Civilinė byla Nr. 3K-3-70-916/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07375-2015-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.2.2; 2.4.4.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. P. ir J. P. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovams J. P., R. P. dėl atlygintino servituto nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl servituto nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė nustatyti atlygintinus kelio servitutus pagal UAB „Geodezininkai“ parengtą servituto planą:
2.1. 0,3222 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) nustatyti 277 kv. m servitutą, plane pažymėtą S2, bei 0,0916 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) nustatyti 23 kv. m servitutą, plane pažymėtą S1, ir 65 kv. m servitutą, plane pažymėtą S, suteikiančius teisę ieškovei įeiti (įvažiuoti) į jai nuosavybės teise priklausantį 0,2461 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini);
2.2. įpareigoti ieškovę sumokėti atsakovams vienkartinę 3000 Eur kompensaciją dėl kelio servitutų žemės sklypuose nustatymo;
2.3. nustatyti, kad ieškovė ir atsakovai servitutinės žemės dalies, skirtos keliui, įrengimo, remonto ir priežiūros klausimus spręs tokia tvarka:
2.3.1. pirmojoje zonoje, pažymėtoje pridedame Infrastruktūros projekte, parengtame projekto dalies vadovo M. J., kelio remonto ir priežiūros išlaidas įpareigojamos dengti abi šalys lygiomis dalimis;
2.3.2. trečiojoje ir ketvirtojoje zonose ieškovė įpareigojama įrengti kelią savo lėšomis ir darbu, nustatant, kad tokių darbų įrengimo kaina yra ne mažesnė kaip 6020 Eur;
2.3.3. penktojoje zonoje ieškovė ir atsakovai įpareigojami įrengti, remontuoti ir prižiūrėti kelią lygiomis dalimis, keliui įrengti skirti ne mažesnę kaip 3162 Eur sumą (po 1/2 dalį šios sumos);
2.4. įpareigoti ieškovę išardyti (ar perkelti) jos lėšomis ir darbu ant atsakovų žemės sklypo neservitutinės dalies tvoros dalį, UAB „Geodezininkai“ plane pažymėtą taškais (koordinatėmis): 6083204.75/488399.87; 6083201.64/488399.75; 6083206.31/ 488411.95, ir tvoros dalį, pažymėtą taškais (koordinatėmis): 6083235.66/488400.00; 6083237.14/488400.01; 6083242.10/488420.97; 6083239.25/488423.16 ir 6083231.25/ 488427.34; taip pat perkelti tvoros dalį, esančią tarp taškų 6083231.25/488427.34 ir 6083219.81/488434.28, pažymėtą UAB „Geodezininkai“ plane, ant žemės sklypo, kadastro Nr. 5250/0006:98, (duomenys neskelbtini), teisinės ribos;
2.5. įpareigoti atsakovus perkelti tvorą, UAB „Geodezininkai“ plane pažymėtą tarp taškų 6083207.73/488414.87 ir 6083217.99/488435.37, nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo ant atsakovams priklausančio žemės sklypo teisinės ribos.
3. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 24 d. pateikė alternatyvų prašymą nustatyti atlygintinus žemės servitutus pagal UAB „Geodezininkai“ parengtą servituto planą atsakovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose:
3.1. 0,3222 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) nustatyti 312 kv. m servitutą, plane pažymėtą S1, bei 0,0916 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) – 65 kv. m servitutą, plane pažymėtą S, suteikiančius teisę ieškovei įeiti (įvažiuoti) į jai nuosavybės teise priklausantį 0,2461 ha žemės sklypą;
3.2. įpareigoti ieškovę sumokėti atsakovams vienkartinę 3000 Eur kompensaciją dėl nustatyto kelio servituto jų žemės sklypuose;
3.3. nustatyti tvarką, pagal kurią ieškovė ir atsakovai spręs servitutinės žemės dalies įrengimo, remonto ir priežiūros klausimus (kelio remonto išlaidas pirmojoje zonoje, pažymėtoje Infrastruktūros projekte, šalys įpareigotinos dengti lygiomis dalimis, kelio remontui skirti ne mažesnę kaip 1778,74 Eur sumą (po 1/2 dalį šios sumos skiria abi šalys), būsimas kelio priežiūros ir remonto priežiūros išlaidas įpareigojamos dengti abi šalys lygiomis dalimis; ieškovė įpareigojama įrengti kelią savo lėšomis ir darbu trečiojoje zonoje, pažymėtoje Infrastruktūros projekte, nustatant, kad tokių darbų įrengimo kaina yra ne mažesnė kaip 5758,34 Eur, būsimas kelio remonto ir priežiūros išlaidas įpareigojama dengti ieškovė; kelią ketvirtojoje zonoje, pažymėtoje Infrastruktūros projekte, įrengti, remontuoti ir prižiūrėti įpareigojamos abi šalys lygiomis dalimis, keliui įrengti skirti ne mažesnę kaip 8968,59 Eur sumą (po 1/2 dalį šios sumos skiria abi šalys), būsimas kelio remonto ir priežiūros išlaidas įpareigojami dengti ieškovė ir atsakovai lygiomis dalimis;
3.4. įpareigoti ieškovę išardyti (ar perkelti) jos lėšomis ir darbu ant atsakovų žemės sklypo neservitutinės dalies esančią tvoros dalį, UAB „Geodezininkai“ plane pažymėtą taškais (koordinatėmis): 6083204.75/488399.87; 6083201.64/488399.75; 6083206.31/488411.95, ir tvoros dalį, pažymėtą koordinatėmis: 6083235.66/488400.00; 6083237.14/488400.01; 6083242.10/488420.97; 6083239.25/488423.16; 6083231.25/488427.34; taip pat perkelti tvoros dalį, UAB „Geodezininkai“ plane pažymėtą tarp taškų 6083231.25/488427.34 ir 6083219.81/488434.28, ant žemės sklypo, kadastro Nr. 5250/0006:98, (duomenys neskelbtini) teisinės ribos;
3.5. įpareigoti atsakovus perkelti tvorą, UAB „Geodezininkai“ plane pažymėtą tarp taškų 6083207.73/488414.87 ir 6083217.99/488435.37, nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. 5250/0006:169, (duomenys neskelbtini), ant atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. 5250/0006:0098, teisinės ribos.
4. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,2461 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Šis sklypas yra greta magistralės „Via Baltica“. Šalia yra atsakovams priklausantys 0,0916 ha ir 0,3222 ha žemės sklypai. Ieškovė neturi galimybės savarankiškai patekti į jai priklausantį žemės sklypą, negali įsirengti naujos nuovažos nuo magistralės „Via Baltica“. Žemės sklypų detaliajame plane, patvirtintame 2000 m., nebuvo numatytas patekimas į jai priklausantį žemės sklypą. Atsakovų teisės nebuvo pažeistos dėl to, kad jų sklypuose bus nustatytas kelio servitutą, nes 0,0916 ha žemės sklype jis užims itin nedidelį plotą ir neigiamai nepaveiks atsakovų vykdomos veiklos, o 0,3222 ha žemės sklypu atsakovai iš esmės nesinaudoja.
5. Dėl nustatomo kelio servituto atsakovams priteistina vienkartinė 3000 Eur kompensacija, atitinkanti atsakovams priklausančių žemės sklypų vertę. Vienkartinė piniginė kompensacija negali būti didesnė, nes atsakovai taip pat naudosis kelio servituto vietoje įrengtu keliu, jį eksploatuos. Ieškovė pateikė Infrastruktūros projektą, pagal kurį turėtų būti paskirstytos jos ir atsakovų servitutinio kelio įrengimo ir jo priežiūros išlaidos. Be to, atsakovams priklausantis 0,0916 ha žemės sklypas yra aptvertas tvora, todėl tvoros perkėlimo klausimas išspręstinas ieškovė siūlomu būdu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 20 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio, nustatė atsakovams priklausančiame 0,0916 ha žemės sklype 65 kv. m kelio servitutą, UAB „Geodezininkai“ 2018 m. sausio 31 d. plane pažymėtą S, suteikiantį teisę ieškovei įeiti (įvažiuoti) į jai nuosavybės teise priklausantį 0,2461 ha žemės sklypą, priteisė atsakovams iš ieškovės 3250 Eur vienkartinę kompensaciją už nustatytą kelio servitutą, įpareigojo ieškovę savo lėšomis ir darbu perkelti ant atsakovų 0,0916 ha žemės sklypo neservitutinės dalies tvoros dalį, kitą ieškinio dalį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,0916 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir 0,3222 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini); ieškovei priklauso 0,2461 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), besiribojantis su atsakovams priklausančiais sklypais. Į atsakovams priklausančius sklypus yra asfaltuota nuovaža nuo magistralės „Via Baltica“; ieškovei priklausantis 0,2461 ha sklypas tokios nuovažos neturi, į jį neveda joks kitas kelias, ji neturi faktinės ir realios galimybės patekti į sau nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą; per ieškovei priklausantį sklypą yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0,0193 ha kelio servitutas, jungiantis nuovažą nuo magistralės „Via Baltica“ su atsakovo 0,3222 sklypu; kiti detaliajame plane numatyti kelio servitutai nesuformuoti ir neįregistruoti VĮ Registrų centre.
8. Teismas nustatė ir tai, kad ieškovė įvairiais būdais siekė išspręsti patekimo į jai priklausantį žemės sklypą klausimą. Tiek Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tiek Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, tiek Kauno rajono savivaldybės administracija nurodė, kad negalima įrengti naujos nuovažos į ieškovei priklausantį žemės sklypą, realiausias sprendimo būdas – nustatyti kelio servitutą. Detalusis planas ir kita byloje šalių pateikta grafinė medžiaga (UAB „Projektų vystymo grupė“ situacijos analizės schema, VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištrauka) patvirtina, tą pripažino teismo posėdžio metu ir atsakovai, kad ieškovė neturi realios galimybės patekti į jai priklausantį žemės sklypą, tai galėtų būti išspręsta tik nustačius atsakovams priklausančiame sklype kelio servitutą.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovei priklausančio sklypo paskirtis – kita, o jo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos; ieškovė nenaudojo sklypo pagal paskirtį nuo jo įsigijimo momento. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ji netolimoje ateityje ketina minėtą sklypą naudoti pagal paskirtį (net preliminaraus pobūdžio projektavimo, statybos ar kitokio pobūdžio techninių dokumentų, kurie patvirtintų, kokią konkrečiai veiklą ieškovė ketina vykdyti sklype, kada ir kokius transporto priemonių srautus ta veikla generuos). Dėl to, kad ieškovė nepateikė tai pagrindžiančių duomenų, teismas objektyviai negalėjo nustatyti, kokios paskirties transporto priemonėmis bus naudojamasi prašomu nustatyti kelio servitutu, koks bus intensyvumas.
10. Atsakovams priklausantis 0,0916 ha žemės sklypas yra ganėtinai mažas, naudojamas atsakovams priklausančios įmonės UAB „JRS1“ veiklai. 0,3222 ha sklypas taip pat nėra didelis, jo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos. Šiame sklype registruota nemažai statinių (gyvenamasis namas, lauko virtuvė ir t. t.). Nors Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai yra visiškai ar iš dalies sunykę, tačiau gali būti bet kada atstatyti ir naudojami pagal paskirtį. Tiek detalusis planas, tiek Nekilnojamojo turto registro duomenys, tiek fotonuotraukos, šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovei priklausančiame sklype jau yra suformuotas 0,0193 ha kelio servitutas, jungiantis nuovažos nuo magistralės „Via Baltica“ neasfaltuotą dalį su 0,3222 ha žemės sklypu.
11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės prašomais nustatyti servitutais (2018 m. balandžio 10 d. pateiktu servituto nustatymo planu ir 2018 m. rugsėjo 24 d. pateiktu alternatyviu servituto nustatymo planu) yra labai apsunkinami net du atsakovams priklausantys žemės sklypai: abiem atvejais kelio servitutai užims daugiau kaip 300 kv. m, o 0,3222 ha žemės sklype siūlomas nustatyti kelio servitutas eis greta ar net per Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius. Be to, daugiau kaip 300 kv. m kelio įrengimas ir jo priežiūra pareikalaus didelių finansinių resursų (mažiausiai 9182 Eur), tai net kelis kartus viršija atsakovams siūlomos mokėti vienkartinės kompensacijos dydį. Teismas padarė išvadą, kad tokios apimties itin brangaus kelio servituto nustatymas neatitinka proporcingumo reikalavimų, nes tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą pagal paskirtį.
12. Atsakovų pateiktas UAB „Geomatininkų grupė“ 2018 m. rugsėjo 10 d. parengtas servituto nustatymo planas taip pat neatitinka proporcingumo reikalavimų (nors juo apsunkinamas tik vienas atsakovų žemės sklypas, tačiau jis yra itin didelės apimties (310 kv. m), o 0,3222 ha žemės sklype siūlomas nustatyti kelio servitutas eis greta ar net per Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius, be to, atsakovai nepateikė skaičiavimų, kiek kainuos kelio įrengimas pagal jų siūlymą, kokios bus jo priežiūros išlaidos, kam teks pareiga jas atlyginti).
13. Dėl to teismas, siekdamas užtikrinti ieškovės būtinybę patekti į jai priklausantį žemės sklypą, nustatė tokios apimties kelio servitutą, kuris tenkintų jos poreikį, netrukdomai įvažiuoti ir išvažiuoti iš jos sklypo. Teismas sprendė, kad UAB „Geodezininkai“ plane (2018 m. sausio 31 d.) pažymėtas servitutas S (65 kv. m), kuris ribojasi su jau ieškovei priklausančiame 0,2461 ha sklype nustatytu ir įregistruotu 0,0193 ha kelio servitutu, yra tinkamiausias, nes jis su jau nustatytu kelio servitutu sudarys vientisą kelio ruožą. Nustatant tokį servitutą S (65 kv. m), nei ieškovė, nei atsakovai nepatirs su kelio įrengimu susijusių išlaidų, nes pagal byloje esančią grafinę medžiagą ir fotonuotraukas, atsakovo paaiškinimus servitutinis S kelias yra visas padengtas asfaltuota kelio danga. Nustačius servitutą S tik atsakovams priklausančiame 0,0916 ha žemės sklype, nebus suvaržytos jų teisės daugiau, nei būtina. Nors 0,0916 ha sklypas nedidelis, tačiau nustatomas servitutas sudaro tik labai nedidelę jo dalį (65 kv. m), todėl atsakovai toliau galės naudotis 8,51 a sklypu. Nors atsakovas nurodė, kad dėl nustatytino servituto S (65 kv. m.) autovežiai sunkiau galės įvažiuoti į sklype esančią aikštelę, tačiau toks servitutas laikytinas mažiausiai pažeidžiančiu savininkų interesų pusiausvyros principą – ieškovei sudaroma galimybė netrukdomai patekti į jai priklausantį sklypą, o atsakovams priklausantis 0,0916 ha sklypas yra apsunkinamas mažiausia įmanoma apimtimi, be to, šalys nepatiria išlaidų jam įrengti ir prižiūrėti.
14. Teismas nurodė, kad tokio servituto nustatymas laikinai išspręs susidariusią situaciją, nes iš esmės ieškovė turi galimybę ateityje išspręsti patekimo į jai priklausantį sklypą problemą nevaržydama kitų asmenų teisių. Tai patvirtinama Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. rašte, kuriame išaiškinta, kad, ieškovei pradėjus vykdyti ūkinę komercinę veiklą, dėl kurios per nuovažą padidės transporto priemonių srautas, nuovaža šių ūkinių objektų savininkų lėšomis turėtų būti rekonstruota laikantis Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ ir statybos rekomendacijų R 36-01 „Automobilių kelių sankryžos“ reikalavimų. Detalusis planas bei pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad yra tinkamos sąlygos praplėsti nuovažą.
15. Ieškovė nedetalizavo, kokia kompensacija mokėtina už kiekvieną atskirą prašomą nustatyti kelio servitutą (S (65 kv. m), S1 (23 kv. m) ir S2 (277 kv. m), nenurodė vienkartinės piniginės kompensacijos apskaičiavimo metodikos, tokios nepateikė ir atsakovai. Apskaičiuodamas kompensaciją, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės prašymu ir jos naudai nustatomas 65 kv. m servitutas, atsakovai realiai praras galimybę naudotis tokia žemės sklypo dalimi, patirs didelius nepatogumus (praras dalį privatumo, padidės triukšmo, taršos lygis dėl automobilių srauto); nustatytinas neterminuotas servitutas, gana plataus turinio (viešojo kelio servitutas), dėl jo atsakovai praranda realią galimybę tinkamai (pagal paskirtį) naudotis 65 kv. m dydžio sklypo dalimi. Tokie suvaržymai artimi žemės paėmimui visuomenės poreikiams, todėl, nustatydamas kompensacijos dydį, vienu iš teisiškai reikšmingų kriterijų teismas pripažino atlyginimo, mokamo turtą paėmus visuomenės poreikiams, dydį (rinkos kainą). Atsižvelgdamas į byloje atsakovų pateiktą individualizuotą šio sklypo rinkos vertę (1 a vertas 5000 Eur), teismas nustatė 3250 Eur kompensaciją už servitutui skiriamą plotą.
16. Kadangi kelias, kuriame nustatytas servitutas S (65 kv. m), yra visas padengtas asfaltuota kelio danga, tai teismas sprendė, jog nespręstinas kelio įrengimo ir priežiūros išlaidų paskirstymo klausimas. Dėl to šį reikalavimą atmetė.
17. Teismas nustatė, kad ant nustatyto žemės sklype servituto S (65 kv. m) dalies yra 0,0916 ha žemės sklypą juosianti tvora (su vartais). Dėl to, siekdamas pašalinti ieškovei kliūtis tinkamai naudotis sklypu, įpareigojo ieškovę perkelti savo lėšomis ir darbu ant atsakovų žemės sklypo neservitutinės dalies tvoros dalį.
18. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovų apeliacinius skundus, Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą pakeitė, ieškinį tenkino visiškai:
18.1. nustatė ieškovei priklausančiam žemės sklypui (viešpataujantysis daiktas) 65 kv. m atlygintiną neterminuotą kelio servitutą (teisę ieškovei bet kuriuo paros ir metų laiku įeiti, įvažiuoti transporto priemonėmis į jos sklypą) atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame 0,0916 ha sklype ir 312 kv. m atlygintiną neterminuotą kelio servitutą atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame 0,3222 ha žemės sklype;
18.2. priteisė iš ieškovės atsakovų naudai 5565 Eur vienkartinę kompensaciją už nustatytus kelio servitutus S (65 kv. m) ir S (312 kv. m);
18.3. įpareigojo ieškovę ir atsakovus kelio remonto išlaidas pirmojoje zonoje (kelio servituto S (65 kv. m) zonoje) dengti lygiomis dalimis, kelio remontui skiriant ne mažesnę kaip 1846,24 Eur sumą (po 1/2 dalį šios sumos ginčo šalims), o būsimas išlaidas šioje zonoje dengti lygiomis dalimis;
18.4. įpareigojo ieškovę savo lėšomis ir darbu įrengti kelią trečiojoje zonoje (kelio servituto S (312 kv. m) dalis (200 kv. m), tokių darbų įrengimo kaina ne mažesnė kaip 5758,34 Eur, dengti būsimas išlaidas šioje zonoje;
18.5. įpareigojo ieškovę ir atsakovus kelio remonto išlaidas ketvirtojoje zonoje (kelio servituto S(312 kv. m) dalis (112 kv. m) dengti lygiomis dalimis, remontui skirti ne mažesnę kaip 8968,59 Eur sumą (po 1/2 dalį abi šalys), o būsimas išlaidas šioje zonoje dengti lygiomis dalimis;
18.6. leido ieškovei savo lėšomis ir darbu perkelti tvoros dalį atsakovų 0,0916 ha žemės sklype ant neservitutinės sklypo dalies, taip pat tvoros dalį 0,3222 sklype ant neservitutinės žemės sklypo teisinės ribos.
18.7. įpareigoti atsakovus perkelti tvoros dalį, UAB „Geodezininkai“ plane pažymėtą tarp taškų konkrečiomis koordinatėmis, nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo ant atsakovams priklausančio žemės sklypo teisinės ribos;
18.8. perskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
19. Kolegija nepasisakė dėl šalių santykių su Lietuvos automobilių kelių direkcija, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kolegija nurodė, kad byloje nustatytas savininkų nesutarimas dėl būtinumo nustatyti servitutą, ieškovė neturi galimybių patekti į savo sklypą nenustačius atsakovų sklype servituto.
20. Kolegija pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, žemės sklypų situacijos planą, žemės sklypo planą nustatė, kad atsakovams priklausančiame 0,3222 ha sklype yra įregistruotas 0,0112 kelio servitutas, pažymėtas ir detaliajame plane. Ieškovės siūlomas alternatyvus kelio servitutas labiau atitiktų šalių interesus, nes papildomai prie nustatyto servituto būtų suvaržoma nedidelė atsakovams priklausanti dalis (200 kv. m). Išvažiavimui iš ieškovės sklypo detaliajame plane buvo nurodytas 186 kv. m kelio servitutas vakarinėje atsakovams priklausančio sklypo dalyje. Šis kelio servitutas buvo nustatytas Kauno rajono valdybos 2000 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 120 bei 2000 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 151, tačiau dėl neaiškių priežasčių neįtrauktas į Kauno apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 13 d. įsakymą bei neįregistruotas kadastre. Kolegija pažymėjo, kad, žemės sklypų situacijos analizės duomenimis, sklypų savininkai išvažiuoja per vieną įvažą su įrengta lėtėjimo juosta magistralėje, o išvažiuoja per kitą su magistralėje įrengta greitėjimo juosta. Pagal kelio horizontalų žymėjimą, vertikalius kelio ženklus ir įregistruotus servitutus ieškovei priklausantis sklypas neturi išvažiavimo į magistralę „Via Baltica“, o nustatytas servitutas S (65 kv. m) skirtas tik įvažiuoti, nes šioje vietoje negalimas išvažiavimo įrengimas (kirstųsi įvažiuojantys ir išvažiuojantys transporto srautai). Alternatyviame ieškovės pasiūlyme kelio servituto vieta parinkta atsižvelgiant į atsakovo siūlytą galimą problemos išsprendimo būdą (panaudojant jau nustatytus ir įregistruotus servitutus S1 ir S2) ir nustatant naują kelio servitutą, kuris negali būti priimtinas, nes atsakovų žemės sklype siūlomas servituto plotas yra nepakankamas didelių gabaritų transporto priemonėms. Kolegija nepritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad yra tinkamos sąlygos rekonstruoti nuovažą ir nėra būtina nustatyti servitutą S (312 kv. m).
21. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės alternatyviame siūlyme parinkta kelio vieta ir apimtis objektyviai pagrįsta, yra pakankama ieškovei naudoti sklypą pagal paskirtį, nesukuria žymių papildomų teisių apribojimų atsakovams ir labiausiai atitinka tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą.
22. Kolegija nurodė ir tai, kad dėl nustatytino servituto atsakovams tektų ne daugiau kaip 5407,42 Eur, o ieškovei – 14 742,236 Eur kelio įrengimo išlaidų 1, 3, 4 zonose. Toks ieškovės siūlymas, kolegijos nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus.
23. Kolegija pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą už kelio servitutą S (65 kv. m) priteisti 3250 Eur vienkartinę kompensaciją. Kolegija sprendė, kad nustatant kompensacijos kainą tikslinga vadovautis viešai skelbiama mokestine sklypo verte (16 9000 Eur), todėl 1 a tokio sklypo kaina yra 1845 Eur. Be to 0,0916 ha atsakovų žemės sklype nustatytas 65 kv. m servitutas užima tik 7,1 proc. viso sklypo, todėl atsakovai laisvai gali naudotis visu sklypu, nes tai yra įvažiavimas į jų aikštelę ir išvažiavimas iš jos. Dėl to kolegija pripažino, kad vienkartinė kompensacija už šį servitutą yra 1199,90 Eur.
24. Atsakovams priklausančiame 0,3222 ha žemės sklype nustatytinas 200 kv. m kelio servitutas, pratęsiant jį į žemės sklypo dalį, kurioje jau yra nustatytas 112 kv. m kelio servitutas; bendras kelio servituto plotas (312 kv. m) užima 9,7 proc. sklypo; servitutas nustatytas neterminuotai; atsakovai tik ribotai galės naudotis likusia žemės sklypo, kurio paskirtis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, dalimi; dėl nustatyto servituto neabejotinai padidės triukšmingumas ir oro tarša, todėl teisinga laikytina 4365,00 Eur vienkartinė kompensacija už servitutą S (312 kv. m).
25. Kolegija, nustačiusi kelio servitutą S (312 kv. m), įpareigojo ieškovę savo lėšomis pašalinti ant atsakovų sklypo esančią tvorą, kuri sudaro kliūtis naudotis nustatytu servitutu,; taip pat įpareigojo atsakovus perkelti savo tvoros dalį, kuri pastatyta neturint ieškovės sutikimo, nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai
26. Kasaciniu skundu atsakovė J. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartį ir bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.113 straipsnio 1 dalies normą. Servitutu suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį taip, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinybės nustatyti abu ieškovės prašomus servitutus, nes tai apsunkintų net du atsakovų sklypus, būtų itin brangu. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, kad ieškovė ateityje turės galimybę rekonstruoti esamą nuovažą ir patekti į jai priklausantį sklypą nevaržydama kitų asmenų teisių. Teismai neįvertino aplinkybių, atsakovų pasiūlyto sklypų įrengimo plano, kad servituto nustatymas atsakovų 0,3222 ha sklype mažiau sukurtų nepatogumų savininkui nei nustatymas abiejuose sklypuose. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad servituto (65 kv. m) nustatymas prieštarautų esamam kelio ženklui, neanalizuodamas kito varianto nustatyti servitutą.
26.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus: detalųjį planą ir atsakovų pateiktą UAB „Projektų vystymo grupė“ žemės sklypų analizės planą. Teismas, remdamasis sklypo analizės planu, nurodė, kad eismas turi vykti ratu ir nustatomi du servitutai. Tačiau teismas neįvertino, kad šis planas buvo rengtas kitu, nei nurodyta nutartyje, tikslu. Minėtame plane nurodyta, kad ieškovė turi galimybę patekti į savo sklypą per esamą nuovažą ir per detaliajame plane įregistruotą 193 kv. m servitutą, skirtą įvažiuoti į atsakovams priklausantį 0,3222 sklypą. Taigi servitutas įvažiuoti į sklypą nėra objektyviai būtinas. Ieškovė, teigdama, kad nėra galimybės patekti į jos sklypą per jau įregistruotą servitutą, nurodė, kad šlaitą skiria kelias ir yra būtinybė rekonstruoti nuovažą, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Specialistai patvirtino, kad būtinybė yra tik spręsti klausimą dėl išvažiavimo iš ieškovės sklypo: jei būtų išvažiuojama per esamą nuvažiavimą, susikirstų transporto srautai. Atsakovai sutiko nustatyti servitutą tik viename sklype, kuris būtų skirtas tiek įvažiuoti į ieškovės sklypą, tiek išvažiuoti iš jo. Nustačius tokį servitutą, atsakovų teisės būtų apribotos mažiausiu būdu, o ieškovės interesai – užtikrinti. Ieškovė nepagrindė, kodėl jai būtinas dvipusis kelias patekti į sklypą, be to, ieškovės servitutas beveik 10 m pločio. Pirmosios instancijos teismas nustatė mažiausiai ribojantį savininkų teises servitutą, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė nustatyti daug didesnį servitutą ir net dviejuose sklypuose.
26.3. Faktą, kad į ieškovės sklypą galima patekti per jau nustatytą jos sklype ir įregistruotą servitutą, patvirtina ir detalusis planas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016 nurodė, kad, rengiant detaliuosius planus, nustatomas tam tikras privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, apimantis ir susisiekimo sistemų organizavimą. Patvirtinti detaliųjų planų sprendiniai įgauna juridinę galią, kitai tariant, yra privalomi. Taigi teismas turėjo vadovautis detaliajame plane nurodytais sprendiniais. Detalusis planas patvirtina faktą, kad ieškovė turi galimybę įvažiuoti į jai priklausantį žemės sklypą, todėl S (65 kv. m) servituto nustatymas nėra objektyviai būtinas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad šis planas negali būti realiai įgyvendintas.
26.4. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2014; kt.), pagal kurią servitutas gali būti nustatyti tik tada, kai be servituto ieškovė negalėtų naudoti sklypo pagal paskirtį; servitutas objektyviai būtinas ir jo turinys proporcingas tikslui pasiekti. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas maksimaliai riboja atsakovų teises, nustatytas servitutas nėra būtinas ieškovei naudojant sklypą pagal paskirtį: atsakovams apribota galimybė naudotis 377 kv. m teritorija, servitutas 312 kv. m atitrauktas nuo žemės sklypo, todėl atsakovai nebegali netrukdomai naudotis ne tik servituto teritorija, bet ir sklypo dalimi tarp servituto ir sklypo ribos; dėl nustatyto servituto sumažėjo sklypo vertė, servitutas nustatytas vertingiausioje sklypo dalyje, kur vykdoma kavinės ir logistikos veikla.
26.5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.114 straipsnio 1, 2 dalių normas. Apeliacinės instancijos teismas įpareigojo atsakovus padengti dalį servituto įrengimo ir priežiūros išlaidų, nors atsakovai nesinaudoja ir nesinaudos nustatytu servitutu, nes jie į sklypą patenka jau esamu keliu.
26.6. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas kompensaciją už servitutus, netinkamai vadovavosi teismų praktika ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Nustačius 65 kv. m servitutą, atsakovai netektų galimybės naudotis 5000 Eur vertės žemės sklypo dalimi, o 310 kv. m servitutą – 51 000 Eur vertės sklypo dalimi. Be to, dėl nustatyto servituto ir atitinkamai padidėjusios taršos bei triukšmo 0,3222 žemės sklypo vertė sumažėtų 91 000 Eur, o 0,0916 ha žemės sklypo – 3300 Eur. Taigi atsakovai patirtų 22 500 Eur nuostolių. Be to, dėl nustatyto servituto bus apsunkinta atsakovų įmonės veikla. Atkreiptas dėmesys į tai, kad atsakovams priteista tik 5565 Eur kompensacija, be to, atsakovai yra įpareigoti padengti kelio įrengimo išlaidas 5407,42 Eur ir savo jėgomis nukelti dalį tvoros. Taigi iš esmės atsakovai praranda dalį žemės, ja nebesinaudos ir negauna jokios kompensacijos.
27. Kasaciniu skundu atsakovas R. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.126, 4.111 straipsnių normas, nes servitutą nustatė nesant visų būtinų sąlygų. Teismai neįvertino detaliojo plano, UAB „Projektų vystymo grupė“ situacijos analizės, esamos situacijos fotonuotraukų, kurie patvirtina, kad ieškovė turi galimybę patekti į savo sklypą kitu, nei nustatant atsakovų sklype servitutus, būdu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė turi galimybę patekti į savo sklypą per esamą nuovažą ir detaliajame plane įregistruotą 193 kv. m servituto kelią, taigi nereikia nustatyti servituto įvažiuoti į ieškovės sklypą. Teismai neįvertino Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. rašto, kuriame nurodyta, kad ieškovė gali ūkinei komercinei veiklai vykdyti rekonstruoti esamą nuovažą. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas priešingą išvadą, nepagrįstai rėmėsi aplinkos ir susisiekimo ministrų 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtinto Kelių techninio reglamento nuostatomis dėl naujų nuovažų įrengimo. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog nėra kitų alternatyvių galimybių patekinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikių ir kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016). Šiuo atveju ieškovė nevykdė tokios savo pareigos, ši buvo nepagrįstai perkelta atsakovams. Pažymėta ir tai, kad ieškovė siekia naudotis jai priklausančiu sklypu jai patogiausiu būdu, nors objektyviai tokio servituto nustatymas nėra būtinas, be to, juo nesiekiama išlaikyti savininkų interesų pusiausvyros. Dėl 65 kv. m nustatyto itin mažame žemės sklype servituto atsakovai praras galimybę toje vietoje statyti transporto priemones, kurias naudoja ūkinei komercinei veiklai vykdyti.
27.2. Pagal CK 4.119 straipsnio 2 dalį kelio servitutas transporto priemonėms važiuoti negali būti didesnis kaip 4 metrų pločio kelias. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012) išaiškinta, kad servituto planas ar schema privalomai pateikiamas tada, kai kelio servitutas nustatomas ten, kur kelio nėra ir jį reikia suformuoti. Teismai ieškovei servitutą nustatė net neįvertinę kelio ploto ir jo ribų (servituto nustatymo schemoje nepažymėti servituto plotai, atstumai). Pagal UAB „Geodezininkai“ planą servituto kelio plotis viršija 5–7 m, tačiau teismai nemotyvavo, kodėl būtina nustatyti didesnį, nei nurodyta įstatyme, plotą.
27.3. Teismai, parinkdami servitutą, nepagrįstai vertino tik ekonominį naudingumo principą (kad ieškovė nepatirtų išlaidų ar jas patirtų kuo minimalesnes), taip perkeldami ieškovės problemų sprendimą atsakovams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).
27.4. Teismai netinkamai taikė CK 4.129 straipsnio normą, nes, priteisdami kompensaciją, neįvertino atsakovų patirtų išlaidų sklypui asfaltuoti, dėl nustatyto servituto sumažėja sklypų vertė, atsakovai patiria itin didelius nepatogumus.
27.5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.114 straipsnio 1, 2 dalių normas, nes, įpareigodamas atsakovus padengti dalį servituto įrengimo ir priežiūros išlaidų, nevertino to, ar atsakovai naudosis nustatytu servitutu.
27.6. Teismai turėjo įtraukti į bylą Kelių direkciją kaip trečiąjį asmenį, kad būtų galima išklausyti jos nuomonę dėl prašomų nustatyti servitutų. Teismo sprendimai gali turėti įtakos šio asmens teisėms, nes jis suinteresuotas bylos baigtimi (vėliau turės derinti nuovažos rekonstrukcijos projektus ir leidimus).
28. Ieškovė atsiliepimu į atsakovų kasacinius skundus prašo juos atmesti, o Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
28.1. Pirmosios instancijos teismas iš tiesų siekė surasti kuo optimalesnį ginčo išsprendimo būdą ir kiek įmanoma apsaugoti atsakovų teises, pernelyg jų nesuvaržydamas, tačiau jo priimtas sprendimas šio tikslo nepasiekė (nustatyto servituto naudojimas faktiškai neįgyvendinamas dėl jo prieštaravimo teisės aktams ir eismo saugumo situacijai). Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su dalimi pirmosios instancijos teismo išvadų dėl servituto nustatymo būtinumo, šį trūkumą ištaisė.
28.2. Tiek ieškovė, tiek atsakovai žemės sklypus įgijo galiojant 2000 m. rugsėjo 19 d. Kauno rajono valdybos sprendimu patvirtintam detaliajam planui. Iš detaliojo plano sprendinių matyti, kad tam tikri teritorijos sutvarkymo principai kad ir netinkamai, tačiau vis dėlto buvo nustatyti. Būtent atsakovai, įgydami žemės sklypus, suvokė, kad jiems priklausančiame sklype yra vienintelė įvaža į visą padalytą teritoriją, todėl turėjo suvokti, jog ateityje per jų sklypus bus sprendžiamas įvažiavimo į kitus žemės sklypus klausimas. Tą patį žinojo ir ieškovė, įsigydama sklypą. Be to, šalims priklausantys žemės sklypai yra prie ypatingos reikšmės ir kategorijos magistralinio kelio „Via Baltica“, todėl nuovažų ir įvažų įrengimas, jų rekonstrukcija yra griežtai reglamentuoti Kelių techninio reglamento KTR 01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto aplinkos ministro ir susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. Dl-11/3-3. Pagal šiuo aktus nėra galimybių nei įrengti naujos įvažos, nei praplatinti jau esamos, nes tai reikštų dar vienos nuovažos įrengimą arba senosios esminę rekonstrukciją, kuriai reikia Automobilių kelių direkcijos pritarimo. Ieškovė visiems savo projektiniams sprendiniams, teikiamiems teismui, siekė gauti Automobilių kelių direkcijos vertinimą (pritarimą) ir ieškinio poziciją koregavo pagal šios institucijos išvadas. Byloje nustatyta ir tai, kad dėl ypatingos žemės sklypų vietos tiek pagal specialistų, tiek pagal institucijų, detaliojo plano sprendinius visų trijų sklypų automobilių eismas turi vykti ratu. Eismo ratu principas buvo iš dalies nustatytas formuojant sklypus, tai pripažino ir atsakovas. Šiuo principu vadovaudamasi ieškovė suformulavo savo reikalavimą. Pažymėta ir tai, kad ieškovės žemės sklypo naudojimo būdas savaime indikuoja, kad į sklypą bus važiuojama ne lengvosiomis transporto priemonėmis, bet didelių gabaritų automobiliais. Atsakovai, įsigydami sklypus, apie tai žinojo.
28.3. Detaliajame plane ieškovės sklypui buvo suprojektuotas atsakovų sklypuose 298 kv. m ploto servitutinis kelias. Nors dalis šių servitutų įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įregistruoti, jų numatymas buvo būdas ieškovei reikalauti tai nustatyti teismo tvarka, nors pats servitutas būtų dar labiau pažeidęs atsakovų teises (į automagistralę eitų per visą atsakovų sklypą). Taigi apeliacinės instancijos teismo sprendimu nustatytas servitutas yra kur kas racionalesnis ir daro mažiau įtakos atsakovų teisėms. Pagal detalųjį planą ieškovės sklype suprojektuotas 0,0193 ha servitutinis kelias, tačiau jis skirtas kitiems asmenims (atsakovui patekti į savo sklypą), šiuo keliu ieškovė negali patekti į magistralę. Taigi egzistuoja objektyvi būtinybė nustatyti ieškovės sklypui servitutą, nes ji negali patekti į sklypą nuo magistralinio kelio, negali nei numatyti naujos nuovažos, nei rekonstruoti jau esamos. Tai patvirtinama 2015 m. spalio 23 d. Automobilių kelių direkcijos atsakyme. Atsakovų nurodomas Automobilių kelių direkcijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštas skirtas ne pripažinti esamos nuovažos praplėtimo teisę, bet nurodyti pareigą rengiant kelio servitutą parengti techninį projektą.
28.4. Apeliacinės instancijos teismas laikėsi žemės savininkų interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo: teismo nustatyti servitutai netrukdo atsakovams naudotis žemės sklypu, neriboja jų teisių daugiau, nei reikia tikslui pasiekti. Pagal 2000 m. detalųjį planą atsakovams priklausančiuose sklypuose buvo nustatyti 164 kv. m ir 112 kv. kelio servitutai. Nors sprendiniai tuo metu nebuvo įgyvendinti ir servitutai faktiškai nenaudojami, tačiau tai leido atsakovams numatyti, jog būtinas servitutas patekti į ieškovės sklypą. Nustačius 65 kv. m servitutą atsakovų 0,0916 ha sklype, neišsprendžiama situacija, nes nėra galimybės išvažiuoti iš sklypo. Dėl to būtina nustatyti servitutą kitame atsakovų sklype. Nors atsakovai ginčija teismų nustatyto servitutinio kelio plotį, tačiau jų siūlomas servitutas faktiškai identiškai atitinka ieškovų siūlomą ir teismo nustatytą servituto plotą. Atkreiptas dėmesys į tai, kad atsakovo pozicija dėl servituto būtinumo nenuosekli.
28.5. Teismo nustatytu 65 kv. m servitutu naudosis ir atsakovai bei jų žemės sklype esančios kavinės klientai, nes tai vienintelis patekimas iš magistralės. Pažymėta, kad atsakovų sklypai ribojasi, todėl gali būti suformuoti į vieną vientisą sklypą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai kompensaciją apskaičiavo pagal mokestinę sklypo vertę. Atsakovai nepateikė kitos žemės sklypų vertinimo ataskaitos, neatliko turto vertinimo ekspertizės, todėl teismas turėjo teisę kompensaciją skaičiuoti remdamasis VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis apie realią rinkos vertę. Teismas neturėjo vadovautis 2018 m. kovo 8 d. UAB „Marleksa“ parengtoje konsultacinėje išvadoje nurodyta rinkos kaina, nes tai ne turto vertinimo ataskaita, o konsultacija. Atsakovai nenurodo argumentų dėl per mažos kompensacijos priteisimo.
28.6. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai paskirstė kelio priežiūros išlaidas, padalydamas jas lygiomis dalimis. Byloje esančiame Infrastruktūros projekte nustatytas teisingas sklypo dalių priežiūros ir įrengimo išlaidų paskirstymas. Pagal minėtą projektą žemės sklypai suskirstyti į 5 zonas. 1-oje zonoje jau įrengta asfaltuota aikštelė (įvaža), kuriai nustatytas 65 kv. m servitutas, todėl nauji įrengimo darbai nereikalingi. Šia dalimi naudosis tiek ieškovė, tiek atsakovai, todėl šio ruožo remonto ir priežiūros išlaidos dengiamos lygiomis dalimis. 2-oje zonoje įrengiamas įvažiavimas į ieškovės jos sąskaita. 3-ioje ir 4-oje zonose esantį kelią ieškovė įsipareigojo įrengti savo lėšomis, nes šia žemės dalimi daugiausia naudosis ji (atsakovai taip pat gali). 5-ą zoną šalys turi įrengti, remontuoti ir prižiūrėti lygiomis dalimis, nes jos abi šia dalimi ir naudosis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovams tektų ne daugiau kaip 5407,42 Eur kelio įrengimo išlaidų, būsimas kelio priežiūros ir remonto išlaidas 1, 3, 4 zonose viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams dengiant lygiomis dalimis. Tai atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus.
28.7. Teismai neturėjo įtraukti į bylą kaip trečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos. Pažymėta, kad ji yra pateikusi nemažai oficialių raštų, kuriuose išaiškino susiklosčiusią situaciją, nurodė sprendimo būdą – kelio servituto nustatymą per jau esamą nuovažą (atsakovų žemės sklypą). Be to, Automobilių kelių direkcija pateikė teismui reikšmingus išaiškinimus, kad nėra galimas naujos nuovažos įrengimas į ieškovei priklausantį žemės sklypą ar esamos rekonstrukcija ją platinant; kad dabartinėje situacijoje kelio servitutas ties nuovaža turi būti nustatytas taip, kad būtų įvažiuojama per vieną įvažą, o išvažiuojama – per kitą. Be to, teismo sprendimu nebuvo pasisakyta dėl ieškovės teisių ir pareigų, ginčas yra kilęs dėl servituto nustatymo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl objektyvios būtinybės nustatyti servitutą
29. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatytas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimu ir administraciniais aktais. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas CK 4.126 straipsnio pagrindu nustatomas esant dviem sąlygoms: kai yra savininkų nesutarimas ir būtinybė nustatyti servitutą tam, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.
30. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas). Taigi servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.
31. Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo būtinybę nustatyti ieškovės sklypui servitutą tam, kad ji galėtų patekti į jį nuo magistalinio kelio, tačiau atsakovai kasaciniuose skunduose teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas objektyvią būtinybę nustatyti servitutą, netinkamai vertino įrodymus, todėl netinkamai taikė CK 4.111, 4.126 straipsnių normas.
32. Bylos duomenimis, tiek ieškovės, tiek atsakovų sklypai buvo suformuoti padalijus žemės sklypą į atskirus 0,3222 kv. m, 0,0916 kv. m ir 0,2491 kv. m sklypus, pakeitus jų paskirtis; žemės sklypai atidalyti neįvertinus ir neišsprendus ieškovei priklausančio sklypo prisijungimo prie magistralinio kelio techninės ir juridinės galimybės; ieškovės sklypas ribojasi su abiem atsakovams priklausančiais sklypais; atsakovams priklausantys žemės sklypai turi nuovažą nuo magistralės „Via Baltica“, o ieškovei priklausantis sklypas tokios neturi, jis iš esmės nesiriboja su lėtėjimo juosta.
33. Byloje nustatyta ir tai, kad nėra jokio kito būdo patekti į ieškovės sklypą. Ieškovei priklausančiame sklype yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0,0193 ha kelio servitutas, turintis jungti nuovažą nuo magistralės su atsakovo 0,3222 ha sklypu; atsakovui priklausančiame 0,3222 ha sklype nustatytas 112 kv. m servitutas; kitokių servitutų detaliajame plane nenustatyta ir neįregistruota. Ieškovė kreipėsi į įvairias institucijas, siekdama išspręsti patekimo į jai priklausantį sklypą klausimą be atsakovams priklausančių žemės sklypų apsunkinimo servitutu, tačiau tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tiek Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, tiek Kauno rajono savivaldybės administracijos atsakymuose nurodyta, kad negalima įrengti naujos nuovažos, todėl realiausia galimybė išspręsti iškilusį klausimą yra nustatyti kelio servitutą. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko su prašymu nustatyti servitutą, tačiau bylos nagrinėjimo metu jis pripažino, jog ieškovė neturi realios galimybės šiuo metu patekti į jai priklausantį sklypą ir tokia problema spręstina nustatant servitutą. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios teismų nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą prieiti prie išvados, kad yra abi CK 4.126 straipsnyje nurodytos sąlygos teismo sprendimu nustatyti servitutą: atsakovai nesutaria dėl servituto būtinumo ir yra būtinybė nustatyti tokį servitutą tam, kad ieškovė galėtų patekti į jai priklausantį sklypą.
34. Faktiniais duomenimis nepagrįstu pripažintinas atsakovų argumentas, kad ieškovė galėtų patekti į savo sklypą įsirengdama įvažiavimą per esamą nuovažą. Atsakovai šiuo metu esančią objektyvią būtinybę nustatyti servitutą bando paneigti nurodydami, kad ieškovė galėtų įsirengti įvažiavimą per nuovažos lėtėjimo juostos šlaitą (neasfaltuotą) ir jos sklype nustatytą 193 kv. m servitutą. Tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2013 m. liepos 26 d. rašte nurodyta, kad nuovažos gali būti rengiamos tik tam tikru atstumu ir atitinkamų matmenų, todėl priimtiniausias būdas išspręsti įvažiavimo į sklypą klausimą yra nustatyti kelio servitutą. Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. rašte nurodyta galimybė rekonstruoti nuovažą savininkų lėšomis laikantis kelių įrengimą ir plėtrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ ir Automobilių kelių direkcijos parengtų Statybos rekomendacijų R 36-01 „Automobilių kelių sankryžos“) tik žemės sklypuose, kuriems nustatomas kelio servitutas, pradėjus vykdyti ūkinę komercinę veiklą, nuovažoje generuosiančią didesnius nei šiuo metu transporto priemonių srautus. Taigi byloje iš tiesų susiklosto dvejopa situacija, kai, nepradėjus vykdyti ūkinės komercinės veiklos ieškovės žemės sklype, nėra jokio teisinio pagrindo spręsti dėl nuovažos rekonstrukcijos, o neišsprendus patekimo į ieškovės žemės sklypą klausimo, negali būti vykdoma jokia leistina tokios paskirties žemės sklype ūkinė veikla. Kadangi ieškovė bylos nagrinėjimo metu žemės sklype nevykdo ūkinės komercinės veiklos ir šiuo metu nėra jokio faktinio pagrindo spręsti apie būsimus transporto priemonių srautus, kas leistų spręsti dėl galimybės rekonstruoti nuovažą, tai taip pat pagrindžia išvadą, kad servituto nustatymas besiribojančiame žemės sklype, kuris turi nuovažą nuo magistralės, yra objektyviai būtinas tam, kad būtų galima šiuo metu išspręsti patekimo į ieškovės sklypą klausimą.
35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, pripažindami objektyvią būtinybę nustatyti servitutą, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servitutų teismo sprendimu nustatymą, įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų nepažeidė. Dėl to įsitikinę servituto būtinumu, teismai turėjo spręsti dėl jo turinio, t. y. tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimų apimties ir kompensacijos už nustatytus servitutus dydžio.
Dėl nustatytinų servitutų apimties
36. CK 4.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Pagal šio straipsnio 2 dalį kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias. Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis).
37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimu nustatant servitutą būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Taigi, nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 13, 15 ir 24 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 18 punktas).
39. Ieškovė, siekdama išspręsti patekimo į jai priklausantį žemės sklypą klausimą, pateikė du servitutų atsakovams priklausančiuose sklypuose variantus. Iš esmės abiem ieškovės prašomais nustatyti servitutų variantais siekiama 0,0916 ha atsakovų žemės sklypą suvaržyti 65 kv. m servitutu.
40. Konstatuodamas būtinybę nustatyti 65 kv. m servitutą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į: 1) ieškovei priklausančio sklypo naudojimo būdą (susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos) ir tai, jog ji sklypo nenaudojo pagal paskirtį nuo jo įsigijimo momento (2010 m. vasario 26 d.) ir nepateikė įrodymų, kaip sklypą planuojama naudoti ateityje, kokia konkrečia veikla ir kada ketinama užsiimti, kokie transporto priemonių srautai dėl tokios veiklos būtų generuojami; 2) tai, kad atsakovams priklausantis 0,0916 ha sklypas yra mažas, naudojamas atsakovams priklausančios UAB „JRS1“ veiklai (automobilių gabenimui autovežiais iš ES šalių) vykdyti; 3) tai, kad kitas 0,3222 ha atsakovams priklausantis sklypas taip pat nėra didelis, jo naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, jame registruoti statiniai (gyvenamasis namas, lauko virtuvė ir t. t.) nors ir visiškai ar iš dalies sunykę, tačiau bet kada gali būti atstatyti ir naudojami pagal paskirtį; 4) tai, kad, detaliajame plane ir Nekilnojamojo turto registre nurodytais duomenimis, ieškovei priklausančiame sklype yra suformuotas 0,0193 ha kelio servitutas, turintis jungti nuovažą nuo magistralės (neasfaltuotą jos dalį) ir atsakovams priklausantį 0,3222 ha žemės sklypą, o prašomas nustatyti 65 kv. m servitutas ribojasi su šiuo nustatytu ir įregistruotu servitutu, todėl sudarys vientisą kelio ruožą; prašomas nustatyti 65 kv. m servitutinis kelias yra padengtas asfaltuota danga, todėl šalys nepatirs su laikino servitutinio kelio įrengimu susijusių išlaidų; toks servitutas labiausiai atitiktų abiejų šalių interesus; nuovažos rekonstrukcijai (praplėtimui) yra tinkamos sąlygos (pakankama neužstatytos žemės teritorija).
41. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tam, jog ieškovė šiuo metu galėtų patekti į jai priklausantį žemės sklypą (įvažiuoti ir išvažiuoti), pakanka nustatyti 0,0916 ha sklype 65 kv. m servitutą, o ieškovės prašomos apimties kelio servituto nustatymas abiejuose atsakovų sklypuose neatitinka proporcingumo reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad abiem ieškovės pateiktais variantais (pirmuoju – 0,0916 ha atsakovų žemės sklype nustatyti 23 kv. m ir 65 kv. m servitutus, o 0,3222 ha sklype nustatyti 277 kv. m; antruoju – 0,0916 ha atsakovų žemės sklype nustatyti 65 kv. m servitutą, o 0,3222 ha sklype nustatyti 312 kv. m servitutą) siekiama apsunkinti net du atsakovams priklausančius sklypus, nustatant itin didelės apimties servitutus (abiem atvejais servitutai užimtų daugiau kaip 3 arus žemės); 0,3222 ha sklype siūlomas nustatyti kelio servitutas eitų greta ar net per Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius; daugiau kaip 300 kv. m užimančio kelio įrengimas ir jo priežiūra pareikalautų didelių finansinių resursų, kurie net kelis kartus viršija ieškovės siūlomą atsakovams mokėti vienkartinę kompensaciją.
42. Apeliacinės instancijos teismas, be pirmosios instancijos teismo nustatyto 65 kv. m servituto 0,0916 ha žemės sklype, nustatė ir alternatyviame siūlyme nurodytą 312 kv. m servitutą. Apeliacinės instancijos teismas objektyvią būtinybę nustatyti tokios apimties servitutą grindė argumentais: 312 kv. m servituto nustatymas atsakovams priklausančiame 0,3222 ha sklype atitiktų šalių interesus, nes jame jau yra nustatytas 112 kv. m servitutinis kelias, taigi nustatomas servitutas apimtų šią dalį; 65 kv. m servitutas skirtas tik įvažiuoti į ieškovės sklypą, todėl 312 kv. m servituto nustatymas būtinas išvažiavimui iš sklypo ratu organizuoti: įvažiuoti į sklypą per nuovažą su lėtėjimo juosta, o išvažiuoti – per nuovažą su greitėjimo juosta; tokio ploto servitutas būtų pakankamas didelių gabaritų transporto priemonėms; tokio servituto įrengimas nėra brangus, nes atsakovams tektų prisidėti tik prie išlaidų dėl dviejų kelio zonų (pirmosios ir ketvirtosios), pagrindinės išlaidos tektų ieškovei, o būsimas kelios priežiūros ir remonto išlaidas šalys dengtų lygiomis dalimis; nuovažos rekonstruoti nėra galimybės, nes nuovažos gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 5000 m ir jos gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo būdų į šalia kelio esančius sklypus, taigi 312 kv. m servituto nustatymas užtikrina techninį ir teisinį įvažiavimo į ieškovės sklypą ir išvažiavimo iš jo būdą.
43. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada neatitinka interesų derinimo ir proporcingumo principų. Nutarties 38 punkte nurodyta, kad servitutai nustatomi laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo, o servitutu suteikiamos tik tokios teisės, kurios objektyviai būtinos, kad viešpataujančiu daiktu būtų galima naudotis pagal paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas 312 kv. m servitutą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie planuojamą sklype vykdyti veiklą, todėl neaiškūs galimi transporto srautai, neaiškus poreikis, kuriuo remiantis grindžiamas tokios didelės apimties servitutas (užimantis net dviejų atsakovų sklypų nemažas dalis). Atkreiptas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nustatytas 312 kv. m servitutas yra dviejų eismo juostų, tačiau byloje niekaip nepagrįstas poreikis nustatyti tokį kelią tik išvažiavimui, kaip nurodo ieškovė, iš jai priklausančio žemės sklypo, kai įvažiavimui yra nustatytas kitas 65 kv. m servitutas 0,0916 ha žemės sklype. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad, nustatant 312 kv. m servitutą, neįvertintas jo plotas, neaiškūs konkretūs servitutinio kelio matmenys. Be to, dėl nustatyto 312 kv. m servituto, apribojama atsakovų galimybė naudotis net 377 kv. m sklypo (0,3222 ha) dalimi, nes servitutas yra atitrauktas nuo žemės sklypo ribos; dėl abiejų servitutų sumažėja sklypų vertė; kompensacija atsakovams už nustatytą tokio dydžio servitutą nedaug skiriasi nuo sumos, kuria atsakovai įpareigoti padengti servitutinio kelio įrengimo išlaidas, nors tokiu keliu jie neplanuoja naudotis.
44. Pažymėtina ir tai, kad 65 kv. m servitutas nustatytas toje atsakovų 0,0916 ha žemės sklypo vietoje, kurioje atsakovui priklausantys autovežiai, kaip nurodė pats atsakovas, įvažiuoja ir išvažiuoja iš aikštelės. Taigi tokiu servitutu ieškovei neužkertama reali galimybė išvažiuoti iš savo sklypo, t. y. ji turės realią galimybę važiuoti ta pačia kelio dalimi, kaip išvažiuoja atsakovas. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada neprieštarauja atsakovo pateiktoje UAB „Projektų vystymo grupė“ situacijos analizėje nurodomam rekomendavimui eismą organizuoti ratu: įvažiuoti per vieną įvažą su įrengta lėtėjimo juosta magistralėje, išvažiuoti per kitą, su įrengta greitėjimo juosta, nes toks eismo organizavimas būtų reikalingas esant intensyviam eismui. Šiuo atveju, nesant duomenų apie ieškovės sklype planuojamą veiklą ir galimus generuoti transporto srautus, servitutu suteiktina mažiausia teisė patekti į sklypą (įvažiuoti ir išvažiuoti), t. y. tarnaujančiajam daiktui nustatytini tik tokios apimties suvaržymai, kurie sukeltų mažiausius nepatogumus tarnaujančiojo daikto savininkui, ir užtikrinti viešpataujančiojo daikto savininkui galimybę netrukdomai naudotis daiktu.
45. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas 312 kv. m servitutą atsakovų 0,3222 ha žemės sklype, ieškovei nepagrindus planuojamos sklype vykdyti veiklos ir galimų transporto srautų, nepagrįstai didele apimtimi suvaržė tarnaujančiojo daikto savininko teises, taigi netinkamai taikė servituto nustatymą reglamentuojančias teisės normas. Pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad realią galimybę netrukdomai patekti (įvažiuoti ir išvažiuoti) į ieškovei priklausantį žemės sklypą užtikrins 65 kv. m servituto 0,0916 ha atsakovų žemės sklype nustatymas, o atsakovų teisės nebus suvaržytos daugiau, nei reikalauja servituto būtinumas. Pasikeitus faktinei situacijai ir pradėjus vykdyti ieškovės sklype leistiną veiklą ar realiai planuojant konkrečią veiklą, galimus transporto srautus, esant objektyviai būtinybei gali būti nustatomas ir kitokios apimties servitutas, o nustatytas neterminuotas 65 kv. m servitutas gali pasibaigti CK 4.135 straipsnio pagrindu.
Dėl kompensacijos už servitutą nustatymo
46. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių. Vykdydamas tokią pareigą teismas sprendimu viešpataujančiojo daikto savininkui gali nustatyti prievolę mokėti tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui (CK 4.129 straipsnis). Šalių prašymas priteisti konkrečios rūšies kompensaciją negali riboti aptariamos teismo teisės. Tačiau teismas turi motyvuoti, kodėl parinkta konkreti rūšis, kaip ji dera su abiejų šalių interesais, ar toks kompensavimas yra realus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 33 punktas).
47. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 31 punktas).
48. Teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 36 punktas).
49. Žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015).
50. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 65 kv. m servituto nustatymo būtinybės, nurodė, kad tokio servituto nustatymas skirtas sureguliuoti teisinį ginčą esant dabartinei faktinei situacijai, t. y. iš esmės laikinai, nes ieškovė turi galimybę ateityje patekimo į sklypą klausimą išspręsti nevaržydama kitų asmenų teisių. Tačiau, priteisdamas vienkartinę kompensaciją už nustatytą 65 kv. m servitutą 0,0916 ha žemės sklype, teismas vis dėlto atsižvelgė į tai, kad teismo sprendimu nustatomas neterminuotas servitutas. Teismas atsižvelgė ir į nustatomo servituto lemiamus žemės sklypo savininkams suvaržymus: nustatomas viešojo kelio servitutas, dėl jo atsakovai praranda realią galimybę tinkamai (pagal paskirtį) naudotis 0,65 a sklypo dalimi, patiria gana nemažus subjektyvaus pobūdžio nepatogumus (praranda dalį privatumo; padidėja triukšmo lygis ir tarša dėl automobilių srauto). Taigi priteistiną kompensaciją teismas skaičiavo pagal sklypo rinkos vertę, nurodytą konsultacinėje išvadoje dėl objekto rinkos vertės.
51. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas priteistinos kompensacijos už neterminuoto servituto nustatymą dydį, taip pat atsižvelgė į tai, kad servitutas nustatytas neterminuotai, jis atsakovų 0,0916 ha sklype užima 7,1 proc. viso sklypo; nustačius tokį kelio servitutą atsakovai gali visiškai laisvai naudotis tiek aikštelės dalimi, kurioje nustatytas servitutas, tiek ir likusia dalimi, nes tai yra įvažiavimas ir į atsakovų naudojamą aikštelę, taigi servitutas neriboja atsakovų interesų naudotis šia sklypo dalimi, nėra neproporcingas apribojimas. Tačiau, nustatydamas kompensacijos dydį, apeliacinės instancijos teismas nesirėmė nei konsultacinėje išvadoje nurodyta, nei pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta vidutine žemės sklypo verte, o rėmėsi viešai skelbiama mokestine sklypo verte. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, nes registro išraše nurodyti 2007 m. duomenys objektyviai neatskleidžia realios žemės sklypo vertės bylos nagrinėjimo metu, o konsultacinėje išvadoje taip pat nėra nurodoma reali žemės sklypo rinkos vertė. Atsakovai nepateikė kitokių įrodymų, pagrindžiančių realią 0,0916 ha žemės sklypo rinkos vertę, todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas vienkartinę kompensaciją, turėjo pagrindą remtis viešai prieinama mokestine sklypo verte.
52. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo priteistas kompensacijos dydis (1199,90 Eur) nustatytas tinkamai vertinant byloje pateiktus įrodymus, taikant materialiosios teisės normas ir tinkamai remiantis teismų praktika. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai nustatytos kompensacijos už 65 kv. m servitutą atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos už šį servitutą dydžio priteisimo.
53. Dėl argumentų, susijusių su kompensacijos už 312 kv. m servituto nustatymą priteisimu, teisėjų kolegija nepasisako, nes nutarties 45 punkte konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas 312 kv. m servitutą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl šie kasacinio skundo argumentai yra neaktualūs ginčui išspręsti.
54. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nustatytino servituto apimties, netinkamai aiškino ir taikė servitutą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, netinkamai vadovavosi teismų praktika šiuo klausimu. Padarytas materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimas sudaro pagrindą pakeisti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą – panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas nustatyti 312 kv. m servitutą atsakovams priklausančiame 0,3222 ha žemės sklype, ir dėl šio reikalavimo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį šį reikalavimą atmesti, atitinkamai naikintinos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis tenkintas reikalavimas dėl kompensacijos už 312 kv. m servituto nustatymą priteisimo ir kelio įrengimo ir priežiūros išlaidų paskirstymo bei tvorų pašalinimo; kita procesinio sprendimo dalis paliktina nepakeista.
55. Dėl kitų kasacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo ir neturi teisinės reikšmės ginčui išspręsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
56. Pakeitus apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl servituto turinio, atitinkamai keistina ir nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, taip pat naikintina Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. papildoma nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kadangi esminis bylos reikalavimas yra nustatyti servitutą, kiti reikalavimai yra išvestiniai iš šio reikalavimo, tai patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos pagal proporciją, jog ieškinys tenkintas 50 proc.
57. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2811 Eur bylinėjimosi išlaidų, o apeliacinės instancijos teisme – 1675 (700 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą, 75 Eur už žyminį mokestį + 900 Eur už apeliacinio skundo rengimą) bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovų ieškovės naudai priteistina 2243 Eur (2811 Eur + 1675 Eur) x 50 proc.).
58. Atsakovai pirmosios instancijos teisme patyrė 4694 Eur bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teisme – 1875 Eur (1800 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą + 75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą), todėl iš ieškovės atsakovų naudai priteistina 3284,50 Eur.
59. Atlikus įskaitymą (nutarties 57, 58 punktai), iš viso iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1041,50 Eur pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų išlaidų atlyginimo (šios išlaidos mokėtinos jas apmokėjusiam atsakovui R. P.).
60. Pirmosios instancijos teisme patirta 48,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš šalių lygiomis dalimis, t. y. iš ieškovės – 24,20 Eur, o iš atsakovų – po 12,10 Eur.
61. Šalių bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme skirstytinos pagal proporciją, kad atsakovų kasaciniai skundai tenkinti 50 proc.
62. Atsakovas R. P. pateikė duomenis, kad kasaciniame teisme jis patyrė 75 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą išlaidų, atsakovė J. P. pateikė duomenis, kad kasaciniame teisme ji patyrė tokias išlaidas: 75 Eur už žyminį mokestį ir 1000 Eur už kasacinio skundo rengimą. Tenkinus dalį kasacinių skundų, iš ieškovės atsakovo R. P. naudai priteistina 37,50 Eur šių išlaidų, o atsakovės J. P. naudai – 537,50 Eur šių išlaidų atlyginimo.
63. Ieškovė pateikė duomenis, kad kasaciniame tyrė 1500 Eur išlaidų už atsiliepimo į kasacinius skundus rengimą, todėl ieškovės naudai iš atsakovų priteistina 750 Eur (po 375 Eur iš kiekvieno atsakovo) šių išlaidų atlyginimo.
64. Atlikus įskaitymą (nutarties 62, 63 punktai), iš viso iš atsakovo R. P. ieškovės naudai priteistina 337,50 Eur (375 Eur – 37,50 Eur) kasaciniame teisme patirtų išlaidų, o iš ieškovės atsakovės J. P. naudai priteistina 162,50 Eur (537,50 Eur – 375 Eur) kasaciniame teisme patirtų išlaidų atlyginimo.
65. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 9,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tenkinus dalį kasacinių skundų, 50 proc. šių išlaidų (4,86 Eur) atlyginimo valstybei priteistina iš ieškovės, o likusi dalis – iš atsakovų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“), šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei iš atsakovų R. P. ir J. P. nepriteisiamas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 2 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 2 d. nutarties dalis dėl kelio servituto S (312 kv. m) nustatymo, šio kelio įrengimo ir priežiūros išlaidų paskirstymo, tvorų pašalinimo ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria šie reikalavimai atmesti.
Panaikinti šios nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Kitas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 2 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 2 d. nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), 65 kv. m ploto atlygintiną neterminuotą kelio servitutą – teisę ieškovei S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) bet kuriuo paros ir metų laiku įeiti, įvažiuoti ir išvažiuoti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą – atsakovams R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geodezininkai“ matininko S. Š. 2016 m. lapkričio 7 d. parengtą žemės sklypo planą servituto nustatymui, plane pažymėtą S(65 kv. m) ir koordinačių sistemoje apibrėžtą taškais: 27-28-29-30-27.
Priteisti iš ieškovės S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1199,90 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt devynis Eur 90 ct) vienkartinę kompensaciją už nustatytą kelio servitutą S (65 kv. m).
Leisti ieškovei S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis ir darbu perkelti tvoros dalį, esančią atsakovų R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), UAB „Geodezininkai“ 2018 m. sausio 31 d. žemės sklypų plane pažymėtą taškais (koordinatėmis): Nr. 6083204.75/488399.87, Nr. 6083201.64/488399.75 ir 6083206.31/488411.95, ant neservitutinės sklypo dalies.
Įpareigoti atsakovus R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) perkelti tvoros dalį, UAB „Geodezininkai“ plane pažymėtą tarp taškų, kurių koordinatės Nr. 6083207.73/488414.87 ir Nr. 6083217.99/488435.37, nuo ieškovei S. S. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ant atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), teisinės ribos.
Priteisti iš ieškovės S. S. (a. k. ((duomenys neskelbtini) atsakovo R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1041,50 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt vieną Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo.
Priteisti valstybei iš ieškovės S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 24,20 Eur (dvidešimt keturis Eur 20 ct), o iš atsakovų R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 12,10 Eur (dvylika Eur 10 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Valstybei priteistas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).“
Priteisti iš ieškovės S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 162,50 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 337,50 Eur (tris šimtus trisdešimt septynis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.
Priteisti valstybei iš ieškovės S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,86 Eur (keturis Eur 86 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Andžej Maciejevski
Dalia Vasarienė