Administracinė
byla Nr.II-509-583/2010 m.
Proceso
Nr. 4-63-3-00432-2010-8 (S)
Procesinio
sprendimo kategorija 42.11; 73

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. lapkričio 18 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas
Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant
administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. Č., institucijos, kurios
pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio
teisės pažeidimo byloje atstovams - Vaclovui Ramonui ir advokato padėjėjui
Mantui Liugui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal A.Č.
skundą dėl Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos 2010 m. rugsėjo 28 d.
nutarimo panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
n
u s t a t ė:
2010
m. rugpjūčio 29 d. Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos vyresnysis
specialistas A.Č. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame
nurodė, kad 2010-08-27 apie 20:30 val. reagavus į gautą pranešimą ir atvykus į
Mačiukų mišką, jame buvo aptiktas automobilis Suzuki Samuraj, prie kurio liko
laukti įtariamų pažeidėjų. 21:15 val. išgirdo šūvį, 21:30 val. medžiotojas A.Č.
susitiko su inspektoriumi S.J. 21.40 val. sugrįžo įtariamasis. Sėdo į mašiną,
keliu nuvažiavo, sutiko inspektorių V.R., jam buvo pateikti visi medžioklės
dokumentai. Medžioklės lapas pateiktas nebuvo. Nuvykus prie bokštelio, kanale
surastas briedžio jauniklis su dviem šautinėm žaizdomis (taip protokolo
tekste). Konstatuota, kad šiais veiksmais A.Č. įvykdė Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 85 straipsnio 4 ir 5
dalyse numatytus pažeidimus.
2010
m. rugsėjo 28 d. Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos pareigūno (toliau –
ir Institucijos) nutarime Nr.59 AM 032967 nurodyta, kad A.Č. pažeidė Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo mėn. įsakymu Nr. 511 patvirtintų
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 18.2; 26.1; 76.5; 76.4
punktų reikalavimus ir A.Č. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK
85 straipsnio 2 ir 4 dalis bei jam vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirta
galutinė administracinė nuobauda – teisės medžioti atėmimas 14 mėnesių su
pažeidimo padarymo įrankių konfiskavimu.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A.Č. skunde nurodo, kad medžioklės vadovas buvo ne jis, o S.D. ir būtent jis turėjo pareigą ir visada rūpindavosi medžioklės lapo užpildymu. Teigia, jog 2010 m. rugpjūčio 27 d. į medžioklę važiavo kartu su S.D., tačiau buvo skirtingose medžioklės bokšteliuose ir susitiko tik apie 22 val. prie automobilio, todėl visiškai nėra susijęs su tuo, kad S.D. nušovė briedžio jauniklį. Šių ir išsamiau skunde išdėstytų motyvų pagrindu skundu prašė:
- pakeisti Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos 2010 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą ir už ATPK 85 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skirti 500 litų baudą be medžioklės įrankių konfiskavimo, o bylą dalyje dėl nusižengimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 4 dalyje, nutraukti.
Teisminio nagrinėjimo metu A.Č. pakeitė savo poziciją dėl skunde išdėstytų argumentų, kuriais pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos ATPK 85 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos ir teismo prašė ir šioje dalyje panaikinti nutarimą. Šiuos argumentus tuo, kad medžioklės lapą privalėjo pildyti ir turėti S.D., todėl jei jis jo neturėjo medžioklės ploto vienete, jam administracinė atsakomybė nekyla, nes jis medžioklės lape pasirašė prieš medžioklę.
Institucija – Žemaitijos nacionalini parko direkcija atsiliepime į skundą nurodė, kad A.Č. skundas yra nepagrįstas, o skunde nurodyti argumentai ir paaiškinimai prieštaringi bei nenuoseklūs, prieštaraujantys nustatytų faktinių aplinkybių visumai. Padaryto pažeidimo esmės nekeičia tai, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šovė. Vien ta aplinkybė, kad A.Č. su S.D. medžiojo be medžioklės lapo daro jų veiką neteisėta, o šios neteisėtos medžioklės metu sumedžiotas gyvūnas be licencijos ir draudžiamu medžioklei metu yra dar šiurkštesnis pažeidimas. Teigia, jog pareigūnas, priėmęs nutarimą, įvertino visumą surinktų įrodymų vidiniu įsitikinimu, veika kvalifikuota teisingai, nuobauda paskirta vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis, todėl nutarimas yra teisėtas o skundas netenkintinas..
Institucijos
atstovai palaiko atsiliepimo į skundą argumentus ir prašo skundo netenkinti.
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkinamas dalinai.
ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus
administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų
duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą
asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio
kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį
pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios
žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra
pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis
dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo
padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės
pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi
nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas
kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais
veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (žr.:
LVAT 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008).
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio, kuriame
reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami
reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne
vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą
nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę
kvalifikaciją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio
teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio
teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad
asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo
padarymu (žr.: LVAT 2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. N62-710/2008). Teisės mokslo ir teismų praktikos
pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio
teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas
turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (žr.: Administracinių teismų
praktika Nr. 1, 328-329 p.; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p., LVAT
2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010).
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra
pažymėjęs, kad „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai –
nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo, sudėties
požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių
bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai
administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti
priklausomai nuo bylos aplinkybių. Grąžindamas administracinio teisės pažeidimo
bylą, teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje nurodo
nustatytus trūkumus, trukdančius nagrinėti administracinio teisės pažeidimo
bylą teisme“ (žr.: Administracinių teismų praktika Nr. 7, 258 p.).
2010 m. rugpjūčio 29 d. A.Č. surašytas administracinio teisės
pažeidimo protokolas, kuriame pažeidimo esmė nurodoma sekančiai – „2010-08-27
gavus anoniminį skambutį 1930 dėl šūvių Mačiukų miške, kartu su
inspektoriumi S. J. nuvykome į Mačiukų mišką. 2030 S. J. aptiko
automobilį Suzuki Samurj, kur ir laukė įtariamųjų pažeidėjų. 2115
išgirdome šūvį, 2130 medžiotojas A. Č. susitiko su inspektoriumi S.J.,
2140 sugrįžo įtariamasis. Sėdo į mašiną, keliu nuvažiavome sutiko
kitą inspektorių V. R., kuriam prisistačius buvo pateikti visi medžioklės
dokumentai. Medžioklės lapas pateiktas nebuvo. Nuvykus prie bokštelio kanale
surastas briedžio jauniklis su dviem šautinėm sklylėm. Apžiūrėjus buvo
iškvietas medžioklės būrelio “Plateliai” pirmininkas K. G.. Atvažiavus jam su
automobiliu briedžio jauniklis buvo pakrautas ir nuvežtas į medžioklės būrelio
lupyklą” (protokolo tekstas autentiškas). Administracinio teisės pažeidimo
protokole konstatuota, jog padaryta veika kvalifikuojama pagal ATPK 85
straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už medžiojimą medžioklės
plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be
galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį
sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar
uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar
būdais, bei veika kvalifikuota pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį, numatančią
atsakomybę už medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių
pažeidimus, išskyrus pažeidimus, numatytus šio straipsnio pirmojoje, antrojoje,
trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse.
Medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą, leidžiamus medžioklės terminus,
leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus
naudoti įrankius, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą
bei kasmetinio jų sumedžiojimo limitų nustatymo atskiruose medžioklės plotų
vienetuose ir Lietuvos Respublikoje tvarką, saugaus elgesio medžioklėje
reikalavimus bei kitus medžiojimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos
Aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr.258 patvirtintos Medžioklės
Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Būtent
šios taisyklės reglamentuoja medžioklės lapo išdavimo, jo pildymo tvarką, jo
galiojimą, medžioklės tvarką ir jos eigą bei visus kitus reikalavimus,
susijusius su vykdoma medžiokle. ABTĮ 85 straipsnis yra blanketinė teisės
norma, o medžioklės lapo, leidimo naudoti medžiojamuosius gyvūnų išteklius,
licencijos išdavimo, pildymo tvarką, šių dokumentų galiojimo sąlygas, medžiojimo
laikotarpius, reglamentuoja būtent Taisyklės, todėl teisės pažeidimo protokole
turėjo būti nurodoma, kokie Taisyklių reikalavimai yra pažeisti.
Kaip jau minėta nutartyje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra
procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės
pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio
teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Iš 2010 m. rugpjūčio 29 d. teisės
pažeidimo protokolo turinio akivaizdu, kad protokolas aukščiau išvardintų
reikalavimų neatitinka, nes jame nėra išdėstyta nei kaltinimo esmė, nei
konstatuota, kokiais savo veiksmais A.Č. įvykdė jam inkriminuojamus
administracinius teisės pažeidimus, kokių Medžioklės taisyklių reikalavimų
nebuvo paisoma. Protokole išdėstyta tik įvykių chronologija ir protokolas pagal
turinį labiau panašus į pareigūno tarnybinį pranešimą, o ne į procesinį
dokumentą, kuriuo turi būti formuluojamas kaltinimas administracinio teisės
pažeidimo padarymu.
Be to protokole nurodoma, kad patikrinus įvardijamus asmenis, buvo pateikti
visi medžioklės dokumentai, tačiau kitame sakinyje jau teigiama, kad medžioklės
lapas pateiktas nebuvo. Medžioklės Lietuvos
Respublikos teritorijoje taisyklių 18 punkte numatyta, kad Medžioklės metu
privaloma turėti šiuos dokumentus: 18.1. medžiotojo bilietą, su žyma, įrašyta
ne daugiau kaip prieš vienerius metus, apie duomenų medžiotojų sąvadui
pateikimą (ši žyma nėra privaloma 1 metus nuo teisės medžioti suteikimo datos);
18.2. galiojantį medžioklės lapą; 18.3. galiojantį leidimą laikyti ir nešioti
medžioklinį šautuvą, jeigu medžiojama su šaunamuoju ginklu; 18.4. licencijas
medžiojamiesiems gyvūnams medžioti, jeigu medžiojami gyvūnai, kurių medžioklė yra
licencijuota; 18.5. medžioklinio šuns kilmės liudijimą arba registracijos
taloną ar kitą dokumentą, liudijantį šuns kilmę ar įregistravimą medžioklinių
šunų registraciją vykdančioje organizacijoje, jeigu medžiojama su medžiokliniu
šunimi. Iš šių Taisyklių reglamentavimo akivaizdu, kad medžioklės dokumentai ir
yra visi šie įvardijami dokumentai, todėl protokole nurodžius, kad visi
medžioklės dokumentai buvo pateikti, o po to nurodant, kad nebuvo pateiktas
medžioklės lapas, neaišku kaip yra vertinamas Taisyklių reglamentavimas ir
kokia buvo faktinė situacija fiksuojant pažeidimą.
Teisminio nagrinėjimo metu apklausus liudytoją S.Jonutį, pastarasis
nurodė, kad A.Č. ir S.D. medžioklės plote buvo su ginklais, todėl akivaizdu,
kad jie iš karto turėjo pateikti ir galiojantį medžioklės lapą, o jo nepateikus
turėjo būti fiksuojamas Medžioklės taisyklių pažeidimas. Tačiau atlikus šią
formalią patikrinimo procedūrą medžiotojai išvyko iš medžioklės ploto nepareiškus
jiems jokių pretenzijų ir nefiksavus jokio pažeidimo. Tik vėliau, apžiūrint
medžioklės ploto vienetą ir jame radus nušautą briedžio jauniklį, pradėjus
aiškintis jo sumedžiojimo aplinkybes, paaiškėjo, kad jis nušautas būtent
įvardijamų asmenų medžioklės metu, o būtent S.D. medžiokliniu šautuvu ir tik
tada konstatuota, kad medžioklės dalyviai įvykdė Medžioklės taisyklių
pažeidimus. Kadangi medžioklės lapas nebuvo pateiktas ir medžioklės dalyviai medžioklėje
dalyvavo neturėdami medžioklės lapo, neaišku ar medžioklės lape Nr. 357616
duomenys apie 2010 m. rugpjūčio 27 d. medžioklę galimai nebuvo padaryti jau po
įvykusios medžiokės, nes savo skunde teismui A.Č.pripažino, kad medžioklėje
dalyvavo neužpildę ir neturėdami medžioklės lapo, ką patvirtina ir pirminė
informacija, nes patikrinimo metu medžiotojai iš tiesų negalėjo pateikti
medžioklės lapo. Be to Institucijos atstovas V.R. nurodė, kad radus nušautą
briedžio jauniklį ir susisiekus telefonu su medžiotojų būrelio „Plateliai“
pirmininku K.G., pastarasis suteikė tokią informaciją, pagal kurią jis suprato,
kad S.D. ir A.Č. yra įrašyti į medžioklės lapą kartu su būrelio pirmininku,
medžioja kartu ir medžioklės lapas yra būtent pas jį. Tačiau kitą dieną pas
būrelio pirmininką paėmus medžioklės lapą, nustatyta, kad jie medžiojo
skirtingose vietose, buvo išduoti skirtingi medžioklės lapai ir medžioklę
minimoje vietoje vykdė būtent S.D. ir S.Č. Todėl šios aplinkybės turėjo būti
tiriamos šios administracinės bylos kontekste, taip pat analizuojamas ir
medžiotojų būrelio „Plateliai“ pirmininko K.G. vykdytos medžioklės lapas, jame
esantys įrašai ir kiti duomenys, kadangi pirminė informacija neatitiko tos
informacijos, kuri buvo fiksuota medžioklės lape. Be to nevertinta ir tai ar
nėra Medžioklės taisyklių pažeidimo pačio medžioklės būrelio pirmininko
veikoje, nes teigiama, jog medžioklės lapas Nr. 357616, kuriame padaryti
įrašai apie 2010 m. rugpjūčio 27 d. medžioklę, buvo paliktas pas pirmininką,
kai tuo tarpu S.D. ir A.Č. teigia, jog medžiojo būtent pagal šį medžioklės lapą
ir pagal Taisyklių 18.2 punktą privalėjo turėti galiojantį medžioklės lapą
būdami medžioklės ploto vienete. Jei medžioklės lape buvo įrašai apie 2010 m.
rugpjūčio 27 d. medžioklę, toks medžioklės lapas privalėjo būti perduotas
medžioklės vadovui S.D. ir medžioklės būrelio vadovas negalėjo priimti tokio medžioklės
lapo 2010 m. rugpjūčio 27 d. ir išduoti naujo medžioklės lapo. Šie veiksmai
galėjo būti atliekami tik po įvykusios medžioklės ir pilnai užpildžius
medžioklės lapą. Šiuo atveju medžioklės lape nebuvo padaryti įrašai apie
sumedžiotą briedžio jauniklį. Norminio akto leidėjo Taisyklėse įtvirtintas
reikalavimas su savimi turėti galiojantį medžioklės lapą yra tikslingai
numatytas, kadangi jame būtent ir fiksuojami duomenys apie medžioklę,
sumedžiotą laimikį ir tai suteikia galimybę tikrinančių institucijų pareigūnams
medžioklės vietoje nustatyti ar nėra pažeidimų. Kadangi medžioklės lapas nebuvo
pateiktas medžioklėje dalyvavusių asmenų, turėjo būti tiriama ar tuo nebuvo
sudarytos prielaidos padaryti įrašus medžioklės lape jau po įvykdyto pažeidimo
ir ar tokiems veiksmams atlikti nesudarė sąlygų medžioklės būrelio vadovas. Jei
administracinės bylos nagrinėjimo metu kilo pagrįstų abejonių dėl įrašų
medžioklės lape, kad jie padaryti jau po įvykusios medžioklės, įrašant jame
2010 m. rugpjūčio 27 d. medžioklę ir joje buvusius asmenis, bei jiems
pasirašius, turėjo būti sprendžiamas klausimas ar nėra teisinio pagrindo
kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl galimai įvykdytos nusikalstamos
veikos, t.y. dokumentų klastojimo.
Pažymėtina ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole
nurodoma, jog asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimas
teikiamas ant atskiro lapo, tačiau iš paaiškinimo matyti, kad jis pateiktas
2010 m. rugpjūčio 30 d. Todėl asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn
kelia abejonę, pagal kokius faktinius duomenis buvo konstatuotas jo įvykdytas
pažeidimas ir jo versija dėl pažeidimo. Dėl šių aplinkybių protokolą surašęs
V.Ramonas paaiškino, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d. A.Č. pateikė raštišką
paaiškinimą, kuriame jis vienas prisiėmė kaltę dėl pažeidimo. Nustačius, kad
briedžio jauniklis nušautas iš graižtvinio šautuvo, o tokį būtent turėjo S.D.,
jo prašymu 2010 m. rugpjūčio 27 d. paaiškinimas grąžintas jam ir suteikta
galimybė pateikti kitą paaiškinimą, atitinkantį faktines aplinkybes, kuris
pateiktas 2010 m. rugpjūčio 30 d. A.Č. neigia, kad jis 2010 m. rugpjūčio 27 d. surašė
ir pateikė paaiškinimą ir Institucijos atstovas negali pateikti faktinių
duomenų, kad byloje buvo pateiktas toks paaiškinimas. Iš to seka, kad V.R.,
teigdamas, kad byloje buvo pateiktas 2010 m. rugpjūčio 27 d. paaiškinimas,
kuris vėliau sugrąžintas jo autoriui A.Č., jis pripažįsta, kad sudarė galimybę
pateikti naują paaiškinimą ir tuo suteikė prielaidas asmeniui traukiamam
administracinėn atsakomybėn keisti savo iškeltąją versiją. Jei asmuo teikia
paaiškinimus, nežiūrint kiek ir kokių versijų jis iškėlė, šie duomenys yra
neatsiejama bylos rašytinių įrodymų dalis ir turi būti byloje, o ne grąžinami
asmeniui. Tokiais veiksmais pareigūnas tyręs administracinio teisės pažeidimo
bylą sudarė prielaidas keisti parodymus, todėl galimai įvykdė tarnybinį
nusižengimą.
Teisės pažeidimo protokole (b.l.15) nurodyta, kad A.Č.o veika atitinka
ATPK 85 straipsnio 4 ir 5 dalių sudėties požymius, tačiau 2010 m. rugsėjo 28 d.
nutarimu (b.l.29) administracinėn atsakomybėn jis patrauktas pagal ATPK 85
straipsnio 2 ir 4 dalis, t.y. veika iš straipsnio 5 dalies perkvalifikuota į 2
dalį. ATPK 284 straipsnio 2 dalis numato, kad organas (pareigūnas),
nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą
į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį
atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole
nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta
nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį
atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.
Paminėta teisės norma yra skirta tiems atvejams, kai organas (pareigūnas),
nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas galutinį sprendimą byloje, siekia ištaisyti
administracinio teisės pažeidimo protokolo klaidas, pakeisdamas asmens,
traukiamo administracinėn atsakomybėn, veikos kvalifikaciją galutiniu byloje
priimamu sprendimu. Paprastai
protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, turi būti pripažįstami
tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą,
asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio
teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes ar naujus
esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo nutartis
administracinėje byloje Nr. N3-444/2006 (Administracinių teismų praktika Nr. 9, p.
31-40). Taigi, tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo
protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta ir nėra
būtinybės nurodyti naujas esmines faktines veikos aplinkybes ar naujus esminius
administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, teismas paprastai pats gali
pakeisti nurodą į ATPK straipsnį ar
straipsnio dalį, ar kitą teisės aktą, negrąžindamas administracinio teisės
pažeidimo medžiagos institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo
protokolą ir priėmusiai nutarimą. Kaip jau minėta šiame nutarime, protokole
nėra nurodytos nei esmines faktines veikos aplinkybes, nei esminiai
administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, todėl nėra įmanoma nustatyti
ar pirminė veika pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalies nuostatas buvo inkriminuota
pagrįstai ir ar pagrįstai ši veika perkvalifikuota į ATPK 85 straipsnio 2 dalį.
Todėl teismas šiuos protokolo trūkumus pripažįsta kliudančiais bylą nagrinėti
teisme, dėl ko byla turi būti grąžinta institucijai, protokolo esminio trūkumų
pašalinimui.
Įvertinus administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas A.Č. apibrėžtas veikas,
konstatuojama, kad administracinis teisės pažeidimo protokolas yra nekonkretus
– jame nėra nurodyta konkretus laikas kada buvo vykdoma medžioklė, neaišku ar
asmenys medžiojo be galiojančio medžioklės lapo iš vis ar tik nebuvo pateiktas
galiojantis medžioklės lapas tikrinimo metu, kokius Medžioklės Lietuvos
Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus, asmenys, kurie vykdė tokią
medžioklę įvykdė, kokiais ginklais ar kitomis priemonėmis buvo vykdoma
medžioklė, kokie konkretūs veiksmai buvo teisinė prielaida A.Č. veiksmus
kvalifikuoti pagal inkriminuojamas veikas. Toks protokolas yra su esminiais
trūkumais, jį būtina tikslinti, šių trūkumų pats teismas savo iniciatyva
ištaisyti negali, todėl
bylos medžiaga grąžintina institucijai surašiusiai administracinio teisės
pažeidimo protokolą (ATPK 280 str.).
Tai, kad institucija aukščiau aptariamo protokolo pagrindu 2010 m.
rugsėjo 28 d. priėmė nutarimą ir jame nurodė Taisyklių punktus, kurių
pažeidimas buvo teisinis pagrindas veikų kvalifikavimui, nešalina procesinių
pažeidimų, kurie pripažįstami esminiais, trukdančiais bylą iš esmės nagrinėti
teisme.
Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad grąžinti
administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti
administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės
pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas
savo iniciatyva negali jų ištaisyti. Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog
nustatytų esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo, medžiagos, kuri
buvo pagrindu administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimui trūkumų
teisme ištaisyti nėra galimybės, kadangi protokole suformuluotas
kaltinimas yra nekonkretus, neištirtos visos reikšmingos su pažeidimo įvykdymu
susijusios aplinkybės, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu
darant prielaidas apie tai, kuo asmuo yra kaltinamas, pažeidžiami tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų
teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į
gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje
numatytas teisėtumo principas (žr.: LVAT 2010 m. liepos 2 d. nutartys administracinėse
bylose Nr. N756-446/2010; Nr. N63-707/2010).
Dėl to administracinio
teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo tirti įgaliotai institucijai, įpareigojant
protokole aiškiai ir tiksliai atskleisti inkriminuojamo administracinio teisės
pažeidimo esmę, t.y. nurodant, kokios veikos padarymu asmuo yra kaltinamas,
kokiais duomenimis yra grindžiama asmens kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą
veiką, tinkamai kvalifikuoti inkriminuojamos veikos sudėtį. Tik nustačius
kaltinimo apimtį, tinkamai teisiškai kvalifikavus veiką,
teismas gali spręsti ar pagrįstai asmuo yra patrauktas administracinėn
atsakomybėn, todėl teismas nenutraukia administracinės bylos, o dėl aukščiau
nurodytų aplinkybių grąžina nagrinėti iš naujo, todėl neturi teisinio pagrindo
pasisakyti dėl kitų skunde išdėstytų asmens patraukto administracinėn
atsakomybėn keliamų klausimų pagrįstumo, tuo pačiu ir dėl teisės pažeidimo
įvykio ir sudėties buvimo ar nebuvimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
n u t a r ė :
A. Č. skundą tenkinti
dalinai.
Žemaitijos
nacionalinio parko direkcijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarimą administracinio
teisės pažeidimo byloje Nr. 59 AM032967 panaikinti ir grąžinti administracinio
teisės pažeidimo bylą Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai iš naujo nagrinėti.
Nutartis per 10
dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant
Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos
apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Remigijus
Arminas