Civilinė byla Nr. e2A-705-330/2023
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00585-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. B. ir D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Eimasa“ ieškinį atsakovams R. B. ir D. B. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Eimasa“ (toliau – ir ieškovė, įmonė), atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“, prašė priteisti iš atsakovės R. B. 29 705,67 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovo D. B. – 29 594,89 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat prašė iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi (įsiteisėjo 2021 m. birželio 8 d.) ieškovei iškelta bankroto byla. Pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis BUAB „Eimasa“ vadove laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2020 m. balandžio 20 d. buvo R. B., o nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki įmonės bankroto bylos iškėlimo – D. B.. Ieškovės aiškinimu, patikrinus BUAB „Eimasa“ dokumentus, buvo nustatyta, kad įmonė tapo nemoki prasidėjus 2020-iems finansiniams metams, todėl tuometė jos vadovė R. B. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Nuo 2020 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėjo 59 300,56 Eur.
Atsižvelgdama į kreditorių finansinių reikalavimų atsiradimo momentą, ieškovės nemokumo administratorė prašė priteisti žalos atlyginimą iš atsakovų, kurie atitinkamu laikotarpiu buvo nemokios įmonės vadovai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apygardos teismas 2023 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas ieškovei BUAB „Eimasa“ priteisė iš atsakovės R. B. 29 705,67 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą per laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui (2022 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovo D. B. 29 594,89 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą per laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui (2022 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas valstybei priteisė iš atsakovės R. B. 558,50 Eur žyminį mokestį, o iš D. B. – 556,50 Eur žyminį mokestį, taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
4. Ieškovė BUAB „Eimasa“ įmonės nemokumą nuo 2020 m. sausio 1 d. grindė jos 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis. Iš balanso teismas nustatė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. įmonės turto bendra vertė sudarė 105 047 Eur (iš to skaičiaus ilgalaikis turtas – 1 752 Eur, trumpalaikis turtas – 40 762 Eur, atsargos bei per vienerius metus gautinos sumos – 62 455 Eur). Įmonės įsipareigojimai sudarė 293 742 Eur, t. y. beveik tris kartus viršijo įmonės turto vertę. Bankroto byla ieškovei iškelta vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu (toliau – ir JANĮ), todėl teismas atmetė atsakovų argumentą, kad ieškovė nepateikė duomenų apie įmonės pradelstus įsipareigojimus 2020 m. sausio 1 d., konstatavęs, jog pagal 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusį JANĮ įmonės pradelstų įsipareigojimų sumos nustatymas nėra teisiškai reikšmingas.
5. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis teismas nustatė, kad 2019 m. antrą pusmetį ieškovės kreditoriai inicijavo 12 civilinių bylų ieškovei. Ši aplinkybė patvirtina įmonės finansinių sunkumų tuo metu egzistavimą. Teismo vertinimu, sudarius 2019 m. gruodžio 31 d. balansą, įmonės vadovė R. B. turėjo matyti, kad situacija įmonėje atitinka JANĮ 2 straipsnio 5 dalies turinį, jog yra patiriami tęstiniai finansiniai sunkumai. Pagal nustatytą įmonės įsipareigojimų ir turto santykį teismas padarė išvadą, kad 2020 m. sausio 1 d. įmonė buvo nemoki, todėl atsakovei R. B. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo. Teismas atsižvelgė į atsakovų argumentus, kad įmonė dar vykdė veiklą, dirbo darbuotojai, ji dengė seniausius įsipareigojimus kreditoriams, tiekėjai tiekė veiklai reikalingą produkciją. Tačiau teismas akcentavo, kad įmonės turto ir įsipareigojimų santykis 2019 m. gruodžio 31 d. buvo akivaizdžiai paneigiantis įmonės gebėjimą įveikti finansinius sunkumus. Byloje įrodytas atsakovės R. B. neteisėtas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas.
6. Atsakovas D. B. yra atsakovės R. B. sutuoktinis. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas turėjo žinoti apie įmonės būklę, nes jos veikla buvo šeimos verslas. Nuo 2020 m. sausio 17 d. įmonė negalėjo vykdyti veiklos, nes Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT) Marijampolės departamentas visiškai sustabdė įmonės veiklą nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. kovo 10 d., o nuo 2020 m. kovo 10 d. leido vykdyti tik dalį veiklos mėsos gaminių gamyboje. Įmonei nebuvo atnaujintas leidimas teikti mėsos perdirbimo paslaugas, be to, buvo uždraustas dalies įmonės produkcijos tiekimas rinkai.
7. Nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki įmonės bankroto bylos iškėlimo jos vadovo pareigas ėjo atsakovas D. B.. Teismas nusprendė, kad atsakovas D. B. savo rizika perėmė vadovavimą įmonei, neįsitikinęs tikrąja jos finansine būkle, todėl negali gintis tos būklės nežinojimu. Jis turėjo suprasti, kad įmonė turėjo ilgalaikių sunkumų, tik iš dalies vykdė veiklą, sistemiškai nevykdė įsipareigojimų kreditoriams, dengdavo tik seniausias skolas, neturėjo turto visiems įsipareigojimams įvykdyti. BUAB „Eimasa“ atsiskaitinėjo su tiekėjais, tačiau nevykdė mokestinių prievolių bei nemokėjo atlyginimų darbuotojams. Teismas nusprendė, kad atsakovas D. B. turėjo nustatyti tikrąją įmonės finansinę būklę ir, matydamas, kad įmonė jau 2020 m. sausio 1 d. buvo nemoki, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 20 d. įmonės įsipareigojimai išaugo 29 705,67 Eur, turėjo nedelsdamas kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo, tačiau to nepadarė. 2020 m. liepos 30 d. sustabdęs įmonės veiklą ir jos neatnaujinęs, įmonės vadovas D. B. vėlgi nesikreipė į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Teismas nusprendė, kad ieškovė įrodė atsakovo D. B. neteisėtus veiksmus (neveikimą).
8. Teismas atmetė atsakovų argumentą, kad 2020 m. pirmą pusmetį įmonės įsipareigojimai kreditoriams sumažėjo 50 403,16 Eur, grindžiamą jų pateiktu ieškovės 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. apyvartos žiniaraščiu. Teismas nurodė, kad žiniaraštis neatspindi padidėjusių (naujų) įmonės įsipareigojimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV), darbuotojams. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė prašomos priteisti žalos, kurios padarymą lėmė kiekvieno iš atsakovų veiksmai (neveikimas), dydį. Atsakovai nepateikė argumentų, kodėl nesutinka su nustatytu žalos dydžiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovai R. B. ir D. B. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti ieškinį. Atsakovų apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. BUAB „Eimasa“ nemokumo momento nustatymui įmonės 2019 m. gruodžio 31 d. balansas yra netinkamas įrodymas, nes jis yra nepasirašytas ir nepatvirtintas įstatymo nustatyta tvarka. Teismas negalėjo tokiu balansu vadovautis. Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartyje, kuria iškelta BUAB ,,Eimasa“ bankroto byla, buvo vertinti viešai prieinami įmonės finansinės būklės duomenys, apie įmonės nemokumą teismas sprendė klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo momentu (2021 m. gegužės 4 d.), o konkretaus įmonės nemokumo atsiradimo momento nenustatė.
9.2. Byloje pateikta įmonės 2018 m. finansinė atskaitomybė ir nėra kitokių duomenų apie įmonės turto vertę 2019 m. pradžioje. Nepaneigta, kad 2019 m. egzistavo didelė dalis 2018 m. pabaigoje apskaityto 329 533 Eur vertės įmonės turto. 2020 m. sausio 1 d. įmonės įsipareigojimai neviršijo turėto turto vertės (įsipareigojimai sudarė 131 565,91 Eur, o realus turtas – 169 284 Eur). Teismas nepasisakė apie tuo metu įmonėje pagamintą produkciją ir jos vertę.
9.3. BUAB ,,Eimasa“ nuo 2017 m. užsiėmė perdirbtos mėsos produktų gamyba. 2019 m. gamyba įmonėje buvo sustabdyta, tačiau 2020 m. kovo mėn. atnaujinta. Dalis įmonės kreditorių pradėjo išieškojimus priverstine tvarka, todėl buvo areštuotos jos apyvartinės lėšos. Nuo 2020 m. liepos mėn. pabaigos įmonės veikla labiau strigo, tačiau buvo tęsiama iki įsiteisėjo teismo nutartis iškelti bankroto bylą. Apyvartos žiniaraštis patvirtina, kad buvo tiekiama produkcija ir atsiskaitinėjama su kreditoriais vykdant veiklą, realizuojant likvidžias produkcijos atsargas, atgaunant debitorinius įsiskolinimus. Nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 20 d. kreditorių reikalavimai sumažėjo 50 403,16 Eur. Neegzistavo įmonės nemokumo požymiai.
9.4. 2020 m. kovo mėn. atkūrus gamybą, įmonė turėjo užsakymų, joje dirbo 11 darbuotojų. Šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti įmonės vadovų veiksmus kaip teisėtus. Sprendžiant dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos inicijavimą, iš mokestinių prievolių kilusias skolas negalima laikyti prisiimtais įsipareigojimais, aiškiai žinant, kad jie nebus įvykdyti dėl įmonės nemokumo. Net ir nustačius, kad įmonės vadovas, nors ir esant tam sąlygoms, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bet toliau vykdė veiklą, siekdamas išsaugoti įmonę, vien dėl bankroto bylos neinicijavimo negalima taikyti civilinės atsakomybės.
9.5. Ieškovė neįrodė įmonės nemokumo atsiradimo momento (kada pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės). Nesant aiškumo dėl įmonės nemokumo momento, lieka neaiškus tariamai padarytos žalos dydis. Negalima žalą dėl pavėlavimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo sieti vien su kreditorių reikalavimų dydžių išraiška. Turi būti nustatyta, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo metu ir to paties vadovo valdymo laikotarpio pabaigoje.
2. Ieškovė BUAB „Eimasa“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovų skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas teismo nustatytomis aplinkybėmis ir tokiais papildomais motyvais:
10.1. Bylos nagrinėjimo metu atsakovų paklausus, ar galima vadovautis įmonės 2019 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytais duomenimis, ar jame esančius duomenis reikėtų koreguoti, jie atsakė, kad balanse nurodyti duomenys yra teisingi ir juos koreguoti nėra pagrindo. Apeliantai formaliai kritikuoja byloje ieškovės pateiktą nepasirašytą įmonės 2019 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Tokie dokumentai ieškovės nemokumo administratorei buvo perduoti iškėlus įmonės bankroto bylą, apeliantai nepagrindė, kurie balanso duomenys ir kodėl yra kritikuotini (neteisingi).
10.2. Nustatant BUAB „Eimasa“ nemokumo momentą, remtasi pradelstais įmonės įsipareigojimais kreditoriams, bankų sąskaitų duomenimis, išieškojimo procesų informacija, VMI operatyvaus patikrinimo 2020 m. liepos 31 d. pažymoje nurodytais duomenimis, VSDFV pareiškime dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pateikta informacija. Apeliantų pateiktas apyvartos žiniaraštis prieštarauja VMI patikrinimo metu surinktiems duomenims, veiklos apribojimus taikiusios VMVT pateiktiems duomenims, ieškovės nemokumo administratorei perduotiems dokumentams.
10.3. Nenustatyta BUAB „Eimasa“ konkretaus turto, į kurį kreditoriai būtų galėję nukreipti reikalavimus nuo 2019 m. spalio mėn. vykdytuose išieškojimuose (iš viso buvo 14 vykdomųjų bylų). BUAB „Eimasa“ nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. vėlavo mokėti socialinio draudimo įmokas, jos lėšos buvo nurašomos per piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą. BUAB „Eimasa“ 2019 m. gruodžio 31 d. balanse didžiąją dalį įrašyto turto sudarė gautinos sumos. Balanse nurodytas kitas turtas – atsargos, išankstiniai apmokėjimai – nemokumo administratorei neperduotas.
10.4. Apeliantų teiginiai apie siekį atgaivinti įmonės veiklą, parodo jų subjektyvų požiūrį į situaciją. Iš VMVT Marijampolės departamento archyvo gauti duomenys patvirtina, kad įmonės veikloje buvo nustatyti grubūs veterinarijos taisyklių, maisto saugos pažeidimai, kurių atsakovai nešalino, todėl buvo sustabdyta ir faktiškai neatkurta įmonės veikla. Įmonė nuo 2020 m. sausio mėn. buvo nemoki ir nevykdė veiklos, vadovai aiškiai suprato gresiantį bankrotą esant sustabdytai veiklai.
10.5. Nuo įmonės tapimo nemokia momento susidarė 59 300,56 Eur dydžio kreditorių finansiniai reikalavimai. Ieškovė įrodė apeliantų neteisėtus veiksmus – nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, 2020 m. pradžioje pasiekus nemokumo būseną. Tais atvejais, kai didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
3. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai įvertino įrodymus apie BUAB „Eimasa“ finansinę padėtį ir be pakankamo pagrindo konstatavo atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų buvimą.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
4. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi iškelta BUAB „Eimasa“ bankroto byla (1 t., b. l. 9–11). Ši nutartis įsiteisėjo 2021 m. birželio 8 d. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis BUAB „Eimasa“ vadove nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2020 m. balandžio 20 d. buvo R. B., o nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki įmonės bankroto bylos iškėlimo – D. B. (1 t., b. l. 14–16). Nuo 2020 m. sausio 1 d. susidarė nauji 59 300,56 Eur dydžio įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai (2 t., b. l. 88–89).
5. Byloje pateikti nepasirašyti BUAB „Eimasa“ 2019 m. gruodžio 31 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita (1 t., b. l. 19–20, 21). Pagal balanso duomenis įmonė 2018 m. turėjo turto už 329 533 Eur. 2019 m. įmonė turėjo turto už 105 047 Eur, iš to skaičiaus – 1 752 Eur ilgalaikio turto, 103 224 Eur trumpalaikio turto (40 762 Eur vertės atsargos, 62 455 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 7 Eur pinigai sąskaitoje ir kasoje, 71 Eur sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos). 2018 m. įmonės įsipareigojimai sudarė 318 036 Eur, o 2019 m. – 293 742 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonė 2019 m. patyrė iš viso 200 091 Eur nuostolių (prieš apmokestinimą). Antstolių informacinės sistemos registro duomenys patvirtina, kad buvo pradėta 16 vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo iš skolininkės BUAB „Eimasa“ (1 t., b. l. 41–63). Antstolio Mareko Petrovskio 2021 m. vasario 2 d. pažymoje apie vykdomus išieškojimus nurodyta, kad antstolis vykdo 7 988,97 Eur skolos išieškojimą iš skolininkės BUAB „Eimasa“ kreditorei VSDFV; išieškojimo metu nustatyta, kad skolininkės sąskaitose lėšų nėra, registruoto turto ji neturi (1 t., b. l. 30–31).
6. Apeliantai skunde teigia, kad įmonės 2019 m. gruodžio 31 d. balansas yra netinkamas įrodymas, kadangi yra nepasirašytas ir nepatvirtintas įstatymo nustatyta tvarka, o pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi tokiu balansu. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu.
7. Teisėjų kolegija sutinka su pastaba, kad byloje pateiktas įmonės 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso, ataskaitos) rinkinys nėra pasirašytas Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo (toliau – ir ĮAĮ) 25 straipsnyje nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų ir apie finansinės ataskaitos dokumentų rinkinio patvirtinimą įstatymo nustatyta tvarka (ĮAĮ 25 straipsnio 2 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju ši aplinkybė savaime nepaneigia nepasirašytame įmonės 2019 m. gruodžio 31 d. balanse (balanso projekte) nurodytų duomenų teisingumo.
8. Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės balanso kaip žalos ir priežastinio ryšio įrodinėjimo priemonės teisinę reikšmę, yra pažymėjęs, kad įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 3, 4 dalys). Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specialūs reikalavimai, vienas jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą ir teisingumą. Jeigu balansas nepasirašytas, nėra pagrindo juo vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. Nepasirašytas balansas gali turėti tam tikrą įrodomąją reikšmę (pvz., jis patvirtina, kad finansinės apskaitos dokumentas nepasirašytas), t. y. ir balansas, ir jo projektas gali būti tinkama įrodinėjimo priemonė, esant tam tikroms aplinkybėms (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau nepasirašytas įmonės balansas (balanso projektas) neatitinka finansiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nepasirašyto balanso finansiniai duomenys dėl įmonės turto, įsipareigojimų sumų ir kiti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad jų tikrumas nepatvirtintas atsakingų asmenų, yra negalutiniai. Dėl jų įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015). Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia (arba patvirtina) balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013, 2020 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1161-781/2020 26, 27 punktai).
9. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad atsakovai neginčijo nepasirašytame įmonės 2019 m. gruodžio 31 d. balanse (jo projekte) įrašytų duomenų. Paaiškinimais teisme jie patvirtino, kad pateikto balanso duomenys yra teisingi, su jais sutinka. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti tokiu atsakovų, buvusių likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens vadovais, patvirtinimu. Ieškovės atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad tokio turinio balansas buvo perduotas ieškovės nemokumo administratorei. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šiuo ieškovės atstovo paaiškinimu. Pažymėtina, kad apeliantai nenurodė aplinkybių apie tai, kad nepasirašytas finansinės ataskaitos dokumentas (balanso projektas) buvo parengtas ir perduotas ieškovės nemokumo administratorei be jų žinios. Apeliantai, kaip buvę įmonės vadovai, nepateikė kitokių įmonės finansinės ataskaitos dokumentų nei už 2019, nei už 2020 įmonės finansinės ūkinės veiklos metus, kuriais būtų paneigti byloje pateikto 2019 m. gruodžio 31 d. nepasirašyto balanso (jo projekto) duomenys. Taigi, tokiomis pačiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis apeliantai nesiekė nuginčyti ieškovės į bylą pateiktame nepasirašytame įmonės 2019 m. gruodžio 31 d. balanse (jo projekte) užfiksuotų duomenų.
10. Be to, pateiktoje nepasirašytoje įmonės 2019 m. gruodžio 31 d. finansinėje pelno (nuostolių) ataskaitoje (jos projekte) nurodytus duomenis patvirtina, pavyzdžiui, Kauno apskrities VMI 2020 m. liepos 31 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (7.45) FR1042-2745 esanti informacija apie tai, kad BUAB „Eimasa“ už mėsos perdirbimą ir pardavimą 2019 m. gavo iš viso 605 785,33 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) pajamų (PVM deklaracijoje deklaruoti pardavimai sudaro 642 432 Eur). Byloje pateiktoje 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad BUAB „Eimasa“ 2019 m. iš pardavimų ir paslaugų gavo 641 989 Eur pajamų.
11. Iškėlus bankroto bylą, JANĮ 57 straipsnio 1 dalis numato pareigą įgaliojimų netekusiems juridinio asmens valdymo organams per teismo nustatytą terminą perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis ir visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Byloje nėra duomenų apie bankroto bylai aktualaus finansinių ataskaitų rinkinio perdavimą ieškovės nemokumo administratorei. Be to, 2020 m. balandžio 21 d., pasikeitus įmonės vadovams, turėjo būti sudarytas įmonės balansas vadovų pasikeitimo dienos duomenimis, o įmonės turtas ir dokumentai perduoti naujam įmonės vadovui įstatymo nustatyta tvarka. Apeliantai teisme pripažino, kad įmonės vadovų pasikeitimo bei pareigų perdavimo metu 2020 m. balandžio mėn. įmonės dokumentai teisės aktų nustatyta tvarka neperduoti, jos balansas nesudarytas (2 t., b. l. 48–49).
12. Apeliaciniame skunde apeliantai kritikuoja byloje pateiktą nepasirašytą 2019 m. gruodžio 31 d. balansą (jo projektą) dėl jo neatitikimo įstatymo nustatytiems formos reikalavimams, tačiau neteikia lygiaverčių faktinių duomenų, kurie paneigtų nepasirašytuose balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje (jų projekte) nurodytus duomenis, kaip neatitikusius tuo metu buvusios realios įmonės finansinės padėties. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo byloje pateiktų nepasirašytų įmonės 2019 m. gruodžio 31 d. balanso ir pelno (nuostolių) finansinės ataskaitos pripažinti netinkamais įrodymais CPK 177 straipsnio normų prasme.
13. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad 2021 m. gegužės 4 d. nutartyje, kuria buvo iškelta BUAB ,,Eimasa“ bankroto byla, teismas nutarė apie įmonės (ne)mokumą klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo momentu (2021 m. gegužės 4 d.) ir konkretaus įmonės nemokumo pradžios momento nenustatė. Šią išvadą teismas padarė įvertinęs tik viešai prieinamus duomenis apie įmonės finansinę būklę, nes įmonės vadovas nevykdė Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartimi jam nustatyto įpareigojimo pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje teismas nesaistomas minėtoje Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartyje nurodytomis aplinkybėmis dėl įmonės nemokumo būklės buvimo.
14. Ieškovė atlygintinos žalos atsiradimą kildina iš atsakovų, kaip buvusių BUAB „Eimasa“ vadovų, pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo, o žalos dydį apskaičiuoja pagal per laikotarpį nuo įmonės nemokumo momento pradžios iki bankroto bylos iškėlimo atsiradusių įmonės finansinių įsipareigojimų dydį. Siekiant įvertinti, ar yra pagrindas konstatuoti įmonės vadovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą byloje aptariamu aspektu, pirmiausia turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti įmonės nemokumo pradžios laiką ir tai padarė, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus.
15. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžta juridinio asmens nemokumo sąvoka. Tai yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Ieškovė įrodinėjo, kad BUAB „Eimasa“ nemokia tapo 2020 m. sausio 1 d., rėmėsi nepasirašytu UAB „Eimasa“ 2019 m. gruodžio 31 d. balansu (jo projektu).
16. Pirmiau pripažinta, kad nurodytas balansas (balanso projektas) yra tinkamas įrodymas šioje byloje. Pagal 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, įmonė 2019 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 105 047 Eur. Įmonės įsipareigojimai sudarė 293 742 Eur, t. y. jie beveik tris kartus viršijo įmonės turto vertę. Byloje nėra kitų duomenų apie 2019 m. gruodžio 31 d. apskaitytą įmonės turtą ir jo vertę, todėl teismui nebuvo pagrindo nesivadovauti įrašais nurodytame balanse (jo projekte).
17. Apeliantų teigimu, liko nepaneigta, kad 2019 m. pradžioje egzistavo didelė dalis 2018 m. įmonėje apskaityto 329 533 Eur vertės turto. Teisėjų kolegijos vertinimu, net jeigu ir būtų pripažinta, kad 2019 m. pradžioje egzistavo dalis (didelė dalis) 2018 m. gruodžio 31 d. balanse (1 t., b. l. 39–40) apskaityto įmonės turto, tai savaime nepaneigtų kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių apie įmonės skolinius įsipareigojimus ir jos finansinę padėtį 2020 m. sausio 1 d. Teisiškai reikšminga pripažintina aplinkybė, kad didžiąją dalį iš 2018 m. pabaigoje apskaityto įmonės 329 533 Eur vertės turto sudarė trumpalaikis turtas – 325 446 Eur, iš kurio 164 120 Eur sudarė atsargos ir 160 249 Eur – per vienerius metus gautinos sumos. Įmonės įsipareigojimai tuo metu sudarė 318 036 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 306 036 Eur.
18. Pagal įmonės 2018 m. ir 2019 m. balansus matyti, kad jos turto didžiąją dalį sudarė trumpalaikis turtas – atsargos ir per vienerius metus gautinos sumos. Įmonės įsipareigojimus didžiąja dalimi sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos. Šiuo atveju yra svarbus trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis – einamojo likvidumo koeficientas: kuo šis rodiklis didesnis, tuo įmonė finansiškai atsparesnė trumpuoju laikotarpiu ([interaktyvus]. <https://zodynas.vz.lt/einamojo-likvidumo-koeficientas>). Įvertinus šį santykio rodiklį, BUAB „Eimasa“ einamojo likvidumo koeficientas 2018 m. sudarė tik 1,02 (325 446 Eur / 306 036 Eur). Vadinasi, jau 2018 m. įmonės finansinė padėtis buvo sudėtinga – jos trumpalaikio turto vertė faktiškai buvo lygi trumpalaikių įsipareigojimų sumai, turto vos pakako padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Tokia faktinė finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžtą juridinio asmens finansinių sunkumų sąvoką, kuria apibrėžiama padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra juridinio asmens nemokumo tikimybė. Net ir pasitvirtinus aplinkybei, kad 2019 m. pradžioje įmonė galėjo valdyti nemažą dalį 2018 m. apskaityto turto, tačiau nenustačius, kad tuo pačiu laikotarpiu smarkiai sumažėjo įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai, nėra pagrindo prieiti prie išvados apie gerą įmonės finansinę padėtį 2019 m. pradžioje ar vėliau tais metais. Aišku ir tai, kad 2019 m. pradžioje buvę įmonės finansiniai rodikliai neužtikrino tokių pačių finansinių rodiklių tų metų pabaigoje.
19. Apeliantų teigimu, 2020 m. sausio 1 d. įmonės įsipareigojimai neviršijo turėto turto vertės (įsipareigojimai sudarė 131 565,91 Eur, o turtas – 169 284 Eur). Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo teiginį pripažįsta nepagrįstu.
20. Apeliantai ieškovės 2020 m. sausio 1 d. valdytą turtą vertino 169 284 Eur, tačiau nedetalizavo turto sudėties. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantai tinkamu įrodymu pripažįsta įmonės 2018 m. balansą, teisėjų kolegija nustatė tokią jų nurodytos vertės turto sudėtį: 164 120 Eur atsargos, 1 077 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai, 3 238 Eur ilgalaikis turtas, 849 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos bei sukauptos pajamos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokia turto sudėtis nurodyta įmonės 2018 m. balanse. Apeliantams nepateikus įrodymų apie 2020 m. sausio 1 d. egzistavusią tokią pačią faktinę padėtį, nėra pagrindo 2018 m. balanse fiksuotus duomenis laikyti reikšmingais pripažinimui aplinkybės, kad tokios vertės turtas įmonėje esą buvo ir 2020 m. sausio 1 d. (CPK 178 straipsnis). Priešingai, 2019 m. gruodžio 31 d. balanso (balanso projekto) duomenys paneigia apeliantų argumentus apie jų nurodytą galimą ieškovės turto vertę 2020 m. sausio 1 d. Šame balanse (balanso projekte) nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 31 d. įmonės apskaityto turto vertė sudarė 105 047 Eur.
21. Apeliaciniame skunde atsakovai pripažįsta aplinkybę apie 2020 m. sausio 1 d. buvusį įmonės 131 565,91 Eur įsiskolinimą kreditoriams. Pagal 2019 m. gruodžio 31 d. nepasirašyto balanso duomenis įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai tuo metu sudarė 293 742 Eur. Aplinkybę apie 2020 m. sausio 1 d. buvusį faktiškai didesnį nei 131 565,91 Eur įsiskolinimą kreditoriams patvirtina ir apeliantų pateiktas 2020 m. sausio 1 d.–2021 m. birželio 20 d. apyvartos žiniaraštis, kurio antroje skiltyje „likutis“ užfiksuota ieškovės įsiskolinimo periodo pradžioje bendra suma sudaro 232 012,55 Eur (2 t., b. l. 35–36). Teisėjų kolegija laiko įrodyta aplinkybę, kad bet kokiu atveju ieškovės skoliniai įsipareigojimai 2019 m. gruodžio 31 d. viršijo tuo momentu apskaityto įmonės turto vertę – 105 047 Eur. Tokia padėtis atitinka vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtų juridinio asmens nemokumo požymių – juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagal šį požymį konstatuoti BUAB „Eimasa“ nemokumą 2020 m. sausio 1 d.
22. Apeliantai teigia, kad įmonė 2020 m. ir vėliau, iki pat bankroto bylos jai iškėlimo, buvo gyvybinga, vykdė veiklą, atsiskaitinėjo su kreditoriais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios apeliantų nurodytos aplinkybės nepaneigia nuo 2020 m. sausio 1 d. faktiškai egzistavusio įmonės nemokumo.
23. Apeliantai skunde nurodė, kad 2019 m. įmonės vykdyta gamyba buvo sustabdyta, nustačius sanitarinių reikalavimų pažeidimus gamybinėse patalpose. Nepaisant to, įmonės valdymo organai ėmėsi aktyvių veiksmų susidariusiai situacijai stabilizuoti: stengėsi išlaikyti darbuotojus (darbuotojai nebuvo atleisti), vykdė dalį užsakymų iš turėtos ir neuždraustos realizuoti produkcijos, atsiskaitinėjo su dalimi kreditorių, atsiskaitymus vykdydami užsakovų lėšomis, taip pat iš atgautų debitorinių skolų iki tol, kol, pašalinus trūkumus, 2020 m. kovo mėn. gamyba buvo atnaujinta.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų nurodyta aplinkybė, kad atsiskaitymus su kreditoriais įmonė vykdė užsakovų lėšomis, patvirtina prastą įmonės finansinę padėtį nuo 2020 m. pradžios. Byloje pateikti įrodymai apie įmonės ūkinės veiklos draudimus ir apribojimus dėl nustatytų maisto kokybės, saugos, gamybos, laikymo sąlygų, higienos, ženklinimo, tinkamumo vartoti terminų reikalavimų pažeidimų, mėsos perdirbimo (mėsos gaminių gamybos), mėsos smulkinimo (smulkintos mėsos gamybos) ir mėsos pusgaminių gamybos (mėsos pusgaminių gamybos) veiklos sustabdymą nuo 2020 m. sausio 17 d., leidimą nuo 2020 m. kovo 11 d. atnaujinti tik perdirbimo (mėsos gaminių gamybos) veiklą, draudimą realizuoti konkrečius įmonės gamybinėse patalpose rastus mėsos gaminius, atsisakymą papildyti įmonės veiklą leidimu teikti medžiojamųjų laukinių gyvūnų mėsos tvarkymo paslaugą asmeninėms ūkio reikmėms (1 t., b. l. 124–149, 151–152, 153–154, 155–156, 157; 3 t., b. l. 8–15, 16–24, 25–38, 39–49, 50–51) leidžia daryti išvadą apie buvusias itin ribotas įmonės galimybes generuoti pajamas ir sumažinti skolinius įsipareigojimus kreditoriams.
25. Byloje pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad Swedbank, akcinėje bendrovėje, esančioje ieškovės sąskaitoje laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 5 d. kredito apyvarta sudarė tik 7 702,04 Eur, debeto – 7 700,26 Eur (2 t., b. l. 152–172). Iš atsakovų pateikto 2020 m. sausio 1 d.–2021 m. birželio 20 d. apyvartos žiniaraščio matyti, kad BUAB „Eimasa“ šiuo laikotarpiu dengė 104 235,69 Eur įsiskolinimus kreditoriams, tačiau per tą patį laikotarpį susidarė naujos 50 403,16 Eur dydžio skolos; įsiskolinimų kreditoriams dydis periodo pabaigoje sudarė 178 180,02 Eur (2 t., b. l. 35–36). Teisėjų kolegija akcentuoja ieškovės atsiliepime į apeliacinį skunde pateiktą aplinkybę, kad tame žiniaraštyje nėra fiksuoti duomenys apie įmonės įsiskolinimo valstybės ir socialinio draudimo biudžetams pokyčius, taip pat įsiskolinimo darbuotojams pokyčius, todėl pagal žiniaraštį nėra galimybės objektyviai įvertinti visų įmonės skolinių įsipareigojimų kaitos jame nurodytu periodu. Kauno apskrities VMI 2020 m. liepos 31 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje konstatuota, kad 2020 m. sausio– balandžio mėn. įmonės darbuotojams darbo sutartyje nustatytais terminais neišmokėta suma sudarė 16 038,59 Eur (3 t., b. l. 52–59).
26. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog įmonė patyrė rimtus tęstinius finansinius sunkumus ir negalėjo laiku vykdyti turtinių prievolių kreditoriams.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme reiškia prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Būtinasis negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, kaip nemokumo būsenos požymio, elementas – sistemiškumas. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje ieškovės atstovo pateikta pažyma apie kreditorių finansinių reikalavimų susidarymą (2 t., b. l. 88–89), kurioje nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 31 d. įmonės įsiskolinimai kreditoriams sudarė 131 565,91 Eur, leidžia daryti išvadą apie įmonės finansinių sunkumų sistemiškumą iki 2019 m. gruodžio 31 d. Tokią išvadą patvirtina ir BUAB „Eimasa“ vadovės R. B. 2019 m. rugsėjo 26 d. atsakymas į VMI pranešimą dėl nesumokėtų mokesčių ir skolos (4 t., b. l. 106), kuriame nurodyta, jog įmonė nevykdo prievolių valstybės biudžetui dėl to, kad dėl ženkliai sumažėjusios apyvartos jai trūksta apyvartinių lėšų, žaliavų tiekėjai be išankstinio apmokėjimo neparduoda žaliavų, o dauguma įmonės stambiųjų tiekėjų pareikalavo grąžinti susidariusias skolas. Šios nutarties 33 punkte nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo manyti apie realių galimybių 2020 m. pradžioje atkurti BUAB „Eimasa“ mokumą buvimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti BUAB „Eimasa“ nemokumą 2020 m. sausio 1 d. ir pagal antrąjį požymį – negalėjimą laiku vykdyti turtinių prievolių kreditoriams. Galiausiai, BUAB „Eimasa“ vadovas D. B. 2020 m. liepos 30 d. pranešė VMVT Marijampolės departamentui apie tai, kad įmonė sustabdė veiklą ir prašė nuo 2020 m. liepos 31 d. panaikinti įmonei suteiktą veterinarinio patvirtinimo numerį (1 t., b. l. 158).
29. Nustačius, kad 2020 m. sausio 1 d. BUAB „Eimasa“ buvo nemoki įmonė, nuo šio momento jos vadovei atsakovei R. B. atsirado pareiga inicijuoti įmonės nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis). Šios pareigos nevykdymas sudaro neteisėtus įmonės vadovo veiksmus (neveikimą) jo civilinės atsakomybės atsiradimo prasme.
30. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiranda įstatymo nustatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020 ir kt.).
31. Apeliantų aiškinimu, jie, kaip įmonės vadovai, ėmėsi veiksmų susidariusiai situacijai stabilizuoti: stengėsi išlaikyti darbuotojus, vykdė dalį užsakymų iš turėtos ir neuždraustos realizuoti produkcijos, atsiskaitinėjo su dalimi kreditorių, iki 2020 m. birželio 20 d. padengė įsiskolinimus kreditoriams už 50 403,16 Eur. Pasak apeliantų, tokie veiksmai vertintini kaip teisėtas siekis išsaugoti įmonę ir toliau vykdyti veiklą, tai nebuvo jų neapgalvotas, su įprastine ūkine veikla nesuderinamas elgesys. Teisėjų kolegija neneigia aplinkybės apie laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 20 d. dalinai dengtus įmonės skolinius įsipareigojimus kreditoriams, tačiau pripažįsta, kad apeliantų lūkesčiai atkurti įmonės mokumą 2020 m. pradžioje ar vėliau buvo nepagrįsti, todėl tokie apeliantų veiksmai nešalina jų civilinės atsakomybės.
32. Aplinkybė, kad per 2020 m. pirmą pusmetį BUAB „Eimasa“ padengė dalį skolinių įsipareigojimų kreditoriams, nepaneigia buvusių įmonės vadovų civilinės atsakomybės dėl pareigos nevykdymo laiku kreiptis dėl bankroto procedūrų įmonei pradėjimo. Likusi neįvykdytų skolinių įsipareigojimų suma, viršijusi įmonės turto vertę, ir galimybių laiku atsiskaityti su kreditoriais nebuvimas rodė neišnykusius įmonės nemokumo požymius. Nors apeliantai ir teigia, kad jie vykdė veiklą ir atsiskaitinėjo su kreditoriais, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai apie esminius ieškovės veiklos apribojimus VMVT sprendimu leidžia abejoti įmonės vadovų sprendimo tokiomis aplinkybėmis tęsti veiklą tinkamumu ir teisėtumu (pavyzdžiui, patikrinimo metu įmonės patalpose buvo rasta šviežios žvėrienos, nors leidimas teikti medžiojamųjų laukinių gyvūnų mėsos tvarkymo paslaugą asmeninėms ūkio reikmėms nebuvo suteiktas).
33. Ilgalaikius, sistemiškus įmonės finansinius sunkumus patvirtina įmonės vadovės R. B. 2019 m. rugsėjo 26 d. atsakyme VMI nurodytos aplinkybės apie sudėtingą įmonės finansinę padėtį dėl sumažėjusios apyvartos, dėl pradelstų įsipareigojimų įmonės kreditorių inicijavimas 2019 m. antrą pusmetį 12 civilinių bylų teismuose įmonės atžvilgiu. 2020 m. sausio mėn. VMVT uždraudė įmonei tiekti produkciją į rinką ir sustabdė jos veiklą dėl higienos reikalavimų ir kitų pažeidimų. Įmonė nuo 2020 m. sausio 17 d. veiklos iš esmės nevykdė, VMVT nurodytų pažeidimų visa apimtimi nepašalino, todėl atnaujinti įprastinės ūkinės veiklos negalėjo. Šių ir kitų pirmiau nurodytų aplinkybių pakako įmonės vadovei R. B. įvertinti įmonės nemokumo padėtį ir galimybių atkurti jos mokumą (ne)realumą. R. B. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji, žinodama ir turėdama žinoti apie faktinį įmonės nemokumą nuo 2020 m. sausio 1 d., nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
34. Atsakovas D. B., įmonės vadovu tapęs nuo 2020 m. balandžio 21 d., įstatymo nustatyta tvarka neperėmė įmonės dokumentų ir turto pagal tai datai turėjusį būti sudarytą įmonės balansą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ir iki tapimo įmonės vadovu atsakovas dalyvavo jos veikloje, kuri buvo jo šeimos verslas, jam buvo žinoma apie VTMT taikytą draudimą įmonei vykdyti veiklą, apie įmonės kreditorius ir neįvykdytas skolines prievoles jiems. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, tapęs įmonės vadovu, D. B. suprato ir turėjo suprasti, kad įmonė turi rimtų ilgalaikių finansinių sunkumų, veiklą vykdo tik iš dalies, nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, neturi turto visoms skoloms padengti.
35. Atsakovas D. B. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įmonės veiklos organizavimas, pasikeitus jos vadovams, nepakito, įmonė toliau dengė seniausias skolas tiekėjams. Bylos duomenimis nustatyta, kad po 2020 m. balandžio 21 d. priežastys, dėl kurių buvo taikyti ribojimai ūkinei veiklai, neišnyko, įprastinė įmonės veikla nebuvo atnaujinta, atkurti jos mokumą nebuvo galimybių. Nors buvo dengiama dalis skolų kreditoriams, bet tuo pačiu formavosi naujos skolos. Esant tokiai situacijai, jau nuo tapimo įmonės vadovu momento D. B. atsirado pareiga inicijuoti įmonės nemokumo procesą, tačiau jis šios pareigos nevykdė. Toks neveikimas yra neteisėtas. Pažymėtina, kad D. B., kaip įmonės vadovas, VMVT Marijampolės departamentui pranešė apie nuo 2020 m. liepos 30 d. sustabdytą įmonės veiklą, prašydamas nuo 2020 m. liepos 31 d. panaikinti įmonei suteiktą veterinarinio patvirtinimo numerį, bet net ir nutrūkus įmonės veiklai neinicijavo įmonės bankroto.
36. Kasacinis teismas išaiškino, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju juridiniam asmeniui, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs juridinio asmens skolų dydis, kurio bendrovė jos bankroto procese negali sumokėti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui ir (ar) dalyviui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi, delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vėluota inicijuoti bankroto bylą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu juridiniam asmeniui atsiradusi žala dėl padidėjusių jo įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020).
37. Apeliantų, kaip vadovų, sprendimas susiklosčiusiomis aplinkybėmis toliau bandyti tęsti nemokios įmonės veiklą sudarė sąlygas įsipareigojimų kreditoriams padidėjimui ir naujų įsipareigojimų atsiradimui. Nuo įmonės nemokumo pradžios momento – 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 20 d., t. y. R. B. vadovavimo įmonei laikotarpiu susidarė 29 705,67 Eur naujų įsiskolinimų, o laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki 2021 m. birželio 8 d., t. y. D. B. vadovavimo įmonei laikotarpiu susidarė 29 594,84 Eur įsiskolinimų. Įmonės nemokumo laikotarpiu atsiradę įsiskolinimai kreditoriams vertintini kaip žala kreditoriams, kilusi dėl to, kad būdama nemoki, įmonė teisiškai nepagrįstai vykdė ar bandė vykdyti veiklą. Nurodyti žalingi padariniai faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryšiu susiję su apeliantų neteisėtu neveikimu, t. y. nevykdymu pareigos inicijuoti įmonės bankroto bylą.
38. Juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė visas apeliantų civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (vengimą inicijuoti bankroto procesą), žalą, kurią sudaro įmonės nemokumo laikotarpiu susidariusios skolos, neteisėtų veiksmų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais. Apeliantų nurodytos aplinkybės apie bandymus tęsti įmonės veiklą ir atkurti jos mokumą, nepaneigia jų kaltės dėl žalos padarymo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
39. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos aiškinant civilinės atsakomybės sąlygas šios kategorijos bylose. Pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos, padarytos tinkamai įvertinus susiklosčiusių faktinių teisinių santykių turinį. Naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklės taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme.
41. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
42. Atsakovų D. B. ir R. B. apeliacinį skundą atmetus, apeliacinės instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos jiems neatlyginamos. Ieškovė BUAB „Eimasa“ prašo atlyginti 2 420 Eur išlaidas, turėtas apmokant advokatui už teisines paslaugas, susijusias su teismo sprendimo, apeliacinio skundo analize ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu.
43. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas. Maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 2 600,13 Eur (2023 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2000,10 Eur × 1,3). Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus rekomenduotino užmokesčio dydžio, todėl šių išlaidų atlyginimas jai priteisiamas iš atsakovų lygiomis dalimis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą
Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Eimasa“, juridinio asmens kodas 304445043, iš atsakovų R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Teisėjai Gintaras Pečiulis
Asta Radzevičienė
Neringa Švedienė