Administracinė byla Nr. I-4909-331/2015
Proceso Nr. 3-61-3-04305-2014-2
Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1, 9.5, 9.7, 74.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,
n u s t a t ė:
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2014-05-30 sprendimu Nr. 68-104 patvirtino Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių apskrities VMI) 2014-02-25 sprendimą Nr. FR0682-74 (b. l. 54-62), kuriuo A. Š. (toliau – ir Pareiškėja) nurodyta į biudžetą sumokėti 47 746 Lt gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM), 18 112,32 Lt GPM delspinigius, 4 774,60 Lt GPM baudą, 3 682 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokas (toliau – ir PSD įmokos), 1 542,76 Lt PSD įmokų delspinigius ir 368,20 Lt PSD įmokų baudą (b. l. 40 – 53).
Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi Pareiškėjos skundą, 2014-09-01 sprendimu Nr. S-174(7-126/2014) patvirtino 2014-05-30 VMI sprendimą Nr. 68-104 (b. l. 17 – 39).
Pareiškėja, nesutikdama su šiais sprendimais, skundu (b. 1. 1-8) kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti:
- 2014-09-01 Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą Nr. S-174 (7-126/2014);
- 2014-05-30 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. 68-104;
- 2014-02-25 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. FR0682-74.
Paaiškino, kad skundžiamuose sprendimuose konstatuota, kad Pareiškėjos šeimos išlaidos viršijo pajamas: 2006 m. - 55183,06 Lt, 2007 m. - 22478,06 Lt, 2008 m. - 56622,14 Lt, 2009 m. - 80734,02 Lt, 2010 m. - 55459,56 Lt ir 2011 m. - 247941,64 Lt sumomis ir teigiama, kad 2006-2011 m. laikotarpiu Pareiškėjos šeima turėjo iš viso 518451 Lt kitų neapmokestinamųjų pajamų. Šiaulių apskrities VMI atlikus pakartotinį patikrinimą, patikrinimo akte nurodė išvadas, kurios grindžiamos tik spėlionėmis, o ne konkrečiais dokumentais. Padarytos išvados akivaizdžiai prieštarauja elementariai logikai bei pateiktiems rašytiniams įrodymams. Atkreipė dėmesį į tai, kad Šiaulių apskrities VMI pirminio patikrinimo eigoje nebendravo su ja, todėl negalėjo žinoti ką būtent reikia teikti atliekamo patikrinimo eigoje. Visus dokumentus turėjo ir galėjo bet kuriuo momentu pateikti, tačiau tas nebuvo reikalaujama padaryti. VMI pateiktame skunde nurodė motyvus, kad Šiaulių apskrities VMI pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 132 str. nuostatas ir prašė įvertinti atliktas procedūras, tačiau VMI tik formaliai įvertino visą situaciją ir išsamiai jos nenagrinėjo. Nesutinka su Komisijos pozicija, jog mokesčių administratoriui galima nesilaikyti MAĮ nustatytų terminų, nes praleidus įstatyme nustatytus terminus Šiaulių apskrities VMI sprendimas negalėjo būtų priimtas apskritai.
Nei Komisija, nei mokesčių administratorius priimtuose sprendimuose nenurodė, kokiais būtent įrodymais daromos išvados, kurių pagrindu teigiama, jog Pareiškėjos šeima patyrė su nekilnojamo turto įsigijimu susijusias išlaidas, nėra aišku, kokiu būdu buvo atskleistas mokestinės naudos siekimas. Pats faktas, kad R. Š. pasiskolino pinigų ir juos perdavė savo mamai, kuri statėsi namą, pats savaime nepatvirtina, kad buvo slepiamos tikrosios aplinkybės. Komisija ir mokesčių administratorius netinkamai vertina statybos darbų vykdytoją, nes priimtuose sprendimuose nėra pateikiami aiškūs įrodymai, kurių pagrindu teigiama, jog neva statybos išlaidas patyrė R. Š..
Patikrinimo metu neteisingai vadovautasi MAĮ 69 straipsnio nuostata, nes netinkamai buvo įvertintas sudarytų sandorių turinys, jų forma ir sandorio šalių valia. Pareiškėjos vyro mama L. Š., pagal 2006-10-02 sutartį įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 40000 Lt, o vėliau 2008-03-15 pagal sutartį įsigijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 49500 Lt. Priešingai nei nurodo Komisija ir mokesčių administratorius, negalėjo įtakoti sudarytų sandorių, nes abu sandorius sudarė pati L. Š., ir nei Pareiškėja, nei jos vyras R. Š. nedalyvavo juos sudarant. Priimtų sprendimų teiginiai, kad R. Š. neva prisidengė savo mamos L. Š. vardu ir realiai vykdė namo statybas, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, o tik parenti subjektyvia pačios institucijos nuomone. Nei Komisija nei mokesčių administratorius visiškai nevertino sudarytų sandorių turinio, nevertino juos sudariusių šalių, netyrė sudarytų sandorių realumo, nevertino pirkėjo ir pardavėjo valios sudarant sandorius, o taip pat nevertino, kas vykdė statybas ir įsigijo medžiagas. Patikrinimo metu nenustačius piktnaudžiavimo atvejų Pareiškėjos ir jos vyro R. Š. veiksmuose bei neištyrus L. Š. sandorių, nepagrįstai taikytos MAĮ 69 ir 70 str. nuostatos.
Dėl sandorių, sudarytų su A. Š., Ž. O., R. U., L. M., S. B., M. S., N. L. ir A. K. pažymėjo, kad mokestinio patikrinimo metu buvo pateiktos paskolos sutartys ir pasirašyti vekseliai. Skundžiamuose sprendimuose bandoma paneiginėti pasirašytas paskolos sutartis ir vekselius, todėl remiamasi tik prielaidomis, kurios nesudaro pagrindo neigti realiai įvykusių sandorių ir juose atvaizduotų aplinkybių. Vien aplinkybė, kad sutartys buvo sudarytos su artimais giminaičiais ar pažįstamais asmenimis, dar pati savaime nereiškia, kad jos negalėjo būti sudarytos būtent tokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, kokios ir yra atvaizduotos pačiose sutartyse.
Pareiškėjos šeima 2006-2011 m. negalėjo patirti ir nepatyrė šių išlaidų: 2006 m. - 40000 Lt (įsigyjant nekilnojamąjį turtą); 2008 m. - 18999 Lt (statybai) ir 49500 Lt (žemės sklypas); 2009 m. - 68722 Lt (statybai) ir 15634 Lt (pervedė fiziniams asmenims); 2010 m. - 34949 Lt (pervedimai fiziniams asmenims), 60,50 Lt (statybai); 2011 m. 18533 Lt (pervedimai fiziniams asmenims), 845 Lt (statybai), 14000 Lt (lengvasis automobilis). Pareiškėjos šeima nepatyrė su nekilnojamuoju turto įsigijimu susijusių išlaidų, nes jų vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, kuriuo disponuotų. Patikrinimo metu turėjo būti įvertinta aplinkybė, kad neturi nekilnojamojo turto ir nepatiria su jo išlaikymu susijusių išlaidų, taip pat atsižvelgta į tai, kad 2007 m. šeimai finansiškai padėjo Pareiškėjos tėvas J. G..
Pažymi, kad 2012-09-27 pateiktame paaiškinime nurodė, kokiu tikslu iš Pareiškėjos banko sąskaitos buvo atlikti bankiniai pervedimai į fiziniams asmenims priklausiusias banko sąskaitas. Šiaulių apskrities VMI atsakinga darbuotoja pateiktą informaciją netinkamai įvertino ir suprato. Pervedimai į fizinių asmenų banko sąskaitas buvo už įsigyjamas prekes tarpininkėms. Jų skelbimai su nurodytais kontaktais buvo surasti internetiniuose puslapiuose. Kaip ir nurodyta pateiktame paaiškinime, užsakymai siųsti nuo 2009 metų ir tik vėliau, t.y. 2011 m. pradėjo prekes įsigyti iš Anglijos. Internetinėse parduotuvėse išsirinktas prekes padėdavo įsigyti Ž. O., kuriai nereikėdavo mokėti antkainio. Ž. O. į banko sąskaitą 2011 m. buvo pervesta apie 46000 Lt. 2011 m. nepatyrė su automobilio įsigijimu susijusių išlaidų, nes automobilį SEAT LEON padovanojo Pareiškėjos tėvas J. G..
Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).
Atsakovė VMI su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. 1. 67-73) paaiškino, kad iš pateiktos ginčo nagrinėjimui medžiagos matyti, kad Šiaulių apskrities VMI Kauno apygardos teisme 2012-06-22 raštu Nr. 1-32-175/2012 buvo informuota, kad Pareiškėjos sutuoktiniui R. Š. Kauno apygardos teisme yra iškeltos dvi baudžiamosios bylos. Pagal 2012-03-15 priimtą nuosprendį R. Š. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 199 str. 1 dalį (kontrabandos gabenimas), jam paskirta 25480 Lt bauda. Šį nuosprendį 2013-05-10 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą. Antroje byloje pagal 2012-11-19 priimtą nuosprendį R. Š. pagal Baudžiamoje kodekso 199 str. 1 dalį nuteistas 5 m. laisvės atėmimo bausme. Šį nuosprendį Lietuvos apeliacinis teismas 2013-12-30 nuosprendžiu pakeitė ir skyrė R. Š. 4 m. laisvės atėmimo bausmę.
Šiaulių apskrities VMI, pagal įvertinimą apskaičiuodama Pareiškėjos ir jos sutuoktinio GPM bazę, naudojosi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 29 punkte nustatytais informacijos šaltiniais, t.y. patikrinimo metu remdamasi surinkta informacija iš komercinių bankų apie Pareiškėjos ir jos sutuoktinio R. Š. gautas pajamas ir patirtas išlaidas, VMI informacinės duomenų bazės duomenimis (apie registruotus sandorius, gautas pajamas, turimą VĮ „Registrų centras“ informaciją apie Pareiškėjos ir jos sutuoktinio vardu registruotą nekilnojamą turtą, VĮ „Regitra“ informaciją apie turimas transporto priemones), įvertinusi operatyvių patikrinimų metu surinktą informaciją apie fizinių asmenų su Pareiškėja vykdytus sandorius (suteikiant ir gaunant paskolas), bei kitą patikrinimo metu surinktą informaciją, apskaičiavo Pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2006-2011 m. gautas pajamas bei patirtas išlaidas. Patikrinimo metu konstatuota, kad Pareiškėjos šeima 2006-2011 metų laikotarpiu disponavo kitomis, iš mokestinio patikrinimo metu nenustatytų šaltinių gautomis pajamomis, kurių nedeklaravo ir nesumokėjo GPM ir PSD įmokų.
Pažymėjo, kad vadovaujantis Taisyklių 16 punktu, tais atvejais, kai nėra galimybių nustatyti konkrečių išlaidų sumų, vertinimui atlikti gali būti naudojami statistiniai duomenys i duomenys iš kitų, taisyklių X dalyje nurodytų, informacijos šaltinių. Kadangi nebuvo pateikta duomenų apie patirtas Pareiškėjos šeimos vartojimo išlaidas, pagrįstai vietos mokesčių administratorius minėtas išlaidas nustatė pagal statistinius duomenis.
Patikrinimo metu nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis Pareiškėjos ir jos sutuoktinio R. Š. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėjos sutuoktinio motinos L. Š. vardu įregistruoti trys nekilnojamojo turto objektai: 1994 metais įsigytas butas (duomenys neskelbtini); 2006-10-02 įsigytas trijų kambarių butas (duomenys neskelbtini) už 40000 Lt, 2010-12-14 parduotas seseriai V. O. už 70000 Lt; 2008-03-15 įsigytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) už 49500 Lt. Minėtame žemės sklype 2008-08-11 išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis patikrinimo metu pateikė statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus, pagal kuriuos galima spręsti apie pradėtą namo statybą.
2011-06-17 atliktus L. Š. mokestinį tyrimą buvo nustatyta, kad L. Š. neturėjo finansinių galimybių įsigyti minėti nekilnojamąjį turtą bei lėšų namo statybai, nes IMIS_SODRA duomenų bazės duomenimis ji nedirbo nuo 1997-05-08, o jos invalidumo pašalpos užteko tik pragyvenimo išlaidoms padengti. 2006-10-02 įsigytas trijų kambarių butas (duomenys neskelbtini) už 40000 Lt L. Š. 2010-12-14 parduotas seseriai V. O. už 70000 Lt. Turtas perleistas po atlikto (2010-11-30) Pareiškėjos sutuoktinio veiklos operatyvaus patikrinimo. V. O. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Adresu (duomenys neskelbtini) gyvena V. O., o adresu (duomenys neskelbtini) gyvena jauna šeima. Pagal IMIS_SODRA duomenų bazės informaciją ir trečiųjų asmenų VMI prie FM pateiktus duomenis nustatyta, kad V. O. neturėjo finansinių galimybių sutaupyti pakankamai lėšų minėto buto pirkimui.
Patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad motinos L. Š. vardu sudaryti nekilnojamojo turto - buto (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) - pirkimo ir pardavimo sandoriai yra formalūs ir sudaryti siekiant nuslėpti nekilnojamojo turto įsigijimui ir statybai panaudotas Pareiškėjos ir jos sutuoktinio mokesčių įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintas lėšas. Mokestinio patikrinimo metu, Pareiškėja, siekdama pagrįsti namo statybos išlaidas, pateikė paskolos sutartis su giminystės ryšiais susijusiais asmenimis.
Įvertinusi patikrinimo metu surinktus duomenis Šiaulių apskrities VMI pagrįstai konstatavo, jog Pareiškėjos ir jos sutuoktinio R. Š. 2006 - 2011 m. patirtos išlaidos 518451 Lt suma viršijo gautas pajamas t.y. patyrė išlaidų kurių nepagrindė GPM įstatymo nustatyta tvarka apmokestintais pajamų šaltiniais, VMI pagrįstai konstatavo, kad Pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu gavo 259225 Lt (518451/2) 46000 Lt kitų, su darbo santykiais nesusijusių ir neindividualios veiklos pajamų.
Atsakydama į Pareiškėjos argumentus, kad jos manymu buvo pažeistas MAĮ 68 str. 1 d. įtvirtintas mokesčių apskaičiavimo senaties terminas, pažymėjo, jog mokesčių administratorius savarankiškai pasirenka tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustato tikrinimo mastą ir laiką (MAĮ 1 str.). MAĮ 68 str. 1 dalyje numatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatymo mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pavedimo tikrinti temos buvo papildomos kelis kartus (paskutinis pakeitimas atliktas 2012-06-18 ir numatyta atlikti papildomą GPM patikrinimą už 2011 metus), Šiaulių apskrities VMI pagrįstai atliko Pareiškėjos einamųjų metų (2011) ir penkerių praėjusių kalendorinių metų, skaičiuojamų atgal nuo sausio 1 dienos tų metų, kada mokestis apskaičiuojamas (perskaičiuojamas), mokestinių laikotarpių, t. y. 2010, 2009, 2008, 2007, 2006 metų, mokestinį patikrinimą.
Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).
S k u n d a s a t m e s t i n a s.
Šioje byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais konstatuota, kad Pareiškėjos 2007 - 2011 metais patirtos išlaidos viršijo juridinę galią turinčiais pajamų šaltiniais patvirtintas pajamas. Vadinasi, teismui svarbu nustatyti, ar mokesčių administratorius tesėtai ir pagrįstai Pareiškėjos mokestinę bazę nustatė ir mokesčius apskaičiavo, vadovaudamasis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ar nebuvo pažeistos procedūros.
Teismui įvertinus Inspekcijos patikrinimo aktus, surinktus įrodymus, mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimų išsamius teisinius argumentus, aiškiai matyti, kad šiuose dokumentuose gana plačiai aptartos mokesčių administratoriaus nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su Pareiškėjos (jos šeimos) gautomis pajamomis, patirtomis išlaidomis. Todėl teismas, vengdamas pasikartojimų, sutikdamas su Komisijos ir mokesčių administratoriaus teisiniais argumentais, pasisakys dėl sprendimų pagrįstumo, atsižvelgdamas į Pareiškėjos skunde nurodytus teiginius.
Mokesčių administratorius, atlikęs Pareiškėjos mokestinį patikrinimą už 2007-2011 metus, gyventojų pajamų mokesčio bazę nustatė, vadovaudamasis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi pagal mokesčių administratoriaus atliktą įvertinimą pritaikius išlaidų metodą, konstatavęs, kad Pareiškėjos šeima 2007-2011 metų laikotarpiu disponavo kitomis, iš nenustatytų šaltinių gautomis pajamomis, nuo kurių nedeklaravo ir nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčių ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Šias aplinkybes mokesčių administratorius konstatavo, įvertinęs patikrinimo metu surinktą informaciją iš komercinių bankų apie Pareiškėjos ir jos sutuoktinio R. Š. gautas pajamas, patirtas išlaidas, Inspekcijos informacinės duomenų bazės duomenis (apie registruotus sandorius, gautas pajamas, turimą VĮ „Registrų centras“ informaciją apie Pareiškėjos ir jos sutuoktinio vardu registruotą nekilnojamą turtą VĮ „Regitra“ informaciją apie turimas transporto priemones), operatyvių patikrinimų metu surinktą informaciją apie kitų fizinių asmenų su Pareiškėja vykdytus sandorius (suteikiant ir gaunant paskolas), bei kitą patikrinimo metu surinktą informaciją (Mokestinė byla, t. 1, b. l. 108-200, t. 2, b. l. 1-81, 83-199).
Nustatyta, kad mokesčių administratorius Pareiškėjos šeimos išlaidoms už 2006 - 2011 metus priskyrė Pareiškėjos sutuoktinio motinos L. Š. vardu įregistruoto 2006-10-02 trijų kambarių buto (duomenys neskelbtini) įsigijimo išlaidas (40000 Lt); 2008-03-15 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įsigijimo išlaidas (49500 Lt); pragyvenimo išlaidas (21884,40 Lt (2006 m.) + 26722,80 Lt (2007 m.) + 31093,30 Lt (2008 m.) + 30024 Lt (2009 m.) + 29390,40 Lt (2010 m.) + 33100,80 Lt (2011 m.)), išlaidas statyboms (18999 Lt (2008 m.) + 68722,50 Lt (2009 m.) + 60,50 Lt (2010 m.) + 845 Lt (2011 m.)), pavedimų išlaidas fiziniams asmenims (18533,45 Lt 2011 m.), išlaidas Ž. O. (185667,68 Lt), išlaidas lengvajam automobiliui įsigyti (14000 Lt).
Bylos įrodymai patvirtina, kad Pareiškėjos ir jos sutuoktinio R. Š. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, tačiau Pareiškėjos sutuoktinio motinos L. Š. vardu įregistruoti trys nekilnojamojo turto objektai: 1994 metais įsigytas butas (duomenys neskelbtini); 2006-10-02 įsigytas trijų kambarių butas (duomenys neskelbtini) (už 40000 Lt) ir 2010-12-14 parduotas seseriai V. O. (už 70000 Lt, po 2010-11-30 atlikto Pareiškėjos sutuoktinio veiklos operatyvaus patikrinimo); 2008-03-15 įsigytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (už 49500 Lt), kuriame statomam namui 2008-08-11 išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (buvo pateikti statybinių medžiagų namo statybai įsigijimo dokumentai).
Mokesčių administratorius, siekdamas nustatyti L. Š. finansines galimybes įsigyti nekilnojamąjį turtą ir sukaupti lėšas namo statybai, 2011-06-17 atliko mokesčių mokėtojos L. Š. mokestinį tyrimą, kurio metu nustatė, kad pagal IMIS_SODRA duomenų bazės duomenis ji nedirbo nuo 1997-05-08, gavo tik invalidumo pašalpą. Ji 2011-02-10 paaiškinime nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini); 2008 metų kovo mėnesį nusipirko 11,18 arų žemės sklypą su ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais, nes turėjo susitaupiusi lėšų iš tėvo slaugos metu duodamų pinigų, mamos pajamų (iš viso 28000 Lt), uošvio jai apie 1992 m. paliktų 8000 JAV dolerių; namo statybai pinigus skolinosi sūnus R. Š.. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad L. Š. tėvo (B. S.) vidutinė mėnesio pensija 2005 m. buvo 568,32 Lt, 2006 m. - 623,47 Lt, 2007 m. - 811,43 Lt, 2008 m. - 1097,87 Lt; motinos (S. S.) vidutinė mėnesio pensija 2005 m. buvo 535,20 Lt, 2006 m. - 622,95 Lt, 2007 m. - 761,48 Lt, 2008 m. - 956,95 Lt. Komisija, atsižvelgdama į Lietuvos statistikos departamento internetinėje svetainėje www.stat.gov.lt oficialiai skelbiamus duomenis apie vieno socialinio draudimo pensija drausto asmens vidutines vartojimo išlaidas, kurios 2005 m. buvo 578 Lt, 2006 m. - 652 Lt, 2007 m. - 749 Lt, 2008 m. - 849 Lt, konstatavo, kad nustatytos faktinės aplinkybės, jog L. Š. gavo tik invalidumo pašalpą ir, kaip pati teigė, disponavo tėvų pensijomis, patvirtina mokesčių administratoriaus padarytą išvadą, kad minėtų lėšų galėjo užtekti tik L. Š. ir jos tėvų pragyvenimo išlaidoms padengti. Taigi L. Š. neturėjo galimybės sutaupyti lėšų nekilnojamajam turtui (butas (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini)) 2006 ir 2008 metais įsigyti.
Mokesčių administratoriaus patikrinimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad L. Š. 1990-01-23 gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini), o 2006 metais nupirktu trijų kambarių butu (duomenys neskelbtini) naudojosi Pareiškėja su šeima (Pareiškėja su vaikais yra deklaravę bute (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nuo 2008 m. liepos mėnesio, Pareiškėjos sutuoktinis nurodė jame gyvenantis 2010-11-30 Operatyvios kontrolės skyriui rašytiniame paaiškinime, 2010-12-14 minėtą butą perpirkusi (Mokestinė byla, t. 2, b. l. 197-199). V. O. 2011-08-31 paaiškinime patvirtino, jog jame gyvena L. Š. sūnus R. Š. su šeima). Žemės sklype (duomenys neskelbtini) išlaidomis namo statyboms rūpinosi Pareiškėjos sutuoktinis, jis pats teikė mokesčių administratoriui įrodymus apie namo statyboms patirtas išlaidas, kurias grindė lėšomis iš paskolų (Pareiškėjos sutuoktinis, siekdamas pagrįsti namo statybos išlaidas, pateikė paskolų sutartis su A. Š. (Pareiškėjos sesers vyras), Ž. O. (Pareiškėjos sutuoktinio pusseserė) ir R. U. (Pareiškėjos sutuoktinio pusbrolis)). Šios aplinkybės patvirtina, kad lėšomis, skirtomis statybų išlaidoms, rūpinosi būtent L. Š. sūnus.
Pareiškėja skunde teismui teigia, kad nei Komisija nei mokesčių administratorius priimtuose sprendimuose nenurodė, kokiais būtent įrodymais daromos išvados, kurių pagrindu teigiama, jog pareiškėjos šeima patyrė su nekilnojamo turto įsigijimu susijusias išlaidas, neatskleidė mokestinės naudos siekimo, netinkamai buvo įvertintas sudarytų sandorių turinys, jų forma, sandorio šalių valia.
Teismas su šiais teiginiais sutikti negali, nes mokesčių administratorius, turėdamas tokią informaciją, kai pareiškėjos ir jos sutuoktinio R. Š. 2006 - 2011 m. patirtos išlaidos 518 451 Lt suma viršijo gautas pajamas t.y. patyrė išlaidų kurių nepagrindė Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo nustatyta tvarka apmokestintais pajamų šaltiniais, turėjo teisinį pagrindą mokestinę bazę nustatyti ir mokesčius apskaičiuoti, vadovaudamasis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis. MAĮ 70 straipsnis nustato specialaus mokesčių apskaičiavimo metodo taikymą, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius (1); bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi (2); tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (3) ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka. Detalūs šio mokesčio apskaičiavimo būdo taikymo atvejai aptarti Taisyklėse. Taisyklių 6.1. p. nustatyta, kad norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius konstatuoja faktus, aplinkybes, kurioms esant gali būti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimą mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte. Mokesčių administratoriui, tikrinant mokesčių apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taikant išlaidų metodą, svarbu nustatyti išlaidas patyrusį asmenį. MAĮ 10 straipsnyje įtvirtintas principas įpareigoja mokesčių administratorių mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybę teikti šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai, t. y. ginčo atveju, įtvirtina būtinybę nustatyti tikrąjį išlaidas patyrusį asmenį, neatsižvelgiant į formalius sandorius. Pagal MAĮ 69 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Taigi pagal šią teisės normą mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ši teisės norma taikoma tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis - gauti mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turi kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą (LVAT administracinėse bylose: Nr. A556-250/2008, Nr. A442-644/2010).
Pareiškėja savo nesutikimą su ginčo sprendimais argumentuoja tuo, kad mokesčių administratorius neteisingai vadovavosi MAĮ 69 straipsnio nuostatomis, kadangi Pareiškėjos vyro mama L. Š., pagal 2006-10-02 sutartį įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 40000 Lt, o vėliau 2008-03-15 pagal sutartį įsigijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 49500 Lt, nei ji, nei jos vyras negalėjo įtakoti sudarytų sandorių, nes abu sandorius sudarė pati L. Š., nebuvo vertintas sudarytų sandorių turinys, realumas, pirkėjo ir pardavėjo valia.
Teismas su šias Pareiškėjos argumentais negali sutikti, nes mokesčių administratorius, nustatęs tikrąsias išlaidas, susijusias su nekilnojamojo turto įsigijimu, patyrusį asmenį, pagrįstai vadovavosi MAĮ 69 straipsnio nuostatomis, pripažindamas, kad tikrasis nekilnojamojo turto įgijėjas yra Pareiškėjos sutuoktinis (R. Š.). Todėl visos nustatytos aplinkybės ir duomenys aiškiai patvirtina, kad L. Š. neturėjo finansinių galimybių įvykdyti savo kaip pirkėjos įsipareigojimus (sumokėti už turtą), įsigytu nekilnojamuoju turtu naudojosi ne sutartyse nurodoma jo savininkė, o jos sūnus (Pareiškėjos šeima), būtent Pareiškėjos sutuoktinis buvo tas asmuo, kuris rūpinosi statybos išlaidomis, t. y. L. Š. vaidmuo nekilnojamojo turto sandoriuose buvo formalus, kurio tikslas - apsunkinti galimybes nustatyti tikruosius nekilnojamojo turto sandorių dalyvius, jų patirtas išlaidas nekilnojamajam turtui įsigyti. Be to pagal byloje pateiktą informaciją Pareiškėjos sutuoktinio atžvilgiu buvo vykdomi baudžiamojo persekiojimo veiksmai (Mokestinė byla, t. 1, b. l. 108-140).
Pareiškėja teigia, kad paskolos sutartys ir pasirašyti vekseliai su A. Š., Ž. O., R. U., L. M., S. B., M. S., N. L. ir A. K. nepaneigia įvykusių sandorių ir juose atvaizduotų aplinkybių, nors mokesčių administratorius teigia priešingai.
Pareiškėjos teiginiai nėra teisingi, nes Inspekcijos ir mokesčių administratoriaus byloje surinkti įrodymai aiškiai patvirtina, kad minėti asmenys Pareiškėjos sutuoktiniui R. Š. faktiškai nurodytų sumų neskolino, o tik formaliai pasirašė paskolų sutartis, kad padėtų nuslėpti turimas kitas, neapmokestinamas pajamas, tikslu išvengti mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas laiko, kad mokesčių administratorius yra surinkęs pakankamai daug įrodymų, patvirtinančių, kad minėti asmenys neturėjo santaupų ir laisvų pajamų suteikti paskolas R. Š., juos tinkamai įvertino, ginčo sprendimuose išsamiai argumentavo.
LVAT, formuodamas vienodą teisminę praktiką, yra pabrėžęs, jog „konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. <...> taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu -<..> įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT administracinėje byloje Nr. A556-3513/2011).
Pareiškėja argumentuoja, kad 2011 m. nepatyrė su automobilio įsigijimu susijusių išlaidų, nes automobilį Seat Leon jai padovanojo tėvas J. G., esą sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sandorį kartu dalyvavo ir V. G., kurios pavirtinimą esą mokesčių administratoriaus ignoravo. Tačiau iš byloje esančios medžiagos, matyti, kad mokesčių administratorius analizavo duomenų bazėje IMIS_SODRA esančius duomenis apie J. G., pagrįstai konstatavo, kad jis 2011 m. neturėjo apmokestintų lėšų bei už 14000 Lt dukrai 2011-10-13 nupirkti automobilio negalėjo, o Pareiškėja neįrodė, jog 2011-10-13 jos vardu registruotas automobilis buvo įsigytas iš tėvo lėšų.
Pareiškėjos argumentai, kad mokesčių administratorius taiko padidintas vartojimo išlaidas, kuriomis siekiama sukelti didesnę mokestinę naštą, nėra teisingi. Taismo nuomone, statistinės vartojimo išlaidos susideda iš: piniginių ir natūrinių išlaidų maisto ir nealkoholiniams gėrimams, aprangai, avalynei, būstui, vandeniui, elektrai ar dujoms, būsto apstatymui, namų ūkio įrangai, kasdieninei namų priežiūrai, sveikatai, transportui, ryšiams, poilsiui, kultūrai, švietimui bei kitoms prekėms ir paslaugoms, t. y. ne tik iš išlaidų, susijusių su nekilnojamojo turto išlaikymu. Tačiau kita vertus, iš V. O. 2011-08-31 paaiškinimo matyti, kad bute adresu, (duomenys neskelbtini), gyvena L. Š. sūnus R. Š. su šeima, o nuomos sutartis nesudaryta, nes leista jam gyventi, kad „sumokėtų mokesčius". Todėl šis paaiškinimas patvirtina mokesčių administratoriaus poziciją, jog Pareiškėja patyrė išlaidas buto komunaliniams mokesčiams. Be to, Pareiškėjai mokestinio ginčo metu nepateikus konkrečių tikrinamuoju laikotarpiu patirtų vartojimo išlaidų (tame tarpe ir būsto išlaikymui) dydžio, nėra pagrindo perskaičiuoti mokesčių administratoriaus, vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija apie vidutines vartojimo išlaidas vienam namų ūkio nariui per mėnesį, nustatyto Pareiškėjos šeimos vartojimo išlaidų dydžio.
Pagal MAĮ 67 straipsnio 2 dalies nuostatas, įtvirtinta mokėtojo pareiga paneigti mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes. LVAT, aiškindamas šią mokėtojo pareigą, konstatavo: „kai mokesčių administratorius yra surinkęs atitinkamus faktinius duomenis ir jais grindžia apskaičiuotus papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, mokesčių mokėtojui apsiginti galimybė atsiranda, kai jis savo ruožtu teikia kitokius faktinius duomenis, suponuojančius priešingą nei mokesčių administratoriaus padarytą išvadą. Apsiribojimas vien teiginiais, atsikirtimais, nepagrįstais jokiais įrodymais, negali nulemti sprendimo, priimtino mokesčių mokėtojo naudai“ (LVAT administracinėse bylose: Nr. A-438-1147/2010, Nr. 556-1632/2010, Nr. A-575-912).
Pažymėtina, kad Pareiškėja kartu su skundu apskritai jokių faktinių duomenų, ar objektyvių įrodymų, kurie paneigtų mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes, kaip reikalauja MAĮ 67 straipsnio 2 dalis, nepateikė, o nagrinėjant šį mokestinį ginčą, mokesčių administratoriaus buvo pilnai ištirtos ir įvertintos ginčui reikšmingos aplinkybės, ir pagrįstai buvo patvirtinti nurodymai Pareiškėjai sumokėti mokesčių administratoriaus apskaičiuotas mokesčių sumas.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).
Esant šioms aplinkybėms, tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius pilnai ištyrė Pareiškėjos pateiktus įrodymus, įvertino ginčui reikšmingas aplinkybės, nurodė išsamius faktinius bei teisinius Pareiškėjos apmokestinimo teisinius pagrindus, ginčo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo jų naikinti skunde išdėstytais argumentais, todėl jos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjos A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Henrikas Sadauskas