Civilinė byla Nr. e2A-1581-343/2021
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01933-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1;
3.3.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Š., dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. S. (toliau – ir ieškovė) patikslintame ieškinyje (Nr. DOK-37107) teismo prašė priteisti iš atsakovės sodininkų bendrijos (toliau – SB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos valdybos pirmininkės A. S., 448 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. birželio 1 d. ji įsigijo 0,0751 ha žemės sklypą su statiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Sklypas ribojasi su pagrindine sodininkų bendrijos gatve. Sklypą nuo gatvės skyrė gyvatvorė, vietomis plotis iki 1 m, aukštis apie 1,30 m, bendras ilgis apie 22 m. Gyvatvorė buvo tankiai suaugusi, atliko apsauginę funkciją nuo triukšmo, dulkių, ribojo gyvūnų ir trečiųjų asmenų patekimą į privatų žemės sklypą. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 24 d. sužinojo, kad buvo sunaikinta (išpjauta) gyvatvorė. Atsakovės pirmininkės A. S. nurodymu pjovimo darbus atliko trečiasis asmuo A. Š.. Ieškovė dėl turto sunaikinimo kreipėsi į policiją, dėl įvykio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 dalį. Pagal atliktus sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad 16 m (65 proc.) gyvatvorės augo privačioje žemėje, 6 m (35 proc.) – valstybinėje (kelio teritorijoje). Anot ieškovės, ji dėl sunaikinto turto atlyginimo kreipėsi į atsakovę, buvo sutarta dėl turtinės žalos atlyginimo 448 Eur sumai, tačiau žalos atsakovė neatlygino. Ieškovės manymu, yra visos civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos.
3. Atsakovė su pareikštais reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas platinti (duomenys neskelbtini) gatvę ir sutvarkyti, išgenėti, iškirsti šalia kelio augančius želdynus. Sklypų, kurie ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, tame tarpe ir sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai 2016 m. spalio 18 d. pranešimais buvo informuoti apie pareigą susitvarkyti želdynus, augančius šalia kelio ar jo ribose. 2018 m. birželio 1 d. sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo ieškovė. Įstojusi į SB „(duomenys neskelbtini)“ ji žodžiu buvo informuota apie privalomą gyvatvorės, kuri peraugusi į valstybinės žemės teritoriją ir trukdo eismui, pašalinimą, o 2018 m. liepos 4 d. pakartotinai paraginta elektroniniu laišku. Parengiamieji darbai (duomenys neskelbtini) gatvės platinimui atlikti 2019 m. rugpjūčio 13 d., t. y. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pasoda“ atliktas kelio (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) atkarpos ties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nužymėjimas atmosferos poveikiui atspariais dažais ties gyvatvorės viduriu. 2019 m. rugpjūčio 22 d. su trečiuoju asmeniu A. Š. buvo sudaryta pjovimo darbų pagal nužymėjimą valstybinėje žemės dalyje sutartis Nr. KN262556-1. Pastarasis, vykdęs pjovimo darbus, 2019 m. rugpjūčio 24 d. išpjovė visą gyvatvorę, augusią ties sklypu (duomenys neskelbtini), kadangi techniškai negalėjo pagal pažymėjimą išpjauti gyvatvorės dalies valstybinės žemės dalyje. Apie planuojamą pjovimą ieškovę informavo SMS žinute. Atsakovės teigimu, gyvatvorė ieškovės įsigytame sklype pasodinta nesilaikant atstumo tarp sodo sklypo ribos ir kelio, neturint rašytinio SB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo. Nurodė, kad gyvatvorė nebuvo tinkamai prižiūrima, buvo peraugusi (vietomis iki 1,30 m), trukdė (duomenys neskelbtini) gatve važiuojančioms transporto priemonėms prasilenkti. 2020 m. rugsėjo 4 d. apžiūros metu fiksuota, kad gyvatvorė yra ataugusi, atliktais pjovimo darbais nebuvo išnaikinta. Pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovės SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės A. S. atžvilgiu nėra.
4. Atsakovės SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė pirmininkė A. S. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimas 2016 m. priėmė sprendimą vykdyti (duomenys neskelbtini) gatvės platinimo darbus, bendrijos nariams buvo išsiųsti registruoti laiškai su nurodymu susitvarkyti savo gyvatvores, tvoras, patenkančias į valstybinę žemę. Priimant ieškovę į bendrijos narius, ji buvo supažindinta su nutarimu dėl (duomenys neskelbtini) gatvės platinimo darbų, informuojant, kad reikia susitvarkyti gyvatvorę, augančią prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Nurodė, kad prieš atliekant (duomenys neskelbtini) gatvės platinimo darbus buvo kreiptai į Alytaus rajono savivaldybę dėl leidimų išpjauti valstybinėje žemėje augančius medžius bei krūmus. Sužinota, kad gyvatvorėms pjauti leidimo nereikia, leidimai reikalingi tik medžiams pjauti. Gyvatvorė augo ant ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos ir bendro naudojimo teritorijoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeidinėjant vaismedžių ir vaiskrūmių želdinių sodinimo tvarką mėgėjiškų sodų teritorijoje. UAB „Pasoda“ atliko (duomenys neskelbtini) gatvės kadastrinius matavimus. Ant gyvatvorės viršaus buvo užpurkšti atmosferai atsparūs dažai, pažymint ribą tarp valstybinės žemės ir privačios, kad būtų aišku, kiek reikalinga nupjauti gyvatvorės vykdant paruošiamuosius (duomenys neskelbtini) gatvės platinimui reikalingus darbus. Pjovimo darbus atliko A. Š.. Po darbų atlikimo paaiškėjo, kad jis nupjovė visą gyvatvorę, augusią (duomenys neskelbtini) gatvėje ties ieškovės sklypu. Atsakovės pirmininkė prieš pradedant darbus aptarė su A. Š. darbų apimtis, nurodymo nupjauti visą gyvatvorę nedavė. Atkreipė dėmesį, kad gyvatvorė nebuvo sunaikinta, likę kelmai šiai dienai yra atžėlę.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Š. teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal su SB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį atliko pjovimo darbus pagal atžymėjimus. Buvo atliekami kelio platinimo darbai. Nurodė, kad pagal atžymas gyvatvorės techniškai nebuvo galima išpjauti, gyvatvorė augo ant sklypo ribos, spindulys ėjo per vidurį, šakos pasvirusios į abi puses, daugiau ant ieškovės privačios teritorijos. Nesutinka, kad gyvatvorė atliko apsauginę funkciją, kadangi sklypas kitose pusėse yra atviras, galimybė patekti pašaliniams asmenims ir gyvūnams, neapribota. Pagal sutartį jis darbus turėjo derinti su SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininke, pareigos informuoti savininkus apie pjovimo darbus, neturėjo. Nurodė, kad ieškovę pažįsta asmeniškai, todėl, prieš pradėdamas darbus, ją informavo SMS žinute. Ieškovė, sužinojusi apie planuojamus pjovimus, galėjo kreiptis į SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkę ir pasitikslinti planuojamus atlikti pjovimo darbus ties jos sklypu. Nupjauta gyvatvorė nebuvo geros būklės, ten augo krūmai, joje kaupdavosi šiukšlės, per tarpus praeidavo dulkės ir triukšmas nuo bendro naudojimo kelio. Žino, kad ieškovė planavo išpjauti gyvatvorę ir prasitęsti tvorą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. birželio 9 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Teismas pagal patikslintą ieškinį iš ieškovės atsakovei SB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 476 Eur bylinėjimosi išlaidas, pagal pradinį ieškinį iš ieškovės atsakovei A. S. priteisė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei iš ieškovės priteisė 11,87 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, besiribojančia su SB „(duomenys neskelbtini)“ bendro naudojimo teritorija – 6 m pločio keliu, išpjauti želdiniai – 22 m gyvatvorė, kurios 34,54 proc. (6 m arba 3,43 kv. m ploto) augo valstybinėje žemėje (kelio teritorijoje), 65,46 proc. (12 m arba 6,50 kv. m ploto) ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo dalyje. Pjovimo darbus atsakovės SB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu vykdė trečiasis asmuo A. Š.. 2020 m. kovo 26 d. ieškovės atstovas atsakovei SB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsakovė geranoriškai žalos neatlygino, todėl ieškovė dėl turtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą.
8. Teismas laikėsi pozicijos, kad trečiasis asmuo A. Š., peržengdamas sutarties vykdymo ribas, iš esmės atliko tiek pagal sutartį, tiek pagal įstatymus draudžiamus veiksmus, o atsakovė SB „(duomenys neskelbtini)“, užsakiusi pjovimo darbus, nekontroliuodama jų vykdymo, priimdama atliktus darbus ir už juos atsiskaičiusi, nebuvo atidi, rūpestinga, todėl yra atsakinga už trečiojo asmens A. Š. neteisėtais veiksmais galimai padarytos žalos kilimą.
9. Spręsdamas klausimą dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nustatė, kad atsakovės nurodymu pagal sutartį veikusio trečiojo asmens A. Š. neteisėti veiksmai lėmė neigiamų turtinių padarinių atsiradimą ieškovei. Jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, žala galimai nebūtų kilusi.
10. Pasisakydamas dėl žalos, teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovė nesiekė atkurti iki pažeidimo buvusią želdinių būklę, o savo pažeistų teisių ir interesų gynimo būdą pasirinko turtinės žalos atlyginimą. Pažymėjo, kad prašomos atlyginti 448 Eur turtinės žalos dydžio ieškovė neįrodinėjo, rėmėsi iki teismo atsakovės SB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu pasiūlymu dėl 32 vnt. tujų „(duomenys neskelbtini)“ 150/157 cm, reikalingų apsodinti 16 m ilgio gyvatvorei, skiriančiai ieškovei priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) dalį nuo bendro naudojimo (duomenys neskelbtini) gatvės, įsigijimo kaina.
11. Nurodė, kad apskaičiuojant želdinių atkuriamąją vertę atsižvelgiama į rūšį, skersmenį ir amžių, būklę, estetinę, ekologinę, istorinę, kultūrinę socialinę ir kitas funkcijas, augimo vietą, rinkos vertę, želdinių auginimo ir priežiūros išlaidas ir kitus veiksnius (Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 26 straipsnio 2 dalis). Želdinių atkuriamosios vertės nustatymo metodika ir vertės įkainiai įtvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Pažymėjo, kad duomenų apie 2019 m. rugpjūčio 24 d. sunaikintų želdinių (gyvatvorės) būklę, įvertintą vadovaujantis nustatyta tvarka bei kitus veiksnius, byloje nėra. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė turtinės žalos dydžio, todėl šiuo pagrindu ieškinio reikalavimus atmetė. Pažymėjo, kad nesant viešo intereso byloje tarp šalių kilusio ginčo aspektu, teismas nėra aktyvus spręsti klausimą dėl žalos dydžio nustatymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Nesutinka su teismo pozicija, kad atsakovė neturėtų atsakyti už trečiojo asmens A. Š. padarytus neteisėtus veiksmus. Teismas, tvirtindamas, jog žalą padarė A. Š., nesigilino į atsakovės elgesį, statusą. Be to, priešingai nei nurodė teismas, jeigu atsakovės pirmininkė būtų sąžininga, protinga ir apdairi, veikdama bendrijos ir jos narių interesais, ji nebūtų samdžiusi nekvalifikuoto asmens gyvatvorei pjauti, taip pat būtų kontroliavusi kirtimo procesą, nebūtų priėmusi trečiojo asmens atlikto darbo ir už jį mokėjusi, ieškovę būtų informavusi apie jai padarytą žalą. Apeliantės teigimu, visos aplinkybės patvirtina faktą, kad atsakovė ir trečiasis asmuo veikė bendrai, todėl ji, o ne A. Š., turėtų atsakyti už žalos padarymą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio pagrindu.
12.2. Atsakovė teigdama, kad gyvatvorės ženklinimo darbai buvo atlikti, siekia apsiginti ir atsakomybę už padarytą žalą perkelti trečiajam asmeniui A. Š.. Apeliantės manymu, gyvatvorės ženklinimo darbai nebuvo atlikti. Šią aplinkybę patvirtina anksčiau į bylą pateikti įrodymai bei kartu su apeliaciniu skundu teikiamos spalvotos nuotraukos ir vaizdo įrašas, kuriuose ant želdinių nesimato dažų pėdsakų.
12.3. Atsakovė privalo atsakyti už trečiojo asmens A. Š. darbo metu ieškovei padarytą žalą.
12.4. Kritiškai turėtų būti vertinama UAB „Pasoda“ byloje esanti raštiška pozicija dėl gyvatvorės ženklinimo ir atliktų kadastrinių matavimų. Taipogi kritiškai turėtų būti vertinama ir trečiojo asmens A. Š. pozicija dėl gyvatvorės ženklinimo ir pjovimo darbų.
12.5. Nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškovė nesiekė atkurti iki pažeidimo buvusią želdinių būklę, o savo pažeistų teisių ir interesų gynimo būdą pasirinko turtinės žalos atlyginimą. Anot apeliantės, ji siekė atkurti iki pažeidimo buvusią želdinių būklę. Apeliantė kreipėsi į apželdinimo įmonę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Landšafto dizainas“, iš kurios gavo pasiūlymą dėl aplinkos tvarkymo darbų (duomenys neskelbtini) raj. Be to, pati atsakovė siūlė atlyginti žalą pasodinant gyvatvorės augalus savo lėšomis, todėl ieškovei nebuvo pagrindo rūpintis gyvatvorės augalų atsodinimu.
12.6. Nesutinka su teismo pozicija, kad apeliantė prašomos atlyginti 448 Eur turtinės žalos dydžio neįrodinėjo, rėmėsi iki teismo atsakovės SB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu pasiūlymu, taip pat, kad byloje nėra duomenų apie 2019 m. rugpjūčio 24 d. sunaikintų želdinių (gyvatvorės) būklę. Apeliantė, kvestionuodama teismo išvadas, teigia, kad gyvatvorės vertę buvo sunku nustatyti, kadangi žalą aplinkai nustatinėja Aplinkos apsaugos departamento specialistai ir tik padarytą augalams, augantiems valstybinėje žemėje. Apeliantės teigimu, jai, kaip privačiam asmeniui, padaryta žala apskritai negalėjo būti nustatinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26d. įsakymu Nr. D1-343 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Nagrinėjamu atveju pats teismas turėjo nustatyti žalos dydį, kadangi ieškovė to padaryti negalėjo. Be to, sunaikinto turto vertė gali būti nustatinėjama ne tik pinigine verte, bet ir vertinant kokia sunaikinto turto atliekama funkcija buvo prarasta. Apeliantė procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi, kad gyvatvorė saugojo jos sklypą nuo pašalinių asmenų ir gyvūnų patekimo, suteikė saugumo, jaukumo jausmą. Iškirtus gyvatvorę ieškovės padėtis pablogėjo, ji neteko gyvatvorės teikiamų naudingų funkcijų (estetiškumo, saugumo, apsaugos). Pažymi, kad kaštai, susiję su iškirstos gyvatvorės atsodinimu, realiai yra daug didesni nei 448 Eur (patvirtina UAB „Landšafto dizainas“ pateiktas pasiūlymas).
12.7. 2021 m. birželio 16 d. A. S. buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. SB „(duomenys neskelbtini)" valdybos pirmininkės A. S. nurodymu buvo neteisėtai išpjauta V. S. priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvatvorė, A. S. su padarytu pažeidimu sutinka ir gailisi. Tai reiškia, kad A. S. pripažino faktą, jog neteisėtai iškirto gyvatvorę ir taip padarė žalą ieškovei. Administracinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei A. S. išsakyta pozicija turėtų būti vertinami kaip prejudicinis faktas šioje civilinėje byloje.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė A. S. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Apeliantė nesutinka su teismo pozicija, kad atsakovė neturėtų atsakyti už trečiojo asmens A. Š. padarytus neteisėtus veiksmus. Atsakovė pažymi, kad sprendime teismas tokios pozicijos neišreiškė.
13.2. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad atsakovė SB „(duomenys neskelbtini)“ pasamdė nekvalifikuotą asmenį gyvatvorės pjovimo darbams atlikti. Trečiasis asmuo teismo posėdyje patvirtino, jog nėra baigęs specialiųjų mokslų pjovimo darbams, tačiau turi ne vienerių metų patirtį ir yra samdomas daugelio fizinių ir juridinių asmenų.
13.3. Nesutinka su apeliantės argumentu, jog pirmininkė patvirtino atliktų darbų teisėtumą. Atsakovė pažymi, kad teismo posėdyje pirmininkė pažymėjo, jog priimdama trečiojo asmens atliktus pjovimo darbus pastebėjo, kad jis išpjovė daugiu gyvatvorės nei buvo pažymėta ir sutarta. Sutinka, kad pirmininkė nedalyvavo atliekant pjovimo darbus, jų nekontroliavo, kadangi darbai buvo tinkamai ir išsamiai aptarti su trečiuoju asmeniu.
13.4. Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad atsakovė ir trečiasis asmuo veikė bendrai. Nagrinėjamu atveju teismas tinkamai išaiškino civilinės atsakomybės klausimus.
13.5. Nesuprantamas apeliantės teiginys, kad ženklinimo darbai nebuvo atlikti. Apeliantė teismui su apeliaciniu skundu pridėjo iškirstos gyvatvorės nuotraukas ir vaizdo įrašą, teigdama, jog juose nesimato atlikto ženklinimo. Atsakovės manymu, minėtos nuotraukos ir vaizdo medžiaga nevertintinos apeliacinio teismo, nes turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
13.6. Apeliantės gyvatvorė pasodinta ant jos nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, kas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Norėdama atskirti sodo sklypą gyvatvore nuo bendrojo naudojimo teritorijos, sklypo savininkė privalo gauti sodininkų bendrijos valdybos sutikimą. Manytina, kad apeliantė nesilaikė teisės aktų reikalavimų, juolab, kad 2020 m. vasarą savo sklype pastatė tvorą, o dalis gyvatvorės liko augti ir vešėti už sodo sklypo ribos bendro naudojimo teritorijoje.
13.7. Poziciją dėl žalos dydžio ir jos atlyginimo atsakovė palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais. Taip pat sutinka su teismo pozicija, kad vien tik atsakovės iki teismo pateiktas pasiūlymas su jame nurodytomis augalų įsigijimo kainomis nepatvirtina ieškovės prašomos atlyginti žalos dydžio pagrįstumo. Žalos dydį ir pagrįstumą privalėjo įrodyti ieškovė, todėl atmestinas apeliantės argumentas, jog šioje ginčo situacijoje teismas turėjo nustatyti žalos dydį. Pažymi, kad ieškinio padavimo dienai gyvatvorė buvo visiškai ataugusi.
13.8. Nesutinka su apeliante, kad nupjovus gyvatvorę buvo prarastas saugumo ir jaukumo jausmas. Teigia, kad apeliantės sklypas be šios ginčytinos ribos su valstybine žeme (keliu) iš dviejų sklypo pusių taip pat yra atviras.
13.9. Apeliantės pateiktame administracinio nusižengimo protokole nurodyta teisės norma yra negaliojanti, todėl protokolas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
14. Su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė šiuos įrodymus: iškirstos gyvatvorės vaizdo įrašą; Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-139-979/2021, kopiją; iškirstos gyvatvorės fotonuotraukas; 2020 m. kovo 5 d. Landšafto dizaino pasiūlymo dėl aplinkos tvarkymo darbų (duomenys neskelbtini) raj., kopiją; 2020 m. rugsėjo 24 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos specialisto A. Z. konsultacijos kopiją; 2021 m. birželio 16 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją. Apeliacinės instancijos teismas į bylą priimta tik apeliantės teikiamą 2021 m. birželio 16 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją, kadangi kiti įrodymai, atsižvelgiant į jų datas, galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė pateikė ataugusios gyvatvorės fotonuotraukas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuos įrodymus atsakovė taip pat galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jų į bylą nepriima (CPK 314 straipsnis).
15. 2021 10 19 į bylą pateiktas 2021 008 03 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas (DOK 24211). Sprendimas priimtas 2021 06 09. Minėto akto pirmosios instancijos teismas nevertino, nes jo nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, todėl aktą atsisakytina priimti į bylą (CPK 314 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
18. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės patikslintas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,0751 ha žemės sklypas su statiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 24 d. ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo dalyje, besiribojančia su SB „(duomenys neskelbtini)“ bendro naudojimo teritorija – 6 m pločio keliu, išpjauti želdiniai – 22 m gyvatvorė, kurios 34,54 proc. (6 m arba 3,43 kv. m ploto) augo valstybinėje žemėje (kelio teritorijoje), 65,46 proc. (12 m arba 6,50 kv. m ploto) ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo dalyje. Pjovimo darbus atsakovės SB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu vykdė trečiasis asmuo A. Š.. Ieškovės manymu, atsakovė yra atsakinga už jai padarytos turtinės žalos atsiradimą, todėl kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo.
20. Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei pagal CK 6.246 straipsnį kilti yra būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas ir/ar vykdant civilinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2013; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Šiuo aspektu civilinė atsakomybė galima, tik nustačius visas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę – išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.246-6.249 straipsniai) bei papildomą sąlygą pagal CK 6.246 straipsnio 2 dalį. Nesant įstatymuose numatytų išimčių, pagal bendrą taisyklę pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, nustatęs, kad ieškovė neįrodė žalos, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliantė su apylinkės teismu nesutinka. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad iš esmės didžiąją jo dalį sudaro apeliantės teiginiai, jog atsakovė privalo atsakyti už trečiojo asmens A. Š. darbo metu ieškovei padarytą žalą, nesutinka su teismo pozicija, kad atsakovė neturėtų atsakyti už minėto asmens padarytus neteisėtus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi jie prieštarauja pirmosios instancijos teismo skundžiamame teismo sprendime išdėstytiems motyvams. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, jame apylinkės teismas nedarė išvados, jog atsakovė nėra atsakinga už trečiojo asmens padarytus veiksmus – ieškovei priklausančios gyvatvorės sunaikinimą (išpjovimą). Priešingai, apylinkės teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovė SB „(duomenys neskelbtini)“, užsakiusi pjovimo darbus, nekontroliuodama jų vykdymo, priimdama atliktus darbus ir už juos atsiskaičiusi, nebuvo atidi, rūpestinga, todėl yra atsakinga už trečiojo asmens A. Š. neteisėtais veiksmais galimai padarytos žalos kilimą. Konstatavo, kad atsakovės nurodymu pagal sutartį veikusio trečiojo asmens neteisėti veiksmai lėmė neigiamų turtinių padarinių atsiradimą ieškovei. Taigi, apylinkės teismas atsakovės veiksmus laikė priežastiniu ryšiu susijusius su ieškovei galimai atsiradusia žala, tačiau ieškinį atmetė nustatęs, kad ieškovė neįrodė kitos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – žalos.
22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė prašomos atlyginti 448 Eur turtinės žalos dydžio neįrodinėjo, vadovavosi iki teismo atsakovės SB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu pasiūlymu dėl 32 vnt. tujų „(duomenys neskelbtini)“ 150/157 cm, reikalingų apsodinti 16 m ilgio gyvatvorei, skiriančiai ieškovei priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) dalį nuo bendro naudojimo (duomenys neskelbtini) gatvės, įsigijimo kaina. Nurodė, kad apskaičiuojant želdinių atkuriamąją vertę atsižvelgiama į rūšį, skersmenį ir amžių, būklę, estetinę, ekologinę, istorinę, kultūrinę socialinę ir kitas funkcijas, augimo vietą, rinkos vertę, želdinių auginimo ir priežiūros išlaidas ir kitus veiksnius (Želdynų įstatymo 26 straipsnio 2 dalis). Želdinių atkuriamosios vertės nustatymo metodika ir vertės įkainiai įtvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Pažymėjo, kad duomenų apie 2019 m. rugpjūčio 24 d. sunaikintų želdinių (gyvatvorės) būklę, įvertintą vadovaujantis nustatyta tvarka bei kitus veiksnius, byloje nėra.
23. Apeliantė kvestionuodama šią sprendimo dalį, teigia, kad gyvatvorės vertę buvo sunku nustatyti, kadangi žalą aplinkai nustatinėja Aplinkos apsaugos departamento specialistai ir tik padarytą augalams, augantiems valstybinėje žemėje. Apeliantės tvirtinimu, žalos dydį turėjo nustatyti pats teismas. Be to, sunaikinto turto vertė gali būti nustatinėjama ne tik pinigine verte, bet ir vertinant kokia sunaikinto turto atliekama funkcija buvo prarasta. Apeliantė procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi, kad gyvatvorė saugojo jos sklypą nuo pašalinių asmenų ir gyvūnų patekimo, suteikė saugumo, jaukumo jausmą. Iškirtus gyvatvorę ieškovės padėtis pablogėjo, ji neteko gyvatvorės teikiamų naudingų funkcijų (estetiškumo, saugumo, apsaugos). Pažymi, kad kaštai, susiję su iškirstos gyvatvorės atsodinimu, realiai yra daug didesni nei 448 Eur (patvirtina UAB „Landšafto dizainas“ pateiktas pasiūlymas). Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė 448 Eur žalos dydį įrodinėjo ikiteisminėje stadijoje atsakovės SB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu pasiūlymu dėl gyvatvorės atsodinimo, kuriame buvo nurodyta, kad 16 m gyvatvorei reikėtų 48 vnt. skroblų, kurie kainuotų 432 Eur arba 32 vnt. tujų „(duomenys neskelbtini)“, kurios kainuotų 448 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtame pasiūlyme nurodytos kainos nėra pakankamas įrodymas pagrįsti prašomos atlyginti žalos dydį. Ieškovė nenurodė sunaikintos gyvatvorės atkuriamosios vertės pagal įtvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ metodikas ir skaičiavimus, be kita ko, atsižvelgiant ir į aplinkybę, kad gyvatvorė buvo pasodinta dar prieš ieškovei įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad kaip patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos, gyvatvorė 2019 m. rugpjūčio 24 d. nebuvo išnaikinta, šaknys nebuvo iškastos, kas reiškia, kad gyvatvorė ataugs.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės argumentą, jog žalos dydį turėjo nustatyti pats teismas. Šis argumentas yra nepagrįstas, kadangi kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nesant viešo intereso byloje, teismas nėra aktyvus spręsti klausimą dėl turtinės žalos dydžio nustatymo.
25. Apeliantė į bylą pateikė 2021 m. birželio 16 d. A. S. surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkės A. S. nurodymu buvo neteisėtai išpjauta V. S. priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvatvorė. A. S. su padarytu pažeidimu sutinka ir gailisi. Apeliantės teigimu, šis įrodymas patvirtina, kad A. S. pripažino faktą, jog neteisėtai iškirto gyvatvorę ir taip padarė žalą ieškovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateiktas įrodymas nepagrindžia jos prašomos priteisti turtinės žalos dydžio, be to, grafoje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“, nėra A. S. parašo, įrodančio, kad ji sutinka su administraciniu nusižengimu.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti apeliantės nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
28. Apeliacinį skundą atmetus, atmetamas ir ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 ir 98 straipsniai).
29. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė išreiškė poziciją priteisti iš ieškovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pateiktas 2021 m. liepos 29 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už suteiktas teisines paslaugas buvo patirtos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalių dydžių (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (1,3 koeficientas x 1 517,4 Eur = 1 972,62 Eur), todėl priteistina iš ieškovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
apeliacinį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovės V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas 190067327) naudai 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Palubinskaitė