Pranešėja R. Bertašienė                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-152-255/2019

Teisėjas V. Vainius                                                Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12117-2018-6

                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                1.2.4.6.1; 1.2.5.4.1; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.1.3;

                                                                                1.2.14.10.1; 1.2.14.10.2;1.1.2.18.2; 1.2.18.3;

                                                                                1.2.27.4; 1.2.29.3.1; 2.4.6.1

                                                                                                                                             (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko,

sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Virginijai Tilvikienei,

nuteistojo R. B. gynėjui advokatui Petrui Matažinskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį dėl R. J. turto sugadinimo 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 4 dalį dėl N. P. nedidelės vertės turto pagrobimo 45 parų arešto bausme; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl K. U. sužalojimo 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl G. P. turto sugadinimo 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl V. B. sužalojimo 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl S. J. turto sugadinimo 2 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 4 dalį dėl S. J. nedidelės vertės turto sugadinimo 45 parų arešto bausme; pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl B. Č. turto sunaikinimo 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 37 straipsniu, baudžiamoji byla, kurioje R. B. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo S. P. sukėlimo, nutraukta dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, o R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl G. P. turto sugadinimo, 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį dėl V. B. sužalojimo ir pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl S. J. turto sugadinimo, 178 straipsnio 4 dalį dėl S. J. turto pagrobimo subendrintos apėmimo būdu, kitos bausmės pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir nustatyta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmės subendrintos su 2018-09-28 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu, kuris pakeistas 2019-01-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta bausme ir nustatyta galutinė 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018-03-16 iki 2018-03-16 (viena para), nuo 2018-04-09 iki 2018-04-11 (dvi paros), nuo 2018-04-23 iki 2018-04-25 (dvi paros) ir suėmimo laikas nuo 2018-04-25 iki bausmės vykdymo pradžios, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2018-04-25.

Nuosprendžiu R. B. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl G. K. dokumentų pagrobimo ir pagal 187 straipsnio 2 dalį dėl R. R. turto sunaikinimo išteisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Be to, R. B. dėl kaltinimo pagal BK 289 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiu iš R. B. priteista 180 Eur turtinės žalos ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 380 Eur, nukentėjusiajai R. J., 369,05 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam G. P., 1158 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam B. Č.. Nukentėjusiųjų G. K., S. J. ir R. R. civiliniai ieškiniai atmesti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.1.        R. B. nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą: 2018-03-15, apie 2.40 val., būdamas (duomenys neskelbtini), tyčia mesdamas akmenį juo išdaužė R. J. priklausančio automobilio „Nissan Tiida“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės priekinį stiklą ir sugadino 300 Eur vertės variklio dangtį. Taip R. B. sugadino R. J. priklausantį 400 Eur vertės turtą.

1.2.       Be to, R. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir pagrobė fizinio asmens dokumentą: 2018-03-31, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš A. A. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė pastarajam priklausantį 10 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“, IMEI (duomenys neskelbtini), piniginę, neturinčią materialinės vertės, kurioje buvo A. A. vardu išduota Luminor Bank, AB, mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2017-12-15. Taip R. B. įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, neteisėtai įgijo A. A. priklausančią banko mokėjimo kortelę bei asmens dokumentą.

1.3.       Taip pat R. B. nuteistas už tai, kad inicijavo finansinę operaciją viena svetima elektroninio mokėjimo priemone: 2018-04-04 10.03 val. UAB (duomenys neskelbtini) prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas už įsigyjamas 3,05 Eur vertės prekes, neteisėtai pateikė kasininkei A. A. išduotą Luminor Bank, AB, banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), taip save pateikdamas kaip kortelės savininką, tačiau finansinės operacijos neatliko dėl lėšų trūkumo sąskaitoje.

1.4.       Be to, R. B. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: 2018-04-06, apie 0.30 val., iš N. P. priklausančio neužrakinto automobilio „S. A.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė pastarajam priklausančią 150 Eur vertės automobilio magnetolą „Pioneer“ ir 50 Eur vertės šlifavimo aparatą „Apex“. Taip R. B. pagrobė N. P. priklausantį 200 Eur vertės turtą.

1.5.       Taip pat R. B. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė fizinio asmens dokumentus: 2018-04-06, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš G. K. priklausančio neužrakinto automobilio „Ford Transit“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė pastarajam priklausančius dokumentus: statomo gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), individualaus namo projektą, 300 Eur vertės; statomo gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą su skaitmenine laikmena, 150 Eur vertės; žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuosavybės dokumentus, bendros 300 Eur vertės; G. K. vardu išduotą ūkininko pažymėjimą; Klaipėdos tarybinio ūkio technikumo diplomą; (duomenys neskelbtini) sveikatos ir gyvybės draudimo polisą; PVM sąskaitas faktūras, kurių datos nuo 2010 iki 2016 m.; žemės pasėlių deklaracijas; AB (duomenys neskelbtini) sutartį dėl paskolos gavimo ūkinei veiklai; AB (duomenys neskelbtini) sutartį dėl paskolos gavimo ūkinei veiklai; 2015–2016 metų pelno (nuostolių) ataskaitas ir balansus bendros 100 Eur vertės.

1.6.       Taip pat R. B. nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo žmogų: 2018-04-21, dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su Ž. S., tyčia rankos kumščiu trenkė K. U. į veidą. R. B. ir Ž. S. tęsiant nusikalstamą veiką, jie K. U. bendrai trenkė ne mažiau kaip tris kartus į veidą ir kumščiu trenkė ne mažiau kaip tris kartus į galvą. Be to, jiems išėjus į namo koridorių ir tyčia pastūmus K. U., pastarasis nukrito nuo antro aukšto medinių laiptų prie išėjimo durų ant grindų. K. U. atsikėlus ir išėjus į namo kiemą, R. B. ne mažiau kaip du kartus rankose laikomu akmeniu trenkė K. U. į veidą, po to pastarajam parvirtus ant žemės, R. B., veikdamas kartu su Ž. S., bendrai kojomis spyrė daugiau kaip du kartus į įvairias kūno vietas, taip padarydami K. U. muštinę žaizdą su minkštųjų audinių patinimu viršugalvio kairėje, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, muštinę žaizdą su viršutinės lūpos minkštųjų audinių patinimu kairėje , kraujosruvą lūpos gleivinėje, kairės alkūnės sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimu, poodines kraujosruvas nugaros kairėje bei dešinėje su vertikaliu odos nubrozdinimu nugaros kairėje. Taip R. B., veikdamas bendrai su Ž. S., nežymiai sužalojo K. U..

1.7.       Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad pasisavinęs valstybės tarnautojo funkcijas atliekančio asmens vardą padarė neteisėtus veiksmus: 2018-04-22, apie 20.00 val., atėjęs į J. V. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, J. V., jos dukrai L. J. prisistatė gamtos apsaugos inspektoriumi ir, parodydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus dokumentus, pažymėjimą, pasakė, kad už kieme deginamas medžių šakas jis surašys administracinio teisės pažeidimo protokolą. Po to, J. V. paprašius R. B. parodyti inspektoriaus pažymėjimą, pastarasis, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nurodė, kad jei pastaroji nenori mokėti didelės baudos, ji jam turi duoti pinigų. J. V. nesutikus duoti pinigų, R. B. paprašė degtinės ir maisto, kurį suvartojęs iš J. V. namo kiemo išėjo.

1.8.        Taip pat R. B. nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą: 2018-04-22, apie 22.00 val., būdamas G. P. priklausančio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, paprašęs name gyvenančio V. B. įsileisti jį į vidų, tačiau pastarajam nesutikus, tyčia metė akmenį į G. P. priklausančio namo virtuvės 145,20 Eur vertės lango stiklą ir jį išdaužė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis tyčia metė akmenį į kambario, kuriame buvo R. B., 127,05 Eur vertės lango stiklą, kurį taip pat išdaužė. Taip R. B. sugadino G. P. priklausantį 272,25 Eur svetimą turtą.

1.9.        Be to, R. B. nuteistas už tai, kad grasino nužudyti žmogų, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas: 2018-04-22, apie 22.00 val., būdamas G. P. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, paprašęs name gyvenančio V. B. įsileisti jį į vidų, tačiau pastarajam nesutikus, tyčia metė akmenį į G. P. priklausančio namo virtuvės lango stiklą ir jį išdaužė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis stovėdamas kieme rankose laikydamas kirvį ir juo mojuodamas pagrasino V. B., jog jį nužudys, jei pastarasis jo neįleis į namo vidų. V. B. išsigandus ir įėjus į kambarį bei paskambinus bendruoju pagalbos telefonu, R. B. tyčia metė akmenį į kambario, kuriame buvo R. B., lango stiklą, krentančios dūžtančio lango stiklo šukės sužalojo R. B. veidą. Taip R. B. grasino nužudyti V. B.. 

1.10.       Taip pat R. B. nuteistas už tai, kad nežymiai sužalojo žmogų: 2018-04-22, apie 22.00 val., būdamas G. P. priklausančio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, paprašęs name gyvenančio V. B. įsileisti jį į vidų, tačiau pastarajam nesutikus, tyčia metė akmenį į kambario, kuriame buvo R. B., lango stiklą, krentančios dūžtančio lango stiklo šukės sužalojo R. B. veidą ir buvo padarytas odos tarp antakių nubrozdinimas su poodine kraujosruva ties dešiniu paakiu, kas atitinka nežymų sveiktos sutrikdymą. Taip R. B. nežymiai sužalojo V. B..  

1.11.       Be to, R. B. nuteistas už tai, kad tyčia sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu: 2018-04-23, apie 1.50 val., (duomenys neskelbtini), visuotinai pavojingu būdu ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta degia medžiaga tyčia padegė B. Č. priklausančią medinę lauko pavėsinę, dėl to sudegė joje buvę mediniai baldai, šviestuvas. Taip R. B. visuotinai pavojingu būdu sunaikino B. Č. priklausančią bendros 1158 Eur vertės pavėsinę su joje esančiu turtu.

1.12.       Taip pat R. B. nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu: 2018 metų balandžio mėnesį, laikotarpiu nuo 21 dienos 19.00 val. iki 23 dienos maždaug 3.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas (duomenys neskelbtini), visuotinai pavojingu būdu ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta degia medžiaga tyčia padegė S. J. priklausantį nebaigtą statyti namą, dėl to užsidegė namo fasadas, dėl kurio sugadinimo padaryta 200 Eur turtinė žala.

1.13.       Be to, R. B. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: 2018 metų balandžio mėnesį, laikotarpiu nuo 21 dienos 19.00 val. iki 23 dienos 13.35 val., būdamas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė iš kieme buvusios valymo įrenginių specialiosios dėžutės S. J. priklausančią 205 Eur vertės orapūtę JDK-60 6K8369.

1.14.       Taip pat R. B. buvo kaltinamas tuo, kad sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu: 2018-04-23, apie 3.00 val., (duomenys neskelbtini), visuotinai pavojingu būdu ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta degia medžiaga tyčia padegė R. R. priklausančią medinę lauko pavėsinę, 2000 Eur vertės, dėl to užsidegė joje buvę mediniai baldai, 500 Eur vertės; avalynė – 10 porų batų, bendros 50 Eur vertės; rūbai: striukės ir apsaugos nuo lietaus, bendros 20 Eur vertės; dviratis, 100 Eur vertės; įrankiai: sekatoriai, žirklės, bendros 50 vertės; antikvariniai dirbiniai: medinė vežimo dalis, 100 Eur vertės, medinis rėtis, 20 Eur vertės, medinis senovinis pjūklas, 30 Eur vertės; šalia stovėjęs automobilis „Mitsubichi Space Wagon“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 600 Eur vertės; šalia pasodinti augalai: 4 buksmedžio krūmai, 5 rododendro krūmai, 2 azalijos krūmai, dekoratyvinis alyvos krūmas, dekoratyvinis gluosnis, dekoratyvinė tuja, bendros 100 Eur vertės; taip sudegė R. R. priklausanti pavėsinė su jo viduje bei šalia esančiu turtu, bendros 3570 Eur vertės. Taip R. B. visuotinai pavojingu būdu sunaikino R. R. priklausantį 3570 Eur vertės turtą.

1.15.       Be to, R. B. buvo kaltinamas tuo, kad mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą: 2018-04-23, apie 12.00 val., būdamas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia vieną kartą kumščiu trenkė S. P. į dešinę veido pusę, po to jai ant veido užpylė rankose turimą alų. Taip smurtaudamas R. B. sukėlė S. P. fizinį skausmą.

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 22 d. nuosprendį ir atnaujinti įrodymų tyrimą šioje baudžiamojoje byloje dėl visų jam pareikštų kaltinimų.

2.1.        Apeliaciniame skunde R. B. nurodo, jog yra nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl R. J. priklausančio turto sugadinimo. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino jo parodymus kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, o liudytojų parodymais patikėjo, kadangi jie vieni kitus papildė. Apeliantas nurodo, jog teismas nuosprendyje patvirtino, jog nėra tiesioginių įrodymų, jog jis, R. B., padarė šią nusikalstamą veiką, tačiau vis vien pripažino jį kaltu ir nuteisė laisvės atėmimo bausme.

2.2.       Apeliaciniame skunde R. B. taip pat nurodo, jog yra nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį dėl A. A. priklausiančio turto pagrobimo, neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone, dokumento pagrobimo, neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenų panaudojimo. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą  2018-04-23 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), apžiūrint paimtus daiktus buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, modelis 3310, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įdėta SIM kortelė „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus minėtame telefone rastos SIM kortelės „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybių kontrolę, nustatyta, kad kortelės telefono Nr. yra (duomenys neskelbtini), priklauso jam, R. B.. Apelianto nuomone, teismas visiškai netyrė šio fakto ir byloje nėra jokių įrodymų, jog telefonas „Nokia“, modelis 3310, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), tikrai priklauso A. A.. Apelianto nuomone, nesurinkta įrodymų ir dėl paso vagystės bei mokėjimo kortelės panaudojimo. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patikėjo vien nukentėjusiojo parodymais, o jo parodymus ir vėl vertino kritiškai.  

2.3.       Apeliaciniu skundu R. B. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nedidelės vertės N. P. priklausančio turto pagrobimo. Apelianto nuomone, ir čia teismas nepagrįstai rėmėsi vien nukentėjusiojo parodymais, o jo parodymus atmetė kaip nepagrįstus. Apelianto nuomone, jis taip pat turėtų būti išteisintas ir dėl K. U. nežymaus sveikatos sutrikdymo, kadangi liudytojo Ž. S. parodymai, kuriais teismas grindė jo kaltę, yra melagingi. Apeliantas nurodo, jog kartu su Ž. S. buvo K. U. namuose, tačiau jis K. U. nesužalojo.

2.4.       Apelianto nuomone, jis taip pat nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas dėl G. P. priklausančio turto sugadinimo, grasinimo nužudyti V. B. bei jo sveikatos sutrikdymo. Pažymi, jog jo parodymais teismas kaip visuomet nesivadovavo, o jo kaltę grindė vien tik nukentėjusiųjų parodymais. Apeliaciniu skundu R. B. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas už B. Č. priklausančio turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu. Mano, jog teismas nepagrįstai nusprendė, jog jo kaltė įrodyta, o jo duoti parodymai nelogiški ir nėra vertinami. Apeliantas tokiais pačiai motyvais nesutinka ir su jo nuteisimu dėl S. J. priklausančio turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu ir nedidelės vertės turto pagrobimo. Apelianto nuomone, ir ši nuosprendžio dalis turi būti panaikinta, kadangi teismas ir vėl nepagrįstai kritiškai vertino jo parodymus.

3.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4.       Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

5.       Apeliacinis skundas atmestinas.

6.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą ir pats įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog, spręsdamas nuteistojo R. B. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai pripažino, jog įrodyta, kad R. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi nuteistasis, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

7.       Pagal teismų praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus atitinka; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).

8.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas tokių trūkumų neturi. Pažymėtina, jog visi duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai pripažino, jog įrodyta, kad R. B. padarė visas jam inkriminuotas nusikalstas veikas.  

Dėl R. J. priklausančio turto sugadinimo

9.       Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. tvirtina, jog yra nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl R. J. priklausančio turto – automobilio – sugadinimo, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino jo parodymus kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, o liudytojų parodymais patikėjo, kadangi jie vieni kitus papildė. Be to, apeliaciniame skunde nurodo, jog nors teismas nuosprendyje patvirtino, jog nėra tiesioginių įrodymų, jog jis, R. B., padarė šią nusikalstamą veiką, tačiau vis vien pripažino jį kaltu ir nuteisė laisvės atėmimo bausme.

10.       Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo R. J. priklausančio turto – automobilio – apgadinimo aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamąjį R. B., nukentėjusiąją R. J., liudytojus J. E., E. E., R. M., D. M., ištyrė rašytinius įrodymus – įvykio vietos apžiūros protokolą ir daiktų apžiūros protokolą. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas E. E. parodė, jog įvykio naktį pas juos su mama buvo atvykęs R. B., su juo mama susipyko, dėl to buvo iškviesta policija, o po policijos pareigūnių išvykimo R. B. išėjo ir po 10 minučių kieme pasigirdo stiklo dūžis, išbėgęs į kiemą pamatė išdaužtą R. J. priklausiančio automobilio stiklą (b. l. 150, t. 9). Kaip liudytojas teisme apklaustas R. M. parodė, jog įvykio naktį visiškai atsitiktinai ėjo namo iš tėvų namų ir šalia R. J. priklausančio automobilio matė stovintį R. B., kuris kažką turėjo rankose, bet nematė tiksliai ką (b. l. 150, t. 9). Minėtų liudytojų E. E. ir R. M. parodymus apie tai, kad R. B. įvykio metu buvo kieme, iš esmės patvirtino ir kaip liudytojos apklaustos policijos pareigūnės D. M. parodymai apie tai, kad įvykio naktį ji vyko pagal iškvietimą dėl J. E. ir R. B. konflikto, o išvykstant pareigūnes į lauką išlydėjo pats R. B.. Nuo jų išvykimo praėjus mažiau nei pusei valandos per raciją išgirdo, kad tuo pačiu adresu yra apgadintas automobilis (b. l. 50, t. 9). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog R. B. kaltę dėl R. J. priklausiančio turto sugadinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį patvirtina ne tik nuoseklūs minėti liudytojų E. E., R. M. ir D. M. parodymai, bet ir pačios nukentėjusiosios tvirtinimas, jog R. B. turėjo priežastį apgadinti jos automobilį, kadangi anksčiau nagrinėtoje baudžiamojoje byloje ji davė prieš jį parodymus (b. l. 47–48, t. 9). Teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, byloje surinktais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija, o paties R. B. parodymai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. B. kaltės, padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Dėl A. A. priklausančio turto pagrobimo, neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone, dokumento pagrobimo, neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenų panaudojimo

11.       Apeliaciniame skunde R. B. taip pat nurodo, jog yra nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį dėl A. A. priklausiančio turto pagrobimo, neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone, dokumento pagrobimo, neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenų panaudojimo. Apelianto nuomone, teismas visiškai netyrė ir byloje nėra jokių įrodymų, jog telefonas „Nokia“, modelis 3310, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo rastas 2018-04-23 įvykio vietos apžiūros metu, tikrai priklauso A. A.. Apelianto nuomone, nesurinkta įrodymų ir dėl paso vagystės bei mokėjimo kortelės panaudojimo. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patikėjo vien nukentėjusiojo parodymais, o jo parodymus ir vėl vertino kritiškai.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo R. B. kaltę pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas – A. A. priklausančio turto pagrobimo, neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone, dokumento pagrobimo, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo. Apeliacinės instancijos teismo manymu, įrodyta, kad nuteistasis R. B. 2018-03-31, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš A. A. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė pastarajam priklausantį 10 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“, IMEI (duomenys neskelbtini), piniginę, neturinčią materialinės vertės, kurioje buvo A. A. vardu išduota Luminor Bank, AB, mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2017-12-15. Taip R. B. įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, neteisėtai įgijo A. A. priklausančią banko mokėjimo kortelę bei asmens dokumentą. Be to, įrodyta, kad jis, R. B., inicijavo finansinę operaciją svetima elektroninio mokėjimo priemone: 2018-04-04 10.03 val. UAB (duomenys neskelbtini) prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas už įsigyjamas 3,05 Eur vertės prekes, neteisėtai pateikė kasininkei A. A. išduotą Luminor Bank, AB, banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), taip save pateikdamas kaip kortelės savininką, tačiau finansinės operacijos neatliko dėl lėšų trūkumo sąskaitoje. 

13.       Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo A. A. priklausiančio turto pagrobimo, neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone, dokumento pagrobimo, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamąjį R. B., nukentėjusįjį A. A., ištyrė rašytinius įrodymus – 2018-04-23 įvykio vietos apžiūros protokolą, 2018-05-11 ir 2018-06-28 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinius pranešimus ir AB (duomenys neskelbtini) 2018-04-25 pranešimą. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. A. parodė, jog kaltinamasis R. B. susipažino su jo broliu bei sūnumi ir pradėjo dažnai lankytis jo namuose. Teismui nurodė, jog tarp jų buvo įvykęs konfliktas, dėl to parašė pareiškimą policijai, o po to R. B. pavogė jo telefoną, dokumentus, atsiskaitymo kortelę. Nukentėjusiojo tvirtinimu, dėl telefono grąžinimo su R. B. tarėsi jo sūnus A. A., tačiau telefono R. B. negrąžino. Be to, nukentėjusysis patvirtino, jog bankine atsiskaitymo kortele parduotuvėse nesinaudodavo, kai gaudavo pensiją, kiek galima visus pinigus išgrynindavo (b. l. 191, t. 8). Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina rašytinė bylos medžiaga, t. y. 2018-05-11 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-04-23 atliekant įvykio vietos apžiūrą adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, modelis 3310, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įdėta SIM kortelė „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), o, patikrinus minėto telefono IMEI kodą, nustatyta, kad telefonas yra pavogtas iš A. A.. Atlikus minėtame telefone rastos SIM kortelės „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybių kontrolę, nustatyta, kad kortelės telefono Nr. yra (duomenys neskelbtini), kurį R. B. yra nurodęs kaip jam priklausantį 2018-03-19 jam surašytame administracinio nusižengimo protokole (b. l. 36, t. 4). Be to, iš 2018-06-28 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo nustatyta, kad  tirtas A. A. pareiškimas apie tai, kad iš neužrakinto namo 2018 m. balandžio 3–4 d., apie 15.00 val., pažįstamas R. B. galbūt pavogė 10 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“, kuriame buvo įdėta „Tele 2“ „Pildyk“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), piniginę, kurioje buvo pareiškėjo vardu išduotas pasas, banko DNB mokėjimo kortelė, pensininko pažymėjimas, nuolaidų kortelės. Tarnybiniame pranešime nurodoma, jog tyrimo metu atlikus nukentėjusiojo A. A. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) IMSI kontrolę nustatyta, kad iki vagystės minėtas numeris veikė telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), o po vagystės nuo 2018-04-08 12.59 val. iki 2018-04-09 18.26 val. veikė telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 2018-04-09 paimtą iš R. B. surašant į sulaikymo patalpas uždaromo asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolą, nustatyta, kad apžiūrimo telefono „Nokia 1209“ IMEI numeris sutampa su telefono aparato į kurį po vagystės buvo įdėta nukentėjusiojo SIM kortelė, kurios IMSI Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI numeriu. Išanalizavus A. A. priklausančio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių bei trumpųjų SMS žinučių laikotarpio nuo 2018-03-01 iki 2018-04-09 išklotines, nustatyta, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2018-04-02 11.21 val. veikė mobiliojo ryšio aparate, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (A. A. telefonas „Nokia 3310“). 2018-03-15 3.57 val. ir 2018-03-31 9.04 val. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) po vieną kartą buvo skambinta ir bendrauta su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (R. B. sugyventinė J. E.). 2018-04-01 bendravimas tarp minėtų numerių padažnėjo, nuo 11.32 val. iki 23.55 val. buvo bendraujama skambučiais ir SMS žinutėmis. Taip pat tel. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2018-04-01 19.33 val. iki 2018-04-02 11.21 val. bendravo su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (R. B. sūnus A. B.). Nuo 2018-04-08 tel. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo veikti mobiliojo ryšio aparate, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (iš R. B. paimtas telefonas „Nokia 1209“). Nuo 2018-04-08 18.49 val. iki 2018-04-09 18.37 val. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambučiais ir SMS žinutėmis bendravo su  tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (J. E.) (b. l. 40–45, 46, 53, 60–62, t. 2). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šie minėti bylos duomenys patvirtina, jog pas R. B. buvo rastas iš A. A. pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas, į kurį R. B. dėdavo savo SIM kortelę.

14.       Apeliaciniame skunde R. B. tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė fakto ir byloje nėra jokių įrodymų, jog telefonas ,,Nokia 3310“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), tikrai priklauso A. A.. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ikiteisminio tyrimo metu, atliekant įvykio vietos apžiūrą adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, modelis 3310, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įdėta SIM kortelė „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), o patikrinus minėto telefono IMEI kodą nustatyta, kad telefonas yra pavogtas iš A. A.. Be to, apeliantas R. B. nurodo, jog nesurinkta įrodymų ir dėl paso vagystės bei mokėjimo kortelės panaudojimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi byloje surinkta įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiojo A. A. parodymai, byloje esantys minėti rašytiniai įrodymai – pareigūnų tarnybiniai pranešimai, AB (duomenys neskelbtini) 2018-04-25 pranešimas, patvirtina, jog tiek A. A. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas, tiek piniginė su joje buvusiais dokumentais ir bankine mokėjimo kortele buvo pagrobti tuo pačiu metu, todėl neabejotinai patvirtina R. B. kaltę dėl minėtų nusikaltimų.

15.        Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog R. B. kaltę dėl A. A. priklausančio turto pagrobimo, neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone, dokumento pagrobimo, neteisėto elektroninės priemonės ar jos duomenų panaudojimo patvirtina ne tik nukentėjusiojo A. A. parodymai, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, byloje surinktais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija, o paties R. B. parodymai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. B. kaltės, padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus.

16.       Atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistojo R. B. apeliacinio skundo argumentai, kad jis nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, t. y. A. A. priklausančio turto pagrobimo, neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone, dokumento pagrobimo, neteisėto elektroninės priemonės ar jos duomenų panaudojimo, prieštarauja byloje esantiems ir teisiamojo posėdžio metu ištirtiems įrodymams, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų.

Dėl nedidelės vertės N. P. priklausančio turto pagrobimo ir K. U. nežymaus sveikatos sutrikdymo

17.       Apeliaciniu skundu R. B. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nedidelės vertės N. P. priklausančio turto pagrobimo. Apelianto nuomone, ir čia teismas nepagrįstai rėmėsi vien nukentėjusiojo parodymais, o jo parodymus atmetė kaip nepagrįstus. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo N. P. priklausančio turto – automagnetolos ,,Pioneer“ ir šlifavimo įrankio ,,Apex“ – pagrobimo aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamąjį R. B., nukentėjusįjį N. P., ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus – automobilio apžiūros protokolą ir daiktų apžiūros protokolus, duomenų bazės ,,polis.policija“ 2018-07-12 išrašą. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu nukentėjusysis N. P. parodė, jog jis buvo pamiršęs užrakinti savo automobilį, ryte pamatė, jog iš automobilio buvo pavogti daiktai. Kadangi vakare pas jį buvo užėjęs R. B., todėl įtarė, kad tik jis, t. y. R. B., ir galėjo jį apvogti, o nuėjęs pas R. B. į jo namo katilinę rado savo visus pavogtus daiktus (b. l. 23, t. 9). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog R. B. kaltę dėl N. P. priklausiančio turto pagrobimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį patvirtina ne tik nuoseklūs nukentėjusiojo N. P. parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai, t. y. duomenų bazės ,,polis.policija“ 2018-07-12 išrašas, iš kurio matyti, jog 2018-04-06 10.01 val. N. P. pranešė apie 2018-04-06, apie 7.30 val., įvykdytą vagystę iš jam priklausančio automobilio (b. l. 32, t. 1); N. P. automobilio apžiūros ir daiktų protokolai, iš kurių matyti, kokie konkrečiai N. P. daiktai buvo pagrobti ir vėliau jo paties surasti pas R. B. (b. l. 88–95, t. 2). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, byloje surinktais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija, o paties R. B. parodymus vertino kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. B. kaltės, padarius BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą.

18.       Apelianto nuomone, jis taip pat turėtų būti išteisintas ir dėl K. U. nežymaus sveikatos sutrikdymo, kadangi liudytojo Ž. S. parodymai, kuriais teismas grindė jo kaltę, yra melagingi. Apeliantas nurodo, jog kartu su Ž. S. buvo K. U. namuose, tačiau jis K. U. nesužalojo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su šiais R. B. apeliacinio skundo argumentais, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo K. U. nežymaus sveikatos sutrikdymo aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamąjį R. B., nukentėjusįjį K. U., kaip liudytoją apklausė Ž. S. ir ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus – įvykio vietos apžiūros protokolą bei specialisto išvadą. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu nukentėjusysis K. U. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2018-04-21, apie vidurdienį, jis grįžo į savo namus ir įėjęs į kambarį pamatė, kad jame yra du vyriškiai. Vienas iš jų buvo iš matymo pažįstamas R. B., o kitas pravarde (duomenys neskelbtini) (kaip nustatyta, Ž. S.). Nukentėjusysis parodė, jog įvykio metu buvo blaivus, o abu vyriškiai – R. B. ir Ž. S. – akivaizdžiai neblaivūs. Nukentėjusiajam paklausus, ką jie čia veikia, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jie daro, ką nori, ir pasiims, ką nori, tuomet abu puolė jį mušti, tačiau jis negali tiksliai pasakyti, kuris ir kiek smūgių jam sudavė. Nukentėjusysis taip pat nurodė, jog vėliau jie visi trys išėjo į kiemą, kur R. B. pasiėmęs akmenį pasakė jam: ,,ateik čia“, tada jam daugiau kaip du kartus sudavė į galvą. Nuo suduotų smūgių jis parvirto ant žemės, o tuomet R. B. ir Ž. S. spyrė jam į įvairias kūno vietas, nuo smūgių jis prarado sąmonę, todėl nebepamena, kaip viskas baigėsi (b. l. 3, t. 9). Šiuos nukentėjusiojo K. U. parodymus iš esmės patvirtino kaip liudytojo apklausto Ž. S. parodymai, jog jie kartu su R. B. sumušė K. U.. Šis liudytojas teisme parodė, jog su R. B. kartu užėjo pas K. U., kai tuo metu nieko nebuvo namie. R. B. atidarė šaldytuvą ir tuo metu K. U. parėjo namo. Kilus konfliktui, abu susikibo su K. U. ir nusirito laiptais, vėliau lauke K. B. toliau smurtavo prieš K. U. (b. l. 81, t. 9). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog R. B. kaltę dėl K. U. nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį patvirtina ne tik nuoseklūs nukentėjusiojo K. U. ir kaip liudytojo apklausto Ž. S. parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotos įvykio vietoje esančios kraujo dėmės, kurios patvirtina, jog ten buvo smurtaujama (b. l. 79–85, t. 3), vyko muštynės, ir specialisto išvada, kurioje konstatuoti K. U. sužalojimai ir nurodoma, jog šie sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 103, t. 3).

19.       Apeliaciniame skunde R. B. tvirtina, jog liudytojo Ž. S. parodymai, kuriais teismas grindė jo kaltę, yra melagingi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi liudytojo Ž. S. parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiojo K. U. parodymus, šie parodymai vienas kitą papildo. Be to, pažymėtina ir tai, kad Ž. S. kitoje baudžiamojoje byloje, išskirtoje iš šios baudžiamosios bylos, taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl K. U. nežymaus sveikatos sutrikdymo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, abejoti jo nuoširdumu ar manyti, jog jis R. B. apkalba, kadangi dėl šių parodymų jo paties procesinė padėtis išskirtoje baudžiamojoje byloje nepasikeitė. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, byloje surinktais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija, o paties R. B. parodymai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. B. kaltės, padarius BK 1401 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Dėl G. P. priklausančio turto sugadinimo, grasinimo nužudyti V. B. ir jo sveikatos sutrikdymo

20.       Apeliaciniu skundu R. B. nesutinka ir su jo nuteisimu dėl G. P. priklausančio turto sugadinimo, grasinimo nužudyti V. B. ir jo sveikatos sutrikdymo ir pažymi, jog jo parodymais teismas eilinį kartą nesivadovavo, o jo kaltę grindė vien tik nukentėjusiųjų parodymais. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo G. P. priklausančio turto – dviejų namo langų – išdaužimo, grasinimo nužudyti V. B. ir jo sveikatos sutrikdymo aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamąjį R. B., nukentėjusiuosius G. P. ir V. B., ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus – įvykio vietos apžiūros protokolą, kitų objektų (iš BPC gauto garso įrašo) apžiūros protokolą, specialisto išvadą ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu nukentėjusysis G. P. parodė, kad savo name leido gyventi V. B., o atvykęs į sodybą pastebėjo, kad išdaužti du namo langai. V. B. jam papasakojo, kad R. B. vartojo alkoholį, vėliau jo, R. B., V. B. neįsileido į namą, todėl jis, R. B., išdaužė langus (b. l. 68, t. 9). Šiuos nukentėjusiojo G. P. parodymus iš esmės patvirtina nukentėjusiojo V. B. teisme duoti parodymai apie tai, kad jis gyveno G. P. priklausančiame name ir su R. B. vartojo alkoholinius gėrimus, o prasidėjus konfliktui pasakė, jog kvies policiją, tuomet R. B. išeidamas išdaužė langą. Atvykus policijai pareiškimo nerašė, kadangi R. B. kažkur dingo. Tačiau kitą dieną grįžęs R. B. su savimi turėjo kirvį, išdaužė dar vieną namo langą ir grasino jį nužudyti, dėl to jis buvo labai išsigandęs ir tikrai bijojo dėl savo gyvybės. Be to, nukentėjusysis V. B. nurodė, jog antro dūžtančio lango šukės jį sužalojo (b. l. 48, t. 9). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog R. B. kaltę dėl G. P. priklausiančio turto apgadinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, grasinimo nužudyti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį bei V. B. sveikatos sužalojimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį patvirtina ne tik nuoseklūs nukentėjusiųjų G. P. ir V. B. parodymai, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2018-04-23 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti G. P. priklausančio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išdaužti du langai, stiklo šukės namo viduje ir apie 10 cm skersmens du akmenys (b. l. 177–193, t. 3), kitų objektų (iš BPC gauto garso įrašo) apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas V. B. pranešimas apie išdaužtus namo langus ir vyriškį su kirviu (b. l. 74–76, t. 4), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio nustatyta, kad V. B. atpažino iš nuotraukos R. B., kaip jį sužalojusį asmenį (b. l. 113–115, t. 4), ir 2018-04-24 specialisto išvada Nr. G 708/2018 (03), kurioje konstatuota, jog V. B. nustatyti sužalojimai – odos tarp antakių nubrozdinimas su poodine kraujosruva ties dešiniu paakiu, kuris buvo padarytas dėl vieno traumuojančio poveikio, galbūt dūžtančio lango stiklo (plastmasės) šuke, kas atitinka nežymų sveiktos sutrikdymą (b. l. 112, t. 4). Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais, byloje surinktais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija, o paties R. B. parodymai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. B. kaltės, padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje bei 140 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus.  

Dėl B. Č. priklausančio turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu 

21.       Apeliaciniu skundu R. B. taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas už B. Č. priklausančio turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu. Mano, jog teismas nepagrįstai nusprendė, jog jo kaltė įrodyta, o jo duoti parodymai nelogiški ir nėra vertinami. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo B. Č. priklausančio turto – medinės lauko pavėsinės – sugadinimo visuotinai pavojingu būdu aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamąjį R. B., nukentėjusįjį B. Č., liudytojus T. Č., V. D. ir ištyrė rašytinius įrodymus – įvykio vietos apžiūros protokolą ir daiktų apžiūros protokolą, tarnybinį pranešimą, kilusio gaisro nustatymo aktą bei specialisto išvadą. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu nukentėjusysis B. Č.parodė, kad 2018-04-23, apie 1.50 val., būdamas namuose, pabudo iš miego, kai jo šeimos nariai pradėjo šūkauti, kad dega jam priklausanti kieme esanti lauko pavėsinė, o išėjęs į lauką pamatė, kad jau yra atvykę ugniagesiai. Nukentėjusysis teismui nurodė, jog pavėsinėje nebuvo elektros ir jokių degių skysčių, buvo stalas ir suolai, kurie sudegė. Nukentėjusysis nurodė, jog vėliau šalia gaisravietės rado ne jo šeimai priklausančias gumines šlepetes (b. l. 5, t. 9). Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas T. Č. parodė, kad prieš kelias dienas iki gaisro pas jį buvo atvažiavęs R. B. ir paprašė duoti parūkyti, o T. Č. atsakius, kad R. B. atiduotų skolą, šis nuvažiuodamas pasakė: „pamatysi kaip atiduosiu skolą“, ir po kelių dienų buvo sudeginta pavėsinė (b. l. 49, t. 9). Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas V. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, jog 2018-04-23, apie 2.05 val., pas jį užėjo R. B., kuris buvo neblaivus ir basas, dėl ko atėjo, paaiškinti negalėjo, be to, su savimi turėjo plastikinę talpą, kurioje matėsi apie 100 g skysčio (b. l. 49, t. 9). Kaip liudytoja apklausta R. R. iš esmės patvirtino V. D. parodymus ir nurodė, jog R. B. buvo atėjęs vieną naktį pas ją basas, sakė, kad pametė šlepetes, todėl ji davė jam kitas ir jis išėjo (b. l. 95, t. 9). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog R. B. kaltę dėl B. Č. priklausančio turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį patvirtina ne tik nuoseklūs anksčiau minėti nukentėjusiojo B. Č., liudytojų T. Č., V. D. ir R. R. parodymai, bet ir paties nukentėjusiojo bei jo sūnaus T. Č. tvirtinimas, jog R. B. turėjo priežastį sudeginti medinę pavėsinę, kadangi R. B. kelios dienos prieš šį įvykį buvo užsukęs pas T. Č. ir jam paprašius sugrąžinti skolą pagrasino (b. l. 49, t. 9).

22.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. B. kaltę iš esmės patvirtina ir byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog šalia įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios teritorijoje yra sudegusi medinė lauko pavėsinė, maždaug už 10 metrų į rytų pusę rastos dvi juodos spalvos šlepetės. Ant šių įvykio vietoje rastų daiktų (šlepečių) buvo rasta biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, ir 2018-05-31 specialisto išvada nustatyta, jog ant šlepečių rastų biologinių pėdsakų DNR genotipas sutampa su R. B. genotipu. (b. l. 154–155, t. 4). Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, byloje surinktais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija, o paties R. B. parodymai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. B. kaltės, padarius BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Dėl S. J. priklausančio turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu bei nedidelės vertės turto pagrobimo

23.       Apeliaciniu skundu R. B. taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas už S. J. priklausančio turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu ir nedidelės vertės jo turto pagrobimą. Mano, jog teismas nepagrįstai nusprendė, jog jo kaltė įrodyta, o jo duoti parodymai nelogiški ir nėra vertinami. Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo S. J. priklausančio turto – statomo gyvenamojo namo – sugadinimo visuotinai pavojingu būdu ir orapūtės pagrobimo aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamąjį R. B., nukentėjusįjį S. J., liudytoją V. B. ir ištyrė rašytinius įrodymus – įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolus, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą, pareigūnų tarnybinius pranešimus. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis S. J. parodė, kad nuvažiavęs prie savo statomo namo rado aprūkusias sienas, todėl suprato, jog buvo bandoma padegti namą. Nukentėjusiojo manymu, tai galėjo padaryti R. B., kadangi jis tą patį vakarą buvo pas jo, S. J., anytą J. V. ir prisistatė jai gamtos apsaugos inspektoriumi. Tą patį vakarą S. J. sutuoktinė pastebėjo, kad nebėra ir orapūtės, kurią policija surado ir grąžino jam (b. l. 191, t. 8). Teismo posėdžio metu R. B. dėl minėtų nusikaltimų savo kaltės nepripažino ir parodė, jog jis nepadegė S. J. namo, nežino, kodėl jį kaltina padegimu, jis net nežino, kur jis gyvena. Be to, R. B. nurodė, jog orapūtės nevogė, o ją gavo iš V. B., iš kurio buvo pirkęs ginklą ir kolonėles ir, kadangi per daug sumokėjo, tai V. B. pridėjo dar orapūtę (b. l. 190, t. 8). Tačiau kaip liudytojas teisme apklaustas V. B. paneigė šiuos R. B. parodymus ir tvirtino, jog R. B. nepardavinėjo jokio ginklo ir kolonėlių, apie orapūtę nieko nežino, tik kai pas jį buvo atėjęs R. B., paliko kuprinę, bet kas joje buvo, nežino (b. l. 48, t. 9). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. B. kaltę dėl S. J. priklausančio turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu ir jo nedidelės vertės turto pagrobimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 4 dalį patvirtina ne tik anksčiau paminėti nukentėjusiojo S. J. ir liudytojo V. B. parodymai, bet ir byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai, t. y. 2018-04-23 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kiemo mediniame pastate rasta žalia su mėlynais atspalviais kuprinė, kurioje aptiktas baltos spalvos metalinis su plastmasiniu gaubtu oro kompresorius (b. l. 177–193, t. 3). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog  atsižvelgiant į nukentėjusiojo S. J. ir liudytojo V. B. parodymus buvo nustatyta įvykių seka, pagal kurią R. B., padegdamas S. J. priklausantį statomą namą, pagrobė iš ten ir orapūtę, kuri kuprinėje su kitais daiktais buvo rasta G. P. priklausančiame name, kuriuo naudojosi ir V. B.. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, byloje surinktais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija, o paties R. B. parodymus vertino kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. B. kaltės, padarius BK 187 straipsnio 2 dalyje ir BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

24.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje surinktais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija, o paties R. B. parodymus vertino kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingas, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadas dėl R. B. kaltės. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos. Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvykdė visus įstatymo reikalavimus, apkaltinamajame nuosprendyje išsamiai išanalizavo visus įrodymus ir išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė pagrįstą išvadą, kad R. B. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, nesant baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.

25.       Remdamasi anksčiau išdėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 22 d. nuosprendis  yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                            Regina Bertašienė

                                                                                                              Dalius Jocys

                                                                                                              Savinijus Katauskas