(S)                                                                                        Civilinė byla Nr. 3K-3-81/2010

                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                              

                                                                                          75.7; 116.10.3; 129.5; 129.13                             

 

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. vasario 17 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Česlovo Jokūbausko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (išieškotojo) M. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. T. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys – antstolė N. Š., K. S. (skolininkas), B. A. S..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :                                            I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, vykdant skolos išieškojimą pagal komercinio arbitražo teismo sprendimą, kuriuo iš skolininko K. S. M. T. naudai priteista 932 500 Lt skolos, 16 452,88 Lt palūkanų, 6 proc. procesinių palūkanų, 22 761,65 Lt arbitražo mokesčių ir 50 976 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas M. T. prašo: 1) panaikinti antstolio 2009 m. sausio 14 d. patvarkymą, kuriuo atsisakyta nukreipti skolos išieškojimą į skolininko K. S. ir jo sutuoktinės B. A. S. bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą; 2) įpareigoti antstolį nukreipti išieškojimą į skolininko ir jo sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias UAB „Corpus A“ akcijas. Pareiškėjas teigia, kad ta aplinkybė, jog vykdomajame rašte skolininku nurodytas tik vienas iš sutuoktinių, nereiškia, jog išieškojimas negali būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto. Akcijas skolininkas įsigijo santuokos metu, sutartyje nenurodyta, kad jos įgyjamos asmeninės nuosavybės teise, todėl preziumuojama, jog akcijos priklauso abiem sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybės teise, taigi sutuoktinių prievolė yra solidari ir turi būti vykdoma iš bendro turto. Antstolis turėjo pareigą išsiaiškinti prievolės prigimtį, tačiau to nepadarė.

Suinteresuoti asmenys – skolininkas K. S. ir jo sutuoktinė B. A. S. – teigia, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pirkėjas yra tik K. S., jo sutuoktinė neprisiėmė prievolės sumokėti už akcijas. Prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto gali nustatyti tik teismas, o ne antstolis. Be to, antstolis negali nuspręsti dėl skolininko sutuoktinės teisių ir pareigų, nes ji nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą ir vykdymo procesą.

 

                                 II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

Teismai nustatė, kad Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. kovo 14 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl skolos, palūkanų, arbitražo mokesčių ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko K. S. išieškotojo (pareiškėjo) M. T. naudai. Vykdomasis raštas išduotas Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimo pagrindu. Vykdomajame rašte skolininku nurodytas K. S. Antstolis, pradėjęs vykdymo veiksmus, 2008 m. liepos 15 d. areštavo skolininkui K. S. priklausančias 70,3 proc. UAB „Corpus A“ akcijų (vienos akcijos nominali vertė 110 Lt, turto arešto mastas – 1 116 913,18 Lt). Išieškotojas M. T. kreipėsi į antstolį su prašymu nukreipti išieškojimą į skolininkui ir jo sutuoktinei bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą  – UAB „Corpus A“ akcijas. Antstolis 2009 m. sausio 14 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė patenkinti išieškotojo prašymą, nurodydamas, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, iš kurių galima spręsti, jog priteistą skolą būtų galima išieškoti iš bendro sutuoktinių turto, taip pat kad sutuoktiniai būtų solidarūs atsakovai.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik  teismas. Jeigu skola priteista civilinėje byloje, kurioje atsakovu dalyvavo vienas iš sutuoktinių, kitas sutuoktinis į bylą nebuvo įtrauktas, skola priteista dėl santuokos metu šeimos interesais sudaryto sandorio nevykdymo, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto. Jis turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl galimybės nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą išaiškinimo (CPK 589, 593 straipsniai). Taigi antstoliui nesuteikta teisės pačiam nuspręsti dėl prievolės kilmės, kartu ir dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Pareiškėjas skundą grindžia tuo, kad tiek turtas (akcijos), tiek ir prievolė yra solidari. Šie argumentai yra reikšmingi sprendžiant dėl prievolės prigimties, tačiau skundą nagrinėjančiam teismui nesuteikti įgaliojimai aiškinti šį konkretų vykdomą sprendimą. Nagrinėjamu atveju yra vykdomas arbitražo sprendimas. Sprendimą ir jo vykdymo tvarką gali ir turi aiškinti tas subjektas, kuris jį priėmė. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis (pagal analogiją su CPK 589 straipsnio 1 dalimi) būtų kreipęsis į sprendimą priėmusį arbitrą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo (prievolės prigimties nustatymo). Teise prašyti išaiškinti arbitražo sprendimą pagal Komercinio arbitražo įstatymo 36 straipsnį nepasinaudojo ir vykdymo bylos šalys. Teismas konstatavo, kad antstolio patvarkymas, kuriuo jis atsisakė nustatyti solidariąją prievolės prigimtį ir nukreipti išieškojimą į bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, jo surašymo metu buvo teisėtas ir pagrįstas. Pripažinus antstolio patvarkymą teisėtu, nėra pagrindo įpareigoti jį šiame vykdymo proceso etape nukreipti išieškojimą į suinteresuotų asmenų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančias akcijas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo atskirąjį skundą, 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo išvada, kad ginčijamas antstolio patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija papildomai nurodė, kad vykdymo procese antstolis privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, o bet koks veikimas viršijant juos vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui būtina pagal prievolės teisinę prigimtį išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai. Prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto ar iš asmeninio skolininko sutuoktinio turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, antstolis tokios teisės neturi ir negali priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto. Nesant teismo sprendimo dėl prievolės pobūdžio nustatymo, antstolis pagrįstai atsisakė nukreipti išieškojimą į skolininkui ir jo sutuoktinei bendrąja jungtine nuosavybe priklausančias akcijas. Teisėjų kolegija atmetė pareiškėjo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo šalys ar antstolis galėjo kreiptis į sprendimą priėmusį arbitrą. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 38 įstatymo 5 dalį arbitražinio teismo sprendimai vykdomi CPK nustatyta tvarka, o CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs antstoliui suteiktus įgaliojimus ir teisingai konstatavęs, kad antstolio veiksmai priimant skundžiamą patvarkymą yra teisėti, nepažeidė proceso koncentracijos ir kitų pagrindinių civilinio proceso principų. Teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog prievolė yra solidari ir išieškojimas turi būti nukreiptas į bendrąja jungtinę sutuoktinių nuosavybę, yra reikšmingi sprendžiant apie prievolės pobūdį, o šį klausimą turėtų spręsti arbitražinį sprendimą priėmęs subjektas.

                   

                      III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti teismų nutartis ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, pažeidė proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, dėl to neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstus ir neteisėtus procesinius sprendimus. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias arbitražinio teismo sprendimo vykdymą ir jo išaiškinimo tvarką. Nepagrįsta teismų išvada, kad dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo šalys ar antstolis galėjo kreiptis į arbitražinį sprendimą priėmusį arbitrą. Komercinio arbitražo įstatymo 36 straipsnyje nustatyta, kad jei šalys nesusitariusios kitaip, tai per 30 dienų nuo sprendimo gavimo jos gali kreiptis į arbitražinį teismą ir prašyti išaiškinti arbitražinio teismo sprendimo dalį ar kurį nors jo punktą. Šiame straipsnyje reglamentuojama tik teismo sprendimo aiškinimo, bet ne jo vykdymo tvarka. Be to, kreiptis dėl sprendimo išaiškinimo galima tik per 30 dienų nuo arbitražinio teismo sprendimo priėmimo dienos, tuo tarpu problemos vykdant išieškojimą paprastai prasideda vėliau, t. y. kai skolininkas geranoriškai nevykdo teismo sprendimo. Taigi Komercinio arbitražo įstatyme nenustatyta tvarkos, kuria remiantis šalys ar antstolis galėtų kreiptis į arbitražo teismą su prašymu išaiškinti priimto sprendimo vykdymo tvarką, taip pat  tvarkos, kuria būtų galima kreiptis dėl arbitražinio teismo sprendimo praėjus 30 dienų nuo jo priėmimo. Kadangi klausimų dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo vykdymo kilo gerokai vėliau, t. y. skolininkui atsisakius geranoriškai įvykdyti arbitražo teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad įkeisto turto neužteks sprendimui įvykdyti, tai pareiškėjas ar antstolis neturi galimybės kreiptis dėl arbitražo teismo sprendimo išaiškinimo į jį priėmusį Vilniaus komercinio arbitražo teismą.

2. Teismai pažeidė CPK 7, 177, 185, 263, 270, 331 straipsnius, CK 1.5, 3.92 straipsnius. Pagal CK 3.92 straipsnio 3 dalį galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole. Teismai nepagrįstai neanalizavo pareiškėjo argumentų ir pateiktų įrodymų dėl ginčo prievolės bendrumo ir vien formaliais pagrindais atmetė skundą. Teismams nepasisakius dėl prievolės pobūdžio ir galimybės vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto, skolininkui sudaromos galimybės vilkinti išieškojimo veiksmus, taip pažeidžiami proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Pareiškėjui kreipusis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, ne tik užsitęs arbitražo teismo sprendimo vykdymo procedūra, bet ir, padalijus akcijas abiem sutuoktiniams, išieškojimą bus galima nukreipti tik į dalį akcijų. Dėl to kyla grėsmė, kad gautos sumos gali neužtekti arbitražo teismo sprendimui įvykdyti (skola ir palūkanos viršija 1 100 000 Lt). Taip būtų pažeisti pareiškėjo interesai, tuo tarpu dėl skolininko sutuoktinės susidarytų situacija, kai ji lyg ir įgijo nuosavybės teises į sutuoktinio nupirktas akcijas, už kurias nebuvo atsiskaityta, tačiau iš jos negalima išieškoti skolos. Teismai apsiribojo nepagrįstomis ir formaliomis išvadomis apie tai, kad nėra pagrindo antstolio veiksmų pripažinti neteisėtais, ir nepasisakė dėl galimybės nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą, kurį įsigyjant ir susidarė skola, nepaisant pareiškėjo ir antstolio prašymo. Apeliacinės instancijos teismas priėmė formalią ir nemotyvuotą nutartį, taip pažeidė kasatoriaus teises, nes kiekviena proceso šalis turi teisę į objektyvų ir motyvuotą teismo sprendimą, atitinkantį teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuoti asmenys K. S. ir B. A. S. prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad teismai pagrįstai konstatavo, jog antstoliui nesuteikta teisės pačiam spręsti dėl prievolės pobūdžio, tai gali nustatyti tik teismas. Nesant teismo sprendimo dėl prievolės pobūdžio (solidariosios ar asmeninės) nustatymo, antstolis pagrįstai atsisakė nukreipti išieškojimą į bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Pažymėtina, kad kasatorius nenurodė, kokias proceso ar materialiosios teisės normas pažeidė antstolis priimdamas ginčijamą patvarkymą. Byloje kasatorius nepateikė reikalavimų dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir ginčo prievolės pobūdžio nustatymo, taip pat dėl arbitražo teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, todėl nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad teismai priėmė nemotyvuotas nutartis dėl pareikštų reikalavimų. Kasatorius nepagrįstai sutapatina teismo sprendimo išaiškinimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo sąvokas bei teisinę prasmę. Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo. Teisė į arbitražo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimą reglamentuojama ne Komercinio arbitražo įstatyme, bet CPK 589 straipsnyje. Teisė kreiptis į sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimą neribojama jokiais terminais, todėl kasatoriui neužkirstas kelias pasinaudoti šia teise šiuo metu, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis šiuo klausimu būtų kreipęsis į Vilniaus komercinio arbitražo teismą su prašymu nustatyti prievolės pobūdį. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kasatoriaus naudai nustatyta skolininkui priklausančio žemės sklypo hipoteka, todėl pagal CPK 664 straipsnį išieškojimas pirmąja eile turėtų būti nukreipiamas būtent į šį turtą, ir tik nepakakus lėšų visiškai padengti skolininko įsiskolinimą, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininkui priklausančias UAB „Corpus A“ akcijas 

Suinteresuotas asmuo antstolė N. Š. atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikė.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl arbitražinio sprendimo vykdymo

 

Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad arbitražinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo momento ir šalių turi būti vykdomas. Vienai iš šalių atsisakius vykdyti sprendimą, kita šalis turi teisę kreiptis į arbitražinio teismo vietos apylinkės teismą ir prašyti išduoti vykdomąjį raštą (KAĮ 38 straipsnio 3 dalis). Arbitražinio teismo sprendimai vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (KAĮ 38 straipsnio 5 dalis). Arbitražinio teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 586, 587 straipsniai). Vykdomojo dokumento turinys reglamentuotas CPK 648 straipsnyje. Tarp kitų šio straipsnio reikalaujamų duomenų, vykdomajame rašte turi būti nurodyti išieškotojas ir skolininkas (1 dalies 7 punktas) bei su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui (1 dalies 4 punktas). Aiškindamas pastarąjį reikalavimą arbitražinio teismo sprendimo vykdymo bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jis yra suderintas su kitais CPK reikalavimais, šiuo atveju su teismo sprendimo turinį reglamentuojančia CPK 270 straipsnio 5 dalimi. Tuo tarpu arbitražinio teismo sprendimo forma ir turinys reglamentuojami KAĮ 34 straipsnyje, kuriame nustatyti reikalavimai nėra tapatūs CPK nustatytiems teismo sprendimui privalomiems reikalavimams. Dėl to arbitražo sprendimo turiniui negali būti keliamas reikalavimas turėti rezoliucinę dalį, nes tokios sprendimo struktūrinės dalies nenustatyta KAĮ. Kita vertus, KAĮ 34 straipsnio 2 dalies reikalavimas, pagal kurį sprendime turi būti nurodoma, tenkinamas ieškinys ar atmetamas, turi būti suprantamas ir aiškintinas taip, kad sprendimo tekstas sudarytų galimybę atlikti aiškiai ir suprantamai apibrėžtus vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Garant“ pareiškimą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, bylos Nr. 3K-3-368/2009). Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendime nurodyta, kad arbitražinis teismas nusprendė: (1) atmesti ieškovo K. S. ieškinį atsakovui M. T. dėl 2 278 000 Lt nuostolių atlyginimo; (2) patenkinti atsakovo M. T. priešinį ieškinį ir M. T. naudai priteisti iš K. S. 932 500 Lt; (3) priteisti iš K. S. M. T. naudai 7 proc. dydžio metines palūkanas nuo 932 500 Lt sumos už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 3 d. iki 2007 m. liepos 4 d., tai yra 16 452,88 Lt; (4) priteisti iš K. S. M. T. naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešinio ieškinio pateikimo dienos iki šio arbitražinio teismo sprendimo visiško įvykdymo; (5) priteisti iš K. S. M. T. naudai 22 761,65 Lt patirtų arbitražo mokesčių; (6) priteisti iš K. S. M. T. naudai 50 976 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šiame sprendime aiškiai išreikšti vykdytini veiksmai pažodžiui buvo išdėstyti arbitražinio sprendimo pagrindu Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo išduotame vykdomajame rašte, kartu nurodant ir skolininką.

Pagal CPK 589 straipsnio 1 dalį antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši norma taikytina ir arbitražinio teismo sprendimo vykdymui, nes arbitražinio teismo sprendimai vykdomi CPK nustatyta tvarka (KAĮ 38 straipsnio 5 dalis). Tokiu atveju netaikytinas KAĮ 36 straipsnis, nes ši norma reglamentuoja arbitražinio teismo sprendimo išaiškinimą, bet ne jo vykdymo tvarkos išaiškinimą. Minėta, nagrinėjamoje byloje arbitražinio teismo sprendimu nustatyti vykdytini veiksmai jame yra aiškiai išreikšti ir nurodyti vykdomajame rašte, todėl pagrindo aiškinti arbitražinio teismo sprendimo vykdymo tvarką nėra.

 

Dėl išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto ir antstolio kompetencijos ribų

 

Išieškotojo kasaciniame skunde keliamas klausimas yra susijęs su sutuoktinių atsakomybe pagal vieno iš sutuoktinių prisiimtas prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, t. y. tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. Iš bendro sutuoktinių turto vykdytinos prievolės išvardytos CK 3.109 straipsnyje. Nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar vykdytina iš bendro turto, gali tik teismas. Pasisakydamas dėl antstolio veiksmų išieškant pagal sutuoktinių prievoles, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas Hansabankas  v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-7-114/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B.-H., N. M. H. v. antstolis D. Š., bylos Nr. 3K-3-567/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo ar arbitražo teismo sprendimo aiškinimo (CPK 278 straipsnis, KAĮ 36 straipsnis) ar šių procesinių sprendimų vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kurias atsisakyta tai padaryti. Minėta, prievolės pobūdį gali nustatyti tik teismas. Į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija išaiškina, kad tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus. Šią teisę kreditorius turi ir tuo atveju, kai dėl vieno sutuoktinio priimtas arbitražinis sprendimas. Tačiau tokiu atveju pažymėtina, kad sutuoktinio sudarytas arbitražinis susitarimas nesaisto kito sutuoktinio, nedalyvavusio sudarant tokį susitarimą. Dėl šios priežasties ieškinys tokiam sutuoktiniui negali būti pareikštas arbitraže, nebent būtų nustatytos KAĮ 9 straipsnyje įtvirtintos arbitražinio susitarimo sąlygos.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kasatoriaus argumentus, kad, vykdymo procese atmetus reikalavimus išieškoti iš skolininko sutuoktinės, susidarytų situacija, kai ji įgijo nuosavybės teises į akcijas, už kurias nebuvo atsiskaityta, tačiau iš jos už įgytas akcijas negalima išieškoti skolos. Minėta, kad pagal vieno sutuoktinio prisiimtas prievoles ieškinys kitam sutuoktiniui gali būti pareikštas esant CK 3.109 straipsnyje išvardytiems pagrindams. Be to, vertybinių popierių pirkimui- pardavimui taikomos CK šeštosios knygos XXIII skyriaus normos, reglamentuojančios pirkimą-pardavimą. Jeigu akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsirado išieškotojo reikalavimas, pagal savo požymius atitinka CK 6.412 straipsnyje reglamentuotos daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutarties sampratą, tai pagal CK 6.414 straipsnio 2 dalį, kai nuosavybės teisė pereina pirkėjui nuo daikto pardavimo, nuo to momento, kai daiktai perduodami pirkėjui, iki visiško sumokėjimo laikoma, kad šie daiktai įkeisti pardavėjui užtikrinant pirkėjo prievoles pagal sudarytą sutartį (priverstinis įkeitimas (hipoteka), jeigu sutartis nenumato ko kita. Kreditoriaus reikalavimu priverstinis įkeitimas vertybiniams popieriams nustatomas pagal CK ketvirtosios knygos XII skyriaus normas.

 

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį kasaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Netenkinus kasacinio skundo, iš kasatoriaus į valstybės biudžetą priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Suinteresuoti asmenys K. S. ir B. A. S. prašo priteisti iš kasatoriaus jų patirtas bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidas. Kadangi suinteresuoti asmenys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų patvirtinančio dokumento, tai jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Priteisti iš pareiškėjo M. T. 48,10 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.   

 Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

           

 

Teisėja                                                                                                             Egidijus Baranauskas

 

 

                                                                                                                        Česlovas Jokūbauskas

 

 

                                                                                                                        Juozas Šerkšnas