Baudžiamoji byla Nr. 1-68-360/2022

                                                                  Proceso Nr. 1-04-2-00164-2019-0

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 

   1.2.14.7.2.1.; 1.2.17.12.1.; 1.2.17.12.2.;

   1.2.17.13.; 2.3.6.4.1. (S)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. liepos 29 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas,

sekretoriaujant Sabinai Vigelytei, Karolinai Gaubaitei, Linai Gricienei,

dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,

kaltinamiesiems S. L., R. Ž.,

gynėjams advokatams Arūnui Ivanciui, Raimondui Kivyliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 209 str., 208 str. 2 d., padarymu.

R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi, neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 184 str. 2 d., 208 str. 1 d., 208 str. 2 d., 209 str., padarymu,

                                                        

n u s t a t ė:

 

S. L. sąmoningai blogai valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, tai yra jis faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Ž., iki 2015-09-15 juridiškai nesusijusio su šia bendrove darbo santykiais, iniciatyva nuo 2010-07-20 iki 2015-09-14 būdamas paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), formaliu direktoriumi, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatą, numatančią, kad „bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, kaip formalus direktorius kartu su faktiniu vadovu R. Ž. nuo 2010-07-20 būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimą ir bendrovės tikslų įgyvendinimą, kartu su R. Ž. sąmoningai blogai valdydamas bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, o būtent:

S. L. kartu su R. Ž. žinant, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė nuo 2011-11-07, kai R. Ž. iniciatyva jis (S. L.) su Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovais pasirašė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuostolingą cisternų nuomos sutartį Nr. 15/8PTK-JUSH/2011, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi geležinkelio cisternas, tinkamas naftos produktams pervežti, blogėjo, o 2011-11-07 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ trumpalaikės skolos viršijo bendrovės turimo trumpalaikio turto vertę (- 78 299 Eur), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraščio „Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) skolos tiekėjams JAV doleriais“ abiem žinant, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ auga ir 2011-12-31 sudarė 17 040 JAV dolerių (13 173,82 Eur), 2012-12-31 sudarė 339 079,12 JAV dolerio (255 919,89 Eur), o visos bendrovės sąnaudos iš vagonų nuomos 2013 metais sudarė 3 304 898 Eur, o bendrovės pajamos iš vagonų nuomos buvo 694 478 Eur, t. y. bendrovės nuostoliai iš vagonų nuomos sudarė 2 610 420 Eur sumą, abiem žinant, kad 2013-03-04 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ finansinė (ekonominė) padėtis sunki ir bendrovė 2013-03-04 yra nemoki, nedengdama kreditoriui – įmonei „(duomenys neskelbtini)“ susidariusios skolos, R. Ž. iniciatyva S. L. su ūkininku I. A. pasirašė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuostolingą 2013-03-04 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-11-07 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1 priedą, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2018-12-31 I. A. suteikė piniginę 291 000 Eur paskolą, pinigus pervesdama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į I. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2013-05-15 pervesta 60 000 Eur, 2013-06-03 pervesta 100 000 Eur, 2013-06-12 pervesta 30 000 Eur, 2013-12-09 pervesta 101 000 Eur). Po šios paskolos sutarties sudarymo iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ gavę 2013-06-28 pranešimą Nr. STR/7-3188 dėl skolos – 1 879 467,87 grąžinimo išdėstymo, o jam (S. L.) 2013-08-07 raštu Nr. JSH-13/014 patvirtinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kuris 2013-06-30 sudarė 2 348 252,94 JAV dolerio sumą, toliau S. L. su R. Ž. nesirūpino tinkamu 2013-03-04 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų vykdymu ir 2013-06-30–2015-04-30 laikotarpiu, bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašius PVM sąskaitas faktūras I. A. dėl palūkanų mokėjimo, nereikalavo iš I. A. mokėti palūkanų – 18 639,14 Eur ir paskolos likučio – 169 359,60 Eur, iš viso 187 998,74 Eur, bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. 

Taip S. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ formalus direktorius, kartu su faktiniu bendrovės direktoriumi R. Ž. laikotarpiu nuo 2010-07-20 iki 2015-09-14 sąmoningai blogai valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams: A. G. – 319,01 Eur, A. J. – 587,61 Eur, S. L. – 975,47 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 4 833,27 Eur, VĮ Turto bankui – 162 792,89 Eur, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ – 34 178,26 Eur, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ – 54 233,95 Eur, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ – 2 760,73 Eur, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ – 2 501 767,67 Eur, iš viso 2 762 448,86 Eur.

Be to, S. L. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, iššvaistė bendrovės turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams, tai yra jis faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Ž., iki 2015-09-15 juridiškai nesusijusio su šia bendrove darbo santykiais, iniciatyva nuo 2010-07-20 iki 2015-09-14 būdamas paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), formaliu direktoriumi ir pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatą, numatančią, kad „bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, kaip direktorius, kartu su faktiniu vadovu R. Ž. nuo 2010-07-20 būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimą bei bendrovės tikslų įgyvendinimą, iš VĮ Registrų centro teikiamų balansų abiem žinant, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ per vienerius metus mokėtinos sumos viršija bendrovės per vienerius metus gautinas sumas ir 2011-12-31 mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra 174 632 Eur, 2012-12-31 mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra 497 085 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraščio „Sąskaita Nr. 443 skolos tiekėjams JAV doleriais“ abiem žinant, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudos iš vagonų nuomos 2013 metais sudarė 3 304 898 Eur, o bendrovės pajamos iš vagonų nuomos sudarė 694 478 Eur, t. y. bendrovės nuostoliai iš vagonų nuomos sudarė 2 610 420 Eur sumą, abiem žinant, kad 2013-03-04 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ finansinė (ekonominė) padėtis buvo sunki ir bendrovė 2013-03-04 yra nemoki, R. Ž. iniciatyva su ūkininku I. A. pasirašė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuostolingą 2013-03-04 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-11-07 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1 priedą, pagal kuriuos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į I. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-05-15 buvo pervesta 60 000 Eur, 2013-06-03 buvo pervesta 100 000 Eur, 2013-06-12 buvo pervesta 30 000 Eur, 2013-12-09 buvo pervesta 101 000 Eur, iš viso pervesta 291 000 Eur.

Taip S. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kartu su faktiniu bendrovės direktoriumi R. Ž., UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-03-04 esant sunkios ekonominės padėties ir nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, laikotarpiu nuo 2013-05-15 iki 2013-12-09 iššvaistė 291 000 Eur vertės bendrovės turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė 291 000 Eur turtinės žalos bendrovės kreditoriams.

R. Ž. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, iššvaistė bendrovės turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams, tai yra jis nuo 2015-09-21 iki 2016-01-19, kai Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorius, laikotarpiu nuo 2010-07-20 iki 2015-09-21, kai darbuotojas S. L., dirbęs bendrovėje nuo 2009-11-03 iki 2015-09-14, jo (R. Ž.) iniciatyva buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ formaliu direktoriumi, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis direktorius, nors juridiškai darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2015-09-15 nebuvo susijęs, ir pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatą, numatančią, kad „bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, kaip faktinis vadovas kartu su paskirtu formaliu direktoriumi S. L. nuo 2010-07-20 būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimą bei bendrovės tikslų įgyvendinimą, iš VĮ Registrų centro teikiamų balansų abiem žinant, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ per vienerius metus mokėtinos sumos viršija bendrovės per vienerius metus gautinas sumas ir 2011-12-31 mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra minus 174 632 Eur, 2012-12-31 mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra minus 497 085 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraščio „Sąskaita Nr. 443 skolos tiekėjams JAV doleriais“ abiem žinant, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudos iš vagonų nuomos 2013 metais sudarė 3 304 898 Eur, o bendrovės pajamos iš vagonų nuomos buvo 694 478 Eur, t. y. bendrovės nuostoliai iš vagonų nuomos sudarė 2 610 420 Eur sumą, abiem žinant, kad 2013-03-04 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ finansinė (ekonominė) padėtis sunki ir bendrovė 2013-03-04 yra nemoki, jis (R. Ž.) 2013 metais tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje su ūkininku I. A. aptarė paskolos suteikimo I. A. sąlygas, dėl to jo (R. Ž.) iniciatyva S. L. su ūkininku I. A. pasirašė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuostolingą 2013-03-04 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-11-07 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1 priedą, pagal kuriuos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į I. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-05-15 buvo pervesta 60 000 Eur, 2013-06-03 buvo pervesta 100 000 Eur, 2013-06-12 buvo pervesta 30 000 Eur, 2013-12-09 buvo pervesta 101 000 Eur, iš viso pervesta 291 000 Eur.

Taip R. Ž., būdamas faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kartu su formaliu bendrovės direktoriumi S. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-03-04 esant sunkios ekonominės padėties ir nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, laikotarpiu nuo 2013-05-15 iki 2013-12-09 iššvaistė 291 000 Eur vertės bendrovės turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė 291 000 Eur turtinės žalos bendrovės kreditoriams.

Be to, R. Ž. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, užtikrino kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, tai yra jis nuo 2015-09-21 iki 2016-01-19, kai Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorius, laikotarpiu nuo 2010-07-20 iki 2015-09-21, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas S. L. jo (R. Ž.) iniciatyva buvo paskirtas bendrovės formaliu direktoriumi, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis direktorius, nors juridiškai darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2015-09-15 nebuvo susijęs, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatą, numatančią, kad „bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimą ir bendrovės tikslų įgyvendinimą, iš VĮ Registrų centro teikiamų balansų žinodamas, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ per vienerius metus mokėtinos sumos viršija bendrovės per vienerius metus gautinas sumas ir 2011-12-31 mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra minus 174 632 Eur; 2012-12-31 mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra minus 497 085 Eur; 2013-12-31 mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra minus 1 103 409 Eur; 2014-12-31 mokėtinų ir gautinų sumų skirtumas yra minus 1 122 757 Eur, žinodamas, kad nuo 2013-03-04 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ finansinė (ekonominė) padėtis yra sunki ir bendrovė yra nemoki, žinodamas apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 metų gruodžio mėnesio susidariusias skolas savo kreditoriams: A. G., A. J., S. L., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, VĮ Turto bankui, įmonei „(duomenys neskelbtini)“, įmonei „(duomenys neskelbtini)“, įmonei „(duomenys neskelbtini)“, įmonei „(duomenys neskelbtini)“, nesilaikė 2000-07-18 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio „Atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo“ 1 dalies nurodymų ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė: 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido įmonei „(duomenys neskelbtini) “ visas reikalavimo teises į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 132 421,47 Eur (148 351,78 JAV dolerio) skolą bendrovei; 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido įmonei „(duomenys neskelbtini) “ visas reikalavimo teises į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 27 688,45 Eur skolą bendrovei.

Taip R. Ž., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ esant sunkios ekonominės padėties ir nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, užtikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – įmonės „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimą ir dėl to padarė 160 109,92 Eur turtinę žalą likusiems kreditoriams.

Be to, R. Ž. sąmoningai blogai valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, taip pat iššvaistė jo žinioje buvusią didelės vertės svetimą turtinę teisę, tai yra jis nuo 2015-09-21 iki 2016-01-19, kai Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorius, laikotarpiu nuo 2010-07-20 iki 2015-09-21, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas S. L., dirbęs bendrovėje nuo 2009-11-03 iki 2015-09-14, jo (R. Ž.) iniciatyva buvo paskirtas bendrovės formaliu direktoriumi, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis direktorius, nors juridiškai darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2015-09-15 nebuvo susijęs, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatą, numatančią, kad „bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, kaip faktinis vadovas kartu su formaliu direktoriumi S. L. nuo 2010-07-20 būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimą bei bendrovės tikslų įgyvendinimą, kartu su S. L. sąmoningai blogai valdydamas bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams ir iššvaistė jo (R. Ž.) žinioje buvusią didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę teisę, o būtent:

R. Ž. kartu su S. L. žinant, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė nuo 2011-11-07, kai R. Ž. iniciatyva S. L. su Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovais pasirašė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuostolingą cisternų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi geležinkelio cisternas, tinkamas naftos produktams pervežti, blogėjo, o 2011-11-07 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ trumpalaikės skolos viršijo bendrovės turimo trumpalaikio turto vertę (minus 78 299 Eur), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraščio „Sąskaita Nr. 443 skolos tiekėjams JAV doleriais“ abiem žinant, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ auga ir 2011-12-31 sudarė 17 040 JAV dolerių (13 173,82 Eur), 2012-12-31 sudarė 339 079,12 JAV dolerio (255 919,89 Eur), kad visos bendrovės sąnaudos iš vagonų nuomos 2013 metais sudarė 3 304 898 Eur, o bendrovės pajamos iš vagonų nuomos buvo 694 478 Eur, t. y. bendrovės nuostoliai iš vagonų nuomos sudarė 2 610 420 Eur sumą, abiem žinant, kad 2013-03-04 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ finansinė (ekonominė) padėtis sunki ir bendrovė 2013-03-04 yra nemoki, nedengdama kreditoriui – įmonei „(duomenys neskelbtini)“ susidariusios skolos, jo (R. Ž.) iniciatyva S. L. su ūkininku I. A. pasirašė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuostolingą 2013-03-04 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-11-07 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1 priedą, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2018-12-31 I. A. suteikė piniginę 291 000 Eur paskolą, pinigus pervesdama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į I. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2013-05-15 pervesta 60 000 Eur, 2013-06-03 pervesta 100 000 Eur, 2013-06-12 pervesta 30 000 Eur, 2013-12-09 pervesta 101 000 Eur). Po šios paskolos sutarties sudarymo, iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ gavę 2013-06-28 pranešimą Nr. STR/7-3188 dėl skolos – 1 879 467,87 grąžinimo išdėstymo, o S. L. 2013-08-07 raštu Nr. JSH-13/014 patvirtinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kuris 2013-06-30 sudarė 2 348 252,94 JAV dolerio, toliau R. Ž. su S. L. nesirūpino tinkamu 2013-03-04 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų vykdymu ir 2013-06-30–2015-04-30 laikotarpiu, bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašius PVM sąskaitas faktūras I. A. dėl palūkanų mokėjimo, nereikalavo iš I. A. mokėti palūkanų – 18 639,14 Eur ir paskolos likučio – 169 359,60 Eur, iš viso 187 998,74 Eur, bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Toliau R. Ž., nuo 2015-09-21 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, žinodamas apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skolas kreditoriams, sudarė 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžintinai ir be papildomų sąlygų perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teises į I. A. 190 891,93 Eur skolą Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės įmonei „(duomenys neskelbtini)“, su kuria bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ jokių ūkinių, finansinių sandorių niekada neturėjo, ir taip iššvaistė jo žinioje buvusią didelės vertės svetimą turtinę teisę į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2013-03-04 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-11-07 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1 priedą ūkininkui I. A. paskolintų lėšų likutį – 190 891,93 Eur.

Taip R. Ž. laikotarpiu nuo 2010-07-20 iki 2015-09-21 kaip faktinis direktorius kartu su paskirtu formaliu direktoriumi S. L. ir laikotarpiu nuo 2015-09-21 iki 2016-01-19 kaip bendrovės direktorius, iki 2016-01-19 sąmoningai blogai valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nulėmė jos bankrotą, dėl to 2016-01-19 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bendrovei buvo iškelta bankroto byla, o 2019-04-17 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bankrutavusios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu, dėl to padarė didelės turtinės žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams: A. G. – 319,01 Eur, A. J. – 587,61 Eur, S. L. – 975,47 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 4 833,27 Eur, VĮ Turto bankui – 162 792,89 Eur, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ – 34 178,26 Eur, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ – 54 233,95 Eur, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ – 2 760,73 Eur, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ – 2 501 767,67 Eur, iš viso 2 762 448,86 Eur, o sudarydamas 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iššvaistė jo (R. Ž.) žinioje buvusią didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę teisę į 190 891,93 Eur.

Kaltinamasis S. L. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad jis nėra kaltas, buvo tik formalus direktorius, ūkinės veiklos nevykdė, faktinis vadovas buvo R. Ž.. Daugiau neturi ką pasakyti. Jokių sprendimų valdant įmonę nedarė. Buvo formalus direktorius, nes jo paprašė R. Ž., reikėjo įmonės vadovo. Sutiko ir viskas, dirbo kaip visada tą patį darbą, tai yra buvo ekspeditorius. Iki tol irgi dirbo ekspeditoriumi. Nežino, kodėl R. Ž. pats nebuvo direktorius. Jo neklausė. Jokios materialinės naudos negavo už tai, kad buvo paskirtas direktoriumi. Atlyginimas nepasikeitė, liko tas pats. Įmonės finansine padėtimi nesidomėjo. Kai jam skambindavo, visą informaciją perduodavo R. Ž.. Viską spręsdavo R. Ž., visus mokėjimų ir skolų klausimus. Nepamena, kas buvo bendrovės buhalteris, kai jis jau buvo paskirtas direktoriumi, daug jų pasikeitė. Paskutinė buvo A. G.. Jis į darbą nieko nepriimdavo ir nieko į pareigas neskirdavo.

 Bendrovės patalpos buvo „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, paskui „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje. Jis nežino, kodėl įmonė buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini) . Jis su bendrovės įregistravimu nesusijęs. Buhalterija turėjo atskirą kabinetą tose pačiose patalpose.

Jam R. Ž. pasakė, kad reikia pasirašyti paskolos sutartį su ūkininku I. A., kad grąžins su palūkanomis, jis ir pasirašė. Anksčiau I. A. nepažinojo, yra matęs jį du kartus. Su I. A. apie paskolos sutartį nekalbėjo. Nežino, kodėl paskui reikėjo pasirašyti šios paskolos sutarties priedą. Jis nežino, kaip I. A. buvo susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis pasirašė paskolos sutartį, nes jam liepė pasirašyti. Tai nebuvo bloga sutartis. Jis sprendimų nedarydavo, tik pasirašė. Apie sutartį su R. Ž. nesikalbėjo, pasakė, kad reikia pasirašyti, ir pasirašė. Buvo numatytos palūkanos, kaip suprato, dalis paskolos buvo grąžinta.

2015 metais įmonė veiklos nebevykdė, atlyginimų darbuotojams nebemokėjo, todėl jis išėjo iš darbo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ekspedijavimo darbus, nuomojosi transportą ir vežė naftos produktus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naftos produktus perveždavo geležinkelio transportu, šaldytą žuvį – šaldytuvais. Jis važiuodavo į muitinę, uostą, jo darbas buvo susijęs su krovimu, važiuodavo paimti važtaraščių. Pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo gal porą lengvųjų automobilių ir mikroautobusiuką. Savo vagonų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, nuomojosi iš Estijos, Latvijos įmonių. Vagonus dažniausiai nuomojosi iš Estijos ir Latvijos įmonių. Didžiausias įsiskolinimas buvo Estijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“, tai gana didelė įmonė, ji turėjo daug vagonų.

Vienu metu bendrovėje dirbo 6–7 darbuotojai. Buvo buhalterija, vadybininkai, ekspeditoriai. Projektų vadovė buvo Ž., ji yra R. Ž. žmona. Ekspedicinę veiklą jis supranta kaip santykius su muitine, deklaravimą, jie deklaruodavo viską per muitinės tarpininkus. Krovinys priklausė kitam asmeniui, ne UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie tik perveždavo krovinį. Klientai mokėjo už vežimo paslaugas (mokėjo siuntėjas arba gavėjas). Už vagonų nuomą „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kroviniai buvo gabenami kitų įmonių, jie tik pateikdavo cisternas pakrauti, mokėdavo pagal geležinkelio tarifus. Paskui klientas pagal sutartį šias paslaugas apmokėdavo. Pinigai, išleisti vagonų nuomai, turėjo grįžti iš siuntėjo arba gavėjo. Išlaidas turėjo apmokėti užsakovas. Jis balansų nesudarinėdavo, tik pasirašydavo, jei reikėdavo.

Žino, kad buvo sulaikyti vagonai Maskvoje, kodėl, nežino. Mano, kad vagonai buvo išnuomoti iš Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Vagonai buvo areštuoti 2–3 metus, taip girdėjo, bet jis nieko nesprendė. Dėl visko sprendė R. Ž..

2015-06-05 į bendrovės patalpas atėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) darbuotojai, darė kratą. Visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai kratos metu buvo paimti FNTT darbuotojų. Buvo paimtos laikmenos, išimtos iš kompiuterių. Jei paimtos laikmenos, tai turbūt buvo paimta ir elektroninė korespondencija. Telefonai nebuvo paimti, buvo sulaikyti, baigę kratą telefonus grąžino. Po kratos buvo padėti kiti kompiuteriai, viską darė iš naujo, bet nelabai pamena. Po kratos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebevykdė įprastos veiklos. Jau iki kratos veikla nebevyko, vieni vagonai buvo sulaikyti, kiti buvo grąžinami „(duomenys neskelbtini)“. Jam kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui jokių informacinių laikmenų negrąžino, nepranešė, kad byla nutraukta. Kratos protokolą pasirašė visi, kurie buvo kratos metu. Negali pasakyti, kokie buvo dokumentai paimti, sumetė į krūvas ir išvežė.

Bankroto administratorius prašė pateikti dokumentus, bet jis pasakė, kad viskas paimta, o rugsėjo 15 dieną jis jau išėjo iš darbo. Jokių dokumentų neturėjo ir bankroto administratoriui pateikti negalėjo. Jo išsilavinimas aukštasis (teisė ir muitinės veikla).

Kaltinamasis R. Ž. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė tarptautiniais pervežimais, tarptautine veikla. Įmonė yra Lietuvos, bet iš esmės ji užsiėmė tarptautiniu pervežimu, logistika ir ekspedicija. 3 kreditoriai buvo pagrindiniai iš 6 kreditorių. Kad teismui būtų aiškiau, nubraižė ant lentos grafiką, jame pavaizduota, ką veikė „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės veikla buvo vykdoma Latvijoje, Lietuvoje, Klaipėdos uoste, Liepojos uoste, terminaluose. „(duomenys neskelbtini)“ vykdant veiklą kroviniai vykdavo iš Klaipėdos per Baltarusiją, Rusiją, Tadžikistaną į Afganistaną ir per Uzbekistaną į Afganistaną, taip pat per Azerbaidžaną, Turkistaną į Afganistaną. Be to, kroviniai vykdavo į terminalus, tai yra iš Kazachstano, iš Rusijos ir iš Baltarusijos važiuodavo kroviniai. Pati „(duomenys neskelbtini)“ vykdydavo visų krovinių kontrolę, nuomodavosi vagonus, turėjo sutartis su visų nurodytų šalių geležinkeliais. Jeigu būdavo neįmanoma pasirašyti sutarties tiesiogiai su geležinkeliais, turėdavo pasirašyti sutartis su ekspedicinėmis bendrovėmis, kurios turi tas sutartis su įvairių šalių geležinkeliais. Savaime suprantama, kad įmonės apyvarta ir mastas dideli, vienas krovinys yra apie 2,5–3 tūkstančiai tonų ir tai yra šimtai milijonų dolerių per metus. Vien pervežimo kaštai dideli.

2020-03-03 jis buvo FNTT apklaustas kaip liudytojas. Kaltinamajame akte surašyta apklausa, jo manymu, ne taip giliai atspindi pačią įmonės veiklą. Tyrėjas užduodavo klausimus, jie kažką apkalbėdavo, o paskui surašydavo pačią apklausą.

Jis ir tada neprisipažino kaltu pagal visus jam inkriminuojamus kaltinimo straipsnius ir parodė, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi vagonus. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra ir viena iš kreditorių šitoje bankroto byloje. Veikla su įmone „(duomenys neskelbtini) buvo paprasta. Jie nuomojosi cisternas, skirtas naftos produktams gabenti. Sutartis buvo pasirašyta abiejų šalių iniciatyva, nes bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo reikalingos cisternos. Jis sako, kad abiejų šalių iniciatyva, todėl, kad jeigu teismas atkreips dėmesį į kaltinamąjį aktą, pamatys, kad pačiame kaltinamajame akte prokuratūros yra parašyta, kad ši sutartis buvo nuostolinga. Jam nesuprantama pati prokuratūros ir tyrėjų pozicija, kodėl šita sutartis laikoma nuostolinga. Jo manymu, teiginys, kad 2011 m. „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė nuostolingą sutartį, neturi nei pagrindo, nei argumentų, nežino, ar prokuratūra gali komercinę sutartį pavadinti nuostolinga dėl kažkokių jam nesuprantamų priežasčių, kai pagal tą sutartimį buvo dirbta 4 metus. Išnuomotomis cisternomis bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ perveždavo naftos produktus iš vieno taško į kitą tašką, kurį nurodydavo krovinio užsakovas. Sutartis yra pasirašyta ir tą sutartį arba įmonė vykdo, arba nevykdo. Ji buvo naudinga ir vienai šaliai, ir kitai šaliai. Įmonės „(duomenys neskelbtini) atstovai PVM sąskaitas faktūras bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas teikė elektroniniu paštu, taip pat vėliau dokumentai buvo teikiami buhalterijai, kad sąskaitos būtų įtrauktos į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“  apskaitą. Nuomodamas vagonus, tu gauni už tą nuomą vagonų sąskaitas ir savaime suprantama, kad visas sąskaitas, kurios ateina į įmonę, įmonė turi įtraukti į apskaitą. Bet atsiskaitymas pagal tas sąskaitas vyksta tik tada, kai yra padaryti tam tikri veiksmai ir krovinio pervežimai. Patys krovinio pervežimai užtrukdavo mėnesius, į apskaitą tos sąskaitos būdavo įtraukiamos, bet patys atsiskaitymai būdavo tada, kai su įmone ekspeditore atsiskaitydavo užsakovai, tada ir būdavo vykdomai atsiskaitymai su taip vadinamais kontrahentais, ekspeditoriais, vagonų nuomininkais ir kitais. Tokia būdavo procedūra ir mano, kad visų ekspedicinių, logistinių bendrovių procedūros yra tokios.  

Taip pat jis davė paaiškinimą dėl „(duomenys neskelbtini)“ vagonų, nurodė, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitinėjo su įmone „(duomenys neskelbtini)“ iš dalies todėl, kad Rusijos Federacijos muitinėje buvo sulaikytos cisternos su naftos produktais. Buvo sulaikytos cisternos ne dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kaltės ir, aišku, ne dėl įmonės užsakovo kaltės, o dėl pačių siuntėjų Rusijoje ir dėl to, kad tokia yra sistema. Paaiškina, kad nuomojantis vagoną nėra taip, kad jis važiuoja ir nėra jokio sekimo. Kiekvienas vagonų savininkas, kas tai bebūtų – ar „(duomenys neskelbtini)“, ar kokia kita bendrovė – turi visą geležinkelių informaciją, kas yra į vagonus kraunama, kokie vagonai, kur yra tuo metu, ir geležinkelis per savo sistemą suteikia visą informaciją, kas vyksta su tuo vagonu. Ir ekspedicinės bendrovės pareiga yra laiku informuoti, laiku organizuoti, kad siuntėjas, gavėjas, vežėjas suderintų visus formalumus; pati ekspedicinės bendrovės veikla iš principo negali būti nuostolinga, nes ji gauna sąskaitas iš pačių ekspeditorių arba geležinkelių, kurie pateikia sąskaitas už pervežimus ir vagonų nuomą. Po to, kai krovinys išvyksta ir atvyksta į iškrovimo vietą, krovinio neleidžia iškrauti tol, kol su jais neatsiskaito užsakovas. Todėl įmonės ekspedicinė veikla negali būti nuostolinga arba kažkokia neteisėta. Savaime suprantama, kad įmonė turėjo labai daug pasirašytų sutarčių pagal tą jo parodytą grafiką apie įvairius pervežimus. Kad būtų aiškiau, kartais apie 70 tūkstančių tonų per mėnesį buvo pervežama krovinių, galima įsivaizduoti, kiek vagonų buvo apyvartoje.

Cisternas pagal nuomos sutartį iš „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi, o cisternos buvo sulaikytos dėl kažkokių siuntėjo reikalų su Rusijos muitine. Atgavus vagonus PVM sąskaitos nebuvo perrašytos, motyvuojant tuo, kad tie vagonai dar iki jų neatvyko, kad reikia įvertinti jų technikinę būklę, jie išrinkti ar neišrinkti. Ir po pačios įvykusios birželio mėnesį kratos „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokių galimybių sutvarkyti, nes buvo paimti kompiuteriai, serveriai, prieigos, viskas, susirašinėjimas ir iki šiol jis negrąžintas. Vaikščiojo po teismus ir pas tyrėjus, buvo apklausiamas, bet konkrečių dokumentų pateikti jis fiziškai negalėjo ir neturėjo tokios galimybės. Todėl mano, kad pačios valstybinės institucijos arba patys bankroto administratoriai galėtų tą lengvai išsiaiškinti, nes jiems yra suteiktos visos galimybės prieiti ir pasižiūrėti dokumentus.

Jis apie „(duomenys neskelbtini)“ tiek ilgai ir plačiai komentuoja todėl, kad „(duomenys neskelbtini)“, kiek jis supranta, savininkas yra pagrindinis kreditorius ir jam yra pasakę, kad bet kokiu atveju jie išieškos iš jo su S. L. apie 400 tūkstančių, todėl jis intensyviai finansuoja visas bankroto administratoriaus iniciatyvas.

Dėl ūkininko paskolos I. A. paaiškina, kas tas ūkininkas, kad ir šiandien gamina produkciją ir ta produkcija yra paskirstoma po įvairius prekybos centrus („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“). I. A. kreipėsi dėl paskolos 5 metams su iniciatyva, kad „(duomenys neskelbtini)“ galėtų būti ekspeditorė ir išvežiotų krovinius. Mokesčių inspekcija nuolat sakydavo, kad jų veikla tarptautinė, ir klausdavo, ar ką nors darys Lietuvoje. Taigi dėl tų intencijų buvo paskolinti ūkininkui 5 metams pinigai. Jam buvo užduotas klausimas, kas nustatė palūkanų normą. Aišku, jam norėjosi daugiau, ūkininkui norėjosi mažiau, bet tuo metu buvo galiojanti banko arba bankų sistema, todėl buvo nustatyta pagal tų palūkanų normą. Todėl jis nesutinka, kad pati paskola buvo nuostolinga.

Be to, jis yra kaltinamas tuo, kad 2013 m. iššvaistė bendrovės turtą paskolindamas ir pasirašydamas sutartį. Teigia, kad 2013 m. nebuvo jokios sunkios ekonominės padėties ar nemokumo. Buvo viskas atvirkščiai, pati praktika rodo, kad akivaizdžiai joks bankrotas negrėsė, nes neįvyko jis nei 2013 m., nei 2014 m. Net po kratos, net 2015 m. neįvyko. Jis nemato nė vienos aplinkybės, kad būtų buvę kažkas paslėpta, jeigu buvo paskolos sutartis, bankiniai pavedimai, kreditavimas per bankinę sistemą ir tai vadinama iššvaistymu, tai jam tokie kaltinimai tikrai nesuprantami. Su tuo jis negali sutikti.

  Dėl skolininko nesąžiningumo paaiškina, kad jis turtą perleido 5 kartus brangiau – už milijoną septyniasdešimt tūstančių šimtą devyniasdešimt, todėl mano, kad įmonei padarė 5 kartus geriau. Čia jam inkriminuojamas sunkus nusikaltimas, o tai akivaizdžiai yra netiesa. Ir koks čia skolininko nesąžiningumas, jam neaišku. Juo labiau, kad įmonė buvo audituojama, nė vienas auditorius 2013 m. nesakė, kad įmonei gresia bankrotas ar kažkas panašaus.

Dar kita jam inkriminuojama aplinkybė yra dėl įmonei „(duomenys neskelbtini)“ perleidimo „(duomenys neskelbtini)“ visų reikalavimo teisių į UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą. Dėl šios skolos jau buvo išklausę ir liudytoją UAB „(duomenys neskelbtini)“, tik bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ nebuvo toje apklausoje ir jų neapklausė. Bet esmė yra labai paprasta. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra ekspeditorė, su ja buvo pasirašyta sutartis dėl ekspedijavimo per Rusiją, nežiūrint į tai, kad ji Latvijos bendrovė, ji jiems duodavo rusiškus tarifus ir taip pat Latvijoje jie kontroliavo vagonus, kada reikia grąžinti tuščius vagonus, ekspeditorius turi tokią galimybę, jis negrąžina tuščių vagonų „(duomenys neskelbtini)“ ar kitam vagono savininkui, tiesiog duodama geležinkeliui telegrama, nurodant neatiduoti vagonų todėl, kad yra skola. Ir geležinkelis laiko tuos vagonus ir skaičiuoja prastovas ir tos prastovos, aišku, pereina tam, kas yra nuomininkas, nes čia jau nėra „fors mažorinė“ aplinkybė. Čia yra tiesiog pinigai. Ir jis kaip įmanydamas stengėsi išspręsti šią problemą, atsiskaityti, atiduoti vagonus tuščius nuomininkams, reikėjo kažkaip suktis. Įmonė veiklos po kratos faktiškai nebevykdė ir negalėjo vykdyti, neturėjo galimybių, nes buvo sustabdyta ir „(duomenys neskelbtini)“, ir „(duomenys neskelbtini)“ veikla, kurios turėjo galimybės prekiauti ir disponavo kroviniais. Ir, aišku, „(duomenys neskelbtini)“ kaip ekspeditorė negalėjo sau to leisti ir susidarė užburtas ratas. Todėl jie priėmė sprendimą atsikaityti su bendrove „(duomenys neskelbtini)“, kad atiduotų tuos vagonus nuomininkams, tuo vėlgi, jo manymu, jis padarė gera įmonei. Jokio nusikaltimo jis nemato. Pasirašė visus reikiamus dokumentus, viskas buvo padaryta sklandžiai, atsiskaityta per bankus. Visi dokumentai yra ir jis mano, kad ir bankroto administratorius ir visi kiti gali tuo įsitikinti.

Be to, jis nesupranta, iš kur atsirado tarp kreditorių Turto bankas ir iš kur tokia suma. Jis viską supranta dėl G., J. ir L., kuriems buvo neišmokėti atlyginimai. Savaime suprantama, buvo „Sodra“ paskutiniu metu ir trys kreditoriai: RAB „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, paskui jie su bankroto administratoriumi kiek norėjo, tiek ir priskaičiavo kreditinių įsipareigojimų, o iš kur atsirado Turto bankas, nežino. Jis mato pagal dokumentus, kad 2019 m., 2018 m. kažką Mokesčių inspekcija tikrino, nes 3 dienos iki kratos Mokesčių inspekcija darė įmonės patikrinimą ir kažkokius dokumentus pasiėmė, 2018 m. ar 2019 m. kreipėsi į bankroto administratorių. Kodėl bankroto administratorius nieko neveikė ir priėmė kažkokius Turto banko kredinius reikalavimus, jam tikrai nesuprantama ir tikrai negali to paaiškinti. Bet, kiek supranta pagal terminus ir kiek girdėjo ir matė tą bankroto administratorę, tai tokia bankroto administratorė negalėjo tinkamai nei atstovauti įmonei, nei kažką daryti.

        Liudytoja O. A., apklausta teisiamojo posėdžio metu ir paskelbus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhaltere nuo 2012 metų kovo mėnesio iki 2012 metų rugpjūčio mėnesio. Tuo metu, kai dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, tame pačiam biure veiklą vykdė dar ir kita bendrovė, bet kokia, nepamena. Tos kitos bendrovės buhalterė buvo G., pavardės nepamena. Jos abi dirbo viename kabinete.  Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ biuras buvo „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio (duomenys neskelbtini) raidės pastate. Į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ją priėmė R. Ž.. Kaip ji suprato, jis buvo bendrovės akcininkas ar savininkas, bet tiksliai nežino. S. L.pavardė jai nelabai ką sako. Jeigu dabar gerai pamena, tai asmuo vardu S. bendrovėje dirbo vairuotoju. Kas buvo bendrovės direktorius, net dabar nežino.  Visas darbo funkcijas jai formuodavo G. Ž.. Pamena, kad kas susiję su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymu, tai ten buvo netvarka, dėl to savo noru ir išėjo iš bendrovės. Kokie dokumentai buvo teikiami ar kokia buhalterinė programa buvo naudojama, tiksliai nepamena. Atrodo, „Pragma“, bet tiksliai nebepamena. Bendrovė pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ jai nieko nesako ir ar su ja bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kokių nors ūkinių finansinių sandorių, nežino.

Be to, teisiamajame posėdyje nurodė, kad S. L. jai yra matytas. Jis gal vairuotojas buvo. Neatsimena, ar šis žmogus atliko funkcijas kaip direktorius. Kai ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kartu dirbo dar gal keturi žmonės. R. Ž. kaip ir G. buvo lyg ir vadovai, taip ji suprato. Sutarčių ji nesudarinėjo, sąskaitas gal ir rašė. Buvo dvi buhalterės, ji ir G., bet G. tvarkė kitos įmonės buhalteriją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos atsispindėjo turbūt balanse, bet ten buvo tik bendra suma, įmonės nebuvo nurodytos. Gal kažkokią ataskaitą darė, pamena, G. rodė tą ataskaitą.

Liudytojas V. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu ir paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2014 metų kovo mėnesio iki 2014 metų spalio mėnesio antros pusės. Bendrovėje dirbo apskaitininku, bet galima sakyti, kad darė ir kitus buhalterio darbo funkcijoms priskiriamus darbus, nes kito buhalterio bendrovėje tuo metu nebuvo. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino per savo pažįstamą V. K., kuris suvedė su G. Ž., su kuria ir kalbėjo apie galimybę įsidarbinti ir dirbti bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. G. bendrovėje dirbo kaip ir komercijos direktore, bet ar tokios jos oficialios pareigos ir buvo, nežino. Žino, kad oficialus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo S. L., bet jis jokio sprendžiamojo balso neturėjo, nes viskam vadovavo R. Ž., o pastarojo nesant, vadovavo jo žmona G. Ž.. Vadovavimas pasireiškė tuo, kad jie turėjo lemiamą žodį, t. y. priimdavo sprendimus, organizuodavo darbus ir paskirstydavo darbo funkcijas kitiems bendrovėje dirbusiems darbuotojams. Jeigu dabar neklysta, tai R. Ž.iš viso nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet jis buvo šios bendrovės savininkas ar kažkaip kitaip buvo susijęs. S. L. nors ir buvo įformintas kaip direktorius, bet jis atliko vadybininko funkcijas, t. y. derindavo naftos produktų pervežimą, užsakydavo vagonus. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo naftos produktų pervežimas. Daugiausia naftos produktai buvo vežami geležinkelio transportu. Pradėjęs dirbti bendrovėje jis tvarkė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų pirminių apskaitos dokumentų, gaunamų pirminių apskaitos dokumentų registrus, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teikė deklaracijas ir atliko kitus bendrovės darbuotojos G. Ž. pavestus darbus, susijusius su apskaita. Mano, kad PVM sąskaitas faktūras išrašydavo S. L., nes S. L. jas pateikdavo jam, o jau jis informaciją iš sąskaitų suvesdavo į registrą. Su pinigais nedirbo ir neturėjo prisijungimo prieigos prie bendrovės banko sąskaitų. Kas buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai ir debitoriai tuo laikotarpiu, kai dirbo bendrovėje, nepamena. Įmonių pavadinimai RAB „(duomenys neskelbtini)“,SIA „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ jam nelabai ką sako ir nebepamena, ar bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ su šiomis įmonėmis vykdė kokius nors ūkinius finansinius sandorius. Asmuo pavarde I. A. gal ir girdėtas. Pamena, kad buvo kažkoks ūkininkas, kuriam ar bendrovė, ar jis bendrovei buvo suteikęs paskolą ir jis kas mėnesį buhalterijoje darydavo žymas. 

Be to, teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis nežino, kokia buvo jo atleidimo priežastis, nebuvo įvardyta. Gal dėl to, kad rusų kalbą prastai mokėjo. Jo paprašė, kad išeitų, ir jis parašė prašymą, kad išeina savo noru. Prieš jį dirbo kažkokia moteris. Prieš pradedant dirbti tikriausiai buvo rašomas kažkoks perdavimo aktas. Pas ją buvo laikomos sąskaitos, važtaraščiai, gal ir sutartys. Dokumentai buvo laikomi tame kabinete, kur jis dirbo. Išeidamas pasiėmė tik savo asmeninius daiktus. Buhalterinį išsilavinimą jis turėjo, tik prieš tai dirbo kitus darbus. Apie I. A. paskolą jam tik tiek ir buvo žinoma, kad buvo paskola, kažkokius dokumentus matė, nes operacijas vykdė. Pačios sutarties net nepamena, ar yra matęs. Sąskaitas dėl palūkanų I. A. turbūt jis išrašydavo. Atsimena, kad buvo daromas auditas. Buvo susipažinęs su audito ataskaita, ją atliko A. K.. Teikė dokumentus, bendravo su auditoriais. Jam atrodo, kad jokių trūkumų nustatyta nebuvo. Neatsimena, ar įmonei buvo paskolinę pinigų, ar įmonė buvo paskolinusi. Kažkokią pažymą lyg ir išrašė, nelabai pamena. Jis mano, kad pagal paskolos sutartį pinigus perimdavo G., bet to fakto realiai jis nematydavo.

Liudytojas S. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu ir paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2012 metų liepos mėnesio iki 2014 metų gegužės mėnesio vadybininku. Vadybininkais šioje bendrovėje dar dirbo A. J. ir dar vienas vyriškis, tačiau jo nei vardo, nei pavardės nepamena. Bendrovė vykdė naftos produktų transportavimo veiklą, jis kaip vadybininkas turėjo organizuoti geležinkelio transportu gabenamų naftos produktų transportavimą. Naftos produktai nepriklausė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Ši bendrovė tik vykdė naftos produktų pervežimą. Kiti kroviniai nebūdavo pervežami.  Daugiausiai vagonai, skirti naftai pervežti, buvo nuomojami iš bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ ir bendrovės „(duomenys neskelbtini) “. Jam pradėjus dirbti bendrovėje sutartys su šiomis bendrovėmis jau buvo pasirašytos, tad kas buvo iniciatorius vagonus nuomoti iš šių bendrovių, nežino. Visus nurodymus, kada reikės vagonų, iš kur ir kur naftos produktus pervežti, kitus panašius nurodymus duodavo R. Ž..  Kokios jo pareigos bendrovėje buvo, nežino. Mano, kad jis buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, nes jis priėmė į darbą, jo žodis buvo lemiamas ir jis visiems vadovavo. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo S. L., bet jis jokio lemiamo žodžio neturėjo, o buvo „daugiau dokumentų pasirašymui“. Su buhalterinės apskaitos dokumentais jis nedirbo ir jokių dokumentų neišrašydavo. Įmonių pavadinimai: RAB „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, jam nelabai ką sako. Tik gal įmonių pavadinimai, kuriuose yra žodelis „Trans“, ir girdėti, nes asocijuojasi su transportavimu. Ar bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ teikė kam nors paskolas, nežino. Visas bendroves, su kuriomis reikia dirbti, nurodydavo R. Ž., kuris ir surasdavo jas. 

Be to, teisiamajame posėdyje nurodė, kad S. L. buvo „popierinis“ direktorius, R. Ž. buvo savininkas. Nežino, kokias funkcijas atlikdavo „popierinis“ direktorius, geriau savininkas pasakytų. Nežino, kam buvo reikalingas toks direktorius, nežino, kiek jis buvo „popierinis“, kiek tikras, į vadovavimą nesikišo. Pavardė O. jam nieko nesako. Buvo buhalterė G., bet jos pavardės nežino. Buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, visokių turėjo, pirkdavo geležinkelių pervežimo kodus. Girdėta įmonė „(duomenys neskelbtini) “, ji nuomavo vagonus. „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas girdėtas, bet ryšių neatsimena. Kai jis dirbo įmonėje, ten dirbo 7 darbuotojai. Buvo atvejis, kad buvo sustabdyti vagonai Uzbekistane. Tai tęsėsi apie tris savaites, negalėjo nugabenti krovinio į Afganistaną. Tuo metu jis buvo naujokas, A. J. kuravo šį projektą. Jo darbo pobūdis buvo ekspedijuoti. Kai vagonai sustabdyti, pervežimo išlaidas turėtų padengti tas, kas perveža. Sutarties sąlygų jis detaliai neatsimena, bet kiek žino, buvo numatyta, kad dalį išlaidų prisiima ne tik vežėjas, bet ir krovinio savininkas. Buvo dar atvejų, kai buvo sulaikyti kroviniai, bet tokių stambių atvejų nelabai būdavo. Būdavo, kad sugenda vagonas ar kodai „nesuvaikšto“, tai dieną ar dvi užtrukdavo. „(duomenys neskelbtini)“ labai girdėta įmonė, gal vagonai papildomai buvo nuomojami. Vagonų nuoma yra ekspedijavimo paslaugos sudedamoji dalis. Pagal sutartį ekspedijuoja įmonė, o moka užsakovas. Dėl garantijų nežino, būdavo pervežimo sutartis dėl to, iš kur ir į kur veš, kiek kainuos. Ekspedicinių paslaugų užsakovai daugiausia buvo užsienio įmonės, lietuviškų nežino. Su užsakovais bendraudavo el. paštu, telefonu, tai būdavo realūs užsakovai. Jis nederindavo paslaugų kainos, atsiskaitymų, tai darydavo vadovai. Jis neinformuodavo apie kaštus, būdavo sutartis, kur tai buvo numatyta. Jis su pinigais nieko nedarydavo, veždavo, žiūrėdavo, kur krovinys. Ekspedijavimo sutartys turėjo būti naudingos įmonei. Įmonė ne tik iš ekspedijavimo gaudavo pajamų, gal kitų turėjo veiklų.

Liudytoja G. O., apklausta teisiamojo posėdžio metu ir paskelbus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2009 metų lapkričio mėnesio iki 2012 metų kovo mėnesio buhaltere.  Ji tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y. iš pateiktų pirminių apskaitos dokumentų sudarydavo registrus, padarydavo balansus, ataskaitas ir juos perduodavo valstybinėms institucijoms. Pirminių apskaitos dokumentų neišrašinėjo, su banku ir grynaisiais pinigais nedirbo, tik kai šie dokumentai jai būdavo pateikti, informaciją iš šių dokumentų suvesdavo į apskaitos programą ir suformuodavo registrus. Su banku ir grynaisiais pinigais dirbo R. Ž.. Buvo formuojami registrai „Pirkimai“, „Pardavimai“, „Skolos“, „Bankas“, „Avansinės apyskaitos“, „Kasa“, „Ilgalaikis turtas“ ir kiti įprasti apskaitai tvarkyti registrai. Bendrovės kreditorių, debitorių, pradelstų įsipareigojimų registrai atskirai tvarkomi nebuvo ir buhalterinės apskaitos programoje „Pragma“ nebuvo fiksuojama, kiek dienų ir kam bendrovė pradelsė sumokėti, ar  jų bendrovei kitos įmonės pradelsė sumokėti. Atskiru R. Ž. prašymu suformuodavo pradelstų kreditinių ir debetinių įsiskolinimų sąrašus ir pateikdavo juos R. Ž.. Metams pasibaigus visų buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščiai būdavo atspausdinami ir segami į segtuvą. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė krovinių (sojos, grūdų, vaisių, naftos produktų) pervežimą ir ekspedijavimą geležinkelio transportu ir laivais. Pati bendrovė nuosavo transporto neturėjo, jį nuomojosi iš kitų juridinių asmenų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ „dokumentinis“ direktorius buvo S. L., bet ji susidarė nuomonę, kad jis galutinių sprendimų nepriminėjo, nes visai bendrovės veiklai vadovavo R. Ž.. Kokios jo pareigos buvo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, tiksliai nepamena, bet jis buvo arba komercijos direktorius, arba direktoriaus pavaduotojas. Jis buvo bendrovės smegenys ir kūrė bendrovės veiklos planus, rūpinosi bendrovės veikla ir skolomis. Kokios buvo S. L. darbo funkcijos, nepamena. Įmonės pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ jai girdėtas, iš šios įmonės bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pirko pervežimo geležinkelio transportu paslaugas ar naudojosi jų vagonais. Įmonių pavadinimai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“ jai nieko nesako. Ar su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kokių nors ūkinių finansinių sandorių, nežino. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jai girdėta, bet kokius ūkinius finansinius sandorius ši įmonė galbūt turėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepamena. Apie I. A. žino tik tiek, kad jis yra buvęs bendrovės biure. Ar jis turėjo kokių nors sandorių su bendrove „(duomenys neskelbtini)“, nepamena.

Be to, teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji nebuvo pirmoji UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, prieš tai buvo buhalterinių paslaugų įmonė. Dirbo iki 2012 m. kovo mėn. Negali atsakyti, ar jai išeinant iš darbo buvo rašomas kažkoks dokumentų perdavimo aktas. Iš jos darbą perėmė fizinis asmuo, vardas buvo O., pavardės nepamena. Išėjo iš darbo, nes buvo didelis krūvis. Žiniaraščius skolos tiekėjams darbo laikotarpiu sudarinėdavo, juose atsispindėjo trumpalaikės skolos tiekėjams. Juose būdavo išvardijami kreditoriai, nurodoma sąskaitos numeris, mokėjimo numeris ir skolos likutis. Į sistemą jie būdavo suvedami nuolat. Tas dokumentas buvo nuolat papildomas. Sutartys dėl krovinių pervežimo buvo saugomos prie dokumentų buhalterijos patalpose. Teko susidurti, kad vagonai buvo užlaikyti, bet kada ir kur, nepamena. Tai būdavo labai dažnas reiškinys ir už prastovas išrašydavo normalias baudas. Nežino, kokio ilgumo būdavo prastovos. Sąskaitas sudarinėdavo ekspeditoriai, jie suskaičiuodavo visus įkainius, padarydavo lenteles ir išrašydavo. Ji sąskaitų neišrašinėdavo, tik už prastovas išrašydavo baudas. Sąskaitas už prastovas siųsdavo paslaugos užsakovui. Už prastovų laiką mokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ji pateikdavo sąskaitas užsakovui, kuris užsisakė pervežimą. Pirmiausiai apmokėdavo sąskaitą už prastovas UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ ir paskui tas pačias prastovas įmonė perrašydavo paslaugos užsakovui kaip kompensaciją. Kai ji dirbo bendrovėje, buvo apie 6–7 darbuotojus. Tai buvo direktorius, komercijos direktorius, ekspeditoriai, pavaduotojas, sekretorė, gal dar vadybininkas. Apyvartos žiniaraščiai buvo surašomi pagal sąskaitas ir mokėjimo dokumentus. Žiniaraščiai buvo pildomi naudojantis programa „Pragma 3.2“, ši programa yra licencijuota. Kompensacinė sąskaita buvo tik už prastovas, o už darbus pagal sutartį sąskaitas užsakovui išrašo ekspeditorius, kuris tai tvarko. Kompensacinės sąskaitos būdavo įtraukiamos į buhalteriją. Nežinoma jai nieko apie sulaikytus vagonus Smolenske. Buvo atliekami auditai, atlikdavo audito bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Atvažiuodavo į vietą auditoriai, tikrindavo visus pirminius dokumentus, visas finansines atskaitomybes, registrus. Būdavo klausimų, į juos atsakydavo. Pateiktos išvados buvo užregistruotos Registrų centre. Nepamena, ar buvo teikiamos kažkokios išvados apie įmonės nemokumą, bet atrodo, kad ne, nors tiksliai teigti negali. Buvo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) patikrinimas, jis nebuvo planinis, mano, kad buvo operatyvinis, tiksliai nepamena. Sankcijų per jos darbo laikotarpį nebuvo.

 Liudytoja A. G., apklausta teisiamojo posėdžio metu ir paskelbus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2014 metų spalio mėnesio iki 2015 metų lapkričio mėnesio buhaltere. Iki tol bendrovėje buhalteriu dirbo V. G.. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo naftos produktų pervežimas. Kitų krovinių neperveždavo, viskas buvo susiję tik su naftos produktų pervežimu. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo S. L., bet jis, kaip suprato, daugiau atliko vadybininko funkcijas, nes dirbo kartu su vadybininkais. Mano, kad direktoriumi buvo R. Ž., nes biure kalbėjo, kad R. yra vadovas. Įsidarbinant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ į darbą priėmė R. Ž. žmona G. Ž., kuri bendrovėje dirbo vadybininke. Ji turėjo tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytus pirminius apskaitos dokumentus suvesti į registrus, iš kitų juridinių asmenų gautus pirminius apskaitos dokumentus suvesti į registrus, bendrovės darbuotojams priskaičiuoti darbo užmokestį, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikti nustatytos formos deklaracijas ir atlikti kitus bendrovės vadybininkės G. Ž. pavestus darbus, susijusius su apskaita. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma naudojant buhalterinę programą „Pragma“, kuria buvo formuojami įvairūs registrai. Tvarkė išrašomų, gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą, registrus „Pirkimai“, „Pardavimai“, „Skolos“, „Bankas“, „Avansinės apyskaitos“, „Kasa“. Bendrovės kreditorių, debitorių, pradelstų įsipareigojimų registrų atskirai netvarkė. Į programą „Pragma“ suvedus informaciją, programa automatiškai fiksuodavo, kiek dienų bendrovė pradelsė sumokėti ar jai kitos bendrovės pradelsė sumokėti. Į programą įvedus sąskaitas faktūras, būdavo iš karto įvedamas ir sąskaitos apmokėjimo terminas, tad, suėjus terminui, programa automatiškai „išmesdavo“, kam ir kiek yra pradelsta. Nepamena, spausdindavo registrus ar jie būdavo laikomi programoje. Ji su pinigais nedirbo ir neturėjo prisijungimo prieigos prie bendrovės banko sąskaitų. Daugiausia bendrovė vykdė ūkinius finansinius sandorius su užsienio įmonėmis. Įmonių pavadinimai RAB „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ jai nelabai ką sako ir ji negali pasakyti, ar bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ su šiomis įmonėmis vykdė kokius nors ūkinius finansinius sandorius. Asmuo I. A. jai girdėtas. Jo pavardė jau buvo įvesta į buhalterinę programą ir su juo bendrovė turėjo kažkokį sandorį. Iš darbo bendrovėje išėjo, nes R. Ž. pasakė, kad bendrovė užsidaro. Po to, kaip paaiškėjo, bendrovei buvo iškelta bankroto byla. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui iš savo naudojamo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) siuntė keletą turimų bendrovės dokumentų kopijų. Jokių bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų ar kitų dokumentų nebeturi.

Papildomai apklausta 2020-11-09 liudytoja A. G. parodė, kad į bendrovės apskaitos programą suvesdavo tuos pirminius apskaitos dokumentus, kurie būdavo teikiami. Bendrovės pardavimo PVM sąskaitų faktūrų neišrašinėjo, o jas jau išrašytas pateikdavo bendrovės vadybininkai, o bendrovės gaunamos PVM sąskaitos faktūros vėlgi buvo pateikiamos arba tų pačių vadybininkų, arba administratorės. Paskola ūkininkui I. A. buvo suteikta dar iki jai pradedant dirbti bendrovėje. Paskolos suteikimo faktas, dalies paskolos grąžinimo faktas buvo atvaizduoti buhalterinėje programoje.  Sąskaitų faktūrų ji nerašydavo. Dėl 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dėl I. A. skolos bendrovei perleidimo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nieko negali pasakyti, nes nieko nežino. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas jai nieko nesako ir, kiek atsimena, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje programoje tokios įmonės nebuvo. Be to, 2015-10-31 jau ji pati buvo atleista iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, nes bendrovė faktiškai jau nebevykdė jokios veiklos. Nežino, ar  bendrovė tuo laikotarpiu, kai ji dirbo jos buhaltere, buvo moki, ar turėjo pradelstų įsiskolinimų. Bendrovė turėjo skolų įvairioms užsienio įmonėms. Skolų likučių duomenis pagal G. Ž. prašymą spausdindavo iš buhalterinės programos ir palikdavo segtuve. Kokios ir nuo kada bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skolos buvo susiformavusios ir kokiam kreditoriui, nebepamena. Žino, kad keliems darbuotojams, tarp jų ir jai, bendrovė buvo neišmokėjusi algos. 

Papildomai apklausta 2020-12-09 liudytoja A. G.parodė, kad ji nežino, kas iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovų kuravo 2011-11-07 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su įmone „(duomenys neskelbtini)“, ir nežino, kokiu būdu ir kam įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovai pateikdavo PVM sąskaitas faktūras už bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas. Kas iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovų  įmonės „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras pateikdavo buhalteriams, neatsimena. Visos sąskaitos buvo pateikiamos arba elektroniniu paštu, arba patikdavo tuo metu bendrovėje dirbantis administratorius. Mano, kad apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą įmonei „(duomenys neskelbtini)“ žinojo S. L. ar R. Ž., nes ji iš buhalterinės programos spausdindavo skolų likučius, kuriuos pateikdavo G. Ž.. Sąskaitas faktūras dėl palūkanų mokėjimo, išrašytas jos darbo laikotarpiu I. A., ji suvesdavo į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos programą, bet kas sąskaitas faktūras išrašydavo, nežino. Ji nežino, kokiu būdu išrašytos sąskaitos faktūros buvo teikiamos I. A. ir kas jas teikdavo. Jeigu paskola negrąžinta, tai sąskaitos faktūros dėl palūkanų mokėjimo turėjo būti išrašomos. Nežino, ar 2015-05-01–2015-09-30 laikotarpiu sąskaitos buvo išrašytos ir pateiktos I. A.. Nieko negali pasakyti apie 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/BEL-01/15, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pradinis kreditorius) negrąžintinai ir be papildomų sąlygų perleido reikalavimo teises į I. A. 190 891,93 Eur  skolą už 1 070 000 JAV dolerių sumą įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Kaip tai buvo įforminta bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, nepamena. Kokie ūkiniai finansiniai sandoriai vyko ir ar iš viso vyko tarp bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2013-09-10 sutartį Nr. SE/BEL-01/2013, nežino. Kodėl tokios sutarties nėra tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir kodėl nėra jokios informacijos, kad tarp šių įmonių būtų vykę kokie  nors ūkiniai finansiniai sandoriai, negali paaiškinti. 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. JSH/SRR-01/10/15-3, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirminis kreditorius) įmonei „(duomenys neskelbtini) “ (naujasis kreditorius)  perleido visas reikalavimo teises į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (skolininkas), kaip ir anksčiau minėtos perleidimo sutarties, nėra mačiusi, todėl kas, ką, kam ir  kokiomis sąlygomis perleido, negali paaiškinti. Kokie ūkiniai finansiniai sandoriai vyko tarp bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, nežino. 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. JSH/SRR-01/10/15-2, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirminis kreditorius) įmonei „(duomenys neskelbtini) “ (naujasis kreditorius) perleido visas reikalavimo teises į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (skolininkas), nėra mačiusi, todėl kas ką ir kam, kokiomis sąlygomis perleido, negali paaiškinti. Kokie ūkiniai finansiniai sandoriai vyko tarp bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, nežino. Buhalterinėje programoje tik buvo fiksuojama, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2015-01-01–2015-05-31 laikotarpio apyvartos žiniaraštyje „Sąskaita Nr. 443 skolos tiekėjams – JAV doleriai“ yra užfiksuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas įmonei „(duomenys neskelbtini) “ – 213 079,55 JAV dolerio, susidaręs 2013 metų gegužės–birželio mėnesiais. Iš kokių vykdytų sandorių susidarė šis įsiskolinimas ir kodėl iki 2015 metų birželio mėnesio įsiskolinimas nebuvo panaikintas, nežino.

Be to, teisiamajame posėdyje nurodė, kad jos kaip „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės darbo vieta buvo viešbutyje, esančiame prie terminalo. Galėjo būti „(duomenys neskelbtini) “. „(duomenys neskelbtini)“ skolos atsispindėjo skolų žiniaraštyje. Mėnesiui pasibaigus buvo galima tą informaciją atspausdinti, bet jeigu jos neprašydavo, tai tą žiniaraštį buvo galima atspausdinti ir vėliau. Tas žiniaraštis turėjo būti tęstinis, jame buvo matyti skolos. Žiniaraštyje turėjo matytis visi kreditoriai.

        Galbūt 2015-06-03 krata buvo atliekama, tikriausiai, ji dalyvavo tos kratos metu. Kabinete tada sėdėjo su A. J.. Kratos dieną turbūt atspaudino registro 62 lapus, bet neatsimena. Atrodo, kad tyrėjas per apklausą jai nerodė tų registro lapų, iš segtuvo buvo rodomi keli dokumentai. Jai paimtų dokumentų tyrėjas negražino. Per apklausą jai nebuvo pateikti visi buhalteriniai dokumentai. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma programa „Fragma“. Kratos metu buvo paimti kompiuteriai. Nebuvo kompiuterio, todėl ji toliau dirbti negalėjo. Ji nesikreipė į tyrėją, kad po kratos grąžintų darbo priemones. Nepamena, ką įmonėje veikė po birželio 3 d., į darbą ėjo. Jai atrodo, kad paskui ji buvo įdarbinta kitoje įmonėje. Kokioje, neatsimena. „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje ji nieko negalėjo daryti, kol nebuvo darbo priemonių. Negalėjo teikti deklaracijų po birželio 3 d. Neturėjo kompiuterio, kur buvo suvesti duomenys, todėl nieko pateikti negalėjo. Negali atsakyti, kiek buvo sudaryta sutarčių, kol ji dirbo įmonėje. Neatsimena, ar sutartys buvo jos kabinete. Pati sutartis buhalteriui nėra pagrindas, apskaita tvarkoma pagal sąskaitas faktūras. Buhalteris nedalyvauja sutarčių sudaryme. Dokumentų apžiūroje nedalyvavo. Nebuvo tyrėjo kviečiama, kad dalyvautų  „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų apžiūroje. Galbūt buvo paimti ir praeito laikotarpio dokumentai. Ji neatsimena. Apklausos metu tyrėjas jai rodė kažkokius dokumentus, bet tiek daug dokumentų nebuvo. Per paskutinę apklausą matė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, jai parodė. Kas ūkininkui A. pagal tą sutartį pervedė pinigus, nežino. Ji pervedimais neužsiiminėjo. Kas vedė, nežino. Jos darbo laikotarpiu VMI atliko patikrinimą. Jai atrodo, kad kratos metu VMI nebuvo grąžinusi dokumentų. Galbūt el. paštu buvo atsiųstas VMI patikrinimo aktas. Ji nepamena, kaip buvo.

Liudytoja A. J., apklausta teisiamojo posėdžio metu ir paskelbus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo bendrovės įsteigimo pradžios 2009 metais iki 2015 metų balandžio pabaigos. Kas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrė, kas buvo šios bendrovės akcininkai, nežino. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo S. L.. R. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso nedirbo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo administratorė, jos darbo funkcijos buvo biuro darbo veikla – raštvedyba, priėmimo, atleidimo, atostogų įsakymų ruošimas, korespondencijos siuntimas ir priėmimas, svečių priėmimas ir kitos darbo funkcijos, susijusios su administratoriaus darbu. Įsakymų dėl darbuotojų priėmimo, atleidimo, atostogų išleidimo ruošimo klausimus, korespondencijos siuntimo ir priėmimo klausimus bei užduotis pavesdavo S. L.. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo krovinių transportavimas – ekspedijavimas. Kokie kroviniai buvo pervežami, nežino. Taip pat nežino,  ar R. Ž. priiminėjo kokius nors sprendimus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė buvo A. G., prieš ją buvo vaikinas vardu V.. Dar buvo viena buhalterė, bet jos nei vardo, nei pavardės nepamena. Su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ užsakovais, tiekėjais, partneriais ji nedirbo ir, kas jie buvo, nežino.

Be to, teisiamajame posėdyje nurodė, kad jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) , yra dirbusi ir „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje. „(duomenys neskelbtini)“ ji irgi dirbo, ši įmonė buvo tose pačiose patalpose kaip ir „(duomenys neskelbtini)“. Ji rengdavo raštus, rašydavo pretenzijas, užsakymus. Dėl skolų pretenzijų nerašė. Kiek jai žinoma, dokumentų saugojimo tvarka nebuvo nustatyta. Korespondencija būdavo jos darbo vietoje, buvo žurnalas, kuriame buvo filsuojama, kas išsiųsta, gauta. Tai buvo žurnalas, pildomas ranka. Jai atrodo, kad žurnalai buvo paimti kratos metu. Kratos metu pasirašė, kad dalyvavo. Kratos metu buvo paimti segtuvai su dokumentais, registrai. Greičiausiai, jos darbo vietoje buvo laikomi raktai, antspaudai. Ji nebuvo kviečiama į FNTT dėl apžiūros. Kratos metu paimti daiktai jai nebuvo grąžinti. Po kratos dirbo tose pačiose patalpose. Jai niekas nepasikeitė, jos darbas vyko, užsakinėjo prekes, darė kavą. Tada dirbo abiejose įmonėse – ir „(duomenys neskelbtini)“, ir „(duomenys neskelbtini)“, iš jų išėjo tuo pačiu laiku. Kratos metu jos kompiuteris nebuvo paimtas, kas vyko kituose kabinetuose, ji nežino. S. L. vykdė direktoriaus funkcijas. Jis pasirašydavo kaip įmonės vadovas.

        Jai darbo užduotis duodavo visi, ir buhalterija. G. Ž. liepdavo jai nuvažiuoti nupirkti kavos, puodelių. Eidavo derinti kanceliarinių prekių užsakymų. Nežino, kokias funkcijas vykdė G. Ž..

Liudytoja I. K.-R., apklausta teisiamojo posėdžio metu ir paskelbus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad 2016-01-19 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, o bankroto administratore paskirta I. B.. Nuo 2017-08-03 I. B. rašytiniu pavedimu visais BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto proceso veiksmais užsiima ji. 2018-11-21 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi yra patvirtintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašas. Į kreditorių sąrašą įrašytos įmonės RAB „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ – trečios eilės kreditoriai; valstybinės institucijos – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, VĮ Turto bankas  – antros eilės kreditoriai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbę asmenys – A. G., A. J. ir S. L. – pirmos eilės kreditoriai.  Bendrovių kreditiniai reikalavimai susidarė iš su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ vykdytų ūkinių finansinių sandorių, t. y. šios įmonės suteikė prekes ir paslaugas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, o ši bendrovė už suteiktas prekes ir paslaugas nesumokėjo. Tiesiogiai su kreditorių – užsienio įmonių atstovais nėra bendravusi, bendrauja su jų atstovais Lietuvoje – advokatų kontoromis. Kadangi bankroto administratoriui nebuvo perduoti visi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir nebuvo galima nustatyti bendrovės kreditorių ir debitorių sąrašo, bendrovės direktorius R. Ž. laiku nesikreipė dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, buvo perleista skolos dalis užsienio įmonei „(duomenys neskelbtini)“, todėl ji kreipėsi į teismą, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas būtų pripažintas tyčiniu. 2019-04-17 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. 2016-02-08 įsakymu dėl dokumentų ir turto perdavimo I. B. pareikalavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir už buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingų asmenų pateikti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei turtą. 2016-02-17 elektroniniais laiškais bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė A. G. pateikė dalį bendrovės apskaitos dokumentų. Buvę bendrovės direktoriai S. L. ir R. Ž. iš viso jokių apskaitos dokumentų nepateikė. S. L. motyvavo tuo, kad buvo fiktyvus bendrovės vadovas, o faktinis vadovas buvo R. Ž., todėl jo ir reikia prašyti visų dokumentų, o jis pats jokių dokumentų neturi ir pateikti negali. R. Ž. motyvavo, kad apskaitos dokumentus susirinko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Valstybinė mokesčių inspekcija, tad jis daugiau jokių dokumentų neturi ir pateikti negali. Turtą, kurį turėjo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, – tris automobilius bendrovės atstovai perdavė. Gavus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos, tapo aišku, kad trūksta BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Kadangi dalis kitų laikotarpių tokių pat dokumentų buvo perduota, o dalis kitų metų tokių pat dokumentų nebuvo perduota, mano, kad dokumentai buvo, bet jie nebuvo perduoti. Bendrovės debitorių sąrašas nėra nustatytas. Bankroto administratoriui buvo atsiųstas 2015-01-01–2015-05-31 laikotarpio apyvartos žiniaraštis, pasirašytas neidentifikuoto asmens, ir 2015-08-31 lentelė, pavadinta „UAB „(duomenys neskelbtini)“ debitoriai“ (nepasirašyta). Buvo patikrinti lentelėje nurodyti debitoriai: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, I. A.. Teismas pasisakė, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą nebus traukiama, nes neįrodė, kad tarp bendrovių vyko realūs ūkiniai teisiniai santykiai. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pagal perleidimo sutartis skolas sumokėjo kitam juridiniam asmeniui – Latvijos bendrovei „(duomenys neskelbtini) “. I. A. skola pagal perleidimo sutartį buvo perleista įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kuri iš viso jau yra išregistruota iš Jungtinės Karalystės juridinių asmenų registro. Kitiems debitoriams buvo paštu siunčiami laiškai prašant padengti įsiskolinimą, bet jie grįžo nepasiekę adresato. Kreipėsi į teismą dėl vieno bendrovės sandorio su Latvių įmone „(duomenys neskelbtini) “ pripažinimo negaliojančiu, bet galutinis sprendimas nėra priimtas. Be to, dar vienas civilinis ginčas vyksta dėl 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. JSH/BEL-01/15, pasirašytos tarp bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ perleido reikalavimo teisę į ūkininkui I. A. suteiktą paskolą. Galutinis sprendimas šioje byloje taip pat dar nepriimtas.

Be to, teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pagal pareikalavimus teikė visas civilinių bylų nutartis, visus dokumentus, kiek jų turėjo.

            Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje administratorė I. B. dėl sveikatos problemų pasinaikino licenciją. Dabar, kiek matė, yra nauja administratorė vardu O., jos pavardės nepamena. Matė, kad yra naujo bankroto administratoriaus prašymas atsistatydinti, teismas atrinks dar vieną naują administratorių. Šiandien biure yra palikti „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus dokumentai, atvyksta O. pasiimti, kadangi teismas įpareigojo ją vykdyti administratoriaus pareigas tol, kol bus atrinktas naujas. Bankroto byla nebaigta.

            Reikalavimo teisės perleidimo sutartys buvo ginčijamos civiline tvarka, tiksliai dėl visų aplinkybių nepasisakys. Byloje yra dokumentai. Tai buvo, jeigu gerai pamena, 2015 m. apie rudenį sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys, jas sudarė R. Ž., atėjęs vadovauti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, ten buvo su „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys, su Latvių bendrove „(duomenys neskelbtini) “. Jie ginčijo sutartis dėl to, jog šie debitoriai įmonei buvo skolingi ilgai, o tik sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, iš karto sumokėjo. Reiškia, bendrovės buvo pajėgios sumokėti skolas. Tai puikiai galėjo padaryti „(duomenys neskelbtini)“. Vienoje byloje tenkintas administratoriaus ieškinys ir buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas, reikalavimo teisė buvo parduota. Kita byla liko neišėjusi iš teismo dėl to, kad teismas nurodė, kad ji nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės nebeturėjo piniginių lėšų šitam administravimui, apie bylų nagrinėjimą Latvijos Respublikoje su vertimais iš viso negalima kalbėti, nes bent jau bankroto proceso metu, jeigu gerai pamena, kreditorius dengė vertimo išlaidas, kadangi įmonė pati nebuvo pajėgi padengti išlaidų, nes iš viso neturėjo pinigų.

        Įmonei „(duomenys neskelbtini) “ buvo perleista reikalavimo teisė į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skolą ir pagal šią nutartį ieškinys buvo patenkintas iš dalies, sutartis pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento. Sprendimas buvo apskųsta atsakovės įmonės „(duomenys neskelbtini)“, ten advokatas dalyvavo, bet šis sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Buvo išduotas vykdomasis raštas. Bet iš esmės pats latvių antstolis juos informavo, kad įmonė „(duomenys neskelbtini) “ nieko nebeturi, yra ant bankroto ribos. Buvo pateiktas projektas „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimui dėl reikalavimo teisių pardavimo. Galiausiai parduot kažkokiai skolų išieškojimo įmonei. Pagal vykdomąjį raštą visiškai nieko neatgavo.

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido vadovaudamasi kreditorių susirinkimo nutarimu, kreditoriai nutarė, kad parduoda, visa pardavimo tvarka buvo nustatyta. Nepamena, už kokią kainą buvo parduota, reikia kelti dokumentus. Jie tik gavo reikalavimo teisės kainą, toliau proceso nebeseka.

 Pagal BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui I. A. dėl reikalavimo teisės sutarties pripažinimo negaliojančia buvo teismas, tačiau ieškinio netenkino. Todėl skola buvo nurašyta po kreditorių susirinkimo aptarimo. Teismo keliu šito sandorio neginčijo. Teismas, kiek atsimena, tai analizavo, ji pati dalyvavo posėdyje ir ten buvo klausimas dėl reikalavimo perleidimo sutarties, bet joje nurodyta, kad nuosavybės teisė į I. A., nei į naujos užsienio bendrovės, kurios pavadinimo nepamena, skolą pereina nuo tada, kai ji atsiskaito. Atsiskaitymo dokumentų nebuvo pateikta, todėl reikalavimo teisė neperėjo. Dėl pirmosios sutarties jau teismas pasisakė, kad negalima tokiu pagrindu nuginčyti. O naujo ieškinio negalima teikti, nes neturi įrodymų, kad yra dar vieną kartą perleista, jų nepakanka. Sprendė, ką daryti.

Gal kažkoks įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ryšys ir buvo su bendrove „(duomenys neskelbtini)“, išrašuose viešai prieinama, daugiau nepamena. Neatsimena apie teisės perleidimo sutartį. Dėl trečios perleidimo sutarties, kuria „(duomenys neskelbtini) “ perleista skola įmonei „(duomenys neskelbtini) “, teismas atsisakė priimti jų ieškinį, kadangi byla neteisminga. Ši nutartis buvo apskųsta, Klaipėdos apygardos teismas šią nutartį paliko nepakeistą. Kitoje byloje, iš esmės identiškoje, tas pats teismas tenkino tokį skundą. Nutartis įsiteisėjo. Jie vėl rengė kreditorių susirinkimą ir kreditorių susirinkime vėl buvo išaiškinta visa situacija kreditoriams, ši skola buvo iš esmės nurašyta. Dėl dokumentų perdavimo bankroto administratoriui iš FNTT ir VMI jai atrodo, kad iš VMI yra paėmusi dokumentus, dar kolegė yra ėmusi. Tie dokumentai buvo paimti iki bankroto bylos iškėlimo. Jos vaidmuo bankroto procese buvo teisininko. Buvo I. B. įgaliojimas, pavedimas vis atnaujinamas. Ji vykdydavo atitinkamas teisines procedūras.

         Jai žinoma pagal matytą poėmio aktą dėl dokumentų kratos metu paėmimo iš įmonės vadovo. Pirminėje procedūroje ji perimant dokumentus nedalyvavo. Buvo poėmio aktai, bet FNTT paėmė ne visus dokumentus. Kaip yra nustatyta, dėl tyčinio bankroto yra aibė dokumentų, kurie apskritai nebuvo paimti nei FNTT, nei VMI, ir tų dokumentų trūksta. Kur jie yra, ji negali pasakyti. Jie nebuvo perduoti nė vienai iš institucijų ir administratoriui.

Dokumentai, kurie buvo paimti FNTT, buvo grąžinti administratoriui. Klausimas buvo iškeltas dėl dokumentų, paimtų FNTT nagrinėjant klausimą dėl tyčinio bankroto, ir buvo pateiktas raštas, administratorius kreipėsi į FNTT dėl to, ar yra likusių dar kokių nors dokumentų, susijusių su „(duomenys neskelbtini)“, buvo gautas rašytinis atsakymas, kad FNTT visus dokumentus yra grąžinusi ir savo žinioje jokių dokumentų nebeturi. Ji neturi pagrindo nepasitikėti ikiteisminio tyrimo institucijomis. FNTT yra parašiusi raštą, kad savo žinioje nebeturi jokių įmonės dokumentų. Kai buvo atliekamos paimtų dokumentų apžiūros, jie nebuvo kviečiami. Nepamena, ar pradėjus bankroto bylą buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“ . Jai atrodo, kad kompiuterinė programa nebuvo perduota. Tiesiog nepamena. Nepasakys, ar bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ dirbo su kompiuterine programa. Nepamena, ar kompiuteriai ar informacinės laikmenos su įmonės buhalterija, sutarčių failai, galbūt elektroninis susirašinėjimas su klientais buvo grąžinti administratoriui iš FNTT.  

Ji nebendravo su buhalterėmis. Ji tik atsimena, kad buvo kviečiama buhalterė liudyti į tyčinio bankroto bylą. Ji buvo teismui įsipareigojusi įteikti buhalterei teismo šaukimą, dėl to su ja bendravo. Negali įvardyti konkrečių asmenų, kas priėmė automobilius. Negali pasakyti, ar buvo perduoti kažkokie dokumentai su automobiliais.

Liudytojas A. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu ir paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo pat bendrovės įsteigimo pradžios 2009 metais iki 2015 metų liepos pabaigos. Išėjo iš bendrovės, nes bendrovė planavo užsidaryti, tad darbuotojų beveik jau nebebuvo. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo vadybininku, buvo atsakingas už krovinių pervežimo geležinkelio transportu organizavimą, t. y. turėjo užsakyti vagonus, kad naftos produktai būtų pervežti iš taško A į tašką B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo S. L., bet realiai viskam vadovavo R. Ž.. Pastarasis ir priėmė jį į darbą bendrovėje. R. Ž. oficialiai nebuvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes prieš tai veiklą vykdžiusi kita jo bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ bankrutavo, todėl jis nebenorėjo savęs afišuoti ir ieškojo statytinių direktorių. Toks statytinis direktorius ir buvo S. L.. S. L. atliko ekspeditoriaus pareigas, važiuodavo įforminti krovinio, vagonų prastovų, skaičiuodavo ir atlikdavo kitas R. Ž. pavestas darbo funkcijas. Kodėl S. L. sutiko būti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nežino. Tik jau po to ne kartą S. L. yra minėjęs, kad be reikalo sutiko su R. Ž. prašymu būti bendrovės direktoriumi. Visomis klientų paieškomis, darbo organizavimu užsiimdavo R. Ž., jis spręsdavo, su kuriomis bendrovėmis dirbti, kam krovinį vežti, jis, o ne S. L. buvo bendrovės direktorius. Įmonių pavadinimai: RAB „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, jam girdėti. RAB „(duomenys neskelbtini)“ yra Kazachstane registruota įmonė, iš kurios „(duomenys neskelbtini)“ pirko pervežimo geležinkelio transportu paslaugas ir naudojosi jos vagonais. Įmonė „(duomenys neskelbtini) “ yra Latvijos įmonė ir iš šios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi vagonus. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra Estijos įmonė ir iš šios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nuomojosi vagonus. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra Latvijos įmonė ir ši įmonė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ teikė vagonų sekimo paslaugą, t. y. stebėdavo, kur krovinys keliauja. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“, nepamena kurioje valstybėje ji yra registruota,  jeigu dabar neklysta, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ teikė ekspedijavimo geležinkelio transportu paslaugas. Kad reikia dirbti su visomis paminėtomis įmonėmis, nurodė R. Ž.. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ jam taip pat yra girdėtos. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ perveždavo naftos produktus. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra su R. Ž. susijusi įmonė, bet kokias paslaugas jai teikė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, nežino. Visos įmonės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikloje atsirado per R. Ž., jis šias įmones surado ir nurodė, kad reikia su jomis dirbti. Kaip vyko atsiskaitymai ir kas kam liko skolingas, ar iš viso liko, tikrai nežino. Jam pačiam neteko gyvai bendrauti nė su vienos išvardytos įmonės atstovu. Asmuo I. A. jam girdėtas tik tiek, kad jis atvažiuodavo į biurą ir bendravo su R. Ž.. Ar I. A. turėjo kokių nors ūkinių finansinių sandorių su bendrove „(duomenys neskelbtini)“, tiksliai negali atsakyti. Žino, kad kažkada kažkuri R. Ž. įmonė vežė grūdus iš Ukrainos į Lietuvą pagal I. A. užsakymą, bet tai buvo labai seniai.

Be to, teisiamajame posėdyje nurodė, kad apie „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ santykius negali pasakyti. Gali būti, kad „(duomenys neskelbtini)“ pardavė geležinkelio pervežimo paslaugas arba nuomojo vagonus. Jam tekdavo matyti kažkokias sutartis tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų bendrovių. Kokią sutartį teko matyti tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, nežino.

             2015-06-03 įmonės atliekamoje kratoje dalyvavo. Buvo paimti geležinkelio važtaraščiai, kažkas, kas buvo ant stalo. Nepamena tiksliai. Kompiuteriu naudojosi. Kiek prisimena, kompiuteris nebuvo paimtas. Tai buvo įmonės kompiuteris.

               Po kratos įmonės veikla buvo kažkurį laikotarpį negalima. Jam asmeniškai dirbti po kratos nebuvo galima. Jo visi duomenys buvo prijungti prie serverio. Iš karto po kratos negalėjo dirbti, vėliau galėjo ar ne, nepamena. Į FNTT buvo kviečiamas sunumeruoti savo lapų.         

               Liudytoja I. P., apklausta teisiamojo posėdžio metu ir paskelbus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2013 metų lapkričio mėnesio iki 2014 m. vasario 9 d. Dėl įsidarbinimo  šioje bendrovėje kalbėjo su G. Ž.. Kuo ji dirbo bendrovėje, nepamena. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo vyriškis vardu S., jo pavardės nepamena. R. Ž. dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, bet kokias pareigas ėjo, nežino. Jam  ji teikdavo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaitas. Tuo laikotarpiu, kai bendrovėje dirbo buhaltere, kitų buhalterių nebuvo. Ji darė visus tuos darbus, kuriuos turi atlikti bendrovės buhalteris. PVM sąskaitų faktūrų neišrašinėjo, o į apskaitą suvesdavo jai pateiktas. Taip pat ji nedarė jokių finansinių operacijų. Jeigu dabar neklysta, tvarkant apskaitą, buvo naudojama buhalterinė programa „Pragma“. Kokia buvo bendrovės finansinė padėtis tuo laikotarpiu, kai  ji dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, nepamena. Kas buvo bendrovės kreditoriai, nepamena. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ dirbo su užsienio įmonėmis, bet nė su vienu atstovu iš užsienio ji nebendravo. Įmonės, kurių pavadinimai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, jai nieko nesako ir ar su šiomis įmonėmis bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kokių nors ūkinių finansinių sandorių, negali pasakyti. Ar šios įmonės buvo tarp bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių, nežino. Pamena, kad informacija apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ paskolos suteikimą fiziniam asmeniui I. A. buvo buhalterinėje programoje, bet ji nekuravo šios paskolos ir paskola buvo suteikta iki jos darbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pradžios. Ar šiam asmeniui buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros dėl palūkanų mokėjimo ir ar tokia informacija buvo suvedama į buhalterinę programą, nepamena. Iš darbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ išėjo savo noru dėl nekokybiškos darbo aplinkos. Iki jos bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė kažkokia įmonė.

Be to, teisiamajame posėdyje nurodė, kad šioje bendrovėje dirbo trumpai, nes nelabai patiko. Tai nebuvo darbo vieta, kur ji norėtų dirbti. Tik suvedinėjo į kompiuterį sąskaitas. Ji neturėjo automobilio, jai reikėdavo nueiti iki stotelės, o žiemą būdavo slidu, buvo nepatogu. PVM sąskaitų faktūrų neišrašinėjo, tik suvesdavo į apskaitą. Jas pateikdavo administratorė. Sutarčių „(duomenys neskelbtini)“ dėl paslaugų teikimo, paskolų suteikimo ir panašiai ji nesudarinėjo, tik perskaitė. Tos sutartys buvo laikomos kabinete. Įmonės apskaita buvo tvarkoma. Atėjus dirbti, prieš ją apskaitą tvarkė įmonė, visi dokumentai buvo tvarkingai sudėti. Buvo registrai, šablonai. Įspūdžio, kad apskaita būtų netvarkinga, nebuvo.

Liudytojas A. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu ir paskelbus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo nuo 2009 metų iki 2017 metų, veikla buvo prekyba naftos produktais. Naftos produktams nugabenti į klientų pageidaujamas vietas, pervežti kroviniams buvo samdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su šia bendrove 2013-04-02 buvo sudaryta sutartis Nr. JS-BO02/04-13 dėl logistikos (agentavimo) paslaugų suteikimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo generalinių sutarčių su krovinių vežėjais, tad, kad suorganizuotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirktų naftos produktų pergabenimą iš vienos vietos į kitą, buvo samdoma bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Buvo žinomi trys UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai: R. Ž., M. Ž. ir V. K., kažkuris iš jų ir galėjo pasiūlyti bendradarbiavimą. Kokios jų pareigos buvo bendrovėje, nežino. Su kuriuo asmeniu pasirašė sutartį, nebepamena. Taip pat nebepamena, su kuriuo labiau bendravo po sutarties pasirašymo.  S. L. žino  kaip asmenį, dirbusį toje bendrovėje, bet kokios jo pareigos buvo, nežino. S. L. dirbo su vagonų užsakymais, bet su juo mažai bendravo. Per bendradarbiavimo su „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpį susidarė situacija, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolino už suteiktas paslaugas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Už kokį bendradarbiavimo laikotarpį buvo susidaręs įsiskolinimas ir kokio tiksliai dydžio buvo įsiskolinimas, nepamena. Įsiskolinimas buvo apie 150 000 JAV dolerių, plius minus penki tūkstančiai. Susidarius šiai situacijai, tuometis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Ž. pasiūlė pasirašyti trišalę sutartį ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ perleisti Latvijos įmonei „(duomenys neskelbtini) “. Kokiais ūkiniais finansiniais sandoriais bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo susijusi su įmone „(duomenys neskelbtini) “, jis nežino ir R. Ž. nieko neaiškino. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ jokių ūkinių, finansinių sandorių su Latvijos įmone „(duomenys neskelbtini) “ iki tol neturėjo. Kokia nauda buvo R. Ž. įmonės skolą perleisti „(duomenys neskelbtini) “, nežino. R. Ž. viską suderinus, pasirašė 2015-10-01 reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. JSH/SRR-01/10/15-2 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Latvijos įmonės „(duomenys neskelbtini) “, pagal kurią bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ savo 148 351,78 JAV dolerio  įsiskolinimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti Latvijos įmonei „(duomenys neskelbtini) “. Sutartį atvežė pasirašyti R. Ž. ir su Latvijos įmonės „(duomenys neskelbtini) “ atstovais jis nebendravo. Tikriausia šios sutarties pagrindu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo įmonei „(duomenys neskelbtini) “, bet kada ir kokiomis dalimis, nepamena.

Be to, teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu minėjo, jog „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė ekspedijavimu ir, kiek jis žino, ekspedijavimu užsiėmė ir ta įmonė „(duomenys neskelbtini) “, nes patys negali užsienio šalyje samdyti Latvijos geležinkelių (duomenys neskelbtini). Buvo problemų su lėšomis, „(duomenys neskelbtini)“, atrodo, buvo nesumokėjusi tai įmonei „(duomenys neskelbtini) “ ir tam, kad greičiau pinigai suvaikščiotų, jie darė pavedimą. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo dėl skolų problemų. Buvo Latvijos įmonė „(duomenys neskelbtini) “, kadangi jiems krovinio neatidavė Liepojoje, buvo pasirašyta trišalė sutartis. Jie padarė apie 150 000 dolerių mokestinį pavedimą.

             „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis 2015 m. buvo normali. „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo piktybinė nemokėtoja. Skola, susidariusi Latvijos įmonei, taip buvo susijusi su jų kroviniu. Jeigu „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų laiku gavusi krovinio, būtų „(duomenys neskelbtini)“ buvęs nuostolis, nes prastovas apmoka iš pradžių ekspeditorius, o paskui ekspeditorius perduodavo įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Būtų mokėjęs „(duomenys neskelbtini)“. Po kratos bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ jai bijojo vesti pinigus, nes jeigu po kratos pinigai būtų buvę sulaikyti, viskas  būtų sustoję ir tas krovinys būtų stovėjęs, yra pavyzdžių, kai neatsiskaičius vagonai prastovi mėnesį, du ar tris.

Liudytojas A. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu ir paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2009 metų iki 2015 metų, tiksliau datų nepamena. Bendrovėje dirbo vadybininku ir darbas šioje bendrovėje buvo epizodinis, pagal poreikį. Kadangi pats gyvena Vilniuje, tai ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovų pavestas užduotis atlikdavo daugiausia Vilniuje. Jo dabas buvo daugiau kaip kurjerio, t. y. dažniausiai reikėdavo iš vienos įmonės paimti dokumentus ir nuvežti juos į kitą įmonę. Dokumentai dažniausiai buvo susiję su krovinių ekspedijavimu. Jokios darbo vietos Vilniuje neturėjo. Užduotis pavesdavo atlikti arba R. Ž., arba S. L., kartais ir administratorė vardu A. paskambindavo ir pasakydavo, iš kur ir ką reikia paimti. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ biuras buvo Klaipėdoje viešbučio „(duomenys neskelbtini) “ patalpose. Prieš bendrovei užsidarant, biuras buvo perkeltas į kitą vietą Klaipėdoje, į viešbučio „(duomenys neskelbtini) “ patalpas. Bendrovės biure lankydavausi retai, nes nebūdavo poreikio. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriai skirtingais laikotarpiais buvo V. K., S. L. ir R. Ž.. Kokios buvo šių direktorių darbo funkcijos, nežino. Kas realiai vadovavo bendrovei, taip pat nežino. Nebepamena, kieno iniciatyva buvo keičiami direktoriai ir kaip jie buvo surandami. Nors ir buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir buvo įdarbintas šioje bendrovėje, bet bendrovės veikloje faktiškai nedalyvavo. Kodėl nusprendė įsigyti šios bendrovės akcijų, nepamena. Bendrovė jau buvo veikianti, vykdanti ekspedijavimo veiklą, tad turėdamas tikslą uždirbti iš dividendų ir įsigijo bendrovės akcijų. Kokias pareigas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ėjo R. Ž. tuo laikotarpiu, kol nebuvo direktoriumi, nežino. Jokių bendrovės darbinių veiklos klausimų jis nesprendė ir vykdomos veiklos su bendrovės direktoriais neaptarinėjo.  Nežino, kas buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai ar debitoriai ir su kokiomis įmonėmis bendrovė vykdė ūkinius finansinius sandorius. Įmonių pavadinimai: RAB „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, jam negirdėti. Kaip akcininkui metų pradžioje būdavo pateikiamos ataskaitos, kurias ruošdavo ir Registrų centrui. Kaip bendrovės akcininkas jokių aptarimų su bendrovės direktoriais dėl bendrovės vykdomos veiklos nedarydavo. Jam nebuvo žinoma apie tai, kad bendrovė turėtų kam nors skolų. Nieko nežino ir apie bendrovės darbuotojams neišmokėtą darbo užmokestį ir kodėl ši skola susidarė. Taip pat nežino, kad I. A. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paskolą. Apie tai nieko bendrovės direktorius ar kas nors kitas iš bendrovės nebuvo minėjęs. Apie bendrovės finansinius sunkumus ir įmonės nemokumą sužinojo tik tada, kai bendrovei 2016 m. buvo iškelta bankroto byla. Bendrovės direktoriai ar kas nors kitas iš bendrovės administracijos niekada neinformavo, kad bendrovė turėtų kokių nors finansinių sunkumų. Po S. L. išėjimo iš darbo R. Ž. jo paties prašymu buvo paskirtas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Tuo laikotarpiu, kai dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, naudojosi bendrovei priklausančiu automobiliu „Škoda Octavia“. Jis buvo suteiktas jo, kaip kurjerio, darbo funkcijoms atlikti. Kieno iniciatyva automobilis buvo suteiktas, nepamena. Pagal 2016-03-08 transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktą bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui perdavė šį bendrovės vardu registruotą turtą. 

           Be to, teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis tiksliai negali atsakyti, nepamena, kas pasiūlė įsidarbinti bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (S. L. ar R. Ž.). Neatsimena, kada tapo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininku. Prieš tai dar kažkas buvo akcininkais. Jis buvo vienintelis akcininkas. Iš ko pirko akcijas, nepamena. Už akcijas atsiskaitė grynaisiais, suma buvo apie 3 000. Akcijas įsigijo arba iš darbuotojo, arba iš akcininko. Kažkas pasiūlė iš „(duomenys neskelbtini)“ įsigyti akcijas, bet kas pasiūlė – R. Ž. ar kas kitas, nepamena.

Liudytojas D. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu ir paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2014 metų lapkričio mėnesio iki 2015 metų gegužės mėnesio vadybininku.  Jis turėjo sekti naftos produktų Londono biržą ir informuoti R. Ž. apie naftos produktų kainų pokyčius. R. Ž. reikėjo informuoti dėl to, kad jis bendrovėje buvo kaip ir komercijos direktorius ir jis priiminėjo sprendimus, kada naftos produktus pirkti ir kada parduoti. Ar R. Ž. oficialiai buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino. Lemiamą ir sprendžiamąjį žodį bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ turėjo būtent R. Ž..  Jis jį ir priėmė į darbą bendrovėje, su juo kalbėjo dėl darbo pobūdžio, jis duodavo ir formuodavo darbo funkcijas darbuotojams. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo S. L.. Jis buvo daugiau „popierinis“ direktorius, nes jokių sprendimų nepriiminėjo ir nevadovavo. R. Ž. vadovavimas pasireiškė tuo, kad jis organizuodavo darbus ir paskirstydavo darbo funkcijas bendrovėje dirbusiems darbuotojams, priimdavo sprendimus. S. L. buvo kaip vadybininkas ir užsakydavo vagonus naftos produktams pervežti. Tuo laikotarpiu, kai jis dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės buhalterė buvo A. G.. Įmonės, kurių pavadinimai RAB „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, jam nelabai ką sako. Asmuo I. A. girdėtas tik tiek, kad jo vardas ir pavardė gan dažnai buvo minimi biure ir buvo juokaujama, kad iš jo galima įsigyti šviežių makaronų.

Be to, teisiamajame posėdyje nurodė, kad perėjo dirbti į kitą įmonę, nes „(duomenys neskelbtini)“ ruošėsi bankrotui ar ruošėsi užsidaryti. Kiek jam žinoma, įmonė, į kurią perėjo dirbti, nebuvo susijusi su bendrove „(duomenys neskelbtini)“. Jis vagonų neužsakinėdavo. S. kartais užsakinėdavo ir dar buvo vienas vadybininkas A. J. ar J., tiksliai dabar pavardės nepamena. Jis turėjo sekti naftos produktų Londono biržą. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo, kaip ir minėjo ikiteisminio tyrimo metu, R. Ž., su juo ir darbo sąlygas aptarė. Sužinojo, kad S. L. yra direktorius, tik gavęs darbo sutartį. Per šešis mėnesius negavo iš S. nė vieno nurodymo, susijusio su darbu. Žino, kad S. buvo susijęs su krovinių ir prekių sistema, bendraudavo su muitinės tarpininkais. Tuo metu įmonėje dirbo apie 6 darbuotojus, buvo paskirstytos funkcijos. Kiekvienas turėjo savo pareigas. Apie kolegų darbą žinojo tik paviršutiniškai. A. J. buvo vadybininkas, jie dirbo su juo panašiai Londono biržoje. A. J. ar J. dirbo su geležinkelio transportu, jis buvo vadybininkas. Jis skaičiuodavo su programa pervežimų tarifus. S. L. buvo direktorius. A. G. buvo buhalterė. Sekretorė buvo A., pavardės nepamena. Ar R. Ž. turėjo darbo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“, negali pasakyti, nežino.                                            

               Liudytojas A. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu ir paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2014 metų kovo mėnesio iki 2015 metų gegužės mėnesio vadybininku. Dėl įsidarbinimo šioje bendrovėje kalbėjo su bendrovės direktoriumi S. L. ir su G. Ž.. Kuo bendrovėje dirbo G. Ž., nežino. Pagrindinė jo darbo funkcija buvo atlikti direktoriaus S. L. pavestus įvairius darbus: atspausdinti sutartis, paruošti įvairius dokumentus. Jis buvo daugiau administratorius. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo logistika, t. y. krovinių pervežimas geležinkelio transportu. R. Ž. būdavo biure ir S. L. su juo spręsdavo kažkokius reikalus, bet ar R. Ž. dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, ar kitoje su juo susijusioje bendrovėje, kurios veiklą vykdė irgi tose pačiose patalpose, nežino. Kokios buvo S. L. darbo funkcijos, nežino. Įmonių pavadinimai: RAB „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, jam nelabai ką sako ir jam neteko su šiomis įmonėmis dirbti. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini) “, „(duomenys neskelbtini)“ girdėtos iš R. Ž. kalbų. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ su šiomis įmonėmis turėjo kokių nors ūkinių, finansinių operacijų, nežino. Asmuo I. A. girdėtas iš R. Ž. kalbų tik tiek, kad jis turėjo makaronų gamyklą. Nežino, ar jis turėjo kokių nors sandorių su bendrove „(duomenys neskelbtini)“.

                Liudytojas I. A., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis 2012 m. pradėjo statyti makaronų fabriką. Užsiėmė grūdų prekybos verslu. Pamatęs, kad grūdai išvažiuoja iš Lietuvos, nėra pridėtinės vertės, nusprendė, kad dėl to reikia ką nors Lietuvoje pradėti papildomai daryti, kad išvežtų jau pagamintą produktą, – sukurti papildomai darbo vietų, kad pinigai būtų paliekami Lietuvoje, o jau kažkoks pridėtinės vertės turintis produktas išvažiuos į kitas šalis. Kaip ūkininkas gavo paramą pradėti įrengti makaronų fabriką ir reikėjo papildomų pinigų. Kadangi iki to veikla, kuria užsiiminėjo kaip ūkininkas, nebuvo tiek daug finansuojama bankų ir bankai negalėjo finansuoti visos sumos, reikėjo rasti investuotojų arba kas galėtų paskolinti pinigų. Su R. jie jau buvo pažįstami iš anksčiau. Dirbo kartu su grūdų prekyba. Dėl to jis kreipėsi į jį dėl galimos paskolos įmonės projektui ir paklausė, ar būtų galimybė pasiskolinti, kalbėjo ne vieną kartą apie visus skaičius, kokie galėtų būti variantai. Aišku, tai buvo įmonė, kuri galėjo tuo metu jam paskolinti reikiamą pinigų sumą. Pagal jo skaičiavimus, jam reikėjo 280 000 pačiai įrangai ir dar 50 000 papildomai įrangai. Paskola buvo suteikta dalimis, po sutarties pasirašymo jam pervesdavo dalimis pinigus, jis mokėdavo už įrangą dalimis. 

Paskelbus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad pagal 2013-03-04 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-11-07 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1 priedą bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ suteikė jam piniginę paskolą, iš viso 291 000 eurų. Pagal 1 priedą buvo pervesta ne 50 000 eurų suma, o 11 000 eurų suma dėl to, kad jam daugiau pinigų nebereikėjo. Sutartis  ir priedas yra skirtingų datų dėl to, kad iš pradžių buvo tartasi dėl 280 000 eurų paskolos, o vėliau – dėl papildomų paskolos lėšų suteikimo. Dokumentai buvo pasirašyti dokumentuose nurodytomis datomis. Dėl paskolos sutartyje numatytų 5 procentų metinių palūkanų  sutarė  bendru susitarimu su R. Ž.. Aptarta palūkanų norma buvo didesnė už tuometę rinkos palūkanų kainą. Sąskaitas dėl palūkanų mokėjimo jam pateikdavo iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)  Jis grąžino 420 000 litų paskolos. Iš šios sumos jie galėjo atsiskaičiuoti palūkanas. Atskirai už palūkanas bankinių pavedimų nedarė, nes tuo metu neturėjo galimybės tai daryti. Bendra  mokamų palūkanų suma buvo apie 18 000 eurų. Kai buvo derinama likusi jo skola bendrovei, į tą sumą buvo įtrauktos ir palūkanos. Po perleidimo sutarties pasirašymo jis jokių įmokų įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo, nes neturėjo pinigų, be to, ir nebuvo suėjęs paskolos grąžinimo terminas. Kai jau suėjo paskolos grąžinimo terminas, nebebuvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovu jis bendravo tik kartą, kai šis buvo atvažiavęs kartu su R. Ž.. Po to dar buvo atvažiavę įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, bet kas jie tokie buvo, nežino.  Jie kalbėjo lietuviškai.

Be to, teisiamajame posėdyje nurodė, kad jam pinigų neliko. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ perleido paskolą naujai įmonei ir dabar su nauja įmone yra deramasi dėl tos paskolos gražinimo sąlygų. Jis gavo raštą iš Baltarusijos, iš naujos įmonės, kad tie pinigai yra perleisti kitai įmonei. Buvo teismas dėl paskolos grąžinimo, dėl paskolos priteisimo, dėl reikalavimo teisės perleidimo grąžinimo. Buvo iškelta civilinė byla. Tai buvo iš „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus ir vyko teismas, teismo metu jis pateikė visus dokumentus, susijusius su ta paskola, ir naują dokumentą iš trečiųjų asmenų. Tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius suvaržė visas ūkininko sąskaitas pusei metų, jam teko veiklą sustabdyti. Faktiškai kaip fiziniam asmeniui bankroto neskelbė, bet veikla buvo nutraukta. Ir pinigų grąžinti jis neturėjo dėl to, kad turėjo rasti kitų sprendimų, kaip atsiskaityti. Kol kas vyksta derybos. Ginčas dėl tų pinigų nesibaigė.

Liudytojas T. C., apklaustas teisiamojo posėdžio metu ir paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad nepamena, kokiu laikotarpiu dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, ir  nepamena, nuo kada iki kada buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nes jau daug metų nedirba šioje bendrovėje. Apklausos metu jam buvo parodyta 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. JSH/SRR-01/10/15-3, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“, pirminė kreditorė, įmonei „(duomenys neskelbtini) “, naujajai kreditorei, perleido visas reikalavimo teises į UAB „(duomenys neskelbtini)“, skolininkę. Šios sutarties iniciatorius buvo R. Ž., jis ir pateikė pasirašyti sutartį. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Jeigu dabar gerai pamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikusi bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 70 000 litų paskolą, jos bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo grąžinusi tik dalį. Kiek buvo grąžinusi, nepamena. Kada paskola buvo suteikta, taip pat nepamena. Kadangi paskola nebuvo grąžinta, R. Ž. ir pasiūlė sudaryti 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/SRR-01/10/15-3. Sudarius šią sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo R. Ž.nurodytai įmonei „(duomenys neskelbtini) “, o bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nieko nebemokėjo. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini) “ jokių sandorių iki tol nevyko. Apie tai, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ būtų pardavusi vilkiką bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, nieko nežino. Tuo laikotarpiu, kai dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės buhalterė buvo T. K..

Be to, teisiamajame posėdyje nurodė, kad nepamena, nuo kada iki kada dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Kiek laiko iki 2015-10-01, kai buvo pasirašyta perleidimo sutartis, jau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nepamena. „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolą. Paskolos suteikimo aplinkybes pamena gerai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis buvo sunki, jai reikėjo pinigų. Reikėjo mašinas išsiųsti į reisus, mokėti atlyginimus, mokėti mokesčius, bankui ir reikėjo finansinės paramos.

            Liudytoja T. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu ir paskelbus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2012 metų sausio mėnesio iki 2016 metų gegužės mėnesio buhaltere. Be jos, daugiau buhalterių bendrovėje nebuvo.  Jos darbo pradžioje bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo R. C., o po kelių metų bendrovės direktoriumi tapo T. C.. R. Ž. dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, bet jis šioje bendrovėje pradėjo dirbti daug vėliau nei ji. Su juo kokį mėnesį padirbo, nes nesuprasdavo jo formuojamų darbo užduočių, todėl savo noru išėjo iš bendrovės. Kokios jo pareigos bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo, nepamena, bet jis nebuvo pagrindinis vadovas. Ji nežino, ar jam dar nedirbant bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“  jis priiminėjo kokius nors sprendimus šioje bendrovėje. Ji neatsimena, ar tarp bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vyko kokie nors ūkiniai finansiniai sandoriai. Įmonė „(duomenys neskelbtini) “  jai iš vis negirdėta ir  jos darbo laikotarpiu bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ tarp šių įmonių jokių ūkinių finansinių sandorių nevyko. Apie 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/SRR-01/10/15-3, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“, pirminė kreditorė, įmonei „(duomenys neskelbtini) “, naujajai kreditorei, perleido visas reikalavimo teises į UAB „(duomenys neskelbtini)“, skolininkę, ir kuri jai buvo parodyta apklausos metu, ji nieko nežino, todėl nieko negali pakomentuoti. Kaip buhalterė ji nepamena tokios sutarties. Šios sutarties turinio taip pat negali pakomentuoti, nes sutarčių nesudarinėjo. Norint duomenis įvesti į buhalterinę programą, reikėjo sąskaitų faktūrų, kurias ji galėtų įtraukti į apskaitą, o čia yra sutartys, kurios į apskaitą netraukiamos. Kas ir kieno nurodymu 2016-05-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymu pervedė į įmonės „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitą 4 932,18 Eur, 2016-03-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautiniu mokėjimo nurodymu į įmonės „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitą pervedė 10 000 Eur sumą, 2016-03-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautiniu mokėjimo nurodymu į įmonės „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitą pervedė 2 845 Eur, nežino. Prieigos prie bendrovės banko sąskaitos  ji neturėjo ir jokių pavedimų nedarydavo.

        Be to, teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė apie paskolas visus dokumentus, kuriuos ji gaudavo, įtraukdavo į programą. Ji prieigos prie banko neturėjo. Nežino, kas darydavo pavedimus. Gal pavaduotojas turėjo prieigą prie banko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas buvo direktorius. Kas tuo laikotarpiu buvo direktorius, tas ir buvo kasininkas.

            Liudytoja G. Ž., apklausta teisiamojo posėdžio metu ir paskelbus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad nuo kada iki kada ji dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, nepamena. Tik pamena, kad visą tą laiką, kai dirbo šioje bendrovėje, dirbo projektų vadove. Bendrovės veiklos sfera buvo bet kokių krovinių pervežimas ir krovinių ekspedijavimas. Jos, kaip projektų vadovės, darbo funkcijos buvo paruošti ir patikrinti dokumentus, reikalingus sudaryti sutartims su paslaugų tiekėjais ir gavėjais, kuruoti krovinių pervežimo maršrutus ir visos kitos darbo funkcijos pagal sutartis, sudarytas su paslaugų tiekėjais ar gavėjais. Pati sutarčių nesudarinėjo, tik jas kuravo, prižiūrėjo atsiskaitymų tarp įmonių srautus pagal sudarytas sutartis, juos sutikrindavo su buhalterinėje apskaitoje esančiais duomenims. Šiais klausimais bendravo ir su bendrovės buhalteriais ir bendrovės direktoriumi, kitais bendrovės vadybininkais. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo S. L.. Kaip ji įsidarbino šioje bendrovėje, nepamena. Ar bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo R. Ž., nebepamena. Bendrovės paslaugų tiekėjų ir gavėjų paieška užsiimdavo ir ji, ir kiti bendrovėje dirbantys darbuotojai, kas tokie, nebepamena, o sutartis su jais sudarydavo bendrovės direktorius. Su paslaugų tiekėjų ir gavėjų atstovais yra tekę bendrauti ir jai. Bendravimas vyko telefonu, elektroninio ryšio priemonėmis, buvo atvykę ir į bendrovės biurą. Kažkuriuo laiku bendrovės biuras buvo ir „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, taip pat buvo ir viešbučio „(duomenys neskelbtini) “ patalpose. 

          Kaip minėjo, su paslaugų tiekėjų ir gavėjų atstovais, taip pat ir su užsienio įmonių atstovais, yra tekę bendrauti ir jai. Su kuo iš užsienio įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė kokius nors ūkinius, finansinius sandorius jos darbo bendrovėje laikotarpiu ar su kokių įmonių atstovais jai teko bendrauti, jau neatsimena. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jai yra žinoma, nes iš šios įmonės, jeigu neklysta, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pirko vagonų nuomos paslaugas ir, jeigu neklysta, pirko geležinkelio bėgių atkarpų tarifus. Su šios įmonės atstovais ji nėra bendravusi. Kas šią įmonę surado, ji nežino. Kiek atsimena, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ šiai įmonei liko skolinga už suteiktų vagonų nuomą. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ gabeno krovinį, pakrautą į vagonus, kuriuos buvo išsinuomojusi iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Krovinys, jeigu neklysta, buvo gabenamas Rusijos Federacijoje ir ten kažkas jį sustabdė. Kadangi krovinys nepasiekė užsakovo, kokia ten įmonė buvo, nepamena, užsakovas neatsiskaitė su bendrove „(duomenys neskelbtini)“, o pastaroji bendrovė dėl to negalėjo atsiskaityti su įmone „(duomenys neskelbtini)“. Kada visas šis įvykis buvo, nepamena. Ar po šio neatsiskaitymo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vyko kokie nors ūkiniai, finansiniai sandoriai, ji nepamena. Kokia skola liko, nežino.    

Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jai gal ir girdėta. Čia turėtų būti krovinių vežėjas arba vagonų tiekėjas. Kokius ūkinius, finansinius sandorius su šia įmone turėjo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir ar iš viso turėjo, neatsimena.

Ta pati situacija turėtų būti ir su įmone „(duomenys neskelbtini)“ ir su įmone „(duomenys neskelbtini) “. Šios įmonės jai girdėtos. Vėlgi šios įmonės turėtų būti arba krovinių vežėjos, arba vagonų tiekėjos. Kokius ūkinius finansinius sandorius su šiomis įmonėmis turėjo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir ar iš vis turėjo, neatsimena.

Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jai kažkur girdėta. Gali būti, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ šiai įmonei pervežė krovinius. Ji nėra bendravusi su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovais ir nežino, kas jie tokie yra. Kas su jais iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį ir ar iš viso sutartis buvo sudaryta, nežino. Apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ paskolos suteikimą I. A. ji nieko nežino. Ji dėl paskolos teikimo jam jokių sprendimų nepriiminėjo, o kieno iniciatyva paskola buvo suteikta, ji nežino. Su buhalterinės apskaitos dokumentais ji nedirbo, tik galėdavo su jais susipažinti, kiek tai būdavo susiję su kokia nors jos vykdoma sutartimi. Apie reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuriomis reikalavimo teisės perleidžiamos kitoms bendrovėms, ji nieko nežino.

Be to, teisiamajame posėdyje nurodė, kad nori apklausą papildyti. Apklausa vyko 2020 m., o veikla vyko daug metų atgal, todėl ne viską prisiminė. Buvo vežamas krovinys per Rusijos Federaciją ir buvo kažkokie valdžios atstovų krovinio kokybės patikrinimai. Tai buvo kliūtis jiems vykdyti savo įsipareigojimus. Jie negalėjo jų vykdyti, nes buvo sustabdytas krovinys, ilgam laikui sustabdyti vagonai. Jie neturėjo galimybės kažkokiu būdu paveikti šio proceso. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ taip pat buvo informuota apie šią padėtį, nes kartu sekė įvykius. Veiksmas vyko, ji nepamena datų, bet tai buvo ne mėnesio procesas. Tai buvo ilgas procesas ir, kiek ji atsimena, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė į teismą dėl skolos ar dėl kažko kito. Buvo tokia situacija, kai niekas nežinojo, ką daryti. Ir tai buvo „fors mažorinė“ situacija pagal visus požymius. Mano, kad jeigu nebūtų buvę vieną dieną išnešti visi dokumentai, tai turbūt įmonė ir būtų kreipusis į teismą dėl situacijos pripažinimo „fors mažorine“. Bet čia tik jos nuomonė, o ne faktas.

Be to, žino, kad bankroto administratoriui buvo perduoti automobiliai ir dokumentai. Apklausos metu galbūt apie pačią įmonę ne daug kalbėjo, nes daug ką teko prisiminti, bet pati įmonė, kiek tai susiję su jos pareigomis ir veikla, turėjo ir pareigines instrukcijas, buvo ir atskira įmonė, kuri prižiūrėjo darbų saugą, buvo vedami visi žurnalai. Jie visi turėjo pareigines instrukcijas. Tai tiek norėjo papildyti.

           Be to, nurodė, kad nei ji, nei vyras, nei jos vaikai „(duomenys neskelbtini)“ akcijų neturėjo. Ji negali teigti, kad jos vyras dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Kada atėjo FNTT pareigūnai, išsinešė visų įmonių dokumentus, atsimena, kad tai buvo labai didelis psichologinis smūgis tiek įmonėms, tiek šeimai.

S. L. buvo įmonės direktorius. Jis dirbo taip pat kaip ir ji su ekspeditoriais, dėl vagonų lygiai taip pat. Jis formindavo vežimo dokumentus, kadangi jis turėjo muitininkų tarpininko išsilavinimą, tai kuravo krovinio dokumentus, kad būtų teisingai sutvarkyti, sužiūrėti. Bendraudavo dėl vagonų. Važiuodavo pats į krovinių terminalus. Jų visos funkcijos buvo panašios. Negali atsakyti į klausimą, kas faktiškai vadovavo įmonei. Negali atsakyti, kas darė pavedimus pagal paskolos sutartį ūkininkui I. A.. Ji nežino.

        Ji turėjo prisijungimo prie įmonės banko sąskaitos priemones, turėjo ir buhalterė. Ji taip pat galėjo daryti pavedimus ir juos darydavo.            

Liudytoja I. V., apklausta teisiamojo posėdžio metu ir paskelbus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdė krovinių logistikos veiklą, dirbo nuo 2016 metų gegužės mėnesio iki 2018 metų kovo mėnesio. Visą tą laiką bendrovėje dirbo buhaltere. Bendrovės direktorius buvo T. C.. R. Ž. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vadybininku. Kokios buvo R. Ž. darbo pareigos, nežino. Apklausos metu jai buvo parodytas jos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ruoštas 2018-02-02 atsakymas dėl skolos sumokėjimo, adresuotas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui. Šį atsakymą paruošė pagal bankroto administratoriaus paklausimą. Nepamena, ar kas prašė atsakyti į paklausimą, ar atsakymą derino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais, bet buhalterijoje susiradusi dokumentus jį paruošė. Kokius ūkinius, finansinius sandorius vykdė ir ar iš viso vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ su Latvijos įmone „(duomenys neskelbtini) “, nežino. Nežino, kodėl 2015-10-01 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Latvijos įmonės „(duomenys neskelbtini) “ buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. JSH/SRR-01/10/15-3 ir kas buvo šios sutarties iniciatorius. Kodėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skola bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo perleista Latvijos įmonei „(duomenys neskelbtini) “, nežino. Jos darbo laikotarpiu nė su viena iš šių paminėtų įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė jokių sandorių.

Be to, teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2015-10-01, kai buvo pasirašyta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo. Kad „(duomenys neskelbtini)“ būtų turėjusi kokių nors sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino, ji tik sudėjo į dėžę dokumentus ir išsiuntė bankroto administratorei.

Liudytoja I. B., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2016 m. sausio 19 d. buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratore. Kaltinamųjų nėra mačiusi. Į teismą dėl tyčinio bankroto buvo kreiptasi ir inicijuota byla, kai ji perėmė bankroto bylą. Gavusi bankroto bylą ji tik paėmė iš banko išrašus, dar kai ką. Kadangi turi invalidumą, yra po operacijos, ji darbą pagal įgaliojimą perdavė kitai darbuotojai. Ji daugiau beveik nesikišo. Tik paklausdavo, kaip sekasi. Darbą perdavė I. K.. Po to ji vis paklausdavo apie darbą, o nuo lapkričio mėnesio yra jau visai atleista. Ir ji daugiau nieko bendro su šiuo bankrotu neturi. Prieš tai dar buvo įgaliota A. B.. Ji su ja bendravo, įgaliojimą buvo parašiusi. Iš įgaliotinės sužinojo, kad nėra pateikti dokumentai, negali atlikti jokių analizių. Jai pasakė, kad vieni dokumentai yra tikrinami, o kiti visai nėra pateikti. Žinojo, kad dokumentai buvo FNTT. Ji asmeniškai į FNTT nesikreipė. Buvo įgaliotinė, tą turėjo atlikti ji. Negali pasakyti, ar įgaliotinė A. gavo iš FNTT dokumentus. Ji jos ir nebeklausė, kadangi ji tada pati labai sirgo. Ji jau serga nuo 2005 m. Pateikė prašymą Nemokumo tarnybai, kad ją išbrauktų iš sąrašų, ir ją iš administratorių sąrašų išbraukė.  

Buvo du asmenys, kuriems buvo suteikusi įgaliojimą, kad atstovautų jai kaip bankroto administratorei, tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto klausimus. Vienas tų asmenų buvo A. B.. Atrodo, ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. B. buvo jos pirmoji įgaliota, su kuria ji bendravo. Su įgaliotais asmenimis, kurie jos vardu atliko tam tikrus veiksmus, bendravo tik telefonu. Žino, kad įgaliotas asmuo turi pateikti ataskaitą, bet jai jų nepateikė. Buvo vieną kartą nuvažiavusi į Vilnių į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ten nuvažiavusi kalbėjo su A.. Jai pasiūlė I. K., tai ji jai irgi davė įgaliojimą. Su I. ji nebendravo. Neatsimena, ar įgaliotinės derindavo veiksmus su ja. I. nėra mačiusi. Ji kaip administratorė be įgaliotinių jokių dokumentų nepasirašinėdavo. Nieko nepasirašė, tik įgaliojimą. Savo parašo antspaudą atidavė įgaliotiems asmenims. Nieko daugiau nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla galbūt buvo susijusi su pervežimais. Ką vežė, ji nežino. Būdama bankroto administratorė per visa savo praktiką ji turėjo virš 100 administruojamų įmonių.   

Kai išėjo į pensiją, išvažiavo į Akmenę. Galvojo prisidurti prie pensijos, todėl ir kreipėsi, kad jai duotų kokią įmonę. Įmonę davė, bet išėjo gal ir negerai.

Liudytojas V. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, atsakydamas į gynėjo advokato R. Kivyliaus klausimus, parodė, kad tyrimas buvo pradėtas gavus teismo nutartį „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pripažinti tyčiniu, nutartis išsiųsta prokuratūrai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Turėjo būti tikrinama, ar nėra nusikalstamo bankroto. Buvo bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo I. K.-R.. I. B. pavardė girdėta iš dokumentų, su ja nebendravo, bendravo su įgaliotu asmeniu. Nekilo abejonių, kad su bankroto administratoriumi gali bendrauti per įgaliotus atstovus, byla buvo nagrinėjama teisme, ten ji irgi atstovavo šiam asmeniui, todėl jam nekilo jokių abejonių. Notarine forma įgaliojimo tyrimo byloje nebuvo. Šiame tyrime jokių kratų nebuvo daroma, dokumentai buvo paimti iš bankroto administratoriaus įgalioto atstovo. Kad VMI prieš bankroto bylos iškėlimą, prieš kratas buvo pradėjusi mokestinį tyrimą, negalėtų pasakyti, nežino, ar byloje yra 2017-08-23 VMI patikrinimo aktas.

Yra su VMI susirašinėjimas, bet nebepasakys, ko buvo klausta, ar klausta apie pelno nepriemoką. Neatsimena, ar kažkas kalbama apie pelno mokestį, negali atsakyti, iš ko kildinami VMI kreditiniai reikalavimai.

Įmonės veikla – ekspedijavimas, iš jo įmonė gavo pajamų ir pelno. Negali paaiškinti, kaip supranta ekspedijavimą. Klausimas, ar „(duomenys neskelbtini)“ buvo paslaugas teikianti įmonė, ne jam, jis joje nedirbo ir nežino. Aplinkybės apie vagonų sulaikymą Rusijos Federacijoje, prastovas užfiksuotos. Teisinės pagalbos prašymas Rusijos Federacijai nebuvo rašytas. Estijos bendrovės atstovai buvo Estijos advokatų kontora, jie neapklausti, nebuvo imtasi veiksmų. Kodėl nesiimta veiksmų patikrinti R. Ž. teiginius, įsitikinti jų teisingumu, yra dokumentai, jie vertinami. Buvo duomenų ir dėl Afganistano, bet visos aplinkybės buvo vertintos objektyviai. Jis nusprendė nesikreipti į Rusijos Federaciją ir Afganistaną su teisinės pagalbos prašymu. Nežino, ar tokį sprendimą nesikreipti derino su prokuroru.

Į gynėjo advokato A. Ivanciaus klausimą – nežinojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra daugiau įgaliotų asmenų. Žinojo, kad buvo V. V., A. B., bet dėl R. Ž. buvo trys tyrimai. V. V. buvo ne šioje byloje.

Į teisėjo klausimą – pirminėje byloje buvo grąžinti „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai V. V., nes ji pateikė bankroto administratoriaus įgaliojimą. Šios bylos dar nebuvo. Šioje byloje buvo įgaliota I. K.-R., iš jos ir buvo paimti dokumentai. Jam tuos dokumentus atvežė ar atsiuntė I. K.-R.. Šioje byloje V. V. nefigūruoja. Yra pakvitavimas, kad jis jai gražino „motininėje“ byloje dokumentus. I. K.-R. tik apklausta, nei I. B., nei V. V. nebuvo.

Byla prasidėjo nuo teismo nutarties dėl tyčinio bankroto. Šioje byloje įmonei „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo I. K.-R.. I. B. nebuvo apklausta, nes ji buvo įgaliojusi I. K.-Ir. ir I. K.-R. atstovavo. V. V. neapklausta, nes ji šioje byloje iš viso nefigūravo.

Į prokurorės klausimą – kai I. K.-R. perdavė „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, dokumentų buvo dar daugiau, nei buvo grąžinęs V. V.. Su „(duomenys neskelbtini)“ susijusių dokumentų nebuvo.

Liudytoja A. B. apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje jokių funkcijų neturėjo, dirbo kaip techninė darbuotoja, dirbo su įvairiomis įmonėmis. Ji perėmė „(duomenys neskelbtini)“ automobilius, nes tuo momentu, kai atvyko perduoti a/m, ji dirbo biure ir buvo paprašyta perimti transporto priemones. Jos buvo realizuotos bankroto proceso metu. Biure dirbo daug bankroto administratorių, ji buvo padėjėja. Su I. B. biuras buvo sudaręs bendradarbiavimo sutartį, o ji darydavo techninius darbus. Pačios sutarties su I. B. ji nematė, tik žino, kad tokia buvo. Su I. B. tiesiogiai darbo santykių neturėjo. Su ja bendravo telefonu. Darė techninius darbus ir dėl „(duomenys neskelbtini)“, vyko į Klaipėdos FNTT, tik nepamena ar nuvežė, ar parvežė dokumentus, nes viskas buvo prieš 5 metus Buvo išrašytas įgaliojimas, jį išdavė I. B.. FNTT darbuotojams pateikė įgaliojimą atstovauti I. B., pasirašė priėmimo-perdavimo aktą. Darbdavio pavadinimo neatsimena, tuo pačiu metu dirbo gal dviejuose ar trijuose darbovietėse. (duomenys neskelbtini) esančiame biure dirbo nuo 2014 ar 2015 metų iki 2017 metų.

V. V. dirbo teisininke, kurį laiką dirbo tame pačiame biure. Mano, kad ji dirbo ir „(duomenys neskelbtini)“, pagal darbdavio nurodymus darydavo įvairius darbus. Apie antspaudo su I. B. parašu naudojimą nieko nežino, jo nematė, nenaudojo. Neprisimena ar yra dalyvavusi „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimuose, gal yra buvusi sekretore.

        Liudytoja V. V. apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad buvo įdarbinta pagal darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė užsiėmė bankroto bylų administravimu. „(duomenys neskelbtini)“ ji atstovavo pagal 2017-07-26 I. B. įgaliojimą. Kas tą įgaliojimą jai pateikė, neprisimena, gal biuro administratorė, gal rado ant stalo. Tai buvo labai seniai. „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus matė biure, (duomenys neskelbtini) . Neprisimena, ar buvo nuvykusi į Klaipėdos FNTT parvežti „(duomenys neskelbtini)“dokumentų, gal ir parvežė, bet nėra tikra. Ji labiau buvo I. K. – R. atstovė, su ja tardavosi ką daryti. Prie „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos prisijungimo neturėjo, turtinių klausimų nesprendė. Turėjo prisijungimo prie teismų sistemos EPP kodus, jungdavosi I. B. vardu. Buvo jos įgaliotas, todėl jos vardu teikė į EPP sistemą dokumentus. „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo trumpą laiką, gal viename posėdyje tik dalyvavo. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ tyčinio bankroto jokių duomenų neteikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo D., A. B. irgi dirbo tame biure.

Specialistė V. Ž., apklausiama nuotolinėmis vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis „Zoom“ platformoje, prisiekė ir parodė, kad yra FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė. Savo išvadą tvirtina.

Į gynėjo advokato R. Kivyliaus klausimą – atlikdama tyrimą ir atsakydama į antrą užduoties klausimą, įvertino pagal pateiktas datas ir registruose užregistruotus duomenis trumpalaikius įsipareigojimus, trumpalaikį turtą, įvertino grynąjį apyvartos kapitalą, bendrojo mokumo koeficientą, einamąjį mokumo koeficientą. Šie rodikliai parodė, kad įmonės padėtis yra sunki ir nuo 2013 metų, pagal rodiklius, kurie užregistruoti apie turtą ir įsipareigojimus, nuo 2013-03-04 koeficientai, rodikliai blogėjo ir įmonė tapo nemoki. Įmonės nuosavas kapitalas visą laiką jos tikrinamuoju laikotarpiu buvo neigiamas. Nuo 2013 metų yra audito išvada, kurioje sakoma, kad kadangi įstatinis kapitalas yra mažesnis nei įsipareigojimai, reikia jį padidinti. Audito išvada pateikta už 2013 metus.

Spręsdama dėl įmonės mokumo, nemokumo vadovavosi metodika ir ekonominiais svertais. Metodika patvirtinta įsakymais (FNTT prie LR VRM direktoriaus, Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro viršininko įsakymas 2014-06-11 „Dėl rekomendacijų dėl juridinio asmens nemokumo ar finansinės ekonominės padėties nustatymo“ Nr. V-109/B-26/140-V-71, nauda redakcija 2020-04-21 Nr. V-61/B-23/140-V-45). Įvertinant įmokės nemokumą, taikomi tam tikri nemokumo apskaičiavimo rodikliai, pagal jų duomenis nustatoma, įmonė tuo laikotarpiu moki ar ne.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje matė 2017-08-23 VMI patikrinimo aktą, jame konstatuojama, kad 2013 m. vagonų nuomos sąnaudos daug didesnės nei pajamos, taip pat VMI priskaičiavo į apskaitą neįtrauktas pajamas, dėl to galėjo atsirasti pelno mokestis. Nevertino, kad yra į apskaitą neįtrauktų pajamų, jos apskaitoje nebuvo atvaizduotos. Tos pajamos nebuvo pagrįstos apskaitos dokumentais. Tai mokesčių patikrinimo aktas. VMI atliko mokestinį tyrimą, o ji atliko ūkinės finansinės veiklos nuo 2011-11-01 iki 2016-01-16 tyrimą pagal jai pateiktus apskaitos dokumentus ir registrus, kuriuose užregistruotos ūkinės operacijos. VMI 2017-08-23 patikrinimo aktas ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo, bet ji jo nevertino, vertino įmonės apskaitą ir įmonės apskaitos dokumentus.  

Klausimas, ar egzistuoja skola Valstybinei mokesčių inspekcijai, skirtas inspekcijai, ji nevertino jų akto ir neturi teisės vertinti.

Ar jos pateikta išvada apie įmonės nemokumą teisinga objektyviąja prasme – vadovavosi įmonės apskaitos dokumentais ir įmonės apskaitos registrais, kuriuose užregistruoti duomenys, ir įmonės nemokumą vertino pagal šiuos duomenis.

Į teisėjo klausimą – vertino apskaitos duomenis ir registrus, VMI vertino, kiek yra į apskaitą neįtrauktų pajamų, jie nustatė, bet tai nepagrįsta apskaitos dokumentais, tai jų mokestinio tyrimo medžiaga. Ji to nevertino.

Į gynėjo advokato R. Kivyliaus klausimą – ji vertino turtą ir įsipareigojimus. Kai nėra apskaitos dokumentų, nežino, pinigai gauti ar ne, vertina apskaitos dokumentus ir registrus, kuriuose užregistruoti duomenys. VMI vertino mokestinę pusę, vertino, kiek „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo mokesčių, kiek buvo nuslėpta pajamų. Ji nenagrinėjo VMI akto dėl pajamų realumo.

Ar išvada dėl „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo ir ekonominės padėties keistųsi, jei būtų vertinami duomenys, kuriuos nustatė VMI apie 2013 m. uždirbtas ir gautas pajamas – jos išvada nesikeistų, nes nėra dokumentų, į įmonės apskaitą šie duomenys neįtraukti, ji vertino įmonės trumpalaikį turtą, trumpalaikius, ilgalaikius įsipareigojimus.  

Dokumentus jai perdavė tyrėjas pagal raštus.

Į gynėjo advokato A. Ivanciaus klausimą – nevertino VMI duomenų, nes mokumo rodikliai nustatomi ne pagal pajamas, kurios buvo nuslėptos, o vertinami pagal esamą įmonėje užregistruotą turtą, įsipareigojimus, nuosavą kapitalą. Tokia metodika.

Į gynėjo advokato R. Kivyliaus klausimą – į turto apibrėžimą neįeina pajamos, įeina pinigai, skolos, ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, inventorius. Gautinos skolos iš pirkėjų yra turtas, iš tiekėjų – įsipareigojimai. Gauti pinigai iš pirkėjų – turtas. Gali būti pajamų, kurios nustatytos, jos apmokestinamos pelno mokesčiu. Pinigai pagal pajamas gali būti gauti, gali būti negauti.

Į gynėjo advokato A. Ivanciaus klausimą – sutartis su „(duomenys neskelbtini)“ grindžiama registrais, kadangi įmonės apskaitoje, apyvartos žiniaraštyje yra užregistruota, kokias pajamas iš vagonų nuomos gavo „(duomenys neskelbtini)“ ir kokių sąnaudų ji patyrė dėl ekspedijavimo paslaugų. Pajamos užregistruotos 557-oje sąskaitoje, sąnaudos – 617-oje sąskaitoje. Pagal šiuos užregistruotus 2013 metų duomenis jie ir patvirtino, kad iš vagonų nuomos gautos pajamos – 8 821,9, o sąnaudos pakankamai didelės. Prašo pasižiūrėti 10 priede. 2011 metų nevertino. Vertino, kad 2013 metais, pagal apskaitą ir apskaitoje užregistruotus duomenis, veikla buvo nuostolinga. Priežasčių, kodėl tapo nuostolinga, nevertino, vertino apskaitos dokumentus ir registrus.

Dėl paskolos sutarties su I. A. – tyrimo metu nustatyta, kad 219 000 paskola buvo suteikta 2013 metais. Tam tikru laikotarpiu dalis paskolos buvo grąžinta. Dėl kitos paskolos dalies buvo 2015-10-01 reikalavimo perleidimo sutartis. Tačiau, apskaitoje nėra 2015 metų registrų, kad ta perleidimo sutartis būtų buvusi užregistruota. Negali vertinti, ši ūkinė operacija įvyko ar neįvyko, kadangi neturi registrų, kuriuose ji būtų užregistruota ir nurodyta, kam perleistos teisės, negali pasakyti, kaip tai atvaizduota apskaitoje. Tik mato perleidimo sutartį, bet kaip atsiskaityta ir kaip atsispindėjo apskaitoje, negali pasakyti. Išvada – negalima nustatyti įmonės veiklos 2015 metais, nes tyrimui nepateikti apskaitos registrai. Tyrimo metu nustatyta, kad į įmonės apskaitą nebuvo įtrauktos ūkinės pirkimo, pardavimo operacijos, nustatyta, kad įmonė nepateikė 2015 metų finansinės atskaitomybės, dėl to kilo pasekmių ir negalima nustatyti 2015 metų iki tiriamo laikotarpio pabaigos įmonės veiklos, negalima įvertinti turto ir įsipareigojimų. Dėl to ir kilo pasekmės.

Kodėl paskolos sutartis vertinama kaip nuostolinga – 219 000 Eur paskola suteikta 2013 metais. Tuo metu įmonės padėtis buvo pakankamai sunki, įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Su kreditoriumi „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas grafikas, kaip įmonė turi atsiskaityti, tačiau įmonė įsipareigojimų nevykdė. Įmonė dėl šios paskolos skaičiavo palūkanas, jos iki jos tiriamo laikotarpio nebuvo sumokėtos, buvo priskaičiuota virš 18 000. Yra pateiktas perleidimo aktas. Tuo metu įmonė neatsiskaitė su darbuotojais. Perleidimo aktas yra, kad jei šie pinigai būtų sumokėti, būtų atsiskaityta su pirmos ir antros eilės kreditoriais, įmonės darbuotojais.

Į teisėjo klausimą – perleidimo sutartis turėjo reikšmę, jei ūkinės operacijos realiai įvyko, tai įmonė neatsiskaitinėjo su darbuotojais, o perleido savo gautinas skolas 5-os eilės kreditoriams ar kažkam, nes realiai ši sutartis nebuvo užregistruota, kokios ūkinės operacijos turėjo būti, nežino.

Į kaltinamojo R. Ž. klausimą – jau 2013 metais buvo nustatyta, kad įmonės skolos viršija turtą ir pagal kreditoriaus reikalavimus buvo sudarytas grafikas su Estijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ dėl įsipareigojimų nevykdymo tam, kad iki 2014 metų pagal grafiką sumokėtų skolas už pirkimus. Nenustatyta, kad 2013 metais nebuvo sumokėti atlyginimai. Nustatyta, kad įmonė nemokėjo atlyginimų 2015 metais.

Metodika taikoma apskaičiuojant visus ekonominius rodiklius. Įmonė nepateikė pradelstų įsipareigojimų, apskaita nebuvo tvarkoma taip, kad būtų galima nustatyti, kiek pradelsti įsipareigojimai, dėl to buvo taikomi mokumo rodikliai, vertinant įmonės finansinę būklę.

Į kaltinamojo R. Ž. klausimą – kai įmonė nuomoja vagonus, iš kur įmonė gauna pajamų, pagal metodiką ji mato apskaitos dokumentuose, juose mato sąnaudas ir pajamas iš vagonų nuomos. Dėl pajamų ir sąnaudų – apskaitos registruose užregistruotos nuomos pajamos ir nuomos sąnaudos, pagal registruose užregistruotus duomenis ir vertina.  

Dėl I. A. paskolos – pagal sutartį pinigai turėjo būti gražinti 2018 metais, pagal papildomą susitarimą 50 000 turėjo būti grąžinti 2014 metais. Jei I. A. 2018-12-31 būtų gražinęs pinigus ar sutartis būtų buvusi nuostolinga, tai mato apskaitos dokumentus ir pinigų judėjimą, vertina pagal tai, kad tuo laikotarpiu, kai buvo suteikta paskola 2013 metais, įmonės rodikliai buvo negeri, įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. 2015 metais yra perleidimo sutartis, nemato, ji užregistruota ar neužregistruota, tačiau įmonėje atsirado įsipareigojimų ir darbuotojams yra skolų. Pagal paskolos sutartį, kuri neužregistruota VMI, vadovaujantis administravimo įstatymu, yra skaičiuojami delspinigiai, tačiau jie nemokami, dėl to ir konstatuoja, kad sutartis su ūkininku buvo nuostolinga.

Į gynėjo advokato R. Kivyliaus klausimą dėl sutarties nuostolingumo – tai yra ekonominis vertinimas, vertinami ekonominiai rodikliai. Turi ekonomikos magistro laipsnį. Užduotis susijusi ir su buhalterija, ir su ekonomika. Išvadoje nurodoma, kokie metodai buvo taikomi. Taikomas tyrimo metodas ir techninės priemonės, nurodyta, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu buvo taikomi dokumentų tikrinimo, dokumentų lyginimo ir ekonominės analizės metodai.

Į gynėjo advokato R. Kivyliaus klausimą dėl nepateiktų „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2015-06-01 iki 2016-01-19 apskaitos dokumenų – prašė tyrėjo pateikti visus to laikotarpio dokumentus, jie jai pateikti pagal raštus, daugiau dokumentų jai nebuvo pateikta, todėl vertino pateiktus dokumentus. 

Aplinkybės, kad 2015-06-03 kratos metu buvo paimti įmonės kompiuteriai, informacinės laikmenos, jai nežinomos.

Kad būtų pateikti minimi registrai, buvo kreiptasi į bendrovės vadovus, dokumentai jai buvo pateikti 2020-05-12 pagal raštus.

Įmonėje buvo apskaitos programa, vedama kompiuteriu. Buvo pateiktos laikmenos. Pagal perdavimo aktą mato, kad buvo pateikti 3 CD. Viename buvo „(duomenys neskelbtini)“ registrai, kitame surašytos civilinės bylos, dar kitame buvo advokatų bendrijos duomenys. CD su registrais atlikdama tyrimą naudojo. Viską žiūrėjo ir vertino, pagal pateiktus klausimus pateikė išvadas. Išvadoje parašė, kokie registrai buvo ir kad nuo 2015-06-01 iki tikrinamo laikotarpio pabaigos nebuvo jokių registrų, o nuo 2015 metų pradžios iki birželio mėnesio buvo dalis registrų. Registrų nebuvimas turėjo įtakos, kadangi negali vertinti reikalavimo perleidimo sutarties, nežino, kam įsipareigojimai sumažėjo, kam padidėjo, negali vertinti įmonės veiklos, turto ir įsipareigojimų, kurie turėjo būti užregistruoti apskaitoje. Viskas turėjo būti užregistruota apskaitos registruose. Dėl to ir negali įvertinti to laikotarpio įmonės turto ir įsipareigojimų.

Į gynėjo advokato A. Ivanciaus klausimą – paskola tai nėra pajamos, paskola yra pinigai, kurie paskolinti ūkininkui, apskaitoje atvaizduota kaip turtas, gautinos skolos. Gražinus dalį paskolos, ji mažėjo. 2015 metais pagal reikalavimo perleidimo sutartį nėra užregistruotų duomenų, todėl negali vertinti. 2015-04-30 įvertinta, kad yra negrąžinta 187 998,74 Eur paskolos. Palūkanos nebuvo mokamos. Pagal įmonės apskaitą nemato, ar likusi paskolos dalis buvo nurašyta ar ne, nes įmonė nepateikė jokių registrų nuo 2015-06 iki tikrinamo laikotarpio pabaigos.

Į gynėjo advokato A. Ivanciaus klausimą – nustatydama, ar 2011 metų vagonų nuomos sutartis nuostolinga, vertino apskaitos registrus ir dokumentus, kitų sandorių nevertino.

Į prokurorės klausimą – dėl 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutarties – 2013-09-10 sutartis tyrimui nebuvo pateikta. Apskaitoje nebuvo užregistruoti jokie įsipareigojimai, susiję su „(duomenys neskelbtini)“, iki 2015 metų. Su šia įmone nematė jokių užregistruotų sandorių ir įsipareigojimų pagal pateiktus apskaitos registrus ir apskaitos dokumentus. Skolos tiekėjams turėjo būti užregistruotos apyvartos žiniaraštyje, 443 sąskaitoje. Iki 2015 metų pradžios šie registrai buvo pateikti, kreditoriaus pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Pagal numerį taip pat, kiek pamena, nebuvo.

Paskolos suteikimas I. A. – pagal duomenis apie mokėtus pinigus nustatyta, kad pagal sąskaitas, kurias išrašė „(duomenys neskelbtini)“ dėl palūkanų, pinigai nebuvo mokami. Kai buvo mokami pinigai, pagal jų apskaitą, tai buvo pačios paskolos grąžinimas.

Dėl 2011-11-07 sutarties su Estijos įmone – ekonomiškai nenaudinga tapo vėliau. 2012 metais, pagal apskaitą, kai pajamos už nuomą buvo mažesnės nei sąnaudos.  

Ar 2015-10-01 perleidimo sutartys nepažeidė norminių aktų reikalavimų, kitų kreditorių interesų – atsiskaityta ne pinigais, bet atliktos įskaitos, perleistos skolos. Kadangi buvo atsiradę įsiskolinimų darbuotojams 2015-10-01, o pagal šią sutartį įmonės „(duomenys neskelbtini) “ kreditoriui buvo perleisti kitų įmonių debetiniai įsipareigojimai ir pinigai negauti įmonėje, o perleisti šiam vienam kreditoriui, nesumokėti atlyginimai ir pažeistos teisės, pagal LR CK 6.9301 atlikti atsiskaitymai grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, pažeistas eiliškumas. Buvo nustatyta, kad 2013 metais susidarė sunki padėtis ir įmonė su Estijos įmone neatsiskaitinėdavo, buvo virš 2 mln. įsipareigojimų. Kitų kreditorių atsiskaitymo teisės buvo pažeistos, su kreditoriumi „(duomenys neskelbtini) “ buvo atsiskaityta, įsiskolinimas sumažintas 179 000 dolerių, sunku dabar pasakyti, ar tai buvo visiškas atsiskaitymas.

2016-01-19 Klaipėdos apygardos teismas  UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą, administratore paskyrė I. B.(2 tomas, b. l. 6–7). 

2018-11-21 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patikslintas bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, iš kurio matyti, kad yra 9 bendrovės kreditoriai, bendra jų finansinių reikalavimų suma yra 3 076 750,92 Eur (2 592 940,61 Eur  skolos + delspinigiai, 483 810,31 Eur baudos), iš jų: I eilės kreditiniai reikalavimai: 1) A. G. – 319,01 Eur (skola),  2) A. J. – 1 008,06 Eur (587,61 Eur skola + 420,45 Eur delspinigiai, baudos), 3) S. L. – 3 634,64 Eur (975,47 Eur skola + 2 659,17 Eur delspinigiai, baudos), II eilės kreditiniai reikalavimai: 1) VSDFV Klaipėdos skyrius – 5 052,53 Eur (4 833,27 Eur skola + 219,26 Eur delspinigiai, baudos), 2) VĮ Turto bankas – 241 994,79 Eur (162 792,89 Eur skola + 79 201,90 Eur delspinigiai, baudos), III eilės kreditiniai reikalavimai: 1) RAB „(duomenys neskelbtini)“ – 34 727,22 Eur (34 178,26 Eur skola + 548,96 Eur delspinigiai, baudos), 2) SIA „(duomenys neskelbtini)“ – 108 467,88 Eur (54 233,95 Eur skola + 54 233,93 Eur delspinigiai, baudos), 3) „(duomenys neskelbtini)“ – 2 930 795,09 Eur (2 501 767,67 Eur skola + 429 027,42 Eur delspinigiai, baudos), „(duomenys neskelbtini)“ 2 760,73 Eur (skola)  (2 tomas, b. l.  8–9). 

2019-04-17 Klaipėdos apygardos teismas bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pripažino tyčiniu (1 tomas, b. l. 1–12). 

2019-09-24 Lietuvos apeliacinis teismas 2019-04-17 Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalį dėl bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu paliko nepakeistą (1 tomas, b. l. 18–23).

2019-11-04 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius pateikė tyrimui reikšmingus dokumentus (2 tomas, b. l. 2–116 lapai), tarp kurių yra:

- 2019-04-29 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, kuriuo teismas nusprendė iš dalies tenkinti ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį ir pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015-10-01 sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. JSH/SRR-01/10/15-2 (pirminis kreditorius – UAB „(duomenys neskelbtini)“, naujasis kreditorius – įmonė „(duomenys neskelbtini)“, skolininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“), taikyti restituciją ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iš įmonės „(duomenys neskelbtini) “ priteisti 132 421,48 Eur, AB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti 132 421,48 Eur (148 351,78 JAV dolerio) reikalavimo teisę į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškiant kreditinį reikalavimą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje (2 tomas, b. l. 74–81); 

- 2019-08-21 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, kuriuo teismas nusprendė ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui I. A. dėl sandorio – 2015-10-01  reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. JSH/BEL-01/15, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini)  „(duomenys neskelbtini)“ dėl 190 891,93 Eur reikalavimo teisės į atsakovą I. A. perleidimo, pripažinimo niekiniu ab initio ir restitucijos taikymo atmesti (2 tomas, b. l. 102–105). 

2019-11-07 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius pateikė tyrimui reikšmingus dokumentus (2 tomas, b. l. 117–195, 3 tomas, b. l. 1–7), tarp kurių yra:?

-?2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. JSH/SRR-01/10/15-3, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirminis kreditorius) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ (naujasis kreditorius) perleido visas reikalavimo teises į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (skolininkas), vertimas į lietuvių kalbą, iš kurio matyti, kad:

1.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoda įmonei „(duomenys neskelbtini)“, o įmonė „(duomenys neskelbtini) “ įsiskolinimui padengti priima iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ visas reikalavimo teises į UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrįstas 2012-12-10 sutartimi Nr. 20121210;

1.2. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ priima teisę į skolą, kuri yra 27 688,45 Eur. Įsiskolinimas patvirtinamas sutikrinimo aktu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytu pagal 2015-09-30 dienos būklę. 27 688,45 Eur dydžio skola perskaičiuojama į 31 019,37 JAV dolerio pagal 2015-10-01 kursą, lygų 1,1203;  

1.3. Visų šalių susitarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleidžia įmonei „(duomenys neskelbtini) “ 19 915,77 JAV dolerio reikalavimo teisę bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu. Taigi nuo šios sutarties pasirašymo dienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių dydis yra 31 019,37 JAV dolerio, nutrūksta ir yra 0 JAV dolerių;

 1.4. Pagal šią sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi atsiskaityti su įmone „(duomenys neskelbtini) “ iki 2016-01-31, sumokėdama 19 915,77 JAV dolerio dydžio sumą;

 1.5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai dėl 19 915,77 JAV dolerio sumos įmonei „(duomenys neskelbtini) “ pagal sutartį Nr. SRR04/13/(duomenys neskelbtini) , sudarytą 2013-04-01, nutrūksta ir sudaro 0 JAV dolerių (2 tomas, b. l. 128–131);   

-?2018-02-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorei dėl skolos sumokėjimo įmonei „(duomenys neskelbtini) “, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo įmonei „(duomenys neskelbtini) “ 17 777,08 Eur pagal sutartį  Nr. JSH/SRR-01/10/15-3 (2 tomas, b. l. 135–140);

- 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. JSH/SRR-01/10/15-2, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirminis kreditorius) įmonei „(duomenys neskelbtini) “ (naujasis kreditorius) perleido visas reikalavimo teises į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (skolininkas), iš kurios matyti, kad:

1.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoda įmonei „(duomenys neskelbtini) “, o įmonė „(duomenys neskelbtini) “ įsiskolinimui padengti priima iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ visas reikalavimo teises UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrįstas sutartimi Nr. JS-BO02/04-13, sudaryta 2013-04-02;

 1.2. Įmonė „(duomenys neskelbtini) “ priima teisę į skolą, kuri yra 148 351,78 JAV dolerio. Įsiskolinimas patvirtinamas sutikrinimo aktu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytu 2015-09-30;  

1.3. Šia sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleidžia įmonei „(duomenys neskelbtini) “ reikalavimo teisę ir teisę į visų su šia teise susijusių mokėjimų ir netesybų (delspinigių, baudų) gavimą;

1.4. Už perduodamą įmonei „(duomenys neskelbtini) “ reikalavimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę įmonė „(duomenys neskelbtini) “ sumoka bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 148 351,78 JAV dolerio. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įsiskolinusi įmonei „(duomenys neskelbtini) “ pagal sutartį Nr. SSR04/13/(duomenys neskelbtini) , sudarytą 2013-04-01, šalys nusprendė įskaityti abipusius bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini) “ reikalavimus, kurie yra 148 351,78 JAV dolerio, ir nuo šios sutarties pasirašymo dienos įmonės „(duomenys neskelbtini) “ įsipareigojimai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už perleidžiamą pagal šią sutartį reikalavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę visiškai nutrūksta, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai įmonei „(duomenys neskelbtini) “ pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , sudarytą 2013-04-01, iš dalies nutrūksta dėl 148 351,78 JAV dolerio sumos ir sudaro 19 915,77 JAV dolerio;

1.5. Pagal šią sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi atsiskaityti su įmone „(duomenys neskelbtini) “ iki 2015-12-22, suma 148 351,78 JAV dolerio, ji visiškai atsitinka šalių susitarimus, jų valią ir interesus (2 tomas, b. l. 141–144);

-?2017-09-11 ir 2017-09-18 elektroniniai laiškai, kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorę, kad skolą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo įmonei „(duomenys neskelbtini) “ pagal sutartį Nr.  (duomenys neskelbtini) , pridedamas 2015-12-21–2015-12-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (2 tomas, b. l. 147–148);

- 2018-08-09 Klaipėdos apylinkės teismo nutartis, kuria teismas ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei įmonei „(duomenys neskelbtini) “, trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl sandorio – 2015-10-01 reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal kurią pirminė kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido naujajai kreditorei įmonei „(duomenys neskelbtini) “ reikalavimo teisę į skolininkę UAB „(duomenys neskelbtini)“, pripažinimo  negaliojančiu ir restitucijos taikymo atsisakė priimti (2 tomas, b. l. 165–168);

- 2019-01-23 Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria 2018-08-09 Klaipėdos apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista (2 tomas, b. l. 169–172); 

- 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. JSH/BEL-01/15, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pradinis kreditorius) negrąžintinai ir be papildomų sąlygų perleido įmonei (duomenys neskelbtini)  „(duomenys neskelbtini)“ (naujasis kreditorius) reikalavimo teises į I. A., t. y.:

1.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“  negrąžintinai ir be papildomų sąlygų perleido įmonei (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ visas iš 2013-03-04 sutarties Nr. 20130506/1 kylančias reikalavimo teises į I. A.;

1.2.  Įmonė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ priima reikalavimą į 190 891,93 Eur dydžio skolą.

1.4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleidžia reikalavimo iš skolininko teisę už 1 070 000 JAV dolerių kainą pagal 2013-09-10  sutartį Nr. SE/BEL-01/2013 ir I. A. įsiskolinimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai nutrūksta, o  UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimai įmonei (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ pagal  2013-09-10  sutartį Nr. SE/BEL-01/2013 nutrūksta iš dalies, t. y.  dėl 1 070 000 JAV dolerių, ir sudaro 2 461 836 JAV dolerius (2 tomas, b. l. 174–179).

2020-11-17 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius pateikė įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl 2015-10-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų reikalavimo sutarčių (3 tomas, b. l. 154–179), tarp kurių yra:

-?2020-02-18 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria 2019-04-29 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas (3 tomas, b. l. 163–171); 

- 2019-01-23 Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria 2018-08-09 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis palikta nepakeista (3 tomas, b. l. 176–179). 

2021-02-05 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius informavo, kad dėl 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. JSH/SRR-01/10/15-3 į Latvijos Respublikos teismus nesikreipė, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi piniginių resursų bylinėtis užsienio valstybėse. Įmonė „(duomenys neskelbtini) “ priteistos sumos nėra sumokėjusi  (3 tomas, b. l. 184).

2020-01-22 susipažinus su  Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamomis civilinėmis bylomis, kuriose viena iš šalių yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kurios buvo sujungtos į vieną civilinę bylą B2-100-524/2019 (4 tomas, b. l. 19–21), padarytos ir pridėtos tyrimui reikšmingų dokumentų kopijos, tarp jų:

-?2013-06-28 įmonės „(duomenys neskelbtini)“ laiško Nr. STR/7-3188 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. L. kopija (4 tomas, b. l. 24–25);

-?2013-08-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. L. laiško Nr. JSH-13/14 įmonei „(duomenys neskelbtini)“ kopija (4 tomas, b. l. 26–27);

- įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 12 priedo apie išrašytas sąskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kopija (4 tomas, b. l.  28–33 lapai);

- 2015-08-05 įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kopija (4 tomas, b. l. 34–35);

- 2015-09-14 įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kopija (4 tomas, b. l. 36–37);

- 2013-03-04 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus S. L., ir ūkininko I. A. dėl 280 000 Eur paskolos suteikimo, kopija;

- 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. JSH/BEL-01/15, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pradinis kreditorius), atstovaujamos direktoriaus R. Ž., ir įmonės (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (naujasis kreditorius), atstovaujamos įgaliotinio R. V. K. (K. R. V.),  dėl I. A. skolos perleidimo, kopija (4 tomas, b. l. 41–46);

- 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. JSH/SRR-01/10/15-3, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirminis kreditorius), atstovaujamos direktoriaus R. Ž., įmonės (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “, atstovaujamos direktoriaus E. S. (E. S.) (naujasis kreditorius), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (skolininkas), atstovaujamos direktoriaus T. C. (T. C.), dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos perleidimo, kopija (4 tomas, b. l. 52–54);

- 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. JSH/SRR-01/10/15-2, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirminis kreditorius), atstovaujamos direktoriaus R. Ž., įmonės (duomenys neskelbtini)  „(duomenys neskelbtini) “ (naujasis kreditorius), atstovaujamos direktoriaus E. S., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (skolininkas), atstovaujamos direktoriaus A. P., dėl  UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos perleidimo, kopija (4 tomas, b. l. 55–58).

2020-01-28 Klaipėdos apygardos teismas pateikė elektroninės civilinės bylos Nr. e2-634-460/2019 pagal BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui I. A. kopiją, įrašytą į CD laikmeną (5 tomas, b. l. 72), ją 2020-02-04 apžiūrėjus (5 tomas, b. l. 73–74) padarytos tyrimui reikšmingų dokumentų kopijos, tarp jų:

- 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. JSH/BEL-01/15, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kopija (5 tomas, b. l. 75–81);

- 2013-03-04 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir I. A. dėl 280 000 Eur paskolos, ir 2013-11-07 1 priedo prie paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir I. A. dėl papildomos 50 000 Eur kredito sumos, kopijos (5 tomas, b. l. 92–94).

2019-12-10, 2020-11-17, 2020-12-14 advokatų kontora „TGS Baltic“ pateikė dokumentus, patvirtinančius įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vykdytus ūkinius finansinius sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (5 tomas, b. l. 104–107, 110–116, 119–123, 1 CD laikmena).???

2019-12-04 VĮ Turto bankas pateikė dokumentus, patvirtinančius bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skolos susidarymą VMI (5 tomas, b. l. 126–142).

2019-12-05 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė dokumentus, patvirtinančius bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skolos susidarymą VSDFV (5 tomas, b. l. 144–149).

2019-11-20 Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija e.pristatymo informacine sistema pateikė informaciją apie 2015-05-29 VMI atliktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį tyrimą, 2017-06-16 patikrinimo aktą, paimtus ir grąžintus dokumentus, Gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenis ir duomenis apie mokestinę nepriemoką  (5 tomas, b. l. 151–152), kurie 2019-11-22–2019-11-25 buvo apžiūrėti ir įrašyti į kompaktinę plokštelę (5 tomas, b. l. 171–173).

2019-11-07 buvo apžiūrėti į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą įtrauktų įmonių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ interneto puslapiai (5 tomas, b. l. 174–179).

Interneto puslapyje (duomenys neskelbtini) buvo patikrinta informacija apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“, tačiau informacijos apie tai, kad R. V. K. būtų šios įmonės įgaliotas atstovas, nėra. Adresu (duomenys neskelbtini)  aukštas, ši įmonė buvo registruota nuo 2014-08-27 iki 2015-05-13. Nurodyta, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2012-04-14, nuo 2018-08-21 yra nutraukusi veiklą (likviduota). Tarp įmonės įgaliotų atstovų yra nurodyti J. L. R. A.; P. N. P.; C. J.; M. T.. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ adresai nurodyti (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ; (duomenys neskelbtini)  (6 tomas, b. l. 1–42). 

Iš informacinės sistemos „Juridinio asmens duomenys“ matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2009-08-27 (duomenys neskelbtini) ,  teisinis statusas – bankrutavusi. Bendrovės direktoriumi nuo 2010-07-20 iki 2015-09-21 buvo S. L., nuo 2015-09-21 iki 2016-02-15 buvo R. Ž., vienintelis akcininkas nuo 2009-08-27 A. S. (7 tomas, b. l. 125–128).

Pagal informacinės sistemos „Sodra – draudėjas ir jo darbuotojai“ duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ S. L. dirbo nuo 2009-11-03 iki 2015-09-14, R. Ž. dirbo nuo 2009-09-29 iki 2012-03-30 ir nuo 2015-09-15 iki 2016-01-19 (7 tomas, b. l. 129).

2020-10-07 specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-11-01–2015-05-31 laikotarpio buhalterinėje apskaitoje atvaizduoti pirkimo ir pardavimo sandoriai bei atsiskaitymai su Estijos įmone „(duomenys neskelbtini)“; kad Bendrovės 2013 buhalterinėje apskaitoje atvaizduotas paskolos suteikimas ūkininkui I. A., jos dalies 2014 m. grąžinimas ir apskaičiuotos 2013-05-15–2015-04-30 laikotarpio už negrąžintą paskolos likutį palūkanos (finansinės veiklos pardavimo sandoriai), kurios nebuvo mokamos; kad 2013-09-10–2015-05-31 laikotarpio buhalterinėje apskaitoje nėra atvaizduota jokių Bendrovės sandorių su kompanija (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-11-30–2015-03-30 laikotarpio pirkimo sandoriai dėl vagonų krovinių pervežimo (nuomos) su Estijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2011-11-07 nuomos sutartį Nr. 15/SPTR-JUSH/2011 užregistruoti apskaitos registro „Apyvartos žiniaraštis“ buhalterinėse sąskaitose ir jų duomenys pateikti VMI gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre (forma FR0671), iš tiekėjo „(duomenys neskelbtini)“ gautomis PVM sąskaitomis faktūromis „Invoice“ (224 vnt.) įforminti pirkimai už 3 561 746,26 Eur.

Tyrimui pateikta 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. JSH/BEL-01/15, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pradinis kreditorius) ir (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (naujasis kreditorius, registracijos kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) , įgaliotinis K. R. V.), ir dokumentų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 1 (2015-10-01) (5 priedas). Sutartyje Nr. JSH/BEL-01/15 (2015-10-01) nurodyta, kad pradinis kreditorius negrąžintinai ir be papildomų sąlygų perleidžia naujajam kreditoriui visas iš 2013-03-04 sutarties Nr. 20130506/1 kylančias reikalavimo teises į I. A. (toliau vadinamas Skolininku). Naujasis kreditorius priima reikalavimą į 190 891,93 Eur dydžio skolą. Sutarties 1.4, 2.1, 3.1 punktai numato: „1.4. Pradinis kreditorius perleidžia Naujajam kreditoriui reikalavimo iš Skolininko teisę už 1 070 000 JAV dolerių kainą. Atsižvelgiant į tai, kad Pradinis kreditorius įsiskolino Naujajam kreditoriui pagal 2013-09-10 Sutartį Nr. SE/BEL-01/2013, šalys mano, kad būtina įskaityti abipusius Pradinio kreditoriaus ir Naujojo kreditoriaus 1070000 JAV dolerių dydžio reikalavimus. Taip nuo šios Sutarties pasirašymo dienos, Skolininko įsipareigojimai Pradiniam kreditoriui dėl 190 891,93 eurų visiškai nutrūksta, o Pradinio kreditoriaus įsipareigojimai Naujajam kreditoriui pagal 2013-09-10 Sutartį Nr. SE/BEL-01/2013 nutrūksta iš dalies, t. y. dėl 1 070 000 JAV dolerių, ir sudaro 2 461 836 JAV dolerius“; „2.1. Šia sutartimi Pradinis kreditorius priėmimo –perdavimo aktu perduoda Naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius teisę reikalauti iš Skolininko skolą šios Sutarties pasirašymo metu“; „3.1. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško įsipareigojimų įvykdymo.“ Pateiktame 2015-10-01 dokumentų priėmimo–perdavimo akte Nr. 1 prie 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. JSH/BEL-01/15  nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė, o (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ priėmė šiuos dokumentus (2013-03-04 sutartis Nr. 20130506/1) (5 priedas, 2015-10-01 sutartis Nr. JSH/BEL-01/15 ir aktas Nr.1).

Tyrimui nepateikta 2013-09-10 sutartis Nr. SE/BEL-01/2013, kuri įvardyta 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutartyje Nr. JSH/BEL-01/15, sudarytoje su naujuoju kreditoriumi (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-09-10–2015-05-31 laikotarpio buhalterinėje apskaitoje, t. y. apskaitos registro „Apyvartos žiniaraštis“ buhalterinėse sąskaitose (Nr. 2411 – pirkėjai USD, Nr. 27102 – DnB Nord bankas, 2720 – kasa, Nr. 443 – skolos tiekėjams JAV doleriai ir kt.), gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenimis (formos FR0671, FR0672), 2015-01-31 kreditorių ir debitorių sąrašuose (pagal juose esančius įrašus su tiekėjais) nėra atvaizduoti sandoriai su bendrove (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ir Bendrovės įsiskolinimas šiai įmonei. 

Tyrimui nepateikti jokie tiriamojo 2015-06-01–2016-01-19 laikotarpio apskaitos registrai „Apyvartos žiniaraštis“, todėl nėra galimybės nustatyti, ar pagal 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/BEL-01/15 atsiskaitymas buvo atvaizduotas, t. y. padengta (sumažinta) 190 891,93 Eur ūkininko I. A. skola įmonei (turtas) ir Bendrovės įsiskolinimas bendrovei (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ už 1 070 000 JAV dolerių (įsipareigojimai).

Tyrimui pateikta 2013-03-04 paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (paskolos davėjas) ir ūkininko I. A. (paskolos gavėjas), kurioje nurodyta, kad suteikiama 280 000 Eur paskola ūkininkui, pervedant pinigus į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (2013-03-04) numatyta: „1.4. už naudojimąsi paskolos suma paskolos gavėjas įsipareigoja šios sutarties nustatyta tvarka paskolos davėjui mokėti 5 % metines  palūkanas nuo išmokėtos paskolos dalies“; „1.5. paskolos gavėjas įsipareigoja paskolą pilnai grąžinti 2018-12-31“ (6 priedas). Prie šios sutarties pateiktame 2013-11-07 1 priede nurodyta: „3. paskolos davėjas šio priedo  susitarimu suteikia papildomą 50 000 Eur, kur bendros paskolos suma sudarys 330 000 Eur“; „4. Paskolos gavėjas suteiktą papildomą kredito sumą privalo grąžinti iki 2014-03-07“ (6 priedas).

Tikrintu laikotarpiu nuo 2013-05-15 iki 2013-12-31 pagal  UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registro „Apyvartos žiniaraštis“ duomenis buhalterinėse sąskaitose (Nr. 27102-DnB Nord bankas; Nr. 1624 – po vienerių metų gautinos sumos, 2434 – kitos gautinos skolos (paskolos) nustatyta, kad į Bendrovės apskaitą įtraukta 291 000 Eur (1 004 764,80 Lt) paskola, suteikta ūkininkui  I. A. (7 priedas), t. y.:

- 60 000 Eur arba 207 168 Lt (2013-05-15);

- 100 000 Eur arba 345 280 Lt (2013-06-03);

- 30 000 Eur arba 103 584 Lt (2013-06-12);

- 101 000 Eur arba 348732,80 Lt (2013-12-09).

Pagal 2013 m. banko išrašus, skolinami pinigai iš Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Eur) pervesti į ūkininko banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimais Nr. 1666 (2013-05-15), Nr. 1696 (2013-06-03), Nr. 1721 (2013-06-12), Nr. 1900 (2013-12-09).

Tikrintu laikotarpiu nuo 2014-02-25 iki 2014-07-23 pagal apskaitos dokumentus ir apskaitos registro „Apyvartos žiniaraštis“ duomenis buhalterinėse sąskaitose (Nr. 27101-DnB Nord bankas; Nr., 278-tarpinė sąskaita) nustatyta, kad Bendrovės apskaitoje atvaizduotas ūkininko I. A. 121 640,40 Eur (420 000 Lt) paskolos grąžinimas (7 priedas), t. y.: 28 962 Eur arba 100 000 Lt (2014-02-25); 28 962 Eur arba 100 000 Lt (2014-02-25); 57 924 Eur arba 200 000 Lt (2014-03-12); 5 792,40 Eur arba 20 000 Lt (2014-07-23).

Patikrinus laikotarpį nuo 2013-05-15 iki 2015-04-30 pagal apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis (23 vnt.) įformintos ūkininkui I. A. apskaičiuotos už negrąžintą paskolos likutį pagal sutarties sąlygas palūkanos – 18 639,14 Eur (7 priedas), t. y.: 6 038,21 Eur arba 20 848,61 Lt 2013 m.; 9 778,26 Eur arba 33 762,28 Lt 2014 m.; 2 822,67 Eur 2015-01-01–2015-04-30 laikotarpiu, kurių duomenys įtraukti į apskaitą („Apyvartos žiniaraštis“ buh. sąsk. Nr. 535 – palūkanų pajamos, 2434 – kitos gautinos skolos / paskolos), panaudotų PVM sąskaitų faktūrų  registracijos žurnale. Tyrimo metu nustatyta, kad šios palūkanos nebuvo sumokėtos, už jas ūkininkas I. A. Bendrovei neatsiskaitė (7 priedas).

Bendrovės apskaitoje „Apyvartos žiniaraštis“ užfiksuota 2014-12-31 buvusi 169 359,60 Eur arba 584 764,83 Lt ūkininko skola už negrąžintą paskolą ir 15 816,45 Eur arba 54 611,04 Lt už nesumokėtas palūkanas. Jų duomenys (buh. sąsk. Nr. 1624 – „Po vienerių metų gautinos skolos“, Nr. 2434 – „Kitos gautinos skolos / paskolos“) sutampa su 2014-12-31 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktais. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus ir panaudotų PVM sąskaitų faktūrų  registracijos žurnalo 2015-01-01–2015-06-03 laikotarpio duomenis nustatyta, kad ūkininko skola 2015-04-30 – 187 998,74 Eur (169 359,60 Eur paskola ir 18 639,14 Eur palūkanos).

Tyrimui atlikti nebuvo pateikti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio pradelstus įsipareigojimus, nepateikti jokie 2015-06-01–2016-01-19 laikotarpio apskaitos registrai ir Bendrovė VĮ Registrų centrui nepateikė 2015 m. finansinės ataskaitos. Todėl Bendrovės mokumas, likvidumas vertinamas pagal finansinių rodiklių duomenis apie turtą ir įsipareigojimus, kurie įrašyti 2011-11-07, 2013-03-04, 2013-06-28, 2013-07-02, 2013-08-07 datomis apskaitos registro „Apyvartos žiniaraštis“ buhalterinėse sąskaitose (8 priedas). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu apskaičiuoti finansinės būklės mokumo (likvidumo) rodikliai: einamojo mokumo (padengimo) koeficientas; kritinio mokumo (skubaus padengimo) koeficientas, bendrojo mokumo koeficientas. Duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-11-07, 2013-03-04, 2013-06-28, 2013-07-02, 2013-08-07 datomis apskaičiuotus rodiklius pateikti 1 lentelėje ir 8 priede.

 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-12-31 balanse deklaravo 2 254 883 Lt (653 059 Eur) neigiamą nuosavo kapitalo dydį. 2014-12-31 balanse deklaravo 1 381 762 Lt (400 186 Eur) neigiamą nuosavo kapitalo dydį. Pagal 2013 m. Pelno (nuostolių) ataskaitą, Bendrovės nuostoliai – 2 950 733 Lt arba 854 591 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013 m. dirbo nuostolingai, nuosavo kapitalo vertė visada buvo neigiama – įmonė buvo nemoki. Kad Bendrovė galėtų atsiskaityti su kreditoriais, turėtų dirbti pelningai arba didinti įstatinį kapitalą. Vadovaujantis 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 38 straipsnio 3 dalimi ir 59 straipsnio 10 dalies 2 ir 11 punktais, Bendrovės nuosavas kapitalas neturi būti mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio.

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-11-07, 2013-03-04, 2013-06-28, 2013-07-02, 2013-08-07 datomis, įvertinus apskaičiuotus rodiklius, turto ir įsipareigojimų santykį, veiklos rezultatus, finansinė (ekonominė) padėtis buvo sunki, įmonė nuo 2013-03-04 buvo nemoki.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad jeigu pagal 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/BEL-01/15 buvo atliktas atsiskaitymas penktos eilės kreditoriui 2015-10-01, t. y. įmonei (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, padengiant 190 891,93 Eur ūkininko I. A. skolą įmonei ir sumažinant Bendrovės įsiskolinimą šiai įmonei, o nebuvo vykdomi pirmos eilės atsiskaitymai įmonės darbuotojams dėl 457,34 Eur, dėl 676,53 Eur ir dėl 632,33 Eur atlyginimo įsiskolinimo, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2000-07-18 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio.

Įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio 2011-11-07, 2013-03-04, 2013-06-28, 2013-07-02, 2013-08-07 datomis apskaičiuotus turto ir įsipareigojimų rodiklius, daroma išvada, kad 2013 metais Bendrovės (prieš suteikiant paskolą ūkininkui I. A. pagal 2013-04-03 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) finansinė (ekonominė) padėtis buvo sunki, paskola nuo paskolos suteikimo dienos blogino bendrovės finansinę būklę, nes paskola nebuvo grąžinta ir palūkanos nebuvo mokamos, o Bendrovės įsipareigojimai kreditoriams didėjo. 

Bendrovė pagal 2011-11-07 nuomos sutartį Nr. 15/SPTR-JUSH/2011 iš Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi vagonus kroviniams pervežti. Įvertinus tai, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose „Apyvartos žiniaraštis“ už 2013 m. atvaizduotos sąnaudos iš vagonų nuomos iš viso sudarė 11 411 152,55 Lt (3 304 898 Eur), pajamos iš vagonų nuomos sudarė 2 397 893,79 Lt arba 694 478 Eur, t. y. nuostoliai iš vagonų nuomos sudarė 9 013 258,76 Lt (2 610420 Eur), daroma išvada, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sandoriai dėl vagonų nuomos buvo nuostolingi, taip pat ir nuomos sutartis Nr. 15/SPTR-JUSH/2011 (2011-11-07) su įmone „(duomenys neskelbtini)“, nes įsiskolinimai 2013-03-04, 2013-06-28, 2013-07-02, 2013-08-07 datomis šiai įmonei didėjo (6 tomas, b. l. 168–186, su priedais 7 t., b. l. 1–60;  Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės V. Ž. paaiškinimai, 7 tomas, b. l. 67–69).

2020-12-09–2020-12-17, dalyvaujant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiajai specialistei V. Ž., buvo apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai ir specialistė pateikė išvadą, kad pagal apskaitos registrų „Apyvartos žiniaraštis“ duomenis (buh. sąsk. Nr. 1263 – išankstiniai apmokėjimai, Nr. 533 –neapmokestinamos baudų ir delspinigių pajamos), kurių laikotarpis nuo 2012-12-10 iki 2015-01-31, nustatyta, kad 2015 m. sausio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 28 559,09 Eur, iš jų 20 273,40 Eur (70 000 Lt 2012-12-10) ir 8 285,69 Eur palūkanos;  2015 m. sausio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 129 641,81 Eur (447 627,25 Lt arba 178 351,78 JAV dolerio) už naftos vežimo paslaugas; pagal apskaitos registrų „Apyvartos žiniaraštis“ duomenis (buh. sąsk. Nr. 27103, DnB Nord bankas, USD, Nr. 443 – skolos tiekėjams JAV doleriais, Nr. 6016 – ekspedijavimo paslaugų sąnaudos-nafta), kurių laikotarpis nuo 2013-05-08 iki 2015-01-31, nustatyta, kad 2015 m. sausio 31 d. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas – 213 079,55 JAV dolerio bendrovei „(duomenys neskelbtini) “. Šie įsiskolinimai bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ susidarė nuo 2013-05-08, t. y. 119 421 JAV doleris; 138 510 JAV dolerių (2013-05-13); 273 079,55 JAV dolerio (2013-06-14); 253 079,55 JAV dolerio (2014-03-20); 233 079,55 JAV dolerio (2014-04-30); 213 079,55 JAV dolerio (2014-11-10), jie nuo 2014 m. kovo mėn. mažėjo, mokant banko mokėjimais bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ už ekspedijavimo paslaugas.

Pagal 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/SRR-01/10/15-3, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirminis kreditorius) įmonei „(duomenys neskelbtini) “ (naujasis kreditorius) perleido visas reikalavimo teises į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (skolininkas),  ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/SRR-01/10/15-2, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirminis kreditorius) įmonei „(duomenys neskelbtini) “ (naujasis kreditorius) perleido visas reikalavimo teises į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (skolininkas), buvo vykdyti atsiskaitymai penktos eilės kreditoriui 2015-10-01, t. y. bendrovei „(duomenys neskelbtini) “, padengiant 179 371,15 JAV dolerio (31 019,37 JAV doleroi + 148 351,78 JAV dolerio) bendrovės įsiskolinimą šiai įmonei ir panaikinant UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas įmonei, o nebuvo vykdomi pirmos ir antros eilės atsiskaitymai įmonės darbuotojams dėl 1 766,20 Eur atlyginimo įsiskolinimo bei nebuvo vykdomi penktos eilės atsiskaitymai pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka su bendrove „(duomenys neskelbtini)“, kurie susidarė 2013-01-01–2014-12-31 laikotarpiu ir didėjo iki 2 700 802,72 (2014-12-31) JAV dolerio, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2000-07-18 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio „Atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ 1 dalies nurodymų (7 tomas, b. l. 80–83).

Liudytojas I. A. pateikė banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kurio laikotarpis nuo 2013-02-01 iki 2014-12-01, iš jo matyti, kad nuo 2013-05-15  iki 2013-12-09 bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ per 4 kartus pervedė į I. A. sąskaitą 291 000 Eur (2013-05-15 pervesta 60 000 Eur, 2013-06-03 pervesta 100 000 Eur, 2013-06-12 pervesta 30 000 Eur, 2013-12-09 pervesta 101 000 Eur), o nuo 2014-02-25 iki 2014-07-23 iš šios sąskaitos kaip paskolos dalies grąžinimas į  UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą per 4 kartus buvo pervesta 420 000 Lt (1 tomas, b. l. 147–150).

Aptarti bylos duomenys gauti teisėtai ir ištirti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas juos pripažįsta patikimais BPK 20 straipsnio prasme įrodymais ir jais grindžia savo išvadas. 

Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos išnagrinėjęs teisiamajame posėdyje, teismas daro išvadą, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visetu – kaltinamųjų, liudytojų parodymais, teismo nutartimis, sutartimis, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu advokatų kontoros „TGS Baltic“, VĮ Turto banko ir VSDFV Klaipėdos skyriaus, Klaipėdos apskrities VMI pateiktais dokumentais, specialisto išvadomis, apžiūros protokolais ir kitais byloje esančiais duomenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis S. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ formalus direktorius, kartu su faktiniu bendrovės direktoriumi R. Ž. laikotarpiu nuo 2010-07-20 iki 2015-09-14 sąmoningai blogai valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams: A. G. – 319,01 Eur, A. J. – 587,61 Eur, S. L. – 975,47 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 4 833,27 Eur, VĮ Turto bankui – 162 792,89 Eur, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ – 34 178,26 Eur, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ – 54 233,95 Eur, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ – 2 760,73 Eur, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ – 2 501 767,67 Eur, iš viso 2 762 448,86 Eur.

Be to, kaltinamasis S. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kartu su faktiniu bendrovės direktoriumi kaltinamuoju R. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-03-04 dieną esant sunkios ekonominės padėties ir nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, laikotarpiu nuo 2013-05-15 iki 2013-12-09 iššvaistė 291 000 Eur vertės bendrovės turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė 291 000 Eur turtinės žalos bendrovės kreditoriams.

Be to, kaltinamasis R. Ž., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ esant sunkios ekonominės padėties ir nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, užtikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – įmonės „(duomenys neskelbtini) “ reikalavimą ir dėl to padarė 160 109,92 Eur turtinę žalą likusiems kreditoriams.

Be to, R. Ž. laikotarpiu nuo 2010-07-20 iki 2015-09-21 kaip faktinis direktorius kartu su paskirtu formaliu direktoriumi S. L. ir laikotarpiu nuo 2015-09-21 iki 2016-01-19 kaip bendrovės direktorius, iki 2016-01-19 sąmoningai blogai valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nulėmė jos bankrotą, dėl to 2016-01-19 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bendrovei buvo iškelta bankroto byla, o 2019-04-17 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bankrutavusios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu, tuo padarė didelės turtinės žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams: A. G. – 319,01 Eur, A. J. – 587,61 Eur, S. L. – 975,47 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 4 833,27 Eur, VĮ Turto bankui – 162 792,89 Eur, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ – 34 178,26 Eur, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ – 54 233,95 Eur, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ – 2 760,73 Eur, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ – 2 501 767,67 Eur, iš viso 2 762 448,86 Eur, o sudarydamas 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/BEL-01/15, iššvaistė jo (R. Ž.) žinioje buvusią didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę teisę į 190 891,93 Eur.

Kaltinamasis S. L. kaltu neprisipažino nurodydamas, kad jis nėra kaltas, buvo tik formalus direktorius, ūkinės veiklos nevykdė, faktinis vadovas buvo R. Ž.. Jokių sprendimų valdant įmonę nedarė. Buvo formalus direktorius, nes jo paprašė R. Ž., reikėjo įmonės vadovo. Sutiko ir viskas, dirbo kaip visada tą patį darbą, tai yra buvo ekspeditorius. Iki tol irgi dirbo ekspeditoriumi. Viską spręsdavo R. Ž., visus mokėjimų ir skolų klausimus. Jis į darbą nieko nepriiminėdavo ir nieko į pareigas neskirdavo. Jam R. Ž. pasakė, kad reikia pasirašyti paskolos sutartį su ūkininku I. A., kad grąžins su palūkanomis, jis ir pasirašė. Anksčiau I. A. nepažinojo, yra matęs jį du kartus. Su I. A. apie paskolos sutartį nekalbėjo. Žino, kad buvo sulaikyti vagonai Maskvoje, kodėl, nežino. Mano, kad vagonai buvo išnuomoti iš Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Vagonai buvo areštuoti 2–3 metus, taip girdėjo, bet jis nieko nesprendė. Viską sprendė R. Ž..

2015-06-05 į bendrovės patalpas atėjo FNTT darbuotojai, darė kratą. Visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai kratos metu buvo paimti FNTT darbuotojų. Buvo paimtos laikmenos, išimtos iš kompiuterių. Po kratos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebevykdė įprastos veiklos. Jau iki kratos veikla nebevyko, vieni vagonai buvo sulaikyti, kiti buvo grąžinami „(duomenys neskelbtini)“. Bankroto administratorius prašė pateikti dokumentus, bet jis pasakė, kad viskas paimta, o rugsėjo 15 dieną jis jau išėjo iš darbo. Jokių dokumentų neturėjo ir bankroto administratoriui pateikti negalėjo.

Kaltinamasis R. Ž. kaltu taip pat neprisipažino nurodydamas, kad 2020-03-03 jis buvo FNTT apklaustas kaip liudytojas. Jo manymu, kaltinamajame akte surašyta apklausa ne taip giliai atspindi pačią įmonės veiklą. Tyrėjas užduodavo klausimus, jie kažką apkalbėdavo, o paskui surašydavo pačią apklausą. Jis ir tada neprisipažino kaltu pagal visus jam inkriminuojamus kaltinimo straipsnius. Įmonė dirbo nenuostolingai. Jo manymu, teiginys, kad 2011 m. „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė nuostolingą sutartį, neturi nei pagrindo, nei argumentų. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitinėjo su įmone „(duomenys neskelbtini)“ iš dalies todėl, kad Rusijos Federacijos muitinėje buvo sulaikytos cisternos su naftos produktais. Ir po pačios birželio mėnesį įvykusios kratos „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokių galimybių sutvarkyti, nes buvo paimti kompiuteriai, serveriai, prieigos, susirašinėjimas ir iki šiol jie negražinti. „(duomenys neskelbtini)“, kiek jis supranta, savininkas yra pagrindinis kreditorius. Jam tie, kas stovi už bankroto administratorės, yra pasakę, kad bet kokiu atveju jie išieškos iš jo ir S. L. apie 400 tūkstančių, todėl jis intensyviai finansuoja visas bankroto administratoriaus iniciatyvas.

Dėl ūkininko paskolos I. A. paaiškina ir nesutinka, kad pati paskola buvo nuostolinga. Be to, jis nesutinka, kad iššvaistė bendrovės turtą paskolindamas ir pasirašydamas sutartį. Teigia, kad 2013 m. nebuvo jokios sunkios ekonominės padėties ar nemokumo. Buvo viskas atvirkščiai, joks bankrotas negrėsė.  Dėl skolininko nesąžiningumo paaiškina, kad jis turtą perleido 5 kartus brangiau už milijoną septyniasdešimt tūstančių šimtą devyniasdešimt, todėl mano, kad įmonei padarė 5 kartus geriau.  

Dėl visų „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisių į UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą perleidimo įmonei „(duomenys neskelbtini) “ paaiškina, kad geležinkeliai neatiduoda vagonų todėl, kad yra skola, geležinkelis laiko tuos vagonus ir skaičiuoja prastovas, tai yra tiesiog pinigai. Ir jis kaip įmanydamas stengėsi išspręsti tą problemą, atsiskaityti, atiduoti vagonus tuščius  nuomininkams, reikėjo kažkaip suktis. Įmonė veiklos po kratos faktiškai nebevykdė ir negalėjo vykdyti, neturėjo galimybių, nes buvo sustabdyta ir „(duomenys neskelbtini) “, ir „(duomenys neskelbtini)“ veikla, kurios turėjo galimybes prekiauti ir disponavo kroviniais. Ir, aišku, „(duomenys neskelbtini)“ kaip ekspeditorė negalėjo sau to leisti ir susidarė užburtas ratas. Todėl jie priėmė sprendimą atsikaityti su „(duomenys neskelbtini) “, kad atiduotų tuos vagonus nuomininkams, ir tokiu būdu vėlgi, jo manymu, jis padarė gera įmonei. Jokio nusikaltimo čia jis nemato.  

        Prieš tris dienas iki kratos mokesčių inspekcija darė įmonės patikrinimą, pasiėmė kažkokius dokumentus ir 2018 m. ar 2019 m. kreipėsi į bankroto administratorių. Kodėl bankroto administratorius nieko neveikė ir priėmė kažkokius Turto banko kreditinius reikalavimus, jam tikrai nesuprantama. Bet, kiek supranta pagal terminus ir kiek girdėjo ir matė tą bankroto administratorę, tokia bankroto administratorė negalėjo tinkamai nei atstovauti įmonei, nei kažką daryti.

             Tačiau tokia kaltinamųjų S. L. ir R. Ž. pozicija paneigiama byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų ir duomenų visetu, kurie įvardyti anksčiau šiame nuosprendyje.

 Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-01-19 Klaipėdos apygardos teismas  UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą. 

2018-11-21 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patikslintas bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, iš kurio matyti, kad yra devyni bendrovės kreditoriai, kurių bendra finansinių reikalavimų suma yra 3 076 750,92 Eur.

2019-04-17 Klaipėdos apygardos teismas bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pripažino tyčiniu. 

2019-09-24 Lietuvos apeliacinis teismas 2019-04-17 Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalį dėl bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu paliko nepakeistą.

Todėl matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pagal įsiteisėjusią 2019-04-17 Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuria buvo patenkintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės I. B. prašymas ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.

Byloje gavus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu advokatų kontoros „TGS Baltic“, VĮ Turto banko ir VSDFV Klaipėdos skyriaus, Klaipėdos apskrities VMI pateiktus dokumentus buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir byloje pateikta specialisto išvada.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-11-01–2015-05-31 laikotarpio buhalterinėje apskaitoje atvaizduoti pirkimo ir pardavimo sandoriai bei atsiskaitymai su Estijos įmone „(duomenys neskelbtini)“; kad Bendrovės 2013 m. buhalterinėje apskaitoje atvaizduotas paskolos suteikimas ūkininkui I. A., jos dalies 2014 m. grąžinimas ir apskaičiuotos 2013-05-15–2015-04-30 laikotarpio už negrąžintą paskolos likutį palūkanos (finansinės veiklos pardavimo sandoriai), kurios nebuvo mokamos; kad 2013-09-10–2015-05-31 laikotarpio buhalterinėje apskaitoje nėra atvaizduota jokių Bendrovės sandorių su bendrove (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“.

        Tyrimui pateikta 2013-03-04 paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ūkininko I. A., kurioje nurodyta, kad suteikiama 280 000 Eur paskola ūkininkui, pervedant pinigus į jo sąskaitą. Paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (2013-03-04) numatyta, kad „1.4. už naudojimąsi paskolos suma paskolos gavėjas įsipareigoja šios sutarties nustatyta tvarka paskolos davėjui mokėti 5 % metines  palūkanas nuo išmokėtos paskolos dalies; „1.5. paskolos gavėjas įsipareigoja paskolą pilnai grąžinti 2018-12-31“. Prie šios sutarties pateiktame 2013-11-07 1 priede nurodyta, kad „3. paskolos davėjas šio priedo  susitarimu suteikia papildomą 50 000 Eur, kur bendros paskolos suma sudarys 330 000 Eur“; „4. Paskolos gavėjas suteiktą papildomą kredito sumą privalo grąžinti iki 2014-03-07“.

Patikrinus laikotarpį nuo 2013-05-15 iki 2015-04-30 pagal apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis (23 vnt.) įformintos ūkininkui I. A. apskaičiuotos už negrąžintą paskolos likutį pagal sutarties sąlygas palūkanos – 18 639,14 Eur (7 priedas), t. y.: 6 038,21 Eur arba 20 848,61 Lt 2013 m.; 9 778,26 Eur arba 33 762,28 Lt 2014 m.; 2 822,67 Eur 2015-01-01–2015-04-30 laikotarpiu, kurių duomenys įtraukti į apskaitą („Apyvartos žiniaraštis“ buh. sąsk. Nr. 535 – palūkanų pajamos, 2434 – kitos gautinos skolos / paskolos), panaudotų PVM sąskaitų faktūrų  registracijos žurnale. Tyrimo metu nustatyta, kad šios palūkanos nebuvo sumokėtos, už jas ūkininkas I. A. Bendrovei neatsiskaitė.

        UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013 m. dirbo nuostolingai, nuosavo kapitalo vertė visada buvo neigiama – įmonė buvo nemoki.

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-11-07, 2013-03-04, 2013-06-28, 2013-07-02, 2013-08-07 datomis, įvertinus apskaičiuotus rodiklius, turto ir įsipareigojimų santykį bei veiklos rezultatus, finansinė (ekonominė) padėtis buvo sunki, įmonė nuo 2013-03-04 buvo nemoki.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad jeigu pagal 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/BEL-01/15 buvo vykdytas atsiskaitymas penktos eilės kreditoriui 2015-10-01, t. y. bendrovei (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, padengiant 190 891,93 Eur ūkininko I. A. skolą įmonei ir sumažinant Bendrovės įsiskolinimą šiai įmonei, o nebuvo vykdomi pirmos eilės atsiskaitymai įmonės darbuotojams dėl 457,34 Eur, dėl 676,53 Eur ir dėl 632,33 Eur atlyginimo įsiskolinimo, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2000-07-18 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio.

Įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio 2011-11-07, 2013-03-04, 2013-06-28, 2013-07-02, 2013-08-07 datomis apskaičiuotus turto ir įsipareigojimų rodiklius, daroma išvada, kad 2013 metais (prieš suteikiant paskolą ūkininkui I. A. pagal 2013-04-03 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) Bendrovės finansinė (ekonominė) padėtis buvo sunki, paskola nuo paskolos suteikimo dienos blogino bendrovės finansinę būklę, nes paskola nebuvo grąžinta ir palūkanos nebuvo mokamos, o Bendrovės įsipareigojimai kreditoriams didėjo.

        Bendrovė pagal 2011-11-07 nuomos sutartį Nr. 15/SPTR-JUSH/2011 iš Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi vagonus kroviniams pervežti. Įvertinus tai, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. buhalterinės apskaitos registruose „Apyvartos žiniaraštis“ atvaizduotos sąnaudos iš vagonų nuomos iš viso sudaro 11 411 152,55 Lt (3 304 898 Eur), pajamos iš vagonų nuomos – 2 397 893,79 Lt arba 694 478 Eur, t. y. nuostoliai iš vagonų nuomos sudaro 9 013 258,76 Lt (2 610 420 Eur), daroma išvada, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sandoriai dėl vagonų nuomos buvo nuostolingi, taip pat ir nuomos sutartis Nr. 15/SPTR-JUSH/2011 (2011-11-07) su įmone „(duomenys neskelbtini)“, nes įsiskolinimai 2013-03-04, 2013-06-28, 2013-07-02, 2013-08-07 šiai įmonei didėjo.

2020-12-09–2020-12-17 dalyvaujant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiajai specialistei V. Ž., buvo apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai ir specialistė pateikė išvadą, kad pagal apskaitos registrų „Apyvartos žiniaraštis“ duomenis, kurių laikotarpis nuo 2012-12-10 iki 2015-01-31, nustatyta, kad 2015 m. sausio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 28 559,09 Eur;  2015 m. sausio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 129 641,81 Eur už naftos vežimo paslaugas; pagal apskaitos registrų „Apyvartos žiniaraštis“ duomenis, kurių laikotarpis nuo 2013-05-08 iki 2015-01-31, nustatyta, kad 2015 m. sausio 31 d. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ – 213 079,55 JAV dolerio . Šie įsiskolinimai bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ susidarė nuo 2013-05-08.

Pagal 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/SRR-01/10/15-3, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei „(duomenys neskelbtini) “ perleido visas reikalavimo teises į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/SRR-01/10/15-2, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei „(duomenys neskelbtini) “ perleido visas reikalavimo teises į UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-10-01 buvo vykdyti atsiskaitymai penktos eilės kreditoriui, t. y. įmonei „(duomenys neskelbtini) “, padengiant 179 371,15 JAV dolerio bendrovės įsiskolinimą šiai įmonei ir panaikinant UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas įmonei, o nebuvo vykdomi pirmos ir antros eilės atsiskaitymai įmonės darbuotojams dėl 1 766,20 Eur atlyginimo įsiskolinimo ir nebuvo vykdomi penktos eilės atsiskaitymai pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka su bendrove „(duomenys neskelbtini)“, kurie susidarė 2013-01-01–2014-12-31 laikotarpiu ir didėjo iki 2 700 802,72 JAV dolerio, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2000-07-18 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio „Atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ 1 dalies nurodymų (7 tomas, b. l. 80–83).

Taigi, specialistas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sunkios ekonominės padėties jau nuo 2011-11-07, o nuo 2013-03-04 buvo nemoki. Iš ištirtų bylos duomenų matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ vadovai S. L. ir R. Ž. žinant, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė nuo 2011-11-07, kai R. Ž. iniciatyva S. L. su Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovais pasirašė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuostolingą cisternų nuomos sutartį, blogėjo, abiem žinant, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ auga ir bendrovė 2013-03-04 yra nemoki ir akivaizdžiai gresia bankrotas, nedengiant kreditoriui – įmonei „(duomenys neskelbtini)“ susidariusios skolos, R. Ž. iniciatyva S. L. su ūkininku I. A. pasirašė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuostolingą 2013-03-04 paskolos sutartį ir 2013-11-07 paskolos sutarties priedą, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2018-12-31 I. A. suteikė piniginę 291 000 Eur paskolą, ir taip iššvaistė „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir padarė 291 000 Eur turtinės žalos kreditoriams.

   Be to, nustatyta, kad R. Ž., būdamas „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, žinodamas, kad nuo 2013-03-04 bendrovė yra nemoki ir bendrovei akivaizdžiai gresia bankrotas, žinodamas apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 metų gruodžio mėnesio susidariusias skolas savo kreditoriams, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio „Atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo“ 1 dalies nurodymų, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido įmonei „(duomenys neskelbtini) “ visas reikalavimo teises į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 132 421,47 Eur skolą bendrovei, ir 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido įmonei „(duomenys neskelbtini) “ visas reikalavimo teises į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 27 688,45 Eur skolą bendrovei,

ir neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų užtikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – įmonės „(duomenys neskelbtini) “ reikalavimą ir dėl to padarė 160 109,92 Eur turtinę žalą likusiems kreditoriams. Be jau paminėtų šios nusikalstamos veikos padarymą patvirtinančių duomenų, paminėtina ir 2018-11-21 Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria buvo patikslintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių ir finansinių reikalavimų sąrašas, iš kurio matyti, kad yra devyni bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai ir jų bendra kreditinių reikalavimų suma yra virš 3 mln. Eur.

Be to nustatyta, kad 2013-03-04 S. L. ir R. Ž., suteikę 291 000 Eur paskolą I. A. ir taip iššvaistę „(duomenys neskelbtini)“ turtą, iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ gavę 2013-06-28 pranešimą dėl 1 879 467,87 JAV dolerio skolos grąžinimo išdėstymo, S. L. 2013-08-07 raštu patvirtinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kuris 2013-06-30 sudarė 2 348 252,94 JAV dolerio sumą, toliau nesirūpino tinkamu 2013-03-04 paskolos sutarties sąlygų vykdymu, nereikalavo iš I. A. mokėti 18 639,14 Eur palūkanų ir 169 359,60 Eur paskolos likučio, iš viso 187 998,74 Eur, bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

?Toliau R. Ž., nuo 2015-09-21 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, žinodamas apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skolas kreditoriams, sudarė 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžintinai ir be papildomų sąlygų perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teises į I. A. 190 891,93 Eur skolą Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės įmonei „(duomenys neskelbtini)“, su kuria bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ jokių ūkinių, finansinių sandorių niekada neturėjo, ir taip iššvaistė jo žinioje buvusią didelės vertės svetimą turtinę teisę į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2013-03-04 paskolos sutartį ir 2013-11-07 paskolos sutartį ūkininkui I. A. paskolintų lėšų likutį – 190 891,93 Eur.

   Taip R. Ž. laikotarpiu nuo 2010-07-20 iki 2015-09-21 kaip faktinis direktorius kartu su paskirtu formaliu direktoriumi S. L. ir laikotarpiu nuo 2015-09-21 iki 2016-01-19 kaip bendrovės direktorius, iki 2016-01-19 sąmoningai blogai valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nulėmė jos bankrotą, dėl to 2016-01-19 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bendrovei buvo iškelta bankroto byla, o 2019-04-17 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bankrutavusios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu, dėl to padarė didelės turtinės žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams – iš viso 2 762 448,86 Eur, R. Ž., sudarydamas 2015-10-01 reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. JSH/BEL-01/15, iššvaistė jo (R. Ž.) žinioje buvusią didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę teisę į 190 891,93 Eur.

     Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra du: pirmas – vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas) ir antras – nuolatinio pobūdžio vadovavimas – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Siekiant pagrįsti  de facto vadovo statusą, reikia įrodyti, kad tas asmuo sistemingai atliko bendrovės vadovui būdingus veiksmus. Tokių veiksmų nustatymas yra fakto klausimas ir jis yra vertinamas individualiai kiekvienos konkrečios bylos atveju.

Kaip matyti iš paties kaltinamojo S. L., liudytojų „(duomenys neskelbtini)“ buhalterių G. O., O. A., I. P., V. G., A. G., vadybininkų S. G., D. G., A. J. parodymų, nuo 2010-07-20 iki 2015-09-14 S. L. buvo tik formaliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o faktiškai tuo laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo R. Ž., kuris nuo 2015-09-15 buvo paskirtas ir formaliu šios bendrovės direktoriumi, kas matyti ir iš informacinės sistemos „Juridinio asmens duomenys“ išrašo ir iš informacinės sistemos „SODRA – Draudėjas ir jo darbuotojai“ duomenų. Tokią išvadą padarė ir Klaipėdos apygardos teismas 2019-09-24 nutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pripažindamas tyčiniu.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, už nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai baudžiamojon atsakomybėn kartu yra traukiami ir faktinis, ir formalus įmonės vadovai kaip šių nusikaltimų vykdytojai. Tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau ir prisiima daugybę su įmonės valdymu susijusių pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose. Nors R. Ž. buvo faktinis „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, bet S. L., tapdamas jos direktoriumi, suvokė savo, kaip įmonės vadovo, pareigas ir įsipareigojo tinkamai jas vykdyti, atliko šį statusą atitinkančias aktyvius veiksmus – įmonės vardu pasirašinėjo sutartis ir kitus dokumentus, todėl tai S. L. užtraukia atsakomybę dėl nusikalstamų veikų padarymo.

Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Pagal BK 208 straipsnio 1 d. atsako tas, kas dėl savo sunkios padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditinių reikalavimų, patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams. Pagal 208 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, esant 208 straipsnio 1-oje dalyje numatytoms sąlygoms, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams. Pagal BK 209 straipsnį atsako tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams.

Iš anksčiau išdėstytų įrodymų daroma išvada, kad kaltinamojo S. L. nusikalstama veika pagal BK 208 straipsnio 2 dalį ir 209 straipsnį ir R. Ž. nusikalstama veika pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 208 straipsnio 1 dalį, 208 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnį kvalifikuojama teisingai.

        

                                          Dėl civilinio ieškinio

 

 Byloje BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 190 891,93 Eur civilinį ieškinį dėl žalos, kuri buvo padaryta iššvaistant didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini) “ turtinę teisę į ūkininko I. A. skolos likutį. 

Bylą nagrinėjant teisme, buvo pateiktas civilinės ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas dėl civilinio ieškinio atsisakymo, jame buvo nurodyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai 2021-07-16 kreditorių susirinkimo metu nutarė nurašyti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teises, tarp jų ir reikalavimo teises pagal minėtą civilinį ieškinį R. Ž. baudžiamojoje byloje.

Civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto civilinio ieškinio, todėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakymas priimtinas ir ši bylos dalis nutrauktina.  

 

                                   Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

 

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 straipsniu nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

S. L. ir R. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad S. L. ir R. Ž. dvi nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe.

Skiriant bausmę S. L. atsižvelgtina į tai, kad jis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, dirba, anksčiau neteistas, taip pat atsižvelgtina į tai, kad jis buvo tik formalus UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas, veikė vykdydamas faktinio vadovo R. Ž. nurodymus ir jo vaidmuo darant nusikaltimus buvo antraeilis, S. L. pagal BK 208 straipsnio 2 dalį  skirtina švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, mažesnė už BK 47 straipsnio 3 dalyje 2 punkte numatytos baudos vidurkį. BK 209 straipsnio sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Visos anksčiau aptartos aplinkybės, taip pat kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad S. L. padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę, todėl manytina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03 19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Skiriant bausmę R. Ž. atsižvelgtina į tai, kad jis padarė keturis tyčinius nusikaltimus, iš kurių trys yra nesunkūs nusikaltimai, o vienas sunkus, dirba, iki inkriminuojamų nusikaltimų padarymo buvo neteistas, taip pat atsižvelgtina į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bei į tai, kad jis, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo paskirtas tik nuo 2015-09-21, nuo pat bendrovės įkūrimo buvo faktinis jos vadovas ir S. L. veikė pagal jo nurodymus. Pagal BK 208 straipsnio 1 ir 2 dalis jam skirtinos baudos, artimos BK 47 straipsnio 3 dalyje 2 punkte numatytos baudos vidurkiui. BK 209 straipsnyje ir 184 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos tik laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybės nėra pagrindo manyti, kad šių straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas R. Ž. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl pagal šiuos BK straipsnius jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos jų vidurkiui. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, manytina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03 19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Daiktiniai įrodymai: BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie saugomi atskirai nuo baudžiamosios bylos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos saugykloje Pilies g. 12A, Klaipėdoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini BUAB „(duomenys neskelbtini)“.

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 301 ir 302, 308 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

S. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus 208 straipsnio 2 dalyje, BK 209 straipsnyje, ir paskirti jam:

- pagal BK 208 straipsnio 2 dalį 120 MGL (4 519,20 Eur) baudą.

- pagal BK 209 straipsnį laisvės atėmimą 1 metams.

        Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalis ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Bausmės atidėjimo laikotarpiu įpareigoti S. L. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 208 straipsnio 1 dalyje ir 208 straipsnio 2 dalyje, 209 straipsnyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam:

- pagal BK 208 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5 649 Eur) baudą;

- pagal BK 208 straipsnio 2 dalį 200 MGL (7 532 Eur) baudą;

- pagal BK 209 straipsnį laisvės atėmimą 2 metams;

- pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalis ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Bausmės atidėjimo laikotarpiu įpareigoti R. Ž. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą S. L. ir R. Ž., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakymą nuo ieškinio priimti ir šią bylos dalį nutraukti.

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kurie saugomi atskirai nuo baudžiamosios bylos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą. 

 

 

Teisėjas                                                        Savinijus Katauskas