Administracinė byla Nr. AS-182-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04120-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Optimali didmena“, atstovaujamo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Stinkoma“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Optimali didmena“, atstovaujamo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Stinkoma“, skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Optimali didmena“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas), atstovaujamas bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Stinkoma“ (toliau – ir Administratorius, pareiškėjo atstovas), kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. S-195(7-148/2016) (toliau – ir MGK sprendimas) dalį, kiek tai susiję su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. 69-69 (toliau – ir VMI sprendimas) dalimi, kuria patvirtinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2016 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. (4.65)-FR0682-218 (toliau – ir Vilniaus AVMI sprendimas) nurodymai Bendrovei sumokėti į biudžetą 104 054,97 Eur pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), 3 794 Eur PVM delspinigius ir 10 405 Eur PVM baudą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi (b. l. 27–28) nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. lapkričio 9 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. patikslinti skundą, suformuluojant savarankiškus reikalavimus ne tik dėl MGK sprendimo, bet ir dėl VMI sprendimo bei Vilniaus AVMI sprendimo, taip pat skunde VMI nurodyti kaip atsakovą, o Vilniaus AVMI – trečiuoju suinteresuotu asmeniu, be to, pateikti teismui Vilniaus AVMI sprendimo bei VMI sprendimo kopijas.

2016 m. lapkričio 11 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo, atstovaujamo Administratoriaus, patikslintas skundas (b. l. 30–35), kuriame, be kita ko, prašoma atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi (b. l. 72–73) prašymo atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo netenkino ir nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. lapkričio 30 d. pateikti teismui 30 Eur žyminio mokesčio kvitą. Teismas kartu nurodė, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi (b. l. 75–76), nustatęs, kad pareiškėjas teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartyje nurodyto skundo trūkumo nepašalino, t. y. nepateikė 30 Eur žyminio mokesčio kvito, nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjui. Teismas taip pat išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus.

Pareiškėjas, atstovaujamas Administratoriaus įgalioto atstovo advokato A. P., 2016 m. gruodžio 20 d. elektroninių ryšių priemonėmis per elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties (b. l. 78–79).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi (b. l. 82–83) atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą ir nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui, taip pat pareiškėjo atstovui grąžinti sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 152 straipsnio 3 dalį, jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos. Tuo tarpu Administratoriui skundžiama nutartis 2016 m. gruodžio 7 d. buvo išsiųsta elektroninių ryšių priemonėmis per EPP ir 2016 m. gruodžio 14 d. įsiteisėjo. Vadinasi, Administratorių atstovaujantis advokatas atskirąjį skundą padavė praleidęs terminą tokiems skundams paduoti. Teismas pabrėžė, kad šis faktas yra akivaizdus, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, jog kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių, įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo. Teismas taip pat akcentavo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios, o svarbios priežasties, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas, sąvoka aiškinama kaip apimanti tik išskirtines, objektyvias, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusias aplinkybes. Šiame kontekste teismas nurodė, kad atskirajame skunde Administratorius teigia, jog apie skundžiamą nutartį sužinojo 2016 m. gruodžio 13 d. ir skundžiamos nutarties anksčiau nėra gavęs. Be to, prie atskirojo skundo pridėtas lėšų pervedimo nurodymas, iš kurio matyti, kad 2016 m. gruodžio 20 d. buvo atliktas pavedimas 30 Eur sumai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Administratorius terminą atskirajam skundui paduoti praleido, nes nepakankamai atidžiai vykdė teisės aktuose nustatytą pareigą priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir netinkamai administravo savo Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – ir LITEKO VEP posistemis) paskyrą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nelaikytinos svarbiomis, ekstraordinariomis priežastimis ir nesudaro pakankamo teisinio pagrindo atnaujinti atskirojo skundo pateikimo terminą.

III.

Pareiškėjas, atstovaujamas Administratoriaus, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 85–87), prašydamas panaikinti šią nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – laikyti, kad Bendrovė atskirąjį skundą pateikė nepraleidusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartyje nustatyto šios nutarties apskundimo termino.

Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byla nėra elektroninė ir procesiniai dokumentai teismui nebuvo teikiami elektroninėmis ryšio priemonėmis, be to, pats Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartį Bendrovei išsiuntė registruotu paštu. Tuo tarpu jokios kitos korespondencijos Bendrovė iš teismo paštu negavo, todėl pagrįstai manė, kad pareiškėjo patikslintas skundas buvo priimtas. Tik 2016 m. gruodžio 13 d., gavus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį, Bendrovei tapo žinoma, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį, kuria nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. lapkričio 30 d. pateikti teismui 30 Eur žyminio mokesčio kvitą. Pareiškėjo teigimu, šios aplinkybės įrodo, kad Bendrovė nėra atsakinga dėl susidariusios situacijos. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties išsiuntimo Bendrovei per EPP dienos, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 7 d., iki 2016 m. gruodžio 13 d., kai Bendrovė sužinojo apie šią nutartį, praėjo tik 4 darbo dienos, todėl tikėtina, kad tą pačią dieną ši nutartis Bendrovę būtų pasiekusi siunčiant ją registruotu paštu. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas mano, kad šiuo atveju atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2016 m. gruodžio 13 d., o tokiu atveju pareiškėjas nepraleido termino atskirajam skundui dėl minėtos nutarties paduoti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties, kadangi pareiškėjas praleido terminą atskirajam skundui dėl šios nutarties paduoti, o teismas nenustatė teisinio pagrindo atnaujinti atskirojo skundo pateikimo terminą ir šio termino neatnaujino, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 151 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Atitinkamai ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktas įtvirtina, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Taigi, atsižvelgus į skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, šiuo atveju turi būti nustatyta, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties padavė praleidęs atskirojo skundo padavimo terminą, ir pagrįstai nenustatė pagrindo šį terminą atnaujinti.

Nurodytų aplinkybių kontekste akcentuotina, kad pagal ABTĮ 152 straipsnio 3 dalį, jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos. Atitinkamai nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis pareiškėjo atstovui Administratoriui per EPP į jo LITEKO VEP posistemio paskyrą buvo išsiųsta 2016 m. gruodžio 7 d. Taigi, šiuo atveju laikytina, kad minėta nutartis pareiškėjo atstovui Administratoriui buvo įteikta 2016 m. gruodžio 8 d. (ABTĮ 74 str. 8 d.), todėl paskutinė termino atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties paduoti diena buvo 2016 m. gruodžio 15 d. Tačiau pareiškėjas, atstovaujamas Administratoriaus įgalioto atstovo advokato A. P., atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties elektroninių ryšių priemonėmis per EPP pateikė tik 2016 m. gruodžio 20 d., t. y. praleidęs atskirojo skundo dėl šios nutarties padavimo terminą.

Remiantis ABTĮ 132 straipsnio 2 dalimi, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Be to, pagal ABTĮ 66 straipsnio 3 dalį, teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Tuo tarpu, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. kaip minėta, teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas aiškaus prašymo atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą nepateikė, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą teismui ex officio atnaujinti praleistą terminą. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygas ir tvarką nustato Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Remiantis Taisyklių 7.2 punktu, paslaugų gavėjas aktyvuoja paskyrą, kai, pirmą kartą prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsis šių taisyklių nustatyta tvarka, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų; šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Paslaugų vartotojai privalo susipažinti su Taisyklėmis ir jų laikytis (Taisyklių 9 p.). Pagal Taisyklių 32 punktą, jei teisės aktuose nustatytais atvejais adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrą. Be to, pagal Taisyklių 34 punktą, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą. Pagal Taisyklių 35 punktą, paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Bylą nagrinėjančiam teismui nusprendus tenkinti tokį prašymą ir LITEKO pažymėjus, kad paslaugų gavėjui procesiniai dokumentai teikiami ne elektroninių ryšių priemonėmis, šios bylos procesinių dokumentų teikimas į paslaugų gavėjo paskyrą tampa nebegalimas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir įvertinusi pareiškėjo nurodytas atskirojo skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastis bei byloje nustatytas aplinkybes, inter alia tai, kad pagal ABTĮ 48 straipsnio 3 dalį, tais atvejais, kai proceso šalis veda bylą per atstovą, visi su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o iš byloje esančių duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju šioje byloje pareiškėjo atstovas Administratorius nėra Taisyklių nustatyta tvarka atšaukęs savo sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat nustatyta tvarka nedeaktyvavo savo paskyros, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nurodytos aplinkybės dėl atskirojo skundo padavimo termino praleidimo priežasčių yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nelaikytinos objektyviomis bei nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios, todėl vertintinos kaip subjektyvios bei nesudarančios pagrindo atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą. Juolab kad, net ir vadovaujantis paties pareiškėjo, atstovaujamo Administratoriaus, nurodytomis aplinkybėmis, apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį pareiškėjo atstovas sužinojo 2016 m. gruodžio 13 d., t. y. iki termino atskirajam skundui dėl nurodytos nutarties paduoti pabaigos dar likus 2 darbo dienoms. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčius nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas (pareiškėjo atstovas) nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas bei neveikė pakankami operatyviai, o toks elgesys laikytinas nepateisinama priežastimi atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą. Pabrėžtina, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog byla nėra elektroninė ir procesiniai dokumentai teismui nebuvo teikiami elektroninėmis ryšio priemonėmis, įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą, minėtų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti nurodytas atskirojo skundo padavimo teismui praleidimo priežastis, kadangi pareiškėjo atstovas, susikūręs LITEKO VEP posistemio paskyrą, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, galėjo tikėtis dokumentus gauti būtent į šią paskyrą, todėl, padavęs skundą teismui, turėjo imtis atitinkamų priemonių ir atidžiau sekti savo korespondenciją, be kita ko, gaunamą į nurodytą paskyrą.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties paduoti, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą. Atitinkamai skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta bei paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Optimali didmena“, atstovaujamo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Stinkoma“, atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Ričardas Piličiauskas

              Veslava Ruskan

              Vaida Urmonaitė-Maculevičienė