Civilinė byla Nr. e2-1119-1030/2025

                                        Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01937-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2.1.4; 1.4.2.4; 3.1.7.6; 3.2.6.5

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 17 d.

Klaipėda

            Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Monika Lapukaitė,

sekretoriaujant Gretai Tarasevičiūtei,

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos ,,SA Vizija“ atstovei advokatei Ramunei Juškaitei ir vadovui Andriui Jurgelevičiui,

atsakovei G. K. ir jos atstovui advokatui Dariui Pociui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,SA Vizija“ patikslintą ieškinį atsakovei G. K. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

            Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) ,,SA Vizija“ pateiktu patikslintu ieškiniu (el. b. 1 failas, 93, 94 psl.) prašo: 1) pripažinti atsakovės G. K. atleidimą iš darbo bandomuoju laikotarpiu teisėtu, nepriteisiant atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) paskaičiuoto 4 454,21 Eur vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. gegužės 30 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. ir po 1 484,74 Eur VDU už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; 2) ieškinį atmetus, priteisti atsakovei 2 247,50 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. gegužės 30 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. ir po 484,88 Eur VDU už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; 3) atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė (el. b. 1 failas, 81-88 psl.), kad darbo ginčų komisija išnagrinėjo darbo ginčo bylą pagal G. K. prašymą MB „SA Vizija“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir darbo užmokesčio bei kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo. Darbo ginčų komisijos 2024 m. liepos 31 d. sprendimu darbo ginčo byloje Nr. APS-138-12346/2024 atsakovės prašymas patenkintas. Sprendimu darbo ginčų komisija nusprendė: 1) pripažinti, kad G. K. ir MB „SA Vizija“ 2024 m. kovo 18 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 103 nutraukta neteise?tai, konstatuojant, kad G. K. ir MB „SA Vizija“ 2024 m. kovo 18 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 103 nutraukta darbo ginčų komisijos sprendimo i?siteise?jimo diena? – 2024 m. rugpjūčio 31 d.; 2) is?ies?koti is? atsakovo MB „SA Vizija“ ieškovei G. K. 4 454,21 Eur (neatskaic?ius mokesc?iu?) VDU už priverstinės pravaikštos laika? nuo atleidimo is? darbo dienos 2024 m. gegužės 30 d. iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo i?siteise?jimo dienos 2024 m. rugpjūčio 31 d. Nuo darbo ginčų komisijos sprendimo i?siteise?jimo dienos 2024 m. rugsėjo 1 d. iki darbo ginčų komisijos sprendimo i?vykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus (nuo darbo santykiu? pasibaigimo dienos), is?ies?koti po 1 484,74 Eur (neatskaic?ius mokesc?iu?) ies?kove?s VDU už kiekviena? priverstine?s pravaiks?tos me?nesi?; 3) is?ies?koti is? MB „SA Vizija“ G. K. 414,15 Eur (neatskaic?ius mokesc?iu?) dali? darbo užmokesc?io ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpi? nuo 2024 m. kovo 18 d. iki 2024 m. gegužės 29 d., visa? s?ia? sprendimo dali? i?vykdant skubiai. Ieškovė iš dalies nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu dėl darbo sutarties nutraukimo neteisėtumo bei priteisto VDU už priverstinės pravaikštos laiką. Ieškovė nurodo, kad 2024 m. kovo 18 d. ieškovė ir atsakovė sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovė pradėjo dirbti pas ieškovę padavėjos pareigose. Darbo sutarties pasirašyme dalyvavo atsakovė bei tiesioginė atsakovės vadovė – restobaro vadovė M. J.. Darbo sutarties pasirašymas vyko restobaro patalpose. Prie darbo sutarties atsakovei pateiktos susipažinti restobaro vidaus darbo tvarkos taisyklės, pareigybiniai nuostatai. Atsakovė pasirašė darbo sutartį, patvirtindama, kad: darbo sutarties antrą egzempliorių gavo; su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ir kitais norminiais aktais susipažino. Ieškovės iniciatyva atsakovei nustatytas 3 mėn. išbandymo laikotarpis (darbo sutarties 5 punktas). Darbo sutarties 6 punkte ginčo šalys susitarė, kad laikysis Lietuvos Respublikos įstatymų, įmonės vidaus tvarkos taisyklių ir kitų lokalinių norminių aktų reikalavimų. Darbo sutarties 10.2-10.19 punktuose ginčo šalys susitarė dėl papildomų darbdavio ir darbuotojų įsipareigojimų, tarp jų, darbo tvarkos ir drausmės. Darbo santykių pradžioje atsakovės elgesys darbe buvo įprastas tokiam darbui, tačiau vėliau pradėjo ryškėti atsakovės netinkamas elgesys darbe su kitais kolegomis, restobaro lankytojais. Atsakovė, neatsižvelgdama į restobaro lankytojų salės užimtumą, palikdavo restobaro lankytojų salės patalpas ir išeidavo parūkyti. Atsakovė ne kartą yra gavusi restobaro vadovės žodines pastabas, įspėjimą, jog toks atsakovės elgesys darbo metu yra netinkamas ir netoleruojamas kitų kolegų atžvilgiu. Pastabos ir įspėjimai atsakovės elgesį pakeisdavo kuriam laikui, ilgainiui situacija dėl rūkymo darbo metu kartojosi. Dėl tokio atsakovės elgesio kildavo įtampa bei darbuotojų tarpusavio nesutarimai. Su atsakove ne kartą yra kilęs ginčas dėl aptarnaujamų restobaro lankytojų staliukų pasidalinimo. Atsakovė yra pareiškusi priekaištus dėl pasidalinimo aptarnaujamais restobaro lankytojų staliukais, kadangi, atsakovės nuomone, kitiems ieškovės darbuotojams tekdavo geresnių lankytojų staliukai, garantuojantys didesnę „arbatą“. Dėl gaunamų pastabų atsakovė pati svarstė nutraukti darbo sutartį, kadangi, pasak jos, buvo gavusi geresnį darbo pasiūlymą, tačiau visgi dirbo iki darbo sutarties nutraukimo ieškovės iniciatyva nepasibaigus atsakovės išbandymo laikotarpiui. Atsakovei toliau dirbant pas ieškovę, 2024 m. gegužės 20 d. atsakovė informavo restobaro vadovę, jog jos tėvai jai netikėtai padovanojo 2 savaičių kelionę į užsienį, todėl atsakovei reikalingos 2 savaičių nepertraukiamos atostogos. Restobaro vadovė, atsižvelgdama į atsakovės prašymą ir kitas aplinkybes – restobaro darbo krūvius savaitgaliais – atsakovės darbo laiku,  turimų darbuotojų – padavėjų skaičių ir jų galimybę dirbti atsakovės atostogų laikotarpiu, tai, kada atsakovė pranešė apie jai reikalingas atostogas – pasitarė dėl susidariusios situacijos su darbdavio įgaliotu atstovu direktoriumi ir informavo atsakovę, jog atostogų prašomam laikotarpiui suteikti negali. Atsakovė, sužinojusi apie tai, piktinosi ir teigė ieškovei, kad žino savo teises, todėl kreipsis į darbo ginčų komisiją. Dėl šių įvykių restobaro vadovė pakartotinai organizavo pokalbį su įmonės vadovu ir priėmė sprendimą atsakovę atleisti iš darbo, nepasibaigus jos išbandymo laikotarpiui. Ieškovės darbuotojai pateikė raštiškus pranešimus, kuriais aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė bei apibūdino atsakovės asmenybės tipą, jos elgesį darbo metu su ieškovės darbuotojais, restobaro lankytojais. Atsižvelgiant į atsakovės elgesį darbo santykių metu su kitais ieškovės darbuotojais, restobaro lankytojais, esant nepatenkinamiems atsakovės darbo rezultatams, atsakovei 2024 m. gegužės 25 d. įteiktas ieškovės raštiškas pranešimas apie darbo sutarties nutraukimą. Pranešimas atsakovei įteiktas restobaro patalpose, dalyvaujant restobaro vadovei, ieškovės darbuotojai B. B.. Restobaro vadovė garsiai perskaitė pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą, pakomentavo situaciją, kad ieškovė negali tokio atsakovės elgesio toleruoti, todėl su atsakove darbo sutartį nutraukia, nepasibaigus 3 mėn. nustatytam išbandymo laikotarpiui, kuris pagal darbo sutartį buvo skirtas darbuotojui išbandyti. Atsakovei nurodyta, kad jai priklausantis darbo užmokestis, paskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas bus išmokėta atsakovės atleidimo dieną. Nuo 2024 m. gegužės 29 d. iki atsakovės kreipimosi į darbo ginčų komisiją 2024 m. gegužės 31 d., atsakovė jokių pretenzijų Ieškovei dėl atleidimo iš darbo, nepasibaigus jos išbandymo laikotarpiui, nereiškė. Apie atsakovės nesutikimą dėl tokio darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir priežasčių ieškovei tapo žinoma tik gavus darbo ginčų komisijos ieškovei siųstus darbo ginčo bylos procesinius dokumentus bei reikalavimą darbo ginčų komisijai pateikti prašomus dokumentus. Ieškovė vertino, kad Atsakovė nebuvo tinkama padavėjos darbui, dėl kurio buvo sudaryta darbo sutartis. Kaip nurodo Ieškovė, atsakovė tinkamai neatliko savo darbo funkcijų, pažeidinėjo darbo sutartyje, pareigybiniuose nuostatuose ir vidaus darbo tvarkos taisyklėse numatytas pareigas, elgesio standartą ir elgėsi neprofesionaliai. T. I. teiginius patvirtina ir kitų ieškovės darbuotojų pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriais ieškovės darbuotojai pagal savo supratimą pateikia savo nuomonę, kaip atsakovė elgdavosi darbo pas ieškovę metu, su kitais darbuotojais ir restobaro lankytojais, kurie žodžiu yra išreiškę pastabas restobaro vadovei, siūlydami atsakovei pasimokyti bendravimo su lankytojais įgūdžių, etiketo ir padavėjos kompetencijų. Ieškovė taip pat nurodo, kad jog restobare nėra susiformavusi praktika darbuotojams pastabas dėl darbo pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo pateikti raštu t. y. tarnybiniu pranešimu ar pan., tačiau po šio ginčo su atsakove ieškovė tokią praktiką formuos. Nors atsakovė darbo ginčų komisijai teigė, kad jos santykiai su kolegomis buvo draugiški, jog ieškovės darbuotojai buvo priversti parašyti darbo ginčų komisijai pateiktus pranešimus, o vėliau atsakovės už tai atsiprašė, jokių įrodymų, patvirtinančių tokius atsakovės teiginius, byloje pateikta nebuvo. Paaiškinimų turinys nėra identiškas, ieškovės darbuotojai paaiškinimais išreiškė savo asmeninę nuomonę apie atsakovę, jos elgesį darbe. Ieškovė taip pat negali sutikti su atsakovės teiginiu, jog atsakovė iš darbo buvo atleista tik po to, kai ieškovės paprašė suteikti atostogas dėl suplanuotos kelionės. Atkreiptinas dėmesys, jog pati atsakovė darbo ginčų komisijai nurodė, kad kelionę netikėtai gavo dovanų iš tėvų ir jos neplanavo, tėvų apie turimą padavėjos darbą neinformavo, todėl protinga manyti, jog pati atsakovė veikė neapdairiai ir leido susidaryti tokiai situacijai, kuri iš esmės neįtakojo atsakovės atleidimo, tačiau ieškovei dar kartą leido įsitikinti, jog atsakovė veikia neapdairiai ir neatsakingai. Ieškovė taip pat pažymi, kad pranešimu atsakovei buvo nurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis, kad išbandymo, norint patikrinti, ar atsakovė, būdama darbuotoja, tinka pavestam darbui, rezultatai yra nepatenkinami ir neigiami. Vertinant atsakovės, kaip restobaro padavėjos pareigas, numatytas darbo sutartyje, padavėjos pareigybiniuose nuostatuose, vidaus darbo tvarkos taisyklėse, su kuriomis atsakovė susipažinimo, atsakovei nepaneigus buvusių konfliktinių situacijų su restobaro vadove dėl atsakovės rūkymo, bendravimo su kolegomis bei restobaro lankytojais, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovei buvo visiškai nesuprantamos jos darbo sutarties nutraukimo priežastys. Kita vertus, įteikdama atsakovei pranešimą apie jos darbo sutarties nutraukimą, restobaro vadovė atsakovę dar kartą žodžiu informavo, jog atsakovės, elgesys nėra tinkamas padavėjos darbui tinkamai atlikti ir kelia grėsmę ieškovės dalykinei reputacijai. Ieškovei taip pat kyla klausimas, kodėl atsakovei turėjo būti suteikta galimybė pasitaisyti, jeigu, atsakovės teigimu, ji buvusi puiki, pavyzdinga restobaro darbuotoja. Vadinasi, atsakovė suprato jos darbo sutarties nutraukimo aplinkybes – netinkamą savo elgesį ir manė, jog darbdavys turintis sudaryti galimybę jai pasitaisyti. Ieškovė taip pat nurodo, kad ji pateikia išsamius skaičiavimus pagal tinkamą VDU skaičiavimo metodiką. Darbo ginčų komisija neteisingai paskaičiavo atsakovės VDU: atsakovės darbo laiko norma 0,5 etato, komisija paskaičiavo kaip 1,0 etatą; VDU skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, darbo ginčų komisija skaičiavo itin grubiai tiesiog už 3 mėn., o ne 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

3.       Atsakovė atsiliepimu (el. b. 1 failas, 105-107 psl.) į patikslintą ieškinį prašo: 1) ieškovės MB „SA Vizija“ patikslintą ieškinį atmesti; 2) pripažinti, kad atsakovės G. K. ir ieškovės MB „SA Vizija“ 2024 m. kovo 18 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 103 nutraukta neteisėtai; 3) nustatyti, kad atsakovės G. K. ir ieškovės MB „SA Vizija“ 2024 m. kovo 18 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 103 nutraukta teismo sprendimu, sprendimo įsiteisėjimo dieną; 4) priteisti atsakovei G. K. iš ieškovės MB „SA Vizija“ VDU už priverstinės pravaikštos laiką; 5) priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį (el. b. 1 failas, 64-68, 105-107 psl.) atsakovė nurodo, kad per visa? darbo sutarties galiojimo laikotarpi? ji nė karto nebuvo gavusi jokių pastabų dėl netinkamo darbo funkcijų atlikimo, santykiai su kolegomis taip pat buvo draugiški, todėl jai visiškai nesuprantama, kokia yra jos atleidimo priežastis ir, atsakovės įsitikinimu, ji iš darbo buvo atleista tik po to, kai restobaro vadovės M. J. paprašė suteikti atostogas dėl kelionės, kurią jai padovanojo tėvai. Vadovė, išgirdusi toki? prašymą?, pareiškė, jog jai reikia dirbančio darbuotojo, o ne tokio, kuris tik pradėjęs dirbti iš karto pradėtų reikalauti atostogų. Atsakovės įsitikinimu, padavėja V. J., vyr. padavėjas D. M., gamybos vadovė L. P., vyr. virėja R. N. rašyti pranešimus dėl atsakovės darbo buvo priversti, kadangi šie asmenys ir šiuo metu dirba pas ieškovę ir tik ieškovė sprendžia, ar šiems darbuotojams mokėti priedus prie darbo užmokesčio, todėl darbuotojai, vykdydami ieškovės nurodymus, gali būti suinteresuoti duoti subjektyvius parodymus, neatitinkančius buvusių faktinių aplinkybių. Be to, kaip pagrįstai konstatavo darbo ginčų komisija, pranešimai galėjo būt surašyti, tik atsakovei inicijavus darbo bylos nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje ir nurodant, koks tekstas juose turi būti parašytas. Pranešimuose nėra nurodytos surašymo datos, todėl jų surašymo tikslus laikas nežinomas, tačiau visų pranešimų teksto struktūra yra labai panaši – patys pranešimai pavadinti „D. G. K. atleidimo per bandomąjį laikotarpį“, vėliau juose nurodomas galimai nederamas atsakovės elgesys ir visi pranešimai užbaigiami juos rašančių darbuotojų nuomone apie tai, kad atsakovės atleidimas yra pagrįstas ir teisėtas. Taigi, iš pranešimų turinio galima daryti pagrįstą išvadą, kad pranešimai surašyti jau nutraukus su atsakove darbo sutartį, nes kitu atveju pranešimuose apie atleidimo pagrįstumą ir teisėtumą nebūtų rašoma kaip apie įvykusį faktą. Taip pat, vyr. padavėjas D. M., vadovė M. J. ir padavėja V. J. savo pranešimuose nurodė, kad atsakovė „nepagarbiai, įžūliai, pakeltu tonu, atsikalbinėdama“ bendraudavo ne tik su kolegomis, kavinės patalpose girdint klientams, bet ir su pačiais klientais, todėl negalima nesutikti su darbo ginčų komisijos nuomone, kad jei iš tiesų atsakovės elgesys būtų toks, kokį nurodė kavinės darbuotojai pranešimuose, neabejotina, kad ieškovė sprendimą dėl atsakovės atleidimo būtų priėmusi daug ankščiau, o ne likus vienam mėnesiui iki išbandymo termino pabaigos – joks darbdavys nesitaikstytų su įžūlia padavėja (toks įspūdis apie atsakovės elgesį formuojamas pranešimuose), kurios pagrindinė funkcija – mandagus klientų aptarnavimas. Vėlgi, kaip nustatyta ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje, atsakovei darbo pas ieškove laikotarpiu buvo mokamas ne tik darbo užmokestis, bet ir kiekvieną mėnesį buvo mokami priedai prie darbo užmokesčio, kurie buvo skiriami atskiru direktoriaus įsakymu. Taip atsakovei už darbą 2024 m. kovo mėn. buvo išmokėtas 74,46 Eur priedas, už balandžio mėn. 247,96 Eur priedas, už gegužės mėn. 111,88 Eur priedas. Juos skirti darbdaviui nebuvo privalu ir tai priklausė ne nuo apyvartos, kaip teigia ieškovė, tačiau nuo darbuotojo darbo rezultatų – klientų aptarnavimo kokybės ir pan., todėl neabejotina, kad jei atsakovės elgesys būtų toks, kokį nurodė restobaro darbuotojai pranešimuose ir ieškovė ieškinyje, ieškovė nebūtų atsakovei mokėjusi priedų prie darbo užmokesčio, t. y. skatinusi atsakovę finansiškai, nes būtų visiškai nelogiška skatinti įžūlią, arogantišką, darbo drausmę pažeidinėjančią padavėją, o ne ją bausti. Įspėjime pirmiausia turi būti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo priežastis, kurios konkretumas vertinamas darbuotojo požiūriu, nes kaip tik darbuotojas turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties darbdavys ketina nutraukti darbo santykius. Šiuo konkrečiu atveju pranešime apie darbo sutarties nutraukimą su atsakove, jokia atleidimo priežastis nurodyta nebuvo, nebuvo net nurodyta, kad toks atsakovo sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į net šešių atsakovės kolegų darbuotojų pranešimus. Neabejotina, kad jei tokie pranešimai būtų buvę gauti dar tęsiantis darbo santykiams tarp šalių, ieškovė tokią informaciją ir būtų nurodžiusi pranešime, nes tai būtų pagrindas vertinti atsakovės tinkamumą pavestam darbui atlikti. Ieškovės teiginiai apie tai, kad atsakovei buvo žinomos ir paaiškintos atleidimo priežastys, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Teiginys, kad darbo rezultatai yra nepatenkinami ir neigiami, yra abstraktaus pobūdžio. Vadovė M. J. jai nepaaiškino, kodėl su ja nutraukiama darbo sutartis, todėl, atsakovės įsitikinimu, iš darbo ji buvo atleista tik dėl to, kad restobaro vadovės M. J. paprašė suteikti atostogas kelionei, nes būtent po šio prašymo atsakovei buvo liepta rašyti prašymą nutraukti darbo sutartį, jai pačiai prašant, o, atsakovei nesutikus, pati ieškovė ir nutraukė darbo sutartį, kadangi jos darbo rezultatai tariamai yra nepatenkinami ir neigiami. Atsakovės vertinimu, darbo ginčų komisija visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad įspėjimo atsakovei turinys neatitiko jam keliamo reikalavimo nurodyti atleidimo priežastį ir tokio turinio pranešimas (nenurodant jokios priežasties) sudarė ieškovei galimybes, atsakovei iniciavus individualaus darbo ginčo nagrinėjimą, kurti, interpretuoti atleidimo priežastis, kurių realybėje net nebuvo. Atsakovė pateikia išsamius skaičiavimus pagal tinkamą VDU skaičiavimo metodiką. Ieškovė neteisingai paskaičiavo 2 247,50 Eur VDU už priverstinės pravaikštos laiką ir 484,88 Eur VDU už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį po 2024 m rugpjūčio 31 d. Pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą darbo sutartį, atsakovė su ieškove susitarė ne tik dėl 0,5 etato darbo laiko normos, bet ir dėl 20 darbo valandų darbo trukmės dirbant savaitgaliais, taikant suminę darbo laiko apskaitą. Kadangi kiekvienas mėnuo gali turėti skirtingą savaitgalio dienų skaičių, todėl darbo valandų per mėnesį skaičius kinta atsižvelgiant savaitgalio dienų tą mėnesį skaičių. VDU skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Vidutinis valandinis darbo užmokestis skaičiuojamas sekančiai: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus, įskaitant viršvalandžius. Patikslintame ieškinyje ieškovė konstatuoja, kad atsakovė 2024 m. kovo mėn. dirbo 40 val., balandžio, gegužės mėn. po 80 val. ir VDU skaičiuoja iš darbo normai nustatytų darbo valandų, tačiau darbo ginčų komisija sprendime konstatavo, kad atsakovė 2024 m. kovo mėn. dirbo 48 val. 45 min., balandžio mėn. 95 val. 30 min., gegužės mėn. 88 val. Su šia sprendimo dalimi ieškovė sutinka, nes jos neginčija, todėl atsakovės VDU skaičiuotinas taikant ne darbo normai nustatytų darbo valandų skaičių, o faktiškai atsakovės dirbtų per tam tikrą laikotarpį valandų skaičių. Remiantis atsakovės buhalteriniais skaičiavimais, kompensacijos atsakovei būtų: kompensacija už 2024 m. birželio mėn. – 866,58 Eur; kompensacija už 2024 m. liepos mėn. – 687,87 Eur; kompensacija už 2024 m. rugpjūčio mėn. – 664,57 Eur, iš viso 2 219, 02 Eur VDU už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovės VDU už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį po 2024 m. rugpjūčio 31 d. būtų: 522,00 Eur rugsėjo mėn., 464,00 Eur spalio mėn., po 522,00 Eur lapkričio ir gruodžio mėn.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė patikslintą ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Nurodė, kad neprieštarauja atsakovės skaičiavimams dėl išdirbto laiko ir kompensacijos dydžių. Taip pat nurodė, kad, pripažinus atsakovės atleidimą neteisėtu, ieškovė nepageidauja, jog atsakovė būtų grąžinta į darbą.

6.       Ieškovės

7.       Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai nupirko bilietus į kelionę (Graikiją) ir ji informavo savo vadovę apie kelionę ir kad neturi atgalinio bilieto, klausdama apie galimybes kitu būdu išdirbti darbo valandas (darbo dienomis). Atsakovės teigimu, restobaro vadovė M. J. paskambino atsakovei, sakydama, kad atsakovė rašytų prašymą išeiti iš darbo. Atsakovės teigimu, darbo metu atsakovė buvo informuota, kad yra paruošti dokumentai atsakovės atleidimui, tačiau atsakovė nebuvo informuota, dėl ko yra atleidžiama. Pasirašant įspėjimą dėl atleidimo iš darbo dalyvavo M. J. ir virtuvės šefė R. N.. Atsakovės teigimu, pasirašant įspėjimą dėl atleidimo iš darbo, atsakovei nebuvo nurodytos priežastys, dėl kurių atsakovė atleidžiama. Atsakovės paaiškinimais, net nebuvo kalbėta apie galimybes dėl atostogų. Pažymėjo, kad atsakovės tiesioginis darbo vadovas kas antrą savaitgalį buvo skirtingas, t. y. M. J. ir D. M.. Prieš atostogų klausimą, iš tiesioginių vadovų nebuvo gavusi pastabų dėl netinkamo darbo. Konfliktų dėl darbo pasiskirstymo bei konfliktų su klientais nebuvo. Atsakovė pažymėjo, kad, pradirbusi vieną mėnesį įmonėje, gavo geresnį darbo pasiūlymą iš kitos įmonės su geresniu darbo užmokesčiu, ir atsakovės teigimu, apie tai kalbėjo su M. J., ir M. J. pareiškė, jog norėtų, kad atsakovė pasiliktų. Atsakovė pažymėjo, kad, jausdamasi įvertinta esamoje įmonėje, nusprendė nekeisti darbo. Pažymėjo, kad visada iš M. J. išgirsdavo atsiliepimus, kad atsakovė dirba gerai. Atsakovė prioritetą skyrė esamiems darbo santykiams, o ne atostogoms, tačiau, atsakovės teigimu, su ja niekas nediskutavo atostogų klausimu.

8.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu.

9.       Liudytojos M. J. parodymais, liudytoja yra baro „Sotus vilkas“ vadovė. Liudytojos parodymais, atsakovės įdarbinimo pradžioje viskas buvo gerai, tačiau vėliau pradėjo kilti konfliktai, nesutarimai su darbuotojais dėl nepagarbaus elgesio, pareigų neatlikimo. Liudytojos parodymais, ji porą kartų buvo pasikvietusi atsakovę pasikalbėti, pasakyti, kad yra nusiskundimų, tačiau situacija nesikeitė. Liudytoja nurodė, kad buvo kilęs konfliktas tarp jos ir atsakovės. Pažymėjo, kad, įdarbinant naujus darbuotojus, jiems nurodoma, kad viskas yra darbo sutartyje ir pareigybės aprašyme, vidaus darbo taisyklės yra pakabintos ant lentos darbovietėje. Liudytojos parodymais, ji dėl atsakovės sulaukdavo replikų iš darbuotojų, o viena darbuotoja V. J. pasakė, kad įvyko konfliktas su atsakove ir V. J. nenorėtų dirbti su atsakove. Liudytojos parodymais, ji dalyvauja susirinkimuose pirmadieniais. Apie atsakovės netinkamą darbą liudytoja pradėjo informuoti vadovą, praėjus mėnesiui po atsakovės įdarbinimo dienos. Liudytojos parodymais, iš atsakovės nebuvo išreikšta prašymo dėl atostogų, tai buvo pasakymas. Liudytoja atsakovei žinute buvo nurodžiusi, jog atsakovė negali pasiimti atostogų, kadangi net bandomojo laikotarpio atsakovė nebuvo išdirbusi. Liudytojos parodymais, ji priėmė sprendimą atleisti atsakovę ir surašė įspėjimą apie atleidimą. Taip pat liudytoja įvardino, kad atsakovei nurodė atleidimo priežastis – dėl įžūlumo ir nepagarbos. Liudytoja nurodė, kad dėl priedų paskirstymo sprendžia direktorius. Liudytojos parodymais, rašytiniai darbuotojų paaiškinimai buvo pateikti po atsakovės atleidimo, paaiškinimų rašymą inicijavo direktorius. Iš atsakovės nereikalavo rašyti pasiaiškinimą. Liudytojos ir atsakovės konfliktas buvo paskutinis įvykis, po kurio liudytoja priėmė sprendimą, kad reikia atsakovę atleisti iš darbo. Liudytoja nurodė, kad dėl atostogų su atsakove susirašinėjo žinutėmis vienos dienos apimtyje, po to atostogų klausimas daugiau nebuvo keliamas. Įvardino, kad dėl atostogų prašoma bent apie tris mėnesius iki atostogų, bet nėra standarto, jog būtų tik būtent taip.

10.       Liudytojo D. M. parodymais, liudytojas su atsakove dirbdavo kas antrą savaitgalį. Dėl vidaus tvarkos taisyklių ir pareigybės aprašymų, liudytojo parodymais, darbuotojui yra įteikiama darbo sutartis, ir, jeigu darbuotojas turi klausimų, tuomet į užduotus klausimus atsakoma. Taip pat, liudytojo parodymais, su atsakove gerai sutardavo, atsakovė išklausydavo jo pastabas. Liudytojas įvardino, kad įmonės vadovas prašė parašyti savo nuomonę apie atsakovę. Įvardino, kad darbuotojai nuomones rašė atskirai. Liudytojas įvardino, kad darbuotojai nerašo pasiaiškinimų, tai išsakoma žodžiu tarpusavyje. Liudytojas įvardino, kad atsakovė prieštarautų nurodymams nebuvo. Taip pat įvardino, kad girdėjo, jog buvo konfliktas tarp atsakovės ir virtuvės darbuotojų dėl patiekalų išnešimo. Liudytojo parodymais, liudytojas nesidomi priedų taikymu. Liudytojo parodymais, atostogas nėra sudėtinga gauti.

11.       Liudytojos L. P. parodymais, liudytoja yra gamybos vadovė. Liudytoja įvardino vienintelę nesutarimo situaciją su atsakove, kuomet banketą aptarnauti turėjo atsakovė, ir patiekalai nebuvo išnešami laiku, nes atsakovė buvo išėjusi „parūkyti“. Tačiau, įvardino, kad po liudytojos pastabos atsakovei dėl dažno išėjimo „parūkyti“ ir nepagarbaus bendravimo, situacija išsisprendė gražiuoju. Liudytoja įvardino, jog iškilus problemoms, baro vadovė su savo komanda kalbasi.

12.       Liudytojos R. N. parodymais, liudytoja dirba vyr. virėja. Įvardino, kad su atsakove teko betarpiškai dirbti. Liudytojos parodymais, buvo situacijų, kuomet atsakovė atsikalbinėjo, nenešdavo patiekalų, trikdydavo virtuvės darbą. Įvardino, kad su atsakove kalbėdavo, pokalbiai būdavo tiek blogesni, tiek geresni. Liudytojos parodymais, darbdavys supažindino, kad kilo situacija, darbdavys prašė parašyti paaiškinimą apie atsakovę.

13.       Liudytojos V. J. parodymais, liudytojos ir atsakovės pareigos buvo vienodos – jos buvo padavėjos. Liudytoja nurodė, kad užsipuolė atsakovę ir su ja salėje apsižodžiavo už tai, kad ji antrą kartą priėjo priimti užsakymą prie liudytojai priskirto aptarnauti stalo, nors liudytoja pati buvo salėje. Taip pat davė atsakovei pastabą dėl to, kad į kokteilius turi būti pilamas pilstomas prosekas, o atsakovė atsakė, kad jai buvo nurodyta pilti iš butelio. Šiuos konfliktus liudytoja apibūdino kaip nereikšmingus. Atsakovė norėjo po konflikto pakalbėti, tačiau liudytoja nesileido į pokalbį, nes jai buvo pikta. Liudytojai yra žinoma apie atsakovės nesutarimus su baro vadove M. J., tačiau liudytoja jų nematė. Liudytojos trejų metų praktikoje yra buvę panašių jos kivirčų ir su kitais darbuotojais. Liudytojos parodymais, pranešimo dėl atsakovės atleidimo ji rašyti nenorėjo ir buvo prieš, tačiau patyrė spaudimą iš M. J., todėl pranešimą parašė. Liudytoja įvardino, kad ji gavo pranešimo šabloną ir pagal šabloną surašė tekstą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas iš dalies.

14.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp ieškovės MB „SA Vizija“ (darbdavės) ir atsakovės G. K. (darbuotojos) 2024 m. kovo 18 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 103, kurioje nustatyta, kad: 1) atsakovės darbo pareigos – padavėja (darbo sutarties 1.2 punktas); 2) atsakovei nustatytas 5,8 Eur/val. darbo užmokestis, atskiru direktoriaus įsakymu galimi priedai, sumokant juos kartą per mėnesį (darbo sutarties 1.3 punktas); 3) darbo sutartis neterminuota (darbo sutarties 2 punktas); 4) atsakovei nustatyta darbo laiko norma – 0,5 etato, 20 val. per savaitgalį pagal grafiką, taikant suminę darbo laiko apskaitą (darbo sutarties 4 punktas); 5) ieškovės iniciatyva atsakovei nustatytas 3 mėn. išbandymo laikotarpis (darbo sutarties 5 punktas).

15.       Nustatyta ir tai, kad tarp šalių kilusį ginčą nagrinėjo darbo ginčų komisija darbo byloje Nr. APS-138-12346/2024, kurioje darbo ginčų komisija 2024 m. liepos 31 d. sprendimu nusprendė: 1) pripažinti, kad G. K. ir MB „SA Vizija“ 2024 m. kovo 18 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 103 nutraukta neteisėtai, konstatuojant, kad G. K. ir MB „SA Vizija“ 2024 m. kovo 18 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 103 nutraukta darbo ginčų komisijos sprendimo i?siteise?jimo diena? – 2024 m rugpjūčio 31 d.; 2) išieškoti iš? MB „SA Vizija“ G. K. 4 454,21 Eur (neatskaičius mokesčių?) vidutini? darbo užmokesti? už priverstinės pravaikštos laika? nuo atleidimo is? darbo dienos 2024 m. gegužės 30 d. iki darbo ginčų komisijos sprendimo i?siteise?jimo dienos – 2024 m rugpjūčio 31 d.; nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus (nuo darbo santykiu? pasibaigimo dienos), išieškoti po 1 484,74 Eur (neatskaičius mokesčių?) VDU už kiekviena? priverstinės pravaikštos mėnesi?; 3) išieškoti iš? MB „SA Vizija“ G. K. 414,15 Eur (neatskaičius mokesčiu?) dali? darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpi? nuo 2024 m. kovo 18 d. iki 2024 m. gegužės 29 d., visa? šią? sprendimo dali? įvykdant skubiai.

16.       Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 229 straipsnio 1 dalį darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus šio kodekso 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme. Pagal DK 229 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas tik dėl tos darbo ginčų komisijos sprendimo dalies, kuri susijusi su atsakovės atleidimo iš darbo pripažinimu neteisėtu ir VDU už priverstinės pravaikštos laiką priteisimu. Todėl kita darbo ginčų komisijos sprendimo dalis, susijusi su dalies darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpi? nuo 2024 m. kovo 18 d. iki 2024 m. gegužės 29 d. priteisimu atsakovei, yra įsiteisėjusi ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl atleidimo iš darbo (ne)teisėtumo

17.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovės atleidimas iš darbo išbandymo, nustatyto darbdavės (ieškovės) iniciatyva, laikotarpiu buvo teisėtas.

18.       DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, darbdavys pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo ir nemokėti jam išeitinės išmokos.

19.       DK 36 straipsnio 1 dalimi išbandymo terminas nustatomas tam, kad darbdavys galėtų įvertinti, ar darbuotojas tinka darbui, į kurį jis priimtas. Toks teisinis reglamentavimas lemia aptariamo darbo sutarties nutraukimo pagrindo taikymo specifiškumą. Pirma, darbdavys iki bandomojo termino pabaigos turi teisę darbo sutartį nutraukti pigiau (nemokėdamas išeitinės išmokos) ir paprastesne tvarka (įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas). Antra, darbo sutarties nutraukimo pagrindu yra įvardijamas darbdavio sprendimas, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo, t. y. jog darbuotojas, darbdavio vertinimu, nėra tinkamas darbui, dėl kurio sudaryta darbo sutartis (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-681-440/2024). Aiškindamas tokį teisinį reglamentavimą kasacinis teismas yra nurodęs, kad išbandymo rezultatų vertinimas yra darbdavio prerogatyva. Darbo sutartis sudaroma šalių valia ir tik šios sutarties šalys gali spręsti, ar darbas yra priimtinas (kai išbandymas nustatytas darbuotojo prašymu) arba ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestą darbą (kai išbandymas nustatomas darbdavio iniciatyva). Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo nurodytu pagrindu ir kreipiasi į teismą, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Nagrinėdamas tokias bylas teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, t. y. teismas negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-632-611/2015, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484-701/2016).

20.       Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis. Tam galima naudotis tarnybinio patikrinimo medžiaga, darbuotojų pareiškimais, paaiškinimais, darbuotojų ar kitų asmenų žodiniais paaiškinimais, vaizdo ar garso įrašais ir pan. (žr. pvz., Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-515-1059/2024).

21.       Kartu teismų praktikoje nurodoma, kad darbdavys nėra visiškai laisvas vertinti išbandymo rezultatų, tačiau atleidžiant darbuotoją išbandomo laikotarpio metu jam nepateisinus lūkesčių nėra taikomi tokie griežti reikalavimai kaip nutraukiant darbo sutartį bendraisiais pagrindais. Aptariamas darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra lankstesnis tuo aspektu, kad įrodinėjant aplinkybę, jog darbuotojas netinka darbo sutartyje nurodytam darbui, netaikomas objektyvusis įrodinėjimo standartas, pagal kurį darbdavio nurodomas darbo sutarties nutraukimo priežastis kiekvienas asmuo turėtų objektyviai įvertinti kaip pakankamas pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo. Darbuotojui nesutinkant su darbo sutarties nutraukimo DK 36 straipsnio pagrindu teisėtumu, darbdaviui pakanka įrodyti, kad egzistavo sąlygos susiformuoti konkretaus darbdavio subjektyviai pozicijai, jog darbuotojas jam netinka (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2088-945/2019; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1353-1012/2023).

22.       Ieškovės

23.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad, vertinant įrodymus, būtina atsižvelgti į bylos specifiką. Įrodymų vertinimo specifiką darbo bylose lemia tai, kad už įvairių dokumentų, kurie gali būti panaudoti kaip rašytiniai įrodymai, tvarkymą yra atsakingas darbdavys. Jis, tvarkydamas įmonės dokumentaciją savo nuožiūra, gali nurodyti duomenis, kurie yra išimtinai naudingi jam ir atitinkamai nenaudingi darbuotojui. Be to, reikia turėti omenyje tai, kad darbuotojas yra silpnesnė šalis ekonomine, socialine prasme. Darbuotojas, net ir žinodamas, kad tam tikrus su jo darbu susijusius dokumentus darbdavys tvarko netinkamai, vengdamas konflikto su darbdaviu ir bijodamas prarasti darbą, gali nereikšti darbdaviui jokių pretenzijų. Į šią darbo bylų specifiką turi būti atsižvelgiama tiek vertinant įrodymus, tiek ir sprendžiant apie jų pakankamumą bei paskirstant įrodinėjimo pareigą šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2001; ir kt.).

24.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė atsakovei apie netinkamumą pavestam darbui pranešė, įteikdama 2024 m. gegužės 25 d. pranešimą (DOK-42930), kuriame nurodyta, jog išbandymo rezultatai yra nepatenkinami ir neigiami. Dėl šio pranešimo įteikimo tarp šalių ginčo nėra. Kita vertus, teismo vertinimu, ieškovei 2024 m. gegužės 25 d. pranešime nurodant, kad sutarties nutraukimo priežastis – nepatenkinami darbuotojo išbandymo rezultatai (DK 36 straipsnio 3 dalis), nurodomas tik juridinis, bet ne faktinis atleidimo pagrindas. Minėtame pranešime nenurodytos jokios konkrečios faktinės atsakovės netinkamumo padavėjos darbui priežastys. Be to, remiantis šalių paaiškinimais bei liudytojų parodymais, iš atsakovės darbo metu nebuvo reikalaujama rašytinių paaiškinimų dėl jos darbo kokybės. Byloje taip pat nėra pateikta jokių dokumentų (kaip antai, kitų darbuotojų skundų, pranešimų), kuriuose šalių darbo santykių metu būtų užfiksuoti atsakovės nesutarimai su ieškovės darbuotojais arba darbo pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo atvejai. Taigi darbdavė (ieškovė) šalių darbo santykių metu nesiėmė raštu užfiksuoti, kokių nors aplinkybių, susijusių su ieškinyje nurodomomis atsakovės atleidimo priežastimis.

25.       Ieškovė nagrinėjamu atveju, be kita ko, remiasi kitų jos darbuotojų V. J., D. M., M. J., L. P., R. N. raštu pateiktais pranešimais (DOK-42930) dėl atsakovės atleidimo per bandomąjį laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamuose pranešimuose pasisakoma, jog atleidimas yra pagrįstas ir teisėtas, darytina išvada, jog jie surašyti, jau atleidus atsakovę. Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovės vadovas bei liudytojai. Todėl šie pranešimai ir juose užfiksuota informacija nėra tie šaltiniai, iš kurių darbdavys šiuo atveju, kaip reikalaujama pirmiau cituotoje teismų praktikoje, galėjo susiformuoti savo poziciją, kad atsakovė netinka padavėjos darbui, nes atsakovės atleidimo metu šių pranešimų tiesiog nebuvo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytoja V. J. paliudijo, kad patyrė spaudimą dėl aptariamo pranešimo rašymo ir rašė jį pagal šabloną (2025 m. sausio 30 d. teismo posėdžio garso įrašo 9, 10 min.). Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad minėtus pranešimus po atsakovės atleidimo surašė kiti ieškovės darbuotojai, kurie vis dar yra pavaldūs ieškovei, teismas šiuos rašytinius įrodymus ir jų turinį vertina kritiškai ir nelaiko esant tinkamu įrodymu pagrįsti atsakovės atleidimo pagrindą.

26.       Teismo posėdyje liudytojais buvo apklausti minėtus pranešimus parašę ieškovės darbuotojai. Liudytoja M. J., baro vadovė, pranešusi darbdavio vadovui, apie tai, kad yra pagrindas atleisti atsakovę bandomuoju laikotarpiu, tik abstrakčiai įvardijo darbuotojų nusiskundimus atsakove, konkretizavo tik tai, kad kita padavėja V. J. po konflikto su atsakove nurodė nebenorinti su ja dirbti (2025 m. sausio 6 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 9-13 min.). Teisme V. J., apklausta kaip liudytoja, nurodė, kad būtent ji užsipuolė atsakovę už tai, kad atsakovė antrą kartą priėjo priimti užsakymą prie liudytojai priskirto aptarnauti stalo, vėliau konfliktinės situacijos su tai bandžiusia padaryti atsakove nenorėjo spręsti, nes jautė pyktį; šį bei kitą konfliktą dėl kokteiliams naudojamo gėrimo liudytoja įvertino kaip nelabai reikšmingus, nurodė, kad panašių konfliktų darbe būna ir su kitais darbuotojais (2025 m. sausio 30 d. teismo posėdžio garso įrašo 6-8 min.). Pažymėtina ir tai, kad liudytoju apklaustas vyriausiasis padavėjas D. M., kas antrą savaitgalį (pakaitomis su baro vadove M. J.) dirbdavęs bare, nurodė, kad klaidų daro visi darbuotojai, atsakovės darbo jis negali išskirti iš kitų darbuotojų, su atsakove liudytojas sutardavo, nepamena jokių ypatingų situacijų, kilusių dėl atsakovės, apie kurias būtų informavęs baro vadovę M. J. (2025 m. sausio 30 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 36, 37 min.). Kaip liudytoja apklausta gamybos vadovė L. P. nurodė, kad buvo susidūrusi su atsakove savaitgalį darbo su banketais metu atsakovė tuo metu aptarnavusi banketą buvo išėjusi parūkyti ir patiekalai nebuvo išnešti laiku, nors liudytoja nurodė, kad ir kiti virtuvės darbuotojai turėjo nusiskundimų, tačiau kartu pažymėjo, kad pirmais mėnesiais darbe būna sunku, o paskui viskas tvarkoje (2025 m. sausio 30 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 52-54 min.). Liudytoja R. N., dirbanti vyriausiąja vyrėja, nurodė (2025 m. sausio 30 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 7-14 min.), kad jai dirbant kartu su atsakove yra buvę atvejų, kad atsakovė atsikalbinėjo, neišnešė patiekalų, pasiėmė patiekalus ir išnešė kitur, taip buvo trikdomas virtuvės darbas, pažymėjo, kad klaidų būna visiems, tačiau naujas darbuotojas; liudytojos nuomone, turėtų įdėti daugiau indėlio, kad sutartų su virtuve ir padavėjais, kad darbas vyktų sklandžiai; liudytoja duodavo pastabas atsakovei, atsakovė yra kartą atsiprašiusi; liudytojos manymu, tokiose situacijose pasišnekama ir dirbama toliau. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, teismas pažymi, kad teismo posėdyje liudytojais apklausti pirmiau minėtus pranešimus parašę ieškovės darbuotojai atsakovei dirbant kilusias problemas apibūdino kur kas nuosaikiau nei aprašyta pirmiau minėtuose pranešimuose, o liudytojų nurodytos atsakovės padarytos klaidos darbe, kilę nesutarimai, jų pačių vertinimu, nebuvo išskirtinės situacijos lyginant su kitų darbuotojų darbu. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nėra duomenų, jog ieškovės vadovas, kuris atstovauja bendrovę santykiuose su darbuotojais, būtų nors kiek analizavęs pirmiau nurodytus darbuotojų nusiskundimus, o ne kliovęsis vien baro vadovės nuomone apie atsakovę. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju darbdavys neturėjo pakankamo pagrindo pripažinti, kad atsakovė netinka sutartam darbui ir neišlaikė išbandymo.

27.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju itin reikšminga yra ta aplinkybė, kad atsakovė 2024 m. gegužės 20 d. parašė baro vadovei žinutę dėl jai mamos nupirktų atostogų, į kurias ji planuoja išskristi 2024 m. birželio 15 d. (el. b. 1 failas, 11, 12 psl.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė, dirbanti tik savaitgaliais, buvo įspėta apie atleidimą iš darbo 2024 m. gegužės 25 d., t. y. iš karto atvykusi į darbą po minėto susirašinėjimo su baro vadove. Liudytojas D. M. taip pat nurodė, kad jam yra žinoma, kad atsakovės atleidimo priežastis yra susijusi su jos atostogomis (2025 m. sausio 30 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 37 min.), liudytojas taip pat nurodė, kad nėra nusistovėjusio standarto, prieš kiek reikia prašyti atostogų (2025 m. sausio 30 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 49 min.). Pažymėtina ir tai, kad baro vadovė savo žinutes iš susirašinėjimo pašalino (el. b. 1 failas, 145, 146 psl.), tačiau iš atsakovės atsakymo yra pagrindo manyti, kad į jos norą išeiti atostogų buvo nurodyta, jog atostogų negalima prašyti prieš tris mėnesius, ėjo kalba apie galimybę atsakovei išeiti iš darbo. Pagal liudytojos M. J. parodymus atsakovės pageidavimas dėl atostogų buvo jos įvertintas kaip pernelyg įsakmus, atsakovė nurodė teisės aktus, pagal kuriuos, jos manymu, atsakovei atostogos prikluso (2025 m. sausio 6 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 16, 17 min.). Pažymėtina, kad ieškovės vadovas taip pat nurodė, kad labiausiai įstrigęs atsakovės poelgis buvo jos pranešimas apie išvykimą atostogų ir po šio atsakovės teiginio (susikaupus ir kitoms problemoms) buvo priimtas sprendimas atsakovę atleisti (2025 m. sausio 6 d. teismo posėdžio garso įrašo 11, 12 min.). Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal DK 127 straipsnio 2 dalį teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas; pagal DK 128 straipsnio 2 dalį už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus. Teismas sutinka, kad darbdavys, organizuojantis darbovietės ir darbuotojo darbą, neprivalo išleisti darbuotojo atostogų bet kuriuo darbuotojo pageidaujamu laiku, juo labiau jei darbuotojas nėra pradirbęs pusės darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus. Tačiau pirmiau nurodytas teisinis reguliavimas niekaip neužkerta kelio darbuotojui kreiptis į darbdavį dėl atostogų, t. y. siekti pasinaudoti įstatyme jam suteikiama teise. Todėl atsakovės kreipimasis dėl atostogų apskritai negali būti traktuojamas kaip liudijantis jos netinkamumą darbui, taip negali būti traktuojama ir tai, kad darbuotojas darbdaviui nurodo žinantis įstatymuose įtvirtintas darbo teises ar savo supratimą apie jas. Pažymėtina, kad šiuo atveju darbdavys atsakovės kreipimosi dėl atostogų (nepriklausomai nuo jo formos) apskritai nesprendė, nors turėjo visas galimybes atsakovės atostogų tiesiog neišleisti, o pasirinko iš karto ją atleisti, kaip neišlaikiusią išbandymo.

28.       Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovė nagrinėjamu atveju neturėjo pakankamo pagrindo pripažinti, kad atsakovė neišlaikė išbandymo, todėl neteisėtai 2024 m. gegužės 29 d. nutraukė darbo sutartį su atsakove dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų, todėl atsakovės atleidimas iš darbo 2024 m. gegužės 29 d. pripažintinas neteisėtu. Nustatytina, kad atsakovės atleidimo pagrindas – teismo sprendimas jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 straipsnio 6 dalis), ieškovei prašant, atsakovė negrąžintina į darbą (DK 218 straipsnio 4 dalis).

Dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką

29.       DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį (VDU) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

30.       Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą reglamentuoja Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. Pagal Aprašo 5.1 punktą, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1-3.5 papunkčiuose. Pagal Aprašo 3 punktą į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: 3.1. bazinis (tarifinis) darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – įmonė) taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: mėnesines algas ir pareigines algas (toliau – mėnesinės algos) bei valandinius atlygius ir dieninius atlygius; 3.2. didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose (toliau – įstatymai), kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais; 3.3. papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3.4. priedai ir priemokos prie valandinių atlygių, dieninių atlygių ir mėnesinių algų, mėnesinės premijos, mokamos už mėnesio darbo rezultatus, kiti mokėjimai už atliktą darbą, numatyti darbo teisės normose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse; 3.5. premijos (išskyrus mėnesines premijas, numatytas Aprašo 3.4 papunktyje) ir kitos piniginės išmokos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu arba mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą, išskyrus pinigines išmokas (premijas), mokamas DK nustatytų švenčių dienų progomis, gyvenimo ir tarnybos metų jubiliejinių sukakčių progomis, įgijus teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją, pareigūnų ir karių valstybinę pensiją arba kompensacinę išmoką (profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams) ir savo noru nutraukiant darbo sutartį, atsistatydinant iš pareigų arba atleidžiant iš pareigų dėl amžiaus, tarnybos pratęsimo termino pabaigos arba negalėjimo dirbti pagal įgytą specialybę. Pagal Aprašo 5.4 punktą vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Pažymėtina, kad kompensacijos atsakovei už 2024 m. rugsėjo ir vėlesnius mėnesius VDU skaičiuotinos iš darbo sutartyje nurodyto darbo užmokesčio (5.13. punktas).

31.       Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad darbo ginčų komisijos sprendime atsakovės VDU apskaičiuotas netinkamai, t. y. nebuvo atsižvelgta į tai, kad atsakovės darbo laiko norma 0,5 etato, o VDU skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė savo siūlomą atsakovės VDU skaičiavimą, kuriame atsakovės VDU suskaičiuotas taikant ne darbo normai nustatytų darbo valandų skaičių, o faktiškai atsakovės dirbtų per tam tikrą laikotarpį valandų skaičių. Ieškovė su šiuo skaičiavimu sutiko. Tarp šalių nesant ginčo, teismas remsis atsakovės pateiktu VDU skaičiavimu (el. b. 1 failas, 108-109 psl.).

32.       Atsakovė savo skaičiavimuose nurodo, kad kompensacijos atsakovei būtų tokios: už 2024 m. birželio mėn. – 866,58 Eur; už 2024 m. liepos mėn. – 687,87 Eur; už 2024 m. rugpjūčio mėn. – 664,57 Eur; už 2024 m. rugsėjo mėn. – 522,00 Eur; už 2024 m. spalio mėn. – 464,00 Eur; už 2024 m. lapkričio mėn. – 522,00 Eur; už 2024 m. gruodžio mėn. – 522,00 Eur.

33.       Kompensacijos atsakovei skaičiavimo kontekste teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas kompensavimo mechanizmas (vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus) iš dalies atlieka atleisto darbuotojo ir darbdavio finansinių interesų subalansavimo funkciją, nes, viena vertus, užtikrinamas darbuotojo patirtų netekimų kompensavimas, kita vertus, švelninami darbdaviui galintys tekti padariniai. Toks priverstinės pravaikštos laikotarpio, už kurį priteisiamas vidutinis darbo užmokestis, ribojimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad priverstinės pravaikštos trukmę, be kitų priežasčių, lemia ir darbo ginčo išnagrinėjimo trukmė, dažnai nepriklausanti nuo darbdavio, mažina atvejus, kai priteistina kompensacija tampa neadekvačia našta darbdaviui. Vis dėlto ir apribojus laikotarpį, už kurį gali būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, galimos situacijos, kai priteistinas kompensacijos dydis neatitinka tokios kompensacijos tikslo bei paskirties ar prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), taikomiems ir darbo teisėje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2024 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024).

34.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad DK 218 straipsnio 4 dalies nuostata, įtvirtinanti maksimalų priteistiną vidutinio darbo užmokesčio terminą, negali būti aiškinama kaip panaikinanti teisę, sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio, įvertinti jo atitiktį šios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas aplinkybes. Dėl to darytina išvada, kad kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti taikant 2002 m. DK 300 straipsnį, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) gali būti taikomi ir sprendžiant dėl kompensacijos priteisimo pagal 2016 m. DK 218 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019, 50 punktas; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019, 62 punktas; 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024).

35.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant 2002 m. DK 300 straipsnio nuostatas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, pažymima, kad 2002 m. DK 300 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama priteistina suma turėtų būti skirta kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2014; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 48 punktas). Ši norma turi būti taikoma atsižvelgiant į jos paskirtį ir siekiamus tikslus, taip pat neatskirtai nuo darbo teisės subjektų principų: lygybės, protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir pan., įtvirtintų DK 2, 35, 36 straipsniuose. Spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 48 punktas; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 50–51 punktai; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 61 punktas; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021, 39 punktas; 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024).

36.       Nagrinėjamo atvejo kontekste teismas pažymi, kad darbo santykiai šalis siejo itin trumpai – šiek tiek daugiau nei du mėnesius. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nuo 2023 m. spalio 30 d. iki šiol dirba UAB „RNDV Holding“, taigi šioje įmonėje ji dirbo ir tuo metu, kai ginčo šalis siejo darbo teisiniai santykiai (el. b. 1 failas, 121-126, 143 psl.); UAB „RNDV Holding“ ieškovė gaudavo pagrindinę savo pajamų dalį – apie 1650 Eur (neatskaičius mokesčių). Taigi, atsakovę atleidus iš MB „SA Vizija“, ji neteko ne visų, o papildomų pajamų, būti grąžinama į ieškovės darbovietę niekada neprašė, kitame darbe papildomai įsidarbinusi nebuvo, taigi savo finansinių praradimų, netekus papildomo darbo, nesiekė atgauti. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu nuo atsakovės atleidimo iš darbo yra praėję aštuoni su puse mėnesio. Tam tikra dalis šio laiko susidarė dėl teisminio nagrinėjimo metu susiklosčiusių aplinkybių, nesusijusių su ieškovės procesiniu elgesiu, kaip antai, pasirengimas nagrinėti bylą buvo baigtas per ilgesnį nei CPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytą 30 dienų terminą dėl pirmiau bylą nagrinėjusios teisėjos užimtumo, bylos perdavimo kitiems teismo rūmams ir, pasikeitus teismo sudėčiai, atidėto teismo posėdžio, taip pat dėl atidėto bylos nagrinėjimo, neatvykus vienam iš liudytojų. Atsižvelgęs į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju adekvačiu DK nustatytam kompensavimo tikslui ir proporcinga suvaržymo priemone darbdaviui laikytina pusės maksimalaus DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino kompensacija, t. y. kompensacija už šešis mėnesius nuo atsakovės atleidimo (nuo 2024 m. birželio mėn. iki 2024 m. lapkričio mėn.), kuri pagal pirmiau išdėstytus skaičiavimus yra 3 727,02 Eur (866,58+ 87,87 +664,57 +522,00 +464,00 +522,00), neatskaičius mokesčių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų

37.       CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

38.       Ieškovės

39.       Šalys bylos nagrinėjimo metu taip pat patyrė išlaidų, susijusių su joms teiktą advokatų teisine pagalba. Ieškovė patyrė 2 768,40 Eur (326,70+585,00+270,00+1 260,00+326,70) išlaidų už advokato teisinę pagalbą (el. b. 1 failas, 110-119, 162-165 psl.), o atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 100 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (el. b. 1 failas, 168-171 psl.). Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (vieną reikalavimą atmetus, kitą patenkinus), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina pusė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti – 1 384,2 Eur, o atsakovei iš ieškovės taip pat pusė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti – 550 Eur.

40.       Apibendrinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 501,2 Eur (1 384,2+117) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės – 550 Eur.

41.       Paminėtina ir tai, kad, atsižvelgiant į tai, jo įsiteisėjusi darbo ginčų komisijos dalis dėl darbo užmokesčio dalies ir kompensacijos išieškojimo jau yra nukreipta skubiam vykdymui, teismas šio teismo sprendimo dalies skubiam vykdymui nenukreipia (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 269, 270, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovė G. K. iš darbo mažojoje bendrijoje „SA Vizija“ 2024 m. gegužės 29 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalį buvo atleista neteisėtai. Atsakovės negrąžinti į darbą ir nustatyti, kad tarp atsakovės G. K. ir ieškovės mažosios bendrijos „SA Vizija“ 2024 m. kovo 18 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 103 yra nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Priteisti atsakovei G. K. iš ieškovės mažosios bendrijos ,,SA Vizija“ 3 727,02 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų dvidešimt septynių eurų ir dviejų centų) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką.

Konstatuoti, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2024 m. liepos 31 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-138-12346/2024 dalis, kuria nuspręsta išieškoti iš mažosios bendrijos „SA Vizija“ G. K. 414,15 Eur (keturis šimtus keturiolika eurų penkiolika centų) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio dalį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpį nuo 2024 m kovo 18 d. iki 2024 m. gegužės 29 d., visą šią sprendimo dalį įvykdant skubiai, yra įsiteisėjusi.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „SA Vizija“ iš atsakovės G. K. 1 501,2 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus vieną eurą ir dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei G. K. iš ieškovės mažosios bendrijos ,,SA Vizija“ 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja                         Monika Lapukaitė