Administracinė byla Nr. eA-3889-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03433-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. R. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas J. K. R. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra, NMA) 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. BRK-5196 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui sumažintos paramos dalį – 20 434,32 Eur ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
1. Pareiškėjas paaiškino, kad 2012 m. liepos 23 d. jis pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (toliau – ir Paraiška). 2014 m. gruodžio 30 d. su atsakovu pasirašė paramos sutartį dėl projekto Nr. 2IM-KV-12-1-011321-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), pagal kurią kompensuojama iki 97 946,01 Eur visų tinkamų projekto išlaidų, o projektas turi būti įvykdytas iki 2015 m. birželio 25 d. Pareiškėjas 2015 m. vasario 10 d. pateikė mokėjimo prašymą kompensuoti išlaidas, tačiau 2015 m. balandžio 13 d. buvo informuotas, kad NMA atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, kuri Ataskaitoje nustatė, kad kai kurių investicijų rinkos kaina su įrengimu yra mažesnė už pareiškėjo įsigytų analogiškų darbų / prekių kainą. NMA nustatė 5 dienų terminą papildomiems įrodymams pateikti. Pareiškėjo atstovas 2015 m. balandžio 23 d. pareikalavo pateikti visą Ataskaitą bei pratęsti terminą įrodymams pateikti. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 27 d. buvo informuotas, kad jo 2015 m. balandžio 22 d. mokėjimo prašymas baigtas vertinti, nusprendus skirti dalį prašyme nurodytos sumos (t. y. sankciją), tačiau po pareiškėjo atstovo prašymo buvo sustabdyta sankcijos skyrimo procedūra, pateikta nepriklausomo eksperto atliktos kainų ekspertizės pagrindu sudaryta lokalinė sąmata ir suteiktas 5 darbo dienų terminas papildomiems paaiškinimams pateikti. Pareiškėjas 2015 m. gegužės 4 d. dar kartą prašė supažindinti su visa Ataskaitą ir nustatyti dviejų savaičių terminą įrodymams pateikti, tačiau 2015 m. gegužės 26 d. jam pateiktas raštas, kuriame nurodyta, kad NMA, vadovaudamasi ekspertinio konsultavimo sutartimi, neskelbia jos sąlygų, atlikimo terminų, ekspertų kvalifikacijos, ekspertų išvadų, pareiškėjui nepateikus papildomų dokumentų, mokėjimo prašymo vertinimas buvo galutinai baigtas. Agentūra 2015 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-5196 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ ir nurodė, kad parama mažinama 20 434,32 Eur ir vietoje mokėjimo prašyme nurodytos 37 425,28 Eur paramos sumos išmokama 16 990,96 Eur dydžio suma.
2. Pareiškėjas nurodė, jog ekspertizės metu nustatytas mažareikšmis atliktų darbų ir įsigytų prekių kainų skirtumas negali būti laikomas nebūtinomis išlaidomis ir nefinansuojamas. Pirkimo procedūros dėl mokėjimo prašyme nurodytų investicijų, buvo atliktos laikantis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150, numatytų reikalavimų. Pagal Taisyklėse nurodytą pirkimo procedūrą pareiškėjui pasiūlyta mažiausia kaina turi būti laikoma atitinkančia ir rinkos kainą, nes priešingu atveju, iš asmens būtų reikalaujama neproporcingai didelių pastangų tam, kad būtų nustatyta absoliučiai mažiausia rinkos kaina. Taigi pareiškėjo mokėjimo prašyme nurodytų investicijų vertė atitinka rinkos kainą.
3. Pareiškėjas pažymėjo, jog Paramos sutarties sudarymas patvirtina, kad tiek Agentūra, tiek Žemės ūkio ministerija Paraišką ir visas joje planuojamas išlaidas pripažino tinkamomis finansuoti pagal šią priemonę. Atsakovas sprendime nenurodė aiškių motyvų, kurių pagrindu atsisakyta visiškai apmokėti pagal prašymą reikalaujamą sumą, o galutinį sprendimą priėmė pareiškėjo nesupažindinęs su užsakomojo patikrinimo metu nustatytais tariamais neatitikimais, todėl NMA priimtas sprendimas prieštarauja imperatyvioms normoms, yra teisiškai nepagrįstas.
4. Pareiškėjo teigimu, jo prašymu NMA nepateikė visos Ataskaitos ir nustatė tik formalų 5 darbo dienų terminą, per kurį pareiškėjas neturėjo galimybių pateikti kokių nors paaiškinimų, todėl buvo pažeisti teisėti pareiškėjo interesai, Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktų projektų vykdymo priežiūrą vykdančiai institucijai keliami reikalavimai. Atsakovas nesivadovavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 12 dalyje įtvirtintu naujovių ir atvirumo permainoms principu bei VAĮ 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu nepiktnaudžiavimo valdžia principu, taip pat nebendradarbiavo su pareiškėju, kadangi kilus ginčui tarp NMA ir pareiškėjo, nedėjo jokių pastangų, kad ginčas būtų išspręstas. Kadangi NMA nepateikė visos Ataskaitos, kuria vadovaudamasis pareiškėjas galėtų pateikti papildomus paaiškinimus, NMA prašymas pateikti papildomus duomenis dėl kainų ekspertizės metu nustatytų tariamų kainų neatitikimo yra deklaratyvus, kuriuo tiesiog formaliai buvo siekiama įvykdyti teisės aktų reikalavimus, susijusius su pareiškėjo teise ginti savo interesus.
5. Pareiškėjas tvirtino, kad NMA priimtas sprendimas neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, kadangi jame nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kaip konkrečios teisės normos buvo pažeistos ir kokios šių teisės normų taikymo sąlygos. Be to, sprendime nurodomos ir kitos teisės normos, kurios visiškai nesiejamos su nagrinėjamos situacijos faktinėmis aplinkybėmis. Tokiu būdu iš pareiškėjo atimta teisė suvokti, kokį konkretų pažeidimą jis atliko ir kaip jis galėtų apginti savo interesus.
6. Pareiškėjo manymu, NMA ir ekspertinių paslaugų teikėjo sudaryta sutartis negali nustatyti, jog Ataskaitoje nurodyta informacija yra konfidenciali, tai prieštarauja imperatyvioms VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, t. y. teisinių santykių subjektai (NMA ir ekspertinių paslaugų teikėjas) negali savo susitarimu paneigti pareiškėjo teisės gauti informaciją apie tai, kokiais konkrečiais motyvais vadovaujantis (koks kainų nustatymo būdas ir ekspertizės atlikimo metodika buvo naudoti atliekant investicijų vertės ekspertizę, taip pat nenurodytas detalus visų investicijų vertės paskaičiavimas) buvo priimtas individualus teisės aktas (sprendimas) skirti pareiškėjui sankciją. Pareiškėjas pasinaudojo visais būdais, siekdamas gauti Ataskaitą, kuri yra tiesiogiai susijusi su jo galimybe ginti savo teisėtus interesus.
2. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
1. Atsakovas pabrėžė, kad visų projekto investicijų įsigijimas didžiausiais nustatytais įkainiais nereiškia, kad investicijos atitinka rinkos kainą ir yra tinkamos finansuoti. Paraiškos XII skyriuje „Pareiškėjo deklaracija“ 6 punkte pareiškėjas patvirtino, kad jo prašoma paramos suma yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma. Paramos sutarties 4.2 papunktyje numatyta, kad investicijos turi būti būtinos projektui įgyvendinti ir turi atitikti skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir kaštų–naudos principus, todėl pareiškėjas turėjo stengtis, kad atlikto pirkimo kaina būtų maksimaliai mažiausia rinkoje. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad, jeigu projektas yra sėkmingai įgyvendinamas ir projekto tikslai yra pasiekiami, tai patirtos išlaidos iškart turėtų būtų laikomos tinkamomis kompensuoti, nes sėkmingo projekto įgyvendinimas savaime dar nereiškia, kad patirtos išlaidos buvo būtinos. Pareiškėjo teiginys, jog Agentūra, prieš sudarydama Paramos sutartį su pareiškėju, patvirtina, jog Agentūra Paraiškoje nurodytas planuojamas išlaidas pripažino tinkamomis, yra nepagrįstas, prieštarauja teisės aktų reikalavimams bei pačiai paramos skyrimo proceso esmei, nes skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo deklaruotų išlaidų pagrįstumą, atitiktį teisės aktų ir Paramos sutartyje įtvirtintiems reikalavimams ir jų tinkamumą finansuoti, o ne dėl visų planuojamų atlikti išlaidų sumos, kuri galėtų būti skiriama projektui, sumažinimo.
2. Agentūra atkreipė dėmesį, jog ekspertinio tyrimo ataskaita vertintina tik kaip vienas iš dokumentų, kuriuo vadovaudamasi Agentūra gali atlikti papildomą pirkimo procedūrų patikrinimą ir nustatyti konkrečius pažeidimus, kurie leistų konstatuoti priešingą faktą, t. y. ekspertinio tyrimo ataskaita nėra administracinis aktas, kuriuo galutinai išsprendžiamas paramos mokėjimo (sumažinimo, nemokėjimo) klausimas, nes teisės aktai apskritai nesuteikia teisės ekspertams spręsti šio klausimo. Šiuo atveju Agentūros pasitelktas ekspertas yra nepriklausoma verslo konsultacijos bendrovė, kurios paslaugos buvo įsigytos viešojo konkurso būdu, pagal atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus. Eksperto konsultacija reikalinga nustatyti, ar išvardytų investicijų išlaidų vertė atitiko rinkos vertę rangos sutarčių pasirašymo dieną. Ekspertinio vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad, nustatant atitinkamų investicijų rinkos kainas, buvo nagrinėtos pareiškėjo sudarytos pirkimo sutartys, PVM sąskaitos faktūros, komerciniai pasiūlymai, buvo nuvykta į projekto įgyvendinimo vietą, pateiktas vertintų investicijų charakteristikų detalizavimas ir nurodytos analogiškos kokybės ir charakteristikų investicijų rinkos kainos. Todėl nėra pagrindo abejoti Agentūros pasitelktų ekspertų išvadomis ir nustatytais rinkos kainų dydžiais. Ekspertinio tyrimo išvadose nustatytos faktinės aplinkybės buvo nurodytos skundžiamame Agentūros sprendime, todėl sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir neginčijamas. Agentūra yra savarankiška, vykdydama jai pavestas administravimo funkcijas, taip pat ir vertindama pareiškėjų prašymus (taip pat ir dėl terminų papildomai informacijai dėl nustatytų neatitikimų pateikimo pratęsimo), veikia pagal teisės aktų jai suteiktus įgaliojimus. Todėl manytina, kad Agentūros suteiktas 5 darbo dienų terminas, vėliau suteikiant dar 5 darbo dienų terminą papildomiems paaiškinimams pateikti, yra pakankamas ir apgalvotas. Pareiškėjo teiginys, kad Agentūra nesuteikė pakankamo termino dokumentams / informacijai pateikti, yra nepagrįstas, nes pareiškėjas pirmą kartą apie atliktą užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę bei ekspertinio konsultavimo ataskaitoje pateikiamas išvadas buvo informuotas dar 2015 m. balandžio 13 d. ir iki 2015 m. gegužės 25 d. turėjo pakankamai laiko pateikti papildomus paaiškinimus dėl nustatytų neatitikimų. Agentūra itin aktyviai bendravo su pareiškėju / pareiškėjo atstovu tiek elektroniniu būdu, tiek telefonu, pareiškėjui buvo sudarytos visos sąlygos pateikti paaiškinimus dėl atliktų investicijų tinkamumo ir išlaidų dydžio pagrįstumo, tačiau pareiškėjas to nepadarė. Agentūra nepažeidė pareiškėjo teisės į teisinę gynybą, priešingai – suteikė ir nurodė pareiškėjui terminą (kurį papildomai pratęsė) papildomiems dokumentams / paaiškinimams pateikti, todėl šis pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas.
3. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (2014 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 3D-364 redakcija) (toliau – ir Administravimo taisyklės), 5.9 ir 5.10 punktais ir vykdydama jai priskirtas funkcijas bei nustatytus įpareigojimus, atliko skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, įvertino pareiškėjo pateiktą mokėjimo prašymą ir priėmė atitinkamą sprendimą dėl pareiškėjui mokėtinos paramos. Pareiškėjo teiginiai dėl nepiktnaudžiavimo valdžia principo pažeidimo yra abstraktūs, nepagrįsti jokiais konkrečiais argumentais, iš kurių būtų aišku, kurie iš Agentūros atliktų veiksmų, pareiškėjo nuomone, nepriskiriami Agentūros funkcijoms, arba kokiais tikslais, pareiškėjo nuomone, Agentūra atliko skaičiuojamųjų kainų ekspertizę.
4. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Agentūros sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnio 4 dalies, 12 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, yra neobjektyvus, nemotyvuotas ir neaiškus, ir pabrėžė, kad sprendime pareiškėjo padarytas pažeidimas yra detaliai aprašytas ir nurodytos pažeistos teisės aktų normos, taip pat nurodytos teisės aktų nuostatos, pagal kurias apskaičiuotos bei pritaikytos sankcijos, detaliai aprašomas sankcijų skaičiavimas. Agentūros sprendimo pabaigoje pateikiama bendra visų teisės aktų, kuriais vadovaujantis nustatyti pažeidimai ir pritaikytos sankcijos, suvestinė. Agentūros sprendimas yra pagrįstas objektyviais faktais bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas minėtame sprendime yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, sprendimas pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas antspaudu. Taigi Agentūros sprendimas visiškai atitinka VAĮ reikalavimus.

II.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. BRK-5196 dalį, kuria pripažintos netinkamomis kompensuoti išlaidos dėl įrengtų užtvarų, suolų, persirengimo kabinų, laužaviečių, lauko tualetų, šiukšlių dėžių, apžvalgos aikštelių, įpareigojo Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo apskaičiuoti pareiškėjui skiriamos paramos sumą, o likusią skundo dalį atmetė.
4. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo deklaruojama suma investicijoms sudarė 36 202,50 Eur, o Ataskaitos duomenimis jų vertė rinkoje – 13 497,70 Eur, todėl pareiškėjo skundo argumentai, jog buvo nustatytas tik mažareikšmis atliktų darbų ir įsigytų prekių kainų skirtumas, negali būti pripažįstami pagrįstais.
5. Vadovaudamasis Administravimo taisyklių (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 3 punkto, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163, (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 21, 23, 92, 93 punktų nuostatomis, bei atsakydamas į pareiškėjo teiginius, jog jam pasiūlyta mažiausia kaina turi būti laikoma atitinkančia ir rinkos kainą, nes priešingu atveju iš asmens būtų reikalaujama neproporcingai didelių pastangų tam, kad būtų nustatyta absoliučiai mažiausia rinkos kaina; Paramos sutarties sudarymas patvirtina, kad Agentūra paraišką ir visas joje planuojamas išlaidas pripažino tinkamomis finansuoti pagal priemonę; investicijos buvo atliktos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintais įkainiais, šiuo aspektu teismas pažymėjo, jog tokie įkainiai yra įtvirtinti Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330, (151 p., 5 priedas). Nors pareiškėjas teigė, jog investicijos neviršijo minėtų dydžių, tačiau teismas šiuo aspektu pažymėjo, jog minėti dydžiai yra nustatyti konkrečioms kategorijoms, tačiau nėra individualizuoti, t. y. kaina konkrečioje kategorijoje gali kisti priklausomai nuo dydžio, naudojamų medžiagų ir pan. Pareiškėjas mokėjimo prašymu prašė kompensuoti maksimalią Paramos sutarties 6.1 punkte nurodytą 129 222,00 Lt (37 425,28 Eur) sumą. Todėl Agentūra turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą suabejoti pareiškėjo prašoma išmokėti suma ir, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.10 punktu, atlikti užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę.
6. Įvertinęs Administravimo taisyklių 3 punkto, šalių sudarytos Paramos sutarties 4 punkto nuostatas, teismas sutiko su Agentūros argumentu, jog investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų – naudos principais.
7. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo prašymu byloje paskirta teismo ekspertizė, kurios metu ekspertas, atlikęs objekto apžiūrą, paskaičiavęs atliktų darbų vidutinę rinkos kainą, buvusią 2014 m. lapkričio 4 d. (2014 m. lapkričio 4 d. rangos sutarties sudarymo metu), nustatė, jog pareiškėjo 2015 m. vasario 10 d. Mokėjimo prašyme nurodyta investicijų, t. y. įrengtų užtvarų (6 vnt.), suolų (7 vnt.), persirengimo kabinų (2 vnt.), laužaviečių (7 vnt.), lauko tualetų (4 vnt.), šiukšlių dėžių (18 vnt.), apžvalgos aikštelės (1 vnt.) investicijų vertė 5 912 Eur viršijo vidutinę rinkos kainą. Teismo ekspertas nepateikė įrengtų skulptūrų vertinimo, nurodydamas, jog skulptūros yra vienetinis meno kūrinys ir jų kainą gali pasakyti tik autorius, todėl, pateikdamas galutinį vertinimą, darė prielaidą, jog skulptūrų vertė atitiko nurodytą vertę. Teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, kad rėmėsi Sistelos (vidutinės rinkos kainos) vertėmis, kai kurias vienetines pozicijas pakoregavo. Kiekvienas darbas susideda iš 3 dalykų (tiesioginės išlaidos): darbas, mechanizmas ir žaliavos, kaina yra pateikta bendrai. Pridėtinės išlaidos, tai SODRA, statybvietės išlaidos, personalo išlaikymas.
8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Ataskaitoje, kuria vadovavosi atsakovas, ir teismo ekspertizės akte pateikiamos investicijų vertės skiriasi. Aiškindamas Ataskaitos ir teismo ekspertizės akto skirtumus, teismo ekspertas nurodė, jog sumos skiriasi, nes Ataskaitoje nebuvo įvertinti visi darbai, o už kai kuriuos darbus buvo imami žemiausi įkainiai. Atlikdamas ekspertizę, jis nenaudojo žemiausių kainų. Teismo ekspertizę atlikęs ekspertas 2013 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-278 įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jam suteikta teisė atlikti statybos techninės veiklos ekspertizę bei statinio ekspertizes (projekto dalys: statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, ekonominė). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pripažino, kad teismo ekspertizės aktas yra išsamesnis ir tikslesnis, kai teismo skirtas tyrimas atliktas ir įformintas įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte. Teismas pažymėjo, jog tyrimo metu naudoti darbų įkainiai labiau atspindi vidutines rinkos kainas, todėl pripažino, jog įrengtų užtvarų (6 vnt.), suolų (7 vnt.), persirengimo kabinų (2 vnt.), laužaviečių (7 vnt.), lauko tualetų (4 vnt.), šiukšlių dėžių (18 vnt.), apžvalgos aikštelės (1 vnt.) investicijų vertė turi būti skaičiuojama pagal teismo ekspertizės akte nurodytas vertes. Todėl projekto išlaidos šiuo aspektu turėtų būti perskaičiuojamos, o ši skundžiamo atsakovo sprendimo dalis yra nepagrįsta.
9. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog tiek Ataskaitoje, tiek teismo ekspertizės akte kai kurie investicijų skaičiavimai netikslūs, nes kai kurios investicijos (pvz., užtvarai, suolai, šiukšlių dėžės) buvo įsigytos kaip prekės. Priešinai, nei teigia pareiškėjas, 2014 m. lapkričio 4 d. sutarties ir 2014 m. gruodžio 31 d. priėmimo-perdavimo akto nuostatos leidžia spręsti, jog tarp pareiškėjo ir Š. B. susiklostė rangos teisiniai santykiai. Byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių spręsti, jog pareiškėjas būtų įsigijęs prekes (nėra pateikta įrodymų, kur prekiaujama minėtomis prekėmis). Be to, kaip matyti iš teismo ekspertizės metu darytų fotonuotraukų, pareiškėjo minimi investicijų objektai (suolai, užtvarai, šiukšliadėžės) yra itin nesudėtingų konstrukcijų, todėl teismas pripažino, jog jų vertė pagrįstai buvo nustatyta pagal Sistelos duomenis sudarytomis lokalinėmis sąmatomis.
10. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017 šioje dalyje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą laikė teisėtu ir pagrįstu, nepriklausomai nuo to, jog panaikino visą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo.
11. Dėl skulptūrų teismas pažymėjo, jog atsakovas sprendime konstatavo, jog skulptūrų (14 vnt.) rinkos vertė yra 5 666,38 Eur (19 564,86 Lt), neįskaitant PVM, t. y. vienos skulptūros vertė – 404,74 Eur. Taigi Agentūra mano, jog už 404,74 Eur mažiausią kainą galima pastatyti vieną skulptūrą. Pareiškėjas mokėjimo prašyme tvirtino, jog bendra mažiausia skulptūrų vertė yra 19 462,47 Eur, t. y. vienos skulptūros – 1 390,18 Eur. Ataskaitoje nurodyta, jog skulptūrų vertė yra 19 462,47 Eur.
12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo atstovas kreipėsi į įvarius autorius su klausimu: „Ar autorinės medinės meninės skulptūros <...> galėtų kainuoti apie 1 450 Eur ir daugiau?“. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovo klausimas suformuluotas ydingai, kadangi asmenų atsakymai, jog skulptūra gali kainuoti šią ir didesnę sumą niekaip nepaneigia, kad ji negali kainuoti mažiau. Analogiškais motyvais teismas atmetė ir kitus pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiama, jog skulptūros gali kainuoti ir daugiau, nei buvo sumokėta. Kita vertus, paties pareiškėjo pateiktas atsakymas, jog tokia skulptūra kainuoja 900–1 000 Eur patvirtina, kad mokėjimo prašyme nurodyta suma nėra mažiausia reikalinga suma. Taip pat kito autoriaus atsakymas patvirtina, jog skulptūra galėtų kainuoti 1 500 Eur, tačiau tai turėtų būti tikrai rimtas kūrinys.
13. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrija 2017 m. kovo 2 d. rašte nurodė, jog ginčo skulptūros yra menkos meninės vertės, dažnai stokojančios techninio ir technologinio profesionalumo. Skulptūros yra glaudžiai susijusios su erdve. Sunku įžvelgti mininę ir išliekamąją vertę. Teismas pažymėjo, jog analogiškus motyvus teismo posėdžio metu pateikė J. R., t. y. paaiškino, jog ginčui aktualios skulptūros yra menkos meninės vertės, techniškai prastai atliktos.
14. Teismas nustatė, jog UAB „CIVITTA“, nustatinėdama skulptūrų kainą, apklausė tiekėjus ir pagal tai nustatė vidutinę mažiausią skulptūros kainą, t. y. įvertino ne pačią mažiausią kainą, kurią nurodė tiekėjas, o apskaičiavo vidurkį pagal tiekėjų pateiktus pasiūlymus – pateiktos 1 m skulptūros kainos yra nuo 933,33 Lt iki 1 918,22 Lt. Teismas pažymėjo, jog byloje nepateikti jokie duomenys, kurie leistų abejoti minėtos apklausos duomenimis (įskaitant ir pareiškėjo pateiktus duomenis, jog tam tikri tiekėjai gali gerokai brangiau įrengti skulptūras). Teismo vertinimu, minėti duomenys patikimai liudija, jog mažiausia kaina, už kurią galima įsigyti vieną skulptūrą, yra 404,74 Eur. Priešingų duomenų byloje nėra. Atsižvelgęs į tai, teismas šią atsakovo sprendimo dalį (dėl skulptūrų vertės) pripažino iš esmės pagrįsta.
15. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į tai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, pripažino, jog jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau kadangi pareiškėjas prašymo priteisti skundo surašymo bei atstovavimo teisme išlaidas niekuo nepagrindė, teismas pareiškėjo prašymo dėl šių išlaidų atlyginimo nenagrinėjo, palikdamas jam teisę prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

III.

16. Pareiškėjas J. K. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo dalį, kuria nepanaikintas Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015 m. gegužės 25 d. sprendimas Nr. BRK-5196 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dėl paramos už pareiškėjo įrengtas skulptūras (14 vnt.) sumažinimo bei panaikinti Agentūros sprendimo dalį, kurioje sumažinta parama pareiškėjo įrengtoms skulptūroms (14 vnt.). Taip pat pareiškėjas prašo įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą iš naujo apskaičiuoti pareiškėjui skiriamą paramos sumą už įrengtas skulptūras (14 vnt.) bei priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjo įrengtų skulptūrų vidutinę rinkos kainą, vadovavosi NMA pateiktomis Ataskaita ir tiekėjų apklausos pažyma dėl medinių skulptūrų kainos (kurios pagrindu parengta Ataskaita) (toliau – ir Pažyma), kurios buvo pateiktos dar šią bylą pirmą kartą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. eI-3607-821/2016). Jokių kitų dokumentų (įrodymų), kuriais būtų remtasi nustatant pareiškėjo įrengtų skulptūrų kainą, NMA nepateikė. Vilniaus apygardos administracinis teismas (administracinėje byloje Nr. eI-3607-821/2016) pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis buvo nustatyta skulptūrų vidutinė rinkos kaina (nėra, nei analogiškų, nei panašių investicijų viešųjų ofertų ar komercinių pasiūlymų), todėl nėra galimybės nustatyti, kaip konkrečiai buvo pritaikytas palyginamasis metodas ir gauta NMA Ataskaitoje nurodoma skulptūrų vidutinė rinkos kaina, taip pat nėra duomenų, kad pagal Turto vertinimo metodiką atliktą vertinimą atliko turto vertintojo kvalifikaciją turintis asmuo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017 šių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendime (administracinėje byloje Nr. eI-3607-821/2016) nurodytų argumentų nepripažino nepagrįstais (nurodė tik tai, kad šių skulptūrų vertė galėjo ir turėjo būti nustatyta nagrinėjant administracinę bylą). Tačiau pirmosios instancijos teismas tuos pačius NMA pateiktus įrodymus nagrinėjamu atveju jau vertino kitaip – pirmosios instancijos teismo vertinimu, šie NMA pateikti dokumentai tinkamai pagrindžia sprendimą sumažinti paramą pareiškėjui už įrengtas skulptūras. Pareiškėjo įsitikinimu, byloje nėra jokių duomenų ir teismas nepateikė jokių argumentų, kad pareiškėjo įrengtų skulptūrų vidutinę rinkos kainą būtų nustatinėję asmenys, turintys turto vertintojo kvalifikaciją, bei teismas nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl šių asmenų kvalifikacija šiuo metu turėtų būti laikoma tinkama. Bylą nagrinėjant iš naujo, NMA nepateikė jokių papildomų įrodymų (kurie nebūtų tirti teismų šį ginčą nagrinėjant anksčiau), pagrindžiančių NMA sprendimą sumažinti paramą pareiškėjo įrengtoms skulptūroms (pateikė tik Lietuvos tautodailininkų sąjungos raštą, kurį NMA jau buvo pateikusi ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui), taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių pagal Pažymą skulptūrų vertę nustatinėjusių asmenų tinkamą ir reikiamą kvalifikaciją. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė įrodymus dėl pareiškėjo įrengtų skulptūrų kainos.
2. Pažymos ir Ataskaitos dalyse dėl skulptūrų pateikiami duomenys yra prieštaringi bei nepatikimi. Ginčijamame atsakovo sprendime ir Ataskaitoje nurodyta vienos skulptūros vidutinė rinkos kaina yra 28,11 Eur mažesnė nei nurodyta Pažymoje ir šis skirtumas (neatitikimas) nėra paaiškintas jokiais byloje esančiais dokumentais, taip pat šio skirtumo (neatitikimo) pagrindo teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti ir NMA. Nors Pažymoje nurodyta, jog pateikiama kaina už 1 m, tačiau didžioji dalis pareiškėjo įrengtų skulptūrų yra didesnės nei 1 m (tai vizualiai galima matyti iš byloje esančių skulptūrų fotonuotraukų), o NMA bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti šio pasirinkimo. Taip pat Pažymoje vienu atveju nurodoma, kad skulptūrų kaina skaičiuojama su pristatymu, kitoje Pažymos vietoje kaina nurodoma be pristatymo, o NMA savo rašytiniuose paaiškinimuose pateikė poziciją, jog į Pažymoje nurodytą kainą yra įskaičiuotas ir pristatymas, tačiau jokie šią deklaratyvią poziciją pagrindžiantys ir paaiškinantys dokumentai (įrodymai) nepateikti. Pažyma, be kita ko, patvirtina faktą, kad NMA (UAB „CIVITTA“) konkrečiai pareiškėjo skulptūrų nevertino, kadangi vidutinė skulptūros kaina buvo nustatyta telefoninių konsultacijų būdu, todėl nesant rašytinių komercinių pasiūlymų dėl Pažymoje nurodytų tiekėjų skulptūrų kainų, Pažymoje pateikiamų duomenų negalima laikyti patikimais. Be to, telefoninių pokalbių metu tiekėjas skulptūros kainą įvardijo (suskaičiavo) centų tikslumu. Taigi pareiškėjo įrengtų skulptūrų vidutinė rinkos kaina buvo nustatinėjama atmestinai ir pažeidžiant viešojo administravimo subjektų veiklai keliamus reikalavimus.
3. NMA naudojamas palyginamasis metodas išvedant kainų vidurkį skulptūrų vidutinei rinkos kainai nustatyti yra netinkamas, kadangi tokiu būdu skulptūrų vertė yra nustatoma realiai neįvertinus pačių įrengtų skulptūrų, o NMA skiriama paramos suma grindžiama teikėjų apklausos duomenimis, o ne konkrečių skulptūrų verte. NMA tą pačią Pažymą naudoja ir kitų paramos gavėjų atveju, pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. eA-1462-442/2018, administracinėje byloje Nr. eA-1065-520/2018, administracinėje byloje Nr. eA-1138-520/2018, t. y. pagal tą pačią Pažymą įvertinama keliasdešimties skirtingų skulptūrų vidutinė rinkos kaina, realiai neatsižvelgiant į paramos gavėjų įrengtas skulptūras. Tokie NMA veiksmai (metodo taikymas) lemia paramos dydžio už įrengtas skulptūras nepagrįstą ir neteisėtą standartizavimą.
4. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos 2017 m. kovo 2 d. raštu negalėjo ir nebuvo remtasi UAB „CIVITTA“ atliekant skulptūrų vertinimą bei atsakovui priimant ginčijamą sprendimą, kadangi šis raštas parengtas jau po Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-3607-821/2016 priėmimo. Taigi šis raštas negali būti laikomas pagrindžiančiu atsakovo sprendime nurodytą pareiškėjo skulptūrų rinkos kainą. Šiame rašte apskritai nepasisakoma apie konkrečią pareiškėjo skulptūrų kainą, tiesiog nurodoma, kad kaina galėtų būti nustatoma pagal panašių medžio skulptūrų pardavimo kainas rinkoje. Taigi šiuo atveju nepateikiama jokia aiški ar galima konkreti skulptūrų rinkos vertė.
5. Nepagrįsti argumentai, kad pareiškėjo įrengtos skulptūros yra menkos meninės vertės, techniškai prastai atliktos. Paramos skyrimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato, kokie meniniai reikalavimai taikomi skulptūroms. To pareiškėjui taip pat nenurodė ir NMA (t. y. prieš projekto įgyvendinimą nebuvo prašoma su NMA suderinti skulptūrų eskizus ar pan.). Galiausiai nepateikti jokie paaiškinimai, kaip skulptūrų meninė vertė – techninis skulptūrų atlikimas, lemia skulptūros rinkos kainą. Todėl tokio pobūdžio paaiškinimai (svarstymai apie meninę vertę, techninį atlikimą) nepatvirtina to, kad pareiškėjo įrengtų skulptūrų vertė yra mažesnė nei nurodė pareiškėjas, juo labiau, kad vienos skulptūros vertė yra 404,74 Eur.
6. Teismo posėdžio metu kaip specialistas apklaustas J. R. taip pat nepasisakė apie konkrečią pareiškėjo įrengtų skulptūrų kainą, jis pateikė tik savo vertinimą apie pareiškėjo skulptūrų meninę vertė, techninį atlikimą. Tačiau šie paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi J. R. yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos vadovas, o ši organizacija savo vertinimą šioje byloje jau buvo pateikusi (minėtame 2017 m. kovo 2 d. rašte). Be to, pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl specialisto kvietimo į teismo posėdį, pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo pasirinkto specialisto kandidatūrą.
7. Lietuvos tautodailininkų sąjungos atstovo nurodyta skulptūros sukūrimo kaina – 500 Eur (pagal pateiktą nuotrauką, kurioje užfiksuota skulptoriaus R. Z. sukurta skulptūra), negali būti vertinama kaip tam tikras atskaitos taškas, sprendžiant dėl pareiškėjo įsigytų medinių skulptūrų vertės šioje byloje, kadangi įprastinio komercinio sandorio atveju analogiškos (panašios) skulptoriaus R. Z. skulptūros sukūrimo kaina siekia 3 000 Eur (bei visos kitos papildomos išlaidos).
8. Atnaujinus bylos nagrinėjimą pareiškėjas papildomai prašė pirmosios instancijos teismo sudaryti galimybę pateikti prašymą dėl specialisto kvietimo, pateikti paaiškinimus dėl pareiškėjo įrengtų skulptūrų vidutinės rinkos kainos (nustatyti terminą, per kurį pareiškėjas galėtų surasti reikalingos kompetencijos turintį asmenį ir pateikti jo paaiškinimus), tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino šio pareiškėjo prašymo, taip užkirsdamas kelią pareiškėjui papildomai įrodinėti įrengtų skulptūrų vertės pagrįstumą.
9. Pareiškėjo klausimai dėl skulptūrų kainos (kurie teismo pripažinti ydingai suformuluotais) buvo pateikti siekiant patvirtinti faktą, kad 1 450 Eur kaina už medinę skulptūrą (atitinkamų matmenų, medžiagiškumo ir t. t.) yra reali ir pagrįsta. Pareiškėjas teismui pateikė ir papildomus to įrodymus, tačiau dėl jų pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė. Pareiškėjas kreipėsi su papildomais paklausimais į medines menines skulptūras gaminančius skulptorius bei gavo atsakymus, jog vienos skulptūros, pagamintos iš ąžuolo, apie 1,5 – 2 m aukščio, apie 0,4 – 0,7 m pločio ir atspindinčios gamtos ar pan. vaizdus (pvz., pelėda, kiškis, gervė ir pan.), kaina siekia 1 000 Eur – 4 000 Eur (į šią kainą įeina skulptūrų pristatymas, pastatymas (įrengimas) bei paruošimas naudoti lauko sąlygomis), kas patvirtina, jog tokio pobūdžio medinių skulptūrų kaina, kokias įrengė pareiškėjas, yra ženkliai didesnė nei nurodė NMA. Pareiškėjas teismui taip pat pateikė 2017 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos dailininkų sąjungos raštą „Dėl medinių skulptūrų“, kuriame Lietuvos dailininkų sąjunga, įvertinusi pateiktas medinių skulptūrų fotonuotraukas bei atsižvelgusi į tai, kad skulptūras, be kita ko, reikėjo transportuoti, pastatyti, paruošti naudoti lauke, impregnuoti, sumokėti mokėtinus mokesčius ir padengti kitas išlaidas, daro išvadą, jog už kiekvieną iš medinių skulptūrų pagrįstai galėjo būti mokama 1 450 Eur. Šį atsakymą pareiškėjui pateikė specialių žinių ir atitinkamą kompetenciją turintis subjektas. Pirmosios instancijos teismas apie šiame rašte išdėstytas aplinkybes taip pat nepasisakė.
10. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek NMA mažiausią kainą siejo su vidutine rinkos kaina, tačiau paramos gavėjui objektyviai nustatyti pačią mažiausią kainą nėra galimybių (ką patvirtina ir NMA (UAB „CIVITTA“) atliktas skulptūrų rinkos nustatymas). Tai padaryti galima tik kreipiantis į visus prekių pardavėjus ir (ar) paslaugų teikėjus, tačiau tokių veiksmų atlikimas faktiškai yra neįmanomas, t. y. pareikalautų neproporcingai didelių išlaidų bei laiko ir pastangų sąnaudų.
11. Pareiškėjas tinkamai pagrindė ir įrodė, jog jo nurodyta skulptūrų kaina yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju neaišku ir nesuprantama, kokias duomenimis (įrodymais) remiantis nustatyta konkreti ginčijamame atsakovo sprendime nurodyta pareiškėjo įrengtų skulptūrų kaina.
17. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Lietuvos tautodailininkų sąjunga rengia regionines, respublikines, konkursines parodas, plenerus, kuriuose tautodailininkų kūriniai paprastai vertinami pagal jų tradiciškumą bei nacionalinį pripažinimą ir atrenkami respublikinėms, tarptautinėms parodoms ir premijoms gauti, nes tokie tautodailininkų kūriniai turi didelę meninę ir išliekamąją vertę. Todėl šiuo atveju ši specialioji meno institucija nurodė, jog pareiškėjo drožiniai tautodailės ir tradicinės liaudies skulptūros požiūriu yra menkos meninės vertės, stokojantys techninio ir technologinio profesionalumo, todėl vertintini, kaip mėgėjiška saviraiška. Tautodailininkų sąjunga nurodė, kad sunku įžvelgti darbų, pateiktų nuotraukose, meninę ir išliekamąją vertę, todėl tokių skulptūrų kaina galėtų būti vertinama pagal panašių medžio drožinių pardavimo kainas rinkoje. Analogiškus motyvus teismo posėdžio metu pateikė J. R., t. y. paaiškino, jog ginčui aktualios skulptūros yra menkos meninės vertės, techniškai prastai atliktos. J. R. teismo posėdžio metu pakomentavo pareiškėjo įrengtas skulptūras ir, be kita ko, pateikė lyginamąjį ginčo skulptūrų su kitomis skulptūromis vertinimą (byloje pateiktos kitų skulptūrų nuotraukos), atsižvelgiant į skulptūrų techniką, gamybą ir kitus požymius, galinčius lemti skulptūrų, kaip projekto investicijos, kainą.
2. Pareiškėjo teiginiai, jog nėra duomenų, kas ir kokiu būdu nustatė skulptūrų vertę, yra neteisingi, nes NMA 2016 m. kovo 24 d. pateikė UAB „CIVITTA“ papildomą dokumentą – atliktų darbų apklausos pažymą su paaiškinimu, kuriuo remiantis, galima matyti, kaip buvo nustatyta skulptūrų vidutinė rinkos kaina ir nurodė, kad skulptūrų vidutinė rinkos kaina nustatyta apklausus ne mažiau nei tris tiekėjus (liaudies meistrus), galinčius pateikti numatytus investicijų objektus pagal projekto vykdytojo pirkimo organizavimo dokumentuose apibrėžtus techninius reikalavimus. Ataskaitoje nurodomos galutinės investicijų objektų rinkos kainos apskaičiuotos į kainą įtraukiant transportavimo, montavimo ir kitas išlaidas. Apklausiant tiekėjus, visi duomenys dėl skulptūrų buvo pateikti būtent tokie, kokius nurodė pareiškėjas savo pirkimo dokumentuose, teiktuose su mokėjimo prašymu. Pažymoje nurodyta, kad UAB „CIVITTA“ konsultacijų su liaudies meistrais metu nustatyta, jog skulptūrų kaina priklauso nuo skulptūrai sukurti panaudoto medžiagų (šiuo atveju ąžuolo medienos) kiekio, skirto laiko, todėl praktikoje skulptūrų kaina priklauso nuo medienos ilginio metro kainos, kaip nurodyta apklausos pažymoje. UAB „CIVITTA“ atliktos apklausos metu buvo vertinama, kad skulptūros yra pagamintos iš ąžuolo medienos, įrengiamų skulptūrų skersmuo gali būti nuo 0,4 m iki 0,7 m (didesnio skersmens ąžuolo mediena ženkliai padidina žaliavinės medžiagos kainą), jos pagamintos liaudies meistro dirbtuvėje, pritaikytos laikyti lauko sąlygomis. Pažymoje pažymėta, kad skulptūros – nestandartiniai, individualūs ir vienetiniai investicijų objektai (taigi į šiuos kriterijus buvo atsižvelgta). NMA skundžiamą sprendimą priėmė įvertinusi Ataskaitos duomenis, pareiškėjo pateiktus dokumentus bei patikros vietoje surinktą informaciją.
3. NMA niekada neteigė, kad pareiškėjas įsipareigojo įrengti meninę vertę turinčias skulptūras, tačiau reikalauti NMA išmokėti visą prašomą sumą už skulptūras, kurios turi daug analogų rinkoje, o jų vertę galima palyginti su kitomis, panašiomis tiek forma, tiek medžiagiškumo prasme, skulptūromis, bei atlikus rinkos analizę ir nustačius daug žemesnes kainas negu pareiškėjas deklaruoja, iš pareiškėjo pusės nėra sąžininga.
4. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, įgyvendino ABTĮ 81 straipsnyje numatytą teismo aktyvumo principą, kurio nebuvimą kaip esminį trūkumą pirmame bylinėjimosi rate Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas buvo nurodęs 2017 m. gegužės 9 d. nutartyje, t. y. buvo pasitelktas specialistas, turintis reikiamų žinių tautodailėje. Specialisto kompetencija nėra pagrindo abejoti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

18. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
19. Apeliantas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo dalimi, kuria nepanaikintas Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015 m. gegužės 25 d. sprendimas Nr. BRK-5196 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dėl paramos už pareiškėjo įrengtas skulptūras (14 vnt.) sumažinimo. Taigi, šios bylos nagrinėjimo dalykas – ar tinkamai atsakovas ir jo išvadoms pritaręs teismas nustatė skulptūrų vidutinę rinkos kainą.
20. Visų pirma, teismas pažymi, kad Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos nuomonė (VI t., b. l. 50), kad ginčo drožiniai yra menkos meninės vertės, dažnai stokojantys techninio ir technologinio profesionalumo, vertintini kaip mėgėjiška saviraiška, sunku įžvelgti jų meninę ir išliekamąją vertę, yra pateikta kompetentingo subjekto. Ši nuomonė yra pareikšta apžiūrėjus skulptūras. Todėl teismas vertina, kad byloje įrodyta, jog ginčo skulptūros yra menkos meninės vertės.
21. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos nuomone (VI t., b. l. 50), skulptūrų kaina galėtų būti vertinama pagal panašių medžio drožinių pardavimo kainas rinkoje. Šiai pozicijai Lietuvos vyriausias administracinis teismas pritaria, įvertinęs tai, kad ginčo skulptūros yra menkos meninės vertės ir jų rinkoje yra daug.
22. Atsakovas ir jo išvadoms pritaręs Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo įrengtų skulptūrų vidutinę rinkos kainą nustatė vadovaudamasis ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-112 (II t., b. l. 23–27) ir tiekėjų apklausos pažyma dėl medinių skulptūrų kainos (V t., b. l. 74), kurios pagrindu ir buvo parengta Ataskaita dėl skulptūrų vidutinės rinkos kainos.
23. Apeliantas teigia, kad Ataskaitoje nurodyta, jog nustatyta pareiškėjo įrengtų skulptūrų (14 vnt.) vidutinė rinkos vertė siekia 5 666,38 Eur (19 564,86 Lt), be PVM, t. y. vienos skulptūros vertė – 404,74 Eur; tuo tarpu Pažymoje nurodyta, jog vidutinė vienos skulptūros kaina – 432,85 Eur (1 494, 56 Lt); Ataskaitoje nurodyta vienos skulptūros vidutinė rinkos kaina yra 28,11 Eur mažesnė nei nurodyta Pažymoje; šis skirtumas (neatitikimas) nėra paaiškintas jokiais byloje esančiais dokumentais, taip pat šio skirtumo (neatitikimo) pagrindo teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti ir NMA. Teismas susipažinęs su byloje esančiais įrodymais vertina, kad šie apelianto argumentai yra pagrįsti. Paminėtų prieštaravimų atsakovas nepaaiškino ir atsiliepime į apeliacinį skundą.
24. Apeliantas taip pat teisingai nurodo, kad Pažymoje vienu atveju nurodoma, kad skulptūrų kaina skaičiuojama su pristatymu, kitoje Pažymos vietoje kaina nurodoma kad be pristatymo.
25. Be to, Pažymoje nurodyta, jog pateikiama kaina už 1 m, bet iš bylos medžiagos neaišku, koks yra bendras skulptūrų ilgis. Nėra aišku, ar Pažymoje buvo įvertintas skulptūrų pastatymo sąnaudos. Teismo nuomone, pareiškėjo įrengtų skulptūrų vidutinė rinkos kaina buvo nustatinėjama atmestinai ir pažeidžiant viešojo administravimo subjektų veiklai keliamus reikalavimus. Nustatyti prieštaravimai ir netikslumai yra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamo atsakovo sprendimo dalį dėl paramos už pareiškėjo įrengtas skulptūras (14 vnt.) sumažinimo.
26. Apeliantas teigia, kad NMA naudojamas metodas skulptūrų vidutinei rinkos kainai nustatyti yra netinkamas. Šiuos apelianto argumentus teismas atmeta, kadangi jie nėra pagrįsti teise. Bet kartu teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog skulptūrų vertė buvo nustatoma realiai neįvertinus pačių įrengtų skulptūrų, nors, kaip minėta, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos nuomone, skulptūrų kaina galėtų būti vertinama pagal panašių medžio drožinių pardavimo kainas rinkoje. Akivaizdu, kad skulptūros, nors būdamos menkos meninės vertės, gali būti padaromos naudojant įvairią techniką ir technologijas, t. y. gali reikšmingai skirtis sugaištas darbo laikas. Teismo vertinimu, vidutinės rinkos kainos nustatymas, kai vertė nustatoma apklausiamiems asmenims apžiūrėjus kūrinius, ženkliai padidina įrodymo patikimumą.
27. Apelianto nurodyti jo paties surinkti ir teismui pateikti įrodymai dėl galimos skulptūrų vertės yra sąlyginiai, menkai motyvuoti ir abejonių dėl skulptūrų rinkos kainos neišsklaido.
28. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog neteisėta yra ir skundžiamo NMA sprendimo dalis dėl skulptūrų. Teismas, įvertinęs tai, kad neskundžiama sprendimo dalimi teismas įpareigojo Nacionalinę mokėjimo agentūrą iš naujo apskaičiuoti pareiškėjui skiriamos paramos sumą, sprendžia, kad tikslinga klausimą dėl skulptūrų vertės perduoti iš naujo spręsti ne teismui bet NMA.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo J. K. R. apeliacinį skundą patenkinti.

panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo dalį, kuria teismas paliko galioti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. BRK-5196 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dėl paramos už pareiškėjo įrengtas skulptūras (14 vnt.) sumažinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:

pareiškėjo J. K. R. skundą patenkinti iš dalies, panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. BRK-5196 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį, kurioje sumažinta parama pareiškėjo įrengtoms skulptūroms (14 vnt.) ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą iš naujo apskaičiuoti pareiškėjui skiriamą paramos sumą už įrengtas skulptūras (14 vnt.).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius