Civilinė byla Nr. e2-112-1120/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00930-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ČELTA“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. 

2.       UAB „ČELTA“ 2019 m. spalio 11 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 ir bylą nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka apklausiant S. V. ir R. Š.. UAB „ČELTA“ prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad teismai nustatė, jog kreditas teiktas 2008 m. sausio 31 d. UAB „Verslavita“ turto vertinimo ataskaita Nr. N-08-058, kurios UAB „ČELTA“ nežinojo. Tačiau 2008 m. sausio 31 d. vertinimu nenustatyta jokia reali turto vertė, nes vertė nustatyta tokiai žemės sklypo būklei, kokios nėra ir negalėjo būti. Akivaizdu, kad nustatyta rinkos vertė negali būti teisinga. Be to, minėta vertinimo ataskaita neturi juridinės galios, nes nėra pasirašyto turto apžiūros akto. Pasak UAB „ČELTA“, kredito sutartis sudaryta per apgaulę (suklaidinimą), kad sklypo rinkos vertė yra 3 mln. Lt, nors iš tikrųjų rinkos vertė buvo 2 170 000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „ČELTA“ prašymą dėl proceso atnaujinimo.

4.       Teismas nustatė, kad UAB „ČELTA“ ne kartą kreipėsi į teismą, reikšdamas iš esmės analogiškus prašymus dėl proceso atnaujinimo. Teismas konstatavo, kad UAB „ČELTA“ prašymus grindžia tuo pačiu pagrindu, t. y. naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, susijusiomis su netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu, neteisingai nustatyta verte, suklydimu dėl tikrosios turto vertės, kredito sutarties sąlygų. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės jau buvo įvertintos teismų, UAB „ČELTA“ prašymas atnaujinti procesą nebuvo tenkintas. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė priimti UAB „ČELTA“ prašymą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų bei CPK 374 straipsnio pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       UAB „ČELTA“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti, atnaujinti procesą, išspręsti ginčą iš esmės žodinio proceso tvarka, apklausiant S. V., R. Š.. 

6.       UAB „ČELTA“ nurodo, kad teismas konkrečiai nenurodė, kas rodo (kokia konkrečiai byla), kad kredituota rinkos verte, nustatyta pagal įstatymą ir, kad toks vertės nustatymas turi juridinę galią. Teismai yra pasisakę tik dėl to, kad 3 ml. Lt būsima rinkos vertė nėra nepagrįstai per didelė palyginus su kaina. Tačiau įstatymas nenumato būsimos rinkos vertės, nes rinkos vertė yra konkretus, realus dydis. Pasak UAB „ČELTA“, teismas nenagrinėjo prašymo, nesuprato, kad esminė aplinkybė yra ta, jog joks teismas nepasisakė dėl 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaitos atitikimo įstatymui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas teismo posėdyje, jeigu tokį prašymą teismas priima (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti UAB „ČELTA“ prašymą atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į tai atmestini kaip nepagrįsti UAB „ČELTA“ atskirojo skundo argumentai, susiję su bylos nagrinėjimu žodinio proceso tvarka apklausiant liudytojus. UAB „ČELTA“ prašymas atnaujinti procesą nebuvo nagrinėjamas, nes nebuvo priimtas. Liudytojų parodymai galėtų būti aktualūs tik tuo atveju, jei prašymas dėl proceso atnaujinimo būtų priimtas ir jo nagrinėjimo metu būtų nuspręsta atnaujinti procesą, t. y. pakartotinai nagrinėjant bylą iš esmės. Tik bylą nagrinėjant iš esmės būtų galima vertinti ir kitus UAB „ČELTA“ atskirajame skunde nurodomus argumentus, susijusius su tuo, kad kreditas, UAB „ČELTA“ nuomone, suteiktas rinkos verte, kuri nustatyta ne įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju buvo sprendžiamas tik prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas, todėl teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 370 straipsnio 1 dalis), taip pat patikrina, ar nėra CPK įtvirtintų pagrindų, draudžiančių priimti prašymą. 

9.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad UAB „ČELTA“ prašymą atnaujinti procesą atsisako priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų pagrindu (yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (4 punktas), teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (5 punktas)). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „ČELTA“ pareiškimą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, susijusiomis su kredito sutarties sąlygų neatskleidimu, netinkamu turto vertinimu ir pan. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo tai, kad UAB „ČELTA“ 2019 m. spalio 11 d. pateikė pakartotinį prašymą atnaujinti procesą.

10.       CPK 374 straipsnyje nustatyti apribojimai pateikti pakartotinį prašymą dėl proceso atnaujinimo. Šis straipsnis numato, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Faktinis pagrindas yra juridiniai faktai, kuriais asmuo grindžia savo prašymą atnaujinti procesą. UAB „ČELTA“ prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu pagrindu, jog procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, todėl jos faktinis prašymo pagrindas yra naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės. Tuo atveju, jei kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė nurodoma iš esmės tapati anksčiau nurodytai aplinkybei, prašymą turi būti atsisakyta priimti kaip prieštaraujantį CPK 374 straipsnio nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018). 

11.       Kaip minėta, pareiškėjas gali pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu (šiuo atveju – CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu), bet pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu teisiniu pagrindu negali būti grindžiamas ir tuo pačiu faktiniu pagrindu. Siekiant nustatyti, ar UAB „ČELTA“ šiuo atveju pateikė pakartotinį prašymą, kuris nėra galimas pagal CPK 374 straipsnį, būtina nustatyti, ar šiame prašyme kaip naujai paaiškėjusi nurodoma iš esmės tapati aplinkybė, kuri jau buvo nurodyta anksčiau.

12.       Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „ČELTA“ su prašymais dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi ne kartą. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad, pavyzdžiui, 2019 m. balandžio 23 d. prašyme, 2019 m. birželio 3 d. prašyme, 2019 m. birželio 10 d. prašyme, 2019 m. rugpjūčio 12 d. prašyme, 2019 m. rugpjūčio 16 d. prašyme kaip ir šioje byloje 2019 m. spalio 11 d. pateiktame prašyme atnaujinti procesą UAB „ČELTA“ nurodė, kad apie 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimą, kuriuo remiantis suteiktas kreditas, nežinojo (buvo banko suklaidinta). Taigi, UAB „ČELTA“ 2019 m. spalio 11 d. prašymą atnaujinti procesą grindžia tomis pačiomis (anksčiau UAB „ČELTA“ nurodytomis) aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad bankas sąmoningai (siekdamas apgauti ar suklaidinti kredito gavėją) neatskleidė tikrosios kredito sutarties sąlygų esmės. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai UAB „ČELTA“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti, nes pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu teisiniu pagrindu negali būti grindžiamas ir tuo pačiu faktiniu pagrindu. 

13.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

14.       Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. 

15.       Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises.

16.       Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės yra nurodytos CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą). 

17.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad UAB „ČELTA“ su prašymais dėl proceso minėtoje civilinėje byloje atnaujinimo kreipiasi itin dažnai (per 2018 m. gruodį UAB „ČELTA“ pateikė 4 prašymus atnaujinti procesą, 2019 m. su minėtais prašymais UAB „ČELTA“ kreipėsi kiekvieną mėnesį po kelis kartus). 2017 m. vasario 14 d., 2017 m. spalio 23 d., 2018 m. liepos 4 d., 2018 m. gruodžio 17 d. teisme gautus prašymus buvo atsisakyta tenkinti, t. y. buvo atsisakyta atnaujinti procesą (teismo nutartys įsiteisėjusios). Didžioji dalis prašymų atnaujinti procesą UAB „ČELTA“ buvo grąžinti, juos atsisakius priimti (nutartys įsiteisėjusios). Dalis nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti UAB „ČELTA“ prašymus dėl proceso atnaujinimo, dar nėra įsiteisėjusios, UAB „ČELTA“ pateikus dėl jų atskiruosius skundus. Nepaisant dar tebevykstančių procesų, kuriais sprendžiami UAB „ČELTA“ prašymai dėl proceso atnaujinimo, UAB „ČELTA“ ir toliau teikia Vilniaus apygardos teismui naujus prašymus dėl proceso atnaujinimo, dalies jų priėmimo klausimas dar nėra išspręstas pirmojoje instancijoje. Iki šiol UAB „ČELTA“ į teismą dėl proceso atnaujinimo jau kreipėsi daugiau nei 40 kartų. Nė vienas UAB „ČELTA“ prašymas nebuvo patenkintas. Daugumą prašymų, kaip pakartotinius, įsiteisėjusiomis teismo nutartimis atsisakyta priimti.

18.       Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-976-1120/2019 nustatyta, kad UAB „ČELTA“ 2019 m. gegužės 13 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą nesulaukusi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ankstesnį (2019 m. balandžio 30 d.) prašymą, įsiteisėjimo. Be to, pateikė iš esmės identiško turinio prašymą, pakartodama tas pačias aplinkybes, t. y., kad buvo sužinota, jog teismai išsprendė ginčą nesupratę bylos, neatskleidę jos esmės, siekdami nuslėpti banko įvykdytą apgaulę, kad bankas teikė kreditą 2008 m. sausio 31 d. vertinimo pagrindu, nors apie tokį vertinimą kredito gavėjas nežinojo, taip pat, kad teismas dėl esminių kredito sutarties sąlygų nepasisakė, kad realiai 2007 m. gegužės 28 d. preliminarios vertinimo ataskaitos nebuvo, kad teismas be pagrindo padarė išvadą, jog UAB „ČELTA“ buvo supažindinta su preliminaria vertinimo ataskaita, kurios net būti negalėjo. Teismas minėtoje byloje taip pat nustatė, kad tiek 2019 m. balandžio 30 d. pateiktame prašyme atnaujinti procesą, tiek ir 2019 m. gegužės 13 d. pateiktame prašyme UAB „ČELTA“ nurodė, kad teismai nesuprato bylos esmės, jog bankas sąmoningai panaudojo tik preliminarios vertinimo ataskaitos viziją, kad galėtų panaudoti kitą vertinimą ir to nesužinotų kredito gavėjas, taip pat, kad preliminarios 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo ataskaitos klausimas dirbtinai sukurtas, nes nesuvokiama, kaip pilną ir galiojančią ataskaitą galima įvardyti preliminaria. 

19.       Minėtoje byloje, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjai UAB „ČELTA“ išaiškino, jog kitą kartą nustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį, UAB „ČELTA“ vadovui (A. K. Č.) gali būti paskirta iki 5 000 Eur bauda. Apie šią Lietuvos apeliacinio teismo nutartį pareiškėja žinojo, kadangi šios nutarties dalį cituoja savo 2019 m. spalio 11 d. prašyme dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėja negalėjo nesuprasti, kad analogiškais motyvais grindžiamo prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas dešimtis kartų, koreguojant tik dalį prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentų, panaudojant skirtingas žodinės konstrukcijos, papildant ar išsamiau išdėstant tam tikrus motyvus, bet nurodant tas pačias faktines aplinkybes, iš esmės reiškia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. 

20.       Nagrinėjamu atveju, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog pareiškėja iš esmės analogiškus prašymus dėl proceso atnaujinimo, grindžiamus tuo pačiu pagrindu, t. y. naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, susijusiomis su netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu, neteisingai nustatyta sklypo verte, suklydimu dėl tikrosios turto (sklypo) vertės, kredito sutarties sąlygų, jau buvo teikusi teismui ir šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės teismų įvertintos (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-3605-656/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-3688-560/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-3770-275/2019 ir kt.). Vilniaus apygardos teismas, minėtose bylose priimtomis nutartimis, netenkino pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo.

21.       Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos argumentai dėl kreditavimo tikslo, netinkamai atlikto žemės sklypo vertinimo bei neteisingai nustatytos žemės sklypo vertės, pareiškėjos suklaidinimo / apgaulės, kaip pagrindų atnaujinti procesą, taip pat ne kartą teismų buvo pripažinti kaip pakartotiniai (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-4179-656/2019, 2019 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-4182-656/2019, 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-4076-653/2019; 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-4123-392/2019; 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-4546-864/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1571-381/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-4949-866/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1813-790/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-5423-852/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-306-790/2019 ir kt.).

22.       Nustačius, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu, pareiškėjos nurodytos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės jau buvo nurodytos ankstesniuose prašymuose, dėl jų priimti teismo procesiniai sprendimai, kurių dalis įsiteisėję, pareiškėjai suprantant, kad prašymai (kurių pateikta kelios dešimtys) iš esmės argumentuojami tais pačiais motyvais, išaiškinus, jog pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, žinant atsakomybę už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškėja toliau piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Pareiškėjai akivaizdžiai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, yra pagrindas skirti baudą pareiškėjai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju skirtina 100 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kadangi pareiškėjos UAB „ČELTA“ vardu veikia šio juridinio asmens direktorius – A. K. Č., kuris teikia ir pasirašo procesinius dokumentus bendrovės vardu, bauda išieškoma iš jo asmeninių lėšų (CPK 103 straipsnio 3 dalis). 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Skirti uždarajai akcinei bendrovei „ČELTA“, juridinio asmens kodas 300660625, 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą, ją išieškant iš bendrovės direktoriaus A. K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninių lėšų. 

Teisėja                                                    Agnė Tikniūtė