Civilinė byla Nr. 2S-455-275/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34508-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos 121.21.;122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AB „Lithun“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Lithun“ skundą dėl antstolio D. T. veiksmų, suinteresuotas asmuo – išieškotojas V. G..

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas AB „Lithun“ pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir prašė panaikinti AB „Lithun“ priklausančių piniginių lėšų areštą, nes ši priemonė neproporcingai pažeidžia bendrovės bei jos darbuotojų teises, areštavus vienintelį bendrovės lėšų šaltinį sutriktų jos veikla bei nebūtų galimybės mokėti darbo užmokesčio darbuotojams. Antstolis D. T. 2013-10-17 patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė ir perdavė jį kartu su vykdomąja byla Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolio patvarkyme nurodyta, kad neturi reikšmės skolininko argumentas, jog įmonės piniginių lėšų areštas yra neproporcingas,  kadangi įmonės sąskaitoje piniginių lėšų nerasta, įmonės debitoriai į antstolio depozitinę sąskaitą jokių mokėjimo neatlieka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjo AB „Lithun“ skundą dėl antstolio D. T. veiksmų atmetė. Teismas atsižvelgė į tai, kad antstolis vykdo neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimą, todėl pripažino, jog antstolis privalo aktyviai ginti darbuotojo kaip silpnesnės šalies interesus imdamasis visų įstatyme numatytų vykdymo priemonių. Dėl šios priežasties atmetė skolininko argumentą, kad vykdomojoje byloje pritaikytas įmonės piniginių lėšų areštas pažeidžia kitų įmonės darbuotojų teises, nes negalima teikti pirmenybės esamų įmonės darbuotojų interesams taip pažeidžiant buvusių įmonės darbuotojų teises. Skundo argumentas, jog įmonės piniginių lėšų areštas yra neproporcingas ir gali sutrikdyti įmonės veiklą atmestas, nes įmonės sąskaitoje piniginių lėšų antstolis nerado, įmonės debitoriai į antstolio depozitinę sąskaitą jokių mokėjimo neatlieka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas UAB „Lithun“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį, leisti iš AB „Lithun“ kasoje esančių piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, sustabdyti v.b. Nr. 0241/13/00856. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad įmonė skolinga kitiems darbuotojams, kurių interesai dėl kasos arešto žymiai nukenčia. Buvusio darbuotojo interesai iškeliami aukščiau visų kitų tiek dirbančių, tiek dirbusių darbuotojų interesų. Neleidžiant daryti jokių mokėjimų iš bendrovės kasos, nebus įmanoma įvykdyti taikos sutarties su išieškotoju V. G..

2. Teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė ne dėl visų pareiškėjo skunde buvusių argumentų, todėl nutartis naikintina kaip neatitinkanti imperatyvių reikalavimų. Nutartyje nebuvo įvertinti skundo argumentai, susiję su valstybės institucijų skolomis AB „Lithun“ bei vykstančiu bylinėjimusi su valstybės institucijomis.

3. Teismas turėjo iš esmės spręsti klausimą dėl ginčo dalyko, t.y. vertinti, ar atitinka protingumo ir teisingumo principus 2013-09-18 turto arešto aktas jame nenurodant jokių išlygų dėl galimybės atlikti mokėjimus darbuotojams ir valstybės institucijoms.

Apeliantas taip pat prašo stabdyti turto arešto akto, dėl kurio paduotas skundas, vykdymą, nes AB „Lithun“ patirs neproporcingai didelius nuostolius, pasireiškiančius įmonės veiklos sustabdymu.

Antstolis D. T. su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Apelianto argumentas, jog antstolio taikomas kasos areštas yra neproporcingai griežta priemonė, kuri neigiamai veikia įmonės veiklą ir pažeidžia kitų darbuotojų teises, yra visiškai nepagrįstas. Antstolis gali imtis visų įstatyme numatytų vykdymo priemonių skolininko atžvilgiu.

2. Skolininko kasos patikrinimo metu nustatyta, kad nuo antstolio arešto AB „Lithun“ kasai taikymo momento, į kasą buvo įmokėta ir išmokėta ženkliai didesnė suma, negu antstolio 2013-09-18 turto arešto akte nustatytas arešto mastas, tuo tarpu antstolio 2013-09-18 įpareigojimas pervesti areštuotas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą nebuvo vykdomas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai).

Iš civilinėje byloje bei vykdomojoje byloje Nr. 0241/13/00856 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis D. T. vykdo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2013-02-25 sprendimą Nr. APS-36-1066/DSKS-346 dėl 800,00 Lt darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką išieškojimo iš AB „Lithun“ išieškotojo V. G. naudai (vykd. b. l. 1-4). Vykdant vykdomąjį dokumentą buvo priimtas 2013-09-18 turto arešto aktas, kuriuo buvo areštuotos esamos/būsimos piniginės lėšos AB „Lithun“ kasoje 5 340,66 Lt sumai (vykd. b. l. 61). 2013-10-11 antstolių kontoroje buvo gautas skolininko skundas dėl 2013-09-18 turto arešto priėmimo (vykd. b. l. 68-69). 2013-10-17 antstolio patvarkymu minėtas skundas buvo atmestas ir persiųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai ir pagrįstai nepripažino antstolio veiksmų taikant esamų/būsimų piniginių lėšų AB „Lithun“ kasoje areštą neteisėtais. Kadangi išieškojimas iš šaltinių, kurių atžvilgiu suvaržymai pritaikyti ankstesniais patvarkymais (2013-05-30 patvarkymas areštuoti lėšas banko sąskaitose, 2013-05-30 patvarkymas dėl turtinių teisių arešto), yra komplikuotas ir nepakankamai rezultatyvus, todėl kasoje esančių lėšų areštas vertintinas kaip atitinkantis tiek protingumo, teisingumo ir sąžiningumo, tiek ir teisėtų lūkesčių bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Atmestini apelianto argumentai, jog antstolis veikia neproporcingai ir atlieka veiksmus, kurių eigoje varžoma AB „Lithun“ ekonominė veikla, nes įmonė bus priversta auginti įsiskolinimus darbuotojams, kadangi bylos duomenimis, nenustatyta, kad AB „Lithun“ vėluoja mokėti atlyginimus savo darbuotojams. Vykdomosios bylos duomenimis (v.b.l. 83-116), arešto taikymo bendrovės kasai metu į kasą buvo įmokėtos ir išmokėtos pinigų sumos, kurios panaudotos darbuotojų darbo užmokesčiui apmokėti, tačiau skolininkas įpareigojimo pervesti areštuotas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą nevykdė. Be to, argumentai, kad skolininkas negali atsiskaityti su kitais kreditoriais ar darbuotojais, nėra pagrindas pripažinti antstolės veiksmų areštuojant kasą neteisėtais. Kiti kreditoriai ar darbuotojai, jeigu su jais taip pat nėra atsiskaitoma, turi teisę ginti savo teises įstatymų numatyta tvarka. Atsižvelgiant į faktines šios bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis privalėjo imtis visų įmanomų priemonių išieškotojo interesams užtikrinti, nes AB „Lithun“ iki šiol nėra visiškai atsiskaičiusi su išieškotoju, todėl darytina išvada, kad tokiu būdu skolininkas nevykdydamas savo prievolės ir toliau pažeidžia išieškotojo interesus, užtęsia vykdymo procesą, todėl nevykdant antstolio nurodymų, antstolis pagrįstai areštavo skolininko kasą, kurioje esančiomis lėšomis galimai bus užtikrinti išieškotojo interesai.

Atmetus apelianto atskirąjį skundą nėra pagrindo stabdyti turto arešto akto, dėl kurio paduotas skundas, vykdymo.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                          Danutė Kutrienė