutarties šalių susitarimo dalykas, o yra reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais, iš esmės pakeičia ieškovų kaip nuomininkų teisinį statusą, pažeidžia nuomos sutarčių 3.6, 8.4. punktus, lygybės prieš įstatymą principą, sąžiningumo, teisingumo bei teisėtų lūkesčių principus, taip pat lex retro non agit taisyklę. Teisės aktų normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusiems dar iki šio akto įsigaliojimo. Negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo.

37.6.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę, nes neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad ieškovų nuomojamų būstų nuompinigių dydis nustatytas atsižvelgiant į rinkos vertę pagal valstybės garantijos išdavimo metu užfiksuotą savininkui grąžinto buto būklę, kuri nėra perskaičiuojama ir kuri periodiškai turėjo būti įskaitoma į nuompinigius, buvo fiksuota ir sumokėta avansu. Nuomos sutarčių sudarymo metu apskaičiuotas ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akte nustatytas nuomos mokestis buvo fiksuotas ir nekintantis iki visiško nuomos mokesčio įskaitymo į savininkui grąžinto buto vertę. Nuomos sutarties 3.6 punkto nuostata reiškia, kad nuomininkai moka ne perskaičiuojamą, rinkos kainos dydį atitinkantį nuomos mokestį, o jau apskaičiuotą ir Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akte nustatytą nuomos mokestį, kuris buvo apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.

38.       Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovų kasacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

38.1.                       Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, šalių santykius reglamentuojančius teisės aktus ir pagrįstai nusprendė, jog ieškovai nėra išskirtinė nuomininkų kategorija, kuriai turėtų būti taikoma išimtis dėl fiksuotos gyvenamųjų patalpų nuomos kainos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo vadovautis Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-546-587/2023 suformuota praktika. Kasacinio teismo praktikos ginčijamu klausimu nėra suformuota, o nurodomos bylos aplinkybės nėra tapačios. Teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovės J. L. reikalavimo, nes nustatyta, kad visa suma jau yra įskaityta, be to, įskaitymai atlikti kiekvieną mėnesį neviršijant akte nurodyto dydžio.

38.2.                      Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias valstybės garantijos turėtojų statusą, valstybės garantijų vykdymo tvarką, pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog nebuvo pažeistas lygiateisiškumo principas, o ieškovai neturi išskirtinio statuso kitų asmenų atžvilgiu.

38.3.                      Nei teisinis reglamentavimas, nei teismų praktika dėl Kompensacijų įstatymo nuostatų taikymo nesudarė pagrindo apeliacinės instancijos teismui nuspręsti, kad ieškovai turi išskirtinį statusą, kuris leistų jiems turėti daugiau teisių, nei jų turi kiti asmenys, nuomojantys savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Valstybė, nustatydama ieškovų pasirinktą valstybės garantijos rūšį, neturėjo tikslo, kad valstybės garantijoje nustatytos sumos užtektų visam laikotarpiui, kurį nuomininkai gyvens išnuomotose patalpose. Nuomininkui pasirinkus Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą valstybės garantiją, šios garantijos galiojimo laikas pasibaigia, kai sudaroma valstybei ar savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su sąlyga, kad į nuompinigius bus įskaičiuojama nuomotų patalpų vertė. 

38.4.                      Tiek valstybės garantijų ieškovams išdavimo bei vykdymo laikotarpiu galioję, tiek šiuo metu galiojantys teisės aktai nustatė, kad gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka. Formulė, pagal kurią skaičiuojamas toks nuomos mokestis, nurodyta Nuomos mokesčio tvarkoje arba Metodikoje. Su ieškovais sudarytų sutarčių prieduose (savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktuose) nurodytas nuomos mokestis, kuris apskaičiuotas pagal tuo metu galiojusią Nuomos mokesčio tvarką. Sutartyse nėra nustatyto fiksuoto ir nekintančio nuomos mokesčio už gyvenamąsias patalpas, taip pat nenustatytas terminas, per kurį įskaičiuojama savininkams grąžintų patalpų vertė. Taigi imperatyviosios valstybės ir savivaldybės turto nuomą reglamentuojančios teisės normos, taip pat šalių sudarytos nuomos sutarčių nuostatos aiškiai įtvirtino, kad, padidėjus ar sumažėjus patalpų nuomos mokesčio tarifams ar pastebėjus skaičiavimo klaidų, nuomotojas nedelsdamas perskaičiuoja norminių aktų nustatyta tvarka nuomos mokestį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, pasikeitus norminiais aktais nustatytai nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai, šalių nuomos sutartis neturi būti keičiama, jos sąlyga dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo dydžio lieka galioti, ja remiantis nuomos mokesčio dydis nustatomas pagal pasikeitusį reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2011).

38.5.                      Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis yra ne sutarties šalių susitarimo dalykas, o yra reguliuojamas poįstatyminiais aktais. Savivaldybės pareiga apskaičiuoti ir perskaičiuoti savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį pagal aktualią Vyriausybės nustatytą tvarką yra pagrįsta įstatymo (CK 6.583 straipsnio 2 dalis) nuostata.

39.       Ieškovės A. O. ir V. M. 2025 m. gegužės 27 d. pateikė prašymą prie civilinės bylos Nr. e3K-3-124-469/2025 prijungti civilinę bylą Nr. eCIK-507/2025, kad greičiau ir teisingai būtų išnagrinėti šalių ginčai.

40.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2025 m. liepos 9 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e3K-3-124-469/2025 ir Nr. e3K-3-159-469/2025 buvo sujungtos į vieną bylą, paliekant vieną numerį – Nr. e3K-3-124-469/2025.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio ir apskaičiavimo tvarkos, kai gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaryta Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu

41.       Esminis kasacinės bylos klausimas – kaip turi būti nustatomas savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis, kai nuomos sutartis sudaryta pritaikius valstybės garantiją iš savininkams sugrąžintų natūra patalpų iškeldintiems asmenims Kompensacijų įstatymo pagrindu.

42.       Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos – viešoji nuosavybė, todėl jų teisiniam režimui taikomas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (1998 m. gegužės 12 d. Nr. VIII-729) įtvirtintas imperatyvaus pobūdžio reglamentavimas. Pagal šiame įstatyme įtvirtintą viešosios teisės principą sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).

43.       Imperatyvus valstybei ir savivaldybėms priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos santykių reglamentavimas, be kita ko, reiškia, kad sutarties laisvės principas sudarant šių patalpų nuomos sutartis yra ribojamas: šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo; kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos, šalys, sudarydamos sutartį, negali susitarti kitaip (CK 6.156, 6.157 straipsniai).

44.       Taigi, siekiant išspręsti šalių ginčą, aktualu nustatyti, koks teisinis reguliavimas taikytinas ginčo santykiams dėl valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos įgyvendinant valstybės garantiją iš savininkams grąžinamų gyvenamųjų patalpų. Ginčo nuomos sutartys sudarytos laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 31 d. iki 2010 m. lapkričio 29 d., todėl pagal materialiųjų įstatymų galiojimo taisykles pirmiausiai aktualus tuo metu galiojęs reglamentavimas.

45.       Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (2003 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. IX-1759 redakcija, galiojusi nuomos sutarčių su ieškovais sudarymo metu), gyvenamosios patalpos, kuriose gyveno savivaldybės ar valstybės nuomininkai, nebuvo dėl šios aplinkybės išperkamos valstybės ir galėjo būti grąžinamos jų savininkams ar teisių perėmėjams natūra. Kartu, siekiant buvusių savininkų ir grąžinamų gyvenamųjų patalpų nuomininkų interesų pusiausvyros, įstatyme buvo įtvirtinta, kad, atkuriant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, savivaldybės vykdomoji institucija kartu su sprendimu grąžinti piliečiui natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą privalo juose gyvenantiems nuomininkams išduoti valstybės garantinį dokumentą dėl nuomininkui suteiktos valstybės garantijos (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 15, 20 straipsniai).

46.       Valstybės garantijų iš savininkams grąžintų namų iškeldinamiems nuomininkams santykiai buvo reglamentuoti Kompensacijų įstatyme, kurio 9 straipsnyje (2005 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. X-482 redakcija) buvo įtvirtintos valstybės garantijų sugrąžintų natūra gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams rūšys, šių garantijų įvykdymo tvarka ir sąlygos, garantijų turėtojų teisės ir pareigos. Pagal šį reglamentavimą, savivaldybės vykdomoji institucija savininkams ir nuomininkams, gyvenantiems savininkui (piliečiui, religinei bendruomenei ar bendrijai) grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute, privalėjo išduoti valstybės garantinį dokumentą dėl vienos iš jų pasirinktų garantijų. Taigi grąžinamų gyvenamųjų patalpų nuomininkai, be kita ko, galėjo pasirinkti, kad jiems Vyriausybės nustatyta tvarka būtų išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę (Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

47.       Pažymėtina, kad ginčo santykiams aktualus teisinis reguliavimas buvo nustatytas, be kita ko, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną. Konstitucinio Teismo nutarimuose nuosekliai konstatuota, kad būtinumas garantuoti nuosavybės teisių konstitucinę apsaugą, konstitucinis atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės imperatyvas suponuoja valstybės pareigą, įstatymais nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką, atsižvelgti į pakitusias socialines, ekonomines, teisines bei kitas realijas, užtikrinti, kad atkuriant vienų asmenų – savininkų nuosavybės teises nebūtų pažeistos kitų asmenų – nuomininkų, gyvenančių savininkams grąžintuose gyvenamuosiuose namuose, jų dalyse, butuose, teisės ir teisėti interesai. Nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti derinami tiek buvusių savininkų ir visuomenės interesai (Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. ir 1995 m. kovo 8 d. nutarimai), tiek buvusių ir esamų to paties turto savininkų, taip pat nuomininkų, gyvenančių grąžintinuose namuose, teisėti interesai (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 15 d. ir 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimai, 2003 m. kovo 4 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas, 1991 m. pasirinkęs tokį butų privatizavimo modelį, kai dalis asmenų, kurie, kaip ir kiti nuomininkai, nuomojo valstybiniam ir visuomeniniam butų fondui priskirtas gyvenamąsias patalpas, negalėjo įsigyti jų nuosavybėn (privatizuoti) vien dėl to, kad tos patalpos buvo savininkams grąžintinuose namuose, kartu prisiėmė pareigą nustatyti ne tik valstybės garantijas nuomininkams, bet ir tokį teisinį reguliavimą ir veikti taip, kad minėti nuomininkai turėtų teisę įsigyti nuosavybėn kitas valstybei ar savivaldybėms priklausančias gyvenamąsias patalpas ar, valstybės padedami, kitais būdais apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 3 d. nutarimas).

48.       Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793 „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“ buvo patvirtintas Tvarkos aprašas.

49.       Tvarkos apraše, be kita ko, buvo nustatyta, kad tarp savivaldybės administracijos ir nuomininko sudaroma neterminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis pagal CK XXXI skyriaus nuostatas (Tvarkos aprašo 4 punktas). Kai nuomojamos savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, savivaldybės administracija nuomos mokestį padengia iš lėšų, skirtų valstybės garantijoms nuomininkams vykdyti. Į nuomos mokestį įskaičiavus visą nuomininko nuomotų savininkui grąžintų patalpų vertę, nuomininkas savivaldybės apskaičiuotą ir nustatytą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1248) nuomos mokestį moka savo lėšomis (Tvarkos aprašo 5 punktas).

50.       Atskirai nuo gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio nuomininkas, laikydamasis CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino ir Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 (Žin., 2001, Nr. 62-2263; 2002, Nr. 48-1857), iš savo lėšų moka mokestį už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (Tvarkos aprašo 6 punktas).

51.       Taigi, teisės aktuose dėl valstybės garantijų nuomininkams, gyvenantiems savininkams grąžinamose patalpose,  buvo įtvirtinta, kad nuomininkams pasirinkus Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą valstybės garantiją ir sudarius valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, į nuomos mokestį bus įskaityta savininkui grąžintų patalpų vertė (kol ši vertė bus padengta, nuomos mokestis bus mokamas savivaldybės), tačiau nebuvo specialaus teisinio reguliavimo, taikytino nuomos mokesčio dydžiui ir apskaičiavimo tvarkai.  

52.       CK XXXI skyriuje reglamentuojama gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka, be kita ko, ir tais atvejais, kai šios patalpos priklauso valstybei ar savivaldybėms (CK 6.575 straipsnio 2 punktas). CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši tvarka buvo nustatyta Vyriausybei 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 patvirtinus Nuomos mokesčio tvarką. Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1487 nauja redakcija išdėstytas Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 472 ir patvirtinta nuomos mokesčio apskaičiavimo Metodika. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Vyriausybės nutarimu patvirtinta nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka yra bendra, taikytina visų valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).

53.       Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant ginčą dėl savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2011), išaiškinta, kad savivaldybės tarybos sprendimu, remiantis Vyriausybės nustatyta nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka, nustatyta standartizuota nuomos mokesčio apskaičiavimo formulė, nepriklausanti nuo nuomos sutarties šalių valios ir privalomai taikoma gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, todėl atmetami argumentai, jog savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nustato tik nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, bet ne nuomos mokesčio dydį, kuris gali būti nustatytas tik sutarties šalių tarpusavio susitarimu. Nors savivaldybė sutartiniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai, tačiau tai nereiškia, kad neturi būti laikomasi imperatyviųjų teisės normų reikalavimų sudarant ir vykdant savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį nustatančios teisės normos užtikrina tinkamą savivaldybės socialinės funkcijos įgyvendinimą, jos yra imperatyviojo pobūdžio, taigi šalys, sudarydamos nuomos sutartį, negali pažeisti šių normų reikalavimų. Nuomos sutartyje nustačius sąlygą, kad nuomotojas įsipareigoja, padidėjus ar sumažėjus buto ir komunalinių paslaugų mokesčių tarifams arba pastebėjus klaidų, nedelsiant tuos mokesčius perskaičiuoti Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka, laikytina, kad šalys susitarė dėl tokio nuomos mokesčio dydžio, kuris bus nustatytas pagal atitinkamu laikotarpiu, už kurį mokamas nuomos mokestis, galiojančią šio mokesčio apskaičiavimo tvarką. Pasikeitus norminiais aktais nustatytai nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai, šalių nuomos sutartis neturi būti keičiama, jos sąlyga dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo dydžio lieka galioti, ja remiantis nuomos mokesčio dydis nustatomas pagal pasikeitusį reglamentavimą. Vadovaudamasis tais pačiais argumentais kasacinis teismas atmetė ir motyvą dėl teisės aktų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklių pažeidimo. Kasacinis teismas nurodomoje byloje nekonstatavo teisės aktų negaliojimo atgaline tvarka principo pažeidimo, nes, šalims susitarus taikyti nuomos mokestį, apskaičiuotą pagal konkrečiu metu galiojančią tvarką, jo dydis nustatomas taikant būtent apskaičiavimo ir mokėjimo metu galiojančias nuostatas (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2011).

54.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija išaiškina, kad valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, sudarytoms įgyvendinant valstybės garantiją Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, taikytinas CK XXXI skyriuje ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintas valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos santykių reglamentavimas, be kita ko, Vyriausybės nustatyta bendra visų valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka.

55.       Civilines bylas nagrinėjusių teismų nustatyta, kad visi ieškovai, sudarydami su atsakove (savivaldybe) sutartis dėl gyvenamųjų patalpų nuomos, įgyvendino teisę į Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytą valstybės garantiją. Su ieškovais sudarytose standartinės formos nuomos sutartyse, be kita ko, buvo įtvirtintos sąlygos, kad, į nuomos mokestį įskaičiavus visą savininkui grąžintų patalpų vertę, nuomininkai mokės savo lėšomis savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo akte nurodytą nuomos mokestį, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą tvarką (sutarčių 3.6 punktas); nuomotojas (savivaldybė) įsipareigojo padengti nuomos mokestį iš lėšų, skirtų valstybės garantijoms nuomininkams vykdyti, iki bus išskaičiuota visa grąžintų patalpų vertė, nurodyta valstybės garantiniame dokumente; padidėjus ar sumažėjus patalpų nuomos mokesčio tarifams arba pastebėjus jo apskaičiavimo klaidų, nedelsiant jį perskaičiuoti normatyvinių aktų nustatyta tvarka (sutarčių 8.5 punktas). Taigi, su ieškovais sudarytose gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyse buvo tiesiogiai įtvirtinta, kad nuomos mokestis bus skaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka ir bus keičiamas, keičiantis nustatytam mokesčio tarifui.

56.       Kasaciniuose skunduose, įvardijant proceso teisės normų pažeidimą, nurodomi argumentai, kad analogiškoje byloje (Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1151-1107/2024; Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-546-587/2023) teismai tenkino ieškovų reikalavimus perskaičiuoti nuomos mokestį, pripažinę, kad atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai perskaičiavo nuomos mokesčio dydį. 

57.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas konkretų tarp šalių kilusį ginčą, gali vadovautis savo paties ar aukštesnės instancijos teismų pateiktais išaiškinimais, susijusiais su bylai aktualios teisės normos dispozicijos aiškinimu, t. y. kiek tai nėra susiję su tos teisės normos pritaikymu konkrečiai situacijai pagal nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-701/2021, 48 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kai precedentai nėra sukurti kasacine tvarka priimtomis nutartimis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra įpareigotas vadovautis pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais. Teismų praktiką formuoja tas teismas, kuris yra paskutinė instancija atitinkamos kategorijos civilinėms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartis Nr. e3K-3-114-378/2025, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

58.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovai nepagrindė, jog apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Abiejose kasacine tvarka nagrinėtose civilinėse bylose apeliacinės instancijos teismai turėjo pagrindą pripažinti ieškovų reikalavimus dėl atsakovės pritaikyto nuomos mokesčio dydžio perskaičiavimo nepagrįstais. Tiek aptartas teisinis reglamentavimas, tiek su ieškovais sudarytų sutarčių turinys suponuoja išvadą, kad ieškovai negali turėti pagrįsto ir teisėto lūkesčio, jog jų sudarytose nuomos sutartyse nuomos mokesčio dydis negali būti keičiamas. Dėl to kasacinių skundų argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamus apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus civilinėse bylose (teisminio proceso Nr. 2-69-3-00810-2024-7 ir Nr. 2-69-3-01746-2024-6).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

60.       Netenkinus ieškovų kasacinių skundų, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

61.       Atsakovė, teikdama atsiliepimus į kasacinius skundus, neprašė priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo ir neteikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Dėl to bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimas nepriteistinas.

62.       Kasacinis teismas patyrė 65,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Įvertinus tai, kad kiekvienas kasacinius skundus teikęs ieškovas turėtų valstybei atlyginti 1,53 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, tokia iš kiekvieno proceso dalyvio priteistina suma neviršija 8 Eur dydžio sumos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, įsigaliojusi nuo 2024 m. sausio 1 d., 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 10 d. sprendimą (teisminio proceso Nr. 2-69-3-00810-2024-7) ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 18 d. sprendimą (teisminio proceso Nr. 2-69-3-01746-2024-6) palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos        Sigita Rudėnaitė 

        Jūratė Varanauskaitė

        Eglė Zemlytė