Civilinė byla Nr. 2-17-878/2013
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00365-2012-1
Procesinio sprendimo kategorijos 30.1.,
30.9.1.; 30.9.2.; 113.1.; 116.1.
(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS
TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 11 d.
Prienai
Prienų
rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai
Jankauskienei, dalyvaujant ieškovui G. G. ir jo atstovei
advokatei O. V., atsakovei D. J. Š. ir jos atstovei advokatei A. R., viešame
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei D. J. Š. dėl skolos išieškojimo ir
n u s t a t ė:
Ieškovas G. G. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės D. J. Š. 97410,26 Lt namo ir
jo priklausinių rekonstrukcijos išlaidas bei jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu
civilinėje byloje Nr. 2-18-805/2010, nutraukus jo ir buvusios sutuoktinės S. G. santuoką,
pripažinta, kad santuokos metu jie kaip sutuoktiniai atliko gyvenamojo namo,
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),
rekonstrukciją. Šio gyvenamojo namo 1/3 dalis nuosavybės teise priklauso
atsakovei D. J. Š.. Santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto
padalijimo byloje teismai klausimo dėl dalies rekonstrukcijos kaštų priteisimo
iš atsakovės D. J. Š. nesprendė, nurodydami, kad šie kaštai turi būti
sprendžiami atskiroje civilinėje byloje, o tai ir yra šio ieškinio pagrindas. Dėl
namo rekonstrukcijos kaštų Kauno apygardos teismas skyrė gyvenamojo namo,
esančio (duomenys neskelbtini), ir kiemo priklausinių statybinę-ekonominę
ekspertizę, kurią atliko statybos skaičiuojamosios kainos specialistas A. M.. Ši ekspertizė nėra
nuginčyta, jos pagrindu ieškovui kaip sutuoktiniui buvo priteista ½ dalis namo
ir kiemo statinių rekonstrukcijos kaštų nuo 2/3 dalies, priklausančios buvusiai
jo sutuoktinei. Gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso ir atsakovei (1/3
dalis) D. J. Š., atlikta viso namo rekonstrukcija, vadinasi, atsakovė
privalo ieškovui padengti ½ jai priklausančios namo dalies rekonstrukcijos
kaštų. Pagal Statybinės-ekonominės ekspertizės 2011 m. gegužės 3 d. aktą Nr. 2011-05-03
gyvenamojo namo ir jo priklausinių rekonstrukcijos ir remonto darbų sąmata
sudaro 584461,53 Lt: 484993,67 Lt gyvenamojo namo rekonstrukcijos kaštų, 27540,72
Lt ūkinio pastato rekonstrukcijos ir remonto darbų kaštų, kalvio tvoros su
dolomito stulpeliais ir medinės tvoros statybos darbų kaina sudaro 63841,47 Lt,
kiemo įėjimo tako statybos darbai sudaro 1903,24 Lt, kiemo malkinės statybos
darbai sudaro 3195,24 Lt, kiemo pavėsinės statybos darbai sudaro 2987,19 Lt. Atsakovei
D.
J. Š. nuosavybės teise priklausančios 1/3 dalies gyvenamojo namo su
priklausiniais rekonstrukcijos kaštai sudaro taip pat 1/3 dalį - 194820,51 Lt.
Namo ir jo priklausinių rekonstrukcija buvo atlikta gyvenant santuokoje su
buvusia sutuoktine S. G., kuriai nuosavybės teise priklauso 2/3
dalys gyvenamojo namo, todėl rekonstrukcijos kaštai, tenkantys atsakovei D. J. Š., dalintini pusiau
po ½ dalį ieškovui ir jo buvusiai sutuoktinei, nes rekonstrukcija buvo atlikta
jiems būnant santuokoje. Tokiu būdu ieškovui priklausanti rekonstrukcijos kaštų
dalis iš atsakovės D. J. Š. yra 97410,26 Lt.
Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė advokatė O. V. ieškinį palaikė jame
nurodytais motyvais, ieškinio reikalavimą sumažino iki 82551,07 Lt, atėmę iš
atliktos rekonstrukcijos kaštų PVM. Ieškovo atstovė advokatė O. V. paaiškino, jog
ginčo, kad buvo atlikta namo rekonstrukcija, nėra. Rekonstrukcija buvo vykdoma
ūkio būdu, neišlikę dokumentai, nesant galimybės rekonstrukcijos kaštus įrodyti
dokumentais, buvo paskirta ekspertizė. Tiek G., tiek G. neturėjo
pretenzijų dėl eksperto. Ekspertas buvo apklaustas teismo posėdyje. Ekspertizės
aktas Nr. 20110507 yra galiojantis. Tai pagrindiniai rašytiniai argumentai,
įrodantys ieškinio reikalavimus. Kauno apygardos teismas sprendime nurodė, kad
ginčą sprendžia dėl sutuoktinių, tai yra dėl 2/3 dalių namo, kurios priklauso
G., rekonstrukcijos. Likusi 1/3 dalis priklauso atsakovei
D. J. Š.. Sprendime
pažymėta, kad G. G. turi
kreiptis civiline tvarka išsiieškoti konstrukcijos kaštus už 1/3 dalį.
Ekspertas sumažino rekonstrukcijos išlaidas, atsižvelgdamas, kad rekonstrukcija
buvo vykdoma ne pagal rangos sutartis, o ūkio būdu. Savininkės rekonstrukcijos
neįregistravo. Tai, kad buvo atlikta rekonstrukcija ir neprieštaravo jai savininkės,
įrodo rašytiniai įrodymai. Ieškovo į rekonstrukciją įdėtos sumos yra žymiai
sumažintos nei jos buvo iš tikrųjų. Paskolos suma buvo išminusuota iš atsakovei
tenkančios rekonstrukcijos išlaidų atlyginimo sumos. Kauno apygardos teismo
sprendimas ir ekspertizės aktas yra galiojantys ir neužginčyti, jie turi
prezumpcijos galią ir, priimant sprendimą, privalu šiais dokumentais naudotis.
Ieškovas teismo posėdyje G. G. paaiškino, kad
gyvenamasis namas buvo renovuojamas nuo 2001 metų. 2002-2003 metais pastatyta
dolomitinė tvora, į kurią S. G. neįdėjo pinigų, nes ji tuo metu augino mažą
mergaitę. Iš ekspertizės akto matyti, kad uždengtas čerpių stogas, įdėti
brangūs langai. Iš S. G. jam buvo priteista suma, išskaičiavus
paskolos sumą - 120000 Lt. Paskolą jis ėmė kartu su sutuoktine, kol gyveno,
kartu, mokėjo abu, dabar ji grąžina kreditą viena. Į namo rekonstrukciją
ieškovas lėšų įdėjo žymiai daugiau, nei paskaičiuota. Rekonstrukcijai buvo
skiriami bendri šeimos pinigai. D. J. Š. niekuo neprisidėjo,
ji buvo faktiškai išlaikoma ieškovo, jie mokėjo už šildymą, elektrą. Atsakovė
gaudavo pinigų už neįgalumą maždaug nuo 1998 m. Kai jis atėjo pas jas gyventi,
atsakovė turėjo automobilį „Volga“, kurią paėmė atsakovės vyro brolis. Namą jis
renovavo jau 1994 m. Jis uždirbdavo nemažai, dirbo Vokietijoje. Savo pajamų per
mėnesį sumos nepamena. Jo tėvai pastatė tvorą, pavėsinę, jie prisidėjo prie
rekonstrukcijos, net buvo paėmę paskolas. Lenkijoje tėvai nupirko židinį. Tėvai
kartą davė 38000 Lt, kitą kartą davė 70000 Lt, jie sumokėjo už darbus, stogą,
tvorą. Ieškovo tėvai į rekonstrukciją įdėjo mažiausiai 100000 Lt savo lėšų, jie
ėmė vartojamąją paskolą.
Atsakovė pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu
nesutinka. Mano, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo nepagrįstas, ji
niekada nėra skolinusis iš G. G. pinigų. Ieškovo ieškinys nepagrįstas jokia
teisės norma. Jos dukrai ištekėjus už ieškovo ir kilus idėjai paremontuoti atsakovei
su dukra priklausantį namą bei aplinką, dukra S. G. 2005 m. liepos
mėnesį savo vardu paėmė iš banko 34754 eurų (120000 Lt) kreditą, kurį iki šio
laiko iš savo lėšų periodiškai grąžina. Ieškovas G. G. jau santuokos
nutraukimo byloje reikalavo iš jos dukros pinigų, kuriuos jis nurodė įdėjęs į
namo bei aplinkos gerinimą. S. G. nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys namo (duomenys
neskelbtini), atsakovei nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis šio namo ir kiemo
įrengimų. Dokumentuose dėl namo remonto jos abi nurodytos kaip atitinkamų namo
dalių savininkės. Ieškovas G. G. visiškai nedalyvavo sprendžiant šiuos
klausimus, jis jokių klausimų nesprendė, su jų turtu jis visiškai nesusijęs. Nežiūrint
to, nagrinėjant Kauno apygardos teisme ieškovo apeliacinį skundą byloje dėl
santuokos nutraukimo buvo pripažinta, kad iš 330204,27 Lt 2/3 namo dalims
panaudotų 120000 Lt kredito lėšų pripažįstama dukros asmeninėmis lėšomis, likusi
210204,27 Lt suma pripažinta bendromis sutuoktinių lėšomis ir G. G. iš S. G. priteista 105102,14
Lt. Jokių konkrečių įrodymų: medžiagų įsigijimo namo remontui dokumentų,
įrodymų apie išmokėtas sumas už atliktus darbus nei nurodytoje byloje, nei ieškinyje
ieškovas nepateikė. Ekspertas atbuline data bandė suskaičiuoti, kokie galėjo
būti padaryti darbai ir kiek jie galėjo kainuoti. Tačiau ekspertas naudojosi
apskaičiavimo metodika, kuri numato, kad darbus atliko statybos organizacija.
Todėl į eksperto nurodytą sumą įeina ir vadovavimo bendrovei išlaidos,
organizacinės išlaidos, mokesčiai SoDrai, buitinių patalpų darbininkams įrengimas,
tualeto pastatymas, darbus atlikusios organizacijos elektros bei vandens
tokiems darbams sąnaudos, transporto išlaidos ir kt. Ekspertas pripažino, kad
jo paskaičiavimas neatitinka realybės, nes jis kitokios metodikos apskaičiuoti
prieš keletą metų atliktiems darbams neturėjo. Darbus remontuojant atsakovei ir
dukrai priklausantį namą atliko pavieniai asmenys, todėl nurodytų išlaidų
negalėjo būti ir nebuvo. Todėl G. G. nepateikiant duomenų apie jo įdėtas lėšas,
ši eksperto nurodyta suma gali būti vertinama kaip orientacinė. Atsakovė su
dukra S. G. kaip namo bendrasavininkės įdėjo savo lėšas į namo bei jo aplinkos
pagerinimą. Dukra jauno amžiaus, santaupų neturėjo, todėl tuo tikslu paėmė
kreditą iš banko, o atsakovė tam panaudojo savo gyvenimo santaupas. Visą
gyvenimą sąžiningai dirbo, taupiai gyveno ir turėjo susitaupiusi lėšų, kurių
visiškai užteko jos turimo turto daliai pagerinti. Priešingai, ieškovas yra
įsiskolinęs tiek atsakovei, tiek namo bendrasavininkei S. G. už naudojimąsi
elektra, ryšio priemonėmis, daugelį metų nesirūpina namo šildymu.
Atsakovė ir jos atstovė ieškinį prašė atmesti
atsiliepime nurodytais motyvais. Atsakovės atstovė advokatė A. R. paaiškino, kad
ieškovas nenurodė ieškinio procesinio pagrindo, šį ieškinį jis grindžia tik
Kauno apygardos teismo sprendimu. Šiame sprendime nurodyta, kad šeima į namo
pagerinimą įdėjusi apie 200000 Lt bendrų lėšų, kitų lėšų ieškovas neįdėjo. Buvo
atlikta ekspertizė ir atimtas PVM, nustatyta, kad į namo rekonstrukciją galimai
įdėta 495306,40 Lt. Ieškovas neįrodė, kad būtų prisidėjęs prie rekonstrukcijos
82551 Lt, jis neįrodė, kad turėjo realias pajamas, kurias būtų galėjęs įdėti į
namo rekonstrukciją. Projekto užsakovai buvo atsakovė ir S. G.. Atsakovė gerino
namą iš savo lėšų, santaupų, skolintų lėšų. Ieškovas niekada neturėjo
nuosavybės teisių į šį namą. Teismas pasiūlė ieškovui tik kreiptis jį teismą
dėl naudojimosi tvarkos namu nustatymo. Yra nustatyta, kad ieškovas prisidėjęs
prie gyvenamojo namo dalies pagerinimo, tai yra, šeima įdėjusi į rekonstrukciją
apie 200000 Lt, nes dalis pinigų buvo asmeninės S. G. lėšos. Ieškovas neįrodė,
kad turėjo lėšų rekonstrukcijai.
Atsakovė D. J. Š. teismo posėdyje
paaiškino, kad vykstant statyboms, ji turėjo santaupų, kiek trūko, paskolino
draugė V. J., kuri jai paskolino grynaisiais 24000 Lt, sudarė rašytinę sutartį,
kurią panaikino, kai atsakovė grąžino 19000 Lt. Dar 5000 Lt liko skolinga.
Atsakovė 35 metus dirbo prekyboje, vėliau po insulto gavo neįgalumo grupę, už
ją mokėdavo apie 400 Lt, po to išėjo į pensiją, gauna 750 Lt pensijos, nebuvo
laikotarpio, kad negautų pajamų. Prekyboje atlyginimai nebuvo labai dideli. Iš
darbo išėjo prieš 10 metų. Sutuoktinis irgi buvo prekybininkas, jis mirė prieš
30 metų. Judviejų pajamos buvo geros. Kai vyko rekonstrukcija, dukra
pasakydavo, kam ir kiek reikia pinigų, tada ji jai duodavo. Abi su dukra viską
tvarkėsi. Turėjo apie 150000 Lt santaupų, dar tėvai davė, kurie vertėsi daržininkyste
ir turėjo nemažai pinigų, vyras miręs paliko. Negali pasakyti, kiek paliko
vyras. Namo rekonstrukcija truko apie 6 metus. Pinigus skolinosi nuo 2005 metų,
kai vyko statybos. Dėl žento elgesio jai teko išeiti iš savo namų ir 3 metus
nuomotis būstą, nors name negyveno, mokėjo mokesčius. Savo santaupas litais
laikydavo trilitriniame stiklainyje, buvo išsikeitę ir doleriais. Namas buvo
sutvarkytas, jam nereikėjo remonto, bet dukra su šeima norėjo padaryti po
kambarį mergaitėms. Ji į namo rekonstrukciją įdėjo 150000 Lt. Darbams samdė
pavienius žmones, pažįstamus. G. G. tėvai neprisidėjo prie namo rekonstrukcijos,
gal davė pinigų pačiam ieškovui. Pats tėvas prie statybos niekada nedirbo.
Ieškinys atmestinas.
Pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo
principą (CPK13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys.
Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio
dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas
aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio
turinio reikalavimus nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės,
kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir
ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje
turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK
135 straipsnio 1 dalies
3 punktas, 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK
13 straipsnyje
įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės
pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių
gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką,
nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo
pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją
ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu
nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir
objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę
ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi
interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U.
ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009).
Ieškovas, reikšdamas ieškinį, nors ir buvo atstovaujamas
advokatės, nenurodė savo reikalavimo teisinio pagrindo, ieškinio faktiniu
pagrindu nurodė esant tą aplinkybę, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20
d. nutartyje civilinėje byloje, kurioje nutraukta jo ir S. G. santuoka,
pripažinta, kad santuokos metu jie kaip sutuoktiniai atliko rekonstrukciją
gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys
neskelbtini), kurio 1/3 dalies, nuosavybės teise priklausančios atsakovei D. J. Š., rekonstrukcijos
kaštų priteisimo iš atsakovės D. J. Š. priteisimo klausimas
turi būti sprendžiami atskiroje civilinėje byloje.
Civilinio proceso įstatymuose nereikalaujama, kad besikreipiantis į teismą asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo
reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų bylos materialinius santykius.
Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame
dokumente nurodytas jo reikalavimų juridinis pagrindas ir ar nurodytas
teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio
privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo
pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis,
270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Reikalavimas dėl lėšų
priteisimo gali turėti įvairų teisinį pagrindą, nuo to, kokiu teisiniu pagrindu
toks reikalavimas grindžiamas, priklauso reikalavimų tenkinimo sąlygos ir
apimtis.
Nors nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikšto ieškinio
dalyku nurodoma skola, ieškovas faktiškai reiškia reikalavimą atsakovei ne dėl
skolos, o dėl namo ir jo priklausinių rekonstrukcijos kaštų dalies, kuria pagerinta
atsakovei priklausanti gyvenamojo namo dalis, kaip ieškovo turėtų išlaidų
atsakovės turto pagerinimui priteisimo.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko
išrašas patvirtina, kad atsakovei D. J. Š. priklauso 1/3 dalis
gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo
statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini),
o S.
G. priklauso
2/3 dalys šių daiktų (b.l. 86-89). Statybinės-ekonominės ekspertizės akte Nr.
2011-05-03 (b.l. 9-14) nurodyta, kad gyvenamojo namo adresu (duomenys
neskelbtini), rekonstrukcijos ir remonto darbų sąmata pinigine išraiška sudaro
484993,67 Lt, ūkinio pastato – 27540,72 Lt, kalvio tvoros su dolomito
stulpeliais ir medinės tvoros statybos darbų kaina sudaro 63841,47 Lt, kiemo
įėjimo tako statybos darbai sudaro 1903,24 Lt, kiemo malkinės statybos darbai
sudaro 3195,24 Lt, kiemo pavėsinės statybos darbai sudaro 2987,19 Lt, bendra
atliktų rekonstrukcijos darbų kaina sudaro 495306,40 Lt ir PVM 89155,13 Lt.
Statybos leidime 2008 m. vasario 21 d. Nr. L-20 nurodyta, jog gyvenamojo namo (duomenys
neskelbtini), rekonstravimo statytojos yra S. G. ir D. J. Š. (b.l. 32).
Civilinės bylos dėl G. G. ir S. G. santuokos nutraukimo
nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu paskyrus ir atlikus gyvenamojo namo,
esančio (duomenys neskelbtini), statybinę-ekonominę ekspertizę, nustatyta, kad
rekonstrukcijos ir remonto darbų kaina yra 495306,40 Lt be PVM mokesčio. Kauno
apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-89-436/2011
konstatuota, kad S. G. priklausančių 2/3 dalių gyvenamojo namo
pagerinimas kainavo 330204,27 Lt (2/3 x 495306,40 Lt). Iš šios sumos atėmus S. G. 34754,40 eurų
(120000,00 Lt) asmeninį kreditą, pripažinta, kad 210204,27 Lt bendrų
sutuoktinių G. G. ir S. G. lėšų panaudota S. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančios
gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalies pagerinimui, ir G. G. iš S. G. priteista 105102,14
Lt kompensacija (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-18-805/2010 3 t., b. l. 82-90).
Pastebėtina, jog nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai savo
procesiniuose sprendimuose nenurodė, jog G. G. atskiroje civilinėje
byloje turi spręsti rekonstrukcijos dalies kaštų priteisimo iš D. J. Š. klausimą. Kauno
apygardos teismas savo nutartyje tik pasisakė, jog kilus ginčui dėl namo
naudojimosi tvarkos tarp gyvenamojo namo bendrasavininkių ir ieškovės toje
civilinėje byloje S. G. dalies būsimo uzufruktoriaus G. G., šalys galės
kreiptis į teismą naudojimosi tvarkos namu nustatymo. Kauno apygardos teismo
2011 m. rugsėjo 20 d. nutartyje pirmiau nurodytoje civilinėje byloje
konstatuota, kad nei ieškovė toje byloje S. G., nei atsakovas G. G. santuokos nutraukimo
byloje savarankiškų reikalavimų trečiajam asmeniui D. J. Š. pareiškę nebuvo.
Šioje santuokos nutraukimo byloje, kurioje buvo nustatomas bendras sutuoktinių
turtas, nebuvo nustatyta, kad sutuoktiniai turi reikalavimo teisę į
rekonstruoto gyvenamojo namo bendraturtę D. J. Š. kaip į jų bendromis
santuokinėmis lėšomis pagerinto turto savininkę.
Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis
rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Tai
reiškia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo
reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis,
kurių nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo priemonės nurodytos CPK 177 straipsnio 1, 2 dalyse. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia,
kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę
nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
Įstatyme numatytas išlaidų už svetimo daikto pagerinimą
atlyginimas, kai už tai yra atlyginama sąžiningam daikto valdytojui tuo atveju,
jei negalima atskirti dalių, kuriomis buvo pagerintas daiktas, be žalos daiktui
padarymo (CK 4.34 straipsnio 3 dalis), taip pat grąžinant daiktą iš neteisėto
valdymo sąžiningam valdytojui (CK 4.97 straipsnio 4 dalis) ir pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu
pagerina išsinuomotą daiktą, ši teisės norma taikoma ir panaudos teisiniams
santykiams (CK 6.629 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra konstatuota, kad sprendžiant
dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas:
nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai)
daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo)
leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam
tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų
ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (žr.,
pvz., Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr.
2A-560-259/2013).
Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas gyveno name,
esančiame (duomenys neskelbtini), kaip kitos namo bendrasavininkės S. G. sutuoktinis. Nors
nebuvo nustatyta naudojimosi namu tvarka, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog name
faktiškai gyveno dvi atskiros šeimos – atsakovė ir jos dukros S. G. šeima, nėra pagrindo
manyti, jog buvo naudojamasi visomis namo patalpomis bendrai, o ieškovas tokių
įrodymų byloje taip pat neteikė. Be to, liudytoja S. G. parodė, kad atsakovė
gyveno antrame namo aukšte, o ieškovas ir jo šeima gyveno pirmame namo aukšte. Todėl
nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieškovas ir jo šeima valdė ar nuomos
(panaudos) pagrindais naudojosi būtent atsakovės nuosavybės teise turima 1/3
dalimi gyvenamojo namo ir jo priklausinių. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų,
kad atsakovė leido (raštu ar žodžiu) jam ir jo sutuoktinei naudotis jos turima
namo ir jo priklausinių dalimi, sumokėti priklausančius mokėti mokesčius už
namo dalies išlaikymą ir paslaugas ir atitinkamai pagerinti jos nuosavybe
esančią daikto dalį. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė iki jos dukros ir
ieškovo santuokos nutraukimo pati gyveno name (duomenys neskelbtini) ir jai
priklausančia šio turto dalimi naudojosi savo reikmėms pagal savo valią. Tiek
pati atsakovė, tiek liudytoja S. G. parodė, kad D. J. Š. prisidėjo prie
rekonstrukcijos darbų savo asmeninėmis lėšomis – santaupomis, skolintais ir
tėvų duotais pinigais. Liudytoja V. J. parodė, jog ji savo
gerai draugei D. J. Š., prasidėjus šios namo rekonstrukcijos
darbams, paskolino iš viso 24000 Lt, iš kurių 19000 Lt atsakovė jai jau
grąžino. Nors ieškovo atstovė ginčijo buvus tokią paskolą, nurodydama, jog rašytinių
įrodymų apie šią paskolą nepateikta, be to, abejotina, kad liudytoja galėjo
turėti tokią didelę pinigų sumą ir kad ją galėjo skolinti kitam asmeniui, kad atsakovės
ir liudytojos parodymai nesutampa dėl bendros paskolintos sumos, tačiau pastebėtina,
jog dėl to nesutapimų jų parodymuose nebuvo, abi – atsakovė ir liudytoja –
nurodė vienodą paskolintą sumą, t.y. 24000 Lt. Byloje nėra rašytinių įrodymų,
patvirtinančių ar paneigiančių tokios paskolos buvimo faktą, tačiau, remiantis
tiek pačios atsakovės, tiek liudytojų S. G. ir V. J. parodymais, teismas sprendžia,
jog yra labiau tikėtina, kad toks faktas buvo. Ieškovas jokiais duomenimis
nepaneigė, kad atsakovė turėjo savo pačios lėšų, pakankamų jos namo dalies
rekonstrukcijai. Nors atsakovė taip pat neteikė teismui jokių rašytinių įrodymų
apie jos turėtas santaupas, mirusio sutuoktinio paliktas pinigines lėšas, jai
tėvų duotus pinigus, vis dėlto byloje surinkti kiti įrodymai – atsakovės
paaiškinimai, liudytojų S. G. ir V. J. parodymai, kad
atsakovės turtinė padėtis buvo gera, ji 35 metus dirbo (kaip parodė liudytoja S. G., atsakovė dirbo iki
2003 metų), turėjo tiek nuolatinių pajamų, tiek santaupų, leidžia labiau tikėti, kad toks faktas buvo, negu kad
jo nebuvo. Tuo tarpu ieškovo, kuris turi pareigą pagrįsti savo reikalavimą,
nenuoseklūs parodymai apie jo prisidėjimą prie atsakovei priklausančios turto
dalies rekonstrukcijos, niekuo nepagrįsti teiginiai, kad jis į atsakovės namo
dalies rekonstrukciją įdėjo dideles pinigines lėšas, kai bylos duomenys nepatvirtina
jo disponavimo tokio dydžio piniginėmis sumomis ir pajamomis, teismui duoda
pagrindą netikėti jo parodymų teisingumu. Ieškovas nepateikė įrodymų apie savo ir jo tuometinės sutuoktinės bendrų
lėšų panaudojimą atsakovei priklausančios nekilnojamųjų daiktų dalies
rekonstrukcijai. Nėra duomenų, kokiomis sumomis prie rekonstrukcijos prisidėjo
atsakovė ar ieškovas ir pastarojo sutuoktinė, tačiau pastebėtina, kad ieškovas
netgi negalėjo teismui atsakyti, kokios jo mėnesio pajamos buvo namo
rekonstrukcijos metu. Nors jis tuo metu turėjo individualią įmonę, iš
prijungtoje civilinėje byloje esančių šios įmonės pajamų už 2008 metus deklaracijų
(prijungtos civilinės bylos Nr. 2-18-805/2010 2 t. b.l. 103-06) matyti, jog
įmonė pelno neturėjo, priešingai, ji veikė nuostolingai. Ieškovo oficialios
pajamos buvo minimalios (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-18-805/2010 2 t. b.l.
76-77). Nors jis nurodė, jog uždirbo grodamas vestuvėse, parvarydamas iš
Vokietijos automobilius, tokioms pajamoms ir jų dydžiui pagrįsti jokie įrodymai
nepateikti nei šioje byloje, nei prijungtoje byloje. Todėl teismas kritiškai
vertina jo aiškinimus apie jo turėtas ir atsakovei priklausančios namo dalies
rekonstrukcijai išleistas lėšas. Teismas atkreipia dėmesį į paties ieškovo
teiginių nenuoseklumą – jis, reikalaudamas iš atsakovės kompensacijos už jo
įdėtas pinigines lėšas, parodė, kad jo tėvai pastatė tvorą, pavėsinę, nupirko
židinį, sumokėjo už darbus, stogą, į rekonstrukciją įdėdami mažiausiai 100000
Lt savo lėšų. Iš Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimo
matyti, jog atsakovas toje civilinėje byloje G. G. teigė prisidėjęs prie D. J. Š. priklausančios gyvenamojo namo dalies pagerinimo –
įvedęs naują įvadą, pakeitęs radiatorius, o šioje byloje jis nurodo įdėjęs į
atsakovei priklausančios namo dalies rekonstrukciją jau 82551,07 Lt, tačiau
neaišku, už kokius būtent darbus ar statybines medžiagas.
Ieškovas neįrodė, kad atsakovei priklausančiai gyvenamojo
namo ir jo priklausinių daliai rekonstruoti statybinės medžiagos ir darbų
paslaugos buvo įsigytos išimtinai ieškovo ir jo tuometinės sutuoktinės lėšomis.
Byloje taip nėra jokių faktinių duomenų apie tai, kad atsakovė sutiko ar
įsipareigojo apmokėti ieškovui už jai priklausančios namo dalies
rekonstrukcijos statybos rangos darbus. Taigi, nėra pagrindo pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį ieškovui priteisti
atsakovei priklausančio daikto pagerinimo išlaidas.
Ieškinį atmetus, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi
išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis) – iš ieškovo valstybės naudai priteistinos
86,20 Lt pašto išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 88 straipsnio 1
dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos Prienų
rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartimi taikytos laikinosios
apsaugos priemonės - 1/3 dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini),
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios atsakovei D. J. Š., areštas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso 285, 286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo valstybei
86,20 Lt (aštuoniasdešimt šešis litus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų siuntimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių
inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų
surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant
juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660.
Prienų rajono apylinkės teismo
2012 m. liepos 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - 1/3
dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys
neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), priklausančios atsakovei D. J. Š., areštą panaikinti teismo sprendimui įsiteisėjus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo
priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos
teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Inga
Liubinienė