Civilinė byla Nr.2A-925-273/2012

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-11384-2011-1

                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 121.14; 121.21.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, ir atsakovo A. A. priešieškinį atsakovei J. A. dėl santuokos nutraukimo, santuokinio turto padalinimo, išlaikymo vaikui priteisimo

nustatė:

1. Ginčo esmė

             Ieškovė J. A. ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą 1990-07-21 Kauno miesto CMB, įrašo Nr. 2516, dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnametės dukters D. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters D. A. išlaikymui periodines išmokas po 400 litų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės, priteisti iš atsakovo ieškovei 14400 Lt išlaikymo D. A. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2011-08-01, pripažinti 77/100 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe, santuokos metu įgytą turtą padalinti taip: ieškovei priteisti natūra butą, 64.05 kv.m bendro ploto, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisti 10376 Lt piniginę kompensaciją ir transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) indentifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-7).

  Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas girtauja, kelia namuose triukšmą, įžeidinėja ir terorizuoja dukrą, kuri dėl to gėrė vaistus ir gulėjo psichiatrinėje ligoninėje. Atsakovas rodo blogą pavyzdį vaikams, bandė žudytis jų akivaizdoje, tuo sukėlė stresą. Atsakovas niekada tinkamai neišlaikė vaikų – vasarą per mėnesį duodavo 100 Lt už komunalinius mokesčius, o žiemą 200 Lt.  Mano, kad turėtų būti priteistas išlaikymo dukrai įsiskolinimas, skaičiuojant po 400 Lt per mėnesį už trejus metus. Šalių dukra lankė šokių pamokas, dabar piešia ant drobės, visa finansinė našta tenka vienai ieškovei. Dėl turto padalinimo paaiškino, kad ieškovės močiutė turėjo 2 kambarių butą K. prospekte, išpirktą už investicinius čekius. Močiutė priėmė ieškovę su sutuoktiniu pas save gyventi. Vėliau močiutė sutiko parduoti savo butą ir gautomis lėšomis prisidėti perkant 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini) su sąlyga, kad ieškovė ją prižiūrės iki gyvos galvos. Be to, ieškovės motina davė papildomai 3 tūkstančius JAV dolerių buto pirkimui. Atsakovas neprisidėjo prie to buto įsigijimo, tik prisidėjo remontuojant butą. Mano, kad butą reikia dalinti, taip, kad ¾  priklausytų ieškovei, o atsakovui ¼ dalis, nes dalis buto yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Pirmąjį butą pardavė už 34000 Lt, o pirko naują butą už 44000 Lt. Nesutinka, kad atsakovui natūra atitektų dalis buto. Nurodė, kad patyrė 5000 Lt neturtinės žalos dėl sugadintos sveikatos. Dabartinės jos pajamos 868 Lt. Dukra nori gyventi su mama. Protingas išlaikymo dukrai dydis būtų 400 Lt. Ieškovė su vaikais gyvena viename kambaryje, kitame kambaryje gyvena močiutė, kuri yra neįgali, turi specialių poreikių. Atsakovas šiuo metu vienas yra užėmęs kambarį. Tačiau dėl atsakovo gyvenimo būdo, girtavimo, nuolatinių priekaištų, gyvenimas viename bute yra neįmanomas. Dukra gulėjo psichiatrinėje ligoninėje dėl tėvo elgesio.

  Atsakovas A. A. priešieškiniu prašė nutraukti santuoką, sudarytą 1990-07-21 Kauno miesto CMB, įrašo Nr. 2516, dėl ieškovės kaltės, nustatyti nepilnametės dukters D. A. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą D. A. po 300 Lt nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės, padalinti santuokos metu įgytą butą, 64.05 kv.m bendro ploto, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), taip, kad 61/100 jo dalis tenka ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o 39/100 dalis atsakovui asmeninės nuosavybės teise ir priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas  (b. l. 136-138).

   Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Jo, atsakovo, jokios kaltės nėra, nebent tai, kad jis buvo griežtas dukrai, stengėsi ją griežtai auklėti. Šeimai pinigų jis duodavo, vaikus išlaikė. Ko vaikams reikėdavo, jis viską nupirkdavo, ir grynų pinigų duodavo po 50-100 Lt. Grynais į rankas neduoda dukrai pinigų, nes nežino, kur dukra tuos pinigus panaudos, bet duodavo sutuoktinei. Tačiau kai dukra pradėjo blogai elgtis, „krėsti cirkus“, pasak atsakovo, jis nustojo duoti dukrai pinigų. Dukra pradėjo netinkamai elgtis prieš 3-4 metus. Išlaikymą dukrai sutinka mokėti po 300 Lt per mėnesį. Perkant ginčo butą atsakovas davė pinigų, kiek konkrečiai, dabar neprisimena. Be to, moka už butą mokesčius. Ieškovė jį ignoruoja, nuteikinėja prieš vaikus. Jo atlyginimas 1300 Lt. Perkant butą (duomenys neskelbtini). jo tėvai irgi prisidėjo piniginėmis lėšomis. Jis  pats davė 500 dolerių užstatą, kurie buvo jo asmeninė nuosavybė. Prašo priteisti jam tokią dalį buto, kuri atitinka vieną kambarį, nori tame kambaryje gyventi. 

                                 II.  Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

   Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė ieškovės J. A. ir atsakovo A. A. santuoką, sudarytą 1990 m. liepos 21 d. Kauno m. civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 2516, dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko ieškovei santuokinę pavardę – A.. Nustatė nepilnametės dukters D. A. gyvenamąją vietą su motina J. A.. Priteisė iš atsakovo A. A., dukrai D. A. 12600 Lt išlaikymą už laikotarpį nuo 2008 metų rugpjūčio 3 dienos iki 2011 metų rugpjūčio 3 dienos, 832 Lt ( aštuonis šimtus trisdešimt du litus) išlaikymą už laikotarpį nuo 2011-08-03 iki 2012-01-26,  ir po 400 Lt išlaikymą už kiekvieną mėnesį nuo 2012-01-26 iki 2012-05-31. Nepilnametės dukters D. A. išlaikymo lėšų tvarkytoja iki 2012-01-26 uzufrukto teise paskyrė jos motiną J. A..  Pripažino 88/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovės J. A., asmenine nuosavybe. Padalino santuokos metu įgytą turtą- 12/100 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei J. A., 12/100 dalių šio buto asmenine nuosavybe. Priteisė iš ieškovės J. A., atsakovui A. A. 10637 Lt piniginę kompensaciją už santuokos metu įgytą turtą. Priteisė iš atsakovo A. A. ieškovei J. A. 400 Lt žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo A. A. valstybei 2616 Lt  žyminio mokesčio ir 11 Lt  pašto išlaidų valstybei. P. K. miesto apylinkės teismo 2011-08-03 nutartimi paskirtą laikinąją apsaugos priemonę- laikino išlaikymo po 300 Lt per mėnesį priteisimą iš atsakovo A. A. ieškovei D. A..

            Teismas nustatė, kad šalys 1990-07-21 Kauno m. civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 2516, sudarė santuoką (b. l. 16). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. A. (b. l. 17). Taip pat šalys turi pilnametį sūnų E. A., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad jos jau kurį laiką nebepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio. Susitaikyti nėra jokių galimybių, nes šalių niekas neriša, jie tapo vienas kitam svetimi. Terminas susitaikymui nebuvo skirtas, nes santuokiniai ryšiai nutraukti negrįžtamai. Šalių santuoka tapo formali, todėl ji nutrauktina. Tarp šalių kilo ginčas, kas yra kaltas dėl iširusios santuokos. Įvertinęs įrodymus, šalių paaiškinimus, trečiojo asmens, liudytojų  paaiškinimus, kaltu dėl santuokos iširimo teismas pripažino atsakovą. Teismas laikė, kad ieškovės patirtos psichologinės problemos atsirado būtent dėl paties atsakovo žalingo elgesio, nes atsakovas netinkamai elgėsi šeimos atžvilgiu ilgą laiką.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo teismas nustatė, kad nepilnametė D. A. yra išreiškusi savo norą gyventi su ieškove, o atsakovas tam neprieštarauja. D. A. santykiai su motina yra glaudesni, o su tėvu, priešingai- konfliktiški, nepastovūs. D. A. teismo posėdyje aiškino, kad būtent dėl tėvo elgesio, požiūrio į ją, jai kyla psichologinis diskomfortas, ji blogai jaučiasi. Teismas nurodė, kad šalių nepilnametės dukters D. A., kuri 2012-01-26 taps pilnamete,  poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrinti reikalingas 800 Lt išlaikymas. Pati D. A. pripažino, kad toks išlaikymas jai reikalingas. Toks išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis pripažintinas kaip pakankamas ir teisingas, įvertinant, kad mergaitė  yra septyniolikos metų, pragyvenimo poreikis yra toks pat kaip ir suaugusio asmens,  be to, mokosi mokykloje, lanko dailės užsiėmimus, reikalingos papildomos mokymosi, ugdymo priemonės. Šalys nepateikė duomenų, kad trečiajam asmeniui būtų reikalingas didesnis išlaikymas.  Atsakovas turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Atsakovo reguliarias pajamas sudaro darbo užmokestis – vidutiniškai 1427,38 Lt per mėnesį (b. l. 50). Nepateikta duomenų, kad atsakovas turi skolų kitiems asmenims. Atsakovas neturi kitų išlaikomų asmenų. Neįrodyta, kad atsakovo išlaidas iš esmės įtakotų jo sveikatos būklė. Teismas sprendė, kad atsakovas gali skirti nepilnametei dukrai išlaikymą po 400 Lt per mėnesį. Taip pat teismas laikė, kad atsakovas akivaizdžiai nepakankamai prisidėjo prie vaikų išlaikymo pastaruosius trejus metus iki ieškinio pareiškimo.  Įvertinant, kad nedideles sumas- apytikriai po 50-100 Lt per mėnesį atsakovams vaikų reikmėms išleisdavo, - reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas iš dalies. Iš atsakovo teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą dukrai D. A. po 350 Lt  už kiekvieną mėnesį  nuo 2008 metų rugpjūčio 3 dienos iki 2011 metų rugpjūčio 3 dienos, kas sudarė 12 600 Lt.

Dėl turto padalijimo teismas nustatė, kad ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 19). Atsakovo vardu  buvusi registruota transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr.(duomenys neskelbtini), įgyta santuokos metu, yra išregistruota (b. l. 51). I. J. A. vardu yra įregistruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22). Atsakovas savo vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 21). Teismas įvertino tai, kad šalių butas yra tik trijų kambarių, iš kurių mažiausias kambarys yra 12,75 kv.m. dydžio ( b.l. 141), taip pat įvertino, kad atsakovo santykiai su ieškove ir su nepilnamete dukra yra nenormalūs, konfliktiški, sprendė, kad priteisti atsakovui buto dalį natūra yra neįmanoma. Todėl butą natūra priteisė ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisė piniginę kompensaciją- 10637 Lt.

    III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

            Apeliaciniu skundu atsakovas A. A. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisingas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas. Teismo išvada, kad ieškovės vardu privatizuotas butas yra jos asmeninė nuosavybė, yra neteisinga ir nepagrįsta. Atsakovas nesutiko gauti kompensaciją pinigais už jam tenkančią buto dalį, prašė priteisti jam dalį buto natūra, todėl ieškinio dalis dėl kompensacijos priteisimo neturėjo būti tenkinama. Teismo sprendimo išvada dėl buto padalinimo būdo yra nemotyvuota ir nepagrista. Teismo išvada, susijusi su šalių dukros, kaip nepilnamečio vaiko interesų, gynimu, yra nepagrįsta ir neaktuali. (Duomenys neskelbtini) 2012-01-26 suėjo 18metų. Šiuo metu yra pilnametė. Antra vertus, teismo išvada, kad atsakovo santykiai su ieškove ir nepilnamete dukra yra nenormalūs, konfliktiški, yra neteisinga. Teismo išvada, kad atsakovui priteisti buto dalį natūra yra neįmanoma, yra nemotyvuota ir nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, bei iš esmės prieštarauja įstatymų nuostatoms. Be to, teismas nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, susijusių su D. A. elgesiu iki jos pilnametystės ir dėl jų įtakos šeimos santykiams. Teismas nepagrįstai pripažino ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į santuokos metu šalių privatizuotą butą (duomenys neskelbtini), bei asmeninės nuosavybės teisę į 88 proc. dalinamo buto, esančio (duomenys neskelbtini) tam, kad butas tarp šalių būtų padalintas natūra, nėra nei techninių nei juridinių kliūčių. Butas dalus, natūra jis gali būti padalintas, atsižvelgiant į  metu šalių faktiškai naudojamus kambarius. Teismas nepagrįstai ir neteisingai pripažino atsakovą kaltu dėl santuokos nutraukimo. Teismas nepagrįstai nustatė, kad  esą, atsakovas sutuoktinės ligos ir  dukros elgesio bei sveikatos problemų priežastis. Šie teiginiai yra neteisingi, jie neturi nei faktinio nei medicininio pagrindo. Ieškovė turi sveikatos problemų. Iš medicininių dokumentų matyti, kad ji psichikos centre gydosi nuo 2002 metų. Dėl jos sveikatos sutrikimo, jo pobūdžio ir įtakos ligonio elgsenai ir suvokimui, ji neadekvačiai vertina  santykius, atsakovo elgesį jos ir kitų šeimos atžvilgiu. Ji linkusi  nepagrįstai kaltinti dėl visko, kas vyksta jos aplinkoje ir mūsų gyvenime, nors su atsakovo elgesiu įvykiai ir jų pasekmės nebuvo ir nėra susiję. Sutuoktinio pareigų nepažeidė, buvo lojalus šeimai ir sutuoktinei. Ieškovės elgesys atsakovo atžvilgiu yra neteisingas ir netinkamas. Ieškovė žemino atsakovą vaikų akivaizdoje, nuolatos demonstravo atsakovo atžvilgiu nepagarbą buvo atsakovui nelojali.  Ji pažeidė CK 3.27str. numatytas sutuoktinio pareigas gerbti kitą sutuoktinį ir būti jam lojali.

            Teismas be pagrindo priteisė 400 Lt išlaikymo sumą, nes įvertinus atsakovo pajamas, ieškovės pajamas, vaiko poreikius, priteista suma yra per didelė, neproporcinga tėvų turtinei padėčiai. Be to, teismas neteisingai ir be pagrindo priteisė dukros išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008m. rugpjūčio mėn. l d. Jokio išlaikymo įsiskolinimo nėra ir negali būti,  bendrai tvarkė visus šeimos ūkinius reikalus, taip pat iš savo lėšų aš nuolatos teikė dukrai išlaikymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės pajamos yra 686 Lt per mėnesį, todėl akivaizdu, kad jos vienos pajamų negalėjo užtekti ir neužteko nei dukros išlaikymui, nei pačios ieškovės poreikiams tenkinti. Teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, nevertino šių reikšmingų aplinkybių.

            Tarp šalių yra ginčas dėl nekilnojamojo turto, trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), registruoto J. A. vardu, padalinimo būdo. Ieškovės prašymas pripažinti 77 procentus buto, esančio (duomenys neskelbtini)., jos asmenine nuosavybe, yra nepagrįstas. Tiek ankstesnis šeimos butas – (duomenys neskelbtini)., tiek ir dabartinis šeimos būstas – (duomenys neskelbtini)., buvo ir yra bendra jungtinė  santuokinė šalių nuosavybė. Šis turtas įgytas po santuokos sudarymo, vedant bendrą ūkį, iš bendrų santuokinių lėšų. Be to, abu butai buvo suremontuoti, įrengti ir iš esmės pagerinti, panaudojant atsakovo uždirbtas bei panaudojant atsakovo tėvų duotas lėšas. Šeimos butai buvo suremontuoti išimtinai atsakovo paties darbu. Sprendimo dalis, kuriuo atsakovui priteista 10 637 Lt kompensacija, yra neteisinga, įvertinant   priteistos kompensacijos dydį. Teismas šiuo sprendimu be pagrindo pripažino 88/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovės asmenine nuosavybe.

             Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė J. A. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su apelianto reikalavimu nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės , nes atsakovas nenurodė nei vienos priežasties dėl ko ieškovė kalta. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Taip pat nurodo, kad nesutinka su  atsakovo skundo teiginiais, kad jis, gyvendamas šeimoje teikė dukrai išlaikymą. Teismas priimdamas sprendimą pagrįstai tenkino reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Įvertinus atsakovo gaunamas  mėnesio pajamas, mano kad teismo priteistas išlaikymo dydis ir išlaikymo įsiskolinimas yra teisingas ir pagrįstas. Atsakovo argumentai, kad visas butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra nepagrįsti. Įrodymų, kad butas buvo iš esmės  pagerintas atsakovas nepateikė, todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nėra pagrindų taikyti CPK 3.90 straipsnio 1 dalies normų. Ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimu priteisti jam dalį ginčo buto natūra. Dėl atsakovo nuolatinio girtavimo, triukšmo, fizinio bei psichologinio smurto prieš  šeimos narius, gyvenimas bendrame būste su atsakovu yra tiesiog neįmanomas, todėl teismo pritaikytas buto padalinimo būdas yra teisingas ir pagrįstas.

              Teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Nei  atsakovas apeliaciniame skunde nei ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą neprašė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kadangi apeliantas savo apeliaciniame skunde kelia teisės taikymo klausimus, naujų įrodymų nepateikė, todėl tikslinga bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Sutinkamai su (duomenys neskelbtini) str. teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės pateiktus 2012 03 28 naujus įrodymus, nes jie ieškovės gauti po teismo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme. (t.2, b.l. 23,24).

     IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas tai pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. ((duomenys neskelbtini) str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad J. A. ir atsakovas A. A. susituokė 1990 m. liepos 21 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 2516). Santuokoje gimė (duomenys neskelbtini) dukra D. A., taip pat šalys turi pilnametį sūnų E. A. gim. (duomenys neskelbtini). Šioje byloje Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjo ieškovės ieškinio ir atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, dukros gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dukrai priteisimo ir santuokinio turto padalijimo

Atsakovas A. A. skudžia teismo sprendimo dalį, kuriuo santuoka nutraukta dėl jo kaltės, dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai bei dėl santuokinio turto padalijimo.

Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės dėl sekančių motyvų. Ieškovė nurodymą, kad atsakovas girtauja, namuose triukšmauja, smurtauja prieš šeimos narius patvirtino atsakovui surašytas 2005 09 15 administracinio teisės pažeidimo protokolas bei liudytojų parodymai. Liudytoja D. P. parodė, kad yra pati mačiusi atsakovo netinkamą elgesį prie stalo per šventes. Liudytojas E. A., ieškovės ir atsakovo sūnus parodė, kad šeimoje pykčiai ir barniai vien dėl atsakovo kaltės, nes išgėręs alkoholio atsakovas tampa agresyvus. L. O. A. S. parodė, kad atsakovas naudoja psichologinį smurtą prieš dukterį, kuri negali apsiginti, atsakovas blogai elgiasi su močiute, kuri gyvena su šalimis viename bute. Liudytoja D. A. parodė, kad atsakovas išgėrinėja. Be to, byloje yra duomenys, kad D. A. 2011 05 07 kreipėsi į Kauno apskrities VPK dėl to, kad mušėsi girtas tėvas ( b.l. 26), o 2011 05 31  buvo hospitalizuota dėl psichosocialinės reabilitacijos (b.l. 27). Be to, ji Vaikų teisių apsaugos darbuotojams 2011 06 23 raštu skundėsi, jog nenori gyventi kartu su tėvu, kuris dažnai geria (b.l. 120 ). Taip pat byloje yra išrašas iš medicininių dokumentų, kad ieškovė gydėsi VŠĮ K. D. poliklinikos Psichikos sveikatos centre dėl pasikartojančių depresinių epizodų įvairiais laikotarpiais nuo 2002 m. iki 2009 m., o 2011 07 07 kreipėsi pablogėjus savijautai po patirto smurto šeimoje ( b.l.60). Ieškovė 2011 07 05 parašė pareiškimą Kauno apskrities VPK Dainavos PK dėl atsakovo naudojamo psichologinio smurto prieš ją ir vaikus, kai atsakovas būna neblaivus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės patirtos psichologinės problemos atsirado dėl atsakovo žalingo elgesio, nes atsakovas netinkamai elgiasi šeimoje ilgą laiką. Tai pagrindžia 2007 12 19 Kauno misto socialinių paslaugų centro aktas (b.l. 122), 2007 12 19 J. A. paaiškinimas, 2005 10 10 bei 2005 12 23 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimai dėl įspėjimo skyrimo atitinkamai už (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir 181 str. 2 d. numatytus pažeidimus (b.l. 124-125). Šių išvardintų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas yra kaltas dėl šalių santuokos iširimo. Atsakovas, priešingai, į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes pirmosios instancijos teismas išanalizavęs į bylą pateiktus įrodymus, pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Taip pat apeliantas atsakovas A. A. skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl priteisto nepilnametei dukrai D. A. gim. (duomenys neskelbtini)  išlaikymo dydžio, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė išlaikymą po 400 litų kas mėnesį, nes jis sutinka mokėti po 300 litų kas mėnesį, taip pat nurodo, kad be pagrindo priteistas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d., nes iki ieškinio pareiškimo teismui su ieškove vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima bendrai tvarkė namų ūkį ir tenkino nepilnametės dukros poreikius.

CK 3.192 straipsnio 2,3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis, t.y. vaiko išlaikymui negali būti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008,  2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010 ir kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą (tėvų sveikatą, jų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamų vaikams išlaikyti, išlaikytinių skaičių ir kt.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą padarė pagrįstą išvadą, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai D. A. po 400 litų iki jos pilnametystės (2012 01 26). Teismas sprendė, kad atsakovo reguliarios pajamos yra darbo užmokestis – vidutiniškai 1427,38 Lt per mėnesį (b.l. 50). Nėra duomenų, kad atsakovas turi kitų skolų, taip pat jis neturi kitų išlaikomų asmenų. Teismas sprendė, kad neįrodyta, jog atsakovo išlaidas įtakotų jo sveikatos būklė. Teismas sprendė, kad atsakovas gali skirti nepilnametei dukrai išlaikymą po 400 Lt per mėnesį. Ieškovė iki 2011 07 04 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos reguliarias pajamas sudarė 758,37 Lt vidutinis darbo užmokestis per mėnesį.( b.l. 14-15, 58-59). Nuo 2011 08 01 ieškovė įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iki šiol dukters poreikiais rūpinosi ir ją išlaikė ieškovė. Kadangi atsakovas turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, todėl iš jo pagrįstai buvo priteistas išlaikymas po 400 Lt nepilnametės dukters išlaikymui. Mažinti priteistą išlaikymo dydį iki 300 litų kas mėnesį,  apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008 m. rugpjūčio 3 d. iki 2011 m. rugpjūčio 3 d., kas sudaro 12600 Lt, skaičiuojant už kiekvieną mėnesį po 350 litų. Pirmosios instancijos teismas vertino atsakovo pateiktus įrodymus, kad atsakovas 2010 02 19 buvo užsakęs interneto paslaugas, 2008 07 08 nupirkęs skaitmeninį fotoaparatą, 2009 02 12 pirko DVD grotuvą, 2007 08 02 pirko šaldytuvą, 2006 07 04 pirko mobilaus ryšio telefoną., 2005 03 07 pirko muzikinį centrą. Tačiau tretysis asmuo byloje D. A. paaiškino, kad nei telefonu nei DVD grotuvu nesinaudoja, už interneto paslaugas apmoka E. A., tėvas jai davė 40 Lt pratyboms pirkti, nupirko plaukų džiovintuvą. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir paties atsakovo aiškinimą, kad  jis duodavo vaikams po 50-100 Lt, tačiau nustojo duoti dukrai pinigų, kai pastaroji pradėjo, atsakovo žodžiais tariant „krėsti cirkus“, t.y. kai atsakovas pasipiktino dukters elgesiu, kas įvyko paties atsakovo paaiškinimu prieš 3-4 metus. Iš šių duomenų pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas nepakankamai prisidėjo prie nepilnametės dukters išlaikymo, tačiau įvertinant nedideles sumas, kurias jis skirdavo vaikų išlaikymui t.y. po 50-100 Lt per mėnesį pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimo sumą po 350 litų už kiekvieną mėnesį pradedant nuo 2008 m. rugpjūčio 3 d. iki 2011 m. rugpjūčio 3 d.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pažeistas (duomenys neskelbtini) str. reikalavimas, nes byloje išspręstas pilnametės D. A. išlaikymo klausimas, priteisiant iš apelianto jai išlaikymą po 2012 01 26, t.y. santuokos nutraukimo byloje nuspręsta dėl pilnamečio vaiko išlaikymo.

Kasacinio teismo yra pažymėta, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti. Ar toks asmuo gali būti pripažintas išlaikymo santykių subjektu CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyto reglamentavimo aspektu, ar dėl savo teisinio statuso gali būti pripažintas būtinu paramos, sprendžiama, įvertinus bylos įrodymus apie jo turtą ir pajamas bei jo poreikius, taip pat tai, ar tėvai turi galimybę paramą teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009. Pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį teismas priteisia išlaikymą iš abiejų ar vieno iš tėvų pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, tik tada, kai yra visos pirmiau nurodyto įstatymo normoje nustatytos sąlygos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo metu D. A. gim. (duomenys neskelbtini) buvo dar nepilnametė, mokėsi dieninėje vidurinėje mokykloje, todėl tokio paties dydžio (400 Lt per mėnesį) išlaikymą jai priteisė iki tol, kol ji mokysis dieninėje vidurinėje mokykloje, nuo 2012 01 26 iki 2012 05 31. Kadangi priteistas išlaikymas pilnametei dukrai yra priteistas už trumpą laikotarpį, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka šis terminas jau yra pasibaigęs, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje konkrečioje byloje būtų neprotinga ir neteisinga naikinti sprendimo dalį, kurioje nuspręsta dėl pilnamečio vaiko išlaikymo. Esant šiems duomenims atmestinas apeliacinio teismo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai santuokos nutraukimo byloje nusprendė dėl pilnamečio vaiko išlaikymo.

A. A. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino ieškovei asmeninės nuosavybės teises į santuokos metu šalių privatizuotą butą (duomenys neskelbtini) m. bei asmeninės nuosavybės teisę į 88 proc. dalinamo buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Sprendžiant turto padalinimo klausimą pirmosios instancijos teismas sprendė, kad  prieš įsigydamos ginčo butą šalys gyveno kitame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė nuomininkė buvo J. M., atsakovės močiutė (b.l.84). Butas buvo įkainotas  12903 rubliais ir privatizuotas ieškovės J. A. panaudojant tokias lėšas: 10100 rublių iš investicinių čekių sąskaitos I-8411, 1229 rublių iš investicinės sąskaitos Nr. I-8610 ir 1574 rublių grynaisiais (b.l. 85). Teismas nustatė, kad nėra duomenų, kad investiciniai čekiai šiam butui pirkti būtų buvę panaudoti iš atsakovo investicinės sąskaitos, todėl teismas sprendė, kad iš bendrų sutuoktinių lėšų buvo nupirkta 12,19 proc. šio buto. Atsakovo dalis sudarytų 6,09 proc. Likusi buto dalis pripažintina kaip asmeninė J. A. nuosavybė.

B. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas 2000 10 23 už 34000 Lt (b.l. 30). I. J. A.2000 11 15 pirko butą (duomenys neskelbtini) sumokėjo 44000 Lt. (b.l. 31). Ieškovės teigimu ir pateikta dovanojimo sutartimi (b.l.90), jos tėvai buto pirkimui padovanojo 3000 JAV dolerių. Atsakovas iš esmės neprieštaravo, kad ieškovės tėvai dovanojo dalį lėšų buto pirkimui, atsakovas tik tvirtino, kad jis mokėjo už butą 500 JAV dolerių rankpinigių, kuriuos buvo uždirbęs. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad perkant butą (duomenys neskelbtini) buvo įdėta 2000 Lt (500 JAV dolerių padauginta iš  tos dienos kurso) sutuoktinių bendrų lėšų, o atsakovo dalis yra 1000 Lt. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad parduoto buto (duomenys neskelbtini) sutuoktinių bendrąją nuosavybę sudarė 12,19 proc. to buto vertės, t.y. pardavimo metu 4110 Lt, dar buvo pridėta 2000 Lt ir nupirktas butas už 44000 Lt, tai bendroji sutuoktinių nuosavybė bute (duomenys neskelbtini) sudarė 5110 Lt arba 11,61 proc. Dalijant butą atsakovui galėtų būti priteista pusė šios dalies, t.y. 5,8 proc. buto vertės.

Buto vertė ginčo metu yra 92500 Lt (b.l. 22). Atsakovo dalis sudarytų 5365 Lt. (5,8 proc.) Atsižvelgiant, kad atsakovas yra atlikęs tam tikrus remonto darbus, atsižvelgiant, kad ieškovė pripažįsta didesnę atsakovo dalį bendrame bute, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo nuosavybe pripažintina 12 proc. ginčo buto, kas sudarytų 10637 Lt. Likusią buto dalį, t.y. 88 proc. pripažino asmenine J. A. nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių butas yra trijų kambarių, iš kurių mažiausias kambarys yra 12,75 kv.m. dydžio (b.l. 141), įvertino tai, kad atsakovo santykiai su ieškove ir nepilnamete dukra yra nenormalūs, konfliktiški, todėl teismas sprendė, kad priteisti atsakovui buto dalį natūra yra neįmanoma, todėl nusprendė butą natūra priteisti ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisė piniginę kompensaciją 10637 Lt. Todėl teisėjų kolegijos nuomone,  pirmosios instancijos teismas santuokoje įgytą turtą padalijo sutinkamai su CK 3.127 str. 3 d. reikalavimais, pagal kurį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūroje priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes.

Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo buto 88 proc. pripažino ieškovės J. A. asmenine nuosavybe, todėl atsakovui priteista 10637 Lt piniginė kompensacija taip pat yra pagrįstai ir teisėtai, atsižvelgiant į aukščiau išvardintus argumentus, todėl  naikinti teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais turto padalijimo dalyje nėra pagrindo.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno miesto apylinkės teismo  2012 m.  sausio 9 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl šis sprendimas nekeistinas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą iš atsakovo priteistinos ieškovei jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau šios išlaidos priteistinos ne 1000 Lt,( pagal pateiktą į bylą pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 643644, t.2, b.l. 17 ), bet 500 Lt, nes atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 2 p. išvardintus kriterijus, t.y., kad suteiktos paslaugos apeliacinės instancijos teisme nebuvo nei didelės apimties nei sudėtingos, todėl priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki 500 Lt. (CPK 98 str.).

Taip pat iš atsakovo priteistina 781 Lt žyminio mokesčio dalis, nes Kauno apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartimi atsakovui 781 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo dalis buvo atidėta iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo.

            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutarė:

           Apeliacinį  skundą atmesti.

           Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

           Priteisti  iš A. A. a.k.. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. A. a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

            Pritesiti iš A. A. a.k. (duomenys neskelbtini) 781 Lt žyminio mokesčio valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),  AB bankas „Swedbank“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660.

Teisėjai                                                                                         Evaldas Burzdikas

                                                                                                      Albinas Čeplinskas

                                                                                                              Izolda Nėnienė