Administracinė byla Nr. eAS-769-520/2019

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00494-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.8

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

2019 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja), 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. S. agroserviso įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui L. S. agroserviso įmonei (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija) dėl registrų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi (toliau – ir Nutartis) nutraukė administracinę bylą Nr. eI-4219-331/2019 pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui L. S. agroserviso įmonei dėl registrų panaikinimo ir priteisė atsakovui L. S. agroserviso įmonei iš pareiškėjos J. J. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui prašymą dėl Nutartimi priteistų 1 500 Eur teismo išlaidų išdėstymo dalimis, išdėstant mokėjimą dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui, t. y. po 62,50 Eur kiekvieną mėnesį. Pareiškėja paaiškino, kad jos turtinė padėtis yra sunki, ji augina du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus. Dėl sūnaus neįgalumo ji negali dirbti, nes vaikui reikalinga priežiūra. Pareiškėjos šeimos mėnesio pajamas sudaro sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis, kuris yra apie 400 Eur, gaunama šalpos neįgalumo pensija, išmokos vaikams, todėl ji (pareiškėja) negalės iš karto sumokėti priteistą sumą.

Atsakovas L. S. agroserviso įmonė (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į prašymą paaiškino, kad nesutinka su pareikštu prašymu, nes prašymas faktiškai yra nepagrįstas, o jo tenkinimas pažeistų atsakovo teisėtus interesus. Atsakovas teigė, kad pareiškėja nepateikė visos reikšmingos informacijos apie savo turtinę padėtį: ar turi santaupų, transporto priemonių, pažymėjo, jog ginčą inicijavo ne atsakovas, o pareiškėja, kuri nė dalies priteistos sumos atsakovui nesumokėjo. Taip pat atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas šiam atsiliepimui į prašymą surašyti, t. y. 447,22 Eur.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi pareiškėjos J. J. prašymą tenkino ir išdėstė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi priteistą 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą L. S. agroserviso įmonei iš J. J. dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiu; įpareigojo pareiškėją J. J. kas mėnesį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. atsakovui L. S. agroserviso įmonei mokėti lygiomis dalimis po 62,50 Eur; atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėja nedirba, augina du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus. Dėl sūnaus neįgalumo ji negali dirbti, nes vaikui reikalinga priežiūra. Iš į bylą pateiktos 2019 m. rugpjūčio 1 d. „Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas“ nustatyta, kad šeimos pajamas sudarė sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis, kuris buvo apie 400 Eur; šalpos neįgalumo pensija sūnui U. J. (2019 m. rugsėjo 26 d. „Pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas“), kuri sudarė apie 200 Eur; išmokos vaikams 160 Eur (2019 m. rugsėjo 26 d. „Pažyma apie pajamas“). Iš 2018 m. gegužės 28 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad pareiškėja turėjo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais. Byloje nebuvo duomenų apie pareiškėjos turimas santaupas ar kitą pareiškėjai priklausantį turtą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymą, jos nurodytas aplinkybes laikė svarbiomis, atsižvelgdamas į tai, kad sunki materialinė padėtis labiau priklauso ne nuo pačio atsakovo valios, o nuo objektyvių priežasčių, t. y. nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių, jai elgiantis sąžiningai ir imantis visų būtinųjų priemonių, siekiant pagerinti susidariusią sunkią turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, manė, jog šiuo atveju yra pagrindas pareiškėjos prašymą tenkinti.

III.

Atsakovas L. S. agroserviso įmonė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjos J. J. prašymo netenkinti.

Atsakovas nurodo, kad teismo nutartis yra iš esmės nemotyvuota ir dėl to nėra aišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas nutarė, jog pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir Nutarties vykdymas turi būti išdėstytas net dviejų metų laikotarpiui. Teismas niekaip nesusiejo pasirinkto išdėstymo laikotarpio bei mėnesio įmokos dydžio su pareiškėjos šeimos turtine padėtimi ir gaunamomis pajamomis. Teismas taip pat nevertino, ar tikrai yra pagrindas išdėstyti visos priteistos sumos sumokėjimą būtent dviejų metų laikotarpiui ar galbūt pakaktų išdėstyti tik dalies priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą arba Nutarties vykdymą išdėstyti trumpesniam laikotarpiui.

Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui, kadangi pareiškėja, siekdama, jog būtų išdėstytas Nutarties vykdymas, kartu su prašymu privalėjo pateikti išsamius duomenis apie savo turtinę padėtį, įskaitant turimas santaupas, transporto priemones, gyvulius ir pan. Atsakovas neturi procesinės pareigos surinkti duomenis, kurie patvirtintų, jog pareiškėja faktiškai yra pajėgi įvykdyti Nutartį iš karto ar per trumpesnį, nei dviejų metų, laikotarpį.

Atsakovo įsitikinimu, teismui nebuvo pagrindo spręsti, jog pareiškėjos prašymas yra pagrįstas jau vien dėl to, kad pareiškėja į bylą nepateikė išsamių duomenų apie savo turtinę padėtį. Dėl šios priežasties teismas objektyviai neturėjo galimybės įvertinti, ar apskritai egzistuoja būtinybė išdėstyti Nutarties vykdymą. Teismas, vertindamas prašymo pagrįstumą, visiškai neatsižvelgė į pačios pareiškėjos elgesį bei Nutarties priėmimo aplinkybes, nes juk pati pareiškėja inicijavo teisminį ginčą šioje byloje ir pati vėliau atsisakė atsakovui pareikštų reikalavimų. Be to, pareiškėjos nesąžiningumą rodo ir tai, kad ji iki šiol nėra sumokėjusi atsakovui nė dalies priteistų bylinėjimosi išlaidų ir nei raštu, nei žodžiu neinformavo atsakovo apie bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo terminus, jų nemokėjimo priežastis ir pan. Atsakovo nuomone, teismas neatsižvelgė į atsakovo teisėtus lūkesčius, tačiau vadovavosi vien pareiškėjos interesais. Atsakovas dėl tokio teismo procesinio sprendimo dvejus metus negalės naudotis visa jam priteista suma, tačiau dėl to patiriami papildomi nuostoliai atsakovui nebus niekaip kompensuojami (pavyzdžiui, palūkanų pavidalu).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta ir motyvuota, ir prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos pagal atsakovo L. S. agroserviso įmonės atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties, kuria pagal pareiškėjos J. J. prašymą išdėstyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi priteista 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma atsakovui dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui, pareiškėja įpareigota kas mėnesį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. atsakovui mokėti lygiomis dalimis po 62,50 Eur, pagrįstumas ir teisėtumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 85 straipsnyje nurodyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis.

      CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str., ABTĮ 16 str.). Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė prašymą dėl priteistos 1 500 Eur sumos mokėjimo išdėstymo, remdamasi savo sunkia turtine padėtimi, o pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymą, atsakovo atsikirtimus į prašymą, pareiškėjos pateiktus duomenis apie turtinę padėtį, pareiškėjos prašymą tenkino. Teisėjų kolegija, vertindama atskirojo skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju yra būtina atidėti priteistos sumos mokėjimą (išdėstyti mokėjimą), ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė, jog pareiškėja pateikė įrodymus, kad ji negali skubiai išmokėti priteistos pakankamai didelės bylinėjimosi išlaidų sumos atsakovui dėl sunkios materialinės padėties, kad šios sumos sumokėjimas pažeistų jos nepilnamečių vaikų, iš kurių vienas vaikas yra neįgalus, interesus.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja kas mėnesį: 2019 m. vasario–rugpjūčio mėnesiais gavo neįgalumo išmoką sūnui – 198 Eur; 2019 m. sausio rugsėjo mėnesiais gavo išmoką už vaikus – 160 Eur (šiuo laikotarpiu buvo gavusi ir 152 Eur paramą mokinio reikmėms įsigyti); pareiškėjos sutuoktinis 2019 m. gegužės–liepos mėnesiais gavo darbo užmokestį – apie 400 Eur (I t., b. l. 181–183). Pagal pareiškėjos pateiktus duomenis, ji su šeima turi gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau dėl jo vyksta ginčas su atsakovu. Pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos keturių asmenų, iš kurių du nepilnamečiai (vienas iš jų yra neįgalus), šeimos pajamos per mėnesį sudaro apie 758 Eur.

Kaip matyti iš pareiškėjos finansinės situacijos, pareiškėjai sumokėti visą Nutartimi priteistą 1 500 Eur sumą bylinėjimosi išlaidoms padengti, kaip asmeniui, nedirbančiam ir auginančiam neįgalų vaiką, nėra galimybės, o pateikti byloje įrodymai nesuteikia pagrindo abejoti ar kitaip vertinti pareiškėjos materialinės padėties. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja turėjo pateikti duomenis apie turimas santaupas, transporto priemones, gyvulius ir pan. Tačiau nagrinėjamu atveju tokie nepateikti duomenys nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo vertinti, kad pareiškėjos turtinė padėtis yra tokia, kad ji gali sumokėti iš karto ar per žymiai trumpesnį terminą atsakovui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą. Pareiškėja yra pateikusi duomenis apie tai, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija teikia pareiškėjai paramą (pareiškėjai išmokėta parama mokinio reikmėms įsigyti). Be to, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu pareiškėjos (jos šeimos) turtinės padėties vertinimu, nes prašo nutartį palikti nepakeistą. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja, kreipdamasi į teismą su skundu ar nemokėdama Nutartimi priteistos sumos, siekia piktnaudžiauti ir nevykdyti Nutarties. Pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjai, atsisakius nuo skundo, nebuvo išspręstas ginčas iš esmės, o yra toliau tęsiamos procedūros išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti ir tai, kad atsakovas neteikia jokios informacijos apie savo turtinę padėtį, iš kurios būtų galima nustatyti, kad priteista bylinėjimosi išlaidų suma jam yra labai reikšminga ir dėl jos negavimo gali sutrikti (sutriko) įmonės veikla, t. y. priteistos sumos mokėjimo išdėstymas akivaizdžiai pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus, lūkesčius. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamo teismo Nutarties vykdymo atidėjimas nepažeidžia lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principų ar atsakovo interesų. 

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas. Kadangi atsakovo atskirasis skundas netenkintas, todėl atsakovui nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos už atskirojo skundo parengimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo L. S. agroserviso įmonės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.