Civilinė byla Nr. e2S-300-1092/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08258-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.3

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. kovo 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovui M. J. dėl turtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas M. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo M. J. 10 294,51 Eur turtinę žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo M. J. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, taip pat pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir / ar trečiuosius asmenis, 10 294,51 Eur sumai.

2.       Ieškovas nurodė, kad atsakovas, žinodamas, jog uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „A“ neturi jokio turto ir neturės, kad įmonė faktiškai jokios veiklos nevykdo, ja pridengdamas kitas savo įmones, sudarė su ieškovu sandorį ir siekė ieškovą priversti įvykdyti žodinę šalių sutartį, nors ieškovas to neprivalėjo daryti, be to, vertė ieškovą klastoti dokumentus ir prisidėti prie atsakovo veiklos slepiant mokesčius nuo valstybės. Negana to, iš šalių susirašinėjimo ieškovui akivaizdu, jog atsakovas siekia priversti ieškovą nusileisti, kad ieškovui būtų grąžinta mažesnė suma nei jis sumokėjo, pasinaudodamas tuo, kad UAB „A“ neturi jokio turto ir jo neturės. Atsakovas UAB „A“ veiklą perkėlė į kitą įmonę, transporto priemonę galbūt jau pardavė, o pinigines lėšas pasisavino. Tokie nesąžiningi ir neteisėti atsakovo veiksmai leidžia pagrįstai manyti, kad jis ir toliau sieks išvengti atsiskaitymo su ieškovu, slėps ir perleis savo turtą. Be to, atsakovas jam priklausantį nekilnojamąjį turtą  2019 m. rugpjūčio 22 d., t. y. praėjus vos mėnesiui po civilinės bylos Kauno apylinkės teisme iškėlimo, pardavė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 29 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4.       Teismas konstatavo, kad ieškovas objektyvių duomenų, kad atsakovas turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamas sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas jam nuosavybės teise priklausiusį turtą perleido praėjus vos mėnesiui po civilinės bylos Kauno apylinkės teisme iškėlimo, teismo įsitikinimu, atsakovo nesąžiningo elgesio nepagrindžia, nes įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimu 8 500,00 Eur skola, 132,22 Eur palūkanos, 5 proc. dydžio metines procesinės palūkanos ir 920,00 Eur bylinėjimosi išlaidų buvo priteistos ne iš atsakovo, o iš UAB „A“. Be to, atsakovas nuosavybės teise turi ir kito nekilnojamojo turto.

5.       Teismas padarė išvadą, jog ieškovo teiginiai, kad atsakovas aktyviai perleidinėja jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, kad jis ir toliau sieks išvengti atsiskaitymo su ieškovu, slėps ir perleis savo turtą – deklaratyvūs.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atskiruoju skundu ieškovas M. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo M. J. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių, esančių pas atsakovą ir / ar trečiuosius asmenis, piniginių lėšų, esančių pas atsakovą ir / ar trečiuosius asmenis, areštą 10 294,51 Eur sumai. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1.                      Atsakovas jam priklausantį turtą perleido po to, kai ieškovas jo vadovaujamai įmonei UAB „A“ pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo. Atsakovas žinojo, kad jo vadovaujama įmonė neturi jokio turto, todėl 2019 m. rugpjūčio 22 d. pardavė jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vidutinė vertė siekia net 221 900 Eur. Ieškovas neturi duomenų, už kokią sumą atsakovas pardavė šį turtą, tačiau bet kokiu atveju gautus pinigus jis galėjo paslėpti ar perleisti kam nors kitam, tuo labiau, kad lygiai taip pat atsakovas elgėsi, kai ieškovas pervedė jo vadovaujamai įmonei 8 500 Eur sumą, o vėliau paaiškėjo, kad įmonė sąskaitose neturi jokių piniginių lėšų. Vadinasi, šio lėšos buvo išgrynintos.

6.2.                      Teismas visiškai nevertino atsakovo, kaip UAB „A“ vadovo, nesąžiningumo ieškovo atžvilgiu. Atsakovas, žinodamas, kad jo vadovaujama UAB „A“ neturi jokio turto ir neturės, kad įmonė faktiškai jokios veiklos nevykdo, ja pridengdamas kitas savo įmones, sudarė su ieškovu sandorį. Taip pat atsakovas skatino ieškovą klastoti dokumentus ir prisidėti prie atsakovo neteisėtos veikos slepiant mokesčius nuo valstybės, ką nustatė ir Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. sprendimu. Negana to, iš šalių susirašinėjimo akivaizdu, jog atsakovas siekia priversti ieškovą nusileisti, kad ieškovui būtų grąžinta mažesnė suma nei jis sumokėjo, pasinaudodamas tuo, kad UAB „A“ neturi jokio turto ir jo neturės, taigi išieškojimas iš įmonės yra neįmanomas, tą savo susirašinėjime su ieškovu nuolatos pabrėždamas.

6.3.                      Atsakovas ieškovo jam patikėtą turtą (pinigines lėšas) perkėlė į kitą įmonę, ką patvirtina faktas, kad automobilis, kuris turėjo būti įgytas UAB „A“ vardu, yra registruotas kitos įmonės vardu, tą jau nustatė Kauno apylinkės teismas savo sprendime. Negana to, Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartimi pritaikius UAB „A“ laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovui negalint vykdyti veiklos per šią įmonę, jis netrukus įkūrė kitą įmonę UAB „B“, kas tik patvirtina, kad atsakovas UAB „A“ veiklą perkėlė į kitą įmonę. Nors ieškovas pervedė UAB „A“ 8 500 Eur, tačiau vėliau paaiškėjo, kad šių pinigų įmonė neturi, taip pat įmonės vardu nėra registruoti jokie automobiliai, nors būtent UAB „A“ už ieškovo pervestą sumą turėjo nupirkti ir savo vardu įregistruoti automobilį „Mazda“. Tokie nesąžiningi ir neteisėti atsakovo veiksmai leidžia pagrįstai manyti, kad jis ir toliau sieks išvengti atsiskaitymo su ieškovu, slėps ir perleis savo turtą.

7.       Atsakovas M. J. Klaipėdos apygardos teismui 2021 m. kovo 8 d. pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

7.1.                      Ieškovo skunde pateikti argumentai yra niekiniai, jokio realaus pagrindo neturintys teiginiai, be jokių faktinių įrodymų pateiktas prielaidų kratinys.

7.2.                      Vien atskirai atsakovo turimo nekilnojamo turto rinkos vertė sudaro mažiau nei 10 proc. ieškinio sumos, dėl to tikrai nėra realaus pagrindo atsakovui bandyti slėpti ar kitaip siekti perleisti turtą.

7.3.                      Nors Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 2 d. priėmė ieškovui palankų sprendimą už akių, atsakovas ruošiasi pasinaudoti savo teise ir teikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iš esmės, pateikti savo argumentus bei poziciją.

7.4.                      Teismui nusprendus tenkinti ieškovo skundą, atsakovas prašo teismo nurodyti Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą, į kurią butų pervedama ieškovo prašoma suma, užtikrinanti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas tenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9.       Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų

10.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

Dėl tikėtino reikalavimų pagrįstumo

11.       Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1464‑516/2016).

12.       Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019, 14 punktas).

13.       Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinys atsakovui jau yra patenkintas, nagrinėjamu atveju pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimo sąlyga yra tenkinama – ieškovo ieškinys atsakovui yra preliminariai pagrįstas.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

14.       Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui ar turto sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti atsakovo turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Vien tik argumentai, kuriais siekiama įrodyti prastą asmens turtinę padėtį, nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip minėta, gali patvirtinti duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir / ar jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑454‑943/2019, 19 punktas).

15.       Konkrečius duomenis bei argumentus apie ieškovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) privalo pateikti pats tokį prašymą pareiškęs asmuo. Gali būti įvardinti bei vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Taip pat prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019, 20 punktas). Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas vertina grėsmės riziką dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo pasunkėjimo, teismas neprivalo turėti absoliučių duomenų, kad atsakovas tikrai imsis veiksmų dėl savo turtinės padėties pabloginimo; teismui užtenka prieiti prie išvados, jog tokie atsakovo veiksmai yra labiau tikėtini nei netikėtini (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-827-330/2019).

16.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau minėtais kriterijais įvertinęs visumą byloje esančių duomenų, konstatuoja, kad yra tikėtina, jog atsakovas gali imtis nesąžiningų veiksmų, kuriais gali būti apsunkintas ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymas. Šią išvadą teismas daro, nes:

16.1.                      2019 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas perleido didelę dalį jam priklaususio nekilnojamojo turto. Tuo metu Kauno apylinkės teisme kaip tik buvo nagrinėjamas ieškovo ieškinys atsakovo vadovaujamai UAB „A“ dėl restitucijos taikymo, kurioje ieškovas buvo pareiškęs turtinį reikalavimą minėtai atsakovo vadovautai bendrovei.

16.2.                      Įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendime, be kita ko, konstatuota, kad UAB „A“, kurios vadovu buvo atsakovas, elgesys santykiuose su ieškovu neatitiko geros moralės, sąžiningumo, teisingumo principų, todėl automobilio pirkimo – pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta dėl atsakovės atstovo kaltės.

16.3.                      Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimu už akių (nors jis šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs), atlikus formalų byloje surinktų įrodymų vertinimą, konstatuoti neteisėti ir nesąžiningi atsakovo veiksmai, nukreipti į ieškovą.

16.4.                      Iš ieškovo kartu su ieškiniu šioje byloje pateikto garso įrašo, kurio tikrumo atsakovas neginčija, girdėti, kad atsakovas, tikėtina, atlieka veiksmus, turinčius mokesčių slėpimo, tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymo į oficialius dokumentus požymių, taip pat siūlė ieškovui pasirašyti realių ūkinių operacijų turinio neatitinkančius buhalterinės apskaitos dokumentus.

17.       Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra didesnė nei 2021 m. kovo 2 d. teismo sprendimu už akių iš atsakovo priteista pinigų suma, šios išvados nepaneigia. Vienas iš pagrindinių laikinųjų apsaugos priemonių tikslų būtent ir yra užkirsti kelią tam, kad atsakovas, nesąžiningai siekdamas išvengti ar apsunkinti būsimo galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą, turto nepaslėptų, neperleistų ar kitaip jo neapsunkintų.

Dėl kitų procesinio pobūdžio klausimų

18.       2021 m. kovo 8 d. Klaipėdos apygardos teisme gautame atsakovo M. J. atsiliepime į atskirąjį skundą, be kita ko, nurodoma, kad teismui nusprendus tenkinti ieškovo skundą ir nepalaikius atsakovo pozicijos, siekiant minimizuoti potencialiai iškilsiančius nuostolius dėl taikomų apribojimų atsakovo turtui, prašoma nurodyti Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą, į kurią būtų pervedama ieškovo prašoma suma užtikrinanti laikinąsias apsaugos priemones.

19.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi išaiškino atsakovui, kad jeigu jis iki teismo posėdžio šioje byloje (2021 m. kovo 10 d. 14.40 val.) neįmokės į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimu už akių priteistą 10 294,51 Eur sumą, Klaipėdos apygardos teismas šioje byloje ieškovo atskirąjį skundą nagrinės iš esmės, t. y. Klaipėdos apygardos teismas spręs, ar yra (nėra) pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones (atsakovo turto areštą). Atsakovas nepateikė duomenų, kad pervedė minėtą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, nurodytą Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartyje šioje byloje, todėl Klaipėdos apygardos teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą šia nutartimi išsprendžia iš esmės. Tai neužkerta kelio atsakovui sumokėti anksčiau minėtą sumą į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą ir tada prašyti Klaipėdos apylinkės teismą panaikinti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (atsakovo turto areštą).

20.       Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. kovo 15 d. gautas atsakovo M. J. pranešimas, kad UAB „A“ iš dalies atsiskaitė su ieškovu ir inicijavo taikos sutarties su juo sudarymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis atsakovo dokumentas buvo gautas jau po bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje 2021 m. kovo 10 d., 2021 m. kovo 10 d. nutartimi atidėjus teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimą ir paskelbimą 2021 m. kovo 15 d. Pažymėtina, kad teismas procesinį sprendimą priima pagal teismo posėdyje ištirtus dokumentus ir įrodymus, todėl atsakovas visus įrodymus teismui privalėjo pateikti iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo ir paskelbimo atidėjimo 2021 m. kovo 10 d. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atsakovo pavėluotai (2021 m. kovo 15 d.) į bylą pateiktų dokumentų nevertina. Ši išvada neužkerta kelio atsakovui kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo.

21.       CPK 145 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

22.       Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, aplinkybę, kad atsakovas gali turėti įsipareigojimų valstybei, be to, piniginės lėšos jam gali būti reikalingos būtiniesiems jo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, apeliacinės instancijos teismas nutaria leisti atsakovui atlikti su anksčiau minėtais poreikiais (pareigomis) susijusias pinigines operacijas, pavedant konkrečią sumą, kurią per vieną kalendorinį mėnesį atsakovas gali naudoti teismo nurodytoms piniginėms operacijoms atlikti, nustatyti ieškovo pasirinktam antstoliui. Atsakovui taip pat suteikiama teisė atsiskaityti su ieškovu, sumokėti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2231-1071/2021 ieškovui priteistus 10 294,51 Eur į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, siekiant tokiu būdu užtikrinti ieškovo reikalavimą ir laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje panaikinimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas 

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Ieškovo M. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuoti atsakovui M. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant pareikšto reikalavimo sumos, t. y. 10 294,51 Eur, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, tačiau iš areštuotų lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu, sumokėti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2231-1071/2021 ieškovui priteistus 10 294,51 Eur į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, siekiant tokiu būdu užtikrinti ieškovo reikalavimą ir laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje panaikinimo, taip pat atlikti pinigines operacijas, susijusias su būtinųjų atsakovo ir jo šeimos poreikių tenkinimu bei pareigų valstybei vykdymu.

Įpareigoti ieškovo pasirinktą antstolį nustatyti sumą, kurią per vieną kalendorinį mėnesį atsakovas gali naudoti teismo nurodytoms piniginėms operacijoms atlikti.

Pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti areštuotiną turtą, taip pat paskirti turto saugotoją.

Išaiškinti, kad nesikreipus į antstolį ir nepatikslinus areštuoto turto duomenų, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

Atsakovui išaiškinti, kad jis atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įregistravimo Turto arešto aktų registre momento.

Nutarties kopijas išsiųsti šalims ir Turto arešto aktų registrui.

Teisėjas                                                    Aurimas Brazdeikis