Civilinė byla Nr. e2-374-921/2025

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00151-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.16; 3.2.6.1; 

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė,

sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei,

dalyvaujant ieškovei S. K., jos atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei,   

atsakovės atstovei pagal įgaliojimą E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1.                      Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1 717 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.                      Nurodo, kad ieškovė 2022 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į VšĮ Jonavos ligoninę (toliau – ir Jonavos ligoninė) dėl griuvimo metu patirtos traumos. Gydytojas A. U. nustatė, kad yra lūžusi stipinkaulio apatinio galo dalis su dorsaline dislokacija. 2022 m. gruodžio 16 d. buvo atlikta repozicija su anestezija, ranka sutvirtina longete. Nepaisant to, skausmas buvo nepakeliamas, ieškovė nemiegojo naktimis, vartojo vaistus. Ieškovė atvyko į Jonavos ligoninę po savaitės, t. y. 2022 m. gruodžio 23 d., pagal gydytojo nurodymą. Gydytojas A. U. nurodė atlikti rentgenogramą, tačiau jos tinkamai neapžiūrėjo, nurodė atvykti po mėnesio. Ieškovei tokie gydytojo veiksmai pasirodė aplaidūs, nes ji jautė didelius skausmus, tino ranka, todėl ji nusprendė nuvykti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas (toliau – ir Kauno klinikos). Ten buvo nustatytas dar vienas lūžis, t. y. (duomenys neskelbtini). Skubiai buvo atlikta operacija, kurios metu buvo sutvarkyti abu lūžiai. Operacija atlikta 2022 m. gruodžio 24 d., ieškovės prašymu ji buvo išleista gydytis į namus 2022 m. gruodžio 25 d. Ieškovės nuomone, tuo atveju, jeigu repozicija ir imobilizacija Jonavos ligoninėje būtų atlikta tinkamai, gijimas būtų vykęs sklandžiai ir skubios operacijos 2023 m. gruodžio 24 d. nebūtų reikėję.

3.                      Ieškovė dėl Jonavos ligoninės gydytojo A. U. neteisingai nustatytos diagnozės ir netinkamai paskirto gydymo patyrė didelį stresą, įtampą, buvo priversta atlikti antrą operaciją, kentėjo fizinį skausmą, patyrė daug nepatogumų, o gijimo ir reabilitacijos laikotarpis pailgėjo. Dėl to ieškovė prašo priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą. Ieškovė nurodo, kad ji negalėjo dirbti iki 2023 m. birželio 1 d., dėl to negavo pajamų iš darbinės veiklos. Ieškovės skaičiavimais, laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 16 d. iki 2023 m. birželio 1 d. dėl nedarbingumo ji negavo 4 553 Eur pajamų. Tačiau ieškovė prašo priteisti tik 1/3 dalį šios sumos, t. y.  1 517 Eur, nes, jos vertinimu, gydymo ir reabilitacijos laikotarpis dėl gydytojo A. U. aplaidumo, nerūpestingumo pailgėjo trečdaliu. Ieškovė taip pat prašo priteisti 200 Eur už suteiktas atstovės advokatės paslaugas, siekiant išspręsti ginčą ikiteismine tvarka. Taigi, iš viso ieškovė prašo priteisti 1 717 Eur turtinę žalą.

4.                      Ieškovė kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Komisija) dėl žalos atlyginimo. Tačiau Komisija priėmė neigiamą sprendimą ieškovės atžvilgiu. Ieškovė nesutinka su Komisijos sprendimu, teigia, kad Komisija visiškai nepaaiškino kaip 2023 m. gruodžio 23 d. galėjo įvykti lūžgalių poslinkis po neva sėkmingai atliktos repozicijos ir imobilizacijos. Ieškovė nepažeidė gydymo režimo, nepatyrė antros traumos. Ieškovė nesutinka  su eksperto, teikusio išvadą Komisijai, argumentais, kad visi liekamieji skundai ir sveikatos sutrikimai yra traumos pasekmė. Ieškovė mano, kad jeigu traumos padariniai būtų tinkamai ir laiku pašalinti (sutvarkyti kaulų lūžiai) Jonavos ligoninėje, nebūtų reikėję atlikti antros operacijos.

II.       Atsakovės argumentai

5.                      Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

6.                      Atsakovė teigia, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė, patyrus dešinės rankos kaulų lūžių traumą, 2022 m. gruodžio 16 d. Jonavos ligoninėje buvo tinkamai apžiūrėta, jai buvo atlikti visi tyrimai. Po ieškovei atliktos repozicijos, esant gerai kaulų padėčiai, pritaikyta imobilizacija gipsine longete, paskirta kontrolinė konsultacija po savaitės. Atsakovės nuomone, ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad 2022 m. gruodžio 16 d. Jonavos ligoninėje gydytojo  suteiktos paslaugos būtų nekokybiškos. Taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp šių paslaugų bei patirtos žalos. Atsakovė teigia, kad ieškovės nurodomi nusiskundimai nėra susiję su apsilankymu Jonavos ligoninėje, o laikytini tiesioginėmis patirtos dešinės rankos lūžio traumos pasekmėmis. Atsakovės nuomone, tai, kad Jonavos ligoninės 2022 m. gruodžio 16 d. medicininio įrašo diagnozėje neatžymėtas alkūnkaulio lūžis, neturėjo įtakos gydymo rezultatams tame gydymo etape. Nepriklausomai nuo diagnozės tikslumo, ieškovei būtų suteiktos identiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Todėl ši aplinkybė taip pat neįrodo Jonavos ligoninės ir (ar) gydytojų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovė taip pat teigia, kad Kauno klinikose 2022 m. gruodžio 24 d. atliktos operacijos priežastimi buvo ieškovės patirta trauma, t. y. iki operacijos patirtas kritimas, dėl kurio ji kreipėsi į Jonavos ligoninę. Tai reiškia, kad ne Jonavos ligoninės specialistų veiksmai lėmė operacijos atlikimo ir reabilitacinio gydymo reikalingumą.

7.                      Atsakovė teigia, kad ieškovė, prašydama priteisti turtinę žalą kaip negautas pajamas, visiškai nepagrįstai skaičiuoja ją pagal ginčo laikotarpiu buvusią minimalią mėnesinę algą, o ne pagal savo gautas pajamas iš individualios veiklos. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jos, kaip pacientės, reabilitacinio gydymo laikotarpis pailgėjo dėl Jonavos ligoninės gydytojo veiksmų. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės nurodytas nedarbingumo laikotarpis atitinka įprastą reabilitacijos trukmę esant tokio pobūdžio traumai. Atsakovės nuomone, ieškinyje nurodytas 3 000 Eur neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas. Ieškovės nurodyti nusiskundimai (operacijos atlikimas, vaistų (nuskausminamųjų) vartojimas, skausmas, rankos judesių ribotumas, nedarbingumas, lankymasis gydytojų konsultacijose) yra traumos liekamieji reiškiniai, nesusiję su Jonavos ligoninėje suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis.

8.                      Atsakovės nuomone, Komisija, kuri ikiteismine tvarka nagrinėjo ieškovės pareiškimą, išsamiai išnagrinėjo ginčo faktines aplinkybes bei pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad žala nebuvo padaryta, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją praktikos patirtį. Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

III.       Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.                      Bylos nagrinėjimo metu nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės:

-       2022 m. gruodžio 16 d. ieškovė kreipėsi į Jonavos ligoninę. Ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotame gydytojo ortopedo traumatologo A. U. įraše nurodyta anamnezė: (duomenys neskelbtini). Taikytas gydymas: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Rekomendacijos: kontrolė po 1 sav. Pastabos: nedarbinga (1 t., b. l. 22, 2 t., b. l. 32); 

-       2022 m. gruodžio 24 d. ieškovė apžiūrėta Kauno klinikose. Ligos atvejo Nr. 2022-0815631 anamnezės santraukoje nurodyti nusiskundimai: skundžiasi nuolatiniu dešinės rankos dilbio skausmu. Ligos anamnezė: (duomenys neskelbtini). Apžiūros rezultatai: (duomenys neskelbtini);

-       Kauno klinikų Chirurginės operacijos protokole Nr. 2022-70150 nurodytas operacijos pavadinimas: stipinkaulio distalinės dalies lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija. Alkūnkaulio distalinės dalies lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija. Operacijos pradžia 2022 m. gruodžio 24 d., 15:40 val., trukmė – 1 val. 40 min. Operacijos aprašymas: (duomenys neskelbtini). Pasirašė gydytojas K. J. (1 t., b. l. 68);

-       2022 m. gruodžio 24 d., 17 val. 40 min. Kauno klinikų gydytojo K. J. įraše nurodyta, kad pacientei atlikta operacija Osteosynthesis radii et ulnae dex. Operacijos metu komplikacijų nebuvo. Pooperaciniam stebėjimui pacientė iš operacinės perkelta į palatą. Bendra būklė patenkinama. (duomenys neskelbtini). Tęsiamas gydymas pagal paskyrimus (1 t., b. l. 69); 

-       2022 m. gruodžio 25 d. 9 val. 51 min. Kauno klinikų įraše fiksuota atlikta rentgenograma. (duomenys neskelbtini). Padėtis gera. Pasirašė gydytoja radiologė (1 t., b. l. 69); 

-       2022 m. gruodžio 25 d., 13 val. 00 min. Kauno klinikų įrašo duomenimis, bendra pacientės būklė gera, skundų neturi. Obj.: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 69); 

-       Kauno klinikų Gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2022-0815631 įraše nurodyta, kad ieškovė buvo paguldyta į Ortopedijos traumatologijos skyrių. Atvykimo data 2022 m. gruodžio 24 d., 14 val. 51 min. Išrašyta 2022 m. gruodžio 25 d. 13 val. 31 min. Galutinė diagnozė: (duomenys neskelbtini). Chirurginė operacija: regioninė nejautra, stipinkaulio ir alkūnkaulio osteosintezė (1 t., b. l. 46–47);

-       2022 m. gruodžio 27 d. Kauno klinikų medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikoje Ortopedijos traumatologijos skyriuje gydyta nuo 2022 m. gruodžio 24 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d. Tyrimų (konsultacijų) plano aprašymas: (duomenys neskelbtini). Planinė ortopedo traumatologo konsultacija Kauno klinikų Ambulatorinės diagnostikos centre po 5 sav. Būtina išankstinė registracija telefonu. Reabilitacinį gydymą pradėti nuo 2023 m. vasario 6 d. Pilnas atsistatymas tikėtinas po 3 mėn. Rekonsultacija būklei negerėjant (1 t., b. l. 73–74); 

-       2023 m. vasario 28 d. Jonavos ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos V. V. ligos istorijos Nr. 2023FMR/629 gydytojo įraše nurodyta anamnezėje: skauda dešinį riešą, patinsta, riboti judesiai. Trauma pakeliui į darbą 2022 m. gruodžio 16 d. Buvo uždėta gipso longetė. 2022 m. gruodžio 24 d. buvo atlikta osteosintezė Kauno klinikose. Po reabilitacinių procedūrų būklė be žymesnės teigiamos dinamikos, mažiau skauda d. riešą, padidėjo judesių amplitudė. Skauda d. petį. Negali supjaustyti maisto, pasigaminti maisto, sunku apsirengti, susišukuoti plaukus. Išlieka sutrikusios biosocialinės funkcijos (dirbti, judėti, apsitarnauti). Objektyvi būklė: Dešinė plaštaka, dešinysis riešas patinę. Riboti, skausmingi dešinio riešo, dešinės plaštakos judesiai. D. riešo lenkimas 20 laipsnių, riešo tiesimas 10 laipsnių. Mod. Keitelio indeksas 32 balai. Diagnozės: (duomenys neskelbtini). Tyrimų ir konsultacijų planas: (duomenys neskelbtini) Reikiamas reabilitacijos rezultatas nepasiektas. Remiantis 2022 m. gruodžio 8 d. Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. V-1828, 1.2.1. ūmus atvejis, trauma po gydymo stacionare, kai išlieka bent vienas iš šių funkcijų sutrikimų: judesių amplitudės sumažėjimas, kontraktūra, smulkios motorikos pakenkimas, sąlygotas raumenų jėgos ir (ar) tonuso sutrikimo, mobilumo funkcijos, apsitarnavimo ir kasdienės veiklos sutrikimas, indikuotina judamojo-atramos aparato pažeidimų profilio medicininė ambulatorinė reabilitacija 14 dienų. Siuntimas medicininei reabilitacijai galioja 21 dieną. Siuntimas pas specialistą: Judamojo-atramos aparato pažeidimų profilio ambulatorinė medicininė reabilitacija 14 dienų. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 31); 

-       2023 m. kovo 30 d. Jonavos ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja V. V. išrašė E027 Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą gyd. ortopedo-traumatologo konsultacijai dėl d. peties s. patologijos, tyrimo ir gydymo taktikos. Diagnozė: (duomenys neskelbtini) s. Anamnezė: skauda dešinį riešą, patinsta, riboti judesiai. Skauda dešinį petį. Tirpsta dešinė ranka. Trauma pakeliui į darbą. Buvo uždėta gipso longetė. 2022 m. gruodžio 24 d. atlikta osteosintezė Kauno klinikose. Negali susipjaustyti, pasigaminto maisto, sunku apsirengti, susišukuoti plaukus. Atlikta pradinė medicininė reabilitacija. Išlieka sutrikusios biosocialinės funkcijos (dirbti, judėti, apsitarnauti). Atsiųsta ambulatorinei reabilitacijai 14 dienų. Būklė išrašant: 2023 m. kovo 20 d. baigėsi ambulatorinei reabilitacijai skirtas laikas. Būklė nedaug pagerėjo. Mažiau skauda d. plaštaką, d. riešą, skauda naktį. Išlieka d. plaštakos tinimas. Nedaug padidėjo judesių amplitudė, d. riešo lenkimas 25 laipsniai, d. riešo tiesimas 40 laipsnių. Išlieka d. peties skausmai, judesių ribotumas. D. peties lenkimas 100 laipsnių, peties tiesimas 50 laipsnių, peties atitraukimas 100 laipsnių. Padidėjo d. plaštakos jėga, dinamometrija 1–5 kg. Dar sunku apsitarnauti. Mod. Keitelio indeksas 39 balai. Taikytas gydymas: dieta individuali, režimas V, kineziterapija individuali N9, ergoterapija individuali N3, dešinės rankos masažas 1,0 V. N7, parafino apl. N7, magneto terapija N7, d. riešo SR., SMS N7 D. riešo SR., psichoterapija individuali N1, socialinio darbuotojo paslaugos N1. (2 t., b. l. 30); 

-       2023 m. balandžio 20 d. Jonavos ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja V. V. Ligos istorijos Nr. 2023FRM/1392 įrašo anamnezėje pažymėjo: prieš 3 mėn. operuota dėl d. alkūnkaulio ir d. stipinkaulio distalinių dalių lūžimo. Prieš 1,5 mėn. atsirado d. peties skausmai, judesių ribotumas. Konsultuota gyd. ortopedo-traumatologo. Atlikta Ro-akromioklavikulinio sąnario pakitimai 2 st. Po reabilitacinių procedūrų būklė nedaug pagerėjo. Sumažėjo d. peties skausmas, padidėjo judesių amplitudė. Sunku apsirengti. Dar nėra jėgos d. rankoje. Dar sunku susipjaustyti maistą, gaminti valgyti. Sunku atsidaryti duris. Išlieka riboti d. riešo, d. plaštakos pirštų judesiai. Išlieka sutrikusios biosocialinės funkcijos (dirbti, judėti, apsitarnauti). Objektyvi būklė: Dešiniojo peties judesiai riboti, skausmingi. D. peties lenkimas 150 laipsnių, d. peties tiesimas 30 laipsnių, d. peties atitraukimas 140 laipsnių. Mod. Keitelio indeksas 39 balai. Riboti d. riešo, d. plaštakos pirštų judesiai. Diagnozės: (duomenys neskelbtini). Tyrimų ir konsultacijų planas: 1. Fizioterapinės proc.; 2. Masažo proc.; 3. Kineziterapijos proc.; 4. Išmoktos kineziterapijos proc. namuose; 5. Būklei negerėjant, tikslinga ambulatorinė medicininė reabilitacija. Taikytas gydymas: (duomenys neskelbtini). Rekomendacijos: Remiantis 2020 m. gruodžio 28 d. Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. V-3032 pirmame ambulatorinės medicininės reabilitacijos etape atlikta 20 individualių medicininės reabilitacijos priemonių (grupinės medicininės reabilitacijos priemonės neindikuotinos). Reikiamas reabilitacijos rezultatas nepasiektas. Remiantis 2022 m. gruodžio 7 d. Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. V-1828, 1.2.1. lėtinės ligos paūmėjimas, kai išlieka bent vienas iš šių funkcijų sutrikimų: judesių amplitudės sumažėjimas, kontraktūra, stambios ir smulkios motorikos pakenkimas, sąlygotas raumenų jėgos ir (ar) tonuso sutrikimo, mobilumo funkcijos, apsitarnavimo ir kasdienės veiklos sutrikimas, indikuotina judamojo-atramos aparato pažeidimų profilio medicininė ambulatorinė reabilitacija 10 dienų. Siuntimas medicininei reabilitacijai galioja 21 dieną (2 t., b. l. 28); 

-       ieškovė 2023 m. spalio 6 d. su skundu kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl Jonavos ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų.

-       Komisija 2024 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą Nr. Ž2-325, kuriuo nusprendė, kad žala neatitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio 6 dalies nurodytų žalos atlyginimo sąlygų, t. y. pacientės sveikatai žala nepadaryta, todėl pareiškėjos prašymas atlyginti 1 697 Eur turtinę ir 3 000 Eur neturtinę žalą netenkintas.

10.                      Ieškovė, pasinaudodama jai PTŽSAĮ suteikta teise, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1 717 Eur turtinę ir 3 000 Eur neturtinę žalą.

11.                      Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kuriai nors ginčo šaliai nesutikus su Komisijos sprendimu ir pareiškus teisme dėl to ieškinį, ginčo tarp šalių nagrinėjimas iš esmės yra perkeliamas į teismą, kuris Komisijos sprendimo teisėtumą įvertina tiek materialiais, tiek ir procesiniais aspektais. Tai reiškia, kad Komisijai priėmus sprendimą ir asmeniui, kuris nesutinka su priimtu sprendimu, apskundus šį sprendimą teismui, ginčo objektas yra ne pats Komisijos sprendimas, o ginčas, kilęs tarp paciento ar suinteresuoto asmens ir sveikatos priežiūros įstaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-914-450/2019).

12.                      Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta anksčiau, sprendžia, jog ieškovei nesutikus su Komisijos sprendimu ir pareiškus ieškinį teisme, ginčas tarp ieškovės ir atsakovės, nagrinėjamas iš esmės, t. y. vertinama, ar egzistuoja visos sąlygos kilti atsakovės civilinei atsakomybei.

Dėl sąlygų, būtinų teisei į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą, nustatymo

13.                      Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato PTŽSAĮ. Nagrinėjamoje byloje yra aktuali aptariamo įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d., kuri įtvirtino naują pacientų patirtos žalos atlyginimo „be kaltės“ modelį. 

14.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo leidėjo tikslai įtvirtinant naują žalos atlyginimo modelį suponuoja, jog pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias 2020 m. sausio 1 d., teisei į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą atsirasti būtinos šios sąlygos: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala, kuri PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis; 2) ši žala nėra neišvengiama. Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti – jame įtvirtintas atsakomybės be kaltės modelis, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas bei jos nustatymas nėra aktualus. PTŽSAĮ taip pat nėra įtvirtinta, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatyti neteisėti sveikatos priežiūros paslaugas teikusios įstaigos veiksmai. Teisė į žalos atlyginimą, atsižvelgiant į žalos neišvengiamumo kriterijų, iš esmės yra siejama ne su sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtais veiksmais, atliktais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, bet su tuo, ar teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 32–33 punktai).

15.                      Nors PTŽSAĮ tiesiogiai nėra įtvirtinta, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir padarytos žalos, šis elementas išlieka svarbus ir turi būti nustatytas kaip viena iš būtinųjų tokios žalos atlyginimo sąlygų. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, kad, siekiant nustatyti šią sąlygą, būtina spręsti, ar žala buvo padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 34 punktas).

16.                      Nustačius, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta žala paciento sveikatai, turi būti įvertinama, ar ši žala nebuvo neišvengiama; vertinant žalos paciento sveikatai išvengiamumą, jei žala kilo kaip paciento turėtų ligų arba sveikatos sutrikimų pasekmė ar komplikacija, taip pat turi būti įvertinama, ar šios žalos sveikatos priežiūros įstaiga turėjo galimybę išvengti, atsižvelgiant į paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį, gerąją medicinos praktikos patirtį. Tuo atveju, jei žala kilo dėl to, kad paslaugos suteiktos ne taip, kaip to reikalavo paslaugų teikimo metu buvęs medicinos ir slaugos mokslo lygis ir geroji medicinos praktikos patirtis, žala paciento sveikatai vertintina kaip išvengiama ir atlygintina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023 38 punktas).

17.                      Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką ir PTŽSAĮ normas teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) paciento sveikatai padaryta žala; 2) žala nėra (nebuvo) neišvengiama; 3) žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023). 

Dėl nagrinėjamos bylos ribų ir įrodymų vertinimo

18.                      Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, kad jai žala buvo padaryta dėl netinkamai Jonavos ligoninėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, netinkamai parinktos gydymo taktikos, t. y. nekokybiškai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Ieškovės teigimu, jai padarytos žalos buvo galima išvengti.

19.                      Kaip minėta anksčiau, sprendžiant klausimą dėl paciento žalos atlyginimo atsisakyta neteisėtų veiksmų bei žalą padariusio asmens kaltės nustatymo (t. y. įrodinėjimo bei rungimosi proceso); ginčo tarp paciento ar kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, ir įstaigos šiuo atveju nėra – yra tik sprendžiamas klausimas, ar žala atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, kai ji yra atlyginama. Atsižvelgdamas į  tai, teismas neturi pagrindo analizuoti: nei ieškovės nurodyto Jonavos ligoninės gydytojo, kuris jai teikė sveikatos paslaugas, kaltės; nei galbūt neteisėtų veiksmų, nes PTŽSAĮ nereikalaujama nustatyti neteisėtų sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų (neveikimo), atliktų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, ir su jais nesiejama teisė į žalos atlyginimą. Teisė į žalos atlyginimą, atsižvelgiant į žalos neišvengiamumo kriterijų, iš esmės yra siejama ne su sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtais veiksmais, atliktais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, bet su tuo, ar teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį.

20.                      Taigi, šiuo atveju nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo, būtina nustatyti, ar: 1) ar ieškovei, kaip pacientei, buvo padaryta žala; 2) ar žala buvo neišvengiama; 3) ar teiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys.

21.                      Įrodinėjimo procesui ginčuose dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo taikomi bendrieji Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) įtvirtinti reikalavimai.

22.                      Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei išplėtotos kasacinio teismo praktikoje. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

23.                      Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 29, 30 punktus).

24.                      Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad deontologinė ekspertizė yra specifinė ekspertizės rūšis. Teisės doktrinoje nurodoma, kad ją iš kitų rūšių išskiriantis ypatumas, be kita ko, yra tas, kad tokią ekspertizę visada atlieka ekspertų komisija – be teismo eksperto, pasitelkiami ir kitų medicinos specialybių gydytojai, neturintys teismo eksperto statuso; ekspertų komisija vertina gydytojų veiksmus, nurodydama ne tik padarytą gydymo klaidą, bet ir jos reikšmę asmens sveikatos sutrikdymui, t. y. nustato ne tik ligos, sužalojimo pobūdį, bet ir gydymo teisingumą, neteisingo gydymo pasekmes, diagnostikos teisingumą ir savalaikiškumą, ar sveikatos priežiūros specialisto veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiais pavojingais sveikatai padariniais ir šie padariniai atsirado dėl tiesioginės sveikatos priežiūros specialisto teiktų paslaugų kokybės. Šiam tyrimui pateikiami asmens medicininiai dokumentai, specialisto ar eksperto išvada, kita medžiaga. Taigi deontologinę ekspertizę atlikę teismo medicinos ekspertai pateikia išvadą, grindžiamą objektyviais duomenimis. Teisinį šių išvadų vertinimą atlieka teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021). Tam, kad teismas galėtų visavertiškai remtis deontologinės ekspertizės akte pateiktomis ekspertų išvadomis, vertinti jas kitų bylos duomenų kontekste, pats aktas turi atitikti įstatyme nustatytus reikalavimus, be kita ko, tyrimas turi būti atliktas nešališko eksperto (ekspertų komisijos), jis turi būti išsamus, apimti visus bylos nagrinėjimo dalyką sudarančius reikšmingus aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-313/2023).

25.                      Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 36 punktas; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021).

26.                      Nagrinėjamoje byloje buvo paskirta deontologinė teismo ekspertizė, kurią pavesta atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius 2025 m. vasario 25 d. pateikė teismui atliktą ekspertizės aktą Nr. EDG 20(72)/2025(01) (toliau – ir ekspertizės aktas) (2 t., 90–107). Teismo ekspertizę atlikto teismo ekspertas dr. R. R., ekspertas V. P. ir teismo ekspertė J. M.-Č.. Minėti asmenys buvo apklausti teismo posėdžio metu ir davė paaiškinimus dėl ekspertizės akto išvadų.

27.                      Atsižvelgiant į 2025 m. gegužės 28 d.  teismo posėdžio metu apklaustų ekspertų paaiškinimus, ekspertizės akto turinį, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje atliktos deontologinės ekspertizės akto turinys nėra prieštaringas, išvados išplaukia iš tyrimo eigos, byloje nekilo pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos, jo išsamumo ar paskirtų teismo ekspertų (ne)šališkumo. Dėl to teismas, spręsdamas dėl ieškovei, kaip pacientei, žalos atlyginimo, vadovaujasi visais byloje surinktais įrodymais, be kita ko, ir ekspertizės aktu.

Dėl atsakovės (valstybės) civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo

28.                      Ieškovė teigia, jog tuo atveju, jeigu jai 2022 m. gruodžio 16 d. Jonavos ligoninėje būtų suteiktos tinkamos ir kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, tai nebūtų reikėję kentėti fizinio skausmo, vartoti nuskausminamuosius vaistus, atlikti operacijos Kauno klinikose, be to, jos gydymo ir reabilitacijos laikotarpis būtų buvęs daug trumpesnis. Tačiau teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta žala sveikatai (fizinis skausmas, operacija Kauno klinikose, gijimo ir reabilitacijos trukmė) yra tiesioginė patirtos traumos pasekmė, o ne netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo Jonavos ligoninėje rezultatas, atsižvelgiant į žemiau nurodytas aplinkybes.  

29.                      Kaip minėta anksčiau, PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 punkte numatyta, kad paciento sveikatai padaryta žala – tai pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis. 

30.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2022 m. gruodžio 16 d. atvyko į Jonavos ligoninę po traumos – nugriuvusi lauke. Tą pačią dieną Jonavos ligoninėje jai buvo atlikti visi būtini tyrimai sveikatos būklei įvertinti ir gydymo taktikai parinkti, įskaitant rentgenogramą prieš lūžio repoziciją. Gydytojas ortopedas-traumatologas A. U. priėmė sprendimą taikyti vieną iš gydymo metodų – uždarą repoziciją ir imobilizaciją. Taip pat tą pačią dieną ieškovei buvo paskirta kontrolinė konsultacija po savaitės. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, ekspertizės aktas, asmenų, atlikusių teismo ekspertizę paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, taip pat eksperto gydytojo ortopedo-traumatologo V. Ž. išvados, kurias pastarasis pateikė Komisijai prieš priimant sprendimą pagal ieškovės skundą. Teismas pažymi, kad ieškovės nurodyti nusiskundimai – skausmas po suteiktų paslaugų, nuskausminamųjų vaistų vartojimas – savaime nepatvirtina, jog jos sveikatai buvo padaryta žala, juolab, kad ši žala buvo padaryta Jonavos ligoninėje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės akte, be kita ko, yra pažymėta, kad skausmas negali būti tiesiogiai siejamas su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu Jonavos ligoninėje – tiek skausmas, tiek kitos ieškovės nurodytos pasekmės kilo dėl pačios traumos (žr. ekspertizės akto išvadą į 10 klausimą). Teismo vertinimu, tai, jog ieškovės patirtas fizinis skausmas yra patirtos traumos pasekmė, o ne Jonavos ligoninėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų rezultatas, patvirtina ir kiti byloje esantys medicininiai dokumentai. Kaip nurodyta sprendimo 9 punkte, 2023 m. vasario 28 d., 2023 m. kovo 30 d. ir  2023 m. balandžio 20 d. Jonavos ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos V. V. išrašytuose medicininiuose dokumentuose pažymėta, kad ieškovė vis dar jaučia skausmą, jai sunku apsitarnauti buityje ir kt. Šie duomenys patvirtina, kad skausmas tęsėsi ne tik po sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo Jonavos ligoninėje, bet ir ilgą laiką po chirurginės operacijos, atliktos Kauno klinikose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skausmas, kurį ieškovė patyrė po 2022 m. gruodžio 16 d., nėra tiesioginė Jonavos ligoninėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pasekmė, bet yra susijusi su pačios traumos padariniais.

31.                      Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad ji patyrė žalą sveikatai – nepakeliamą fizinį skausmą – dėl to, jog 2022 m. gruodžio 16 d. Jonavos ligoninėje jai nebuvo tinkamai nustatyta diagnozė ir nebuvo atlikta operacija.

32.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei 2022 m. gruodžio 16 d., teikiant Jonavos ligoninėje sveikatos priežiūros paslaugas, buvo nustatyta teisinga, tačiau neišsami (nepilna) diagnozė. Ieškovei buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), o turėjo būti diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Tai, kad ieškovei buvo nustatyta teisinga, tačiau neišsami diagnozė, be kita ko, patvirtina: 1) ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, jog remiantis 2022 m. gruodžio 16 d., 13 val. 14 min. atliktų dešinio riešo sąnario rentgenogramų aprašymu („(duomenys neskelbtini)“) ieškovei turėjo būti nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) eksperto gydytojo ortopedo-traumatologo V. Ž. išvada, kuri buvo pateikta Komisijai.  

33.                      Nepaisant to, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad teisingos, tačiau nepilnos  diagnozės Jonavos ligoninėje nustatymas, turėjo įtakos ieškovės sveikatos būklei. Pažymėtina, kad atliekant teismo paskirtą deontologinę ekspertizę buvo įvertintos ir 2022 m. gruodžio 16 d., 18 val. 13 min. atliktos dešinio riešo sąnario rentgenogramos (po lūžgalių repozicijos), taip pat šių rentgenogramų aprašymai. Išanalizavus minėtus duomenis, ekspertizės akte padaryta išvada, jog Jonavos ligoninėje parinkta gydymo taktika – uždara repozicija ir imobilizacija – buvo tinkama, kadangi buvo pasiektas rezultatas: kauliniai fragmentai atstatyti, jų padėtis įvertinta kaip gera. Teismo ekspertai ekspertizės akte konstatavo, kad nepilnos diagnozės nustatymas laikytinas medicininės dokumentacijos pildymo, bet ne gydymo trūkumu. Iš esmės analogišką poziciją pateikė ir anksčiau minėtas gydytojas ortopedas-traumatologas V. Ž., kuris teikė išvadas Komisijai, nurodydamas, kad diagnozėje neatžymėtas alkūnkaulio lūžis įtakos gydymo rezultatams neturėjo.

34.                      Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nevisiškai tiksli diagnozė, nurodyta Jonavos ligoninėje 2022 m. gruodžio 16 d. pildytuose medicininiuose dokumentuose, neturėjo įtakos ieškovės sveikatos būklei, todėl ieškovė dėl šios aplinkybės žalos sveikatai nepatyrė. Be kita ko, pabrėžtina, jog ne medicininių įrašų (ne)tikslumas gydo pacientą, tačiau suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

35.                      Vertinant ieškovės argumentus dėl jos patirto fizinio skausmo ir kitų nepatogumų, susijusių su Jonavos ligoninėje parinkta gydymo taktika bei operacijos neatlikimu, pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindų būtų galima konstatuoti, jog operacija jai turėjo būti atlikta Jonavos ligonėje, juo labiau – 2022 m. gruodžio 16 d. Priešingai, gydytojas ortopedas-traumatologas V. Ž., teikdamas išvadą Komisijai, nurodė, kad nėra jokių įrodymais pagrįstų duomenų, leidžiančių teigti, jog vienas gydymo metodas –  uždara repozcija su fiksacija gipso longete ar atvira repozicija su vidine fiksacija – būtų pranašesnis už kitą. Pasak eksperto, abu metodai gali būti taikomi atsižvelgiant į gydytojo patirtį ir gydymo įstaigos nustatytą gydymo protokolą, o praktikoje dažniausiai rekomenduojama gydymą pradėti uždara repozicija ir fiksacija gipso longete. Ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad 2022 m. gruodžio 16 d. Jonavos ligoninėje parinkta gydymo taktika – uždara repozicija ir imobilizacija – buvo tinkama, procedūra paskirta laiku ir atlikta tinkamai. Tinkamai parinktos gydymo taktikos pagrįstumą patvirtina ir po repozicijos atlikto dešinio riešo sąnario rentgenologinio tyrimo aprašymas, kuriame konstatuota, (duomenys neskelbtini). Gydytojas A. U., apklaustas teismo posėdyje, paaiškino, jog ši gydymo taktika buvo aptarta su pačia ieškove. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad ji patyrė fizinį skausmą ir (ar) kitus nepatogumus dėl Jonavos ligoninėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, parinktos gydymo taktikos ar taikyto gydymo metodo.

36.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2022 m. gruodžio 23 d. atvyko į Jonavos ligoninę, vadovaudamasi jai pateiktomis gydytojo rekomendacijomis. Tą pačią dieną buvo atliktos kontrolinės dešinio riešo rentgenogramos, kurių aprašyme nurodyta: „dešinio stipinkaulio ir alkūkaulio lūžgaliai fiksuoti gipso tvarsčiu, kaulinių fragmentų padėtis gera“. Tačiau ekspertizės akte nurodyta, kad įvertinus 2022 m. gruodžio 23 d. atliktas kontrolines rentgenogramas, konstatuotas alkūnkaulio distalinio galo šoninis poslinkis (dislokacija), todėl pirminis vertinimas laikytinas neišsamiu. Šią išvadą teismo posėdžio metu žodžiu patvirtino teismo ekspertė J. M.-Čobot, kuri, atliekant ekspertizę, analizavo radiologinius tyrimus bei jų aprašymus. Be to, nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 23 d. gydytojas, apžiūrėjęs ieškovę Jonavos ligoninėje, nurodė jai atvykti po vieno mėnesio. Teismo ekspertai, kurie buvo apklausti teismo posėdžio metu, paaiškino, kad toks nurodymas medicininiu požiūriu nėra geras. Nepaisant to, teismo vertinimu, 2022 m. gruodžio 23 d. Jonavos ligoninėje suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos neturi priežastinio ryšio su ieškovės nurodyta žala, kadangi ieškovė nesilaikė gydytojo rekomendacijos atvykti pakartotiniam vizitui po mėnesio ir jau sekančią dieną, t. y. 2022 m. gruodžio 24 d., savarankiškai kreipėsi į Kauno klinikas, kur jai buvo atlikta chirurginė operacija. Vertinant šią operaciją kaip galimą žalos ieškovei padarymo faktorių, pažymėtina, kad ekspertizės akte aiškiai konstatuota: chirurginės operacijos atlikimas nėra nei 2022 m. gruodžio 16 d., nei 2022 m. gruodžio 23 d. Jonavos ligoninėje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pasekmė. Operacija buvo atlikta dėl stipinkaulio ir alkūnkaulio distalinių dalių lūžio. Taip pat ekspertizės akte nurodyta, kad sprendimą dėl operacijos būtinybės objektyviai buvo galima priimti ne anksčiau kaip 2022 m. gruodžio 23 d., kai, atlikus kontrolines rentgenogramas, buvo nustatytas alkūnkaulio distalinio galo poslinkis bei atslūgęs dilbio minkštųjų audinių patinimas. Pažymėtina ir tai, kad teismo ekspertas dr. R. R., atlikęs teismo ekspertizę, teismo posėdžio metu paaiškino, kad chirurginė operacija ieškovei buvo atlikta ne dėl Jonavos ligoninėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, o dėl įvykusio antrinio kaulo lūžių poslinkio. Eksperto vertinimu, tai, kad toks poslinkis įvyko vėliau, patvirtina 2022 m. gruodžio 16 d. rentgenogramos, atliktos po uždaros repozicijos su fiksacija longete, kuriose aiškiai matyti, kad lūžgalių padėtis tuo metu buvo tinkamai atstatyta. Tai, kad lūžgaliai 2022 m. gruodžio 16 d. buvo idealiai atstatyti, o 2022 m. gruodžio 23 d. rentgenogramose matyti antrinis lūžgalių poslinkis patvirtino ir kiti ekspertai, t. y. V. P. ir J. M.-Č.

37.                      Kaip minėta anksčiau, ieškovė taip pat tvirtino, jog dėl Jonavos ligoninėje netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pailgėjo jos nedarbingumo ir reabilitacijos laikotarpis.

38.                      Vertinant ieškovės nurodytą žalą sveikatai, susijusią su ilgesniu nedarbingumo ir reabilitacijos laikotarpiu, pažymėtina, kad ekspertizės akte konstatuota, jog ieškovės nedarbingumo ir reabilitacijos laikotarpis yra įprastas patirtai traumai – tiek konservatyvaus, tiek operacinio gydymo atveju. Tai, kad ieškovės nedarbingumo trukmė yra būdinga tokio pobūdžio sužalojimui, aiškiai ir konkrečiai savo išvadoje Komisijai pažymėjo ir gydytojas ortopedas-traumatologas V. Ž.. Minėtas ekspertas taip pat nurodė, kad nepriklausomai nuo pasirinkto gydymo metodo – operacinio ar konservatyvaus – kaulų lūžiams suaugti būtinas tam tikras laikas, kurio metu galimi sužalotos galūnės funkciniai sutrikimai bei su tuo susiję subjektyvūs skundai. Be to, pažymėta, kad nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad operacija, atlikta iš karto po traumos, būtų reikšmingai sutrumpinusi ieškovės reabilitacijos laikotarpį.

39.                      Teismas pažymi, kad vien tai, jog ieškovė nesutinka su teismo ekspertų išvadomis dėl paskirto gydymo taktikos ir (ar) metodo tinkamumo bei jų galimos įtakos nedarbingumo ir reabilitacijos laikotarpiui, savaime nesudaro pagrindo abejoti nei ekspertizės akto išvadų pagrįstumu, nei byloje apklaustų specialiųjų žinių turinčių asmenų parodymų patikimumu. Pažymėtina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, jog nedarbingumo ar reabilitacijos laikotarpis būtų buvęs trumpesnis tuo atveju, jeigu operacija būtų atlikta nedelsiant. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės sveikatos būklė 2022 m. gruodžio 16 d. leido Jonavos ligoninėje atlikti operaciją. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti argumentai, kuriais remdamasi ji kritiškai vertina ekspertizės išvadas, yra grindžiami subjektyvia nuomone ir prielaidomis, neturinčiomis objektyvaus pagrindo.

40.                      Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir visapusiškai įvertinęs surinktus įrodymus, teismas darbo išvadą, kad ieškovei Jonavos ligoninėje teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo padaryta žala. Ieškovės nurodyti nusiskundimai – patirtas skausmas, vaistų vartojimas, chirurginė operacija Kauno klinikose, ilgesnis gydymo ir reabilitacijos laikotarpis – yra traumos pasekmės, o ne suteiktų medicininių paslaugų rezultatas. Taigi, teismo vertinimu, byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie leistų konstatuoti visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. kad ieškovei buvo padaryta žala ir kad tarp suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų bei galimai atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

41.                      Teismas, remdamasis anksčiau nurodytomis ir nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia ieškovės ieškinį  dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

42.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

43.                      Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys atmestas, todėl sprendžiamas klausimas dėl atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovė įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų patyrimą, nepateikė. Dėl šios priežasties klausimas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra sprendžiamas.

44.                      Byloje susidarė 37,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškovė yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų išlaidų mokėjimo, šios išlaidos valstybei iš ieškovės nepriteistinos.  

45.                      2025 m. balandžio 28 d. protokoline nutartimi ieškovė buvo įpareigota sumokėti 250 Eur į teismo depozitinę sąskaitą už liudytojo iškvietimą į teismo posėdį. Minėtą sumą sumokėjo Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba (2025 m. gegužės 9 d. mokėjimo nurodymas).   Liudytojas, iškviestas į teismo posėdį, prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai  grąžinama 250 Eur suma, sumokėta kaip užstatas galimoms liudytojo išlaidoms padengti (CPK 90, 91 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės ieškinį atmesti.

Grąžinti Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai, juridinio asmens kodas 125817744, iš Kauno apygardos teismo depozitinės sąskaitos 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) sumą, sumokėtą kaip užstatą civilinėje byloje Nr. e2-374-921/2025.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                Jurgita Sujetienė